Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo (KOM(2004)0495 – C6-0089/2004 – 2004/0167(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0495)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 162 straipsnį bei 299 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0089/2004),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 160 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0184/2005),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti savo poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos regioninės plėtros fondo
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),
kadangi:
(1) Sutarties 160 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paskirtis yra padėti ištaisyti pagrindinius Bendrijos regionų pusiausvyros sutrikimus. Todėl ERPF padeda mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir atsiliekančių regionų, įskaitant kaimo ir miesto vietoves, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktas vietoves bei regionus su dideliais ir nuolatiniais gamtiniais ar demografiniais trūkumais, menkai apgyvendintas vietoves, pasienio bei kalnuotas vietoves ir salas, atsilikimo mastą.
(2) Struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui bendros nuostatos yra išdėstytos Reglamente (EB) Nr. .../2005(4), [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo]. Turi būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšies, kurią ERPF gali finansuoti pagal tame reglamente nustatytus tikslus.
(3) ERPF turėtų teikti pagalbą pagal bendrąją sanglaudos politikos strategiją, kuri užtikrina didesnį pagalbos orientavimą į Bendrijos prioritetus ir kuria siekiama kovoti su pagrindine regioninių skirtumų priežastimi, ypač mažiauišsivysčiusiuoseregionuose.
(4)Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad visuose ERPF ir kitų Struktūrinių fondų įgyvendinimo etapuose, ypač suteikiant teisę jais naudotis, nebūtų diskriminuojama dėl lyties, rasės ar tautybės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
(5) Reglamentas (EB) Nr. .../2005 nustato, kad išlaidų tinkamumotaisyklės turi būti nustatytos nacionaliniu lygiu, su tam tikromis išimtimis, dėl kurių turi būti nustatytos konkrečios nuostatos. Todėl turėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su ESF.
(6) Efektyvų ir veiksmingą ERPF remiamo veiksmo įgyvendinimą lemia veiksmingas valdymas ir visų atitinkamų teritorinių, socialinių ekonominių ir aplinkos apsaugos partnerių, ypač tarpregioninės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, bendradarbiavimas ir dalyvavimas visais planavimo etapais: rengiant, įgyvendinant, atliekant tolesnius veiksmus ir įvertinant. Jei reikia, regioninių ir vietiniųvaldíos institucijų bendradarbiavimas bus padidintas tam, kad būtų pasiekti bendri tikslai.
(7)Techninės pagalbos, numatytos Reglamento (EB) Nr. .../2005 43 ir 44 straipsniuose, rėmuose ERPF gali finansuoti su paruošimu, steb4sena, administracine ir technine pagalba, vertinimu, auditu ir kontrole susijusią veiklą, reikalingą tiek viešojo administravimo institucijoms, tiek ir kitiems susijusiems teritoriniams subjektams, pvz., nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), išrinktų atstovų asociacijoms ir socialinėms – profesinėms bei aplinkos apsaugos organizacijoms.
(8) Remiantis miestams skirtos Bendrijos iniciatyvos, numatytos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(5), 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir pagal 2 tikslą su sunkumais susiduriantiems priemiesčiams teikiamos paramos įgyvendinimo patirtimi ir privalumais, urbanistinis aspektas turėtų būti stiprinamas, įskaitant investicijų didinimą į darnią miestų plėtrą, visiškai integruojant tos srities priemones į ERPF bendrai finansuojamas veiklos programas. Šiuo aspektu svarbų vaidmenį vaidina vietinės plėtros ir užimtumo skatinimo iniciatyvos ir jų potencialas kurti naujoves.
(9) Ypač svarbu užtikrinti, kad ERPF skiriama parama ir parama, kurią skiria Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005(6) ir Europos žuvininkystės fondas pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005(7), viena kitą papildytų ir derėtų. Todėl ERPF bendrai finansuojamos programos turėtų remti kaimo ekonomikos įvairinimą,kaimo vietovių kultūros sritį ir turizmo plėtrą, taip pat nuo žvejybos priklausančių vietoviųįvairinimą, šalia jų tradicinės veiklos, bei ilgalaikių darbo vietų kūrimą ir padėti šiems regionams tapti patrauklesniems ekonominiu ir socialiniu požiūriu.
(10) Būtina užtikrinti, kad ERPF finansuojamas veiksmas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), atsižvelgtų į Europos mažųjų įmonių chartiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė Santa Maria de Feira, ir padėtų ją įgyvendinti.
(11)Pageidautina sukurti paramos, teikiamos pagal konvergencijos tikslą, priemones ir sritis, įvedant naują pagalbos MVĮ mechanizmą ir naują požiūrį į regioninę plėtrą, leidžiant MVĮ visiškai nemokamai naudotis mokslinių tyrimų, finansuojamų vien tik iš valstybės lėšų, rezultatais.
(12)Be to, ERPF operacijas reikia glaudžiau koordinuoti su Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programa (2007–2013 m.)(8).
(13) Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atokiausiems regionams, t. y. išimties tvarka turėtų būti išplėsta ERPF veiklos sritis, įtraukiant veiklos paramos, susijusios su papildomų išlaidų tam tikruose sektoriuose kompensavimu, finansavimą. Šios išlaidos atsiranda dėl atokiausių regionų ypatingos socialinės ir ekonominės struktūrinės padėties, sunkinamos jų atokumo, izoliuotumo, mažo dydžio, nepalankios topografijos ir klimato bei ekonominės priklausomybės nuo nedidelio produktų skaičiaus, veiksnių, kurių nuolatinumas ir derinys stipriai veikia minėtų regionų vystymąsi ir prieigą prie vidaus rinkos, laikantis Sutarties 299 straipsnio 2 dalies.
(14) ERPF turėtų spręsti problemas, susijusias su Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 6 protokole minimų kaimyninių sričių, kuriose itin mažas gyventojų tankumas, prieinamumu ir jų nutolimu nuo didelių rinkų. ERPF taip pat turėtų spręsti konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria salos, kalnuotos vietovės, pasienio regionai ir retai apgyvendintos vietovės, kurių geografinė padėtis lėtina jų vystymąsi, siekiant paremti savarankišką ir darnią plėtrą šiuose regionuose.
(15)Transeuropinių tinklų (TET) srityje ERPF turėtų gerinti ryšius su naujomis valstybėmis narėmis, ypač siekdama stiprinti ekonominius ryšius su šiomis šalimis.
(16) ERPF turėtų užtikrinti sinergiją su Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo pagalba. Jis taip pat užtikrina papildomumą ir atitikimą kitoms Bendrijos politikoms.
(17) Būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl veiklos programų, vykdomų siekiant "Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo" programavimo, valdymo, stebėsenos ir kontrolės ir sukurti nuoseklų ryšį, papildantį kitas Bendrijos politikos kryptis, įskaitant "platesnės kaimynystės" politiką.
(18) Būtina remti tarpvalstybinį ir nacionalinį bendradarbiavimą su Bendrijos kaimyninėmis valstybėmis tais atvejais, kai reikia užtikrinti, kad valstybių narių regionams, kurie ribojasi su trečiosiomis šalimis, būtų suteikta veiksminga pagalba jų vystymuisi. Atitinkamiems Europos Sąjungos pasienio regionams taip pat būtina užtikrinti sąlygas ir teises, ne blogesnes už tas, kurios buvo iki šiol arba kokias turi prie vidinių ES sienų esantys regionai. Atitinkamai yra tikslinga leisti išimties tvarka finansuoti per ERPF projektus, vykdomus trečiųjų šalių teritorijoje, jei jie yra naudingi tarpvalstybiniam bendradarbiavimui su Bendrijos regionais. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamai pasvertą finansinių išteklių paskirstymą tarp Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo transnacionalinių ir tarpvalstybinių krypčių. Tarpvalstybinė kryptis reikalauja ypatingo dėmesio, kadangi Sąjungos sienos žymiai pailgėjo, o daugelis atsiliekančių regionų yra pasienio regionai.
(19) Turėtų būti panaikintas 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1783/1999 dėl Europos regioninės plėtros fondo(9),
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šis reglamentas nustato Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) uždavinius, jo pagalbos taikymo sritį, siekiant "konvergencijos", "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" bei "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslus, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. .../2005, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 3 straipsnyje, ir išlaidų rūšis, kurios atitinka pagalbos reikalavimus.
Jis nustato konkrečias nuostatas dėl miesto ir kaimo vietovėms, nuo žvejybos priklausančioms vietovėms, atokiausiems regionams, salų regionams, pasienio regionams, vietovėms su rimtomis nuolatinėmis gamtinėmis, demografinėmis kliūtimis ir kalnuotiems regionams taikomo režimo.
Jis taip pat nustato konkrečias nuostatas dėl "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslo, ypač nuostatas, susijusias su programavimu, įgyvendinimu, valdymu, monitoringu ir kontrole.
2 straipsnis
Paskirtis
ERPF padeda finansuoti pagalbą, skirtą sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą atsižvelgiant į Europos Sąjungos darnios plėtros strategiją, spręsdamas ir naikindamas svarbiausias priežastis, sukeliančiasišsivystymo skirtumustarp regionų ir jų viduje ir remdamas regionų ekonomikos struktūrų plėtojimą bei reguliavimą, įskaitant nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarką.
Atlikdamas šį uždavinį, ERPF įgyvendina Bendrijos prioritetus, kuriuos išsamiau pagal veiklos programas ir nacionalines taisykles turi nustatyti regioniniai ir vietiniai partneriai, ypač:
a)
būtinybę didinti konkurencingumą laikantis naujoviško požiūrio į regioninę ir vietinę plėtrą, kuriuo siekiama kurti nuolatines darbo vietas, skatinti socialinę integraciją, vyrų ir moterų lygybę, siekti pagerinti padėtį aplinkos apsaugos ir socialinėje srityse įgyvendinant Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius aplinkos apsaugos ir socialinius klausimus;
b)
būtinybę naikinti kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs asmenys, norėdami pasiekti prekes, pasinaudoti paslaugomis ar patekti į užstatytas teritorijas, įtraukiant prieigos užtikrinimą į visų projektų, kuriuos finansuoja Fondai, sąlygas.
3 straipsnis
Pagalbos taikymo sritis
1. ERPF savo pagalbą skiria nedideliam skaičiui teminių prioritetų. Veiksmų, kurie bus finansuojami pagal kiekvieną prioritetą, rūšis ir įvairovė atspindi skirtingą "konvergencijos", "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" ir "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslų, nustatytų 5, 6, 7 straipsniuose, pobūdį.
2. ERPF padeda finansuoti:
a)
veiksmingas investicijas, kurios pirmiausia skiriamos MVĮ, kurios prisideda prie darbo vietų kūrimo ir jų išlaikymo;
b)
infrastruktūrą;
c)
kitas vystymo ir užimtumo didinimo iniciatyvas, kurias sudaro paslaugos įmonėms, finansavimo priemonės, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų bei vietos plėtojimo fondų, palūkanų subsidijų, kūrimas ir plėtojimas, gretutinės paslaugos, bendros vietinės iniciatyvos, tinklų kūrimas ir bendradarbiavimas, taip pat sąveika pagrįstaskeitimasis patirtimi tarp regionų, miestų ir atitinkamų socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos subjektų;
d)
MVĮ augimo ir užimtumo dinamiką (verslumą, pvz., įmonių kūrimą, įmonės perdavimą, verslo dinamiką, užsienio prekybą ir kompetencijos sričių plėtrą);
e)
techninę pagalbą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. .../2005 43 ir 44 straipsniuose.
4 straipsnis
Subalansuota ir darni regioninė plėtra
Regioninė plėtra reiškia darnaus gyvenimo ir darbo sąlygų išlaikymą, plėtrą ir, jei reikia, performavimą regionuose.
5 straipsnis
Konvergencija
Pagal "konvergencijos" tikslą ERPF pagalba daugiausia skirta remti tvarų integruotą regionų, vietos, miesto ir kaimo ekonominį ir socialinį vystymąsi, mobilizuojant ir stiprinant vidaus pajėgumus per programas, skirtas modernizuoti ir įvairinti regionų ir vietines ekonomines, administracines ir socialines struktūras, bei kurti tolydų užimtumą pirmiausia šiose srityse:
1)Teritorinės naujovės, be kita ko, skirtos padidinti regioninių ir vietinių institucinių, socialinių ir ekonominių subjektų potencialą ir modernizuoti bendrąsias vyriausybines įstaigas, plėtros agentūras ir finansų įstaigas;
2) Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP), naujovės ir verslumas, įskaitant regionų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumų stiprinimą bei jų integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę siekiant sumažinti technologinį atotrūkį tarp regionų.
Pagalba MTTP MVĮ ir technologijų perdavimui. Ypač MVĮ ir universitetų, NVO bei mokslinių tyrimų ir technologijų centrų ryšių stiprinimas, verslo tinklų, privačios ir viešosios partnerystės stiprinimas ir grupių plėtojimas, pagalba teikiant verslo ir technologijų paslaugas MVĮ grupėms ir mikroįmonėms, MVĮ ir mikroįmonių verslumo ir naujovių finansavimo taikant naujas finansines priemones skatinimas.
Parama įprastoms regioninės plėtros priemonėms, pvz., tikslinė parama įmonių įkūrimui, bendroms investicijoms ne vien į MVĮ, taip pat ekonominės infrastruktūros kūrimas ir plėtra. Ypatingas pastangas reikėtų dėti siekiant padidinti MVĮ, mikroįmonių ir amatų įmonių organizacijų kompetenciją, gebėjimą imtis veiklos ir atstovauti.
Mokslinių tyrimų, finansuojamų vien iš valstybinių lėšų per EB biudžetą ar nacionalinius mokslinių tyrimų institutus, dar nepatentuoti rezultatai gali būti teikiami MVĮ visiškai nemokamai, jeigu tokie moksliniai tyrimai tiesiogiai transformuojami į naują pramoninę prekę. Siekiant remti keitimąsi žiniomis nesant būtinybės vystyti naujas kompetencijas, regioninių ar nacionalinių "žinių čekių" taikymas turėtų būti prieinamas kaip bendrasis instrumentas.
3) Informacinė visuomenė, įskaitant vietos turinio, paslaugų ir programų kūrimą, geresnių sąlygų naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis sudarymas ir tų paslaugų plėtojimas, pagalba ir paslaugos MVĮ, kad jos galėtų perimti informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir veiksmingai jomis naudotis arba naudoti naujas idėjas.
4)Vietinės užimtumo ir plėtros iniciatyvos: parama struktūroms, teikiančioms kaimynystės paslaugas, kuriomis siekiama sukurti naujas darbo vietas, tačiau neįtraukiant priemonių, finansuojamų iš Europos socialinio fondo.
5)Vyrų ir moterų lygybės skatinimas, įskaitant paramą įmonių kūrimui, specialių verslininkėms skirtų priemonių, palengvinančių ekonominį naujų idėjų įgyvendinimą universitetų ir esamų įmonių rėmimas kuriant naujas įmones, infrastruktūrų ir paslaugų, sudarančių sąlygas suderinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą, skatinimas.
6) Aplinka, įskaitant investicijas, susijusias su atliekų tvarkymu, vandens ūkio valdymu ir kokybe, įskaitant vandens tiekimo saugumą, įgyvendinant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(10), miestų nuotėkų valymu ir oro kokybe, integruota taršos prevencija ir kontrole, užterštų atliekų sąvartynų panaikinimu ir užterštų vietų ir žemės atgaivinimu, biologinės įvairovės skatinimu ir gamtos apsauga, infrastruktūros plėtros skatinimu siekiant Natura 2000 tikslų, pagalba MVĮ, skirta skatinti tvarios gamybos metodus, tuo tikslu diegiant rentabilias aplinkos valdymo sistemas ir perimant bei naudojant taršos prevencijos technologijas.
7)Pertvarkymas, įskaitant užterštų atliekų sąvartynus, kariniams tikslams naudotų vietovių atgaivinimą ir jų grąžinimą civiliniam naudojimui, renatūralizavimą ar apželdinimą, kovinių medžiagų likvidavimą, kareivinių pastatų ir teritorijos rekonstravimą ir modernizavimą, siekiant atgimimo ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse bei susijusiuose mikrorajonuose, ypač paramą MVĮ šiais aspektais.
8) Rizikos prevencija, įskaitant gamtinių ir technologinių pavojų prevencijos ir jų sprendimo planų rengimą ir įgyvendinimą.
9) Turizmas ir kultūra, įskaitant gamtos turtų ir kultūros vertybių, kurios gali padėti plėtoti tvarų turizmą, rėmimas, materialiojo ir kultūros paveldo apsauga ir stiprinimas remiant ūkio plėtrą, pagalba, skirta pagerinti turizmo paslaugų teikimą, teikiant naujas geresnės kokybės paslaugas ir palengvinti perėjimą prie naujų, tvaresnių turizmo modelių.
10)Krizių ištiktų miestų ir priemiesčių ekonominis ir socialinis atgaivinimas: visapusiškos planai tvariam krizių ištiktų miesto vietovių, vidutinio dydžio ir mažų miestų − administracinių centrų ir priemiesčių vystymui, miestų ir apylinkių ryšių, susijusių su bendros ekonominės svarbos funkcijomis, atgaivinimas.
11) Transporto investicijos, įskaitant TET, didžiuosius Europos techninius ir logistinius projektus, kelių statybą ir atnaujinimą ne TET-T pagrindu, svarbiausia atsižvelgiant į poreikį sudaryti susisiekimą su salomis, kaimo vietovėmis, su jūra nesiribojančia sausuma ir kitaip nutolusiais regionais bei tarp šių ir Bendrijos centrinių regionų, ir integruotas visą miestą apimančias strategijas aplinką tausojančiam miesto transportui užtikrinti, kurios padeda sudaryti geresnes sąlygas naudotis keleivių ir krovinių vežimo paslaugomis bei gerina jų kokybę, padeda pasiekti labiau subalansuotą transporto rūšių pasiskirstymą, skatina intermodalines sistemas ir mažina poveikį aplinkai ir avarijų keliuose skaičių.
12) Energija, įskaitant TET, kurie padeda užtikrinti didesnį tiekimo saugumą ir kokybę, išsaugoti darbo vietas, kurti vidaus rinką ir integruoti aplinkos aspektus, didinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimą.
13) Investicijos, ypač į jaunų žmonių ir moterų švietimą, profesinį mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kurios padeda didinti gyvenimo patrauklumą ir kokybę regionuose, atnaujinti gamybos sistemas, pagerinti įgūdžius ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymą, netgi taikant naująsias technologijas.
14) Sveikata, įskaitant investicijas, skirtas plėtoti ir gerinti sveikatos paslaugų teikimą, ligų prevencija ir didesnės galimybės pasinaudoti medicinos paslaugomis, kurios padeda užtikrinti geresnę regioninę plėtrą ir gyvenimo kokybę regionuose.
15) Tiesioginė pagalba investicijoms į MVĮ, padedanti sukurti ir išlaikyti darbo vietas.
16)Visuomenės saugumas siekiant palengvinti teritorinę ekonominę veiklą investuojant į technologijas bei informaciją ir informacinės kampanijos, skirtos užkirsti kelią nusikaltėliams įsiskverbti į ekonomiką ir propaguoti teisėtumo kultūrą.
17)Struktūrizacijos, institucinio pajėgumo bei MVĮ, mikroįmonių ir amatų įmonių organizacijų ir tarpininkavimo rūmų atstovavimo stiprinimas.
18)Tiesioginė pagalba investicijoms, ypatingą dėmesį skiriant aukštos kokybės švariosioms technologijoms, siekiant restruktūrizuoti sunkiąją pramonę tuose regionuose, kur palyginti neseniai buvo pereita prie rinkos ekonomikos.
6 straipsnis
Regionų konkurencingumas ir užimtumas ir socialinė integracija
Pagal "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" tikslą ERPF pagalba, atsižvelgiant į Septintosios pagrindų programos tikslus ir tvaraus regioninio ir ekonominio vystymosi strategijas, daugiausia skiriama šiomsvietovėms, pasiliekant lankstumo galimybę dėl pereinamojo laikotarpio regionų:
1) naujovės ir žinių ekonomika, kurių siekiama teikiant pagalbą regionų naujovių strategijų, didinančių regionų naujovių sistemų, kurios leistų sumažinti technologinį atotrūkį, efektyvumą, kūrimui ir įgyvendinimui, atsižvelgiant į vietinius poreikius, o būtent reikia:
a)
skatinti regionų MTTP ir naujovių pajėgumus, tiesiogiai susijusius su regionų ekonominio vystymosi tikslais ir kovoti su nedarbu ir skurdu, ypač remiant pramonės arba konkrečių technologijų kompetencijos centrus, skatinant pramonės MTTP ir MVĮ bei technologijų perdavimą ir plėtojant technologijų prognozavimą bei tarptautinę politikų lyginamąją analizę naujovių skatinimo tikslais, ir remiant firmų bendradarbiavimą, bendras MTTP bei naujovių politikas;
b)
skatinti naujoves ir MVĮ modernizavimą, ypač skatinant tiesiogines investicijas, remiant universitetų ir įmonių bendradarbiavimo tinklus, verslo tinklus ir MVĮ grupes, didinant galimybes gauti finansavimą ir paskolas, bei sudarant palankias sąlygas MVĮ naudotis pažangiomis verslo rėmimo paslaugomis, remiant švaresnių naujų technologijų integravimą į MVĮ, taip pat pasinaudojant specifinėmis priemonėmis ir veiksmų planais, kuriais siekiama skatinti naujoves itin mažose įmonėse;
c)
sukurti glaudesnį ryšį tarp žinių ir užimtumo, kad jauni studentai galėtų pasinaudoti mokymu, atitinkančiu realias pramonės galimybes įdarbinti;
d)
infrastruktūros suteikimas vietinei ir užimtumo plėtrai tinkančiu mastu;
e)
skatinti verslumą, sudarant palankias sąlygas naujų idėjų ekonominiam panaudojimui, įskaitant naujovėmis pagrįstus veiksmus socialinei ekonomikai ir vietos plėtrai stimuliuoti ir skatinant aukštojo mokslo įstaigas, techninio ir profesinio mokymo institucijas, amatų mokymo institucijas, universitetus ir veikiančias firmas kurti naujas firmas;
f)
skatinti viešąją-privačiąją partnerystę gaminant prekes ir teikiant paslaugas;
g)
kurti naujas finansines priemones, kurios investicinio kapitalo ir inkubacinių priemonių pagalba padedadidinti MVĮ pajėgumus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse ir skatinti verslumą ir naujų įmonių, ypač aktyviai žinias taikančių MVĮ, kūrimą;
h)
planų rengimas ir veiklos, skirtos skatinti labai mažų ir amatais besiverčiančių įmonių kūrimą, augimą, vystymąsi ir modernizavimą vykdymas;
i)
teikti tiesioginę paramą investicijoms į MVĮ, padedančią sukurti ir išlaikyti darbo vietas.
2) aplinka ir rizikos prevencija, o būtent reikia:
a)
skatinti investicijas į:
-
užterštųbuvusių pramonės ir apleistų teritorijų bei žemės atgaivinimą;
-
miestų žaliųjų zonų plėtrą ir paramątvariai plėtrai bei kaimo vietovių įvairinimui;
-
su biologine įvairove ir "Natura 2000" susijusios infrastruktūrosplėtrą;
-
kietųjų ir skystųjų atliekų tvarkymą;
-
turizmo plėtrą, įskaitant gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir rėmimą bei didesnę pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų teikimą, taip prisidedant prie tvarios ekonomikos plėtros;
b)
b) atlikti pertvarkymą, įskaitant taršos padarinių tyrimą, kariniams tikslams naudotų vietovių atgaivinimą ir jų grąžinimą civiliniam naudojimui, renatūralizavimą ar apželdinimą, kovinių medžiagų likvidavimą, kareivinių pastatų ir teritorijos rekonstravimą ir modernizavimą, siekiant atgimimo ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse bei su jomis susijusiose srityse, šiame kontekste ypač paramos teikimą MVĮ;
c)
skatinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančios energijos gamybą, veiksmingų energijos valdymo sistemų plėtrą ir taršos CO2 bei kitomis kenksmingomis medžiagomis mažinimą;
d)
skatinti ekologišką visuomeninį transportą;
e)
kurti planus ir priemones, kaip užkirsti kelią gamtiniams ir technologiniams pavojams ir kaip su jais tvarkytis bei sušvelninti verslo ir namų ūkių veiklos poveikį aplinkai;
3) galimybė ne pagrindiniuose miestuose naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis transporto ir telekomunikacijų paslaugomis, būtent:
a)
antrinių tinklų stiprinimas gerinant ryšius su prioritetiniais TET transporto tinklais, regioniniais geležinkelio centrais, oro uostais ir uostais, arba įvairiarūšėmis platformomis, sukuriant radialines sąsajas su pagrindinėmis geležinkelio linijomis ir skatinant regiono ir vietos vidaus vandens keliųkabotažą, susisiekimą jūra su mažesnėmis salomis ir dvipusį orlaivių susisiekimą tarp pirmos ir antros klasės oro uostų;
b)
atokiausiuose regionuose sukuriant reikalingą infrastruktūrą, remiant prieigą prie tinklų, kuriant viešus naudojimosi internetu punktus, įrangą ir plėtojant paslaugas bei programas, įskaitant veiksmų planų labai mažoms ir amatais užsiimančioms bendrovėms kūrimą, sudaryti MVĮ galimybes efektyviai naudotis IRT.
7 straipsnis
Europos teritorinis bendradarbiavimas
Pagal "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslą ERPF pagalba daugiausia skiriama:
1) pasienio ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos veiklos plėtra įgyvendinant bendras tvaraus regioninio vystymosi strategijas, ir visų pirma:
a)
skatinant verslumą ir ypač MVĮ, turizmo, kultūros, sporto ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimą;
b)
skatinant aplinkos apsaugą ir jungtinį valdymą bei rizikos prevenciją apsaugos nuo katastrofų srityje;
c)
skatinant tvarią plėtrą kaimo vietovėse;
d)
mažinant izoliavimą, tam tikslui sudarant geresnes galimybes naudotis transportu, informaciniais ir ryšių tinklais bei paslaugomis, tarptautinėmis vandens, nuotekų ir energijos sistemomis;
e)
plėtojant bendradarbiavimą, pajėgumus ir bendrą infrastruktūrų naudojimą, ypač sveikatos, kultūros, sporto ir švietimo sektoriuose;
f)
kovojant su nusikalstamumu ir saugant sienas; ir
g)
gamtos ir materialinio kultūros paveldo apsauga ir puoselėjimas, skatinant decentralizuoti INTERREG valdymą ir taip remiant ekonomikos plėtrą, miesto ir kaimo vietovių atgaivinimą ar turizmą.
Be to, ERPF gali padėti skatinti tarpvalstybinių darbo rinkų integraciją, vietos užimtumo iniciatyvas, vienodas galimybes, mokymą ir socialinę integraciją, keitimąsi žmogiškaisiais ištekliais ir MTTP priemonėmis.
2) nacionaliniam bendradarbiavimui, įskaitant dvišalį ar daugiašalį jūrinių regionų bendradarbiavimą, kurti ir plėtoti pagal "platesnės kaimynystės veiksmų planą", finansuojant integruotą teritorijų vystymąsi skatinančius tinklus ir veiksmus, ypač laikantis šių prioritetų:
a)
aiškaus transnacionalinio pobūdžio vandens ūkio tvarkyba, įskaitant upių baseinų, pakrantės zonų, jūrų išteklių, vandens paslaugų ir šlapžemių apsaugą ir tvarkymą;
b)
gerinti prieigą, įskaitant investicijas į TET pasienio dalis, galimybės vietos ir regiono mastu naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais tinklais ir platformomis gerinimą, nacionalinių ir regioninių sistemų sąveikos gerinimą ir jūrų greitkelių kūrimą ir vystymąbei pažangių logistikos, komunikacijų ir informacinių technologijų skatinimą;
c)
rizikos prevencija ir klimato kaita, įskaitant jūrų saugumo ir apsaugos nuo potvynių, sausros, jūrų ir vidaus vandens telkinių taršos, erozijos prevencijos ir apsaugos nuo erozijos taip pat ir pakrančių zonose, vandens sukeliamų katastrofų, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, griūčių, taifūnų, miško gaisrų ir dykumėjimo prevenciją, bei biologinės įvairovės, aplinkos tvarkymo ir darnios energijos gamybos priemonių skatinimą. Programos gali numatyti įrangos tiekimą ir infrastruktūros vystymą, tarptautinių paramos planų, bendros rizikos identifikavimo sistemų sudarymą ir įgyvendinimą ir gamtos ir technologinės rizikos tyrimo, prevencijos, monitoringo ir kontrolės bendrų priemonių vystymą;
d) mokslinių ir technologinių tinklų, susijusių su transnacionalinių regionų subalansuoto vystymosi klausimais, kūrimas ir technologinio atotrūkio mažinimas, įskaitant tarpuniversitetinių tinklų kūrimą taip juos efektyviai integruojant į Europos mokslinių tyrimų erdvę, ryšių kūrimą, siekiant įvertinti, kaip MTTP įstaigos ir tarptautiniai MTTP centrai keičiasi mokslo žiniomis ir technologijomis, transnacionalinių MTTP išteklių dalybos konsorciumų plėtojimą, technologijų perdavimo institucijų giminiavimąsi, bendrų finansinės inžinerijos priemonių, skirtų MTTP remti mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kūrimą;
e)
bendradarbiavimas verslo srityje ir vystant MVĮ, taip pat ir turizmo srityje, kultūros, švietimo ir sveikatos sektoriuje bei remiant darnias bendruomenes;
f)
gamtos išteklių ir kultūros paveldo apsauga, gamtinės regionų aplinkos apsauga ir gerinimas, gamtos turtų išsaugojimas ir vystymas bei žmogaus sukurtos aplinkos ir kultūros paveldo apsauga ir gerinimas, efektyvių, ilgalaikių, integruotų tvarios plėtros strategijų kūrimas ir aiškesnio vaizdo apie gamtinius išteklius ir kultūros paveldą suformavimas bei būdas, kuriuo jie gali būti sėkmingai integruoti į transnacionalines strategijas;
g)
bendradarbiavimas jūrininkystės klausimais, įskaitant uostų tinklo vystymą, gabenimo paslaugas, ekonominius uostų ryšius bei uostų ir krašto gilumos rajonų ryšius;
h)
miesto ir kaimo erdvės planavimo klausimai su aiškia transnacionaline dimensija, kaip apibrėžta Europos erdvės plėtros perspektyvoje.
3) regionų bendradarbiavimo vystymo ir regionų politikos efektyvumo stiprinimas skatinant jungimąsį į tinklus ir keitimąsį patirtimi bei projektų plėtra tarp vietos valdžios institucijų, pagrindinį dėmesį skiriant dalykams, kurie minimi 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose, įskaitant visos Bendrijos bendradarbiavimo tinklų kūrimo programas ir veiksmus, tokius kaip tyrimai, duomenų surinkimas ir Bendrijos plėtros tendencijų stebėjimas ir analizė.
Tinklų kūrimo projektai koordinuojami sukuriant vieną bendrą ES erdvę.
Turi būti atliekamas jau esančių tinklų, tokių kaip ESPON, URBACT ir INTERACT, tarpinis įvertinimas.
8 straipsnis
Išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės
Toliau išvardytoms išlaidoms padengti negali būti skiriama ERPF pagalba:
a) PVM;
b)
skolos palūkanos;
c)
žemės pirkimas už sumą, kuri viršija 10 proc. visų tinkamų išlaidų tai operacijai;
d)
būstas, išskyrus išlaidas, susijusias su socialinio būsto atnaujinimu siekiant taupyti energiją ir saugoti aplinką darnaus miesto vystymo požiūriu;
e)
atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas.
II SKYRIUS
KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL POŽIŪRIO Į TAM TIKRUS TERITORINIUS ASPEKTUS
9 straipsnis
Urbanistinis aspektas
1. Jeigu veiksmas yra susijęs su darniu miesto vystymu, apie kurį kalbama Reglamento (EB) Nr. .../2005 25 straipsnio 4 dalies a punkte ir 36 straipsnio 4 dalies b punkte, ERPF palaiko į dalyvavimą nukreiptų integruotų strategijų vystymą siekiant stiprinti darnų augimą ir išspręsti gausybę ekonominių, aplinkos apsaugos ir socialinių problemų miestų vietovėse bei pašalinti architektūrines kliūtis.
Tai turėtų padėti pagerinti miestų aplinką, iš naujo paruošiant naudojimui užterštus žemės sklypus ir saugant bei plėtojant istorinį ir kultūros paveldą, vystyti kultūros paslaugas numatant tinkamas priemones skatinti naujovių diegimą ir žiniomis pagrįstą ekonomiką, verslumą, vietinį įdarbinimą, aplinkos puoselėjimą ir vietos gyvenimo būdo tobulinimą, o taip pat sukurti paslaugas piliečiams, atsižvelgiant į besikeičiančias demografines struktūras ir darnų mobilumą.
2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. .../2005 33 straipsnio 2 dalies, ERPF finansavimo dalis, skirta priemonėms pagal "regionų konkurencingumo, užimtumo užimtumo ir socialinės integracijos" tikslą, kurias reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. .../2005 [dėl Europos socialinio fondo] sudaro atitinkamo prioriteto 20 proc.
10 straipsnis
Kaimo vietovės ir nuo žvejybos priklausančios vietovės
Valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos užtikrina, kad priemonės, kurias pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 bendrai finansuoja Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas (EŽŪKPF), bei veiksmai, kuriuos pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 bendrai finansuoja Europos žuvininkystės fondas (EŽF) ir programos, kurias bendrai finansuoja ERPF, papildytų vienos kitas ir derėtų.
ERPF intervencija į kaimo vietoves ir nuo žvejybos priklausančias vietoves labiausiai susijusi su priemonėmis, kuriomis nepažeidžiant tvarumo principo, siekiama išspręsti šių vietovių ekonomines, aplinkosaugos ir socialines problemas, ir būtinybe plėtoti įvairinimo priemones, įskaitant:
1)
infrastruktūrą susisiekimui pagerinti;
2)
spartesnį telekomunikacinių tinklų ir paslaugų kaimo vietovėse plėtojimą;
3)
žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriams nepriklausančių naujų ekonominės veiklos rūšių plėtojimą, įskaitant mažų įmonių, mikroįmonių ir amatų įmonių kūrimą, perėmimą ir plėtimą;
4)
miesto ir kaimo vietovių ryšių stiprinimą;
5)
tvaraus turizmo ir patogumų kaimo vietovėse plėtojimą;
6)
kultūros paveldo apsaugą, kultūrinio gyvenimo plėtojimą;
7)
biologinių degalų gamybą ir (arba) iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamos energijos naudojimą;
8)
investicijas į energijos efektyvumą;
9)
verslumo skatinimą ir vietinio užimtumo skatinimo priemones.
Valstybės narės ir regionai, vykdydami Reglamento (EB) Nr. …/2005 36 straipsnyje numatytas veiksmų programas ir nepažeisdami to reglamento 25 straipsnio 4 dalies c punkte numatytų koordinavimo priemonių, užtikrina EŽŪKPF ir EŽF bendrai finansuojamų veiksmų bei ERPF bendrai finansuojamų veiksmų papildomumą ir suderinamumą. Šiuo tikslu 1, 3 ir 5 punktuose numatytiems veiksmams valstybės narės, regionai ir atitinkami partneriai, rengdami veiklos programas, apibrėžia aiškius kriterijus, kurie leistų atskirti, kuriuos kaimo vietovėms skirtus veiksmus turi pagal šį straipsnį finansuoti ERPF arba pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 49 straipsnio 1 dalies a, b ir i punktus – EŽŪKPF, arba kuriuos veiksmus, skirtus nuo žvejybos priklausančioms vietovėms, turi pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 straipsnį finansuoti EŽF. Be to, turėtų būti numatyti in itinere ir ex post patikrinimai papildomumo ir suderinamumo veiksniams stebėti.
11 straipsnis
Vietovės su gamtinėmis kliūtimis
ERPF bendrai finansuojamose regioninėse programose, skirtose Reglamento (EB) Nr. .../2005 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms vietovėms su gamtinėmis kliūtimis, ypatingas dėmesys skiriamas konkrečioms tų vietovių problemoms.
Nepažeisdamas 3 ir 5 straipsnių, ERPF pirmiausia padeda finansuoti investicijas, skirtas prieinamumui visais lygmenimis pagerinti, ne tik su kultūros paveldu susijusioms visoms darnios ekonominės veiklos rūšims, bet ir su naujovėmis bei naujosiomis ypač regiono poreikius atitinkančiomis technologijomis susijusioms ekonominės veiklos rūšims skatinti ir plėtoti, skatinti tausojantį gamtos išteklių naudojimą ir turizmo sektorių bei užkirsti kelią gyventojų mažejimui.
12 straipsnis
Atokiausi regionai
Atsižvelgdamas į papildomą asignavimą, minimą Reglamento (EB) Nr. .../2005 16 straipsnio 1 dalies d punkte, ir nukrypdamas nuo šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies bei atsižvelgdamas į Sutarties 299 straipsnio 2 dalį, ERPF padeda finansuoti veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, kad neleistų, jogpapildomos išlaidos 5 straipsnyje nurodytose srityse ir toliau išvardytose papildomose srityse, išskyrus Sutarties I priede nurodytus produktus, trikdytų bendrosios rinkos veikimą:
a)
pagalba krovinių vežimo paslaugoms ir pirminė pagalba transporto paslaugoms;
b)
pagalba, susijusi su sandėliavimo apribojimais, per dideliu gamybos priemonių dydžiu ir priežiūra, žmogiškojo kapitalo trūkumu vietos darbo rinkoje bei profesiniu mokymu;
c)
parama siekiant pašalinti su technologijomis susijusių naujovių bei mokslinių tyrimų ir plėtros trūkumą.
III SKYRIUS
KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL
"EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO" TIKSLO
1 SKIRSNIS
VEIKLOS PROGRAMOS
13 straipsnis
Turinys
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas bus taikomas visiems regionams (NUTS III), esantiems sausumos vidaus ir išorės pasienyje bei tam tikruose kaimyniniuose jūros pasieniuose, taip pat kai kuriems NUTS III lygio Bendrijos regionams, esantiems jūros pasienyje, kurie, taikant tarpvalstybinio bendradarbiavimo kriterijus pagal lanksčiai suformuluotą taisyklę, nutolę vienas nuo kito 150 km atstumu.
Kiekvienoje veiklos programoje, parengtoje remiantis "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslu, turi būti pateikta ši informacija:
1)
bendradarbiavimo būklės analizė, vertinant bendradarbiavimo stipriuosius ir silpnuosius aspektus, taip pat darniosios plėtros tikslus, bei patvirtinta strategija bendradarbiavimo klausimams spręsti, atsižvelgiant į darnos kriterijus, t. y. poveikį gamtai, paveldui (įskaitant istorines vietas) ir ekonominį bei demografinį neatitikimą;
2)
prioritetų, kurie buvo pasirinkti remiantis Bendrijos strateginėmis gairėmis, ir atitinkamų veiklos programos prioritetų pagrindimas bei spėjamas ex ante vertinimo, minimo Reglamento (EB) Nr. .../2005 46 straipsnyje, poveikis;
3)
informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Šie tikslai išreiškiami skaičiais, naudojant ribotą skaičių įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio rodiklių. Šie rodikliai turi būti tokie, kad galima būtų išmatuoti prioritetus įgyvendinančių tikslų pažangą ir efektyvumą ir kad rodikliai būtų susiję su socialine ir ekonomine, struktūrų bei aplinkosaugos situacija;
4)
strateginio poveikio aplinkai vertinimo rezultatai pagal 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų poveikio aplinkai vertinimo(11);
5)
poveikio užimtumui atitinkamose vietovėse ir jų kaimyninėse vietovėse įvertinimas, įskaitant darbo rinkos modelius, sezoninius veiksnius ir įgūdžius;
6)
pagalbos sričių suskirstymas pagal kategorijas, laikantis išsamių Reglamento (EB) Nr. .../2005 įgyvendinimo taisyklių;
7)
duomenys apie bendrąjį atitikimą ir kriterijus;
8)
vienas finansavimo planas, kuriame nėra išskirstymo pagal valstybes nares ir kurį sudaro 2 lentelės:
a)
lentelė, kurioje bendra ERPF skiriamo finansinio asignavimo suma pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 50–53 straipsnius yra suskirstyta kiekvieniems metams. Bendra ERPF kasmet skiriamo įnašo suma turi atitikti atitinkamą finansinę perspektyvą;
b)
lentelė, kurioje visam programavimo laikotarpiui ir kiekvienam prioritetui yra nurodyta bendra Bendrijos skiriamo finansinio asignavimo suma, atitinkamo nacionalinio valstybės finansavimo suma ir ERPF įnašo dydis;
9)
veiklos programos įgyvendinimo nuostatos:
a)
valstybės narės skiria visas 15 straipsnyje išvardytas institucijas;
b)
aprašomi bendrieji atrankos kriterijai ir stebėsenos bei vertinimo sistemos, taip pat stebėsenos komiteto sudėtis;
c)
apibrėžiama tvarka, kuria sutelkiami ir juda finansiniai srautai jų skaidrumui užtikrinti;
d)
nuostatos veiklos programos viešumui užtikrinti;
e)
aprašomos Komisijos ir valstybės narės suderintos procedūros, skirtos keistis kompiuterizuotais duomenimis, kad būtų įvykdyti Reglamente (EB) .../2005 nustatyti mokėjimo, monitoringo ir vertinimo reikalavimai;
f)
susitarimų dėl regiono ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo ruošiant programą ir kituose programos vykdymo etapuose aprašymas, kurį rengia kiekviena šalis narė, kartu su kitomis šalimis pateikianti veiklos programą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. .../2005 10 straipsnyje;
10)
pagrindinių projektų preliminarus sąrašas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. .../2005 38 straipsnyje, kuris turi būti pateiktas programavimo laikotarpiu;
11)
partnerių rekomendacijos dėl veiklos programos.
Valstybės narės užtikrina, kad regionų valdžios institucijos dalyvautų planuojant pasienio ir transnacionalines bendradarbiavimo operacijas ir atliekant tolesnius su jomis susijusius veiksmus.
2 SKIRSNIS
TAM TIKRŲ REIKALAVIMŲ ATITIKIMAS
14 straipsnis
Išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės
Nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. .../2005 55 straipsnio, Komisija, gavusi valstybės narės prašymą, gali pasiūlyti tam tikrų kategorijų išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisykles, pakeičiančias nacionalines taisykles, kiekvienu atveju nustatydama galutinį tokių taisyklių sudarymo terminą, prieš pradedant įgyvendinti į jų taikymo sritį patenkančius projektus. Šios Bendrijos išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės priimamos Komisijos reglamentu, laikantis Reglamento (EB) Nr. .../2005 104 straipsnio 3 dalies nuostatų.
3 SKIRSNIS
VALDYMAS, MONITORINGAS IR KONTROLĖ
15 straipsnis
Institucijų skyrimas
1. Veiklos programoje dalyvaujančios valstybės narės paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją, vieną tvirtinimo instituciją ir vieną audito instituciją vadovaujančiosios institucijos valstybėje narėje. Tvirtinimo institucija gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir paprastai atlieka mokėjimus pagrindiniam pagalbos gavėjui.
Valstybės narės įsteigia jungtinį techninį sekretoriatą, kuris funkcijų požiūriu veikia vadovaujančioje institucijoje. Jis padeda vadovaujančiajai institucijai ir priežiūros komitetui atlikti savo atitinkamas pareigas.
2. Veiklos programos audito institucijai atlikti savo pareigas, numatytas Reglamento (EB) Nr. .../2005 61 straipsnyje, padeda grupė auditorių. Šią grupę sudaro veiklos programoje dalyvaujančios valstybės narės. Ją sudaro audito institucijos atstovas, kurį skiria kiekviena veiklos programoje dalyvaujanti valstybė narė. Kiekviena auditorių grupė sudaroma vėliausiai per tris mėnesius nuo veiklos programą patvirtinančio sprendimo. Ji parengia savo darbo tvarkos taisykles. Jai pirmininkauja veiklos programos audito institucija.
Auditorių grupė patvirtina veiklos programos audito institucijos baigiamąją ataskaitą, minimą Reglamento (EB) Nr. .../2005 70 straipsnyje.
3. Kiekviena šalis narė, dalyvaujanti veiklos programoje privalo skirti savo atstovus į monitoringo komitetą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. .../2005 64 straipsnyje ir stengiasi užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujamos suinteresuotos regiono ir vietos valdžios institucijos.
4.Valstybės narės šias užduotis vykdo pagal su Komisija suderintą tvarkaraštį siekiant išvengti nereikalingo delsimo nustatant ir įgyvendinant operatyvinę programą.
5.Valdančiosios institucijos, prižiūrint valstybėms narėms, reguliariai ir tinkamai skelbia ataskaitą apie veiksmus, finansuojamus iš Bendrijos lėšų, ir apie gaunamus asignavimus, išdėstytus pagal tinkamumo kriterijus.
16 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos funkcijos
Vadovaujančioji institucija atlieka Reglamento (EB) Nr. .../2005 59 straipsnyje numatytas užduotis, išskyrus užduotis, susijusias su operacijų ir išlaidų reguliarumu, atsižvelgiant į nacionalines ir Bendrijos taisykles. Šiuo atžvilgiu jo pareiga tėra tikrinti, kad kiekvieno operacijoje dalyvaujančio pagalbos gavėjo išlaidas patvirtintų kvalifikuotas auditorius.
17 straipsnis
Kontrolės sistema
Kad patvirtintų 22 straipsnyje numatytas išlaidas, kiekviena valstybė narė sukuria audito sistemą, leidžiančią, pristačius bendrai finansuojamus produktus ir suteikus bendrai finansuojamas paslaugas, patikrinti, ar išlaidos, deklaruotos jos teritorijoje atliktoms operacijoms arba operacijų dalims, yra pagrįstos ir ar šios išlaidos arba susijusios operacijos arba tų operacijų dalis atitinka Bendrijos ir nacionalines taisykles. Jeigu, pristačius bendrai finansuojamus produktus arba suteikus bendrai finansuojamas paslaugas, galima patikrinti tik visą operaciją, tokį patikrinimą atlieka pagrindinio pagalbos gavėjo auditorius arba vadovaujančioji institucija.
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kvalifikuotas auditorius patvirtintų išlaidas per du mėnesius.
18 straipsnis
Finansų valdymas
1. ERPF įnašas mokamas į vieną sąskaitą; mokėti į nacionalines tarpines sąskaitas nereikia.
2. Nepažeisdama valstybių narių atsakomybės už netikslumų nustatymą ir taisymą bei už neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimą, tvirtinimo institucija išieško iš pagrindinio pagalbos gavėjo visas sumas, kurios buvo sumokėtos dėl netikslumų. Pagalbos gavėjai grąžina pagrindiniam pagalbos gavėjui per klaidą sumokėtas sumas pagal tarpusavio susitarimą.
Jeigu pagrindiniam pagalbos gavėjui pagalbos gavėjai sumų negrąžina, valstybės narės, kurios teritorijoje veikia tas pagalbos gavėjas, kompensuoja tvirtinimo institucijai per klaidą tam pagalbos gavėjui sumokėtą sumą.
19 straipsnis
Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupė
Valstybės narės, dalyvaujančios veiklos programoje pagal "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslą, gali pasinaudoti teisine bendradarbiavimo priemone, sukurta pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005, ir padaryti ją atsakinga už veiklos programos valdymą, pavedant jai atlikti vadovaujančiosios institucijos ir jungtinio techninio sekretoriato pareigas. Šioje situacijoje kiekviena valstybė narė ir toliau prisiima finansinę atsakomybę.
4 SKIRSNIS
OPERACIJOS
20 straipsnis
Operacijų atranka
1. Operacijos, atrinktos veiklos programoms, skirtoms 7 straipsnio 1 dalyje minimai tarpvalstybinei ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos veiklai plėtoti, ir veiklos programoms, skirtoms 7 straipsnio 2 dalyje minimam nacionaliniam bendradarbiavimui kurti ir plėtoti, apima pagalbos gavėjus iš mažiausiai dviejų valstybių, kurie kiekvienoje operacijoje bendradarbiauja bent dviem iš toliau nurodytų būdų: bendras kūrimas, bendras įgyvendinimas, bendras aprūpinimas personalu ir bendras finansavimas.
Tačiau operacijos, atrinktos veiklos programoms, kurios skirtos nacionaliniam bendradarbiavimui kurti ir plėtoti, gali būti įgyvendinamos vienoje valstybėje narėje, jei jas pateikė institucijos, priklausančios bent dviem valstybėms narėms.
2. Operacijos, atrinktos veiklos programoms, susijusioms su regionų bendradarbiavimu ir bendradarbiavimo tinklais ir keitimusi patirtimi, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje, apima bent tris pagalbos gavėjus iš mažiausiai trijų regionų, esančių mažiausiai dviejose valstybėse narėse, kurie kiekvienoje operacijoje bendradarbiauja šiais būdais: bendras kūrimas, bendras įgyvendinimas, bendras aprūpinimas personalu ir bendras finansavimas.
3. Be Reglamento (EB) Nr. .../2005 64 straipsnyje minimų užduočių monitoringo komitetas dar atsako už operacijų atranką.
21 straipsnis
Pagrindinio partnerio atsakomybė
1. Kiekvienoje operacijoje skiriamas pagrindinis pagalbos gavėjas. Pagrindinis pagalbos gavėjas prisiima šiuos įsipareigojimus:
a)
Jis nustato savo santykių su operacijoje dalyvaujančiais pagalbos gavėjais tvarką, sudarydamas susitarimą, kuriame inter alia pateiktos nuostatos, garantuojančios patikimą operacijai skirtų lėšų valdymą; taip pat nustato neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimo tvarką;
b)
jis atsako už visos operacijos įgyvendinimą;
c)
jis užtikrina, kad operacijoje dalyvaujančių pagalbos gavėjų pateiktos išlaidos būtų sumokėtos operacijai įgyvendinti ir atitiktų veiklą, dėl kurios yra susitarta su operacijoje dalyvaujančiais pagalbos gavėjais;
d)
jis tikrina, ar operacijoje dalyvaujančių pagalbos gavėjų pateiktas išlaidas patvirtino 15 straipsnio 2 dalyje minimi auditoriai;
e)
jis atsako už ERPF įnašo pervedimą operacijoje dalyvaujantiems pagalbos gavėjams.
2. Vadovaujančioji institucija, susitarusi su pagrindiniu pagalbos gavėju, nustato kiekvienos operacijos įgyvendinimo priemones.
22 straipsnis
Išlaidų tvirtinimas
Kiekvieno operacijoje dalyvaujančio pagalbos gavėjo deklaruotą išlaidų teisėtumą ir reguliarumą pagal 15 straipsnio 2 dalį patvirtina nepriklausomi ir kvalifikuoti auditoriai. Kiekvienas operacijoje dalyvaujantis pagalbos gavėjas prisiima atsakomybę, jei jo deklaruotose išlaidose nustatomi netikslumai
23 straipsnis
Specialios sąlygos, reglamentuojančios operacijų vietą
1. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis deramai pagrįstais atvejais NUTS III lygio vietovėms, esančioms šalia Reglamento (EB) Nr. .../2005 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų vietovių, gali būti skirtas finansavimas, siekiantis iki 20 proc. atitinkamos veiklos programos biudžeto.
2. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis, deramai pagrįstais atvejais operacijoms, kuriose dalyvauja ne tos vietovės partneriai, gali būti skirtas finansavimas, siekiantis iki 20 proc. atitinkamos veiklos programos biudžeto.
3. Tarpvalstybinio ir nacionalinio bendradarbiavimo sąlygomis ERPF gali finansuoti išlaidas, patirtas įgyvendinant operacijas arba jų dalis Europos bendrijai nepriklausančių valstybių teritorijoje, iki 10 proc. savo įnašo veiklos programai sumos, jei jos yra naudingos Bendrijos regionams.
Valstybės narės užtikrina šių išlaidų teisėtumą ir reguliarumą.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Šis reglamentas neturi įtakos priemonių, kurias Taryba arba Komisija yra patvirtinusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999, taikomą iki šio reglamento įsigaliojimo, tolesniam įgyvendinimui ar taisymui, įskaitant visišką arba dalinį panaikinimą.
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 pateiktos paraiškos ir toliau galioja.
25 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 1783/1999 yra panaikinamas nuo ....
Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
26 straipsnis
Persvarstymo straipsnis
Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba persvarstys šį reglamentą iki 2013 m. gruodžio 31 d.
27 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.