Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0458/2005

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/09/2005 - 7.1

Priimti tekstai :


Priimti tekstai
PDF 220kWORD 68k
Ketvirtadienis, 2005 m. rugsėjo 8 d. - Strasbūras
Stichinės nelaimės (gaisrai ir potvyniai)
P6_TA(2005)0334RC-B6-0458/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių) šią vasarą Europoje

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2, 6 ir 174 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje(1), į 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Buenos Airių klimato kaitos konferencijos rezultatų(2), į 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl sausros Portugalijoje(3) ir į 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl sausros Ispanijoje(4),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą ir tai, kad 2002 m. gegužės 31 d. EB ratifikavo Kioto protokolą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Klimato kaitos ir Europos vandens dimensijos jungtinio tyrimų centro Tvarios plėtros ir tyrimų instituto mokslinį pranešimą(5),

–   atsižvelgdamas į Forest Focus reglamentą(6),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Europos miškininkystės strategijos (KOM(1998)0649),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 29 d. Komisijos pasiūlymą dėl būsimos Life+ programos (KOM(2004)0621),

–   atsižvelgdamas į naują Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą dėl ES reagavimo pajėgumų stichinių nelaimių ir krizių atveju (KOM(2005)0153),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo tobulinimo (KOM(2005)0137),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   atsižvelgiant į Europos klimato nepastovumą, viską niokojančius gaisrus ir stiprius potvynius, kurie 2005 m. vasarą visame Europos žemyne, įskaitant ES valstybes nares, šalis kandidates ir tiesiogines ES kaimynes, sėjo mirtį ir viską griovė; kadangi uraganas Katrina padarė neregėtai daug žalos JAV Luizianos, Misisipės ir Alabamos valstijose,

B.   atsižvelgiant į šimtų žmonių mirtį – gaisrininkų, kariškių, civilių ir savanorių, nukentėjusiose šalyse praradusių gyvybę kovoje su šiais ypač smarkiais gaisrais ir didžiuliais potvyniais,

C.   atsižvelgiant į didžiulę žalą, kurią šios nelaimės atnešė Europai, įskaitant tai, kad Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje buvo sunaikinta šimtai tūkstančių hektarų miško ir įvairios augalijos, nusiaubti vynuogynai, alyvmedžiai, vaismedžiai, namai ir nuniokota žemės ūkio infrastruktūra,

D.   kadangi dalį šių gaisrų lėmė šios vasaros sausros ir aukšta temperatūra, bet jie susiję ir su tuo, kad kaimo vietovės yra apleistos, miškai nepakankamai prižiūrimi ir sodinami netinkamų rūšių medžiai, o didele dalimi ir su nusikalstama veikla,

E.   kadangi dėl ekstremalios ir itin stiprios sausros, vyravusios Pietų Europoje, sumažėjo dirvos drėgnumas ir dėl to padidėjo miškų gaisrų tikimybė ir jų stiprumas; kadangi pastarieji keleri metai išsiskyrė tuo, kad Pietų Europos regionuose per juos kilo daug sausrų ir padidėjo miško gaisrų skaičius, o tai pastebimai nualino daugelį regionų ir turėjo įtakos žemės ūkiui, gyvulininkystei ir miško ištekliams,

F.   kadangi klimato kaita, turinti ypač neigiamų pasaulio aplinkos, ekonomikos ir socialinių padarinių, įskaitant padidėjusį ekstremalių nelaimių, kilusių dėl oro, skaičių visame pasaulyje, yra vienas pagrindinių 21-ojo amžiaus iššūkių; kadangi Kioto protokolo tikslai yra svarbi pasaulio klimato kaitos strategijos sąlyga, bet laikotarpiui po 2012 m. turi būti iškelti tolimesni tikslai,

G.   atsižvelgiant į šių gaisrų ir potvynių padarytą ekonominę ir socialinę žalą vietos ekonomikai, gamybai ir turizmui,

H.   kadangi minėti gaisrai yra bendra pasikartojanti visos Pietų Europos problema ir dėl šios Europos dalies miškų ir klimato tipo Pietų Europa yra viena pažeidžiamiausių Sąjungos sričių,

I.   kadangi antrą kartą per ketverius metus Centrinės, Rytų ir Šiaurės Europos šalys buvo ištiktos stiprių potvynių, tiesiogiai palietusių tūkstančius šeimų, jų namų ir kitokio tipo privačios nuosavybės bei viešąją infrastruktūrą ir žemės ūkį,

J.   kadangi valstybės narės, o ypač sanglaudos šalys bei stojimo paraiškas pateikusios valstybės ir kaimyninės šalys susiduria su sunkumais savarankiškai kovodamos su tokio didelio masto stichinėmis nelaimėmis ir yra aišku, kad joms reikia solidarumo ir paramos,

K.   kadangi gaisrų poveikis ir žala, kurią padaro potvyniai, dažnai peržengia vidaus sienas ir todėl yra būtina stiprinti bendrus kovos su stichinėmis nelaimėmis planus ir Bendrijos civilinės saugos mechanizmus,

L.   kadangi siekiant išspręsti šią problemą, kaimo plėtros politikos neužtenka; su nuostaba pažymėdamas, kad naujasis Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) daugiau nebefinansuos ūkininkams paramos, skirtos gaisrų užkardoms statyti,

M.   kadangi Komisijos komunikate dėl Europos miškininkystės strategijos nesiūloma jokių specialių kovos su gaisrais priemonių, netgi jei tie gaisrai yra pagrindinė Europos miškų būklės blogėjimo priežastis,

N.   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl žemės ūkio rizikos ir krizių valdymo bei į komunikatus dėl ES reagavimo pajėgumų stichinių nelaimių ir krizių atveju ir dėl civilinės saugos priemonių gerinimo,

1.   reiškia solidarumą ir nuoširdžią užuojautą visoms praradusių gyvybę žmonių šeimoms ir šią tragišką vasarą nukentėjusių sričių gyventojams; reiškia pagarbą gaisrininkų ir civilių, rizikavusių savo gyvybe gesinant gaisrus, pasiaukojimui;

2.   mano, kad šių stichinių nelaimių padariniai yra ne vien tik nacionalinio pobūdžio ir reikalauja tikro pasiaukojimo visos Europos lygmeniu;

3.   palankiai vertina ES ir jos valstybių narių pareikštą solidarumą nukentėjusiems regionams ir valstybėse narėse, ir šalyse kandidatėse bei jų valdžios institucijoms ir avarinėms tarnyboms suteiktą vertingą paramą;

4.   reiškia susirūpinimą dėl didėjančio stichinių nelaimių, kurios, atsižvelgiant į paaštrėjusias ekstremalias nelaimes, ekspertų nuomone, didele dalimi priklauso nuo klimato kaitos, skaičiaus;

5.   dar kartą pabrėžia savo įsitikinimą, kad Kioto protokolas tebėra pagrindinė pasaulio strategijos, kuria siekiama sustabdyti klimato kaitą, priemonė; ragina Komisiją imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Kioto protokolo įsipareigojimų ir kontroliuojamas jų vykdymas; mano, kad šios kraštutinės oro sąlygos – tai dar vienas ženklas, kad reikia imtis plataus užmojo pasaulinio masto veiksmų klimato kaitai sustabdyti;

6.   pritaria tam, kad reikia skubiai pataisyti Solidarumo fondo taisykles ir aiškiai įtraukti pagalbą nelaimių, pvz., sausros arba miškų gaisrų, nuskriaustiems gyventojams, ir įpareigoti nacionalines valdžios institucijas informuoti piliečius apie Bendrijos teikiamą finansinę paramą bei parodyti, kaip ši parama panaudojama individualiuose projektuose; ir primygtinai reikalauja, kad šią pagalbą reikia nedelsiant taikyti nukentėjusioms sritims ir šalims;

7.   primena apie ES biudžete esantį Solidarumo fondą ir tikisi, kad atitinkamoms valstybėms narėms pateikus pagalbos, įskaitant pasirengimo narystei pagalbą, prašymus, Komisija nedelsdama suteiks reikiamas lėšas šalims kandidatėms ir trečiosioms šalims padėti greitai susidoroti su potvynių padariniais;

8.   ragina Europos Komisiją tęsti bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis siekiant padėti nelaimių nuskriaustiems gyventojams, sumažinti gaisrų ir potvynių poveikį aplinkai, suteikti viešąją pagalbą gamybiniam potencialui nusiaubtose srityse atkurti, stengtis vėl pradėti kurti darbo vietas ir imtis reikiamų priemonių socialinėms sąnaudoms, kurias lemia darbo ir kitų pajamų šaltinių netektis, atlyginti; taip pat ragina Komisiją paspartinti visas atitinkamas Bendrijos administracines procedūras, ypač tas, kurios susijusios su būtinybe pakeisti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo programas siekiant, kad darbas su fondais taptų lankstesnis;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti kuriant civilinės saugos stichinių nelaimių atvejais priemones siekiant užkirsti kelią jų žalai bei ją sumažinti ir įsteigti reikiamo išankstinio perspėjimo tarnybas, suteikti koordinavimo ir logistikos priemones, ypač numatyti papildomus civilinės saugos išteklius, kuriais būtų galima naudotis ypač didelių nelaimių atvejais, ir sukurti Europos Civilinės saugos korpusą, ypatingą dėmesį skiriant pasienio zonų pažeidžiamumui;

10.   ragina Tarybą atkreipti reikiamą dėmesį į ilgalaikių investicijų į politikos sritis, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokioms nelaimėms ir/arba sumažinti jų padarytą žalą, poreikį ir todėl atmesti Tarybos strategiją, apribojančią būsimą finansinę perspektyvą iki 1 proc. ES BNP;

11.   ragina Komisiją atlikti išsamią šios vasaros gaisrų, ypač Europos miškuose, priežasčių, padarinių ir tolesnio poveikio analizę, pateikti pasiūlymų dėl kuriamos Bendrijos kovos su miškų gaisrais politikos ir parengti bendrą protokolą dėl kovos su gaisrais; ragina nusiaubtose teritorijose atsodinant miškus paisyti jų bioklimatinių ir gamtinių savybių bei naudoti gaisrams ir sausroms atsparesnes rūšis bei atmainas, pritaikytas vietos sąlygoms; pabrėžia, kad reikia Bendrijos paramos siekiant atsodinti miškus;

12.   ragina Komisiją remti priemones, įskaitant priemones, kuriomis siekiama didinti gyventojų sąmoningumą tvariau naudojant vandenį, dirvą ir biologinius išteklius, ypač Pietų Europoje;

13.   apgailestauja dėl Tarybos sprendimo panaikinti priešgaisrinių juostų kūrimo paramą ūkininkams bei ragina vėl pradėti teikti šį finansavimą; pabrėžia poreikį tobulinti su veiksminga miškų gaisrų prevencija susijusias politikos sritis ir dar kartą pažymi, kad Komisija turi remti stebėsenos ir prevencijos priemones, ypač reglamento dėl miškų ir aplinkos sąveikos stebėsenos Bendrijoje (angl. 'Forest Focus' Regulation) ir naujos Europos Sąjungos miškų strategijos kontekste, siekiant apsaugoti Bendrijos miškus nuo gaisrų ir ypač finansuoti tinkamas miškų gaisrų prevencijos priemones, pvz., miško linijas, miško takus, prieigos taškus, vandens punktus ir miškų valdymo programas;

14.   rekomenduoja įsteigti Europos sausrų, dykumų formavimosi, potvynių ir kitų klimato kaitos padarinių stebėjimo tinklą informacijai rinkti ir efektyvesniam reagavimui užtikrinti;

15.   mano, kad paskutinių įvykių padaryta žala ir vėl parodo, kad jos prevencija kainuos daug mažiau, nei visuotinio klimato atšilimo padariniai; taip pat pripažįsta, kad dauguma politikos sričių, reikalingų sustabdyti pavojingą klimato kaitą, sukurs visapusiškai naudingą situaciją priklausomybės nuo naftos sumažinimo, oro kokybės gerinimo ir taupymo skatinimo aspektais;

16.   ragina sustiprinti Sąjungos masto miškų politiką suteikiant jai didesnę svarbą daugiafunkcinio Europos žemės ūkio vaidmens požiūriu, siekiant dvejopo tikslo: remti kaimo gyventojus ir suteikti jiems užimtumą bei užtikrinti žymų nuolatinį miško teritorijų augimą;

17.   ragina Komisiją siekiant užkirsti kelią miškų gaisrams ir juos sustabdyti į atitinkamas finansines priemones kaip galimas padengti išlaidas įtraukti galimybę kartu finansuoti techninę įrangą, įskaitant orlaivius;

18.   ragina taikyti griežtesnes nuobaudas už nusikalstamą veiklą, kuria kenkiama aplinkai, ypač su susijusią su miškų uždegimu;

19.   ragina be miestų planavimo priemonių, kurios užkerta kelią apmąstymams apie miškų gaisrų nusiaubtas žemes, priimti ir kitokio pobūdžio priemonių, kad reikėtų privalomai atsodinti miškus ir kad miškų savininkai tinkamai juos prižiūrėtų;

20.   ragina Komisiją siekiant kaip įmanoma greičiau sukurti nuoseklią rizikos prevencijos srities energetikos ir transporto politiką padidinti potvynių prevencijos srities mokslinių tyrimų išteklius ir koordinuoti atskirose valstybėse narėse jau vykdomus šios srities tyrimus;

21.   įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad Bendrijos mastu būtų priimta vidutinio termino ir ilgalaikė į ateitį nukreipta miškų gaisrų prevencijos strategija;

22.   ragina Pirmininkų sueigą:

   • leisti Regioninės plėtros komitetui, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui bendradarbiavimo procedūros pagrindu parengti savos iniciatyvos pranešimą apie gaisrus, sausras ir potvynius;
   • surengti bendrą svarstymą gaisrų, sausrų ir potvynių tema;
   • leisti vykti oficialaus vizito į vidurio ir pietų Europos sritis, kurios šią vasarą nukentėjo nuo stichinių nelaimių;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, nuo gaisrų nukentėjusių valstybių narių vyriausybėms ir nusiaubtų sričių vietos valdžios institucijoms.

(1) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 471.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0005.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0139.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0187.
(5) http://ies.jrc.cec.eu.int/fileadmin/Documentation/Reports/Inland_and_Marine_Waters/Climate_Change_and_the_European_Water_Dimension_2005.pdf.
(6) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus) (OL L 324, 2003 12 11, p. 1). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 788/2004 (OL L138, 2004 4 30, p. 17).

Teisinė informacija - Privatumo politika