Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos ir Irako: aktyvesnio dalyvavimo programos KOM(2004)0417,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 9 d. jungtinį Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos laišką dėl Irako: ES vidutinio laikotarpio strategija, D(2004)10111,

–   atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą "Komisija dėl Irako" – 2005 m. paramos programa, PE/2005/401,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 21 d. Europos Sąjungos Tarybos pranešimą dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake, 6405/3/05 - REV 3,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos posėdžių Briuselyje (2003 m. vasario 17 d.) ir Tesalonikuose (2003 m. birželio 19 ir 20 d.) išvadas ir Graikijos pirmininkavimo metu parengtą deklaraciją (2003 m. balandžio 16 d., Atėnai),

–   atsižvelgdamas į Išorės santykių tarybos 2005 m. balandžio 25 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1483 (2003), 1500 (2003), 1511 (2003) ir 1546 (2004),

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas: 2002 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl padėties Irake, praėjus vienuolikai metų po Persijos įlankos karo(1), 2003 m. sausio 30 d.(2) ir 2004 m. rugsėjo 16 d.(3) rezoliucijas dėl padėties Irake, 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl padėties Irake(4) ir 2003 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2004/155/EB dėl lankstumo priemonės taikymo Irakui atstatyti ir rekonstruoti pagal 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo 24 punktą(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A6-0198/2005),

A.   kadangi karas Irake buvo netinkamas politinio sprendimo pakaitas, kurio tikslas – skatinti politinius pokyčius ir šalies demokratizaciją,

B.   kadangi konfliktas smarkiai suskaldė tarptautinę bendruomenę,

C.  Ba. kadangi karas Irake, įvairūs jo aspektai ir jo pasekmės Europos ir Jungtinių Valstijų viešojoje nuomonėje ir vyriausybėse vis dar yra jautrus klausimas,

D.   kadangi aiškesnių taisyklių, apribojančių jėgos panaudojimą tarptautiniuose santykiuose, nustatymas kovojant su terorizmu ir siekiant užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui yra labai svarbūs klausimai tarptautinei bendruomenei,

E.   kadangi Parlamentas vieningai pageidauja greito ir išsamaus daugelio problemų, kurios vis dar dabar egzistuoja Irake, sprendimo,

F.   kadangi diktatūros ir žmonių priespaudos metai, tarptautinės sankcijos ir karas sužlugdė visas Irako socialines ir politines struktūras, palikdami anarchijos ir nesaugumo atmosferą,

G.   kadangi pastaraisiais mėnesiais būdingas padidėjęs nesaugumas, teroristų išpuoliai, civilių grobimas, įskaitant ir žurnalistus, bei žmogaus teisių pažeidimai, o tai turi ypatingą poveikį eilinių irakiečių kasdieniniam gyvenimui,

H.   kadangi ES nesiuntė rinkimų stebėtojų į 2005 m. sausio mėn. rinkimus, nors daug prisidėjo, padėdama juos surengti ir finansuodama pasiruošimą,

I.   kadangi atstatymo procesas turi būti vertinamas ne tik kaip mechaninė procedūra, apsiribojanti infrastruktūros atkūrimu, tačiau ir kaip visa apimančios politinės strategijos rezultatas, siejantis ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, pagrįstas visapusiška pagarba teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir mažumų teisėms,

J.   kadangi atstatymo strategijoje turi būti atsižvelgta į išorinius ir tarptautinius veiksnius, vidinius veiksnius ir nevyriausybinį įnašą,

K.   kadangi Irako visuomenė ir socialinis gyvenimas buvo visiškai suardyti dėl Sadamo Huseino diktatūros, žmogaus teisių pažeidimų, Irako gyventojų priespaudos ir karo ir todėl jiems reikia skubiai keistis visais atžvilgiais ir remiantis prioritetų nustatymo strategija, ją derinant su Irako valdžia, padedant Jungtinėms Tautoms ir tarptautinei bendruomenei,

L.  Ja. atsižvelgdamas į masinį Irako gyventojų dalyvavimą pirmuosiuose demokratiniuose savo šalies rinkimuose, demokratišką Irako vyriausybės formavimą, prezidento rinkimus ir pradėtą naujos konstitucijos parengiamąjį darbą,

M.   kadangi 2005 m. ES paramos programa įsipareigoja iš viso skirti 200 mln. EUR ir numato poreikius, kurie atspindėti pereinamojo laikotarpio Irako vyriausybės parengtoje Nacionalinėje plėtros strategijoje (2005–2007),

N.   kadangi Europos Sąjunga privalo glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, kurios labiausiai padeda atstatyti šalį, ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis,

O.   kadangi ES buvo viena iš tarptautinės konferencijos dėl Irako, vykusios 2005 m. birželio 22 d. Briuselyje, organizatorių,

1.   išreiškia būtinybę pamiršti praeities įvykius ir žvelgti į ateitį; išreiškia gilų liūdesį dėl to, kad nuo įsiveržimo pradžios žuvo, kaip manoma, tūkstančiai civilių gyventojų ir užsienio karių, ir žuvusiųjų skaičius kiekvieną mėnesį vis auga; išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nuo 2003 m. gegužės 1 d., kai buvo paskelbta kovinių operacijų pabaiga, saugumo situacija Irake blogėja; išreiškia viltį, kad Irako kare išmoktos pamokos ateityje paskatins imtis daugiašalio, demokratinio ir į rezultatus nukreipto pasaulinių konfliktų valdymo metodo;

2.   primena 2003 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas; primena Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1483 (2003); primena JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1546 (2004), kuri suteikia pagrindą efektyviai tarptautiniu mastu paremti Irako politinį perėjimą ir atgaivinti jo politinį autoritetą ir suverenitetą, taip pat Irako gyventojų sutaikymą vadovaujant JT, ir esant tvirtai nustatytam tvarkaraščiui;

3.   mano, kad Sadamo Huseino režimo žlugimas nutiesė kelią Irako žmonėms siekti taikios, saugios ir demokratinės ateities, kuri taip ilgai jiems buvo draudžiama per buvusį represinį režimą; pabrėžia, kad labiausiai neatidėliotinas iššūkis tarptautinei bendruomenei yra užtikrinti saugumą ir stabilumą Irake, nes tai yra viena iš pagrindinių sąlygų siekiant atgaivinti Irako piliečių gyvybingą ir savanorišką pilietinę dvasią; išreiškia savo susirūpinimą dėl dabartinės padėties, kuri ir toliau lieka labai sudėtinga dėl naikinimų ir nesaugumo, kuris kyla tiek dėl augančio teroristinių veiksmų skaičiaus, tiek dėl pasipriešinimo užsienio ginkluotosioms pajėgoms; mano, kad tarptautinė bendruomenė turi tiek moralinę, tiek politinę pareigą atitinkamai reaguoti į padėtį Irake;

4.   pabrėžia, kad siekiant pakeisti dabartinę nuolatinio nesaugumo padėtį ir įgyvendinti su politiniu procesu susijusius įsipareigojimus, kuriems buvo pritarta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1546, labai svarbu rasti politinį sprendimą siekiant bendro nacionalinio sutarimo, kaip pareiškė 2005 m. birželio 22 d. Briuselyje surengtos tarptautinės konferencijos dėl Irako dalyviai;

5.   primena būtinybę, esant tokiai situacijai, kovoti su nebaudžiamumu, remti nacionalinį sutaikymą ir paduoti į teismą visus, atsakingus už rimtus žmogaus teisių pažeidimus šalyje; smerkia kalinių teisių pažeidimus Abu Ghraib kalėjime ir atitinkamų Ženevos konvencijų pažeidimus;

6.  Yra labai susirūpinęs dėl informacijos apie daugelio Irako ir užsienio šalių piliečių pagrobimą ir priverstinį dingimą Irake; prašo, kad būtų išaiškinti šie dingimai, kaip įvyko buvusio politinio pabėgėlio Prancūzijoje Abdul Jafar Al-Kubaysi atveju, ir reikalauja, kad tie asmenys būtų nedelsiant išlaisvinti;

2005 m. sausio mėn. rinkimai į pereinamojo laikotarpio Nacionalinę Asamblėją

7.   pakartoja savo įsitikinimą, kad rinkimai į pereinamojo laikotarpio Nacionalinę Asamblėją buvo privalomas pirmasis žingsnis sklandaus politinio perėjimo šalyje link ir kad jie suteikė galimybę rinkėjams pasijusti savo politinės ateities šeimininkais, nors vieneri rinkimai nereiškia, kad šalyje įsigalėjo demokratija; demokratinėje visuomenėje atsižvelgiama į tautos valią per jos pačios išrinktą ir jai atstovaujančią vyriausybę;

8.   sveikina faktą, kad nepaisant aplinkybių, kurias lėmė nesaugumas ir smurtas daugelyje šalies vietų, rinkimai įvyko numatytą dieną ir kad bendras dalyvavimas aiškiai parodė Irako žmonių valią ir apsisprendimą kurti savo nepriklausomą ateitį demokratinėmis priemonėmis; pabrėžia, kad kuriant demokratinį procesą svarbiausia yra saugumas; taip pat pažymi, kad didelė sunitų dalis nedalyvavo rinkimuose, taip pat kitiems tautinių mažumų, pvz., asirų ir turkmėnų, nariams nebuvo leidžiama balsuoti; ragina Irako valdžios atstovus užtikrinti, kad šios tautinės mažumos galėtų išreikšti savo valią per kitus rinkimus; be to, ragina naujojoje Konstitucijoje įtvirtinti asirų etnines, tautines, religines ir nuosavybės teises bei jų neatsiejamą vaidmenį, kuriant naująjį Iraką;

9.   pripažįsta oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus ir primena, kad šie rezultatai negali būti laikomi galutiniu tikslu savaime; ragina Irako parlamentą ir naujai išrinktą vyriausybę laikytis atviro ir konstruktyvaus požiūrio, skirto sutelkti visus Irako visuomenės komponentus bendram politiniam šalies planui, siekiant įveikti institucinį pasidalijimą pagal etninę priklausomybę; džiaugiasi faktu, kad Parlamentas patvirtino sunitų ministrų prisijungimą prie naujai išrinktos teisėtos vyriausybės; sveikina, kad naujai išrinktų pereinamojo laikotarpio Nacionalinės Asamblėjos 31% narių sudaro moterys; pažymi, kad naujasis Irako parlamentas išrinko savo pirmininką ir išreiškia didelę viltį, kad nuo šiol jis turės galimybę rinktis reguliariai; mano, kad pagrindinis naujojo parlamento ir vyriausybės uždavinys yra stiprinti demokratiją ir kurti teisinės valstybės pamatus, visų pirma rengiant naująją konstituciją;

10.   palankiai vertina Irako laikinosios vyriausybės sukūrimą ir Ministro pirmininko pasižadėjimą užtikrinti visapusišką sunitų ministrų dalyvavimą;

11.   ragina kaimynines šalis susilaikyti ir nesikišti į Irako vidaus reikalus, gerbti jo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei Irako gyventojų troškimą savo pastangomis kurti šalies konstitucinę ir politinę sistemą;

12.   pabrėžia, kad tarptautinei bendruomenei ypač svarbu lydėti politinius pokyčius ir padėti Irako valdžiai ruoštis būsimam referendumui dėl konstitucijos ir bendriesiems rinkimams, kurie numatyti 2005 m. gruodžio 15 d.; kviečia ES imtis rimtų įsipareigojimų šių įvykių atžvilgiu ir, suderinus su Irako valdžia, siųsti reikalingą skaičių ES stebėtojų stebėti įvykių patyrusios ES rinkimų stebėtojų misijos rėmuose, kurią papildytų Europos Parlamento stebėtojų delegacija, o prieš tai imtis pastangų skirti lėšų reikalingai rinkimų paramai;

13.   teigia, kad Sąjunga atsakinga už Irako pilietinės visuomenės demokratinių organizacijų veiklos skatinimą ir puoselėjimą, nes tai yra pagrindinis būdas remti naujojo demokratinio Irako raidą; ragina Komisiją ateityje teikti paramą programoms, kurios leistų Irako pilietinės visuomenės demokratinėms organizacijoms puoselėti teisinę valstybę ir irakiečių pagrindines žmogaus teises;

Saugumo atkūrimas ir kelias į rekonstrukciją

14.   pabrėžia, kad tinkamos ir patikimos socialinės ir politinės aplinkos kūrimas priklauso nuo šių būtinų sąlygų įgyvendinimo:

15.   pabrėžia, kad stabilumo atkūrimo esminė sąlyga šalyje, kuri apie du dešimtmečius buvo niokojama beveik nenutrūkstamų karų ir bausmių, yra užtikrinti, kad visiems irakiečiams būtų prieinamos pagrindinės paslaugos, kaip antai: pirminė sveikatos priežiūra ir pradinis lavinimas, švarus geriamasis vanduo ir tinkama sanitarinė sistema; ragina Europos Sąjungą nukreipti savo didelę praktinę patirtį ir išteklius darbui su Irako valdžios institucijomis ir tarptautine donorų bendruomene, siekiant užtikrinti, kad šių pagrindinių paslaugų tiekimas būtų pirmoje vietoje;

16.   ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares atsižvelgti į naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Irako siekdamos įvertinti padėtį, skatinti stabilizacijos procesą ir:

17.   primena, kad didžiausias institucinės ir socialinės srities rekonstrukcijos iššūkis tebėra teisinės valstybės principų įtvirtinimas kuriant ir stiprinant veiksmingas demokratines institucijas, šalinant įtampos šaltinius tarp įvairių socialinių komponentų, į visus projektus integruojant lyčių aspekto perspektyvą, stiprinant pilietinę visuomenę ir remiant nevyriausybines organizacijas, užtikrinant nepriklausomą žiniasklaidą ir tikrą pagarbą visuotinėms žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms;

18.   sveikina Irako sprendimą tapti Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) Romos statuto šalimi, tačiau dar kartą kviečia Irako valdžią panaikinti mirties bausmę, užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir sukurti efektyvų teisminį aparatą kovai su nebaudžiamumu, teismo tvarka persekiojant nusikaltėlius; pažymi, kad šias priemones turi papildyti nuosekli ekonominė, socialinė ir kultūrinė politika; tai trumpos ir vidutinės trukmės laikotarpyje turi būti paremta atsarginiu paramos planu, nes didelė dalis Irako gyventojų yra smarkiai nuskurdinti, todėl yra reikalingos tarptautinės pagalbos priemonės;

19.   mano, kad reikėtų įsteigti JT vadovaujamą nepriklausomą komisiją, sudarytą iš garsių Irako žmonių ir įvairių šalių teisininkų, kuri galėtų pateikti pasiūlymų visapusiškai programai, kuri užtikrintų teisėtumą Irake, atsižvelgiant į žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus praeityje, taip pat įvairaus pobūdžio nusikaltimus; šiuo atveju pabrėžia būtinybę, buvusio režimo vadovus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, paliekant teisę į sąžiningą ir nešališką teismo procesą besilaikant bendrųjų standartų, įskaitant mirties bausmės panaikinimo principą;

20.   pabrėžia, kad Irako moterys vis dar patiria įvairių diskriminacijos formų teisėkūros srityje ir teisinėje praktikoje; ypač ragina Irako valdžios institucijas uždrausti žudymus dėl garbės ir užtikrinti, kad už šiuos nusikaltimus būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama taip pat, kaip ir už kitas žmogžudystes; dėl to ragina Irako valdžios institucijas peržiūrėti visus teisės aktus, kurie diskriminuoja moteris, įskaitant Baudžiamąjį kodeksą ir įstatymus dėl asmens statuso, ir atšaukti visas išlygas dėl JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo; mano, kad reikia imtis specialių priemonių remti moterų lygybę, užtikrinant vienodą ekonominių ir socialinių teisių prieinamumą, taip pat judėjimo laisvę ir dalyvavimą politikoje;

21.   ragina gerbti ir apsaugoti Irako didžiausios iškeldintųjų asmenų grupės, vadinamųjų pelkių arabų, su kuriais Sadamo Huseino režimas elgėsi ypač žiauriai ir tragiškai, pagrindines teises; primygtinai ragina ieškoti ilgalaikių sprendimų dėl pietų Irako iškeldintųjų asmenų, įskaitant jų teises grįžti į savo kraštą ir prie vandens, kur pelkių arabai dirbo žemę ir žvejojo daugiau nei 5000 metų; esant tokiai padėčiai remia žmogaus teisių politikos, kurios esmę sudaro ankstesniojo režimo išvogtos nuosavybės restitucija, raidą naujajame Irake;

22.   pabrėžia būtinybę saugoti šalies archeologines vietas, kaip antai senovinį Babilono miestą, ir ragina Tarybą ir Komisiją remti UNESCO suteikiant finansavimą šalies atstatymo ir restauracijos projektams;

23.   sveikina BUSP bendruosius veiksmus dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irakui ir remia tolesnius iš Bendrijos biudžeto finansuojamus veiksmus ir įvairių ES institucijų dalyvavimą juos įgyvendinant;

24.   primygtinai reikalauja sustiprinti transatlantinę partnerystę pasidalijant atsakomybės naštą pasitelkus veiksmingo daugiašališkumo koncepciją, kartu įtraukiant musulmoniškas ir kaimynines valstybes; kviečia šiam tikslui sukurti JT vadovaujamą taikos palaikymo misiją;

25.   pabrėžia būtinybę įtraukti Irako kaimynines šalis į rekonstrukcijos procesą; mano, kad institucinis bendradarbiavimas yra naudingas forumas diskutuoti ir koordinuoti bendras problemas, kaip antai: pasienio apsauga, terorizmas, nelegali ginklų ir narkotikų prekyba ir organizuotas nusikalstamumas; be to, įsitikinęs, kad toks forumas gali palaipsniui formuoti pasitikėjimo kūrimo ir saugumo bendradarbiavimo regione mechanizmą;

26.   pripažįsta ir remia tų ekonominių partnerių iš dabartinių ES šalių, kurie efektyviai veikė kaip investuotojai ir paslaugų tiekėjai prieš karą Irake, patirtį;

ES ir EP: savitumas ir veikla

27.  ES politiką Irako atžvilgiu vertina platesniame ES strateginės partnerystės su Viduržemio jūros ir Vidurinių Rytų valstybėmis kontekste ir išreiškia pageidavimą, kad Europos Sąjunga vidutiniu laikotarpiu suformuotų išsamią regioninę strategiją Vidurinių Rytų ne Viduržemio jūros šalims;

28.   pažymi, kad ES privalo skatinti regiono bendradarbiavimą ir pakviesti Iraką dalyvauti ES strateginės Viduržemio jūros regiono ir Vidurinių Rytų partnerystėje, taip pat nurodo, kad laipsniškas regiono ekonomikos bendradarbiavimo kūrimas bus žymus žingsnis pirmyn mažinant įtampą ir pamažu vystant politikos ir saugumo bendradarbiavimą;

29.   pabrėžia, kad Irako kaimyninės šalys gali atlikti svarbų vaidmenį sutaikymo procese, saugant šios šalies vientisumą ir kuriant demokratinį procesą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pagal savo išorės santykius remti ir skatinti Irako kaimynes šį vaidmenį atlikti sėkmingai, bei remti šiuo klausimu daromas pastangas;

30.   pažymi, kad ES parama ir rekonstrukcijos politika turi pataisyti praeities trūkumus, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų pagalba padėti geriau suvokti Irako socialinę dinamiką ir realybę; pabrėžia, kad būsimosios politinės Irako institucijos turi atspindėti Irako tautos valią ir išsaugoti šalies vienybę bei kartu skatinti geografiškai decentralizuoto valdymo įtvirtinimą, dalyvavimu grįstą politinę sistemą ir federalinės valstybės kūrimą atsižvelgiant į daugialypę šalies struktūrą, užtikrinti sklandų visų socialinių ir etninių komponentų dalyvavimą ir leisti bei skatinti moteris, be jokios diskriminacijos, imtis aktyvaus vaidmens politiniame ir rekonstrukcijos procese;

31.   pritaria socialinės rinkos ekonomikos raidai, kas mažoms ir vidutinėms įmonėms suteiktų galimybę suklestėti; mano, kad lygiai taip pat yra svarbi ES parama stiprinant demokratiją ir teisės normas;

32.   remia prisijungimo prie PPO derybų pradžią, kaip svarbiausią Irako reintegracijos į tarptautinę ekonomiką žingsnį; tačiau mano, kad pirmiausia būtina sukurti adekvačias ir teisėtas institucijas Irake, kurios leistų jos atstovams derėtis dėl prisijungimo sąlygų, ir remia nuolatinę ES pagalbą, skatinant Iraką laikytis taisyklių ir aktyviai dalyvauti tarptautinėse organizacijose, konvencijose ir sutartyse, tokiose kaip Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija, JTVP, JTAP, TDO, Kioto protokolas ir Biologinės įvairovės konvencija;

33.   primygtinai prašo, kad bet kokia svarbi Irakui atstatyti skirta ES pagalba nepakenktų kitų valstybių ar regionų pagalbai; pabrėžia, kad Komisija turi pateikti visą, reguliarią ir skaidrią informaciją apie faktines pagalbos išmokas ir ES pagalbos įgyvendinimą, taip pat ir tas lėšas, kurios turi būti netiesiogiai paskirstytos per kitas organizacijas, tokias kaip Tarptautinio rekonstrukcijos fondo programa dėl Irako;

34.   stebisi, kad, nepaisant 2004 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijos dėl padėties Irake(6), ne visas atstatymui skirtas lėšas valdys Jungtinės Tautos, o dalį – World Bank Trust; nerimauja, kad iki šios dienos World Bank Trust panaudojo tik labai mažą sukauptų lėšų dalį; reikalauja, kad 2006 m. Sąjungos biudžete būtų atsižvelgiama į Irako gebėjimą panaudoti lėšas, ir kadangi šioje šalyje klesti masinė korupcija, rekomenduoja atlikti nepriklausomą šių lėšų panaudojimo auditą;

35.   sveikina Komisijos išreikštą būtinybę dėl skolos nurašymo ir remia susijusią strategiją, kuri atvedė prie 2004 m. lapkričio mėn. Paryžiaus klubo susitarimo, pagal kurį Irakui trimis etapais 80 proc. sumažinama skola;

36.   pažymi, kad atsižvelgiant į šalies dydį bei istorines ir geografines sąsajas, ES ir Irakas valdo bendras prekių ir paslaugų rinkas, o tai skatina dėti pastangas gerinant ES–Irako ekonominį susiliejimą bei dalyvaujant politiniame ir ekonominiame dialoge, kuris atspindėtų abipusius pilnaverčio bendradarbiavimo interesus;

37.   skatina nuolatinę ES pagalbą kuriant Irako administracinių ir ekonominių institucijų pajėgumus, ypač keičiant institucinių pagrindų sistemą (nepriklausomą centrinį banką, stabilią valiutą, mokesčių ir biudžeto institucijas), bei nevaržomai finansinių rinkų raidai ir privataus sektoriaus stiprinimui, skatinant ekonomikos rinkos reformą ir tiesiogines užsienio investicijas;

38.   pažymi, kad Irakas turi naudos iš Europos Bendrijos bendrosios preferencijų sistemos (BPS) ir skatina imtis specifinio administracinio bendradarbiavimo, kad BPS prekybinės lengvatos Irakui būtų taikomos kaip galima greičiau, kai tik tam bus sąlygos;

39.   pabrėžia, kad viena iš esminių Irako ekonomikos rekonstrukcijos ir vystymo sąlygų yra irakiečių galimybė visiškai valdyti bei kontroliuoti šalies gamtinius išteklius ir naudoti pajamas iš naftos pardavimo taip, kad būtų užtikrintas jų reinvestavimas į Iraką;

40.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į didelį Irako indėlį užtikrinat Europos Sąjungos elektros energijos tiekimo saugumą, bei galimybę ES ir Irakui abipusiai turėti naudos iš padidėjusios Irako naftos ir gamtinių dujų gamybos tiek ES, tiek Irakui svarbu sukurti lygias investavimo galimybes bei suderinti reguliacines energetikos sektoriaus nuostatas;

41.   pažymi, kad būtina aiškiai informuoti Europos mokesčių mokėtojus apie ES išlaidų sumas ir vykdomus projektus Irake; todėl prašo, kad Komisija parengtų informacijos sklaidos strategiją Europos žiniasklaidoje ir sukurtų interneto tinklalapį Komisijos EuropeAid Bendradarbiavimo tarnybos portale siekiant pateikti visuomenei atitinkamą informaciją apie vystymosi darbus Irake ir padidinti skaidrumą;

42.   prašo, kad visi humanitariniai ir atkūrimo projektai būtų labai atidžiai planuojami, skaidriai ir sklandžiai vykdomi, bei geriau koordinuojami su tarptautiniais pagalbos teikėjais, ir kad būtų užtikrintas humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų saugumas;

43.   pabrėžia, kad atstatymo procesas privalo vykti neutraliai, atstatymo projektus kontroliuojant laikinosioms ir suverenioms Irako valdžios institucijoms;

44.   pabrėžia būtinybę skirti ypatingą dėmesį labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, t. y., vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliems žmonėms, siekiant užtikrinti kaip įmanoma geresnę sveikatos apsaugą ir socialinį aprūpinimą;

45.   prašo valstybes donores kurti specialias medicininės priežiūros ir finansinės paramos programas, skirtas socialinei nuo minų ir bombų nukentėjusių asmenų bei jų šeimų reintegracijai, taip pat organizuoti efektyvią minų rizikos švietimo programą visuomenei, ypač vaikams ir moterims, aktyviai vykdyti sprogmenų išminavimo procesą ir nenaudoti priešpėstinių minų;

46.   mano, kad konstitucijos projekto rengimas yra ypač svarbus šaliai ir tolesniam institucijų kūrimui; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, jog naujojoje Irako konstitucijoje būtų ginamos moterų teisės, todėl ragina Europos Sąjungą tai stipriai remti kiekvienu galimu atveju; siūlo savo žinias ir paramą rengiant konstitucijos projektą; siūlo atkurti naujojo Irako parlamentinę dimensiją, plėtojant dialogą tarp Irako Parlamento, Europos Parlamento, kaimyninių šalių parlamentų ir JAV Kongreso išplėsto Transatlantinio įstatymų leidėjų dialogo pagrindu;

47.   kviečia santykiams su pereinamojo laikotarpio Irako parlamentu nedelsiant suformuoti ad hoc parlamentinę delegaciją, kuri vidutiniu laikotarpiu būtų transformuota į nuolatinę parlamentinę delegaciją ryšiams su Iraku;

48.   ragina Komisiją sekti Tarybos pavyzdžiu ir įsteigti nuolatinę atstovybę Irake, atsižvelgiant į būtiną personalo saugumo įvertinimą;

o
o   o

49.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, Irako pereinamojo laikotarpio Nacionalinei Asamblėjai, Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, šalių, dalyvaujančių Barselonos procese, vyriausybėms, Irano ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių vyriausybėms, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir Kongresui.

(1) OL C 180 E, 2003 7 31, p. 499. (2) OL C 39 E, 2004 2 13, p. 67. (3) OL C 140 E, 2005 6 9, p. 157. (4) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 226. (5) OL L 54, 2004 2 23, p. 1. (6) JO C 140 E, 2005 6 9, p. 157.