Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492 - 2004/0163(AVC))
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. EP rezoliuciją dėl trečiosios ataskaitos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos(1),
– atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto tarpinį pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0177/2005),
1. mano, jog pasiūlymas dėl reglamento visiškai atitinka 2004 m. balandžio 22 d. EP rezoliuciją ir todėl nebepateikia papildomo pritarimo Komisijos pasiūlymams, tačiau vis dėlto, ypač atkreipdamas dėmesį į Taryboje vykstančius debatus, ragina Komisiją ir Tarybą atsižvelgti į toliau pateiktas konkrečias rekomendacijas;
2. apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo dėl finansinės perspektyvos ir išreiškia susirūpinimą dėl galimų neigiamų atgarsių sanglaudos politikai; tiki, kad dėl neaiškumų, susijusių su struktūrinių politikų finansavimu, gali dar labiau nukentėti piliečių pasitikėjimas Europos projektu;
3. ragina Europos Vadovų Tarybą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju iki 2005 m. pabaigos priimti sprendimą, užtikrinantį pakankamai laiko Europos regionams ir valstybėms narėms parengti naujas veiksmų programas;
4. prašo, kad nauju laikotarpiu, darant nuorodą į ekonominę ir socialinę sanglaudą, papildomai būtų daroma nuoroda į teritorinės sanglaudos koncepciją, o šios koncepcijos plėtojimui būtų skirtas ypatingas dėmesys;
5. nesutinka su bet kokiu esminiu Komisijos pasiūlymo struktūros modifikavimu, o ypač bandymu renacionalizuoti visą ar dalį Sąjungos regioninės politikos (1 antraštinė dalis);
6. ragina statistinio poveikio regionams skirti 85 procentus visiškos konvergencijos regionams finansavimo laikotarpio pradžioje skiriamų lėšų, kurios iki 2013 m. bus sumažintos iki 60 procentų;
7. atmeta bet kokį bandymą sumenkinti regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslų svarbą ir patvirtina, kad savo dėmesį sutelkia į prieinamumą, mokslinius tyrimus ir vystymąsi, švietimą ir mokymą, užimtumą ir socialinę integraciją bei informacinę visuomenę; ragina, šie prioritetai būtų tinkamai koordinuojami su kitomis Bendrijos programomis ir politikos sritimis ir ypač su Lisabonos strategija;
8. ragina išplėsti vadinamųjų natūralaus efekto regionų tinkamumą taip pat teikti prašymus veiksmams pagal konvergencijos tikslą, tačiau atitinkamai nedidinant šiems regionams skirtų Bendrijos lėšų (6 straipsnio 2 dalis);
9. pabrėžia, kad, siekiant naujo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, yra svarbu turėti trijų sričių struktūrą, apimančią tarptautinį, kaimynystėje esančių valstybių ir tarpregioninį bendradarbiavimą; todėl ragina įtraukti tarpregioninį bendradarbiavimą kaip nepriklausomą šio tikslo komponentą, panašiai kaip dabartinėje INTERREG IIIc programoje;
10. mano, kad bendras Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui siekti skirtas biudžetas turėtų likti toks pat, bei pabrėžia to tikslo svarbą, o išteklių paskirstymo požiūriu ragina iš esmės pakeisti prioritetus į kaimynines valstybes apimantį bendradarbiavimą (18 straipsnio a punktas);
11. nepritaria nuostatai įvesti ginčytiną 150 km ribą, pagal kurią nustatomi jūriniai regionai, tinkantys kaimyninių valstybių bendradarbiavimo programoms, ir ragina imtis specialių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas ES teritorijos pakraščiuose esančių regionų dalyvavimas šiose programose; bet kuriuo atveju mano, kad minėto atstumo kriterijaus reikėtų atsisakyti tada, kai susijusių NUTS 3 lygio regionų ribos yra prie tos pačios jūros;
12. nesutinka su bet kokiu bandymu susilpninti partnerystės principą, kaip numatyta pradiniame pasiūlyme, ypač programų strateginio programavimo ir stebėsenos srityse; ypač ragina išlaikyti tinkamų organų sąrašą (10 straipsnio 1 dalies c punktas);
13. ragina valstybes nares stiprinti ryšius su regioniniais, vietiniais ir miesto partneriais, kad jų specifinės žinios būtų optimaliai panaudotos tiek ruošiant programas, tiek jas įgyvendinant; be to, siekiant išvengti didelio administracinio darbo, šiame kontekste pritaria maksimaliam įgaliojimų decentralizavimui, (10 straipsnis);
14. ragina išplėsti vyrų ir moterų lygybės principą, kad būtų užtikrintas nediskriminavimas dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus ar lytinės orientacijos ir ypač kad prieinamumas neįgaliesiems taptų fondų finansavimo sąlyga, kurios laikymasis būtų kontroliuojamas įvairiose fondų įgyvendinimo stadijose (14 straipsnis);
15. ragina, vertinant fondø veiklà, taip pat atkreipti dëmesá á pasiektà pažangà propaguojant vyrø ir moterø lygybæ, socialinæ integracijà ir kovà su bet kokios formos diskriminacija;
16. ragina valstybes nares ir Komisiją patvirtinti, kad aplinkos apsauga bei jos būklės gerinimas bus skatinami įvairiose fondų įgyvendinimo pakopose;
17. ragina kategoriškai atmesti visus bandymus koreguoti pasiūlytą finansinę koncepciją, tiek globalių išteklių, tiek išteklių paskirstymo įvairiems tikslams ir jų sudedamosioms dalims atžvilgiu, ir, nepaisant to, mano, kad Komisijos pasiūlytos sumos dėl išteklių paskirstymo tarp įvairių tikslų sudaro teisingą interesų pusiausvyrą (15–22 straipsniai);
18. mano, kad sanglaudos politikai skirtos lėšos turi būti ir išleistos šiam tikslui, kadangi daugeliui ES regionų nauju programavimo laikotarpiu labai reikia struktūrinių fondų finansavimo; todėl ragina apsvarstyti galimybę lėšas, neišleistas pritaikius N+2 formulę 1b poskirsnyje, panaudoti regionams, kurie yra pajėgūs jas įsisavinti vadovaujantis veiksmingumo ir sąžiningumo principais;
19. ragina priimti politinį sprendimą, kuriuo būtų sukuriamos specialios kompensacijos, skirtos regionams arba valstybėms narėms, susiduriančioms su rimtais finansiniais nuostoliais, sukeltais skirtumų, atsiradusių įgyvendinant Komisijos pasiūlymą dėl finansinių išteklių paskirstymo;
20. Komisijos siūlomą 336,1 milijardų eurų (pagal 2004 m. kainas) sumą, skirtą remti peržiūrėtos sanglaudos politikos trijų prioritetinių sričių įgyvendinimą, laiko minimalia reikalinga suma, užtikrinančia sėkmingą reformą, ir laikosi nuomonės, kad, priėmus būsimą finansinę perspektyvą, Komisija (išbraukta) patvirtins pasiūlyme dėl reglamento nurodytas sumas (išbraukta);
21. pažymi, kad fondams taikomos Finansinio reglamento nuostatos, ir pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi taikyti skaidrumo ir tinkamo finansų valdymo taisykles;
22. ragina naudoti aiškias ir išsamias Bendrijos strategines gaires dėl sanglaudos, kurios turi būti patvirtintos laikantis EB Sutarties 161 straipsnyje numatytos procedūros; be to, jeigu nebus įsigaliojusi Sutartis dėl Konstitucijos Europai, kuomet III-223 straipsnis turi būti taikomas kaip numatantis teisinę Europos Parlamento bendro sprendimo procedūrą, ragina pagal tą pačią procedūrą įvykdyti peržiūrą laikotarpio viduryje (23–24 straipsniai);
23. prašo į 23 straipsnio 3 dalį įtraukti sprendimus dėl transeuropinio transporto tinklo ("TEN-T") (Sprendimas Nr. 884/2004/EB(2) ir Sprendimas Nr. 1692/96/EB(3));
24. ragina pasiūlyme dėl reglamento nustatyti stipresnį ryšį su Europos darniojo vystymosi strategija (23 straipsnis); atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ragina, kad nacionalinėse strateginėse nuorodų sistemose valstybės narės parodytų, kaip jos ketina finansuoti – iš Bendrijos ar savų išteklių – aplinkos poreikius, ypač Natura 2000 tinklo rėmimą, vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą ir Kioto tikslų siekimą (25 straipsnis);
25. pakartotinai pabrėžia savo reikalavimą subalansuotai ir tinkamai finansiniu aspektu traktuoti regionus, kurie kenčia nuo sunkių ir nuolatinių gamtinių, klimatinių ar demografinių kliūčių, tokius kaip salos, kalnuotos ir pasienio vietovės bei retai apgyvendinti regionai, ypač labai retai apgyvendintos šiaurinės Sąjungos teritorijos (12 konstatuojamoji dalis); taip pat ragina įtraukti nuorodą į šiuos regionus teminiuose ir teritoriniuose prioritetuose, kurie bus nustatyti nacionalinės strateginės nuorodų sistemos strategijos skirsnyje (25 straipsnis);
26. ragina naujosioms valstybėms narėms Maltai ir Kiprui, jų buvimo salose ir pakraštyje pagrindu bei vadovaujantis nediskriminavimo principu, suteikti pakankamą finansinę paramą, kad jos galėtų spręsti specifines problemas, su kuriomis jos susiduria būdamos salose Europos Sąjungos pakraštyje;
27. tvirtai remia Komisijos pasiūlytą specialią 1 100 milijonų eurų priemonę atokiausiems regionams, taip pat galimybę finansuoti veiklos pagalbą, kuri numatyta pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo (KOM(2004)0495) 11 straipsnyje; ragina, kad praktiškai būtų vykdomi EB sutarties 299 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos atokiausi regionai turi būti laikomi išskirtiniais jų prieigos prie struktūrinių fondų atžvilgiu, įskaitant tuos regionus, kurių BVP jau pakilo aukščiau kaip iki 75 procentų Bendrijos vidurkio;
28. ragina naudoti nacionalinę strateginę nuorodų sistemą, kuri rengiama artimai bendradarbiaujant su 10 straipsnyje nurodytais partneriais ir kuriai turi būti taikomas Komisijos sprendimas, dėl kurio deramasi su partneriais (26 straipsnis);
29. ragina numatyti galimybę peržiūrėti nacionalinę strateginę nuorodų sistemą (26 straipsnis);
30. ragina supaprastinti tolesnę strateginę priežiūrą, kad valstybės narės ir Komisiją pranešimus rengtų kas dvejus metus (27 ir 28 straipsniai); atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ragina kas dvejus metus surengti diskusijas strateginiame forume, kuriose dalyvautų Europos Parlamentas, Komisija, Regionų komitetas ir valstybės narės (29 straipsnis);
31. ragina, remiantis vieno fondo vienai programai požiūriu, nuo 5 iki 10 procentų padidinti dalį, kuria tiek ESF, tiek EKPF gali finansuoti priemones, patenkančias į kito fondo sritį (33 straipsnis); tačiau siūlo Komisijai kai kuriais atvejais patvirtinti tą pačią valdymo instituciją vadovauti daugiau nei vienai intervencijai ir vis tiek taikyti 10 procentų ribą;
32. ragina, siekdamas pabrėžti urbanistinį aspektą ir ypač tvarų miestų vystymąsi struktūrinių fondų finansuojamose veiksmų programose konvergencijos ir regioninio konkurencingumo bei užimtumo tikslais, ir toliau reikalauti pateikti informaciją dėl požiūrio į miestų problemą, įskaitant pasirinktų miestų zonas ir perdelegavimo procedūras; ragina nustatyti šias procedūras atsižvelgiant į regioninės ir vietinės partnerystės pobūdį; mano, kad finansavimo lygis mažiausiai turi atitikti bent jau galiojančiame reglamente nustatytą miestų zonų finansavimo lygį (36 straipsnis);
33. ragina, kad trys fondai atsižvelgtų į mažų ir mikroįmonių, ypač amatų įmonių, prioritetus, atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį sanglaudos ir regioniniame vystymesi, ir remti Europos chartijos dėl mažų įmonių, kurią 2000 m. patvirtino Feiros Europos Vadovų Taryba, principų ir veiksmų įgyvendinimą;
34. mano, kad valstybės narės turėtų konkretizuoti susitarimus dėl nacionalinių strateginių nuorodų sistemų ir veiksmų programų strateginio įvertinimo aplinkosaugos požiūriu ir užtikrinti svarbesnių infrastruktūrinių projektų Poveikio aplinkai įvertinimo atlikimą laiku; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad svarbesni infrastruktūriniai projektai neprieštarautų aplinkos apsaugai ir jos gerinimui (38–40 straipsniai); ragina sustabdyti išmokas projektams, kurie buvo pradėti pažeidžiant ES teisės aktus aplinkos apsaugos srityje;
35. ragina, dabartines kaimynystės programas keičiant į naujas programas naujų bendradarbiavimo priemonių dėl Sąjungos išorės sienų pagrindu (angl. ENPI ir IPA), turėti nuoseklų požiūrį ir palikti struktūrinių fondų procedūras;
36. ragina palikti pasiūlymą dėl Bendrijos kokybės ir efektyvumo rezervo, kuris galėtų būti mechanizmu, skirtu atsilyginti už pažangą, įskaitant sanglaudos fondą; tačiau ragina taikyti sąžiningus, objektyvius, skaidrius ir bendrai priimtus kriterijus, kad jis tikrai pasiektų tikslą (48 straipsnis);
37. ragina strateginėse gairėse ir vertinimo procese, kuris yra būtinas pagal strategines gaires, aiškiai reikalauti ir pripažinti prieinamumo neįgaliesiems asmenims principą ir praktiką;
38. ragina pageidaujančioms valstybėms narėms suteikti galimybę įsteigti nacionalinį rezervą nenumatytiems atvejams ir rekomenduoja leisti jį lanksčiau panaudoti (49 straipsnis);
39. atmeta primygtinus siūlymus pakeisti pasiūlytas bendro finansavimo proporcijas (51 straipsnis), tačiau ragina padvigubinti iki 10 procentinių punktų leidžiamą padidinimą vietovėms, turinčioms daugiau nei vieną pasiūlyme numatytą geografinę arba gamtinę kliūtį;; taip pat ragina 10 procentinių punktų padidinti normą miestų teritorijoms (52 straipsnis);
40. tvirtai remia visas paskatas, skirtas telkti privatų kapitalą ir remti valstybines privačias partnerystes nauju programavimo laikotarpiu (50 straipsnio d punktas ir 54 straipsnis); mano, kad skaičiuoti Bendrijos bendro finansavimo dalį procentais tik nuo deklaruotų viešųjų išlaidų yra svarbi šiame reglamente siūloma supaprastinimo priemonė, kuri geriau užtikrina papildomumo principo taikymą, nepriklausomai nuo to, ar programoje valstybės narės bendro finansavimo dalies viešosios išlaidos galėtų būti iš dalies pakeistos privačiu kapitalu; tuo pačiu metu ragina laikytis lankstumo, kurį suteiktų bendro finansavimo dalies skaičiavimas kiekvienam prioritetui, o ne kiekvienai priemonei (51 ir 76 straipsniai); tačiau pabrėžia, kad skaičiuojant bendro finansavimo dalį negalima iš anksto priešiškai nusiteikti NVO ir kitų ne pelno organizacijų dalyvavimui struktūrinių fondų veikloje;
41. ypač atkreipia dėmesį, kad visos ES politikos sritys turi būti įpareigotos prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslo įgyvendinimo, taip pat kad prie šio tikslo prisideda ir tarptautinė prekybos politika, ir čia negali būti taikomos jokios išimtys; ragina taip formuoti prekybos politiką, kad būtų vykdoma regioninių sukrėtimų prevencija, ir ypač pažymi, kad įmonių ar gamybos dalių perkėlimas kelia didelę grėsmę regionų plėtrai;
42. mano, kad Komisijos pasiūlymas nustatyti finansines korekcijas firmoms, kurios perkelia savo veiklą, yra būtina priemonė siekiant nesukelti pavojaus kenčiančių regionų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos konsolidacijai; siūlo sukurti stebėsenos sistemas, kad būtų galima įvertinti bet kokio perkėlimo ekonomines ir socialines sąnaudas ir atitinkamai skirti reikiamas baudas; tuo pat metu ragina priimti visas būtinas teisines priemones, užtikrinančias, kad Bendrijos finansavimą gaunančios įmonės ilgą ir iš anksto nustatytą laiką nebūtų perkeliamos į kitą vietą;
43. ragina priimti nuostatą, pagal kurią būtų atmestas veiklos, skatinančios žymų darbo vietų skaičiaus sumažėjimą arba uždaryti gamyklas esamose jų veiklos vietose, bendras finansavimas;
44. ragina įtraukti aukšto lygio projektų valdymo įgūdžių ir kvalifikacijos reikalavimą kaip esminį elementą, užtikrinantį, kad projektai bus baigti laiku ir neviršijant biudžeto (57 straipsnis);
45. ragina, kad proporcingumo principas būtų veiksmingai taikomas programų planavimui (31-37 straipsniai), vertinimui (45 straipsnis) ir valdymui, stebėsenai ir kontrolei (57-73 straipsniai), atsižvelgiant į programų apimtis; be to, mano, kad visų valstybių narių interesais šiose srityse supaprastinimo principas turi būti taikomas visoms programoms;
46. pažymi, kad Komisija ir valstybės narės yra bendrai atsakingos už struktūrinius fondus; ragina valstybes nares kasmet pateikti deklaruoti garantijas, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai bus panaudoti įprastu, teisėtu ir skaidriu būdu; Komisija turi aiškiai apibrėžti, ką valstybių narių pranešimų požiūriu reiškia terminas "neįprastas";
47. ragina išsaugoti proporcinės kontrolės ribas (33 procentai bendro finansavimo ir 250 milijonų eurų kaštai), žemiau kurių Komisija nevykdo patikrinimų, tačiau ragina atsižvelgti į skirtingų fondų specialias charakteristikas (73 straipsnis);
48. nesutinka su jokiais pasiūlytų pradinio finansavimo sumų keitimais (81 straipsnis);
49. jokiu būdu nesutinka toliau, t.y. labiau nei svarbesniems projektams pasiūlytas lankstumas, silpninti struktūrinių fondų N+2 taisyklę, kadangi šios taisyklės efektyvumas gerinant efektyvų fondų panaudojimą jau įrodė savo privalumus per dabartinį programavimo laikotarpį (93 straipsnis); tačiau ragina Sanglaudos fondui suteikti daugiau lankstumo;
50. ragina didinti lankstumą pratęsiant pasiūlytą dviejų mėnesių galutinį terminą valstybėms narėms ginčyti Komisijos finansines korektūras; ragina keisti šį terminą pagal kiekvienos problemos sudėtingumą (100 straipsnis);
51. prašo Komisijos, bendradarbiaujant su sanglaudos šalimis, rasti sprendimą nekompensuojamojo PVM tinkamumo problemai išspręsti, užtikrinant tiesioginę savivaldos institucijų galimybę naudotis fondų lėšomis;
52. atmeta bet kokius bandymus įtraukti išlaidas, nesusijusias su investicijomis, pvz., būsto išlaidas, į išlaidų kategoriją, naudojamą Bendrijos bendram finansavimui apskaičiuoti; tačiau mano, kad išlaidos, susijusios su socialinio būsto remontu, kad būtų taupoma energija ir saugoma aplinka, turėtų būti įtrauktos į leistinas išlaidas;
53. nesutinka su valstybės pagalbos konvergencijos regionams, įskaitant tuos, kuriems galioja statistinis efektas, viršutinės ribos mažinimu; todėl ragina, kad visi regionai, kuriuos apima konvergencijos tikslas, būtų vienodai traktuojami taikant pagalbos taisykles bei patektų į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo sritį; taip pat ragina viršutines pagalbos ribas palaipsniui perorientuoti į vadinamuosius natūralaus efekto regionus; pabrėžia būtinybę, skiriant valstybės pagalbą regionams, kuriems nekeliamas konvergencijos tikslas, palikti teritorinės diferenciacijos kriterijų, ypač atsižvelgiant į teritorines ar geografines kliūtis;
54. paveda EP Pirmininkui prašyti tolesnės diskusijos su Taryba pagal EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį;
55. paveda EP Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.