Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (KOM(2005)0241),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/11/EB, dvidešimt ketvirtą kartą iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (pentabromdifenileteris, oktabromdifenileteris)(1),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 95 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį,

A.   kadangi vienas iš Direktyvos 2002/95/EB(3) tikslų – prisidėti prie žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugai priimtino elektros ir elektroninės įrangos atliekų utilizavimo ir laidojimo; kadangi pagal tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį nuo 2006 m. liepos 1 d. ribojamas kai kurių pavojingų medžiagų naudojimas į rinką teikiamoje naujoje elektros ir elektroninėje įrangoje, išskyrus atvejus, kai pagal šios direktyvos priedą apribojimai netaikomi;

B.   kadangi pagal Direktyvos 2002/95/EB 7 straipsnį įkurtas komitetas 2005 m. balandžio 19 d. nepritarė Komisijos sprendimo projektui, kuriuo iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/95/EB priedas išbraukiant prioritetinį kai kurių gaminių vertinimą ir į priedą įtraukiant dvi naujas išimtis (polimeruose naudojamą Deka BDE; guoliuose ir įvorėse, į kurių sudėtį įeina bronza, esantis švinas); kadangi 2005 m. birželio 8 d. Parlamentas gavo Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo panašiai iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/95/EB priedas,

C.   kadangi Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 5 dalyje nustatoma Parlamento teisė priimti rezoliuciją, kuria Tarybai pranešama, kad Komisijos pasiūlymas "viršija pagrindinėje priemonėje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus",

D.   kadangi vadovaujantis Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalimi komitologijos procedūros metu leidžiama iš dalies keisti priedą siekiant suderinti jį su mokslo ir technikos pažanga; kadangi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatoma galimybė nedrausti naudoti kai kurias pavojingas medžiagas, jeigu neįmanoma naudoti saugesnio jų pakaitalo(4), kadangi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte pateikiami vieninteliai kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti komitologijos procedūros metu į priedą įtraukiant išimtis;

E.   kadangi siūlomo sprendimo 2 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad neturi būti draudžiama naudoti kai kurias medžiagas ir sudedamąsias dalis, į kurias įeina kai kurių pavojingų medžiagų, kadangi "minėtas pavojingas medžiagas vis dar neįmanoma eliminuoti iš minėtų konkrečių medžiagų arba sudėtinių dalių arba keisti jas kitomis medžiagomis", kadangi iš kelių tyrimų matyti priešingai, kad esama saugesnių Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Deka BDE alternatyvų, kurias galima naudoti daugelyje, jeigu ne visuose, elektros ir elektroninėje įrangoje naudojamuose polimeruose,

F.   kadangi siūlomo sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad "kadangi įvertinus Deka BDE keliamą pavojų (...) prieita išvados, kad šiuo metu nesama vartotojams keliamą pavojų mažinančių medžiagų poreikio (...), todėl Deka BDE galima netaikyti Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų"; kadangi ES bendrose teisėkūros priemonėse reikia atsižvelgti į visas pavojaus mokslinio įvertinimo dalis ir atitinkamo mokslinio komiteto nuomonę; kadangi Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalyje minimos medžiagos keliamo pavojaus svarstymai neįtraukti į Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir todėl komitologijos procedūros metu negali būti naudojami priedo pakeitimui pagrįsti; kadangi norint taip peržiūrėti direktyvą reikėtų pateikti teisėkūros pasiūlymą pagal Sutarties 251 straipsnį,

G.   kadangi, neapribojant galimybės nesvarstyti rizikos komitologijos procedūros metu, siūlomame sprendime neatsižvelgiama į 2004 m. gegužės mėn. atliktą papildomos rizikos aplinkai įvertinimą, kuriuo nustatyta, kad Deka BDE labai ilgai išlieka nesuiręs, ir kuriame pateikiami duomenys apie jo platų paplitimą maitinimosi grandinės viršuje esančiuose plėšrūnuose bei arktinėje zonoje, nervams žalingą poveikį, žinduolių suvartojamą medžiagą laboratorijos tyrimų metu ir galimą dar nuodingesnių ir labiau linkusių kauptis produktų, pvz., mažiau brominuotų difenilo eterių, susidarymą; kadangi Direktyva 2003/11/EB nuo 2004 m. rugpjūčio 15 d. uždrausta prekiauti ir naudoti visus parduodamus mažiau brominuotus difenilo eterius;

H.   kadangi siūlomas sprendimas prieštarauja Komisijos rizikos sveikatai ir aplinkai tyrimo komiteto 2005 m. kovo 18 d. pateiktai nuomonei, kuria "tvirtai rekomenduojama ir toliau mažinti riziką" vadovaujantis anksčiau minėtu rizikos įvertinimu,

I.   kadangi siūlomu sprendimu kliudoma įgyvendinti vieną Direktyvos 2002/95/EB tikslų ir prieštaraujama aiškiam teisėkūros proceso dalyvių norui, išreikštam Direktyvos 2003/11/EB 6 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Parlamentas ir Taryba reikalavo nedelsiant imtis priemonių toliau mažinti Deka BDE keliamą pavojų, nebent jeigu atlikus tolesnius rizikos įvertinimus paaiškės, kad nėra priežasčių nerimauti dėl Deka BDE keliamo pavojaus; kadangi papildomas rizikos vertinimas jau įrodo, kad yra priežasčių nerimauti,

1.   mano, kad Komisija nesilaikė Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkto ir todėl viršijo šioje direktyvoje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.   ragina Tarybą nepritarti pasiūlymui, jeigu Komisija jo iš dalies nepakeis išbraukdama dalį apie Deka BDE;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 42, 2003 2 15, p. 45. (2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (3) OL L 37, 2003 2 13, p. 19. (4) Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad "4 straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi elektros ir elektroninės įrangos medžiagoms, jei jų eliminavimas ar konstrukcijos arba medžiagų pakeitimas panaudojant komponentus, kuriems nereikia jokių iš nurodytųjų medžiagų, yra techniškai ar moksliškai neįmanomas arba dėl pakeitimo atsiradęs neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai nusvertų jų naudą aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai".