Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 6 d. reguliarią 2004 m. Europos Komisijos ataskaitą ir rekomendacijas dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei (KOM(2004)0656) bei į savo 2004 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją(1) dėl šios ataskaitos,

-   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje,

-   atsižvelgdamas į Bendrijos acquis moterų teisių ir lyčių lygybės srityje,

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0175/2005),

A.   kadangi pagal 2004 m. gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimo sprendimą Turkija derybas dėl narystės Europos Sąjungoje pradės nuo 2005 m. spalio 3 d.,

B.   kadangi Konvencija dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (CEDAW)(2) yra sudėtinė tarptautinės teisės dalis ir turi viršenybę prieš nacionalinę Turkijos teisę, kaip pripažįstama Turkijos Konstitucijos 90 straipsnyje; ir kadangi Turkija nuo 1985 m. yra šios Konvencijos, o nuo 2002 m. – jos papildomo protokolo šalis,

C.   kadangi Bendrijos acquis priėmimas yra privalomas kandidatėms, norinčioms prisijungti prie Europos Sąjungos,

D.   kadangi moterų teisės ir lyčių lygybė yra Bendrijos acquis,

E.   kadangi paskutinės teisinės reformos moterų teisių srityje Turkijoje nuėjo ilgą kelią įgyvendinant acquis, nors šių reformų ir pokyčių įgyvendinimas bei rezultatų pasiekimas praktikoje išlieka pagrindinė problema,

F.   kadangi naujasis Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo 2005 m. birželio 1 d. ir dabar šis pažangos teisėkūros srityje pavyzdys turi būti praktiškai įgyvendintas,

G.   kadangi minėta reguliarioji ataskaita moterų padėties požiūriu išskiria šias pagrindines problemas: smurtą prieš moteris, ypač namuose, ir nusikaltimus dėl garbės bei tradicijos nusikaltimus, aukštą neraštingumo lygį, mažą moterų skaičių parlamente ir vietos institucijose, menką moterų dalyvavimą bei diskriminavimą darbo rinkoje,

H.   kadangi moterų problemos yra ypač rimtos miesto, kaimo ir neturtinguose Turkijos regionuose, taip pat migracija ir su ja susijusios problemos, pvz., skurdas ir nepriteklius miestuose, blogina moterų padėtį, kurią dar labiau apsunkina vyraujanti patriarchalinės visuomenės struktūra,

I.  Ha. atsižvelgdamas į tai, kad kai kuriuose Turkijos regionuose naujagimiai neregistruojami iš karto ir kad praktiškai taikant vėlesnę registraciją jaunų moterų amžius gali būti nustatomas savavališkai ir nepilnametės mergaitės laikomos pilnametėmis siekiant, kad de facto būtų įteisinta prievartinė santuoka,

J.   kadangi 2003–2004 m. Turkijos vyriausybės struktūroms ir žmogaus teisių organizacijoms buvo pranešta apie šimtus kankinimo atvejų ir kadangi 2003 m. valstybės narės priėmė daugiau nei 2000 Turkijos gyventojų (tarp jų daug moterų) prieglobsčio prašymų,

K.   kadangi dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių poreikių plėtros integruotos strategijos stokos, kurdų moterys kenčia nuo seniai susikaupusių problemų (pvz., neraštingumo, prastos sveikatos, skurdo, atskirties ir t. t.),

L.   kadangi esama negatyvios moterų diskriminacijos padėtis kartais geriausiai pataisoma laikinomis pozityvios diskriminacijos priemonėmis, kaip rekomenduoja CEDAW, ir būtini moterų vaidmens pavyzdžiai įtakingose ir sprendimų priėmimo pareigybėse, įskaitant ir aukšto lygio pareigybes,

M.   kadangi Turkijos Vyriausybė dar nebaigė derybų su Komisija dėl dalyvavimo kovai su smurtu prieš moteris skirtoje Daphne II programoje(3) ir nėra linkusi savarankiškai daryti jokio finansinio įnašo,

N.   kadangi UNICEF įvertino, jog kiekvienais metais nuo 600 000 iki 800 000 mokyklinio amžiaus mergaičių šeimos draudžia eiti į mokyklą arba nėra infrastruktūros, leidžiančios joms lankyti veikiančias mažas kaimo mokyklas,

O.   kadangi labai trūksta tikslių duomenų apie moterų padėtį Turkijoje, ypač duomenų apie smurtą prieš moteris, ir esami duomenys dar neapima visų su moterų teisėmis susijusių problemų,

P.   kadangi moterų dalyvavimas Turkijos darbo rinkoje nuolatos mažėja,

Q.   kadangi moterų politinis aktyvumas Turkijoje yra itin žemas ir moterys sudaro tik 4,4 proc. Parlamento ir 1 proc. vietos asamblėjų narių, taip pat jų dalyvavimas ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo organuose yra nežymus,

R.   kadangi ekonominė moterų nepriklausomybė yra būtina jų gebėjimui ginti savo teises,

S.   kadangi Turkijoje, kur gyvena maždaug 70 mln. gyventojų, tėra 14 prieglaudų, skirtų smurto aukomis tapusioms moterims, ir nors Turkijos įstatymas siūlo menkas galimybes, pvz., įsteigti prieglaudas visose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau nei 50 000 gyventojų, net ir šios nėra įgyvendintos,

T.   kadangi 2005 m. kovo 6 d. Stambule policija panaudodama smurtą nutraukė demonstraciją, kuri buvo susijusi su Tarptautine moters diena, ir suėmė moteris demonstrantes,

1.   pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, yra sine qua non narystei Europos Sąjungoje, ir kviečia Komisiją įtraukti moterų teisių klausimą į derybų su Turkija darbotvarkę taip, kad jam būtų suteikta didelė svarba;

2.   pabrėžia, kad Turkijos vyriausybė privalo išsaugoti ir, jei reikia, įsteigti civilinę vedybų ir gimimų registraciją, kad būtų užtikrintos visų vyrų ir moterų teisės į pilietybę ir galimybės visais aspektais įgyvendinti jų žmogaus teises, tokias kaip švietimo ir sveikatos priežiūros prieinamumas;

3.   ragina Komisiją derantis su Turkija dėl narystės siekti, kad naujagimiai būtų registruojami tuojau pat po gimimo, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam piktnaudžiavimui, ypač tokiems atvejams, kai Turkijos šeimos teismuose, pateikus prašymą, vėliau nurodoma, kad mergaitės yra vyresnio amžiaus siekiant, kad jos būtų oficialiai laikomos pilnametėmis ir taip būtų išvengta baudžiamojo persekiojimo už prievartinę santuoką;

4.   giria Turkijos Vyriausybę ir Parlamentą už paskutines teisines Konstitucijos, Civilinio, Baudžiamojo ir Darbo kodeksų reformas, susijusias su moterų padėtimi, išreiškia savo susirūpinimą dėl pažangos taikant ir įgyvendinant teisės aktus moterų teisių srityje stokos bei tikisi, kad konkrečios priemonės, programos ir projektai lyčių problemų srityje bus įgyvendinti, taip pat bus tęsiama teisės aktų įgyvendinimo stebėsena, pvz., reguliariai atliekant lyčių poveikio vertinimą;

5.   giria Turkijos vyriausybę už paskutinius teisinius pokyčius, kuriais už nužudymą dėl garbės numatomas įkalinimas iki gyvos galvos ir suteikiama teisė bausti bendrininkus ir netiesioginius bendrininkus; giria ir pritaria vedybinio prievartavimo pripažinimui nusikaltimu, ragina valstybių narių vyriausybes sekti šiuo pavyzdžiu;

6.   pabrėžia svarbą visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti naujuosius įstatymus ir ragina Turkijos valdžią užtikrinti, kad Generalinis direktoratas dėl moterų padėties turėtų aiškius įgaliojimus ir pakankamai lėšų bei darbuotojų;

7.   ragina Turkijos vyriausybę vykdyti būtinas reformas, susijusias su šalies mažumų ir jų orumo apsauga, ir tinkamai jas įgyvendinti, ypač Pietryčių Turkijos kurdų bendruomenės, kur moterų teisių padėtis vis dar kelia rūpesčių (pvz., neraštingumas, socialinė ir profesinė atskirtis, skurdas); ragina Turkijos valdžią bendradarbiauti su kurdų regionų merais, sudaryti ir remti siekiamas lygias galimybes ir moterų teisių programas;

8.   pabrėžia, kad vyriausybė su Generalinio direktorato pagalba ir bendradarbiaudama su moterų NVO turi laikytis, visiškai politiškai įsipareigodama, holistinio požiūrio bei nustatytų kokybinių ir kiekybinių tikslų, siekdama užtikrinti moterų teises, kuriomis būtų visapusiškai gerbiamos ir pagrindinės moterų teisės pripažįstamos kaip asmens teisės, nepaisant jų tradicinio žmonos ir motinos vaidmens, ir pabrėžia, kad Vyriausybei reikia įgyvendinti lyčių lygybės principą Konstitucijos 10 straipsnyje nustatyta tvarka, skatinti moterų problemų ir jų teisių apsaugos suvokimą bei suformuoti lyčių biudžetą nacionaliniu ir vietos lygmenimis ir nuolat inicijuoti bei plėtoti projektus, susijusius su moterų teisėmis;

9.   pripažįsta teigiamą vaidmenį, kurį atliko pilietinė visuomenė vykdant paskutiniąsias teisines reformas, ir pripažįsta, kad demokratiniams pokyčiams pasiekti reikia informuoti ir mobilizuoti visus politikus, pilietinę visuomenę, religines bendruomenes ir žiniasklaidą;

10.   ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę pripažinti moterų teisių organizacijų, kaip vyriausybės partnerių, vaidmenį ir jas remti bei skirti joms pakankamą finansavimą ir užtikrinti jų nepriklausomumą pagal Europos Sąjungos praktiką;

11.   kviečia Turkijos vyriausybę tęsti prasmingą dialogą su pilietine visuomene, esant galimybei – bendradarbiauti ir konsoliduoti šį bendradarbiavimą, remiantis oficialiomis ir ilgalaikėmis struktūromis ir institucijomis ir įtraukti NVO į derybų procesą dėl ES narystės;

12.   pabrėžia būtinybę plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą tarp Turkijos ir Europos Sąjungos NVO, pavyzdžiui, kuriant tokių organizacijų pasikeitimo ir dvynių programas;

13.   konstatuoja, kad ES 2007–2014 m. finansinėje perspektyvoje Turkijos NVO turi būti suteiktas pakankamas finansavimas Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos kontekste;

14.   kviečia Komisiją stojimo strategijos trečiojo ramsčio pagrindu ir bendradarbiaujant su Turkijos vyriausybe inicijuoti ir remti diskusijas Turkijos visuomenėje apie moterų teises, smurtą, neraštingumą, teisę į mokslą, ypač didelį dėmesį skiriant diskusijų organizavimui kaimo vietovėse;

15.   smerkia perdėtą policijos pajėgų darbuotojų jėgos naudojimą demonstracijose ir sveikina neseną vyriausybės pasižadėjimą laikytis 2004 m. rugpjūčio 17 d. Vidaus reikalų ministerijos aplinkraščio dėl galimo neproporcingo saugumo pajėgų jėgos naudojimo prevencijos ir bausmės už tai; ragina valdžią didinti suvokimą apie moterų teises ir rengti mokymus, kaip nurodyta tolesniame punkte;

16.   mano, kad moterų teisų apsauga vis dar nepakankama, ypač tuomet, kai kalbama apie smurtą prieš moteris, ir ragina vyriausybę skirti daugiau dėmesio įstatymų įgyvendinimui, be kita ko, nedelsiant įkuriant prieglaudas, remiant pilietinės visuomenės iniciatyvas ir organizuojant tinkamą finansavimą iš nacionalinių ir savivaldybių biudžetų tiek vyriausybinėms, tiek NVO prieglaudoms, taip pat privalomus mokymus apie lyčių lygybę ir smurtą valstybės tarnautojams, policijai, teismams ir sveikatos bei švietimo personalui;

17.   kviečia Turkijos vyriausybę keisti Savivaldybių įstatymą dėl prieglaudų Nr. 5215 tam, kad būtų privaloma įkurti daugiau prieglaudų visose savivaldybėse, turinčiose daugiau kaip 50 000 gyventojų, užtikrinti, jog visos prieglaudos bus statomos ir išlaikomos laikantis tarptautinių standartų, ir padėti bei paremti NVO, suteikiančias tokias prieglaudas ir panašias priemones;

18.   pripažįsta, kad Turkija jau pradėjo įgyvendinti teisės aktus ir pripažįsta jau sudarytus individualius projektus; taip pat pripažįsta Komisijos teigiamą vaidmenį rengiant šiuos projektus;

19.  Ragina Turkijos vyriausybę įsteigti daugiau vaikų darželių, siekiant skatinti moterų darbą;

20.   kaip pirmąjį žingsnį sveikina neseną vyriausybės pareiškimą, kad iki 2005 m. pabaigos papildomai bus atidarytos maždaug 5 prieglaudos;

21.   ragina Turkijos Vyriausybę dalyvauti programoje Daphne II, skirtoje kovai su smurtu prieš moteris;

22.   smerkia poligamijos, priverstinių vedybų, tradicijos nusikaltimų ir nusikaltimų dėl garbės bei, apskritai, smurto prieš moteris atvejus ir reikalauja, kad Turkijos Vyriausybė ir kabineto nariai bei parlamento nariai individualiai imtųsi tų pačių veiksmų, ieškotų būdų užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ir dalyvautų bei organizuotų kampanijas, supažindinančias visuomenę su šiomis problemomis, remtų finansiškai NVO kampanijas dėl šių problemų;

23.   ragina vyriausybę imtis priemonių aukų nuo smurto ir liudininkų saugumui užtikrinti teismo proceso metu smurto prieš moteris atvejais;

24.   pritaria tam, kad nesavanoriškas nekaltybės ir lyties patikrinimas būtų laikomas nusikaltimu, pažymi išimtis, kurias numato teismo nutartis, bet pabrėžia, kad ir esant tokioms nutartims aptariamos moters sutikimas yra būtinas;

25.   kviečia vyriausybę suteikti tinkamą sveikatos priežiūrą ir teisinę pagalbą bei apsaugą moterims, kurios tapo smurto aukomis arba rizikuoja jomis tapti, taip pat įsteigti specialias telefono pagalbos linijas, kad moterys galėtų informuoti apie smurto atvejus ir prašyti pagalbos;

26.   giria Turkiją už teisinius pokyčius, kurie numato įkalinimą iki gyvos galvos už nužudymus dėl garbės ir leidžia bausti nužudymų dėl garbės bendrininkus, giria už vedybinio išžaginimo pripažinimą nusikaltimu, ir ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad įstatymuose numatytos kriminalinės bausmės būtų veiksmingai taikomos; ragina valstybes nares kovoti su nusikaltimais dėl garbės;

27.   kviečia Komisiją vykdyti ir remti nepriklausomas, išsamias studijas, ypač tas, kurios susijusios su neraštingumo lygiu moterų tarpe ir smurto prieš moteris atvejais ir problemomis dėl moterų darbo jėgos ir smurto prieš moteris atvejais, ypač buitiniu smurtu ir nusikaltimais dėl garbės, siekiant skatinti valdžios institucijas imtis būtinų priemonių;

28.   ragina Turkiją, kuri yra CEDAW ir jos papildomo protokolo šalis, ratifikuoti Europos žmogaus teisų konvencijos(4) papildomą protokolą Nr. 12, kuris skirtas užkirsti kelią diskriminacijai;

29.   siūlo politinėms partijoms peržiūrėti savo partijų struktūrą ir priimti atitinkamas strategijas, kaip pasiekti geresni moterų ir vyrų skaičiaus santykį renkamose asamblėjose, įskaitant pozityvias priemones, pvz., kvotas;

30.   kviečia Turkijos politines partijas išplėsti moterų vaidmenį bendroje partijos hierarchijoje, o ne tik Moterų skyriuose, suteikti joms vadovaujantį vaidmenį organizacinėje struktūroje ir didinti suvokimą apie moterų dalyvavimo politiniame gyvenime svarbą, ieškoti ir mokyti moteris atlikti politines funkcijas bei tiki, kad šioms politinėms partijoms būtų naudinga bendradarbiauti su Europos politinėmis partijomis, kurios gali pasiūlyti keitimąsi patirtimi ir nuomonėmis;

31.   džiaugiasi pasiūlymu Turkijos Parlamente įsteigti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą, turintį teisėkūros įgaliojimus, ragina kuo greičiau priimti reikalingus įstatymus ir kviečia šį komitetą palaikyti nuolatinius ryšius su Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu;

32.   ragina Turkijos Parlamentą užtikrinti, kad yra moterų tarp Parlamento narių, deleguotų ES ir Turkijos bendrame parlamentiniame komitete;

33.   pakartoja savo reikalavimą, kad Turkijos valdžia dėtų daugiau pastangų, siekdama užtikrinti moterų teises į mokslą ir jog moterims, kurių galimybes šviestis riboja šeima ar jų socialinė arba kultūrinė aplinka, būtų pranešta apie jų teises; siūlo Turkijos vyriausybei garantuoti teisę į pradinį ir vidurinį išsilavinimą, didinti finansinę pagalbą tėvams, ypač kaimo ir neturtingose vietovėse, siekiant skatinti juos šviesti vaikus ir, be viso to, dukteris; atsižvelgia į aukštą moterų neraštingumo lygį;

34.   ragina Turkijos vyriausybę imtis būtinų priemonių, ypač kaimo ir neturtingose vietovėse, kovojant su neraštingumu, ypač organizuojant informavimo ir supažindinimo su švietimo svarba ir galimo jo įnašo į ekonomiką ir visuomenę kampanijas, ypač pabrėžiant mergaičių švietimą;

35.   mano, kad lyčių klausimui jautrios švietimo sistemos ir mergaičių, kurių šeimos paprastai gyvena atokiose vietovėse, privalomojo dalyvavimo skatinimas padės gerinti socialinius standartus ir didinti visuomenės suvokimą apie lyčių problemas, todėl ragina sukurti lyčių klausimui jautrią švietimo sistemą, šiuo tikslu peržiūrint švietimo medžiagą pagal CEDAW 5 straipsnį ir ragina vyriausybę užtikrinti, kad mergaitės ir berniukai būtų šviečiami moterų teisių ir lyčių lygybės klausimais;

36.   ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę pradėti žiniasklaidos (TV ir radijo) kampanijas, atkreipiant dėmesį į pagarbos moterų teisėms svarbą ir teigiamą poveikį visuomenei bei darbo vietoms;

37.   pabrėžia, kad Turkija privalo visiškai laikytis Bendrijos teisyno vienodo atlyginimo, lygių galimybių ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris profesiniame gyvenime principų, taip pat pagerinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir gauti visą gyvenimą trunkantį mokymą imantis tokių priemonių, kaip kova su diskriminavimu ir darbo bei šeimyninio gyvenimo suderinamumo užtikrinimas;

38.   ragina Turkijos vyriausybę teikti informaciją apie moterų, dirbančių šeimos versle, žemės ūkyje arba nelegaliai, teisių padėtį;

39.   ragina Turkijos vyriausybę skatinti mokyklų, asociacijų ir kitų organų mainus ir suburti jaunus skirtingų lyčių Europos ir Turkijos asmenis;

40.   kviečia Komisiją bei Turkijos vyriausybę ir toliau kurti bei remti moterų darbo ir užimtumo projektus, įskaitant NVO sukurtus projektus, ir ragina Turkijos vyriausybę įgyvendinti su moterų užimtumu susijusius nacionalinius planus, kaip šiuo metu daroma valstybėse narėse;

41.   ragina Europos Sąjungos ir Turkijos profesines sąjungas ir kitus socialinius partnerius bendradarbiauti siekiant didinti moterų dalyvavimą Turkijos darbo rinkoje ir suteikti joms galimybes užimti vadovaujančias pozicijas įvairiuose darbo rinkos sektoriuose;

42.   pabrėžia savo ketinimą atidžiai stebėti moterų padėtį Turkijoje, šiuo klausimu kasmet rengti ataskaitas pasitelkus į pagalbą Moterų teisų ir lyčių lygybės komitetą bei ragina Komisiją elgtis taip pat;

43.   ragina Komisiją savo pirmojoje 2005 m. gruodžio mėnesio ataskaitoje dėl reformų spartos, skirtoje Europos Vadovų Tarybai, kurioje taip pat bus aptarta derybų pažanga,sistemiškai ir išsamiai aprašyti iki dabar pasiektą pažangą keičiant ir įgyvendinant teisės aktus, skirtus moterų teisėms remti;

44.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui ir Turkijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2004)0096. (2) http://www.un.org/womenwatch/daw/cedaw. (3) OL L 143, 2004 4 30, p. 1. (4) http://www1.umn.edu/humanrts/euro/z31prot12.html.