Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinės apsaugos modernizavimo ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros sukūrimo (2004/2189(INI))
Europos Parlamentas,
‐ atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl socialinės apsaugos modernizavimo siekiant sukurti aukštos kokybės, prieinamą ir darnią sveikatos apsaugą ir ilgalaikę priežiūrą: parama valstybių narių strategijoms, naudojantis "atviruoju koordinavimo metodu" (KOM(2004)0304),
‐ atsižvelgdamas į 2000 m. vasario 16 d. EP rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo dėl suderintos socialinės apsaugos modernizavimo strategijos(1),
‐ atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 15 d. EP rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl tolesnės sveikatos apsaugos ir pagyvenusių žmonių priežiūros: prieinamumo, kokybės ir finansinio įgyvendinamumo užtikrinimas(2),
‐ atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 20–21 d. Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir į Europos Vadovų Tarybos Lisabonoje, Giotenburge ir Barselonoje susitikimų išvadas dėl sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros,
‐ atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą dėl bendrojo intereso paslaugų (KOM(2004)0374),
‐ atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl " Lisabonos strategijos socialinės dimensijos sustiprinimo: supaprastinti atvirąjį koordinavimą socialinės apsaugos srityje" (KOM(2003)0261),
– atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 11 d. EP rezoliuciją dėl bendro pranešimo apie'sveikatos apsaugą ir pagyvenusių žmonių priežiūrą: parama nacionalinėms strategijoms, užtikrinant aukštą socialinės apsaugos lygį"(3),
– atsižvelgdamas į EP darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0085/2005),
A. kadangi teisė į sveikatą yra pagrindinė socialinė teisė, kaip nustatyta šiuo metu ratifikuojamos Sutarties dėl Konstitucijos Europai II-95 straipsnyje(4), ir kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje(5) pripažįstama kiekvieno žmogaus teisė į sveikatos priežiūros paslaugas ir pagyvenusių žmonių teisė oriai ir savarankiškai gyventi bei dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime,
B. kadangi sveikata yra kiekvieno asmens prigimtinė vertybė visuose gyvenimo etapuose ir gyvenimo situacijose bei sudaro vieną iš pagrindinių sąlygų, leidžiančių individui veikti visuomenėje, ir kadangi visuomenės sveikata sudaro vieną iš visuomenės vertybių ir todėl jos priežiūra yra pagrindinė visuomenės užduotis,
C. kadangi sveikatą veikia daugelis veiksnių, įskaitant genetinį polinkį, gyvenimo būdą ir socialinę padėtį, ir kadangi sveikatos apsauga tik iš dalies prisideda prie bendros žmogaus sveikatos padėties (dažniausiai minimi 10 proc.) prisideda prie bendros žmogaus sveikatos būklės,
D. kadangi kiekvienas žmogus turi būti tikras, jog prireikus jam bus suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kad jis galėtų sėkmingai veikti visuomeniniame gyvenime visais amžiaus tarpsniais ir visose gyvenimo situacijose,
E. kadangi laisvas asmenų judėjimas (įskaitant darbuotojų) yra vienas iš pagrindinių ES principų ir taip pat sudaro pagrindus tolesniam kiekvienos valstybės narės ir pačios Sąjungos vystymuisi, ir piliečių pasitikėjimas galimybe naudotis kitoje šalyje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kokybe gali būti stiprinamas atvirai derinant socialines sistemas,
F. kadangi remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija padidės pacientų mobilumas ir naudojimasis kitų valstybių paslaugomis bei šios tendencijos kartu su vidaus rinkos plėtra turės didėjantį poveikį nacionalinėms sveikatos sistemoms, kurių principai ir tikslai negali būti dėl to pažeidžiami,
G. kadangi Europos sveikatos draudimo kortelė yra tinkama priemonė leidžianti užtikrinti judėjimo laisvę ES sveikatos apsaugos srityje, nepaisant to, kad šalių socialinės sistemos struktūros iš esmės skiriasi,
H. kadangi Teisingumo Teismas keletą kartų pripažino paciento teisę į kitoje valstybėje narėje patirtų gydymo išlaidų kompensaciją, nors ir skirtingai traktuodamas stacionarinį ir ambulatorinį gydymą, nustatė tam tikras naudojimosi šia teise sąlygas, kuriomis ypač siekiama užtikrinti pusiausvyrą ir socialinę saugą, visuomet siekdamas užtikrinti aukštus sveikatos apsaugos standartus,
I. kadangi savo pirmiau minėtoje 2004 m. kovo 11 d. rezoliucijoje paragino valstybes nares stiprinti savo viešąsias ir privačias sveikatos priežiūros įstaigas, naudojant visą paciento kilmės šalyse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų spektrą,
J. kadangi valstybių narių sveikatos apsaugos sistemos yra sukurtos remiantis lygybės ir solidarumo principu, kuris nusako, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūra ir ilgalaikė slauga turi būti prieinama ir teikiama visiems pagal jų poreikius, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar turimų išteklių,
K. kadangi Sąjungos nuolatinis tikslas yra skatinti aukštą socialinės apsaugos lygį ir kadangi efektyvesnis bendradarbiavimas sveikatos apsaugos ir ilgalaikės slaugos srityje padės modernizuoti Europos socialinį modelį ir didinti socialinę sanglaudą; kadangi sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos paslaugos yra visuotinės svarbos paslaugos ir solidarumo principui turėtų būti teikiamas prioritetas,
L. kadangi sveikatos apsaugos sistemos, esančios valstybių narių socialinio draudimo sistemų dalimi, susiduria su naujų tyrimų ir gydymo technologijų, gyventojų senėjimo (t. y. smarkiai didėja labai senų ir silpnų žmonių, kuriems reikia specialaus sveikatos būklės įvertinimo ir tinkamos priežiūros, skaičius), bendrai padidėjusių visuomenės lūkesčių ir visiems piliečiams garantuoto visuotinio prieinamumo prie šių sistemų keliamais iššūkiais,
M. kadangi kai kuriose valstybėse narėse dėl sveikatos priežiūros srityje dirbančiųjų ir nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų senėjimo atsiranda naujų iššūkių,
N. kadangi naujos diagnostinės ir gydymo technologijos ne tik kelia pavojų finansiniam sveikatos sistemų stabilumui, bet ir suteikia naujas galimybės bei viltis nuolatinėje visuomenės kovoje su ligomis ir senėjimu; tačiau kadangi būtina atsižvelgti į didėjantį skurdą tarp vyresnio amžiaus žmonių,
O. kadangi prevencija yra efektyviausia sveikatos priežiūros forma ir kadangi prieinamos, visiems teikiamos, aukštos kokybės prevencinės priemonės didina vidutinę gyvenimo trukmę, mažina ligų dažnumą ir sveikatos apsaugos išlaidas bei užtikrina nuolatinį ir ilgalaikį sveikatos apsaugos sistemų finansavimą,
P. kadangi nors didžioji dauguma vyresniojo amžiaus žmonių gyvena sveiką ir savarankišką gyvenimą, daug jų vis dar kenčia nuo ligų ir neįgalumo, todėl jiems būtinos aukštos kokybės puikiai integruotos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, suteikiančios geriatrinį (t. y. daugiadisciplinį ir holistinį) įvertinimą, kuris yra vienintelė priemonė, įgalinanti sumažinti neįgalumą bei apsaugoti nuo nereikalingos ilgalaikės šios grupės narių priežiūros,
Q. kadangi pats svarbiausias su sveikta susijęs dalykas yra asmuo, t. y. pacientas, tiesiogiai, draudimo įmokomis arba mokesčiais mokantis už suteikiamas sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi paprasti žmonės yra suinteresuoti galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kokybe ir todėl juos būtina nuolatos išsamiai informuoti bei suteikti jiems teisę kartu spręsti dėl sveikatos apsaugos pasirinkimo ir, kokį gydymo metodą taikyti,
R. kadangi sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ypač veikia sveikatos priežiūros srityje dirbančių darbuotojų išsilavinimo ir tobulinimosi lygis, tinkamos darbo ir darbo apsaugos sąlygos, aukštos kokybės tyrimų ir gydymo technologijų prieinamumas, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo lygis ir bendravimo kokybė bei informacijos sklaida tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų ir pacientų,
S. kadangi, labai padidėjus silpnų pagyvenusių žmonių skaičiui būtina skubiai plėtoti ir skatinti gerontologų bei geriatrų profesinį rengimą tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijų programose, siekiant visiems sveikatos priežiūros specialistams įdiegti žinias ir įgūdžius, kurių reikia siekiant suteikti geresnę ir tinkamesnę priežiūrą šiai žmonių grupei,
T. kadangi Europos bendrijos veiksmų programoje visuomenės sveikatos srityje (2003-2008 m.) yra išdėstytas integruotas požiūris į sveikatos politiką ir sveikatos apsaugą, kuris remiasi inter alia sveikatos skatinimu ir pirmine prevencija, šalinant pavojus sveikatai įtraukiant į sektorinių politikos sričių apibrėžimus ir įgyvendinimą aukštos kokybės sveikatos apsaugą bei sprendžiant socialinės nelygybės klausimus, nes jie sudaro sveikatos problemų šaltinį,
U. kadangi sveikatos apsauga, kaip ir ekonomika, yra svarbi mokslo ir tyrimų sritis; joje yra daug erdvės mokslo plėtrai ir tyrimams bei tuo pačiu mokslinių tyrimų ir analizės rezultatai yra pritaikomi praktikoje; kadangi sveikatos apsauga, būdama ekonomikos sektoriumi, sukuria daug darbo vietų ir prisideda prie ekonominės naudos kūrimo,
V. kadangi be fundamentinių tyrimų būtina atlikti ir klinikinius tyrimus, kuriais siekiama spręsti su didėjančiu silpnų pagyvenusių žmonių skaičiumi susijusias dabartines problemas sveikatos priežiūros srityje ir sukurti naujų gydymo metodų, siekiant teikti efektyviausią ir veiksmingiausią sveikatos priežiūrą ir padėti tobulinti aukštą gyvenimo kokybę,
W. kadangi sveikatos priežiūros sektorius artimai susijęs su ekonominiu augimu ir darniu vystymusi ir dėl to negali būti vertinamas tik išlaidų požiūriu, bet turi būti laikomas produktyvia investicija, įgyvendintina vykdant efektyvią sveikatos priežiūros politiką,
X. kadangi bendradarbiavimas sveikatos priežiūros sektoriuje yra sveikesnės Europos kūrimo elementas, o jį organizuoti yra valstybių narių atsakomybė; kadangi siekdamos pagerinti ir išplėsti aukštos kokybės, prieinamą ir darnią sveikatos priežiūrą valstybės narės turi keistis patirtimi; sveikatos priežiūrai turi būti skiriamas svarbus vaidmuo Lisabonos strategijoje,
Y. kadangi didėja namuose teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, įgalinančių gydyti pacientą jo įprastoje namų aplinkoje, poreikis ir jos naudingai papildo stacionaraus gydymo paslaugas bei sudaro svarbią paslaugų sritį, turinčią didelį įdarbinimo potencialą,
Z. kadangi Komisijos komunikate dėl socialinės politikos darbotvarkės (KOM(2000)0379) nurodoma, kad socialinio sveikatos draudimo įvedimas buvo svarbiausias sveikatos priežiūros sektoriaus reformų elementas, pabrėžiant faktą, kad septynios iš dešimties naujų valstybių narių mieliau renkasi draudimu nei mokesčiais grindžiamą sistemą,
1. pastebi, kad Komisija, inter alia pagal atvirojo koordinavimo metodą, ketina remti valstybių (kai kur regionų) vyriausybes, vykdant sveikatos apsaugos sistemos plėtotę ir reformas ir reikalauja, kad valstybių (kai kur regionų) nepriklausomumas sveikatos apsaugos organizavimo srityje, ypač įvairiose finansavimo sistemose, būtų visiškai išsaugotas; kad jos galėtų įgyvendinti bendrai nustatytus socialinės saugos sistemų modernizavimo tikslus;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad atvirojo koordinavimo metodo procesas negali kelti grėsmės nei valstybių narių kompetencijai socialinės saugos srityje, nei subsidiarumo principui; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena valstybė narė ir ateityje turi pati spręsti, kaip ji sieks bendrai nustatytų socialinės saugos sistemų modernizavimo tikslų;
3. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio prevencijos ir sveikatos svarbai, nustatant Bendrijos tikslus ir rodiklius;
4. kritikuoja nuostatą, kad sveikatos priežiūros srityje numatytas taikyti atviro koordinavimo metodas yra nesuderintas, ypač dėl naudojamo kompiuterizuoto duomenų įrašymo būdo, su valstybių narių administraciniais pajėgumais; siūlo rengiant duomenis iš pradžių apsiriboti keliomis itin svarbiomis sritimis;
5. džiaugiasi Tarybos sprendimu taikyti atvirojo koordinavimo metodą sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje; pabrėžia, jog pritaria trims pagrindiniams tikslams – visuotiniam prieinamumui nepaisant pajamų ar turto, aukštai kokybei ir ilgalaikiam finansiniam tvarumui; ragina valstybes nares aiškiai apibrėžti šiuos prioritetus ir užtikrinti visuotinį prieinamumą be nereikalingo laukimo ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dėti pastangas suderinti šiuos tikslus; mano, kad piliečių teisės į lygiavertę sveikatos priežiūrą kiekvienoje valstybėje narėje turi būti stiprinamos; ragina visas valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad šios teisės būtų gerbiamos ir kad ypač turistai nebūtų verčiami naudotis brangiomis privačiai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis prieš jų norą ir pažeidžiant jų teises;
6. kuo skubiau ragina valstybes nares apsvarstyti aktyvius veiksmus dėl skurdžiausių visuomenės narių sveikatos poreikių ir jų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad visuotinė apsauga turėtų būti vieninga ir nukreipta prieš skurdą bei socialinę atskirtį, daugiausiai naudos teikianti visų pirma mažas pajamas gaunantiems asmenims ir ligoniams, kuriems reikalinga ilgalaikė, intensyvi ir brangiai kainuojanti priežiūra, įskaitant paliatyvią slaugą ir mirštančiųjų priežiūrą;
7. apgailestauja, kad Komisija mano, jog socialinės apsaugos modernizavimas pirmiausia turi būti vertinamas atsižvelgiant į Stabilumo pakto reikalavimus; apgailestauja, kad Komisija savo tekste neužsimena apie įvairiems sveikatos priežiūros sektoriams (gydymui, slaugai gydymo įstaigose ir t. t.) skirtas išlaidas bei atskirose valstybėse narėse vykdomos prevencijos poveikį;
8. sutinka, kad dėl pažangos ir didėjančių kaštų medicinos technikos srityje, demografinės raidos, ypač augančio silpnų pagyvenusių žmonių, sergančių keliomis ligomis, prie kurių dažnai prisideda nepalankios socialinės aplinkybės, skaičius, didėjančio sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos produktų poreikio bei vis didėjančio Bendrijos gyventojų mobilumo Sąjungos sveikatos apsaugos sistemos susiduria su bendromis problemomis;
9. laikosi nuomonės, kad didėjantis pagyvenusių žmonių skaičius kelia iššūkį ir kartu turėtų būti suprantamas kaip galimybė žmones, turinčius ilgametę ir vertingą patirtį, glaudžiau integruoti į visuomenę ir įmones kaip aktyvią senėjančią visuomenės dalį;
10. atkreipia dėmesį, kad tolesnei socialinės infrastruktūros, didinančios gyvenimo trukmę, plėtrai reikia geresnio bendradarbiavimo tarp medicinos paslaugų ir priežiūros paslaugų;
11. pripažįsta, kad didėjantis Bendrijos gyventojų mobilumas ir imigracija iš kitų šalių gali sukelti naują administracinį iššūkį;
12. pabrėžia prevencijos ir finansiškai prieinamo rūpinimosi savo sveikata svarbą, nes tai yra vienas iš veiksmingiausių būdų kovojant su ligomis ir ragina valstybių narių vyriausybes stiprinti sveikatos prevencijos programų, skirtų įvairioms amžiaus grupėms ir apimančių sveikatos propagavimą ir sveikatos mokymą kartu su prevencinėmis priemonėmis, įskaitant nuolatinį prevencinį sveikatos patikrinimą ir vakcinavimą, taikomą pagal mokslo žinias, koordinavimą, bei užtikrinti visuotinį prieinamumą prie šių priemonių; rekomenduoja tinkamą geriatrinę silpnų pagyvenusių žmonių priežiūrą, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir išvengti nereikalingos ilgalaikės hospitalizacijos ir priežiūros slaugos namuose, taip ženkliai prisidedant prie sveikatos apsaugos išlaidų sumažinimo;
13. pastebi, kad "didžiausi žudikai" (pavyzdžiui: vėžiniai susirgimai, širdies ir kraujotakos ligos) ir "didžiausi luošintojai" (pavyzdžiui: raumenų ir griaučių sutrikimai, chroniškos profesinės ligos, sveikatos problemos, kylančios dėl nesveikos dietos, narkotikų vartojimo, aplinkos nykimo ir sumažėjusio fizinio aktyvumo) gali būti žymiai sumažinti, plėtojant tarpsektorinę ir individualią prevencijos politiką ir gerinant priemones, nukreiptas į veiksnius, lemiančius žmonių ligas darbo ir gyvenamojoje aplinkoje; dėl to pabrėžia sveikatos apsaugos profesinės plėtotės svarbą, atsižvelgiant į prevenciją ir ankstyvą ligų ir sveikatos problemų nustatymą;
14. pabrėžia, kad sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje svarbiausias vaidmuo turėtų tekti asmeniui, t.y. paslaugų gavėjui ir priežiūros naudotojui; jo teisės yra pačios svarbiausios ir pati svarbiausioji tarp jų yra gauti išsamią informaciją apie savo sveikatos stovį, sveikatos apsaugą ir ilgalaikės priežiūros galimybes bei apie rinkoje siūlomą atskirų priežiūros teikėjų pasirinkimą;
15. ragina valstybes nares ir Komisiją, ypač sveikatos veiksmų programomis, užtikrinti duomenų surinkimo suderinimą ir duomenų būklės pagerinimą ir leisti piliečiams ir paslaugų teikėjams per ES sveikatos apsaugos portalą, kuris dabar kuriamas, prieiti prie informacijos apie kitų valstybių narių sveikatos apsaugą ir sveikatos politiką;
16. remia Komisijos skiriamą dėmesį tarpdalykiniam ir tarpinstituciniam bendravimui ir bendradarbiavimui tarp atskirų sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjų dėl prevencijos, diagnozavimo ir gydymo; gydytojas, kuris vykdo pirminę priežiūrą yra labai svarbus minėtam bendravimui ir bendradarbiavimui; esamos informacijos sklaida gerina teikiamos priežiūros kokybę ir efektyvumą, mažina pavojų, kad pacientas nukentės, ir didina žmogiškųjų išteklių efektyvumą;
17. susirūpinęs dėl esminių gyventojų sveikatos padėties, prieigos, kokybės ir naudojamų išteklių sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje skirtumų, esančių tarp senųjų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių; ragina Komisiją ir senąsias valstybes nares remti naujas valstybes nares jų siekiuose gerinti sveikatos apsaugą ir ilgalaikę priežiūrą, naudojant sveikatos veiksmų programą ir kitas būtinas priemones, ypač atviro koordinavimo metodą;
18. pabrėžia sveikatos apsaugos, ilgalaikės priežiūros ir socialinės priežiūros šalies ekonomikos sektoriuje svarbą dėl to, kad šiuo metu šioje srityje dirba daug žmonių ir dėl įvairios priežiūros teikėjų potencialo sukurti daugelį darbo vietų, taip stiprinant konkurenciją ir didesnį nacionalinės ekonomikos augimo potencialą; pabrėžia, kad dėl nuoseklaus ES gyventojų senėjimo prireiks didesnio finansų ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo, siekiant padėti senesniems žmonėms; mano, kad daugelyje valstybių narių reikia nedelsiant imtis aktyvių veiksmų, siekiant įdarbinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros darbuotojus;
19. atkreipia dėmesį, kad didėjantis sveikatos ir priežiūros sektoriaus paslaugų poreikis kuria papildomas nuolat didėjančios kokybės darbo vietas;
20. ragina valstybes nares naudoti veiksmingas priemones, kurios pagerintų žmonių sveikatos apsaugą ir ilgalaikę priežiūrą, remtų bendrosios informacijos prieigą plačiajai visuomenei ir pagerintų sąlygas, dėl kurių žmonės gali laisvai priimti sprendimus dėl sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros naudojimo; siekiant, kad tai būtų įmanoma, yra reikalinga priežiūros teikėjų įvairovė ir informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, prevencines, diagnostines ir gydomąsias technologijų galimybes prieinamumas;
21. atkreipia dėmesį, kad kai kurios valstybės narės didina sveikatos apsaugos išlaidų dalį, kurią moka patys pacientai, ir dėl to ragina, kad mažas pajamas gaunantys asmenys ir toliau turėtų prieinamumą prie tinkamos sveikatos priežiūros;
22. susirūpinęs, kad daugumoje valstybių narių tam tikrų skubių ir neskubių gydymo formų laukimo laikas yra per ilgas; ragina šias valstybes nares imtis tikslingų veiksmų trumpinant laukimo laiką; ragina valstybes nares egzistuojant ilgiems laukimo sąrašams ir neesant galimybės laiku suteikti tokį patį ar taip pat efektyvų gydymą pacientams namuose, dirbti glaudžiau, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos ir socialinio saugumo visiems ES piliečiams lygį, visiškai laikantis subsidiarumo principo, nacionalinės sistemos ir finansinės pusiausvyros balanso;
23. ragina valstybių narių vyriausybes teikti praktinę pagalbą, keičiantis informacija (įskaitant tarp įvairių agentūrų ir disciplinų, susijusių su individualių pacientų priežiūra) ir naudojant elektroninio susisiekimo priemones sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje; ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes labiau ir nuosekliau remti vadinamosios elektroninės sveikatos apsaugos plėtotę;
24. susirūpinęs, kad visose valstybėse narėse – nors ir skirtingais lygiais – didėja gerai apmokytų gydytojų, medicinos ir slaugos personalo trūkumas; kuo skubiau ragina valstybes nares atlikti tikslingus veiksmus, siekiant pagerinti darbo kokybę, padaryti šias profesijas patrauklesnėmis ir panaikinti esantį darbuotojų trūkumą; pabrėžia poreikį skatinti savanorių ir kvalifikuotų šios srities darbuotojų mokymąsi ir tęstinį mokymąsi;
25. apgailestauja, kad sprendžiant su glaudesniu bendradarbiavimu susijusius klausimus per mažai atsižvelgiama į kitų veikėjų nuomonę; pažymi, jog labai svarbu, kad veikiančiose valdymo struktūrose informacija būtų perduodama pagal principą "iš apačios į viršų";
26. apgailestauja, kad neskiriama tinkamo dėmesio pirmo būtinumo moksliniams tyrimams; primena, kad negalima naudotis kitų organizacijų mokslinių tyrimų duomenimis prieš tai jų nepatikrinus; siūlo apdorojant nuosavus duomenis labiau naudotis įgyvendinamomis mokslinių tyrimų programomis;
27. ragina valstybių narių vyriausybes suderinti ir koordinuoti sveikatos apsaugos darbuotojų švietimo ir mokymo sistemas, pagerinti abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą, taip palengvinant sveikatos darbuotojų mobilumą bei labiau koordinuoti ir derinti reikalavimus, keliamus sveikatos priežiūros patalpų įrengimui bei naujų tyrimų ir gydymo technologijų panaudojimui, ir skatinti panašią sveikatos apsaugos kokybę visose valstybėse narėse;
28. pabrėžia, kad ilgalaikis finansinis darnumas gali būti užtikrinamas, jei esantys ištekliai naudojami optimaliai; pabrėžia, kad šis tikslas gali būti pasiektas, jei sveikatos priežiūros kokybė taps skaidresnė nei yra dabar, jei valstybės narės pradės sistemingas programas, siekdamos užtikrinti kokybę ir gydymo gaires, paremtas įrodymais, ir jei jos naudos viešąsias lėšas tik tiems medicinos gaminiams ir technologijoms, kurių nauda yra įrodyta;
29. pabrėžia valstybių narių poreikį nuolat sekti medicininį ir medicinos technikos pažangą, efektyvumo, naudos ir ekonominio įgyvendinamumo aspektais; reikalauja, kad Komisija ištirtų galimybę sujungti į tinklą ir koordinuoti sveikatos technologijų ir medicinos gairių, kurių imasi valstybės narės, įvertinimą;
30. kuo skubiau ragina valstybes nares laiku, t. y. iki ateinančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, pristatyti preliminarius nacionalinius pranešimus;
31. mano, kad silpnų pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra yra tinkama tyrimų sritis Europos lygiu;
32. ragina Komisiją iki 2005 m. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl politikos gairių, bendrųjų tikslų, darbo metodų ir išsamaus kalendoriaus bei pabrėžia, kad piliečių sveikatos priežiūra yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė;
33. pabrėžia, kad turi būti priimtas labai atsakingas požiūris rengiant rodiklius ir aiškinant rezultatus ir turi būti laikomasi egzistuojančių skirtumų tarp sveikatos apsaugos sistemų; ragina, kad rodikliai būtų sudaryti kuo skubiau siekiant išmatuoti teisingą priežiūros prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą;
34. ragina Europos Vadovų Tarybą , siekiant racionalizuoti atvirojo koordinavimo metodą, 2006 m. pavasarį priimti integruotą pagrindą socialinės apsaugos srityje ir priimti standartinį bendrų tikslų sąrašą socialinės integracijos, pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityse;
35. ragina Tarybą ir Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie savo pasiūlymus;
36. ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti pacientų organizacijas labiau nei ligi šiol į sveikatos politikos sprendimų priėmimą ir suteikti joms tinkamą pagalbą jų darbe;
37. ragina Komisiją ir valstybes nares sveikatos priežiūros reikaluose atkreipti tinkamą dėmesį į moterų specifinius poreikius; ragina Komisiją pateikti naują pranešimą dėl moterų sveikatos padėties Europos Sąjungoje;
38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Socialinės apsaugos komitetui ir valstybių narių parlamentams.