(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0427)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio c punktą, kurių pagrindu Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C5-0338/2003),

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0211/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pakartotinai pateikti pasiūlymą Parlamentui, jei ji ketintų iš esmės keisti šį pasiūlymą arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda EP Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbtas OL.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2),

kadangi:

(1)  Europos Sąjunga iškėlė tikslą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Todėl Bendrija siekdama užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą turi imtis būtinų priemonių skatindama teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinės teisės reikalais, įskaitant priemones, kurios padėtų užtikrinti valstybėse narėse taikomų su teisės aktų ir jurisdikcijos kolizija susijusių teisės normų suderinamumą.

(2)  Siekdama, kad atitinkamos Amsterdamo sutarties nuostatos būtų veiksmingai įgyvendinamos, 1998 m. gruodžio 3 d. Taryba (Teisingumo ir vidaus reikalų) priėmė veiksmų planą, kuriame pabrėžiama, kad teisės akto dėl nesutartinėms prievolėms taikomos teisės parengimas yra viena iš priemonių, kurios turi būti imtasi per du metus po to, kai įsigalios Amsterdamo sutartis(3).

(3)  Per 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą Tamperėje(4) abipusio teismo sprendimų pripažinimo principas buvo patvirtintas kaip prioritetinis dalykas kuriant Europos teisėsaugos erdvę. Abipusio pripažinimo programos projekte(5) skelbiama, kad priemonės, kuriomis siekiama suderinti su teisės aktų kolizija susijusias teisės normas, "iš tiesų palengvina" principo įgyvendinimą.

(4)  Siekiant pagerinti teisminio ginčo rezultatų numatomumą ir tikrumą dėl teisės aktų bei laisvo teismų sprendimų judėjimo ir taip užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą reikia nustatyti, kad valstybėse narėse taikomose su teisės aktų prieštaravimu susijusiose teisės normose būtų nurodoma vadovautis tuo pačiu nacionalinės teisės aktu nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisme nagrinėjama byla.

(5)  Šio reglamento taikymo sritis ir nuostatos turi derėti su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(6) bei Reglamentu (EB) Nr. .../... dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės ("Roma I")(7).

(6)  Siekiant užtikrinti Bendrijos teisės nuoseklumą, šiuo reglamentu negali būti pažeidžiamos antrinės teisės aktų (kitų nei šis reglamentas) nuostatos, susijusios su taikytina teise ar turinčios jai įtakos, pvz., konkrečių atvejų tarptautinės privatinės teisės normos, viršesnės už imperatyviąsias Bendrijos kilmės teisės normas, bei pagrindinius vidaus rinkos teisės principus. Taip šis reglamentas turėtų prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, ypač prie laisvo prekių ir paslaugų judėjimo.

(7)  Siekiant išvengti pavojaus, kad konkurencija tarp bylų šalių Bendrijoje bus iškraipyta, bendras nuostatas reikia taikyti nepriklausomai nuo nurodomų teisės aktų.

(8)  Siekiant maksimaliai sumažinti teisinį netikrumą, būtina turėti kuo vienodesnes tarptautinės privatinės teisės normas visose valstybėse narėse. Tačiau teisinio tikrumo poreikis visuomet turi tarnauti viršesniam poreikiui vykdyti teisingumą kiekvienoje atskiroje byloje, todėl teismams turi būti suteikta kompetencija veikti savo nuožiūra. Taip pat svarbu gerbti šalių ketinimus, kai jos aiškiai pasirinko deliktinės atsakomybės klausimui taikytiną teisę arba teismas daro pagrįstą išvadą, jog toks pasirinkimas egzistuoja.

(9)  Šis reglamentas turėtų padėti lengviau prognozuoti teismo sprendimus ir užtikrinti tinkamą tikėtinai atsakingų asmenų bei žalą patyrusių asmenų interesų pusiausvyrą. Jis taip pat turėtų patenkinti pagrįstus šalių lūkesčius leisdamas teismams, sprendžiant klausimą dėl konkrečiam ginčui taikytinos teisės, laikytis tokio požiūrio, kuris patenkintų tarptautinės prekybos ir sandorių valstybių bendrijoje be vidaus sienų reikmes.

(10)  Šiame reglamente esančios tarptautinės privatinės teisės normos taip pat apima prievoles, atsirandančias atsakomybės be kaltės pagrindu, o suderintos teisės normos dėl siejančių veiksnių taip pat taikomos sprendžiant, ar asmuo deliktinės atsakomybės prasme yra veiksnus.

(11)  Atsakomybės už produktą atveju, kolizinės normos turi padėti užtikrinti tinkamą rizikos, atsirandančios šiuolaikinėje aukštųjų technologijų visuomenėje, užtikrinant vartotojų sveikatos apsaugą, skatinant naujoves, siekiant neiškraipytos konkurencijos ir lengvinant prekybos sąlygas, paskirstymą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, sąsaja su žalą patyrusio asmens įprastoje gyvenamoje vietoje taikoma teise ir su prognozuojamumo išlyga yra subalansuotas sprendimas.

(12)  Šis reglamentas neužkerta kelio valstybėms narėms taikyti savo konstitucinių normų, susijusių su spaudos ir saviraiškos laisve žiniasklaidoje. Valstybe, kurioje atsiranda arba gali atsirasti didžiausia žalos dalis arba dalys, turėtų būti laikoma valstybė, valstybė, kuriai iš esmės skirtas leidinys ar transliacija, arba, jei tai nėra akivaizdu, valstybė, kurioje vykdoma redakcijos priežiūra, todėl taikoma šios valstybės teisė. Valstybė, kuriai skirtas leidinys ar transliacija, nustatoma visų pirma atsižvelgiant į leidinio ar transliacijos kalbą arba pardavimų ar auditorijos tam tikroje valstybėje proporciją visų pardavimų ar auditorijos atžvilgiu, arba į šių veiksnių derinį. Panašios nuostatos turėtų būti taikomos ir publikacijoms internete.

(13)  Įvairios su asmeniu susijusios teisės bei istoriškai nusistovėjusios Europos Sąjungos spaudos tradicijos rodo, kad taip pat ir vis labiau viso kontinento mastu veikiančioje komunikacijų aplinkoje reikia siekti vienodesnių ginčų sprendimo prielaidų ir taisyklių. Tačiau pati apsaugojimo reikalaujanti spaudos laisvės esmė ir jos vaidmuo visuomenėje reiškia, kad šiame vienodinimo procese pirmenybė turi būti atiduota žiniasklaidai, atsakingai besielgiančiai su teisėmis, susijusiomis su asmeniu, bei pasiruošusiai savarankiškai ir tarpusavio susitarimo būdu susikurti ją įpareigojantį "Europos žiniasklaidos kodeksą" ir (arba) "Europos žiniasklaidos tarybą", kuri tuo pačiu klausimą nagrinėjantiems teismams gali teikti vienodinančias sprendimų gaires. Komisija raginama remti šį vienodinimo procesą.

(14)  Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas visuotinai pripažintas lex loci protectionis principas. Šiame reglamente žodžių junginys intelektinės nuosavybės teisės turėtų būti suvokiamas kaip žodžių junginys, reiškiantis autorių teises, gretutines teises, sui generis duomenų apsaugos teisę ir pramoninės nuosavybės teises.

(15)  Specialios normos turėtų būti nustatytos atsakomybei, kylančiai iš nepagrįsto praturtėjimo arba atstovavimo neturint įgaliojimo.

(16)  Siekiant išsaugoti šalių valios laisvę, joms turi būti leidžiama spręsti dėl nesutartinėms prievolėms taikomo teisės akto. Silpnesnės bylos šalys turi būti apsaugomos nustatant tam tikras pasirinkimo sąlygas.

(17)  Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą valstybių narių teismams suteikiama galimybė esant išskirtinėms aplinkybėms taikyti viešąja politika ir viršesnėmis privalomomis normomis pagrįstas išimtis.

(18)  Siekis apsaugoti teisingą šalių interesų pusiausvyrą, kiek tai yra tinkama, reiškia, kad į valstybėje, kurioje buvo atlikta žalą sukėlusi veika, galiojančias saugumo ir elgesio taisykles būtina atsižvelgti net ir tuo atveju, kai nesutartinei prievolei taikytina kitos valstybės teisė. Tai neturėtų būti taikoma su asmeniu susijusių teisių ir sąžiningos konkurencijos pažeidimams.

(19)  Dėl bet kokių vyksiančių arba įvykusių kolektyvinių darbuotojų veiksmų atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikoma valstybės, kurioje veiksmai vyks arba įvyko, teisė.

(20)  Siekiant užtikrinti, kad šalys ir teismas tinkamai apgalvotų taikytinos teisės klausimą, šalys turėtų būti įpareigotos dokumente, kuriuo inicijuojamas teismo procesas, ir atsakyme į jį informuoti teismą apie teisę ar teises, kurios, jų manymu, taikytinos visam ginčui ar bet kuriai jo daliai.

(21)  Pagarbos tarptautiniams įsipareigojimams, kuriuos yra prisiėmusios valstybės narės, principas reiškia, kad šis reglamentas neturi įtakoti valstybių narių pasirašytų konvencijų specifiniais klausimais. Siekdama, kad šios normos būtų aiškesnės ir remdamasi valstybių narių suteikta informacija, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs atitinkamų konvencijų sąrašą.

(22)  Kadangi siūlomo veiklos tikslo t y. – padėti lengviau numatyti teismų sprendimus, o tai galima pasiekti tik taikant visiškai vienodas privalomame ir tiesiogiai taikomame Bendrijos teisės akte nustatytas teisės normas – valstybės narės negali pasiekti veikdamos atskirai, nes jos neleidžia Bendrijos teisės aktų, ir kadangi dėl jo poveikio visai Bendrijai šio tikslo geriau siekti Bendrijos lygmeniu, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu į Bendrija gali imtis priemonių. Atsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, reglamentas, padedantis užtikrinti teisinį tikrumą nereikalaujant derinti esminių valstybių nacionalinės teisės nuostatų, neperžengia nurodytam tikslui pasiekti būtinų priemonių.

23)   [Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, kuris yra pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį šios valstybės narės yra pareiškusios ketinimus dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą. / Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, kuris yra pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, šios valstybės narės yra pareiškusios ketinimus nedalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą ir todėl jis šioms valstybėms narėms nebus privalomas.]

(24)  Pagal Protokolo dėl Danijos Karalystės pozicijos, kuris yra pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, ši valstybė narė yra pareiškusi ketinimus nedalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą ir todėl jis šiai valstybei narei nebus privalomas.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Apimtis

1 straipsnis

Materialinė taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikytinos teisės kolizijos atvejais taikomas nesutartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose. Šiame reglamente dėl nepagrįsto praturtėjimo ir atstovavimo be įgaliojimo atsirandančios prievolės laikomos nesutartinėmis prievolėmis.

Šis reglamentas netaikomas mokesčiams, muitams, administraciniams santykiams, atsakomybei už viešojo administravimo institucijų veiksmus ar neveikimą joms atliekant savo pareigas.

2.  Šio reglamento taikymo sritis neapima:

3.  Šiuo reglamentu netrukdoma taikyti arba priimti Europos Bendrijų institucijų teisės aktų, kuriais:

4.  Šiame reglamente terminas "valstybė narė" reiškia bet kurią valstybę narę, išskyrus [Jungtinę Karalystę, Airiją arba] Daniją.

2 straipsnis

Visapusė taikymo apimtis

Bet kuris šiame reglamente nurodomas teisės aktas yra taikomas nepriklausomai nuo to ar jis yra valstybės narės teisės aktas.

II skyrius

Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Dėl civilinės teisės pažeidimo (delikto) atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikytinos nuostatos

3 straipsnis

Pasirinkimo laisvė

1.  Šalys, sudarydamos susitarimą po to, kai kilo ginčas, arba, jei jos yra nesusiję prekybininkai ir anksčiau turėjo prekybinių ryšių bei turi vienodą derybinę galią, remdamosi prieš ginčą laisvomis derybomis sudarytu susitarimu, gali susitarti nesutartinėms prievolėms taikyti savo pasirinktą teisę. Pasirinkimas turi būti aiškiai išreikštas arba pagrįstai įrodytas remiantis konkretaus atvejo aplinkybėmis. Jis negali daryti įtakos trečiųjų šalių teisėms bei pareigoms ir netrukdo taikyti imperatyvių normų pagal 14 straipsnį.

2.  Šalių pasirinkta teisė netrukdo darbuotojui, esančiam darbo sutarties šalimi, naudotis apsauga, kurią jam teikia imperatyvios normos

3.  Jei tuo metu, kai nuostoliai arba žala yra patiriama, visi kiti situacijos aspektai yra vienoje ar daugiau valstybių narių, sutarties šalių pasirinkta taikytina teisė neturi užkirsti kelio Bendrijos teisės taikymui.

4 straipsnis

Bendroji norma

1.  Nesant 3 straipsnyje numatyto susitarimo ir jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, ir nepriklausomai nuo valstybės ar valstybių, kuriose atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių, nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl delikto, taikoma tos valstybės teisė, kurioje atsirado arba gali atsirasti žala.

2.   Tačiau asmens sužalojimų eismo įvykių metu, atsižvelgiant į transporto priemonių draudimo direktyvą, klausimą nagrinėjantis teismas ir atsakingo vairuotojo draudikas, siekdami nustatyti reikalavimo atlyginti žalą pobūdį ir suskaičiuoti reikalavimo dydį, taiko normas, galiojančias kiekvieno konkretaus nukentėjusiojo nuolatinėje gyvenamoje vietoje, išskyrus atvejus, kai tai nukentėjusiojo atžvilgiu neteisinga.

Atsakomybės atžvilgiu taikytina teisė yra eismo įvykio vietos teisė.

3.  Nepaisant 1 dalies ir taikant išimtį, jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra aišku, kad nesutartinė prievolė yra akivaizdžiai artimiau susijusi su kita valstybe, taikoma tos kitos valstybės teisė.

4.  Sprendžiant klausimą dėl taikytinos teisės, prireikus klausimą nagrinėjantis teismas turi atskirai nagrinėti kiekvieną konkretų ginčo aspektą.

2 skirsnis

Ypatingosios taisyklės, taikytinos konkretiems deliktams ir nesutartinėms prievolėms

5 straipsnis

Privatumo ir asmens teisių pažeidimai

1.  Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl privatumo arba su asmeniu susijusių teisių pažeidimų, taikoma tos valstybės teisė, kurioje atsiranda arba gali atsirasti didžiausia nuostolių arba žalos dalis arba dalys.

Jei pažeidimas atsiranda dėl paskelbimo spausdintame leidinyje arba transliacijos, laikoma, kad valstybė, kurioje atsiranda arba gali atsirasti didžiausia nuostolių arba žalos dalis arba dalys, yra valstybė, kuriai iš esmės skirtas leidinys ar transliacija, arba, jei tai nėra akivaizdu, valstybė, kurioje vykdoma redakcijos priežiūra, todėl taikoma šios valstybės teisė. Valstybė, kuriai skirtas leidinys ar transliacija, nustatoma visų pirma atsižvelgiant į leidinio ar transliacijos kalbą arba pardavimų ar auditorijos tam tikroje valstybėje proporciją visų pardavimų ar auditorijos atžvilgiu, arba į šių veiksnių derinį.

Ši nuostata mutatis mutandis taikoma internete arba kitais elektroniniais tinklais platinamiems leidiniams.

2.  Replikai arba lygiavertėms priemonėms ir bet kokioms prieš leidėją arba transliuotoją taikytinoms prevencinėms priemonėms arba apsaugos priemonėms taikoma valstybės, kurioje yra nuolatinė leidėjo arba transliuotojo gyvenamoji vieta, teisė.

3.   2 dalis taip pat taikoma privatumo ir su asmeniu susijusių teisių pažeidimams, atsirandantiems dėl asmens duomenų tvarkymo.

6 straipsnis

Kolektyviniai darbuotojų veiksmai

Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl vyksiančių arba įvykusių kolektyvinių darbuotojų veiksmų, taikoma valstybės, kurioje veiksmai vyks arba įvyko, teisė.

7 straipsnis

Eismo įvykiai

1.  Iki Bendrija priims išsamius teisės aktus dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, valstybės narės taiko arba šiame reglamente numatytas bendras taisykles, atsižvelgdamos į 15 straipsnį, arba 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės.

2.  Asmens sužalojimo eismo įvykio metu klausimą nagrinėjantis teismas žalos dydžio nustatymui taiko kiekvieno nukentėjusiojo nuolatinės gyvenamosios vietos taisykles, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja teisingumui.

8 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas

1.  Dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikomi tos valstybės, kurioje siekiama apsaugoti teises, teisės aktai.

2.  Dėl bendrų Bendrijos pramoninės nuosavybės teisių pažeidimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikomi atitinkami Bendrijos teisės aktai. Klausimais, kurių minėti teisės aktai nereglamentuoja, taikomi tos valstybės, kurioje įvyko pažeidimas, teisės aktai.

9 straipsnis

Nepagrįstas praturtėjimas

1.  Jei dėl nepagrįsto praturtėjimo atsirandanti nesutartinė prievolė yra susijusi su anksčiau tarp šalių egzistavusiu santykiu, pavyzdžiui, su sutartimi, kuri yra artimai susijusi su ta nesutartine prievole, tai prievolei taikoma šiam santykiui taikytina teisė.

2.  Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį, ir tuo metu, kai įvyko nepagrįstą praturtėjimą sukėlęs įvykis, šalių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo toje pačioje valstybėje, taikoma tos valstybės teisė.

3.  Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 ir 2 dalis, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje įvyko praturtėjimas, taikoma valstybės, kurioje iš esmės įvyko nepagrįstą praturtėjimą sukėlęs įvykis, teisė.

4.  Jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra akivaizdu, kad dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusi nesutartinė prievolė yra akivaizdžiai artimiau susijusi su kita valstybe nei ta, kuri nustatyta pagal 1, 2 ar 3 dalis, taikoma tos kitos valstybės teisė.

10 straipsnis

Negotiorum gestio

1.  Jei dėl veiksmo ar veiksmų, susijusių su kito asmens reikalais, atliktų be tinkamo įgaliojimo, atsiradusi nesutartinė prievolė yra susijusi su anksčiau tarp šalių egzistavusiu santykiu, pavyzdžiui, su sutartimi, kuri yra artimai susijusi su ta nesutartine prievole, tai nesutartinei taikoma šiam santykiui taikytina teisė.

2.  Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį, ir tuo metu, kai įvyko nuostolius ar žalą sukėlęs įvykis, šalių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo toje pačioje valstybėje, taikoma tos valstybės teisė.

3.  Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 ir 2 dalis, taikoma valstybės, kurioje buvo atliktas veiksmas, teisė.

4.  Jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra akivaizdu, kad dėl veiksmo ar veiksmų, susijusių su kito asmens reikalais, atliktų be tinkamo įgaliojimo, kylanti nesutartinė prievolė yra akivaizdžiai artimiau susijusi su kita valstybe nei ta, kuri nustatyta pagal 1, 2 ar 3 dalis, taikoma tos kitos valstybės teisė.

3 skirsnis

dėl civilinės teisės pažeidimo (delikto) ir kitokio pažeidimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikytinos bendros nuostatos

11 straipsnis

Nesutartinėms prievolėms taikomų teisės aktų apimtis

Jeigu šiame reglamente arba galiojančiame susitarime dėl taikytinos teisės nenurodyta kitaip, klausimą nagrinėjantis teismas taiko savo valstybės normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymą, išskyrus atvejus, kai bylos aplinkybės suteikia pagrindą taikyti kitos valstybės normas.

12 straipsnis

Pozicijos dėl taikytinos teisės

Kiekviena ginčo nagrinėjimo proceso šalis, teikianti su šio reglamento nuostatomis susijusį ieškininį pareiškimą pareiškimą ar priešieškininį pareiškimą, teismui ir kitoms šalims pareiškime ar lygiaverčiame inicijuojančiame dokumente nurodo vienos ar kelių valstybių teisę, kuri, proceso šalies manymu, yra taikytina visam pareiškimui ar bet kurioms jo dalims.

13 straipsnis

Užsienio teisės turinio nustatymas

1.  Klausimą nagrinėjantis teismas nustato užsienio teisės turinį savo iniciatyva. Šiuo tikslu gali reikėti šalių bendradarbiavimo.

2.  Jeigu neįmanoma nustatyti užsienio teisės turinio ir šalys sutinka, taikoma bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė.

14 straipsnis

Viršesnės privalomosios nuostatos

1.  Nė viena šio Reglamento nuostata negali apriboti bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisės normų taikymo tuo atveju, jei jos yra imperatyvios, nepriklausomai nuo nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės.

2.  Tuo atveju, kai pagal šį reglamentą taikoma konkrečios valstybės teisė, galima taikyti privalomas kitos su situacija glaudžiai susijusios valstybės imperatyvias normas, jei ir tiek, kiek pagal tos kitos valstybės teisę šios normos privalo būti taikomos nepriklausomai nuo nesutartinei prievolei taikytinos teisės. Svarstant, ar taikyti šias imperatyvias normas, reikia atsižvelgti į jų pobūdį ir tikslą bei į jų taikymo arba netaikymo pasekmes.

15 straipsnis

Saugumo ir elgesio normos

Nepriklausomai nuo taikytinos teisės, nustatant atsakomybę tuomet, kai tai yra tinkama, kaip į faktinę aplinkybę turi būti atsižvelgta į saugumo ir elgesio taisykles, galiojusias įvykio, dėl kurio atsirado žala, vietoje ir metu.

16 straipsnis

Tiesioginis ieškinys atsakingo asmens draudikui

Žalą patyrusių asmenų teisę imtis tiesioginių veiksmų prieš tikėtinai atsakingo asmens draudiką reglamentuoja nesutartinėms prievolėms taikytina teisė, išskyrus atvejus, kai žalą patyręs asmuo nori savo reikalavimą grįsti draudimo sutarčiai taikoma teise, su sąlyga, kad tokią galimybę suteikia bent viena iš šių teisių.

17 straipsnis

Draudiko teisių perėjimas draudimo organizacijai ir sudėtinė atsakomybė

1.  Kai asmuo ("kreditorius") pateikia iš nesutartinių santykių kylantį ieškinį kitam asmeniui ("skolininkui") ir trečiasis asmuo privalo patenkinti arba vykdydamas savo pareigą jau patenkino kreditoriaus reikalavimus, trečiojo asmens pareigą patenkinti kreditoriaus reikalavimus reglamentuojančiame teisės akte nustatoma ar trečiasis asmuo turi skolininko atžvilgiu teisių, kokių pagal jų santykius visiškai ar iš dalies reglamentuojantį teisės aktą skolininko atžvilgiu turėjo kreditorius.

2.  Ta pati nuostata taikoma ir tais atvejais, kai tas pats ieškinys pateikiamas keletui asmenų ir vienas iš yra patenkinęs kreditoriaus reikalavimus.

18 straipsnis

Oficialus pagrįstumas

Vienašalė veika, kuria siekiama sukelti teisines pasekmes ir kuri yra susijusi su nesutartine prievole, yra oficialiai pagrįsta, jeigu ji atitinka oficialius teisės akto, reglamentuojančio svarstomos nesutartinės prievolės klausimą, reikalavimus arba šalies, kurioje ta veika vyksta, teisės aktus.

19 straipsnis

Įrodinėjimo pareiga

1.  Šiame reglamente nurodomas nesutartines prievoles reglamentuojantys teisės aktai taikomi tokia apimtimi: nesutartinių prievolių klausimais taikomos tų teisės aktų nuostatos, padedančios kelti teisines prezumpcijas arba nustatyti įrodinėjimo pareigą.

2.  Veika, kuria siekiama sukelti teisines pasekmes, gali būti įrodoma pasitelkiant bet kokį teismo šalies teisės aktų arba bet kurio iš 18 straipsnyje nurodomų oficialiai pagrįstų teisės aktų pripažįstamą įrodymų pateikimo būdą, su sąlyga, kad teismas gali taikyti taip pateiktus įrodymus.

3.  Nepaisant 12 ir 13 straipsnių bei šio straipsnio 1 ir 2 dalių, šio reglamento taisyklės netaikomos įrodymams ir procesui.

III skyrius

Kitos nuostatos

20 straipsnis

Valstybės teritorijos nustatymas

21 straipsnis

Įprastinės gyvenamosios vietos (buveinės) nustatymas

1.  Pagrindinė bendrovių, firmų arba kitų organų, turinčių juridinio asmens teises ar statusą, įstaiga laikoma jų įprastine buveine. Tais atvejais, kai žalą sukėlęs įvykis arba žala padaroma dėl dukterinės bendrovės, filialo ar kitos įstaigos veikos, ta įstaiga laikoma įprastine buveine.

2.  Kai žalą sukėlęs įvykis įvyksta ar žala atsiranda fiziniam asmeniui vykdant verslo veiklą, faktinė to fizinio asmens buveinė laikoma nuolatine gyvenamąja vieta. Kai veikla susijusi su kelionėmis ar darbu namie, to asmens oficialiai įregistruotas adresas laikomas nuolatine gyvenamąja vieta.

3.   5 straipsnio 2 dalyje nurodomo transliuotojo buveine pagal Tarybos direktyvą 89/552/EEB(8), laikoma jo įprastinė buveinė.

22 straipsnis

Nukreipimo (renvoi) uždraudimas

Bet kurios šioje direktyvoje nurodomos valstybės teisės aktų taikymas reiškia, kad bus taikomos toje valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatos, o ne tarptautinės privatinės teisės nuostatos.

23 straipsnis

Valstybės, kurioje veikia daugiau kaip viena teisinė sistema

1.  Kai valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, turintys savo nesutartinę prievolę reglamentuojančias teisės nuostatas, siekiant vadovaujantis šiuo reglamentu nustatyti taikytinus teisės aktus kiekvienas teritorinis vienetas vertinamas kaip valstybė.

2.  Valstybė, kurioje skirtingi teritoriniai vienetai taiko skirtingus su nesutartine prievole susijusius teisės aktus, neprivalo taikyti šio reglamento nuostatų tik esant kolizijai tarp tokių teritorinių vienetų teisės aktų.

24 straipsnis

Teismo valstybės viešoji tvarka

1.  Pagal šį reglamentą nustatytos valstybės teisės normą galima atsisakyti taikyti tik tuomet, jei jos taikymas yra aiškiai nesuderinamas su bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešąja tvarka (ordre public).

2.  Visų pirma pagal šį reglamentą nustatytos valstybės teisės normą galima atsisakyti taikyti ir (arba) taikyti bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisę, jei pagal šį reglamentą nustatytos valstybės teisės taisyklės taikymas pažeistų pagrindines teises ir laisves, numatytas Europos žmogaus teisių konvencijoje, nacionalinėse konstitucijose ir tarptautinėje humanitarinėje teisėje.

3.  Be to, pagal šį reglamentą nustatytos teisės normos taikymas, dėl kurio gali būti priteisti ne kompensacinio pobūdžio nuostoliai, pvz., atgrasantys arba baudiniai nuostoliai, gali būti laikomas prieštaraujančiu bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešajai tvarkai (ordre public).

4.  Kai pagal šį reglamentą nustatyta taikytina teisė yra valstybės narės teisė, viešosios tvarkos išimtis gali būti taikoma tik prašant kuriai nors iš šalių.

25 straipsnis

Ryšys su tarptautinėmis konvencijomis

1.  Šis reglamentas netrukdo taikyti tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra valstybės narės ir kurios konkrečiais klausimais nustato tarptautinės privatinės teisės normas, susijusias su nesutartinėmis prievolėmis.

2.  Šis reglamentas turi viršenybę prieš tarptautinių konvencijas, kurias sudarė dvi arba daugiau valstybių narių, išskyrus I priede išvardytas konvencijas.

3.  Jei visi kiti su situacija susiję aspektai tuo metu, kai buvo patirti nuostoliai ar padaryta žala, buvo vienoje ar keletoje valstybių narių, šis reglamentas turi viršenybę prieš 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės.

IV skyrius

Baigiamosios nuostatos

26 straipsnis

25 straipsnyje nurodomų konvencijų sąrašas

1.  Ne vėliau kaip... valstybės narės turi Komisijai pateikti 25 straipsnyje nurodomų konvencijų sąrašą. Po šios datos valstybės narės turi Komisijai pranešti apie bet kurios iš šių konvencijų denonsavimą.

2.   1 dalyje nurodomų konvencijų sąrašą Komisija per šešis mėnesius nuo sąrašo gavimo paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip…(9) Komisija 1 ir 2 punktų atžvilgiu pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitas apie šio reglamento taikymą ir, jei reikia, pateikia naujų pasiūlymų jam pritaikyti:

(1)  Rengdama ataskaitą, Komisija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kaip su užsienio teise elgiamasi įvairiose jurisdikcijose, ir į nuostolių klausimą, įskaitant galimybę tam tikroje jurisdikcijoje priteisti atgrasančius ar baudinius nuostolius.

(2)  Ji taip pat apsvarsto, ar nereikėtų siūlyti Bendrijos teisės aktų, specialiai reglamentuojančių eismo įvykiams taikytiną teisę. Ataskaitoje turi būti analitinė studija, nagrinėjanti realią užsienio teisės taikymo valstybių narių teismuose apimtį ir apimanti rekomendacijas dėl to, ar reikalinga bendras požiūris į užsienio teisės taikymą.

(3)  Įvairios su asmeniu susijusios teisės formos bei istoriškai nusistovėjusios Europos Sąjungos spaudos tradicijos rodo, kad taip pat ir vis labiau viso kontinento mastu veikiančioje komunikacijų aplinkoje reikia ieškoti vienodesnių ginčų sprendimo prielaidų ir taisyklių. Tačiau pati apsaugojimo reikalaujanti spaudos laisvės esmė ir jos vaidmuo visuomenėje reiškia, kad procese pirmenybė turi būti atiduota atsakingai su teisėmis, susijusiomis su asmeniu, besielgiančiai žiniasklaidai, pasiruošusiai savarankiškai ir tarpusavio susitarimo būdu susikurti ją įpareigojantį "Europos žiniasklaidos kodeksą" ir (arba) "Europos žiniasklaidos tarybą", kuri tuo pačiu klausimą nagrinėjantiems teismams gali teikti vienodinančias sprendimų gaires. Komisija raginama patikrinti galimybes stebėti ir remti tokį procesą ir ataskaitoje pateikti rekomendacijas, kokia forma reikėtų imtis tolesnių veiksmų.

28 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo terminai

Šis reglamentas įsigalioja ....

Jis taikomas prievolėms, kylančioms iš po jo įsigaliojimo atliktos nesutartinės veilos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 241, 2004 9 28, p. 1. (2) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija. (3) Tarybos ir Komisijos veiksmų planas dėl to, kaip geriau įgyvendinti Amsterdamo sutarties su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusias nuostatas (OJ C 19, 1999 1 23, p. 1). (4) 1999 m. spalio 16 d. Pirmininkavimo išvados, 28–39 punktai. (5) OL C 12, 2001 1 15, p. 1. (6) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2245/2004 (OL L 381, 2004 12 28, p. 10). (7) OL L ... (8) 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL L 298, 1989 10 17, p. 23). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60). (9) * Trys metai nuo šio reglamento priėmimo dienos.