Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu "Kliringas ir atsiskaitymai Europos Sąjungoje – ateities priemonės" (KOM(2004)0312),

–   atsižvelgdamas į pirmąjį ir antrąjį Giovannini grupės pranešimus dėl tarpvalstybinių kliringo ir atsiskaitymo priemonių ES, paskelbtus 2001 m. lapkritį ir 2003 m. balandį,

–   atsižvelgdamas į 2003 m sausio 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu "Kliringas ir atsiskaitymai Europos Sąjungoje: pagrindinės politikos kryptys ir ateities iššūkiai"(1),

–   atsižvelgdamas į tai, kad Komisija sukūrė Kliringo ir atsiskaitymų patariamąją ir priežiūros ekspertų grupę (CESAME grupę), kuri pirmą kartą posėdžiavo 2004 m. liepos 16 d.,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 26 d. 4 Tarybai paeiliui pirmininkavusių valstybių – Airijos Respublikos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės – deklaraciją, kurioje buvo pabrėžta Lisabonos proceso svarba ir būtinybė pagerinti reguliavimo kokybę bei apsvarstyti teisės aktų alternatyvas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 25 d. plenariniame posėdyje vykusios diskusijos metu Europos centrinio banko pirmininko pateiktas pastabas;

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0180/2005),

A.   kadangi šiuo metu kliringo ir atsiskaitymų Europos Sąjungoje infrastruktūra yra dar rengiama, tarpvalstybinė kliringo ir atsiskaitymų tvarka nevisiškai suderinta, ir kadangi šiuo metu Komisija atlieka poveikio įvertinimo tyrimą, siekdama nustatyti reguliuojančių ir nereguliuojančių pasirinkimo galimybių sumažinti tarpvalstybinių sandorių kaštus (įskaitant Giovanni kliūčių panaikinimą) grynąją palyginamąją naudą atsižvelgiant į visų dalyvių (emitentų, investitorių ir finansinių tarpininkų) interesus, ir kadangi šiame tyrime gali būti arba nebūti pasiūlymų dėl teisės aktų,

B.   kadangi kliringo ir atsiskaitymų pramonė yra sėkminga, inovatyvi ir į vartotojų reikmes, susijusius su vidaus sandoriais, atsižvelgianti pramonė, kadangi dar yra daug galimybių padidinti tarpvalstybinę sandorių su vertybiniais popieriais kliringo ir atsiskaitymų sistemą, kurioje atsiskaitymų už vertybinius popierius infrastruktūra suskaldyta į daugybę vidaus sistemų; kadangi dalis kliringo ir atsiskaitymų sistemos naudotojų vis dėlto yra didelės įmonės, galinčios griežtai derėdamosi su paslaugų teikėjais ginti savo interesus; kadangi reikia pabrėžti, kaip svarbu sukurti visuotinę sistemą, nustatančią saugią ir veiksmingą sandorių sudarymo struktūrą visiems vartotojams (investitoriams, emitentams ir finansiniams tarpininkams), ir taip skatinti konkurenciją,

C.   kadangi ES kliringo ir atsiskaitymo rinkai būdinga konkurencija, bet konkurencijos laipsnis skiriasi priklausomai nuo konkrečių teikiamų paslaugų, ir pagrindinių paslaugų teikėjų yra palyginti mažai (pvz., dalis didesnių vertybinių popierių saugotojų teikia kliringo ir atsiskaitymų pobūdžio paslaugas "įstaigos viduje", pervesdami vertybinius popierius iš vienų klientų kitiems savo pačių buhalterinės apskaitos knygose); kadangi Komisija turėtų aiškiai išskirti po sandorių šių institucijų konkurencijos sąlygomis atliekamas funkcijas:

D.   kadangi tarpvalstybinės ES kliringo ir atsiskaitymų rinkos neefektyvumą iš dalies lemia dvi priežastys: didesnės vieno sandorio įvykdymo sąnaudos, atsirandančios dėl teisėkūros, techninių reikalavimų, rinkos praktikos bei mokesčių tvarkos skirtumų atskirose šalyse, ir, kai kuriais atvejais, dėl didesnių maržų, kurias lemia ribojantys veiksmai rinkoje,

E.   kadangi anksčiau minėtose Giovannini ataskaitose nurodoma 15 kliūčių, atsiradusių dėl valstybinių skirtumų, ir CESAME grupė koordinuoja veiksmus, kurių tikslas – remiantis privataus ir viešojo sektorių pateiktomis iniciatyvomis pašalinti minėtus skirtumus, ir kadangi kai kurios teisinės ir su prieinamumu susijusios kliūtys gali būti pašalintos tik pasitelkus teisėkūrą,

F.   kadangi dabartinė vertybinių popierių biržų koncentracija ir tendencija jungti centrinio kliringo bei atsiskaitymų veiklą į monopolijas rodo poreikį padidinti skaidrumą tarpvalsybinėje kliringo ir atsiskaitymų rinkoje,

1.   nuoširdžiai remia minėtame Komisijos komunikate užsibrėžtą tikslą sukurti efektyvią, integruotą ir saugią kliringo ir atsiskaitymų rinką ES vertybiniams popieriams;

2.   mano, kad sukurti efektyvias ES kliringo ir atsiskaitymų sistemas bus sudėtinga, bei pabrėžia, kad tikra Europos integracija ir derinimas pareikalaus jungtinių skirtingų suinteresuotų šalių pastangų ir kad dabartiniuose viešuose politiniuose debatuose reikia deramai atsižvelgti į pagrindinius Direktyvos 2004/39/EB(2) (MiFid) principus ir visų pirma:

3.   mano, kad paprastai ES teisėkūra turėtų būti grindžiama kaštų ir naudos analize ir kad ES turėtų pasikliauti teisėkūra, kai rinkos trūkumai yra akivaizdūs, o teisėkūra yra veiksmingas ir proporcingas būdas išspręsti aiškiai nustatytas problemas;

4.   stipriai pabrėžia, kad bet kokios naujos šios srities nuostatos neturėtų dubliuotis su tam tikriems subjektams jau taikomomis nuostatomis; pažymi, kad tai ypač svarbu siekiant išvengti dvigubo bankų ir investicinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo; mano, kad reglamentavimui geriau taikyti funkcionalumu grįstą koncepciją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į skirtingą įvairių subjektų rizikos pobūdį ir konkurencijos sąlygas bei į daugelio valstybių narių pripažintą CVPD svarbą;

5.   yra įsitikinęs, kad geriausiai nereikalingo reguliavimo apkrovimo galima išvengti atidžiai pritaikius analizę, siekiančią nustatyti problemas, kurioms spręsti gali prireikti teisės aktų;

6.   nemato įrodymų, kad kliringo ir atsiskaitymo paslaugų teikėjų veikla yra netinkamai reglamentuojama atskirų šalių lygiu, nors ji skirtingose ES šalyse reglamentuojama ir skirtingai, arba kad nepakankamai kontroliuojama jų keliama sisteminė rizika; atkreipia dėmesį į priemones, skirtas sistemų veiklos rizikai (veiklos nutrūkimams) valdyti, o tai yra pagrindinis sisteminės rizikos kliringo ir atsiskaitymų srityje šaltinis; tačiau atkreipia dėmesį į poreikį saugotis bet kokios sisteminės – nesvarbu, susijusios su jų veikla, likvidumu ar su kreditais – rizikos; pabrėžia, kad paprastai centrinės kliringo ir atsiskaitymų veiklos koncentravimąsi lemia sistemiškų išorinių kliūčių buvimas, masto ekonomijos ir kiti veiksniai, o tai neišvengiamai sukoncentruos riziką, kuri dabar yra pasiskirsčiusi tarp daugelio atsiskaitymų sistemų;

7.   pritaria Komisijos sprendimui atlikti poveikio įvertinimą, kuris apimtų nuodugnią potencialių su teisėkūra susijusių ir nesusijusių pasirinkimo galimybių kaštų bei naudos bei abiejų pasirinkimo galimybių taikymo srities analizę;

8.   mano, kad reikia veiksmingai įgyvendinti ir tobulinti esamus teisės aktus; ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų užtikrinti, kad atitinkami teisės aktai (pvz., Direktyva 98/26/EB(3) dėl atsiskaitymo baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose ir Direktyva 2004/39/EB) būtų tinkamai ir nuosekliai įgyvendinami, o jų įgyvendinimas griežtai prižiūrimas;

9.   yra susirūpinęs dėl delsimo taikyti Direktyvos 2004/39/EB įgyvendinimo antrojo lygio priemones ir pabrėžia, kad atidedant įgyvendinimą visada turi būti paisoma Parlamento galių;

10.   apgailestauja, kad Komisija, nagrinėdama investicines paslaugas, nenagrinėjo po sandorių teikiamų paslaugų; yra susirūpinęs, nes Direktyvoje 2004/39/EB nustatyti laisvo prieinamumo principai sukūrė teisinį vakuumą, ypač procedūrų derinimo, leidimų išdavimo ir priežiūros požiūriu;

11.   mano, kad jei Komisija, remdamasi poveikio įvertinimo tyrimu, nuspręs rengti teisės aktą, jos pasiūlyme turėtų būti ypač atsižvelgiama į:

12.   pritaria Komisijai, kad kliringo ir atsiskaitymų paslaugų struktūrą visų pirma turėtų apibrėžti rinka; mano, kad joks vienas konkretus modelis, pvz., naudotojo nuosavybės ir valdymo, akcininkų nuosavybės, valstybės nuosavybės ar pan., neturėtų būti privalomas;

Giovannini kliūtys

13.   mano, kad norint sumažinti tarpvalstybinio kliringo ir atsiskaitymo išlaidas ypač reikia pašalinti 15 vadinamųjų "Giovannini kliūčių", jei įmanoma, pasitelkiant rinkos mechanizmus; ragina ir valstybinius, ir privačius subjektus padvigubinti pastangas šioms kliūtims pašalinti; pritaria Komisijos pastangoms koordinuoti šį projektą per CESAME grupę;

14.   mano, kad Giovannini kliūčių pašalinimas išlieka prioritetu; mano, kad jeigu reikia, reglamentavimu visų pirma turėtų būti siekiama pašalinti tas teisines ir fiskalines kliūtis, kurios negali būti pašalintos neįsikišus valstybei;

15.   mano, kad atskirų šalių teisės aktų reikalavimų dėl finansinių priemonių pervedimo skirtumai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tarpvalstybinių sandorių kaštai yra didesni už vietinių sandorių kaštus; remia nuolatines pastangas suderinti tuos teisės aktus, tačiau pripažįsta, kad šiam projektui įgyvendinti gali prireikti daugelio metų; džiaugiasi tuo, kad Komisija įsteigė Teisinio tikrumo grupę; ragina Komisiją paspartinti šios grupės darbą, nes ji yra prioritetinė priemonė Europos masto konvergencijai skatinti; ragina Komisiją veikti atsižvelgiant į šio darbo rezultatus ir glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis bei tokiomis grupėmis, kaip Unidroit ir grupė dėl 2002 m. gruodžio 13 d. Hagos konvencijos dėl tam tikroms su tarpininkų laikomais vertybiniais popieriais susijusioms teisėms taikytinos teisės, bei ragina tinkamai įtraukti Europos Parlamentą ir valstybes nares nustatant Europos derybinę poziciją šiose grupėse;

16.   mano, kad didesnių tarpvalstybinio kliringo ir atsiskaitymo kaštų priežastis – fiskalinės kliūtys; remia nuolatines pastangas pašalinti šias kliūtis; pritaria fiskalinio atitikimo ekspertų darbo grupei, kurią įkūrė Komisija, siekdama pradėti su mokesčiais susijusių reikalų koordinavimo ir derinimo procesą;

17.   mano, kad pagrindinis trumpalaikis su mokesčiais susijęs uždavinys turėtų būti pranešimų reikalavimų standartizacija, o jį įgyvendinus turėtų būti toliau naikinami diskriminaciniai veiksmai mokesčių srityje; mano, kad jei mokesčių institucijoms visoje Europoje būtų galima teikti standartinės formos informaciją, nepažeidžiant valstybių narių teisės spręsti dėl savo mokesčių žymiai sumažėtų kliringo ir atsiskaitymų kaštai;

EVPPIK ir ECBS standartai

18.   ragina Europos vertybinių popierių priežiūros institucijų komitetą (EVPPIK) aiškiai įvardyti savo veiklos ES teisėkūros nepavestais klausimais teisinę bazę, visais atvejais glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir visapusiškai jį supažindinti su savo 3 ir 4 lygių veikla, ypač su aiškiai struktūriniais rinkos politikos klausimais, pvz., kliringu ir atsiskaitymais, ir panaikinti savo standartų privalomąjį pobūdį;

19.   apgailestauja, kad EVPPIK ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS) nesurengė platesnių ir atviresnių konsultacijų su suinteresuotais rinkos dalyviais bei kitomis Europos institucijomis; abejoja dėl EVPPIK ir ECBS "svarbaus vertybinių popierių saugotojo" koncepcijos naudingumo, kadangi ji yra neaiški; mano, kad EVPPIK ir ECBS standartais reikia užtikrinti, kad bankų reglamentavimo sričiai priklausančioms institucijoms nebūtų taikomas dvigubas reglamentavimas;

20.   apgailestauja, kad EVPPIK ir ECBS standartai buvo priimti tuo metu, kai dar tik svarstomos 1 lygio priemonės; dar kartą patvirtina, kad EVPPIK standartai neturi iš anksto nulemti nei teisėkūros, nei ne teisėkūros ES teisės aktų; ragina, įgyvendinant standartus, visapusiškai konsultuotis ir laikytis skaidrumo principo bei mano, kad standartų įgyvendinimą reikėtų atidėti bent jau tol, kol Komisija apsispręs, ar siūlyti direktyvą; pabrėžia, kad bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo EVPPIK ir ECBS įnašo, šios srities teisės aktų leidyboje visų pirma atsakinga ir kompetentinga ES teisės aktų leidybos institucija;

21.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios kontrolės institucijos, nepaisydamos EVPPIK sprendimo atidėti standartų įgyvendinimą, jį tęsia ir jau reikalauja, kad šiuos standartus įgyvendintų rinkos dalyviai; toliau reiškia susirūpinimą dėl pranešimų, kuriuose teigiama, kad EVPPIK ir ECBS, nesikonsultuodami ir už uždarų durų, rengia naujus standartų projektus;

22.   mano, kad, jei nebus pasiūlyta direktyva dėl kliringo ir atsiskaitymų, turi būti parengtos veiksmingos alternatyvios EVPPIK veiklos priežiūros priemonės, kuriomis būtų užtikrinta efektyvi parlamentinė 3 lygio veiksmų priežiūra; ragina atitinkamas institucijas ir suinteresuotas šalis dalyvauti svarstant, kaip tai būtų galima pasiekti; mano, kad tai būtų galima pasiekti šiais būdais:

Konkurencija

23.   mano, kad Komisijos komunikato apibrėžimuose neaiškiai atskiriama skirtingų rinkos sektorių veikla ir, jei bus siūloma rengti teisės aktą, juos reikia tikslinti;

24.   pripažįsta didžiulę naudą, kurią duotų rinkos koncentracijos leidimas; mano, kad kliringo ir atsiskaitymų paslaugų naudotojai daugelį metų reikalavo konsolidacijos ir kad dabartinė konsolidacija, jei ji bus tinkamai kontroliuojama, netolimoje ateityje turėtų duoti papildomos naudos; mano, kad tinkamos teisinės ir norminės bazės nebuvimas neleidžia sukurti sąžiningos konkurencijos, kuri reikalinga integracijai skatinti;

25.   ragina Komisiją aktyviai naudotis savo bendrosiomis galiomis konkurencijos teisės srityje ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi arba kitai konkurenciją iškreipiančiai veiklai; pažymi didelį dabartinių bylų konkurencijos srityje poveikį; tačiau nurodo, kad šie atvejai buvo susiję su pagrindiniais subjektais, turinčiais stiprią derybinę poziciją, ir kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį užtikrinant, kad visi subjektai nediskriminuojami galėtų naudotis svarbiausiomis priemonėmis;

26.   sutinka, kad kai kurioms kliringo ir atsiskaitymo veiklos sistemos dalims reikia skirti daugiau dėmesio konkurencijos politikos požiūriu; pripažįsta, kad tam tikros įmonės ; valdo didelę kliringo ir atsiskaitymų paslaugų rinkos dalį, o tai gali pakenkti sklandžiam rinkos funkcionavimui;

27.   įspėja Komisiją stebėti, kad nebūtų pažeista konkurencijos teisė; ragina Komisiją aktyviai naudotis savo galiomis užtikrinti konkurenciją ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi arba kitai konkurenciją iškreipiančiai veiklai, pirmiausia kainodaros skaidrumo atžvilgiu; ragina Komisiją:

28.   mano, kad veiksmingos ir skaidrios nediskriminacinės teisės naudotis kliringo ir atsiskaitymų paslaugomis yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti konkurencingą bendrą ES finansinę rinką; rekomenduoja pasinaudoti galimybe nedelsiant įgyvendinti Direktyvą 2004/39/EB, atidžiai naudojantis Komisijos bendromis galiomis konkurencijos teisės srityje, ir užtikrinti, kad dėl konkurenciją ribojančių priežasčių nebūtų piktnaudžiaujama prieigos apribojimais;

29.   pripažįsta, kad prieiga gali būti nesuteikiama, jeigu dėl objektyvių ir skaidrių priežasčių ji nebūtų techniškai įmanoma, komerciškai gyvybinga ir protingai saugi; ragina Komisiją pasinaudoti savo bendromis galiomis konkurencijos teisės srityje, kad būtų užtikrinta, jog prieigos nesuteikimu nepiktnaudžiaujama siekiant apriboti konkurenciją;

30.   pritaria nuolatiniam vertinimui, kurį Komisija vykdo siekdama nustatyti teisėkūros priemonių poreikį; pritaria Komisijos mintims dėl kainodaros skaidrumo; pažymi, kad jei keli kaštų komponentai bus sujungti į vieną tarifų komponentą, gali kilti palyginamumo sunkumų; abejoja, ar norint spręsti svarbius su laisva konkurencija, nediskriminacine prieiga ir rizikos mažinimu susijusius klausimus, reikia atskirti taip vadinamas "pagrindines" kliringo ir atsiskaitymų veiklos rūšis ir vadinamąsias "pridėtinės vertės" paslaugas; tikisi, kad Komisijos pasiūlymai šioje srityje atitiks nustatytas rinkos problemas;

31.   reiškia susirūpinimą dėl klausimo, ar poprekybinio etapo paslaugos turėtų būti įtrauktos į visuotinės svarbos paslaugų kategoriją; ragina Komisiją užtikrinti, kad visų tas pačias paslaugas teikiančių subjektų veikla būtų reglamentuojama vienodai;

32.   mano, kad pagrindiniai kliringo ir atsiskaitymų paslaugų teikėjai turėtų visapusiškai atsižvelgti į visų naudotojų interesus, maksimizuoti konsultavimąsi su naudotojais bei kainodaros skaidrumą ir užtikrinti, kad tarp pagrindinių jų paslaugų teikėjų ir kitų rinkos dalyvių, ypač vertybinius popierius saugančių bankų, konkurencingai teikiamų paslaugų nepasitaikytų kryžminio subsidijavimo atvejų, ko jau pasitaikė kitose srityse; mano, kad naudotojai turi mokėti tik už tas paslaugas, kuriomis jie naudojasi, ir kad jie turi galėti laisvai ir netrukdomi pasirinkti, iš ko pirkti su jų sandoriais susijusias bankininkystės paslaugas; mano, kad komercinių bankų naudojamais pinigais operuojančios atsiskaitymų vertybinių popierių srityje sistemos turėtų bent jau suteikti galimybę atsiskaityti centrinio banko naudojamais pinigais;

o
o   o

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 38 E, 2004 2 12, p. 265. (2) OL L 145, 2004 4 30, p. 1. (3) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.