Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo (KOM(2004)0493 – C6-0090/2004 – 2004/0165(COD))
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0493)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0090/2004),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0216/2005),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba pakeisti jį kitu tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos socialinio fondo
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),
kadangi:
(1)Tarybos reglamente (EB) Nr. …/2005, [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo](4), yra nustatytas šių fondų ir Sanglaudos fondo veiksmų pagrindas, o taip pat yra nustatyti tikslai, principai ir taisyklės, susiję su partneryste, programavimu, vertinimu ir valdymu. Todėl būtina apibrėžti Europos socialinio fondo (toliau – ESF) misiją, siejant ją su Sutarties 146 straipsnyje nustatytais uždaviniais ir atsižvelgiant į valstybių narių ir Bendrijos veiklą, kuriant suderintą užimtumo strategiją, kaip numatyta Sutarties 125 straipsnyje. Siekiant aiškumo turėtų būti pakeistas 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1784/1999 dėl Europos socialinio fondo(5).
(2)Atsižvelgiant į 2002 m. birželio 25 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6) nuostatas, turėtų būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšies, kurią ESF gali finansuoti vadovaudamasis tikslais, apibrėžtais Reglamente (EB) Nr. …/2005 [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo].
(3)Būtina atsižvelgti į bendrąją fondų struktūrą ir užtikrinti, kad būtų skiriamos lėšos įvairiems tikslams pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 [nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo].
(4) ESF, siekdamas labiau prisidėti įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo Europos Vadovų Tarybų nustatytus tikslus bei taikant Sutarties 2 straipsnį ir 299 straipsnio 2 dalį, ypatingą dėmesį skirdamas sąlygų, kurios leistų pakelti našumo ir konkurencingumo lygius, pasiekti didesnę socialinę sanglaudą ir sukurti geresnes darbo vietas, sudarymui, turëtø remti valstybiø nariø politikas, kurios didþiàja dalimi atitinka pagal Europos uþimtumo strategijà pateiktas gaires ir rekomendacijas bei Sàjungos nustatytus tikslus socialinës integracijos, nediskriminavimo, moterų ir vyrų lygybės skatinimo, švietimo ir mokymo srityje bei tokias politikas, kuriomis visà gyvenimà trunkanèio mokymosi koncepcija taikoma darbo vietoje ir už jos ribų, ypatingą dėmesį skiriant pradiniam mokymui.
(5)Šis požiūris įgauna didesnę svarbą dėl iššūkių, kuriuos lemia ES plėtra ir ekonominės globalizacijos reiškinys.
(6)Turint tai omenyje, turi būti pripažinta Europos socialinio modelio svarba. Tačiau tai pripažinus padidėja poreikis šį modelį peržiūrėti, kad būtų galima toliau teikti paramą, ypač sunkioje padėtyje esantiems žmonėms.
(7)Įgyvendinant Bendrijos iniciatyvinę programą EQUAL, įgyta naujos patirties, ypač vietinių, regioninių, nacionalinių ir europinių veiksmų apjungimo; nevyriausybinių organizacijų galimybės dalyvauti projektuose ir jiems vadovauti; tikslinių grupių dalyvavimo; politinių klausimų įvardijimo ir vėlesnio jų integravimo; naujovių ir bandymų, tarpvalstybiškumo, nuo darbo rinkos nušalintų grupių įtraukimo bei veiksmų, susijusių su socialiniu poveikiu vidaus rinkai, srityse.
(8) Kad galima būtų geriau numatyti ir valdyti pokyèius, ESF pagalba turėtų būti daugiausia skirta geresnių galimybių, kaip prisitaikyti prie globalizacijos ir verslo restruktūrizavimo pasekmių, darbuotojams, įmonėms ir verslininkams sudarymui, darbuotojø kvalifikacijos këlimui, darbo sàlygø gerinimui, aktyvioms priemonėms, pavyzdžiui, įdarbinimui kitur ir konsultacijoms karjeros klausimais atsižvelgiant į atskirų asmenų kvalifikaciją, siekiant neleisti, kad etatų mažinimas lemtų ilgalaikį nedarbą, geresniø ásidarbinimo sàlygø sudarymui ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje skatinimui siekiant visiško užimtumo, socialiai pažeidžiamų žmonių socialinės integracijos bei geresniø sàlygø jiems ásidarbinti skatinimui ir kovai su diskriminacija dël Sutarties 13 straipsnyje nurodytø prieþasèiø, skurdu ir socialine atskirtimi bei partnerystės skatinimui vykdant reformas.
(9)ESF taip pat turėtų būti naudojamas su aktyviųjų ES gyventojų demografiniais pokyčiais susijusioms problemoms spręsti. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dėl tokių pokyčių kylančioms problemoms spręsti, visų pirma užtikrinant visą gyvenimą trunkantį profesinį mokymą.
(10) Be šių prioritetų, vadovaujantis konvergencijos tikslu ir siekiant didesnio ūkio augimo, geresnių užimtumo galimybių moterims ir vyrams, geresnės darbo kokybės ir našumo bei skatinant ekonomiškai neaktyvius asmenis grįžti į darbo rinką, labiausiai atsilikusiuose regionuose ir valstybėse narėse būtina padidinti ir pagerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, patobulinti institucinius, administracinius ir tesimų gebėjimus, ypač siekiant pasirengti reformoms ir jas įgyvendinti bei įgyvendinti acquis.
(11)Priemonėmis, kurių imamasi siekiant regionų konkurencingumo ir užimtumo ir (arba) konvergencijos tikslų, turėtų būti atsižvelgiama į Sutarties 299 straipsnio 2 dalį.
(12) Novatoriškos veiklos skatinimas, kaip pagrindinis aspektas, turėtų būti integruotas į ESF veiklos sritį siekiant ir konvergencijos, ir regionų konkurencingumo bei užimtumo tikslų. Reikėtų užtikrinti, kad būtų skatinamos ir išbandomos novatoriškos idėjos ir priemonės, kaip numatyta pagal Europos užimtumo strategiją priimtose Europos gairėse ir rekomendacijose bei vadovaujantis socialinės integracijos srities tikslais, dėl kurių sutarta Bendrijoje. Tokios veiklos atveju didžiausia ESF paramos dalis turėtų būti padidinta iki 85 %.
(13)Nacionalinio bendradarbiavimo skatinimas turėtų būti integruotas į ESF veiklos sritį kaip pagrindinis aspektas. Koordinavimo priemonių, susijusių su nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir regioniniu bendradarbiavimu, atveju ESF finansuojama dalis turėtų būti 100 %.
(14) Būtina užtikrinti, kad ESF veiksmai atitiktų Europos užimtumo strategijoje numatytas politikas, ir sutelkti ESF paramą užimtumo gairėms ir rekomendacijoms bei Bendrijos socialinės įtraukties tikslams ir valstybių narių nacionalinių socialinės įtraukties veiksmų planams įgyvendinti. ESF taip pat gali remti veiksmus, kuriais peržengiamos nacionalinio užimtumo plano ribos, jei jie būtini dėl regioninių ir vietos ypatumų ir juos atliekant galima geriau pasiekti Lisabonos užimtumo tikslus, skatinti socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą. ESF taip pat skirtas siekti iš kitų fondų gaunamos pagalbos sinergijos norint užtikrinti darnią vietos, regioninę ir nacionalinę plėtrą. ESF parama yra taip pat esminė siekiant spręsti socialinės įtraukties, švietimo ir mokymo uždavinius.
(15) ESF remiamų veiksmų efektyvų ir veiksmingą įgyvendinimą lemia veiksmingas valdymas ir visų susijusių teritorinių ir socialinių ekonominių subjektų, ypač socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų asmenų partnerystė, taip pat ir regioniniu ir vietos lygiu.
(16)Ypač svarbu ne tik supaprastinti šios srities teisės aktus, bet ir peržiūrėti procedūras, kad jas būtų galima supaprastinti, pagreitinti ir sumažinti jų biurokratiškumą, siekiant, kad lėšos būtų naudojamos veiksmingiau ir kokybiškiau, bei užtikrinant, kad būtų griežčiau laikomasi einamųjų veiksmų grafikų.
(17)Galima įvesti nuostatas, kurių pagalba vietiniai subjektai, įskaitant nevyriausybines organizacijas, norintys vykdyti su kova su socialine atskirtimi susijusią veiklą, galėtų lengvai ir greitai pasinaudoti Fondo parama, taip padidindami savo pajėgumą imtis veiksmų šioje srityje.
(18) Valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad ESF finansuojamų prioritetų įgyvendinimas siekiant konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslų padėtų skatinti moterų ir vyrų lygybæ bei nelygybës tarp jų bei tarp nepalankioje socialinëje padëtyje esanèiø grupiø ir visuomenës daugumos ðalinimà. Lyčių ir mažumų aspektų integravimo strategija turëtø bûti derinama su konkreèiais ásidarbinimo galimybiø gerinimo veiksmais, skirtais aktyvesniam nuolatiniam moterų, neágaliøjø, migrantø ir etniniø maþumø atstovø, ypaè romø, dalyvavimui ieškant darbo paskatinti ir jų užimtumo rodikliui padidinti.
(19)Vadovaudamasis biudžeto valdymo institucijos sprendimais, ESF taip pat turėtų remti techninę pagalbą, daugiausia skatindamas abipusį mokymąsi, keičiantis patirtimi, perteikiant gerą praktiką, ir akcentuodamas ESF indėlį, siekiant Bendrijos tikslų ir prioritetų, susijusių su užimtumu ir socialine integracija bei kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija.
(20) Reglamente (EB) Nr. .../2005 [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] numatyta, kad dėl išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams sprendimas sprendžiama nacionaliniu lygiu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių reikia parengti specialias nuostatas. Todėl turėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su ESF,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šis reglamentas nustato Europos socialinio fondo (ESF) užduotis ir jo pagalbos taikymo sritį, atsižvelgiant į "konvergencijos" ir "regionų konkurencingumo ir užimtumo" tikslus, kurie apibrėžti Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 3 straipsnyje, bei išlaidų rūšis, kurios atitinka reikalavimus pagalbai gauti.
2 straipsnis
Paskirtis
1. ESF stiprina ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą, gerindamas įsidarbinimo ir darbo galimybes, skatindamas aukštą užimtumo lygį bei užtikrindamas daugiau ir geresnių darbo vietų. Jis tai daro remdamas valstybių narių politikas, skirtas visiškam užimtumui pasiekti, įsidarbinimo galimybėms, darbo kokybei ir našumui gerinti visais aspektais, socialinei integracijai skatinti, kovoti su socialine atskirtimi, taip pat gerinant nepalankioje padėtyje esančių žmonių įsidarbinimo galimybes, nediskriminavimui dėl visų Sutarties 13 straipsnyje nurodytų priežasčių ir vyrų ir moterų lygybei skatinti bei mažinti užimtumo skirtumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu.
Pirmiausia ESF remia veiksmus, kurie atitinka pagal Europos uþimtumo strategijà priimtas gaires ir rekomendacijas ir kuriais atsižvelgiama į įsipareigojimus, prisiimtus pagal socialinei integracijai skirtus valstybių narių nacionalinius veiksmų planus ir juos lydinčius instrumentus.
2. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, ESF remia Bendrijos prioritetus, susijusius su būtinybe stiprinti socialinæ integracijà, naðumà ir konkurencingumà ir skatinti aplinkà tausojantá ekonominá augimà ir tvarià plëtrà. Visų pirma, ESF skatina ekonomiškai neaktyvių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje ir remia veiksmus, atitinkančius Bendrijos tikslus kovos su socialine atskirtimi, ypač nepalankioje padėtyje esančių grupių, pvz., neįgaliųjų, švietimo, mokymo, moterų bei vyrų lygybės ir nediskriminavimo srityse.
ESF užtikrina, kad būtų atsižvelgta į įgyvendinant programą EQUAL nustatytus principus, ypač vietos, regioninių, nacionalinių ir europinių veiksmų apjungimą; nevyriausybinių organizacijų galimybę dalyvauti ir vadovauti projektams; tikslinių grupių dalyvavimą; politinių klausimų įvardijimą ir vėlesnį jų integravimą; praktinę politikos koncepcijų svarbą; naujoves ir bandymus; požiūrį "nuo atskiro prie bendro"; tarpvalstybinį požiūrį; nušalintų grupių galimybės patekti į darbo rinką skatinimą ir veiksmus, susijusius su socialiniu poveikiu vidaus rinkai.
3 straipsnis
Pagalbos taikymo sritis
1. Siekdamas konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslų, ESF remia veiksmus ir novatoriškas priemones, kurių imamasi valstybėse narėse ir daugiašalio bendradarbiavimo pagrindu, laikydamasis šių prioritetų:
a) sudaryti geresnes prisitaikymo galimybes darbuotojams ir įmonėms, pirmiausia skatinant:
i)
visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir didesnes investicijas į įmonių, ypač MVĮ, žmogiškuosius išteklius ir darbuotojus, skatinant imtis atsakomybės ir steigti naujas įmones, plėtojant ir įgyvendinant visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemas ir strategijas, ypač užtikrinančias nekvalifikuotiems, aukštos kvalifikacijos ir pagyvenusio amžiaus darbuotojams geresnes galimybes mokytis pačiose įmonėse, kvalifikacijos ir kompetencijos skaidrumą, įskaitant užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, IRT įgūdžių mokymą ir verslumo bei naujovių skatinimą;
ii)
ekonominiø pokyèiø prognozavimà ir tikslø valdymà, ypaè didinant pramonės, pirmiausia MVĮ, investicijas, kuriant bei propaguojant naujoviškus ir našesnius darbo organizavimo būdus, gerinant darbo vietų kokybę, įskaitant sveikatos ir saugos darbe užtikrinimo būdus, specialiai remiant MVĮ ir labai mažas įmones ir joms atstovaujančias organizacijas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu taikant esamas teisės nuostatas, remiant pusiausvyrą tarp saugumo ir lankstumo, nustatant būsimus profesinius ir įgūdžių reikalavimus, uþtikrinant tinkamas galimybes dirbantiems nepilnà darbo dienà, plëtojant konkreèias profesines ir mokymo paslaugas, taip pat įdarbinimo kitur ir pagalbos paslaugas darbuotojams, siekiant juos labiau apsaugoti nuo bendrovių ir sektorių pertvarkos poveikio, taip pat skatinant profesinį mokymą MVĮ, ypač susijusį su pameistryste, ir imantis priemonių, skirtų darbo rinkoje gerinti būtinuosius darbo įgūdžius bei skatinti perorientavimą, konsultavimą ir profesinį mokymą;
b) gerinti darbo ieðkanèiø þmoniø ir nedirbanèiø þmoniø uþimtumo galimybes ir darnià integracijà á darbo rinkà, ypaè bandant spræsti ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei tarptautinio darbo rinkų integravimo problemas, uþkertant kelià nedarbui ir pakartotiniam jo padidėjimui, ilginant darbinæ veiklà, skatinant aktyvesná moterø, neįgaliųjų, legalių migrantų, neaktyviø vyresniø nei 40 metø, taèiau darbingo amþiaus asmenø, ilgalaikiø bedarbiø ir etniniø maþumø atstovø, ypaè romø, dalyvavimà darbo rinkoje, ypaè skatinant:
i)
darbo rinkos institucijų, ypač užimtumo tarnybų, modernizavimą ir stiprinimą, taip pat kitas iniciatyvas, padedančias įgyvendinti Europos Sąjungos ir valstybių narių visiško užimtumo strategijas;
ii)
aktyvių prevencinių priemonių, užtikrinančių ankstyvą poreikių ir asmeniniams poreikiams pritaikytos pagalbos karjeros klausimais nustatymą, konsultavimą ir kvalifikacijos kėlimą individualių veiksmų planų pagrindu, darbo paieškas, įdarbinimą kitur ir mobilumą, bei priemonių, kuriomis būtų skatinama savisamda ir verslo kūrimas, įgyvendinimą ir paskatų kūrimą ir darbo sąlygų, kurios leistų ilgiau išlaikyti žmones profesiniame gyvenime, skatinimą; konkrečias priemones, skirtas pagerinti jaunimo galimybes patekti į darbo rinką, ypač pasiūlant profesinę praktiką ir skatinant verslumą; socialinės ekonomikos ir tarpinės darbo rinkos modelio taikymą siekiant visiško užimtumo; vaikų priežiūrą ir paramą transporto srityje, kaip priemones, kurios skatina neaktyvius asmenis ir bedarbius dirbti;
iii)
vyraujančią tendenciją ir konkrečius veiksmus, kurie palengvintų įsidarbinimą ir skatintų aktyvesnį nuolatinį moterų dalyvavimą ieškant darbo ir geresnį jų užimtumą, panaikintų tiesioginę ir netiesioginę segregaciją dėl lyties darbo rinkoje, taip pat sprendžiant lyčių apmokėjimo skirtumų problemą; ypatingą dėmesį reikia atkreipti į moteris, siekiančias pakartotinai įeiti į darbo rinką po motinystės atostogų, bei moteris kurios neteko darbo likus keliems metams iki teisės gauti pensiją įgijimo;
iv)
specialias priemones, padedančias suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, taip pat sudarant geresnes sąlygas prižiūrėti vaikus ir rūpintis išlaikomais asmenimis;
v)
konkrečius veiksmus, kurie stiprintų socialinę migrantų integraciją ir skatintų aktyvesnį jų dalyvavimą ieškant darbo, įskaitant orientavimą, kalbų mokymą bei užsienyje įgytų gebėjimų pripažinimą;
vi)
specialias priemones, skirtas kompensuoti tam tikrus apribojimus, kylančius atokiausiuose regionuose pagal Sutarties 299 straipsnio 2 dalį;
vii)
kur reikalinga, paramą psichinės sveikatos srityje ekonomiškai neaktyviems asmenims;
c) stiprinti socialiai remtinų žmonių socialinę integraciją ir įtraukimą į darbo rinką, kovojant prieš socialinę atskirtį ir visų rūšių diskriminaciją darbo rinkoje ir bendruomenėje didžiąja dalimi, pavyzdžiui skatinant:
i)
būdus integruoti į užimtumą socialiai remtinus žmones, migrantus, etninių mažumų atstovus, – ypač romų tautybės asmenis, žmones gyvenančius trūkumų turinčiose gyvenvietėse, asmenis neturinčius mokyklinio išsilavinimo, anksti baigusius mokyklą asmenis, neįgalius žmones, nedaug uždirbančius ir ilgalaikius bedarbius, bei lengvinti patekimą į darbo rinką socialiai atskirtiems žmonėms, įtraukiant žmones virš 50 metų ir vienišus tėvus, anksti baigusius mokyklą žmones, mažumas, prieglobsčio prašytojus ir neįgaliuosius taikant priemones, užtikrinančias galimybę gauti darbą, bei socialinę ir visuomeninę integraciją taip pat ir socialinės ekonomikos srityje, lydimuosius veiksmus ir atitinkamos socialinės paramos skatinimą, kaimynystės bei rūpybos paslaugas;
ii)
specialias priemones, skirtas socialiniam migrantų įtraukimui gerinti bei stiprinti jų dalyvavimą darbo rinkoje, pvz. teikiant konsultacines paslaugas, mokant kalbų ir patvirtinant užsienyje įgytą kvalifikaciją;
iii)
įvairovę darbo vietoje ir kovą su diskriminacija vykdant profesinį mokymą, skatinant patekimą į darbo rinką, dalyvavimą ir pažangą joje, didinant sąmoningumą ir įtraukiant vietos bendruomenes ir įmones, bei skatinant vietinės plėtros iniciatyvas, pavyzdžiui, socialinius projektus miestuose, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi bei aktyvų pilietiškumą;
iv)
darbo vietų, tinkamų negalią turintiems žmonėms, kūrimą bei darbdavių pasirengimą įdarbinti žmones su negalia;
v)
specialius veiksmus, kuriais skatinama didinti darbdavių sąmoningumą apie reikalavimą suteikti prideramas sąlygas, remiantis 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(7), darbdaviams suteikti informaciją ir pagalbą, kuriant neįgaliesiems palankią darbo aplinką, apmokyti darbdavius lygių galimybių įdarbinimo srityje, didinant supratingumą apie neįgalumą ir nediskriminacinį elgesį;
vi)
veiksmus, skatinančius pakartotiną įsijungimą į darbo rinką nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems ir išlaikomais asmenimis besirūpinantiems piliečiams;
vii)
kaimynystės nuosavybę, vadovavimą ir demokratiją – suteikti individams, savanorių ir bendruomenės grupėms įgūdžių, kurie skatintų dalyvavimą bendruomenės gyvenime, o taip pat nepalankioje padėtyje esančius asmenis supažindinant su galimybe įsidarbinti ir kitomis darbo rinkos teikiamomis galimybėmis;
d) susitelkti reformoms, kurios skatintų galutinį užimtumą, geresnę darbo kokybę ir integraciją, ypač skatinant verslo pradžią, bei tolimesnį partnerystės ir susitarimų vystymą ir taikymą nustatant ryšius su atitinkamais suinteresuotaisiais asmenimis tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, pavyzdžiui, – socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos, ypač socialinės įtraukties, bei vyrų ir moterų lygių galimybių srityse, vietinės iniciatyvos įdarbinimo srityje bei teritoriniai užimtumo paktai, kuriais siekiama padidinti užimtumą, įgūdžius ir galimybes, ir pagerinti rezultatus;
e) stiprinti žmogiškąjį kapitalą, ypač rengiant ir įgyvendinant švietimo ir mokymo sistemų reformas.
2. Siekdamas konvergencijos tikslo, ESF sanglaudai skirtą paramą gaunančiose šalyse taip pat remia veiksmus, laikydamasis šių prioritetų:
a) Plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, ypač skatinant:
i)
reformų švietimo ir mokymo sistemose įgyvendinimą, kurios skirtos paruošti asmenis dirbti nepriklausomai bei skatinti atsakomybės prisiėmimą bei verslo kūrimą, siekiant asmenis labiau pritaikyti prie žiniomis paremtos visuomenės poreikių, bei informuoti apie visą gyvenimą trunkančio mokymosi poreikį gerinant pradinio išsilavinimo tinkamumą darbo rinkai ir nuolatinį apmokančio ir kito personalo įgūdžių atnaujinimą;
ii)
aktyvesnį dalyvavimą švietime ir mokyme visą gyvenimą, tam tikslui taip pat imantis veiksmų, kad gerokai sumažėtų anksti baigiančių mokyklą skaičius ir segregacija, bei didinti galimybes gauti pradinį profesinį apmokymą ir visų lygmenų išsilavinimą;
iii)
plėtoti žmogiškąjį potencialą mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, ypač per antrosios ir trečiosios pakopų studijas, mokslo darbuotojų mokymą bei užmezgant ryšius tarp universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių viešojo–privataus sektoriaus partnerystės forma arba kitokiomis bendradarbiavimo tarp įvairių ekonominių ir socialinių veikėjų formomis;
iv)
darbo aplinkos priderinimą atisžvelgiant į darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyros klausimus;
b) Stiprinti valstybės valdymo institucijų institucinius gebėjimus ir darbo efektyvumą, viešąsias paslaugas, socialinius partnerius, pilietinę visuomenę bei nevyriausybines organizacijas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, apimant reformas ir veiksmingą valdymą, ypač ekonomikos, užimtumo, socialinėje, aplinkosaugos ir teismų srityje, pirmiausia skatinant:
i)
tinkamą politikos ir programų kūrimą, kontrolę ir vertinimą, organizuojant studijas, renkant statistinę informaciją ir kaupiant patirtį, pagalbą departamentų veiksmų koordinavimui ir atitinkamų valstybės ir privačių įstaigų dialogui;
ii)
gebėjimų formavimą politikos ir programų įgyvendinimo srityje, taip pat teisės aktų taikymo srityje, ypač vykdant nuolatinius vadovų ir personalo mokymus, teikiant konkrečią paramą pagrindinėms tarnyboms, inspekcijoms ir socialiniams ekonominiams dalyviams, įskaitant socialinius partnerius ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas bei atstovaujančias profesines organizacijas.
3. Įgyvendindamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus tikslus ir prioritetus, ESF remia novatoriškos veiklos skatinimą ir integravimą kaip atskirą klausimą, taip pat bendradarbiavimą tarp valstybių narių nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, pirmiausia keičiantis informacija, patirtimi, rezultatais ir gera praktika, bei plėtojant papildomas strategijas, suderintus arba bendrus veiksmus.
4.ESF remia informacijos skleidimo visuomenei ir jos sąmoningumo didinimo priemones, kurias vykdo valstybės narės, siekdamos kovoti su diskriminacija ir skatinti vienodą požiūrį bei lygias galimybes vyrams ir moterims darbo vietoje bei visuomenėje.
5. Įgyvendinant socialinės integracijos prioritetą, minimą šio straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje, ESF skiriamas finansavimas veiksmams, patenkantiems į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2005 dėl Europos regioninės plėtros fondo(8) taikymo sritį, gali siekti daugiausia 10% atitinkamam prioritetui skirtų lėšų.
4 straipsnis
Darna ir koncentracija
1. Valstybės narės užtikrina, kad ESF finansuojamas veiksmas atitiktų Europos užimtumo strategijos tikslus ir pagrįstų jo įgyvendinimą, bei derėtų su Bendrijos tikslais socialinio įtraukimo, švietimo, mokymo bei lygybės tarp vyrų ir moterų srityse. Pirmiausia jos užtikrina, kad strateginiuose metmenyse ir veiklos programose nustatyti veiksmai kiekvienoje valstybėje narėje skatintų įgyvendinti nacionalinių užimtumo ir socialinio įtraukimo planų tikslus, prioritetus ir užduotis. Valstybės narės daugiausia finansavimo skiria užimtumo rekomendacijų, pateiktų Sutarties 128 straipsnio 4 dalyje, o taip pat atitinkamų Bendrijos tikslų socialinės integracijos ir kovos su socialine atskirtimi srityje įgyvendinimui. ESF taip pat gali paremti priemones, kurios viršija valstybių narių nacionalinių užimtumo planų apimtis, jeigu šios yra būtinos atsižvelgiant į regionines ir vietos ypatybes ir dėl to galima geriau įgyvendinti Lisabonos užimtumo, socialinio įtraukimo ir socialinės sanglaudos tikslus.
2. Veiklos programose lėšos skiriamos svarbiausiems poreikiams; daugiausia jų skiriama toms politikos sritims, kuriose ESF parama gali padaryti didelį poveikį, siekiant programos tikslų. Siekiant maksimizuoti ESF paramos efektyvumą, veiklos programose ypač atsižvelgiama į regionus ir vietoves, kurie turi rimtų problemų, įskaitant neturtingas miestų vietoves ir atsilikusias kaimo vietoves bei nuo žvejybos priklausančias vietoves, salas, kalnuotus ir atokius regionus, regionus kuriuose mažas gyventojų tankumas arba egzistuoja demografinio pobūdžio problemų, bei ypač neigiamai paveiktus dėl verslo persikėlimo kitur regionus.
3. Atitinkami valstybių narių metinės ataskaitos, minimos Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo], 19 straipsnyje elementai atitinkamai integruojami į atitinkamus nacionalinių veiksmų planus užimtumo srityje ir nacionalinių veiksmų planus socialinės integracijos srityje.
4. Kiekybiniai uždaviniai ir rodikliai, atrinkti kontroliuoti nacionalinio strateginio orientacinio plano, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 18 straipsnyje, įgyvendinimą yra tikslai ir rodikliai, naudojami įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir siekiant Bendrijos suderintų tikslų socialinės integracijos, nediskriminavimo, švietimo ir mokymo bei moterų ir vyrų lygybės srityse. Veiklos programų priežiūros rodikliai turėtų būti suderinti su šiais kiekybiniais uždaviniais.
5. Vertinant ESF veiksmus taip pat atsižvelgiama į ESF finansuojamo veiksmo indėlį, įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir Bendrijos tikslus socialinės integracijos, nediskriminavimo, moterų ir vyrų lygybės, švietimo ir mokymo srityse suinteresuotoje valstybėje narėje.
5 straipsnis
Veiksmingas valdymas ir partnerystė
1. ESF skatina veiksmingą valdymą ir partnerystę. Jo parama formuojama ir įgyvendinama atitinkamu teritoriniu lygiu, ypatingą dėmesį skiriant regioniniam ir vietos lygiui, pagal kiekvienai valstybei narei būdingą institucinę tvarką.
2. Valstybės narės ir kiekvienos veiklos programos vadovaujančioji institucija užtikrina socialinių partnerių dalyvavimą ir pakankamą prieigą, deramas konsultacijas su nevyriausybiniais suinteresuotaisiais asmenimis ir jų dalyvavimą, ypač socialinio įtraukimo, nediskriminavimo ir vyrų bei moterų lygių galimybių srityse atitinkamu teritoriniu lygiu, kuris tuo pat metu gali būti tiek nacionalinis, tiek regioninis, ESF paramos programavimo, įgyvendinimo ir priežiūros srityje.
3.Valstybės narės imasi reikalingų priemonių informuoti gyventojus ir suinteresuotus asmenis apie veiksmų programas ir veiklas, kurioms ESF gali suteikti finansavimą.
4. Kiekvienos veiklos programos vadovaujančiosios institucijos skatina tinkamą socialinių partnerių dalyvavimą pagal šio reglamento 3 straipsnį finansuojamoje veikloje.
Mažiausiai 2% ESF lėšų skiriama gebėjimų formavimui, apmokymams ir tinklų kūrimo priemonėms, socialinio dialogo stiprinimui ir veiklai, kurią bendrai vykdo socialiniai partneriai, ypač veiklai, susijusiai su NVO ir Bendrijos vaidmens stiprinimu, geresnių prisitaikymo sąlygų darbuotojams ir įmonėms sudarymu, minimu 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, kurios veikia socialinio įtraukimo ir nediskriminavimo srityse, gebėjimų formavimui.
5. Kiekvienos veiklos programos vadovaujančioji institucija skatina tinkamą nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą ir užtikrina paprastą ir greitą atitinkamų NVO prieigą prie finansuojamos veiklos, ypač socialinės integracijos nepalankioje padėtyje esančių grupių (pvz. neįgaliųjų) nediskriminavimo ir moterų bei vyrų lygių galimybių srityse.
Pagal "konvergencijos" tikslą mažiausiai 1% ESF lėšų skiriama gebėjimų formavimui ir NVO vykdomai švietimo bei tinklų kūrimo veiklai, ypač veikiant socialinio įtraukimo ir kovos su diskriminacija srityse, kaip minima 3 straipsnio 1 dalies c punkte.
6. Kai įgyvendinimo atsakomybė yra perduodama, parama programai gali būti teikiama visuotinių dotacijų forma.
7.Novatoriškai veiklai skirtų programų prioritetų kontekste, vadovaujantis 3 straipsnio 3 dalimi, gali būti įkurtas fondas paremti ribotus programos elementus nedideliems projektams, įtraukiantiems vietinius veikėjus. Finansavimas turėtų būti teikiamas visuotinių dotacijų forma. "Nedideli projektai" – projektai kurių bendra suma neviršija 300 000 EUR.
Vadovaujančioji institucija užtikrina socialinio įtraukimo ir nediskriminavimo srityse dirbančių NVO prieigą prie finansavimo ne mažiau palankiomis finansavimo sąlygomis, kaip EQUAL programoje.
6 straipsnis
Lyčių lygybė ir vienodos galimybės
Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad veiklos programose būtų įtraukta specifinio poveikio lyčiai analizė, kad lėšų paskirstymas pakankamai atspindės specifinius vyrų ir moterų poreikius ir bus skatinama lyčių lygybė programavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir vertinimo procesuose, įskaitant specifinių tikslų ir siekių nustatymą esant aiškiam grafikui, naudojant kokybinius ir kiekybinius lyčių rodiklius.
Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina, kad lyčių programos biudžeto planavimas bus taikomas visuose veiklos programos etapuose.
Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina subalansuotą vyrų ir moterų dalyvavimą valdant bei įgyvendinant veiklos programas vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.
7 straipsnis
Nediskriminuojantis elgesys
Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina, kad veiklos programose bus aprašyta kaip bus skatinama socialinį neįgalių žmonių arba pažeidžiamų grupių įtraukimą ir nediskriminavimo principus bei kaip to pasiekti programavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir vertinimo etapuose, naudojant specifinius rodiklius.
8 straipsnis
Naujovės
Įgyvendindamos kiekvieną veiklos programą, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos ypatingą dėmesį skiria novatoriškos veiklos skatinimui ir integravimui kaip atskiram klausimui, o ypač veiklai, skatinančiai glaudesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų visuomeninių, socialinių ir ekonominių veikėjų. Pasikonsultavusi su priežiūros komitetu, minimu Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 47 straipsnyje, vadovaujančioji institucija atrenka naujovių finansavimo temas vadovaujantis Europos užimtumo strategijos gairėmis ir nustato įgyvendinimo tvarką. Novatoriškai veiklai reikėtų skirti mažiausiai 1 % veiklos programos lėšų. Tokiai veiklai lygiagretus ESF vykdomas finansavimas turėtų siekti 85 %.
9 straipsnis
Nacionalinis bendradarbiavimas
1. Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos gali nustatyti ypatingo prioriteto centrinį statusą veiklos programoje arba specialioje veiklos programoje kuriant tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo veiklos programas. Tokiai veiklai ESF finansuojama dalis siekia 85 %. Koordinavimo priemonės tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo pagrinduose yra 100 % finansuojamos ESF.
2. Kad būtų optimizuotas Bendrijos lėšų naudojimas švietimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi remti, valstybės narės užtikrina, kad Fondo veiksmas ir veiksmai, finansuojami pagal kitas Bendrijos nacionalines programas, būtų suderinti ir papildytų vieni kitus, ypač švietimo ir mokymo srityje, tam tikslui taikydamos tinkamus koordinavimo mechanizmus.
10 straipsnis
Novatoriškos priemonės ir techninė pagalba
Mažiausiai 1 % ESF lėšų skiriama Komisijai finansuoti su darbo rinka, užimtumu ir profesiniu mokymu susijusius novatoriškus veiksmus ir bandomuosius projektus, taip pat socialinio dialogo veiksmus, skirtus darbuotojams ir susijusius su specialių žinių perdavimui fondo remiamose srityse.
Be to, siekdama nustatyti gerą praktiką ir ją platinti, skatinti abipusį mokymąsi, kad sustiprintų politikos svarbą ir ESF indėlį įgyvendinant Bendrijos tikslus, ypač susijusius su jaunimo ir vyresnių žmonių užimtumu, socialine integracija, nediskriminacija bei profesinio ir šeimyninio gyvenimo derinimu, Komisija pirmiausia skatina fora raidą ir regioninių užimtumo paktų kūrimą rengiant programų planus, keitimąsi patirtimi, informuotumo didinimo veiklą, seminarus, ryšių užmezgimą ir ekspertų patikrinimus.
11 straipsnis
Pažangos ir įgyvendinimo ataskaitos
Kas dvejus metus pateikiamose ataskaitose ir baigiamosiose ataskaitose, kurios minimos Reglamento (EB) Nr. …/2005 [nustatanèio bendràsias nuostatas dël Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 66 straipsnyje,pateikiama toliau išvardytų veiksmų įgyvendinimo santrauka ir įvertinimas:
a)
lyčių aspekto integravimas, taip pat bet kokio kito su lyčių problema susijusio veiksmo įgyvendinimas;
b)
visų diskriminuojamų grupių integracija, įskaitant veiksmus, skirtus užtikrinti neįgaliųjų socialinę integraciją, prieigą ir užimtumą;
c)
veiksmai, skirti sustiprinti migrantų socialinę integraciją ir padidinti jų galimybes įsidarbinti;
d)
veiksmai, skirti sustiprinti nepalankioje padėtyje esančioms grupėms priklausančių asmenų – etninių mažumų atstovų, neįgaliųjų, nepalankiose sąlygose gyvenančių asmenų, asmenų be išsilavinimo, nepasiturinčių ir ilgalaikių bedarbių − socialinę integraciją ir užimtumą;
e)
veiksmai, skirti sustiprinti kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių socialinę integraciją ir užimtumą;
f)
veiksmai, skirti sustiprinti darbuotojų profesinę kvalifikaciją;
g)
novatoriška veikla, įskaitant naujovėms atrinktų temų pagrindimas, jos rezultatų pateikimas, platinimas ir integravimas;
h)
veiksmai, skirti sustiprinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą;
i)
veiksmai, skirti skatinti socialiniø veikëjø dalyvavimà ir jø integravimà á vietos, regioninius, nacionalinius ir tarptautinius tinklus;
j)
nacionalinio, tarpvalstybinio ir regionų bendradarbiavimo veikla;
k)
priemonės, skirtos skatinti savisamdą ir naujų įmonių steigimą;
l)
ESF veiklos derinimas su priemonėmis, numatytomis nacionaliniuose užimtumo planuose, Europos užimtumo strategijoje ir Lisabonos strategijoje;
m)
veiksmai, skirti mažinti socialinę atskirtį ir ekonominio neaktyvumo lygio nustatymas.
12 straipsnis
Finansavimo tinkamumas
1. ESF teikia paramą padengti valstybės išlaidas, susijusias su nekompensuojamomis individualiomis arba visuotinėmis dotacijomis, kompensuojamomis dotacijomis, palūkanų normos kompensacijomis, mikrokreditais ir prekių bei paslaugų pirkimu laikantis viešiesiems konkursams taikomų valstybių narių įstatymų.
c) Infrastruktūros, nusidėvinčio kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto ir žemės pirkimas.
3. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, Reglamento (EB) Nr. .../2005 [dėl Europos regioninės plėtros fondo] 6 straipsnyje išdėstytos finansavimo tinkamumo taisyklės taikomos veiksmams, kurie bendrai finansuojami su ESF ir kurie patenka į minėto Reglamento [2] straipsnio taikymo sritį.
4. Nepaisant nacionalinių finansavimo tinkamumo taisyklių, išlaidos, deklaruotos pagal einamąsias programas ir bendrai finansuojamos su ESF, gali apimti:
a)
išmokas arba atlyginimus, kuriuos trečioji šalis išmoka operacijoms dalyviams ir kurie yra tvirtinami paramos gavėjui su sąlyga, kad tokios išmokos sudaro nacionalinį valstybinį bendrą operacijos finansavimą, atitinkantį galiojančias nacionalines taisykles.
b)
operacijos netiesiogines išlaidas, nustatytas pagal vienodo dydžio normą, kurios skaičiuojamos pagal operacijos rūšį, jos atlikimo situaciją ir vietą, ir kurios sudaro iki 20 % tiesioginių, tai operacijai deklaruotų išlaidų.
13 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Šis reglamentas neturi įtakos priemonių, kurias Taryba arba Komisija yra patvirtinusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999, taikomą iki 2007 m. sausio 1 d., tolesniam įgyvendinimui ar taisymui, įskaitant visišką arba dalinį panaikinimą.
Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1784/1999 pateiktos paraiškos ir toliau galioja.
14 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 1784/1999 yra panaikinamas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
15 straipsnis
Persvarstymo straipsnis
Pagal Sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką Europos Parlamentas ir Taryba persvarsto šį reglamentą vėliausiai iki 2013 m. gruodžio 31 d.
16 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.