Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bosnijos ir Hercegovinos bei Vakarų Balkanų, ypač į 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl regioninės integracijos Vakarų Balkanuose(1),

–   atsižvelgdamas į Vakarų Balkanų valstybių Stabilizavimo ir asocijavimo procesą (SAP), kurį Europos Sąjunga pradėjo 1999 m. siekdama remti demokratiją, teisingumą, susitaikymo procesą ir taiką regione,

–   atsižvelgdamas į ES ir Vakarų Balkanų 2003 m. birželio 21 d. aukščiausio lygio susitikimo Salonikuose deklaraciją, kurioje pabrėžiama europietiška Vakarų Balkanų šalių ateitis, nes šios šalys taps ES dalimi, kai tik atitiks nustatytus kriterijus,

–   atsižvelgdamas į paskutinio 2005 m. birželio 16–17 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas vykdyti Salonikų darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 1993 m. gegužės 25 d. rezoliuciją Nr. 827, 1999 m. birželio 10 d. rezoliuciją Nr. 1244, 2004 m. liepos 9 d. rezoliuciją Nr. 1551 ir 2004 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją Nr. 1575,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 13 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) vyriausiosios prokurorės Carla del Ponte pranešimą JT Saugumo Tarybai,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi 1995 m. liepos 11 d. rytinėje Bosnijos dalyje esantį Srebrenicos miestą, kuris 1993 m. balandžio 16 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje buvo paskelbtas saugia zona, užėmė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos ir tuometiniam Serbų Respublikos prezidentui Radovanui Karadžičiui pavaldžios Bosnijos serbų pajėgos,

B.   kadangi, pasidavus Srebrenicai, per kelias skerdynių dienas generolo Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos ir sukarinti daliniai, įskaitant nereguliariąsias Serbijos policijos pajėgas, patekusias į Bosnijos teritoriją iš Serbijos, išžudė daugiau kaip 8000 musulmonų tikėjimo vyrų ir berniukų, ieškojusių saugios prieglaudos Jungtinių Tautų apsaugos pajėgų (UNPROFOR) saugomoje zonoje,

C.   kadangi ši tragedija, kurią TBTJ paskelbė genocidu, įvyko JT saugia zona paskelbtoje vietovėje, kuri dėl to tapo tarptautinės bendruomenės bejėgiškumo nutraukiant konfliktus ir saugant nekaltuosius simboliu,

D.   atsižvelgiant į daugybę Ženevos konvencijos pažeidimų, kuriuos musulmonų tikėjimo civilių atžvilgiu Srebnicoje įvykdė Serbų pajėgos, įskaitant tūkstančių moterų, vaikų ir senelių deportaciją bei seksualinę prievartą prieš daugybę moterų,

E.   kadangi, nepaisant didžiulių pastangų, kurių iki šiol buvo imtasi mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir atskiras kapavietes bei nustatyti palaikų tapatybę, iki šiol atliktos paieškos nepadeda iki galo atkurti įvykių Srebrenicoje ir jos apylinkėse eigos,

F.   kadangi neįgyvendinus teisingumo negalima užtikrinti tikros taikos ir kadangi iš Vakarų Balkanų šalių vis dar reikalaujama visapusiškai ir nevaržomai bendradarbiauti su TBJT, jeigu jos nori tęsti integracijos į ES procesą,

G.   kadangi Bosnijos serbų armijos generolas Radislavas Krstičius yra pirmasis, TBJT pripažintas kaltu už pagalbą ir bendrininkavimą vykdant genocidą Srebrenicoje, bet du ypač žinomi kaltinamieji – Ratko Mladičius ir Radovanas Karadžičius – praėjus net dešimčiai metų po tragiškų įvykių tebėra laisvėje,

H.   kadangi ES sprendimų priėmimo mechanizmo trūkumai ir tikros užsienio politikos nebuvimas taip pat neigiamai paveikė įvykių raidą,

I.   kadangi nuo 2002 m. kasmet nuolat ir žymiai mažinama santykiams su Vakarų Balkanais palaikyti skiriamų biudžeto lėšų; kadangi regionui reikia skirti būtinas lėšas atsižvelgiant į laipsnišką perėjimą nuo fizinės rekonstrukcijos prie institucijų kūrimo ir pasirengimo narystei pagalbos bei į strateginę regiono svarbą Europos Sąjungai,

J.   kadangi Bosnija ir Hercegovina perkėlė derybas iš Deitono į Briuselį ir kadangi šalies visuomenė plačiai remia ateities ES projektą,

1.   itin griežtai smerkia Srebrenicos žudynes; mena ir gerbia šio žvėriško žiaurumo aukas; reiškia užuojautą aukų šeimoms, kurių dauguma iki šiol gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų tėvų, sūnų, vyrų ar brolių likimą, ir vienybę su jomis; pripažįsta, kad šį nuolatinį skausmą tik apsunkina tai, kad nepavyksta įvykdyti teisingumo už žudynes atsakingų asmenų atžvilgiu;

2.   ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai paminėti dešimtąsias Srebrenicos ir Potokarų genocido metines, pabrėžiant, kad ši nepakenčiama Europos gėda turėtų visiems laikams išlikti paskutinėmis etninės ideologijos vardu Europoje vykusiomis žudynėmis; pabrėžia, kad jis darys viską, kas įmanoma siekiant ateityje visiems laikams užkirsti kelią tokiems žvėriškiems veiksmams Europoje;

3.   ypač nerimauja dėl to, kad Radovanas Karadžičius ir Ratko Mladičius vis dar yra laisvėje tame regione ir ragina Serbų Respubliką bei Serbiją ir Juodkalniją imtis skubių veiksmų siekiant nustatyti R. Karadžičiaus bei R. Mladičiaus buvimo vietą ir atiduoti juos teisingumui; mano, kad kai kuriose regiono vietovėse demonstruojama visuomenės parama R. Karadžičiui ir R. Mladičiui yra įžeidimas aukų atminimui ir pagrindinė kliūtis susitaikymui;

4.   nuoširdžiai remia TBTJ atliekamą vertingą ir sunkų darbą bei reikalauja, kad bendradarbiavimas su Tribunolu būtų išankstinė sąlyga siekiant artimiau bendradarbiauti su ES; pabrėžia, kad visos regiono šalys turėtų laikytis savo įsipareigojimo visapusiškai ir visada bendradarbiauti su TBTJ; mano, kad už karo nusikaltimus atsakingų asmenų sulaikymas, perdavimas ir nuteisimas yra mažiausia, ką galima padaryti pripažįstant tūkstančius karo nusikaltimų aukų Srebrenicoje ir kitose vietovėse;

5.   pažymi taikos ir stabilumo Vakarų Balkanuose užtikrinimo svarbą ir Salonikų darbotvarkės įgyvendinimo būtinybę siekiant stabilumo ir asociacijos proceso tikslų; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų toliau tęsti integracijos į ES procesą yra nevaržomas ir visapusiškas bendradarbiavimas su TBTJ;

6.   primena, kad JT, panaudodamos suteiktus taikos palaikymo įgaliojimus ir pajėgas nesugebėjo apginti joms skirtų saugių vietų; ragina JT ir kompetentingas tarptautines institucijas įsisamoninti įgytą patirtį ir visokeriopai pasiruošti būsimosioms taikos palaikymo misijoms;

7.   yra labai sukrėstas dėl neseniai iš Hagos Tribunolo visam pasauliui transliuotos vaizdajuostės, kurioje nufilmuotas šaltakraujiškas mirties bausmės įvykdymas šešiems civilių drabužius dėvintiems kaliniams ir pateikiami nepaneigiami įrodymai to, kas iš tikrųjų įvyko; pabrėžia, kad šioje juostoje nufilmuota liūdnai pagarsėjusi "Skorpionų grupė" –sukarinta serbų grupuotė, siejama su valstybine kariuomene ir policija, žudanti civilius gyventojus prie Srebrenicos;

8.   džiaugiasi Serbijos ministro pirmininko Vojislavo Kostunicos reakcija į vaizdajuostę, t. y., kad buvo sulaikyti pagal filmuotą medžiagą identifikuoti buvę "Skorpionų grupės" nariai; remia Serbijos prezidento Boriso Tadico ir Serbijos ir Juodkalnijos prezidento Svetozaro Marovico sprendimą pareikšti pagarbą Srebrenicos žudynių dešimtųjų metinių proga prie Potocario memorialo;

9.   ypač apgailestauja, kad Serbijos Parlamentas iki šiol nepriėmė rezoliucijos, kurioje pripažintų ir oficialiai pasmerktų Srebrenicos žudynes parodytų norą įveikti praeities problemas ir prisidėti prie susitaikymo bei taikaus konflikto sprendimo regione;

10.   išreiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kad žymi Serbijos visuomenės dalis iki šiol nepripažįsta karo nusikaltimų civiliams musulmonams; ypač ragina Serbijos vyriausybę imtis priemonių siekiant priversti tautą susimąstyti apie praeitį ir liautis garbinti kaltinamuosius karo nusikaltimais kaip didvyrius; pripažįsta, kad filmo apie Srebrenicos žudynes transliavimas per Serbijos televizijos kanalų vakaro žinių laidas yra pirmas žingsnis šia linkme, tačiau pabrėžia, kad, siekiant panaikinti istorijos iškraipymus, kuriais tiki gyventojai būtina nuveikti žymiai daugiau;

11.   džiaugiasi ES vyriausiojo įgaliotinio Bosnijai ir Hercegovinai lordo Ashdowno raginimu, skirtu Bosnijos serbų ministrams, atskleisti kareivių skaičių ir identifikuoti filmuotoje medžiagoje matomus ne bosnių kilmės asmenis;

12.   džiaugiasi darbu ir įsipareigojimu tų, kurie per visus tuos metus nesiliovė ieškoję tiesos, ir ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes suteikti jiems reikiamas priemones, kad tie asmenys galėtų tęsti savo darbą, inter alia padėdama paspartinti brangų aukų tapatybės nustatymo procesą;

13.   apgailestauja dėl to, kad dar nesudarytos sąlygos į regioną grįžti pabėgėliams ir viduje perkeltiesiems asmenims;

14.   pabrėžia, kad Europos integracijos perspektyva, siūloma visoms Balkanų šalims, ir Stabilizavimo ir asociacijos procesas turėtų veikti kaip vidinės reformų ir demokratijos konsolidavimo varomosios jėgos katalizatorius ir padėti visoms regiono šalims pasiekti bendrą jų tragiškos praeities supratimą ir sukurti geresnės ateities pagrindą; pabrėžia, kad ši ateitis didžiąja dalimi priklausys nuo pačių regiono šalių;

15.   dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą padėti Balkanų valstybėms kandidatėms ir galimoms kandidatėms pasirengti narystei ir reikalauja kitoje finansinėje perspektyvoje skirti atitinkamų priemonių ir lėšų, kurios atitiktų ES siekius ir teisėtus minėto regiono šalių lūkesčius;

16.   atkreipia dėmesį, kad Daytono susitarimas, buvo taiką regione atnešusi priemonė, tačiau supranta, kad Daytono susitarimas nebesudaro tinkamo pagrindo būsimajai integracijai į ES; todėl ragina Tarybą ir visas suinteresuotas šalis remti iniciatyvas, kuriomis siekiama adaptuoti susitarimą bendro sutarimo pagrindu; pabrėžia, kad visų šalies vienetų ir tautybių piliečiai turi imtis atsakomybės siekdami sukurti gyvybingą valstybę visiems naujos konstitucijos pagrindu;

17.   pareiškia esąs rimtai susirūpinęs ekonomines ir socialines padėtimi regione; pabrėžia, kad šio svarbaus klausimo sprendimas – tai regiono stabilaus minėtų šalių vystymosi garantija; ragina vyriausybes ir ES pripažinti, kad ekonominė ir socialinė raida yra viena iš didžiausių regiono gyventojų prioritetų, ir atitinkamai veikti; pabrėžia regionų ir kaimyninių valstybių bendradarbiavimo stiprinimo, taip pat Vakarų Balkanų šalių tautų susitaikymo tarp savęs ir su kaimyninėmis šalimis svarbą;

18.   pabrėžia susitaikymo politikos svarbą, ypač religinių institucijų, žiniasklaidos ir švietimo sistemos vaidmenį šiame sudėtingame procese, kad visų tautybių civiliniai gyventojai įveiktų praeities įtampą ir pradėtų taikingą ir nuoširdų sambūvį, sudaranti galimybę ilgalaikiam stabilumui ir ekonomikos augimui; todėl prašo apsvarstyti tiesos ir susitaikymo komisijos steigimo Bosnijoje ir Hercegovinoje galimybę;

19.   pabrėžia, kad išvados, padarytos iš Srebrenicos žudynių ir karų buvusioje Jugoslavijoje, turėtų tapti ES Bendros užsienio ir saugumo politikos stiprinimo pagrindu;

20.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercogovinos ir jos vienetų vyriausybėms ir parlamentams, Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0131.