Europos Parlamento rezoliucija dėl ES finansų rinkų integracijos dabartinės padėties (2005/2026(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos priimto Finansinių paslaugų veiksmų plano (FPVP) (KOM(1999)0232) įgyvendinimą, ypač į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą(1), 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)(2), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(3) ir 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB dėl skaidrumo reikalavimų, susijusių su informacija apie emitentus, kurių vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos sąrašą reguliuojamojoje rinkoje, suderinimo(4),
– atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2001/107/EB(5) ir 2001/108/EB(6), iš dalies keičiančias Tarybos direktyvą 85/611/EEB(7) dėl kolektyvinių investavimų į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIAVPS),
– atsižvelgdamas į tarpinstitucinės priežiūros grupės trečiąjį pranešimą apie Lamfalussy proceso stebėseną,
– atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės mėn. Komisijos paskelbtus keturių nepriklausomų ekspertų grupių pranešimus apie finansinę integracijos būklę bankų, draudimo, vertybinių popierių ir turto valdymo sektoriuose ir į finansų rinkų veikėjų pateiktus šių pranešimų komentarus,
– atsižvelgdamas į savo 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl riziką ribojančios priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje(8),
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl alternatyvių investicijų fondų ir išvestinių priemonių ateities(9),
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl įvertinimo agentūrų funkcijos ir metodų(10),
– atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) pranešimą dėl "ES vertybinių popierių rinkų priežiūros priemonių", vadinamą "Himalaya" pranešimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0087/2005),
A. kadangi 1999 gegužės 11 d. Komisija priėmė Finansinių paslaugų veiksmų planą (FPVP), kurio tikslas – didinti investicijas, augimą ir konkurencingumą, pagerinti saugumą ir stabilumą bei suteikti skaidrias ir saugias sąlygas visoms susijusioms šalims,
B. kadangi tarptautinė prekyba, ypač mažmeninė prekyba finansiniais produktais, tebėra suskaidyta, ją plėtoti trukdo teisinės ir mokesčių kliūtys, kultūriniai skirtumai ir gerokai skirtingi valstybių įstatymai, ypač susiję su vartotojų apsauga;
C. kadangi tolesni teisėkūros arba teisinės galios neturintys veiksmai ES lygmeniu turėtų būti aiškiai nustatyti ir apsvarstyti bei visais aspektais turi būti įvertintas tokių veiksmų poveikis dalyviams, galiojančioms taisyklėms, ir ypač vidaus rinkos kūrimui, konsultuojantis su visais dalyviais; kadangi reikia laikytis geresnio reguliavimo principų ir atlikti išlaidų ir gautos naudos tyrimus;
D. kadangi reguliavimo ir priežiūros sistemoje reikia numatyti pagrindus, padedančius įgyvendinti bendrą finansinių paslaugų rinką, kurioje įmonės gali dirbti veiksmingai ir produktyviai; tokie pagrindai turi būti taikomi ir remiami nuolat, nepriklausomai nuo valstybės narės, kurioje plėtojamas verslas,
E. kadangi Lamfalussy procesu siekiama užtikrinti aukštą teisės aktų kokybę ir lankstumą, įgyvendinimo ir priežiūros nuoseklumą, institucijų skaidrumą ir aukštas konsultavimosi normas; kadangi reikia nuodugniai įvertinti, kaip įgyvendinami šie uždaviniai, kokia yra politinė ir demokratinė atsakomybė už visą procesą ir kaip į šį procesą įsitraukia su teisėkūra nesusiję dalyviai,
A.Bendros perspektyvos
1. pažymi, kad vertinant teisėkūros procedūros aspektu laikoma, jog FPVP įgyvendinamas sėkmingai, nes jau priimtos 39 priemonės iš 42; tačiau pažymi, kad dar per anksti teikti galutinį sprendimą, kadangi daugelis įgyvendinamų priemonių dar nėra priimtos, dar nesibaigė įgyvendinimo laikotarpio terminai ir nuostatos dar neperkeltos į valstybių narių teisę; siūlo, kad Komisija viešai ir nuosekliai įvertintų dabartinį FPVP, atsižvelgdama į jo veiksmingumą, po to, kai jis bus galutinai įgyvendintas;
2. pabrėžia, kad veiksmingas teisės normų perkėlimas į valstybių teisę, jų vykdymas bei dar labiau derinama valstybių priežiūros praktika bus svarbiausi veiksniai norint sėkmingai įgyvendinti FPVP; ragina Europos įstaigas užtikrinti, kad Lamfalussy procesas būtų veiksmingas visais lygmenimis, ypač kad 3 lygmens komitetai atliktų savo funkcijas ir kad 4 lygmens vykdomosiomis procedūromis būtų užtikrinta, kad ES teisės normos bus tiksliai ir laiku perkeltos į nacionalinę teisę;
3. rekomenduoja didesnį politinį dėmesį skirti dabartinių teisės aktų įgyvendinimui ir taikymui; ketina kompetentingame savo komitete nuolatos rengti dialogus su visais svarbiais veikėjais, kad būtų užtikrinta demokratinė įgyvendinimo proceso priežiūra;
4. primena, kad jo teisės atšaukti 2 lygmens įgyvendinamąsias priemones pripažinimas ir su tuo susijusių nuostatų įtraukimas į EB Sutartį buvo būtina sąlyga tam, kad Europos Parlamentas pritartų Lamfalussy procesui ir tam, kad šis procesas būtų išplėstas ir apimtų bankų, draudimo, pensijų fondų ir UCITS sektorius, bei įvairiose direktyvose numatytai galiojimo pasibaigimo sąlygai;
5. tiki, kad reikia vadovautis 2002 m. Komisijos geresnio reguliavimo veiksmų plane (KOM(2002)0278) nustatytais geresnio reguliavimo principais; visų pirma, į visas būsimas priemones, kuriomis siekiama ištaisyti konkrečias rinkos nesėkmes, reikia įtraukti tokioms nesėkmėms panaikinti skirtų teisinės galios neturinčių priemonių sąnaudų ir gaunamos naudos analizę;
6. tiki, kad visų suinteresuotų šalių konsultacijos labai svarbios kuriant tinkamus teisės aktus, ir ragina Komisiją išplėsti minėtas konsultacijas bei įtraukti į jas oficialų dialogą su finansinių paslaugų teikėjų ir vartotojų asociacijų atstovais, įskaitant smulkiųjų akcininkų asociacijas, socialinius partnerius ir MVĮ;
7. apgailestauja, kad vartotojai ir naudotojai mažai prisideda prie finansinių paslaugų teisės aktų rengimo; prašo Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti vartotojų informavimo programas, švietimo iniciatyvas ir specializuotų vartotojų iniciatyvų kūrimą finansiniame sektoriuje; primena CESR vadovaujamo konsultavimosi proceso, kuriame dalyvauja vartotojų asociacijų atstovai, svarbą ir primygtinai ragina šias suinteresuotas šalis aktyviai dalyvauti ir vertingai prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso;
8. tiki, kad finansinei integracijai vykdyti skirta politika ir teisės aktai turi būti grindžiami Lamfalussy pranešime ir vertybinių popierių ekspertų grupės pranešime rekomenduojamais esminiais principais ir tikslais, t. y. teisės aktais reikia išlaikyti pasitikėjimą ES rinkomis; išsaugoti aukšto lygio apdairią priežiūrą; prisidėti prie sistemos stabilumo; užtikrinti tinkamą su skirtingais rizikos laipsniais susijusią vartotojų apsaugą; laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų; remti konkurenciją; užtikrinti teisės veiksmingumą ir tai, kad ji ne stabdytų, o skatintų naujoves; atsižvelgti į Europos ir platesnes tarptautines rinkas; jie turi remtis įrodytais faktais ir būti priežiūros poveikio tyrimo objektu; skatinti teisinės galios neturinčių sprendimų rengimą; remtis išsamia konsultacijų metu gauta informacija ir pagrįstais vertinimais; išsaugoti tarptautinį Europos rinkų konkurencingumą; būti veiksmingai įgyvendintiems ir kad jų būtų laikomasi valstybėse narėse bei visoje ES;
9. tiki, kad svarstant ES finansinių paslaugų reguliavimo poveikį ES finansų bendrovių ir centrų konkurencingumui reikia vertinti pasauliniu mastu, atsižvelgiant į faktą, kad finansinės rinkos yra globalaus masto ir joms reikia tarptautinių, ne vien ES lygmens sprendimų;
B.Priežiūros ir reguliavimo sistemos
10. pažymi, kad valstybių narių valdžios institucijų priežiūros praktikų darna yra svarbiausia veiksmingai tarptautinei veiklai; mano, kad priežiūros įstaigų bendradarbiavimas ir abipusis pasitikėjimas yra lemiamas veiksnys, ir ragina minėtas valdžios institucijas stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą;
11. pabrėžia, kad svarbu koordinuoti valstybių narių veiklą šioms perkeliant teisės aktus į savo teisę, siekiant, kad šiuo etapu nebūtų prarasta teisės aktų suderinimo nauda; pritaria Komisijos iniciatyvai rengti neoficialius valstybių narių darbo posėdžius šia tema, ir siūlo, kad atsakingo komiteto atstovas būtų įtrauktas į šį procesą; prašo, kad jam būtų pranešta posėdžių rezultatus, kad būtų suteikta galimybė veiksmingai naudotis Lamfalussy procedūroje jam numatytomis prerogatyvomis;
12. palankiai vertina CESR konsultacijoms pateiktą vadinamąjį "Himalaya" pranešimą, laiko jį tinkamu pradėti tolesnes derybas ir sutinka su daugeliu esminių jo rekomendacijų, susijusių su priežiūros galių, atsakomybės ir praktikos derinimo Parlamentui atliekant priežiūros funkcijas; rekomenduoja standartų nustatymo ir stebėsenos funkciją pagal dabartinę priežiūros sistemą skirti CESR, Europos bankininkystės priežiūros institucijų (CEBS) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros (CEIOPS) komitetams, jiems artimai bendradarbiauti ir, svarbiausia, valstybėms narėms imtis atitinkamų veiksmų siekiant patvirtinti darbo metodus ir prireikus didinti valstybių priežiūros sistemų išteklius;
13. supranta, kad dėl skirtingų valstybių tradicijų ir teisės sistemų kontrolės galias ir sankcijų sistemas suderinti sudėtingiau negu priežiūrą; vis dėlto ragina Komisiją kartu su Finansinių paslaugų komitetu, CESR, CEBS bei CEIOPS aiškiai nustatyti, kuriose šalyse dėl šios įvairovės galėtų kilti problemų ir būtų trukdoma įgyvendinti FPVP numatytas priemones;
14. siekdamas užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir kad Parlamentui būtų suteiktos galimybės iki galo vykdyti savo prerogatyvas Lamfalussy nustatyta tvarka, reikalauja, kad ne tik už vertybinius popierius, bet ir bankininkystę bei draudimą atsakingi priežiūros komitetai būtų dukart per metus išklausyti atsakingame Parlamento komitete, kad jie galėtų teikti savo veiklos ataskaitas; ragina, kad minėtas komitetas oficialiai gautų laiškus ir kitus dokumentus, kuriuos priežiūros komitetai siunčia Komisijai ir Tarybai;
15. palaiko laipsnišką, apgalvotą ir nuoseklią metodiką, kaip standartizuoti ir užtikrinti veiksmų darną ir pagal kurią palaipsniui būtų parengtas Europos normų, kurios suteiktų daugiau aiškumo ir saugumo Europos Sąjungos rinkos veikėjams, rinkinys;
16. pažymi, kad Europos finansinės rinkos yra labai dinamiškos ir kad ypač dėl Europos vertybinių popierių biržų koncentracijos bei tolesnio didesnių Europos bankų ir finansų konglomeratų susivienijimo ES reikia imtis veiksmų, kad būtų užtiktinta tinkama, veiksminga ir darni priežiūra; perspėja, kad nesant koordinuotos priežiūros gali kilti problemų efektyviai finansų rinkų veiklai; dar kartą pažymi, kad integruotos Europos priežiūros sistemos, kuri atspindėtų visų valstybių narių poreikį prisiimti atsakomybę pagal abipusio pripažinimo principą užtikrinant savo įmonių ir piliečių interesus nesvarbu, kur jie yra įsikūrę, sukūrimas yra iššūkis;
17. ragina Europos institucijas skatinti konvergenciją nuolatos vertinant, ar priežiūros institucijų bendradarbiavimo lygis yra pakankamas, ar laikui bėgant reikėtų apsvarstyti ir sukurti kokią nors Europos lygmens integruotą priežiūros sistemą, įtraukiant galimybę sukurti dviejų lygių dideliems tarpvalstybiniams veikėjams skirtą priežiūros sistemą Europos lygmeniu, neiškreipiant tarptautinių ir vietinių veikėjų vienodų galimybių;
18. mano, kad pasiūlyme dėl kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos (KOM(2004)0486) numatyta tarptautines galias turinčio "vadovaujančio" arba "konsoliduojančio" prižiūrėtojo sąvoka yra svarbi ir teigiama; pritaria tam, kad būtų sukurtos atitinkamos gairės ar, laikui bėgant prireikus, teisės nuostatos, kuriomis nustatoma, kaip valdytojai vienas kitam perduoda sprendimo galias, sprendžia konfliktus ir priima galutinį sprendimą; pažymi, kad CESR, CEBS ir CEIOPS tarpininkavimas sprendžiant klausimus, už kuriuos kiekvienas yra atsakingas, galėtų būti žingsnis pirmyn; prašo Komisiją apsvarstyti, ar galima parengti pasiūlymus, kuriais Europos Bendrijos komitetams leidžiama atlikti šias funkcijas;
19. pripažindamas, kad reikia, jog valstybių priežiūros institucijos galėtų pačios spręsti, kaip įgyvendinti galias, kurios joms suteikiamos Bendrijos direktyvomis ir reglamentais bei valstybių teisės aktais, mano, kad labai svarbu užtikrinti politinę priežiūros sistemos atskaitomybę Europos ir nacionaliniu lygmeniu; pažymi, kad dėl to, kad kompetencija perkelta Europai, arba dėl prižiūrėtojų pagal Europos priežiūros sistemą pateiktų iniciatyvų esama parlamentinės priežiūros ir demokratinės kontrolės, ypač 3 lygiu atliekamo darbo, trūkumų, kurie gali turėti akivaizdžios įtakos bendrai rinkai; ragina visus 3 lygio komitetus ypatingą dėmesį skirti tam, kad jų veiklai būtų suteiktas rimtas teisinis pagrindas, būtų išvengta kišimosi į politinius reikalus ir būsimos Bendrijos teisės pažeidimų; ketina savo kompetentingame komitete reguliariai rengti oficialius ekspertų klausymus ir diskusijas su Komisija, Europos centriniu banku ir CESR, CEBS bei CEIOPS;
20. taip pat nerimauja dėl politinės ir demokratinės atskaitomybės užtikrinimo tuo atveju, kai kitos priežiūros institucijos, pvz., Tarptautinių apskaitos standartų valdyba, Tarptautinių audito ir garantijų standartų valdyba (IAASB) arba Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF), imasi "techninių priemonių", kurios gali turėti poveikį nei tik techniniu lygmeniu, bet ir paliesti svarbiausius politikos principus, kurie turėtų būti sprendžiami politiniu lygiu; siūlo darbo grupėse nuolatos rengti tarpinstitucinį dialogą su atitinkamais organais dėl europinio lygio sprendimo priėmimo procedūrų nustatymo tais atvejais, kai ES bus susijusi su tokiomis išorinėmis priemonėmis; tiki, kad nesvarbu, kokia procedūra bus pasirinkta, į ją turi būti įtrauktas Europos Parlamentas ir Taryba, nes tai padėtų atmesti su Europos interesais nesuderinamas normas;
21. pabrėžia, kad svarbu užmegsti ir išlaikyti artimus santykius su atitinkamomis institucijomis JAV ir kitose svarbiose pasaulinėse finansų rinkose; ragina Komisiją ir CESR, CEBS bei CEIOPS nuodugniai suderinti savo ryšius su atitinkamomis politinėmis ir priežiūros valdžios institucijomis, pranešti ir pateikti naujausius duomenis apie šiuos ryšius kompetentingam komitetui ir išlaikyti dialogą dėl šių ryšių su visais dalyviais ES; ketina sustiprinti kompetentingo komiteto ryšius su atitinkamas pareigas einančiais asmenimis JAV Kongrese ir kitur;
C.Finansinių paslaugų veiksmų plano priežiūra
22. pažymi, kad be rengiamų teisėkūros iniciatyvų (pvz., dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių kapitalui keliamų reikalavimų, perdraudimo, mokumo II, įstatymu nustatyto audito, pinigų plovimo, teisinės užmokesčio sistemos, išaiškinimo ir sureguliavimo, veiksmų korporacinio valdymo ir įmonių teisės srityje) bei daugelio rengiamų 2 lygio priemonių Komisija turėtų teikti tik tikslinius, gerai apgalvotus ir įvertintus naujų teisės aktų pasiūlymus, prie kurių būtų pridedama poveikio analizė ir būtų pagrįsta, kodėl būtent tokios teisinės ir kitokios priemonės buvo pasirinktos užsibrėžtiems tikslams pasiekti;
23. pažymi, kad esama iš dalies sutampančių direktyvų, o dėl to gali atsirasti nesuderinamų ir dvigubų reikalavimų; pritaria tam, kad (ateityje) rengiant teisės aktus, kuriais suteikiamos vienodos pradinės sąlygos produktams, kuriuos pateikia panašūs emitentai, būtų laikomasi funkcinio, rizika paremto požiūrio; prašo Komisiją pasinaudoti esamomis atitinkamose Bendrijos direktyvose numatytomis peržiūros sąlygomis siekiant įvertinti ir, jei būtina, pataisyti dabartinius su šia perspektyva susijusius dokumentus, ypač tuos, kuriuose yra konkurencijos iškraipymo rizikos ir (arba) nėra teisinio reglamentavimo arba net esama neatitikimų; ragina Komisiją vertinant FPVP ar rengiant būsimus pasiūlymus užtikrinti, kad horizontalios direktyvos šioje srityje atitiktų vartotojų apsaugą reglamentuojančias direktyvas; toliau prašo Komisijos teikti pirmenybę tų teisės aktų keitimui ar panaikinimui, kurie kenkia sklandžiam Europos finansų rinkos funkcionavimui;
24. siūlo teisėkūros būdą, kuriuo būtų užtikrinama įvairių paslaugų teikėjų ir verslo modelių, struktūrų, paskirstymo kanalų ir įvairių produktų sąžininga konkurencija;
25. ragina Komisiją atsižvelgti į Europoje atliekamą turto valdymo ir skirtingų turto valdymo tipų skiriamosios ribos mažėjimo tyrimą ir apsvarstyti, ar valdant turtą reikia taikyti bendrą daugialypį požiūrį nekuriant naujo atskiro būdo, bet apimti finansinių instrumentų rinkas, UCITS, Profesinių pensijų rūpybos įstaigų ir gyvybės draudimo direktyvas ir derinti atitinkamus jų aspektus siekiant sukurti tinkamai veikiančią, visapusiškai integruotą, saugią ir pasauliniu mastu konkurencingą bendrą turto valdymo rinką;
26. prašo Komisiją įvertinti daugelį valstybių rizikos kapitalo projektų, ypač susijusių su naujoviškos veiklos pradžia ir mikrokreditais; pritaria kapitalui keliamų reikalavimų direktyvoje išdėstytam pasiūlymui suteikti šiems projektams pirmenybę; kviečia plėtoti atitinkamas pagalbos, priežiūros ir antidiskriminavimo priemones, skirtas prityrusių investuotojų tarptautiniu mastu įsigyjamam kapitalui ir rizikos kapitalo fondų investicijoms;
27. pažymi, kad privačių akcijų paklausa šiuo metu auga, ir prašo Komisiją stebėti šią raidą siekiant skatinti ją prisidėti prie naujovių ir ekonomikos augimo ir kartu įvertinti neekspertų investuotojų riziką ir pagerinti skaidrumo reikalavimus;
28. prašo ištirti įmonių struktūras, kurios parodė, kad sudaro didžiausią finansinę ar sisteminę riziką, ir atkreipti ypatingą dėmesį į ofšorines struktūras (įskaitant tas, kurios naudojasi specialios paskirties priemonėmis netinkamu būdu arba netinkamomis aplinkybėmis);
29. pabrėžia konkurencijos politikos vaidmenį stebint ir gerinant finansų rinkų veiklą Europos Sąjungoje; ragina su tuo susijusius Komisijos narius ir direktoratus artimai bendradarbiauti; ir rodyti daugiau iniciatyvos Europos vertybinių popierių biržų galimos koncentracijos klausimu;
30. ragina Komisiją pašalinti visas, pavyzdžiui, Giovannini pranešimuose nurodytas akivaizdžias dar nepanaikintas kliūtis, trukdančias Europos Sąjungoje teikti tarptautines finansines paslaugas, ir atsižvelgiant į valstybių narių viršenybę šioje srityje ieškoti būdų diskriminuojančioms ir konkurenciją ribojančioms mokesčių kliūtims pašalinti;
31. ragina valstybes nares siekti pažangos įgyvendinant Profesines pensijas skiriančių įstaigų direktyvą(11) ir sukurti integruotą papildomų pensijų fondų investicijų vidaus rinką, kad taupytojams būtų suteikiama daugiau galimybių ir alternatyvų bei sudaromos sąlygos gauti didžiausią pelną iš savo investicijų, tuo pačiu turėdamas omenyje didžiulę tokios sistemos reikšmę Europos rinkų integracijai ir užtikrinant jų veiksmingumą ir likvidumą bei augančią jų svarbą socialinės apsaugos sistemų patvarumui atsižvelgiant į tai, kad ES gyventojai senėja;
32. prašo Komisiją reaguoti į Europos Parlamento per ankstesnę kadenciją priimtus iniciatyvinius pranešimus; su susidomėjimu pažymi Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos ir CESR pastangas gerinti kreditų įvertinimo agentūrų skaidrumą ir valdymą bei siūlo, kad Komisija, atsižvelgdama į Išorinių kredito vertinimo institucijų ES pripažinimo sistemos sukūrimą pagal kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos 81 straipsnį, įvertintų jų konkurencijos padėtį ir galimus konfliktus; ragina Komisiją perduoti šio vertinimo išvadas Europos Parlamentui;
33. pažymi išaugusią nepatenkančių alternatyvių investicijų fondų ir kitų kolektyvinių investuotojų valdomo turto, kuriam netaikoma KIAVPS direktyva, apimtį; pažymi JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos iniciatyvas užregistruoti alternatyvių fondų valdytojus ir (arba) konsultantus ir ragina Komisiją apsvarstyti, ar ES reikia imtis veiksmų;
34. pažymi lemiamą reformuojamų ir racionalizuojamų apskaitos ir audito normų svarbą; pabrėžia, kad elgtis etiškai ir atsakingai turi ne tik auditoriai, bet ir investicijų bankai, teisės įmonės ir kiti įmonėms finansų valdymo ir apskaitos klausimais patariantys subjektai; laukia, kad korporacinio valdymo veiksmų planas (KOM(2003)0284) būtų plėtojamas toliau; palaiko principu "laikykis arba paaiškink" (angl. comply or explain) grindžiamų nacionalinių korporacinio valdymo įstatymų konvergenciją; sveikina Europos korporacinio valdymo forumo įkūrimą;
35. prašo Komisiją pateikti išsamią mažmeninės prekybos finansinėmis paslaugomis, ypatingą dėmesį atkreipiant į bankų paslaugas, įvairiose valstybėse narėse studiją, kuria būtų nustatytos pagrindinės konkurencijos ir tolesnės integracijos kliūtys, įskaitant kultūrinius ir socialinius skirtumus; pripažįsta, kad žemas tarptautinės veiklos lygis nereiškia, kad trūksta konkurencijos valstybių mažmeninės prekybos rinkose; taip pat pripažįsta įsikūrimo laisvės svarbą suteikiant galimybę rinkos veikėjams būti labai aktyviems daugelyje valstybių skirtingų mažmeninės prekybos rinkų, net ten, kur tarptautinė prekyba yra ribojama;
36. mano, kad valstybės narės turi senas įvairias vartotojų apsaugos tradicijas; pažymi, kad finansinių paslaugų pramonės subjektų dalis pasisako už minimalų derinimą, tuo tarpu kai kurie specialistai, ypač daugianacionalinės finansinės įstaigos, pritaria minimaliam derinimui tik siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas; todėl ragina Komisiją rengti diskusiją apie pagrindinę ES finansinių paslaugų rinkos struktūrą atsižvelgiant į vartotojų ir specialistų interesus bei visuotinę Europos konkurenciją;
37. pažymi, kad interneto ir elektroninės bankininkystės raida gali padidinti tarptautinių finansinių produktų poreikį; prašo Komisiją įvertinti Nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyvos įgyvendinimą ir veiksmingumą(12);
38. pažymi, kad nepaisant mažo tarptautinių finansinių paslaugų poreikio tam tikroms grupėms, tarptautiniams mobiliems vartotojams, pvz., kasdien autobusu ar traukiniu kertantiems valstybių sienas asmenims bei emigrantams, reikia jiems žinomų finansinių paslaugų produktų; mano, kad pagal vienodą 26 Europos šalių tvarką (panašią į, pvz., Europos įmonės statutą) tokioms grupėms ir tokiu tikslu parenkamos "paneuropietiškos" schemos gali suteikti savanorišką pasirinkimą; prašo Komisiją įvertinti ir išanalizuoti tokių schemų galimumą;
39. supranta, kad galima vienos finansinių paslaugų rinkos nauda, kurią gauna kitos vartotojų grupės, priklauso nuo užsienio ir vidaus operatorių veiklos vartotojų vidaus rinkose; pažymi, kad padidėjusi konkurencija neturėtų sukelti finansinės klientų atskirties; daro išvadą, kad pagrindinės finansinės paslaugos turėtų likti pasiekiamos ir prieinamos kiekvienam Europos piliečiui; prašo Komisiją įvertinti padėtį valstybėse narėse;
o o o
40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).
2002 m. rugėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).