Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2005 m. balandžio 12 d. - Strasbūras
Bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (NUTS) po plėtros ***I
 Europolo paskyrimas centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu *
 Europos policijos koledžas (CEPOL) *
 Trumpųjų atstumų jūrų transportas
 Trečiųjų šalių tyrėjai: speciali įleidimo tvarka *
 Trečiųjų šalių tyrėjai: įleidimo supaprastinimas *
 Trečiųjų šalių tyrėjai: trumpalaikės vizos ***I
 Pavojingos medžiagos
 Procesinės teisės baudžiamuosiuose procesuose *
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto III skirsnis
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto I skirsnis
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto II skirsnis
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto IV skirsnis
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto V skirsnis
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto VI skirsnis
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto VII skirsnis
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto VIII skirsnis
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos rekonstrukcijos agentūra
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos profesinio mokymo plėtros centras
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų vertinimo agentūra
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Eurojustas
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos mokymo fondas
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centras
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos jūrų saugumo agentūra
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aviacijos saugos agentūra
 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: šeštasis, septintasis, aštuntasis ir devintasis Europos plėtros fondai
 Tūkstantmečio plėtros tikslai (TPT)

Bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (NUTS) po plėtros ***I
PDF 200kWORD 33k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo, į Europos Sąjungą įstojus Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai (KOM(2004)0592 – C6-0118/2004 – 2004/0202(COD))
P6_TA(2005)0083A6-0067/2005

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0592)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą (C6-0118/2004),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0067/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Komisiją dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji savo pasiūlymą ketina iš esmės keisti ar pakeisti jį nauju tekstu;

3.   pritaria Komisijos sprendimui pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai komunikatą dėl poreikio nustatyti Europos masto taisykles, susijusias su smulkesniais NUTS klasifikatoriaus lygiais, kaip nustatyta 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo(2) 2 straipsnio 5 dalyje;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbtas OL.
(2) OL L 154, 2003 6 21, p. 1.


Europolo paskyrimas centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu *
PDF 390kWORD 75k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvos, siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo paskiriant Europolą centriniu biuru kovoje su eurų padirbinėjimu (14811/2004 – C6-0221/2004 – 2004/0817(CNS))
P6_TA(2005)0084A6-0079/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą (14811/2004)(1),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 30 straipsnio 1 dalies c) punktą ir 34 straipsnio 2 dalies c) punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0221/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0079/2005),

1.   pritaria Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvai su pakeitimais;

2.   raginą Tarybą atitinkamai pakeisti iniciatyvą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai ir Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybėms.

Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
1 pakeitimas
1 konstatuojamoji dalis
(1) 12 valstybių narių teisėta valiuta euro yra vis plačiau naudojama pasaulyje ir todėl tapo tarptautinių pinigų padirbinėjimo organizacijų prioritetiniu taikiniu.
(1) 12 valstybių narių teisėta valiuta euro palaipsniui tapo ypač svarbia pasaulyje ir todėl euro klastojimas ir padirbinėjimas yra vietinių ir tarptautinių nusikalstamų organizacijų, veikiančių Europos Sąjungoje ir už jos ribų, prioritetiniu taikiniu .
2 pakeitimas
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Į eurą nusitaikė ir trečiųjų šalių padirbinėtojai.
Išbraukta.
3 pakeitimas
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) Veikdamos atskirai valstybės narės reikiamos apsaugos eurui suteikti negali, kadangi euro banknotai ir monetos cirkuliuoja už valstybių narių, priklausančių monetarinei sąjungai, ribų.
4 pakeitimas
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b) Turi būti dar labiau skatinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su Europolu, siekiant sustiprinti euro apsaugą už Europos Sąjungos ribų.
5 pakeitimas
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Konvencija dėl kovos su pinigų padirbinėjimu, dėl kurios buvo susitarta Ženevoje 1929 m. balandžio 20 d. (toliau – Ženevos konvencija), Europos integracijos sąlygomis turėtų būti taikoma veiksmingiau.
(4)  Tarptautinė konvencija dėl kovos su pinigų padirbinėjimu, dėl kurios buvo susitarta Ženevoje 1929 m. balandžio 20 d. (toliau – Ženevos konvencija) ir jos papildomas protokolas turėtų būti taikomi veiksmingiau, siekiant užtikrinti pažangią, veiksmingą ir nuolatinę euro apsaugą.
6 pakeitimas
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Trečiosioms šalims reikia centrinės ryšių palaikymo įstaigos informacijai apie padirbtus eurus, o visa informacija apie padirbtus eurus turėtų būti surinkta Europole analizės tikslais.
(5)  Trečiosioms šalims reikia centrinės ryšių palaikymo įstaigos informacijai apie padirbtus eurus, o visa informacija apie padirbtus eurus turėtų būti surinkta Europole analizės tikslais glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybių narių nacionaliniai centriniai biurais.
7 pakeitimas
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Atsižvelgdama į 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, Taryba mano, kad visos valstybės narės turėtų tapti Ženevos konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis ir įsteigti centrinius biurus pagal Konvencijos 12 straipsnį.
(6)  Atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pagrindų sprendimą dėl su euro įvedimu susijusios apsaugos nuo padirbinėjimo sustiprinimo skiriant baudžiamąsias ir kitas sankcijas1 bei atsižvelgdama į 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, Taryba mano, kad visos valstybės narės turėtų tapti Ženevos konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis ir įsteigti centrinius biurus pagal Konvencijos 12 straipsnį.
____________________
1OL L 140, 2000 6 14, p. 1.
8 pakeitimas
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Taryba mano, kad Europolą reikėtų paskirti centriniu biuru kovoje su eurų padirbinėjimu pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnį,
(7)  Taryba mano, kad Europolą reikėtų paskirti centriniu biuru kovoje su eurų padirbinėjimu, tai užduotis, kurią Europoas vykdys glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybių narių nacionaliniais centriniais biurais pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnį,
9 pakeitimas
1 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybių narių, kurios yra Ženevos konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu, Susitariančiosios Šalys, būtent Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, atžvilgiu Europolas, pagal priede pateikiamą deklaraciją (toliau - deklaracija), veikia kaip centrinis biuras kovoje su euro padirbinėjimu pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnio pirmąjį sakinį. Visų kitų valiutų padirbinėjimo ir Europolui nesuteiktų centrinio biuro funkcijų pagal deklaraciją srityje esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija lieka galioti.
1.  Visų valstybių narių atžvilgiu Europolas, pagal priede pateikiamą deklaraciją (toliau - deklaracija), veikia kaip Europos Sąjungos centrinis biuras, saugantis eurą nuo padirbinėjimo pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnio pirmąjį sakinį ir glaudžiai bendradarbiaujantis su valstybių narių nacionaliniais centriniais biurais. Visų kitų valiutų padirbinėjimo ir Europolui suteiktų ar nesuteiktų centrinio biuro funkcijų pagal deklaraciją srityje esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija lieka galioti.
10 pakeitimas
1 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės, kurios dar nėra Ženevos konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis, būtent Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Slovakija ir Slovėnija, prisijungia prie Ženevos konvencijos. Prisijungusios prie Ženevos konvencijos, pagal deklaraciją jos paskiria Europolą centriniu biuru kovoje su eurų padirbinėjimu pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnio pirmąjį sakinį.
Išbraukta.
11 pakeitimas
2 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybių narių, kurios yra Ženevos konvencijos šalys, vyriausybės priims deklaraciją, o Vokietijos Federacinės Respublikos komisija perduos deklaraciją Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.
1.  Valstybių narių vyriausybės priima deklaraciją ir įgalioja Vokietijos Federacinės Respublikos atstovą, kad šis perduotų deklaracijas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.
12 pakeitimas
2 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybių narių, kurios dar nėra Ženevos konvencijos Susitariančiosios Šalys, vyriausybės, šioms Šalims prisijungus, nedelsdamos pateikia deklaraciją ir įgalioja Vokietijos Federacinės Respublikos atstovą persiųsti deklaraciją Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.
Išbraukta.
13 pakeitimas
Priedo pirmasis įžanginis sakinys
Aš, ……………, Europos Sąjungos valstybė narė, …. suteikiu Europos policijos biurui (toliau – Europolas) mandatą kovoti su euro padirbinėjimu.
Aš, ……………, Europos Sąjungos valstybė narė, …. suteikiu Europos policijos biurui (toliau – Europolas) mandatą veikti kaip Europos Sąjungos centrinis biuras ir kovoti su euro padirbinėjimu pagal Ženevos konvenciją – užduotis, kurią Europoas vykdys kartu ir glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybių narių nacionaliniais centriniais biurais.
14 pakeitimas
Priedo 1.1 punktas
1.1.  Europolas centralizuoja ir tvarko pagal Europolo konvenciją visą informaciją, kuri padeda tirti eurų padirbinėjimą, užkirsti jam kelią ir su juo kovoti bei nedelsdamas perduoda šią informaciją ES valstybių narių nacionaliniams centriniams biurams.
1.1.  Europolas glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybių narių nacionaliniais centriniais biurais centralizuoja ir tvarko pagal Europolo konvenciją visą informaciją, kuri padeda tirti eurų padirbinėjimą, užkirsti jam kelią ir su juo kovoti.
15 pakeitimas
Priedo 1.5 punkto įvadinis sakinys
1.5.  Išskyrus grynai vietinės reikšmės atvejus, Europolas, jei mano esant tai tikslinga, praneša trečiųjų šalių centriniams biurams:
1.5.  Išskyrus grynai vietinės reikšmės atvejus, Europolas, jei mano esant tai tikslinga ir atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 12 d. Tarybos aktą, nustatantį taisykles, reglamentuojančias asmens duomenų perdavimą iš Europolo trečiosioms šalims ir tretiesiems asmenims, praneša trečiųjų šalių centriniams biurams:
___________________
OL C 88, 1999 3 30, p. 1.
16 pakeitimas
Priedo 1.7 punktas
1.7.  Jei Europolas negali vykdyti 1.1 – 1.6 punktuose nurodytų uždavinių pagal Europolo konvenciją, valstybių narių nacionaliniai centriniai biurai išlaiko savo kompetenciją.
Išbraukta.
17 pakeitimas
Priedo 1 a punktas (naujas)
1a. Europolo kompetencijoje esančios funkcijos saugoti eurą nuo padirbinėjimo pagal Ženevos konvenciją turi būti įgyvendinamos kartu su ES valstybių narių nacionalinių centrinių biurų kompetencijoje esančiomis funkcijomis glaudžiai su jais bendradarbiaujant.
18 pakeitimas
Priedo 2 punktas
2.  Visų kitų valiutų padirbinėjimo ir Europolui nesuteiktų centrinių biurų funkcijų pagal 1 punktą srityje lieka galioti esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija.
2.  Priemonėms, skirtoms kovai su visų kitų valiutų padirbinėjimu, lieka galioti esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija.

(1) Dar nepaskelbta OL.


Europos policijos koledžas (CEPOL) *
PDF 400kWORD 94k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, įsteigiančio Europos policijos koledžą (CEPOL) kaip Europos Sąjungos instituciją (KOM(2004)0623 – C6-0203/2004 – 2004/0215(CNS))
P6_TA(2005)0085A6-0059/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (KOM(2004)0623)(1),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 30 straipsnio 1 dalies c punktą ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurį Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0203/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0059/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   mano, kad Komisijos finansinis pareiškimas dėl 2005-2006 m. atitinka galiojančios finansinės perspektyvos 3 išlaidų kategorijos viršutines ribas, nesuvaržant kitų politikos sričių; primena, kad asignavimai po 2006 m. priklausys nuo sprendimo dėl naujų finansavimo taisyklių; prašo Komisiją, jei įmanoma, laikotarpiui po 2006 m. pasiūlyti pakoreguotas sumas, užtikrinant jų suderinamumą su naujomis viršutinėmis ribomis;

3.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą, remiantis su EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi;

4.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketina nukrypti nuo Parlamento patvirtinto teksto;

5.   ragina Tarybą vėl konsultuotis su Parlamentu, jeigu ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
1 pakeitimas
4 straipsnis
CEPOL būstinė yra Bramshill, Jungtinėje Karalystėje.
CEPOL būstinė yra Bramshill, Jungtinėje Karalystėje. Valstybė narė, kurioje steigiamas CEOPOL, prisideda prie steigimo.
3 pakeitimas
5 straipsnio 1 dalis
1.  Neapribojant institucijų, atsakingų už teisėsaugos pareigūnų valstybėse narėse mokymą, kompetencijos, CEPOL paskirtis yra padėti mokyti vyresniuosius ir kitus teisėsaugos pareigūnus valstybėse narėse, kurie atlieka svarbų vaidmenį kovodami su tarpvalstybiniais nusikaltimais Europos Sąjungoje. Tai turi būti daroma turint tikslą stiprinti ir gerinti bendradarbiavimą tose srityse, kurios labiausiai susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės siekimu, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį. Tai darydamas, CEPOL turi stengtis paremti Europos požiūrį į pagrindines problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės, užkirsdamos kelią ir kovodamos su nusikaltimais, organizuotu ar kitokiu nusikalstamumu, ypač dėl tarpvalstybinio masto, padedant mokyti vyresniuosius ir kitus teisėsaugos pareigūnus valstybėse narėse.
1.  Neapribojant institucijų, atsakingų už teisėsaugos pareigūnų valstybėse narėse mokymą, kompetencijos, CEPOL paskirtis yra padėti mokyti teisėsaugos pareigūnus valstybėse narėse, kurie atlieka svarbų vaidmenį kovodami su tarpvalstybiniais nusikaltimais Europos Sąjungoje. Tai turi būti daroma turint tikslą stiprinti ir gerinti bendradarbiavimą tose srityse, kurios labiausiai susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės siekimu, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį. Tai darydamas, CEPOL turi stengtis paremti Europos požiūrį į pagrindines problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės, užkirsdamos kelią ir kovodamos su nusikaltimais, organizuotu ar kitokiu nusikalstamumu, ypač dėl tarpvalstybinio masto, padedant mokyti teisėsaugos pareigūnus valstybėse narėse.
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui.)
4 pakeitimas
5 straipsnio 2 dalis
2.  CEPOL kursuose ir mokymo planuose dėmesys turi būti telkiamas ieškoti būdų, kaip gerinti valstybių narių teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimą tose srityse, kurioms teikiama pirmenybė, pavyzdžiui, užkertant kelią ir kovojant su sunkiais nusikaltimais ir (ar) organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Minėtos tarnybos turi atkreipti ypatingą dėmesį į žmogaus teises ir etiką, kai ji susijusi su teisėsauga, atsižvelgiant į svarbius dokumentus. CEPOL kursai ir mokymo priemonės turi būti skirtos policijos bei kitų teisėsaugos tarnybų pareigūnų darbui Europos Sąjungoje ir (ar) jiems bendradarbiauti tarptautiniu mastu, kovojant su nusikaltimais ir užkertant jiems kelią.
2.  CEPOL kursuose ir mokymo planuose dėmesys turi būti telkiamas ieškoti būdų, kaip gerinti valstybių narių teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimą tose srityse, kurioms teikiama pirmenybė, pavyzdžiui, užkertant kelią ir kovojant su sunkiais nusikaltimais ir (ar) organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Minėtos tarnybos turi atkreipti ypatingą dėmesį į žmogaus teises, elgesį su ypač pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip moterys, nepilnamečiai ar mažumos, ir etiką, kai ji susijusi su teisėsauga, atsižvelgiant į svarbius dokumentus. CEPOL kursai ir mokymo priemonės turi būti skirtos policijos bei kitų teisėsaugos tarnybų pareigūnų darbui Europos Sąjungoje ir (ar) jiems bendradarbiauti tarptautiniu mastu, kovojant su nusikaltimais ir užkertant jiems kelią.
5 pakeitimas
7 straipsnio 8 punktas
(8)  Plėtoti ir remti mokymą, norint parengti Europos Sąjungos policijos pajėgas dalyvauti valdant nekarinę krizę.
(8)  Plėtoti ir remti mokymą, norint parengti Europos Sąjungos policijos pajėgas dalyvavimui nekarinių krizių prevencijoje ir valdyme.
2 pakeitimas
III skyriaus antraštinė dalis
Organai, nacionaliniai skyriai ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis
Organai, ryšių skyriai ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui.)
6 pakeitimas
9 straipsnio 1 dalis
Valdybą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir atstovas iš Europos Komisijos. Kiekviena valstybė narė pati sprendžia dėl atstovų skyrimo į valdybą. Kiekvienas narys turi vieną balsą.
1.  Valdybą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir atstovas iš Europos Komisijos. Kiekviena valstybė narė pati sprendžia dėl atstovų skyrimo į valdybą. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Jeigu jam tai atrodo būtina, Europos Parlamentui gali atstovauti stebėtojas.
7 pakeitimas
9 straipsnio 2 dalis
2.  Valdybos nariai turėtų būti nacionalinių teisėsaugos mokymo įstaigų valstybėse narėse direktoriai. Kai yra keletas direktorių iš vienos valstybės narės, valstybė narė pati sprendžia dėl atstovavimo valdyboje pagal šio straipsnio 1 dalį. Valdybai pirmininkauja tos valstybės narės atstovas, kuri tuo metu pirmininkauja Tarybai.
2.  Valdybos nariai yra nacionalinių teisėsaugos mokymo įstaigų valstybėse narėse direktoriai. Kai yra keletas direktorių iš vienos valstybės narės, valstybė narė pati sprendžia dėl atstovavimo valdyboje pagal šio straipsnio 1 dalį. Valdybai pirmininkauja tos valstybės narės atstovas, kuri tuo metu pirmininkauja Tarybai.
8 pakeitimas
10 straipsnio 2 dalis
2.  Direktorių skiria Taryba penkeriems metams iš sąrašo, kurį sudaro mažiausiai trys kandidatai, pateikiami valdybos.
2.  Direktorių skiria Taryba penkeriems metams iš sąrašo, kurį sudaro mažiausiai trys kandidatai, pateikiami valdybos. Taryba, atstovaudama valdybai, dėl netinkamo elgesio gali nutraukti direktoriaus kadenciją be įspėjimo, o dėl nepatenkinamo pareigų vykdymo - įspėjusi prieš protingą terminą.
9 pakeitimas
10 straipsnio 4 dalies įvadinė dalis
4.  Direktorius atsakingas už kasdienį vadovavimą CEPOL darbui. Jis remia valdybos darbą ir veikia kaip tarpininkas tarp valdybos ir CEPOL nacionalinių skyrių, nurodytų 12 straipsnyje. Direktorius pirmiausia atsakingas už:
4.  Direktorius atsakingas už kasdienį vadovavimą CEPOL darbui. Jis remia valdybos darbą ir veikia kaip tarpininkas tarp valdybos ir ryšių skyrių, nurodytų 12 straipsnyje. Direktorius pirmiausia atsakingas už:
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui.)
10 pakeitimas
11 straipsnio 1 dalis
1.  Direktoriui eiti pareigas padeda personalas.
Išbraukta.
11 pakeitimas
11 straipsnio 2 dalis
2.  CEPOL personalui ir direktoriui taikomos taisyklės, nustatytos reglamentuose ir taisyklėse, taikomose Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams.
2.  CEPOL direktoriui ir CEPOL darbuotojams taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Europos Bendrijų institucijų bendrai priimtos taisyklės dėl tų tarnybos nuostatų ir įdarbinimo sąlygų taikymo.
12 pakeitimas
11 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a. Nepažeidžiant 10 straipsnio, CEPOL savo darbuotojų atžvilgiu naudosis galiomis, darbuotojus paskiriančiai institucijai, suteiktomis tarnybos nuostatais ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis.
13 pakeitimas
11 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b. CEPOL darbuotojai – tai institucijos komandiruoti pareigūnai, kaip jie apibrėžti Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatuose, arba valstybės narės komandiruoti pareigūnai bei, atsižvelgiant į uždavinių įvykdymo būtinybę, kiti CEPOL samdomi tarnautojai. Darbuotojai įdarbinami laikinai.
14 pakeitimas
11 straipsnio 4 dalis
4.  Valdyba gali priimti planus, leidžiančius nacionaliniams ekspertams vykti į komandiruotes iš valstybių narių į CEPOL.
4.  Valdyba gali priimti planus, leidžiančius nacionaliniams ekspertams vykti į komandiruotes iš valstybių narių į CEPOL. Prieš šiems planams įsigaliojant, ją patvirtina Taryba.
15 pakeitimas
12 straipsnio 1 dalis
1.  CEPOL nacionaliniai skyriai kuriami kiekvienos valstybės narės nacionalinėse teisėsaugos įstaigose. Jei valstybėje narėje yra keletas įstaigų, tokiu atveju valstybė narė pati sprendžia įsteigti vieną ar daugiau nacionalinių skyrių, taip pat kaip ir dėl jo (jų) vietos.
1.  Kiekviena valstybė narė skiria vieną ar daugiau pareigūnų, bet ne daugiau kaip tris pareigūnus kiekvienam nacionaliniam teisėsaugos mokymo institui (toliau – ryšių skyriai), kurie užtikrina CEPOL mokymo programų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu. Jei valstybėje narėje yra daugiau kaip vienas ryšių skyrius, tokiu atveju valstybė narė skiria vieną šių pareigūnų pagrindiniu koordinuojančiu pareigūnu.
16 pakeitimas
12 straipsnio 2 dalis
2.  Nacionaliniams skyriams vadovauja pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už mokymo programų plėtotę ir įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, arba asmuo, turintis lygiavertę kompetenciją ir atsakomybę. Kiekviena valstybė narė, remdamasi savo nacionaliniais teisės aktais, sprendžia dėl nacionalinių skyrių organizavimo ir personalo. Jei reikalinga, CEPOL nacionaliniai skyriai gali būti sudaromi ir iš vieno asmens tol, kol užtikrinama, kad jie tinkamai veiks pagal šį sprendimą.
Išbraukta.
17 pakeitimas
12 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės sutinka imtis visų reikalingų priemonių, kurios užtikrintų gerą bendravimą ir bendradarbiavimą visų susijusių mokymo įstaigų, taip pat susijusių tyrimo institutų su CEPOL nacionaliniu skyriumi(-iais). Jei valstybėje narėje yra daugiau nei vienas CEPOL nacionalinis skyrius, kiekviena valstybė narė savo nuožiūra skiria vieną iš jų kaip centrinį koordinuojantį skyrių, atsakingą už būtino bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais CEPOL nacionaliniais skyriais jos teritorijoje ir kitose valstybėse narėse užtikrinimą.
Išbraukta
18 pakeitimas
12 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a. Ryšių skyriai remia valstybių narių nacionalinių teisėsaugos mokymo institutų autiniu nusikalstamumu Europos Sąjungoje srityje.
19 pakeitimas
12 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b. Ryšių skyrių pasiūlyti mokymai negali pakeisti valstybių narių nacionalinių teisėsaugos mokymo institutų jau atliekamų veiksmų.
20 pakeitimas
12 straipsnio 4 dalies įvadinė dalis
4.  CEPOL nacionaliniai skyriai atsakingi už tai, kad būtų surengti valdybos patvirtinti kursai, įgyvendintos mokymo ir mokymosi priemonės nacionaliniu lygiu, jie taip pat turi aktyviai dalyvauti plėtodami ir vertindami šias priemones. Kiekvienas CEPOL nacionalinis skyrius ypač atsakingas už šias užduotis:
4.  Ryšių skyriai glaudžiai bendradarbiauja su CEPOL direktoriumi ir atsiskaito CEPOL už mokymo programų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu. Kiekvienas ryšių skyrius ypač atsakingas už šias užduotis:
21 pakeitimas
14 straipsnio 3 dalis
3.  Direktorius įvertina CEPOL pajamas ir išlaidas kitiems finansiniams metams ir pateikia ataskaitą valdybai kartu su sudarymo planu.
3.  Direktorius įvertina CEPOL pajamas ir išlaidas kitiems finansiniams metams ir pateikia ataskaitą valdybai kartu su sudarymo plano projektu.
22 pakeitimas
15 straipsnio 3 dalis
3.  Gavus Auditorių Rūmų pastabas dėl CEPOL parengtinių sąskaitų, pagal bendro finansinio reglamento 129 straipsnį už galutinių CEPOL sąskaitų sudarymą ir jų pateikimą valdybai svarstyti yra atsakingas direktorius.
3.  Gavus Auditorių Rūmų pastabas dėl CEPOL parengtinių sąskaitų, pagal bendro finansinio reglamento 129 straipsnį už galutinių CEPOL sąskaitų sudarymą pagal direktoriaus paruoštų sąskaitų projektus yra atsakinga valdyba.
23 pakeitimas
16 straipsnis
Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima finansines taisykles, taikomas CEPOL. Jos negali nukrypti nuo 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio reglamento, skirto institucijoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendram biudžetui taikomo Finansinio reglamento 185 straipsnyje, išskyrus, kai keliami tam tikri reikalavimai dėl CEPOL veikimo turint išankstinį Komisijos leidimą.
Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima finansines taisykles, taikomas CEPOL. Jos negali nukrypti nuo 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio reglamento, skirto institucijoms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendram biudžetui taikomo Finansinio reglamento 185 straipsnyje, išskyrus, kai keliami tam tikri reikalavimai dėl CEPOL veikimo turint išankstinį Komisijos leidimą. Apie šiuos nukrypimus pranešama biudžeto valdymo institucijai.
24 pakeitimas
21 straipsnis
Vėliausiai per šešis mėnesius nuo šio Sprendimo įsigaliojimo valstybės narės turi įkurti CEPOL nacionalinį (-ius) skyrių (-ius) ir perduoti visą susijusią informaciją Tarybos ir Komisijos generaliniam sekretoriatui.
Per per šešis mėnesius nuo šio Sprendimo įsigaliojimo valstybės narės paskiria pirmiau 12 straipsnyje nurodytus ryšių skyrių narius ir perduoda visą susijusią informaciją CEPOL direktoriui ir valdybai.
25 pakeitimas
22 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekvienų metų pabaigoje valdyba turi pateikti Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui metinę ataskaitą, kaip nurodyta šio Sprendimo 9 straipsnio 7 dalies d punkte. 
1.  Kiekvienų metų pabaigoje valdyba turi pateikti Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui metinę ataskaitą, kaip nurodyta šio Sprendimo 9 straipsnio 7 dalies d punkte. Valdyba taip pat pateikia bet kokią ataskaitą ar papildomą informaciją, kurios Europos Parlamentas ar Taryba gali iš jos pareikalauti.
26 pakeitimas
22 straipsnio 2 dalis
2.  Per penkerius metus nuo šio Sprendimo įsigaliojimo ir kas penkerius metus po to valdyba užsako, kad nepriklausomi išorės specialistai įvertintų, kaip įgyvendinamas šis Sprendimas, bei CEPOL veiklą.
2.  Per trejus metus nuo šio Sprendimo įsigaliojimo ir kas trejus metus po to valdyba užsako, kad nepriklausomi išorės specialistai įvertintų, kaip įgyvendinamas šis Sprendimas, bei CEPOL veiklą.
27 pakeitimas
22 a straipsnis (naujas)
22a straipsnis
Šia direktyva įsteigiama Europos policijos kolegija yra Sprendimu 2000/820/JHA įkurtos Europos policijos kolegijos įpėdinė. Todėl turi būti užtikrinamas administracinių ir teisinių procedūrų, pradėtų iki šio Sprendimo įsigaliojimo datos, tęstinumas.

(1) Dar nepaskelbta OL.


Trumpųjų atstumų jūrų transportas
PDF 435kWORD 70k
Europos Parlamento rezoliucija dėl trumpųjų atstumų jūrų transporto 2004/2161(INI)
P6_TA(2005)0086A6-0055/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Trumpųjų nuotolių laivybos vystymasis Europoje: dinamiška alternatyva darnaus transporto grandinėje. Antroji dvejų metų pažangos ataskaita"(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos "Europos transporto politika 2010 m.: laikas nuspręsti"(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą "Europos transporto politika 2010 m.: laikas nuspręsti" (KOM(2001)0370 – C5-0658/2001),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programa" (KOM (2003)0155),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl trumpųjų nuotolių jūrų laivybos (KOM (2004)0453),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Bendrijos valstybės pagalbos jūrų transportui gairės" (C(2004)0043),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 9 ir 10 d. vykusio neoficialaus Transporto tarybos susitikimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0055/2005),

A.  A kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba – tai krovinių ir keleivių gabenimas jūra arba vidaus vandens keliais, sudarantis Europos bei regionų, kurie siejasi su Europa, transporto logistikos grandį, ir kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba sudaro neatskiriamą transporto logistikos grandį, siejančią tiekėjus ir vartotojus, bei yra geografinės Europos vandens transporto priemonė, naudojama ir Bendrijos viduje, ir tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, pavyzdžiui, įsikūrusių prie Viduržemio arba Juodosios jūros,

B.  B kadangi naujos transeuropinio jūrų greitkelių tinklo, ypač greitkelių Baltijos jūroje, Vakarų Europoje, Pietryčių Europoje ir Pietvakarių Europoje, idėjos tikslas turėtų būti sutelkti prekių judėjimą jūrų transporto maršrutais taip, kad būtų patobulintos esamos trumpųjų nuotolių jūrų laivybos paslaugos arba sukurtos naujos, perspektyvios, reguliarios ir dažnos trumpųjų nuotolių jūrų laivybos paslaugos prekėms ir keleiviams gabenti tarp valstybių narių, siekiant sumažinti grūstis keliuose ir/arba patobulinti transporto ryšius su periferiniais arba salų regionais ir valstybėmis,

C.  C kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba, kuri sudaro apie 40 procentų viso transporto Bendrijos viduje, yra sudėtinė Europos transporto sistemos dalis, nes trumpųjų nuotolių jūriniais laivais jūra arba vidaus vandens keliais gabenamos prekės ir keleiviai iš vieno Europos uosto į kitą arba iš Europos uostų į ne Europos šalių, kurioms priklauso Europą supančių uždarų jūrų pakrantės dalis, uostus,

D.  D kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba taip pat turi didžiulį potencialą keleivių pervežimo srityje,

E.  E kadangi būtina plėtoti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą, kad ji deramai atliktų jai skirtą vaidmenį ekonomikos, prekybos, socialinėje ir aplinkosaugos srityse; kadangi siekiant šio tikslo nacionalinės vyriausybės bei regioninės ir vietinės valdžios institucijos privalės teikti politinę, ekonominę ir finansinę pagalbą, bendradarbiaudamos su atitinkamų pramonės šakų atstovais,

F.  F pabrėždamas, kad dėl potencialių galimybių mažinti aplinkos taršą, kovoti su grūstimis daugelyje kelių ir mažinti pervežimo sąnaudas trumpųjų nuotolių jūrų laivyba turi galimybę tapti dar svarbesniu ir daug žadančiu elementu Europos intermodalinio transporto sistemos grandinėje, su sąlyga, kad valstybinės institucijos ir privataus sektoriaus atstovai imsis reikiamų priemonių visos Europos Bendrijos, valstybių, regionų ir vietos mastu siekdami užtikrinti visišką trumpųjų nuotolių jūrų laivybos plėtrą,

G.  G kadangi trumpųjų nuotolių jūros laivyba svarbi ekonominei ir socialinei Europos regionų, ypač pakrančių ir atokių jūros regionų, plėtrai, o tuo pačiu ir Bendrijos sanglaudai,

H.  H kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba taip pat suteikia unikalią galimybę per artimiausius metus jūrininkystės sektoriuje sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų,

I.  I kadangi trumpųjų nuotolių laivyba skatindama prekybą taip pat skatina trečiųjų šalių, kurios ribojasi su periferiniais pajūrio regionais ir kurios nori palaikyti ryšius su Europos transporto tinklo infrastruktūra, socialinį ir ekonominį augimą,

J.  J pakartodamas mintį, kad nors atsakomybė už trumpųjų nuotolių jūrų laivybos plėtrą iš esmės tenka laivybos pramonei ir logistikai, Europos, valstybių ir regionų institucijos vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį sudarant šiai plėtrai palankias sąlygas; kadangi jau buvo imtasi kai kurių teigiamai vertinamų iniciatyvų, pavyzdžiui, apibrėžti nacionaliniai prioritetai, pasiekti susitarimai kuriant Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su Marco Polo programos vykdymu, supaprastintas TJO – TPS (angl. IMO – FAL) blankų naudojimas (Tarptautinė jūrų organizacija – Tarptautinių pervežimų supaprastinimas),

K.  K įvertindamas regionines iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą ir plėtoti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos ryšius, tokias kaip iniciatyvą, skirtą Viduržemio jūros regionui, apimančią Ispaniją, Italiją, Prancūziją, Portugaliją ir Graikiją, bei valstybių narių iniciatyvas, skirtas jūrų greitkelių koncepcijos skatinimui ir įgyvendinimui keturiuose regionuose, apibrėžtuose sprendime Nr. 884/2004/EB(3), ypač iniciatyvas, skirtas Baltijos jūros regionui, Viduržemio jūros regiono valstybių – Prancūzijos, Ispanijos, Graikijos ir Italijos – iniciatyvas bei Atlanto regiono komiteto iniciatyvas,

1.   ragina intensyviau skatinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą kaip patikimą, tvarią ir saugią Europos transporto sistemos grandį, kuri, pasitelkiant, pvz., vidaus vandens kelių ir geležinkelių jungtis, būtų gerai integruota į logistinę grandinę, kad būtų sumažintos transporto grūstys; ragina skatinti modalinį pervežimų kelių transportu pakeitimą gabenimu trumpųjų nuotolių jūrų laivais ir (arba) pagerinti susisiekimą su atokiais ir salų regionais, valstybėmis narėmis, priklausomomis nuo jūrų laivybos, ir tarp regionų, kuriuos skiria natūralios kliūtys, stiprinant sanglaudą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos ryšius su kaimyninėmis valstybėmis;

2.   ragina kiek įmanoma labiau supaprastinti administracines procedūras, kliudančias trumpųjų nuotolių jūrų laivybos plėtrai, nesukeliant pavojaus saugumui ir patikimumui, ypač procedūras, trukdančias logistikos proceso eigai ir, palyginus su pervežimu keliais, mažinančias šio gabenimo būdo konkurencingumą; mano, kad procedūros turėtų būti supaprastintos ir lengviau atliekamos, visų pirma kuo plačiau įdiegiant elektroninio ryšio priemones;

3.   ragina tarp Europos Sąjungos valstybių narių suformuoti aukštos kokybės trumpųjų nuotolių laivybai skirtus transporto koridorius, dalyvaujant visoms suinteresuotoms valstybinėms ir (arba) privačioms šalims ir, kur tai yra įmanoma, deramai panaudojant Europos Sąjungos neseniai sukurtas priemones, ypač susijusias su transeuropiniu transporto tinklu ir Marco Polo programa;

4.   ragina pirmenybę skirti investicijoms į infrastruktūrą, siekiant pagerinti prieigą prie uostų tiek iš sausumos, tiek iš jūros pusės, įskaitant, pavyzdžiui, transeuropinio transporto tinklo projektus, vykdomus tarp kaimyninių valstybių;

5.   šiame kontekste išreiškia pritarimą Komisijos programoms, kuriose numatyta supaprastinti teisinį pagrindą, taikomą trumpųjų nuotolių jūrų transportui ir vidaus laivybai, o supaprastinus administracinius ir muitinės formalumus bei bendradarbiaujant keleto transporto rūšių, pavyzdžiui, kelių ir jūrų, vežėjams, skatinti įsteigti "vieno langelio" tarnybą, reglamentuojamą privatinės ar viešosios teisės pagal teisinę padėtį kiekvienoje valstybėje narėje, kuri sudarytų galimybes ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms naudotis intermodalinio transporto paslaugomis;

6.   pabrėžia visų suinteresuotų šalių, valstybinių ir privačių, bendradarbiavimo skatinant trumpųjų nuotolių jūrų laivybos operacijas ir gerinant jų kokybę regioniniu, valstybių ir europiniu lygmeniu būtinybę;

7.   pabrėžia trumpųjų nuotolių jūrų laivybos, kaip papildomos transporto rūšies, potencialą; kuriuo, baigus kurti tam tikrą transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą, būtų galima pasinaudoti labai greitai ir nebrangiai; pabrėžia, pavyzdžiui, neatidėliotiną poreikį kurti alternatyvias susisiekimo tarp Prancūzijos ir Ispanijos priemones, kai apie 2020 m. bus atidaryta susisiekimo linija tarp Montpellier ir Figueras;

8.   ragina skatinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą, kaip mažiau aplinkai kenkiančią transporto rūšį, ir tuo pačiu, laikantis griežtų aplinkos apsaugos reikalavimų, kurti jūrų greitkelius;

Europos vieninga atsakomybės sistema

9.   ragina Europos bendrijos mastu atnaujinti diskusijas dėl daugiamodalinės grandinės atsakomybės sistemų suvienodinimo: siekiant sukurti vieną bendrą pasaulinę ir/arba Europos atsakomybės sistemą, kuri būtų pritaikyta intermodalinio transporto poreikiams Europoje ir kuri būtų vienodesnė, paprastesnė ir naudingesnė, visų pirma išanalizuoti galimus skirtingus civilinės atsakomybės modelius ir aktyviai dalyvauti tarptautiniu lygmeniu vykdomoje veikloje, ypač Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (angl. UNCITRAL) darbe;

Intermodaliniai pakrovimo vienetai (IPV)

10.   primygtinai ragina išspręsti IPV standartizavimo klausimą ir sukurti priimtiną standartizavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas universalesniam ir efektyviausiam pakrovimo vienetų, kurie būtų pritaikyti visoms transporto priemonėms, o ypač jūrų, vidaus vandens kelių, geležinkelių ir kelių transporto priemonėms, pakrauti, naudojimui;

11.   šiuo klausimu primena savo pirmuoju svarstymu priimtą 2004 m. vasario 12 d. poziciją(4) dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria turėtų būti sukurtas Europos intermodalinis pakrovimo vienetas, sujungiantis konteinerio ir nuimamojo kėbulo privalumus, ir taip užtikrinantis didžiausią galimą intermodalumą; kad teisėkūros procedūra būtų kaip galima greičiau baigta, ragina Tarybą priimti bendrą poziciją dėl pasiūlymo;

Muitinė

12.   primena, kad trumpųjų nuotolių jūrų laivybai kaip prekių pervežimo būdui yra taikomi Europos Bendrijos teisės aktai muitų srityje;

13.   pritaria optimaliam Bendrijos taisyklėse muitų srityje numatytų išimčių naudojimui ir pasinaudojimo supaprastintomis muitinės procedūromis, kai prekės gabenamos naudojantis licencijuotos reguliarios laivybos paslaugomis, skatinimui;

14.   skatina visas su šiais klausimais susijusias puses diegti ir naudoti muitinių administracijų pasiūlytą Naująją kompiuterizuotą tranzito sistemą (angl. NCTS), galinčią, prekes gabenant trumpojo nuotolio jūrų laivais, pagreitinti muitinės procedūrų atlikimą ir padaryti jas efektyvesnėmis;

Elektroninės ryšio priemonės

15.   ragina visuose jūrų uostuose įrengti daugiau elektroninių tarnybų, kur visus būtinus formalumus būtų galima sutvarkyti vienoje vietoje;

16.   ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę, pasinaudojus reikalingu Bendrijos finansavimu, pateikti savo uostams elektroninių ryšių įrangą, naudojančią, kur tai yra įmanoma, centralizuotą elektroninių ryšių sistemą (angl. one- stop-shop);

17.   pabrėžia, kad, siekiant paspartinti elektroninių ryšių plėtrą, reikėtų siūlyti ir skatinti įsteigti visoje Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į pažangiausią jau daugelyje valstybių narių naudojamą patirtį, elektronines uostų bendrijas ir joms bendradarbiauti su Sąjunga ir, jei įmanoma, valstybėmis, kurios ribojasi su Europos Sąjunga;

Trumpųjų nuotolių jūrų laivybos paramos struktūros

18.   pritaria Europos trumpųjų nuotolių laivybos tinklo formavimo veiksmų planui ir prašo skatinimo centrų jį kuo greičiau įgyvendinti;

19.   įvertina darbo, kurį atlieka nacionaliniai trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centrai ir jų Europos tinklas, svarbą ir kviečia valstybes nares tam tikrais atvejais, laikantis Bendrijos teisės aktų, paremti šiuos centrus;

20.   pabrėžia, kad strateginį planuojamų jūrų greitkelių poveikio aplinkai vertinimą valstybės narės ir Komisija privalo atlikti kartu; mano, kad šio poveikio aplinkai vertinimo metu turėtų būti analizuojamas net tik paties maršruto, bet ir uosto plėtros poveikis aplinkai bei transporto judėjimui pakrantėje;

21.   kviečia Komisiją skatinant trumpųjų nuotolių jūrų laivybą kartu pasiūlyti, kaip pagerinti šiame sektoriuje dirbančiųjų socialinius standartus;

Aplinkosaugos aspektai

22.   primena būtinybę stiprinti teigiamą trumpųjų nuotolių jūrų laivybos įvaizdį aplinkosaugos požiūriu, ypač vandens ir oro atžvilgiu, ir šiuo tikslu nustatyti minimalius aplinkos apsaugos reikalavimus, pvz., naudoti kurą, kurio sudėtyje yra mažai sieros, ir apriboti į orą ir vandenį išmetamų teršalų (SOx, NOx, CO2, ir pan.) kiekius; mano, kad daugiau dėmesio taip pat turėtų būti skiriama ekologiškų laivų koncepcijai, kuri buvo priimta 2002 m. vykusioje penktojoje Šiaurės jūros šalių ministrų konferencijoje;

23.   tačiau pabrėžia, jog reikalingi griežtesni Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys išmetamųjų dujų kiekį ir vandens taršą, kurią kelia trumpųjų nuotolių jūrų laivyba;

24.   dar kartą pabrėžia, jog būtina skatinti ir tęsti mažiau teršiančio kuro tyrimus;

25.   dar kartą pabrėžia poreikį atnaujinti statistinius įvairių transporto rūšių augimo Europoje duomenis, ypač duomenis apie sausuma gabenamų prekių kilmę ir paskirtį, kad būtų galima palengvinti intermodalinį perėjimą prie jūrų transporto;

Jūrų greitkeliai

26.   pripažįsta jūrų greitkelių koncepcijos svarbą ir galimybę jiems tapti naudinga priemone trumpųjų nuotolių jūrų laivybos propagavime sudarant sąlygas skatinti, pirmiausia atitinkamais atvejais bendrai finansuojant infrastruktūros priemones, modalinį pervežimų keliais pakeitimą gabenimu jūra bei tinkamu būdu pagerinti atokių ir salų regionų susisiekimą su centriniais rinkos regionais;

27.   pažymi šiuo metu vykstančią diskusiją dėl kokybės ženklo jūrų greitkeliams, kuris galėtų būti suteikiamas ir intermodalinio transporto operacijoms, apimančioms tam tikrus kokybės kriterijus atitinkančias gabenimo trumpojo nuotolio jūros laivais paslaugas; pažymi, kad kokybės ženklas jūrų greitkeliams, naudojantis ar nesinaudojant pagal Europos bendrijos taisykles, ypač konkurenciją reglamentuojančias taisykles, teikiama viešųjų fondų parama, galėtų būti suteikiamas šiuo metu teikiamoms kokybiškoms gabenimo paslaugoms bei toms paslaugoms, kurių teikėjai yra prisiėmę įsipareigojimų pasiekti reikalaujamą teikiamų paslaugų kokybės lygį;

28.   ragina priimti efektyvias, aiškias ir adekvačias veiksmų dė jūrų greitkelių ir trumpųjų nuotolių jūrų laivybos linijų finansavimo formas, sudarančias optimalią galimybę skirti papildomų lėšų paleisti naujas ilgalaikes ir perspektyvias linijas (kurios, kita vertus, jokiu būdu neturi daryti žalos esamoms jūrų laivybos paslaugoms), o prireikus pagal Bendrijoje galiojančias taisykles naudoti ir viešąsias paslaugas;

29.   primygtinai ragina paklausos konglomeraciją įtraukti į Bendrijos valstybės pagalbos jūrų transportui gairių nuostatas kaip prioritetinį kriterijų;

30.   ragina patikslinti Europos bendrijoje galiojančias taisykles, susijusias su susitarimų dėl jūros greitkelių eksploatacijos pradėjimo sudarymo tvarka, bei konkurencijos teisės taisykles, susijusias su trumpųjų nuotolių jūrų laivybos projektų bei jūros greitkelių nacionaliniu viešuoju finansavimu;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 121, 2001 4 24, p. 489.
(2) OL C 43 E, 2004 2 19, p. 250.
(3)1 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 884/2004/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (OL L 167, 2004 4 30, p. 1).
(4) OL C 97 E, 2004 4 22, p. 612.


Trečiųjų šalių tyrėjai: speciali įleidimo tvarka *
PDF 332kWORD 103k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl specialios trečiųjų šalių piliečių įleidimo mokslinių tyrimų vykdymo tikslais tvarkos (KOM(2004)0178 – C6-0011/2004 – 2004/0061(CNS))
P6_TA(2005)0087A6-0054/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (KOM(2004)0178)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 punkto a papunktį ir 4 punktą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį, pagal kurį Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0011/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0054/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai keisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
1 pakeitimas
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Norint įvykdyti Europos Vadovų Tarybos Barselonoje numatytą tikslą – investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus, Europos Bendrijoje turėtų dirbti apie 700 000 tyrėjų. Siekiant šio tikslo būtina imtis priemonių, kurios sudomintų jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, plėstų mokymosi ir judėjimo mokslinių tyrimų tikslais galimybes, pagerintų Bendrijos mokslininkų karjeros perspektyvas ir atvertų plačias mokslinės karjeros galimybes trečiųjų šalių piliečiams, kurie galėtų atvykti į Bendriją vykdyti mokslinių tyrimų.
(4)  Norint įvykdyti Europos Vadovų Tarybos Barselonoje iškeltą tikslą – iki 2010 m. investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus, Europos bendrijoje turėtų dirbti apie 700 000 tyrėjų. Siekiant šio tikslo būtina imtis priemonių, kurios sudomintų jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, skatintų moteris dalyvauti mokslinių tyrimų veikloje, plėstų mokymosi ir judėjimo mokslinių tyrimų tikslais galimybes, pagerintų tyrėjų karjeros perspektyvas Bendrijoje ir atvertų Bendriją trečiųjų šalių piliečiams, kuriems būtų leista atvykti į Bendriją vykdyti mokslinių tyrimų.
2 pakeitimas
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Ši Direktyva yra skirta padėti šiuos tikslus pasiekti skatinant trečiųjų šalių piliečių įleidimą į ES ilgiau kaip trims mėnesiams ir jų mobilumą siekiant, kad Bendrija taptų patrauklesnė viso pasaulio tyrėjams ir palaikant Bendrijos, kaip tarptautinio mokslinių tyrimų centro, poziciją.
(5)  Ši Direktyva yra skirta padėti šiuos tikslus pasiekti skatinant trečiųjų šalių piliečių įleidimą į ES ilgiau kaip trims mėnesiams ir jų mobilumą siekiant, kad Bendrija taptų patrauklesnė viso pasaulio tyrėjams, ypač turintiems aukščiausią kvalifikaciją, ir palaikant Bendrijos, kaip tarptautinio mokslinių tyrimų centro, poziciją.
3 pakeitimas
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Svarbu skatinti tyrėjų mobilumą, siekiant plėtoti ir stiprinti partnerių bei tinklų ryšius visame pasaulyje.
(12)  Svarbu skatinti trečiųjų šalių piliečių, įleistų į Europos Sąjungą atlikti mokslinius tyrimus, mobilumą, siekiant plėtoti ir stiprinti partnerių bei tinklų ryšius ir nustatyti Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vaidmenį visame pasaulyje.
4 pakeitimas
12 a konstatuojamoji dalis (naujas)
12a) Šeimos susijungimo galimybė yra svarbiausia tyrėjo mobilumo sąlyga, todėl būtina lengviau leisti atvykti tyrėjų šeimų nariams, kad būtų išsaugomos šeimos.
32 pakeitimas
12b konstatuojamoji dalis (nauja)
12b. Tyrėjai ir jų šeimos nariai privalo turėti galimybę būti kartu priimančios valstybės narės teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje1.
____________________
1 OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
5 pakeitimas
14a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) Tyrėjai, kurie atvyksta į kitas valstybes nares dirbti mokslo tiriamąjį darbą, turėtų būti atleisti nuo apribojimų patekti į darbo rinką, nors šie apribojimai taikomi kai kuriems ES piliečiams pereinamuoju laikotarpiu.
6 pakeitimas
1 straipsnis
Galiojanti direktyva nustato tyrėjų iš trečiųjų šalių, atvykstančių į valstybes nares ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui vykdyti mokslinių tyrimų projektų pagal priėmimo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų organizacija, įleidimo sąlygas.
Galiojanti direktyva nustato tyrėjų iš trečiųjų šalių, atvykstančių į Europos Sąjungą ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui vykdyti mokslinių tyrimų projektų pagal priėmimo sutartis, sudarytas su viena arba daugiau patvirtintų mokslinių tyrimų organizacijų, esančių vienoje arba keliose valstybėse narėse, įleidimo sąlygas.
7 pakeitimas
2 straipsnio (b) punktas
(b)  "Tyrėjas" reiškia antrosios studijų pakopos mokslinį laipsnį (magistro arba jį atitinkantį) turintį trečiosios šalies pilietį, įleistą į Europos Sąjungos valstybę narę atlikti mokslinių tyrimų projektą mokslinių tyrimų organizacijoje;
(b)  "Tyrėjas" reiškia antrosios studijų pakopos mokslinį laipsnį (ne žemesnį kaip magistro arba jį atitinkantį) turintį trečiosios šalies pilietį, įleistą į Europos Sąjungos valstybę narę atlikti mokslinių tyrimų projektą mokslinių tyrimų organizacijoje;
8 pakeitimas
4 straipsnio 2 dalies 1a pastraipa (nauja)
Mokslinių tyrimų organizacijai išduodamas leidimas galioja penkerius metus su galimybe pratęsti tokiam pačiam laikui. Valstybės narės gali išduoti leidimą ilgesniam laikui. Mokslinių tyrimų organizacijoms, kurioms atsisakyta išduoti leidimus, pateikiamas išsamus atsisakymo išduoti leidimus priežasčių paaiškinimas.
9 pakeitimas
4 straipsnio 3 dalis
3.   Valstybės narės išduoda neriboto galiojimo laiko leidimus valstybinėms arba privačioms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla pagal jų veiklos reglamentavimą arba administracinę praktiką apima mokslinių tyrimų vykdymą ir aukštojo mokslo įstaigų steigimą valstybių narių teritorijoje.
3.   Pagal nacionalinius įstatymus valstybės narės gali reikalauti iš mokslinių tyrimų organizacijos rašytinio įsipareigojimo kompensuoti tyrėjo buvimo šalies teritorijoje, sveikatos ir grįžimo į savo šalį išlaidas, finansuojamas iš viešųjų fondų tuo atveju, jei tyrėjas neteisėtai pasilieka priimančiosios valstybės teritorijoje. Finansinė mokslinių tyrimų organizacijos atsakomybė baigiasi vėliausiai praėjus šešiems mėnesiams nuo priėmimo sutarties galiojimo pabaigos.
10 pakeitimas
4 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės išduoda neriboto galiojimo laiko leidimus viešosioms įstaigoms, jei mokslinių tyrimų veiklą jos vykdo greta savo pagrindinės veiklos.
išbraukta
11 pakeitimas
4 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės išduoda privačioms įstaigoms leidimus, galiojančius penkerius metus su galimybe pratęsti, jei be savo korporacijos siekiamų tikslų jos papildomai vykdo mokslinių tyrimų veiklą.
išbraukta
12 pakeitimas
4 straipsnio 6 dalis
6.  Pateikusi prašymą leidimui mokslinių tyrimų organizacija valstybės narės atžvilgiu prisiima įsipareigojimą padengti priimamų tyrėjų buvimo valstybės narės teritorijoje sveikatos ir grįžimo į savo šalį išlaidas ir jiems išduos 5 straipsnio 3 dalyje numatytą patvirtinimą. Mokslinių tyrimų organizacijos atsakomybė baigiasi praėjus vieniems metams nuo 5 straipsnyje numatytos priėmimo sutarties galiojimo pabaigos arba nuo tos dienos, kai įstaiga pagal 5 straipsnio 4 dalį praneša valstybei narei apie nenumatytą įvykį, kuris sutrukdė įvykdyti sutartį; atsakomybė išlieka tol, kol tyrėjas būna Europos Sąjungos teritorijoje.
išbraukta
13 pakeitimas
4 straipsnio 7 dalis
7.  Patvirtintos mokslinių tyrimų organizacijos, pasibaigus atitinkamų priėmimo sutarčių galiojimui, per du mėnesius pateikia valstybių narių tam paskirtai valdžios institucijai patvirtinimą, kad darbas buvo atliktas pagal kiekvieną mokslinių tyrimų projektą, dėl kurių jie pasirašė priėmimo sutartį pagal 5 straipsnį.
7.  Valstybės narės gali numatyti, kad patvirtintos mokslinių tyrimų organizacijos, pasibaigus atitinkamų priėmimo sutarčių galiojimui, per du mėnesius privalo pateikti valstybių narių tam paskirtai kompetentingai valdžios institucijai patvirtinimą, kad darbas buvo atliktas pagal kiekvieną mokslinių tyrimų projektą, dėl kurių jie pasirašė priėmimo sutartį pagal 5 straipsnį.
14 pakeitimas
4 straipsnio 9 pastraipa
9.  Valstybė narė gali atsisakyti pratęsti patvirtinimą arba nuspręsti jį panaikinti mokslinių tyrimų organizacijai, nustojusiai tenkinti 2–7 pastraipose nustatytas sąlygas arba pasirašiusiai priėmimo sutartį su trečiosios šalies piliečiu, kuriam valstybė narė yra pritaikiusi 8 straipsnio 1 pastraipą. Atsisakius išduoti patvirtinimą arba jį anuliavus arba jo neatnaujinus pagal 8 straipsnio 1 pastraipą ta organizacija negali teikti naujos paraiškos penkerius metus nuo sprendimo panaikinti patvirtinimą arba jo neatnaujinti paskelbimo datos.
9.  Valstybė narė gali atsisakyti pratęsti patvirtinimą arba nuspręsti jį panaikinti mokslinių tyrimų organizacijai, nustojusiai tenkinti 2–7 pastraipose nustatytas sąlygas arba pasirašiusiai priėmimo sutartį su trečiosios šalies piliečiu, kuriam valstybė narė yra pritaikiusi 8 straipsnio 1 dalį. Atsisakius išduoti patvirtinimą arba jį panaikinus arba jo neatnaujinus pagal 8 straipsnio 1 dalį ta organizacija negali teikti naujos paraiškos penkerius metus nuo sprendimo panaikinti patvirtinimą arba jo neatnaujinti paskelbimo datos. Mokslinių tyrimų organizacijos nebus laikomos atsakingos už 6 straipsnio (a) ir (d) punkte nurodytų sąlygų pažeidimus, išskyrus atvejus, kai jas galima įtarti bendrininkavus tyrėjui atliekant neteisėtus veiksmus.
16 pakeitimas
7 straipsnis
Valstybės narės išduoda leidimą gyventi, galiojantį vienerius arba daugiau metų, ir jį kasmet pratęsia, jei yra tenkinamos 5 ir 6 straipsnių sąlygos. Jei mokslinių tyrimų darbai trunka trumpiau kaip vieneri metai, tyrėjui išduodamo leidimo nuolat gyventi galiojimo terminas sutampa su darbo pabaigos data.
Valstybės narės išduoda leidimą nuolat gyventi, kurio galiojimo terminas sutampa su priėmimo sutarties galiojimo terminu. Prašančiajam išduoti leidimą pageidaujant šis terminas gali būti partęstas iki trisdešimties dienų.
17 pakeitimas
7a straipsnis (naujas)
7a straipsnis
Šeimos nariai
1.  Valstybės narės leidžia tyrėjo šeimos nariams atvykti ir gyventi.
2.  Šeimos nariais laikomi:
a) sutuoktinis;
b) tyrėjo, kuris yra trečiosios šalies pilietis, partneris, su kuriuo buvo įregistruota partnerystės sutartis, jeigu, laikantis priimančiosios valstybės narės įstatymų, įregistruoti santykiai prilygsta santuokai ir atitinka priimančiosios valstybės narės įstatymų nustatytas sąlygas;
c) tiesioginiai palikuonys, neturintys 21 metų arba kurie yra priklausomi, ir tiesioginiai sutuoktinio arba partnerio, nurodyto b punkte, palikuonys;
d) priklausomi tyrėjo, sutuoktinio arba partnerio, nurodyto b punkte, tėvai.
Priimančioji valstybė narė yra laisva taikyti palankiausias sąlygas.
18 pakeitimas
8 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti pratęsti leidimą gyventi dėl viešosios tvarkos, valstybinio saugumo arba visuomenės sveikatos priežasčių. Valstybės narės, priėmusios tokį sprendimą, atkreipia dėmesį į viešosios tvarkos arba visuomenės sveikatos pažeidimo, kurį padarė suinteresuotas asmuo, rimtumą arba prigimtį arba asmens keliamą grėsmę. Suinteresuotos valstybės narės kompetentinga valstybinė įstaiga negali nepratęsti leidimo gyventi, panaikinti leidimo ar išsiųsti jį turintį asmenį iš teritorijos dėl ligos ar negalios, patirtos po to, kai jau buvo išduotas leidimas gyventi.
2.  Valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti pratęsti leidimą gyventi dėl visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos priežasčių. Valstybės narės, priėmusios tokį sprendimą, atkreipia dėmesį į visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos pažeidimo, kurį padarė suinteresuotas asmuo, rimtumą arba prigimtį arba asmens keliamą grėsmę. Suinteresuotos valstybės narės kompetentinga valstybinė įstaiga negali nepratęsti leidimo gyventi, panaikinti leidimo ar išsiųsti jį turintį asmenį iš teritorijos dėl ligos ar negalios, patirtos po to, kai jau buvo išduotas leidimas gyventi.
19 pakeitimas
11 straipsnis
Tyrėjai, įleisti pagal šią direktyvą, gali mokyti aukštojo mokslo įstaigose, nenusižengdami valstybės narės teisės aktams ir administracinei praktikai, nurodytą maksimalų kiekvienos valstybės narės valandų skaičių per metus.
Tyrėjai, įleisti pagal šią direktyvą, gali mokyti pagal nacionalinius teisės aktus. Valstybės narės nustato maksimalų valandų ar dienų per metus skaičių, kiek tyrėjui leidžiama mokyti, jeigu toks apribojimas yra numatytas esamuose nacionalinės teisės aktuose.
20 pakeitimas
13 straipsnis
1.  Leidimo gyventi, išduoto vadovaujantis galiojančios direktyvos nuostatomis, turėtojas, pateikęs šį leidimą ir galiojantį pasą arba kitą galiojantį kelionės dokumentą, gali atlikti mokslinius tyrimus, įeinančius į jo vykdomą mokslinių tyrimų projektą, kitos valstybės narės teritorijoje, jei tai nekelia grėsmės viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui ar visuomenės sveikatai. Prireikus, atsižvelgiant į šiai mokslinių tyrimų daliai atlikti reikalingą laikotarpį, pasirašoma kita priėmimo sutartis, kurios pagrindu tyrėjui išduodamas leidimas gyventi antrojoje valstybėje narėje.
1.  Trečiosios šalies piliečiui, įsileistam į valstybę narę dirbti mokslo tiriamąjį darbą pagal šios direktyvos nuostatas, leidžiama dalį mokslinių tyrimų atlikti kitos valstybės narės teritorijoje, atsižvelgiant į šiame straipsnyje išdėstytas sąlygas.
2.  Pirmosios dalies nuostatos nepanaikina valstybių narių teisės reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai, , turintys vienos valstybės narės vizą, bet negalintys laisvai vykti į kitą valstybę narę, kaip tai nustatyta Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 21 straipsnyje, įsigytų trumpalaikę vizą.
2.  Jei tyrėjas gyvena kitos valstybės narės teritorijoje ne ilgiau kaip tris mėnesius, jis gali vykdyti mokslinius tyrimus remdamasis priėmimo sutartimi, sudaryta pirmojoje valstybėje narėje, jei turi pakankamai lėšų gyventi kitoje valstybėje narėje ir jei, kitos valstybės narės manymu, nesukelia grėsmės jos viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui ir visuomenės sveikatai.
2a. Jei tyrėjas gyvena kitoje valstybėje narėje ilgiau negu tris mėnesius, ši valstybė narė gali reikalauti sudaryti naują priėmimo sutartį, pagal kurią jos teritorijoje būtų vykdomi moksliniai tyrimai. Bet kuriuo atveju kitos valstybės narės atžvilgiu turi būti įvykdytos visos sąlygos, išdėstytos 5 ir 6 straipsniuose.
2b. Kai pagal atitinkamų įstatymų nuostatas norint vykti iš vienos valstybės narės į kitą, būtina gauti vizą arba leidimą gyventi šalyje, ši viza arba leidimas gyventi išduodami nedelsiant ir per tokį laikotarpį, kad nebūtų trukdoma mokslinių tyrimų eigai, paliekant kompetentingoms institucijoms pakankamai laiko išnagrinėti prašymą.
Valstybės narės nereikalauja, kad tyrėjas, prieš paduodamas prašymą vizai arba leidimui gyventi šalyje gauti, išvyktų iš valstybės teritorijos.
21 pakeitimas
13 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2 c. Tyrėjas jo leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu gali toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje pateikti paraišką sudaryti naują priėmimo sutartį. Nauja paraiška tvarkoma pagal supaprastintą procedūrą, į kurią neįeina 5 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nustatytos sąlygos tikrinimas, jeigu pirmoji mokslinių tyrimų organizacija gali pateikti raštišką patvirtinimą, kad iki naujos paraiškos pateikimo darbas buvo atliktas patenkinamai.
22 pakeitimas
15 straipsnio 1 dalis
1.  Tiesiogiai susijusios valdžios įstaigos, esančios valstybėje narėje, remdamosi registravimo darbo tvarka, išdėstyta atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose, raštiškai praneša pretendentui apie savo sprendimus dėl prašymo priimti ar leidimo gyventi pratęsimo mažiausiai per 30 dienų nuo prašymo pateikimo datos. Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustato, kokių padarinių atitinkamoms valdžios įstaigoms turės laiku nepadarytas sprendimas.
1.  Tiesiogiai susijusios valdžios įstaigos, esančios valstybėje narėje, remdamosi registravimo darbo tvarka, išdėstyta atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose, nedelsdamos praneša pretendentui apie savo sprendimus dėl prašymo priimti ar leidimo gyventi pratęsimo raštu mažiausiai per 30 dienų nuo prašymo pateikimo datos. Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustato, kokių padarinių atitinkamoms valdžios įstaigoms turės laiku nepadarytas sprendimas. Išskirtiniais sudėtingų prašymų atvejais, terminas gali būti atidėtas , bet jokiu būdu ne ilgiau kaip trisdešimčiai dienų. Prašymo teikėjas gauna išsamų paaiškinimą, kodėl pratęstas terminas.
23 pakeitimas
16 straipsnio 1a dalis (nauja)
Šias išlaidas gali padengti mokslinių tyrimų organizacija, su kuria suinteresuotoji šalis pasirašė mokslinių tyrimų sutartį.
24 pakeitimas
18 straipsnis
Periodiškai, pirmą kartą ne vėliau kaip [...*], Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip šalys narės taiko šios direktyvos nuostatas, ir prireikus siūlo pakeitimų. Šiuo tikslu valstybės narės pateikia Komisijai statistinius duomenis, susijusius su šios direktyvos nuostatų įgyvendinimu.
____________
* [Praėjus trejiems metams po šios direktyvos įsigaliojimo.]
Periodiškai, pirmą kartą praėjus dvejiems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip šios direktyvos nuostatos taikomos valstybėse narėse ir kaip įgyvendinamos priemonės, numatytos dviejose Tarybos rekomendacijose siekiant supaprastinti trečiųjų šalių piliečių, kurie atvykstančių vykdyti mokslinių tyrimų, įleidimą į Europos Bendriją, o prireikus siūlo būtinų direktyvos pakeitimų ir papildymų bei galimo antrosios rekomendacijos performavimo į reglamentą. Šiuo tikslu valstybės narės pateikia Komisijai statistinius duomenis, susijusius su šios direktyvos nuostatų įgyvendinimu.

(1) Dar neskelbtas OL.


Trečiųjų šalių tyrėjai: įleidimo supaprastinimas *
PDF 266kWORD 45k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos supaprastinti trečiųjų šalių piliečių įleidimo į Europos Bendriją mokslinių tyrimų vykdymo tikslais tvarką (KOM(2004)0178 – C6-0012/2004 – 2004/0062(CNS))
P6_TA(2005)0088A6-0054/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (KOM(2004)0178)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį, pagal kurį Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0012/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0054/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai keisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Europos Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
25 pakeitimas
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Norint įvykdyti Europos Vadovų Tarybos Barselonoje numatytą tikslą – investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus, Europos Bendrijoje turėtų dirbti apie 700 000 tyrėjų. Siekiant šio tikslo būtina imtis priemonių, kurios sudomintų jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, plėstų mokymosi ir judėjimo mokslinių tyrimų tikslais galimybes, pagerintų Bendrijos mokslininkų karjeros perspektyvas ir atvertų plačias mokslinės karjeros galimybes trečiųjų šalių piliečiams, kurie galėtų atvykti į Bendriją vykdyti mokslinių tyrimų.
(4)  Norint įvykdyti Europos Vadovų Tarybos Barselonoje iškeltą tikslą – investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus, Europos bendrijoje turėtų dirbti apie 700 000 tyrėjų. Siekiant šio tikslo būtina imtis priemonių, kurios sudomintų jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, skatintų moteris dalyvauti mokslinių tyrimų veikloje, plėstų mokymosi ir judėjimo mokslinių tyrimų tikslais galimybes, pagerintų tyrėjų karjeros perspektyvas Bendrijoje ir atvertų Bendriją trečiųjų šalių piliečiams, kuriems būtų leista atvykti į Bendriją vykdyti mokslinių tyrimų.
26 pakeitimas
1 dalies c punktas
c) užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams galimybę dirbti tyrėjais nenustatant jų darbui galutinio termino, išskyrus atvejus, kai išimtį galima pateisinti tyrėjo kilmės šalies poreikiais;
c) užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams galimybę dirbti tyrėjais nenustatant jų darbui galutinio termino, išskyrus atvejus, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis neturi galiojančio paso arba atitinkamo kelionės dokumento arba kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai;
27 pakeitimas
2 dalies b punktas
b) užtikrinti tyrėjais dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams, kad jų leidimai gyventi bus neribotai atnaujinami, išskyrus atvejus, kai išimtį galima pateisinti tyrėjo kilmės šalies poreikiais;
c) užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams galimybę dirbti tyrėjais nenustatant jų darbui galutinio termino, išskyrus atvejus, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis neturi galiojančio paso arba atitinkamo kelionės dokumento arba kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai;
28 pakeitimas
4 dalies d punktas
d) ministerijoje paskirti kontaktinį asmenį dirbantį mokslinių tyrimų srityje, kuris būtų atsakingas už tyrėjų priėmimą iš trečiųjų šalių;
d) ministerijoje paskirti kontaktinį asmenį dirbantį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuris būtų atsakingas už tyrėjų priėmimą iš trečiųjų šalių;

(1) Dar neskelbtas OL.


Trečiųjų šalių tyrėjai: trumpalaikės vizos ***I
PDF 393kWORD 54k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos supaprastinti valstybių narių vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių tyrėjams, keliaujantiems Europos bendrijos teritorijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais (KOM(2004)0178 – C6-0013/2004 – 2004/0063(COD))
P6_TA(2005)0089A6-0054/2005

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0178)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 2 punkto b papunkčio ii dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0013/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0054/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą pateikti pasiūlymą Parlamentui, jei ji šį pasiūlymą ketina keisti iš esmes arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. balandžio 12 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2005/.../EB supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Europos bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais

P6_TC1-COD(2004)0063


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 punkto b papunkčio ii dalį;

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)  Atsižvelgdama į Europos mokslinių tyrimų politikos konsolidavimą ir restruktūrizavimą, 2000 m. sausio mėn. Komisija nusprendė, kad yra būtina sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę kaip pagrindinį būsimų Bendrijos veiksmų šioje srityje objektą.

(2)  Europos Vadovų Taryba Lisabonoje, patvirtindama Europos mokslinių tyrimų erdvę, iškėlė Bendrijai tikslą iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje.

(3)  Ekonomikos globalizacija reikalauja didesnio mokslo darbuotojų mobilumo, kurį pripažino Europos bendrijos šeštoji pamatinė mokslinių tyrimų programa labiau atverdama savo programas trečiųjų šalių mokslo darbuotojams.

(4)  Norint įvykdyti Europos Vadovų Tarybos Barselonoje iškeltą uždavinį – investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus – Europos bendrijoje turėtų dirbti apie 700 000 mokslo darbuotojų. Šis tikslas turi būti įgyvendintas imantis tarpusavyje susijusių priemonių, pvz., sudominti jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, skatinti moteris dalyvauti mokslinių tyrimų veikloje, plėsti mokymosi ir judėjimo mokslinių tyrimų tikslais galimybes, pagerinti mokslo darbuotojų karjeros perspektyvas Bendrijoje ir atverti Bendriją trečiųjų šalių piliečiams, kuriems būtų leista atvykti į Bendriją vykdyti mokslinių tyrimų.

(5)  Kad būtų konkurencingos ir patrauklios tarptautiniu mastu, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių supaprastinti mokslo darbuotojų patekimą ir trumpalaikį judėjimą Bendrijoje.

(6)  Trumpalaikio buvimo atveju, valstybės narės turėtų įsipareigoti mokslo darbuotojus, kuriems taikomas vizos reikalavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001(4), laikyti sąžiningai veikiančiais asmenimis ir suteikti jiems acquis numatytas lengvatas trumpalaikių vizų išdavimo procedūros metu.

(7)  Turėtų būti imamasi priemonių, skatinančių keitimąsi informacija ir geriausią praktiką, siekiant patobulinti trumpalaikių vizų išdavimo mokslo darbuotojams tvarką.

(8)  Ši rekomendacija gerbia pagrindines teises ir atitinka principus, nustatytus, pavyzdžiui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(9)  Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir dėl to nėra jos įtakojama. Tačiau, kadangi šia rekomendacija siekiama plėtoti Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas taikomas Protokolo 5 straipsnis.

(10)  Ši rekomendacija grindžiama Šengeno acquis, kurioje Jungtinė Karalystė nedalyvauja, pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 4 ir 5 straipsnį, todėl Jungtinė Karalystė nedalyvaus priimant šią rekomendacija ir nebus jos įtakojama.

(11)  Ši rekomendacija grindžiama Šengeno acquis, kurioje Airija nedalyvauja, pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 4 ir 5 straipsnį, todėl Airija nedalyvaus priimant šią rekomendacija ir nebus jos įtakojama.

(12)  Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės atveju šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų plėtojimas, priskiriamas sričiai, nurodytai 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(5) 1 straipsnio B punkte.

(13)  Ši rekomendacija yra Šengeno acquis pagrindu priimtas ar kitaip su ja susijęs aktas, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(14)  Šia rekomendacija taip pat siekiama įvesti lanksčią formulę mokslo darbuotojams, kurie nori išlaikyti profesinius ryšius su konkrečia organizacija savo kilmės šalyje (pavyzdžiui, kiekvieną semestrą iki trijų mėnesių praleisti priimančioje Europos mokslinių tyrimų organizacijoje, tačiau likusį laiką ir toliau dirbti mokslinių tyrimų organizacijoje savo kilmės šalyje),

REKOMENDUOJA valstybėms narėms:

1. supaprastinti vizų išdavimą įsipareigojant greičiau išnagrinėti trečiųjų šalių mokslo darbuotojų, kuriems taikomas vizos reikalavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, prašymus išduoti vizą .

2. skatinti trečiųjų šalių mokslo darbuotojų, kuriems reikia dažnai keliauti Europos Sąjungoje, tarptautinį mobilumą, išduodant jiems daugkartines vizas. Nustatant vizų galiojimo laikotarpį, valstybės narės atsižvelgia į mokslinių tyrimų programų, kuriose dalyvauja mokslo darbuotojai, trukmę.

3. įsipareigoti supaprastinti suderinto požiūrio į patvirtinančius dokumentus, kuriuos mokslo darbuotojai privalo pridėti prie jų prašymo išduoti vizą, priėmimą. Šiuo klausimu bus konsultuojamasi su patvirtintomis mokslinių tyrimų organizacijomis.

4. skatinti vizų išdavimą mokslo darbuotojams be administracinio mokesčio vadovaujantis acquis nustatytomis taisyklėmis.

5. dalyvaujant vietiniame konsuliniame bendradarbiavime, atsižvelgti į siekį supaprastinti vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, kad būtų skatinamas keitimasis geriausia praktika.

6. įsipareigoja iki ...(6) pateikti Komisijai informaciją apie priimtą geriausią praktiką supaprastinant vienodų vizų išdavimą mokslo darbuotojams, kad ji galėtų įvertinti padarytą pažangą. Atsižvelgiant į tai, ar pasiūlymas dėl Direktyvos .../.../EB dėl specialios trečiųjų šalių piliečių įleidimo mokslinių tyrimų vykdymo tikslais tvarkos bus priimta bei atsižvelgiant į vertinimo išvadas, bus išanalizuota galimybė įtraukti šios rekomendacijos nuostatas į tinkamą teisiškai įpareigojantį instrumentą.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar neskelbtas OL.
(2) OL C, p. .
(3) 2005 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) nr. 453/2003 (OL L 69, 2003 3 13, p. 10).
(5) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.
(6)* vieni metai po šios rekomendacijos priėmimo.


Pavojingos medžiagos
PDF 213kWORD 54k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo priedas, siekiant suderinti jį su technikos pažangą, projekto (CMT-2005-151 ir CMT-2005-642)
P6_TA(2005)0090B6-0218/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo priedas, siekiant suderinti jį su technikos pažanga, projektą (CMT-2005-151 ir CMT-2005-642),

–   atsižvelgdamas į Direktyvos 2002/95/EB 7 straipsnyje minimo komiteto 2005 m. kovo 16 d. nuomonę,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, kuriuo nustatoma Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarka(2), 8 straipsnį ir Europos Parlamento ir Komisijos susitarimą dėl Tarybos sprendimo Nr. 1999/468/EB įgyvendinimo tvarkos(3),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 95 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį,

A.   kadangi pagal Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalį nuo 2006 m. liepos 1 d. į rinką teikiamoje naujoje elektros ir elektroninėje įrangoje ribojamas švino, gyvsidabrio, kadmio, šešiavalenčio chromo, polibrominuotų bifenilų (PBB) ir polibrominuotų difenilo eterių (PBDE) naudojimas, išskyrus atvejus, kai pagal tos direktyvos priedą apribojimai netaikomi,

B.   kadangi 2004 m. gruodžio 10 d. Direktyvos Nr. 2002/95/EB 7 straipsniu įkurtas komitetas balsavo už Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Direktyvos Nr. 2002/95/EB priedas, siekiant papildyti jį naujomis išimtimis ir pakeisti jau esamas, projektą,

C.   kadangi Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalyje ir Susitarimo 1 punkte nustatyta, kad Europos Parlamentas "tuo pat metu ir tokiomis pat sąlygomis kaip ir komitetų nariai [...] gauna komitetų posėdžių darbotvarkių projektus, komitetams pateiktų priemonių [...] projektus, balsavimo rezultatus, posėdžių protokolus bei institucijų ir organizacijų, kurioms priklauso valstybių narių paskirti joms atstovauti asmenys, sąrašus",

D.   kadangi Parlamentas, remdamasis savo kontrolės teise, pagal Sprendimą 1999/468/EB tik 2005 m. sausio 28 d. ir tik pareikalavęs gavo sprendimo projektą,

E.   kadangi iki tos datos Parlamentas negavo beveik jokių su komiteto posėdžiais susijusių dokumentų, kuriuos turėjo gauti dėl atliekų tvarkymą reglamentuojančių EB teisės aktų suderinimo su mokslo ir technikos pažanga per 2004 metus,

F.   kadangi 2005 m. vasario 3 d. atsakingas komitetas Parlamente išreiškė susirūpinimą, kad Komisija nesilaiko Sprendimo 1999/468/EB ir 2005 m. vasario 3 d. Susitarimo su Komisija nuostatų; kadangi Komisija įsipareigojo pradėti vykdyti naują komitologijos procedūrą ir 2005 m. vasario 16 d. pateikti visus trūkstamus dokumentus,

G.   kadangi 2005 m. vasario 25 d. Parlamentas gavo naują sprendimo projektą,

H.   kadangi, remiantis Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalimi, leidžiama iš dalies keisti priedą, siekiant suderinti jį su mokslo ir technikos pažanga,

I.   kadangi Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų pavojingų medžiagų saugesnės alternatyvos naudojamos ar kuriamos įrangai, kuriai šiuo metu taikomos išimtys,

J.   kadangi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad "4 straipsnio 1 dalies reikalavimų netaikymas elektros ir elektroninės įrangos medžiagoms, jei jų eliminavimas ar konstrukcijos arba medžiagų pakeitimas panaudojant komponentus, kuriems nereikia jokių iš nurodytųjų medžiagų, yra techniškai ar moksliškai neįmanomas arba dėl pakeitimo atsiradęs neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai nusvertų jų naudą aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai",

K.   kadangi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte pateikti vieninteliai kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti ruošiant sprendimo projektą dėl papildomų išimčių,

L.   kadangi savo sprendimo projekto 2 konstatuojamoje dalyje Komisija tvirtina, kad "neįmanoma išvengti šių pavojingų medžiagų naudojimo tuose specialiuose komponentuose ar medžiagose",

M.   kadangi pagal Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 2 dalį Komisija, prieš pakeisdama priedą, inter alia konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis ir "atsižvelgia į gaunamą informaciją",

N.   kadangi patikrinus, kaip vyksta konsultacijos su suinteresuotomis šalimis, paaiškėjo šios problemos:

   - įrodyti, ar prašomos išimtys yra pagrįstos, ar ne, turėjo suinteresuotos šalys, o ne tie, kurie naudosis tomis išimtimis,
   - prašymai dėl išimčių nebuvo paviešinti, o tai pažeidžia Parlamento gebėjimą veiksmingai vykdyti kontrolę, ypač įvertinti, ar sprendimo projekto 2 konstatuojamosios dalies pareiškimas yra pagrįstas,
   - konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis buvo aptariamas kaštų klausimas, nors kaštų svarstymo nėra numatyta Direktyvoje 2002/95/EB; kadangi netinkami svarstymai kaštų klausimais kelia abejonių dėl sprendimo projekto pagrindo,

O.   kadangi patikrinus Komisijos pavedimu parengtą ataskaitą dėl prašymų pagrįstumo įvertinimo, išaiškėjo šios problemos:

   - teikiant išimtis aiškiai atsižvelgiama į kaštų kriterijų, o tai prieštarauja Direktyvos 2002/95/EB nuostatoms; kadangi neteisėtas kaštų klausimo svarstymas kelia abejonių dėl ataskaitos pagrįstumo,
   - nesuvokiama didelio skirtumo tarp galiojimo datų, kurios turėtų duoti aiškų ženklą verslo atstovams, ir iš esmės atviros bendros peržiūros sąlygos; kadangi bendra peržiūros sąlyga negali būti tapatinama su aiškiomis galiojimo datomis,
   - informacija apie šiuo metu turimus pakaitalus iki galo neatspindi esamos padėties; kadangi tai kelia abejonių dėl ataskaitos, skirtos įvertinti 5 straipsnio 1 dalies b punkto kriterijus, pagrįstumo,

P.   kadangi, remiantis ribota iš suinteresuotų šalių konsultacijų ir Komisijos pavedimu parengtos ataskaitos gauta informacija, patikrinus sprendimo projektą, išaiškėjo šios jo ir ypač jo priedo problemos:

   - pažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies b punktą buvo leista netaikyti reikalavimų esant pakaitalams (7 (antra įtrauka), 10, 12, 13 ir 14 punktai),
   - pažeidžiant 5 straipsnio 2 dalį vienos išimties taikymo laikas buvo pratęstas nepasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis (8 punktas: kadmis elektros kontaktuose),
   - 7 punkto antroje įtraukoje nustatyta galiojimo data iki 2010 metų buvo nepagrįstai išbraukta,
   - sprendime daugiau nenustatyta jokių galiojimo datų, jų nėra net Direktyvos 7 punkte (trečioje įtraukoje), o tai aiškiai prieštarauja Direktyvos 2002/95/EB priedo 10 punkte esančiam pavedimui,
   - pačių prašymų dėl išimčių pateikėjų pasiūlytos galiojimo datos daugeliui punktų nebuvo įtrauktos (10, 11, 13, 14 punktai),
   - pažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies b punktą kai kurios išimtys buvo išplėstas labiau nei buvo prašoma ir (arba) pagrįsta (10, 12 punktai),
   - pažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies b punktą išimtys buvo suteiktos po nepakankamos ar neišsamios techninės diskusijos (7 (antra įtrauka), 10, 14 punktai),
   - vėl buvo įtraukta klaidinga priedo 10 punkto numeracija, nors, kadangi dėl šios numeracijos buvo netinkamai aiškinama direktyva, Komisija įsipareigojo tai ištaisyti (15 punktas),

Q.   kadangi Sprendimo 1999/468/EB 8 straipsnyje nustatyta, kad Parlamentas turi teisę priimti rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad įgyvendinimo priemonių projektas "viršija pagrindinėje priemonėje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus",

1.   remdamasis turima ribota informacija, mano, kad Komisija nesilaikė Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 straipsnio 2 dalies ir todėl viršijo šioje direktyvoje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.   ragina Komisiją, atsižvelgus į šią rezoliuciją, dar kartą išnagrinėti savo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/95/EB priedas, siekiant suderinti jį su technikos pažanga, projektą ir užtikrinti, kad visi priedo daliniai pakeitimai atitiktų tos direktyvos nuostatas;

3.   patvirtina, kad vėliau patikrinus kitas komitologijos bylas, paaiškėjo, jog Sprendimo 1999/468/EB ir Susitarimo procedūrinių nuostatų nesilaikymo Komisijos praktikoje yra ne vienas atvejis;

4.   ragina Komisiją nuodugniai įvertinti visus atvejus, kai buvo nesilaikoma Sprendimo 1999/468/EB ir Susitarimo nuostatų nuo procedūrų pakeitimo 2003 metų pabaigoje, tiksliai apibūdinant kiekvieną nesilaikymo atvejį bei jo pobūdį, ir per 3 mėnesius perduoti Parlamentui pilną įvertinimą;

5.   ragina Komisiją gerbti Parlamento teises pagal Sprendimą 1999/468/EB ir Susitarimą gauti informaciją bei vykdyti kontrolę;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 37, 2003 2 13, p. 19.
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(3) OL L 256, 2000 10 10, p. 19.


Procesinės teisės baudžiamuosiuose procesuose *
PDF 427kWORD 133k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos pagrindų sprendimo dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose visoje Europos Sąjungoje (KOM(2004)0328 – C6-0071/2004 – 2004/0113(CNS))
P6_TA(2005)0091A6-0064/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (KOM(2004)0328)(1),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies c punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurį nuostatas Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0071/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0064/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketina nukrypti nuo Parlamento patvirtinto teksto;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
1 pakeitimas
Visas tekstas
Frazė "kiek galima greičiau" keičiama į "be reikalo nedelsiant".
(Taip keičiama visame tekste.)
2 pakeitimas
5a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTPLK) išvardytos teisės laikomos minimaliomis normomis, kurių valstybės narės privalo visais atvejais laikytis, kaip laikosi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos.
3 pakeitimas
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Abipusio pripažinimo principas yra grindžiamas aukštu tarpusavio pasitikėjimo tarp valstybių narių lygiu. Siekiant stiprinti šį pasitikėjimą siūlomas pagrindų sprendimas numato keletą apsaugos priemonių, skirtų pagrindinių teisių apsaugai. Šios apsaugos priemonės atspindi valstybių narių tradicijas laikantis EŽTPLK nuostatų.
(7)  Abipusio pripažinimo principas yra grindžiamas aukštu tarpusavio pasitikėjimo tarp valstybių narių lygiu. Siekiant stiprinti šį pasitikėjimą siūlomas pagrindų sprendimas numato keletą apsaugos priemonių, skirtų pagrindinių teisių apsaugai. Šios apsaugos priemonės atspindi valstybių narių tradicijas laikantis EŽTPLK ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų .
51 pakeitimas
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Siūlomos nuostatos nėra skirtos paveikti atitinkamas galiojančias kovos su kai kuriomis rimtomis ir sudėtingomis nusikaltimų rūšimis, ypač terorizmu, priemones, kurias numato nacionaliniai įstatymai.
(8)  Siūlomos nuostatos nėra skirtos paveikti atitinkamas galiojančias kovos su kai kuriomis rimtomis ir sudėtingomis nusikaltimų rūšimis, ypač terorizmu, priemones, kurias numato nacionaliniai įstatymai. Visos priemonės atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartiją.
5 pakeitimas
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Buvo identifikuotos penkios sritys, kuriose visų pirma gali būti taikomi bendri standartai. Šios sritys yra: teisinio atstovavimo prieinamumas, užtikrinimas, kad asmenys, kuriems yra būtinas ypatingas dėmesys ir kurie, negavę šio dėmesio, negalėtų sekti proceso, gautų tokį dėmesį, konsulinė pagalba sulaikytiems užsienio valstybių piliečiams ir įtariamųjų ir kaltinamųjų informavimas raštu apie jų teises.
(10)   Siekiant skatinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, reikia numatyti apsaugos straipsnius, kurie apsaugotų pagrindines tiek įtariamųjų, tiek nusikaltimo aukų bei liudininkų teises. Tačiau pagrindinis šio pagrindų sprendimo dėmesio objektas yra įtariamųjų asmenų teisių apsauga. Buvo identifikuotos penkios sritys, kuriose visų pirma gali būti taikomi bendri standartai. Šios sritys yra: teisinio atstovavimo prieinamumas, užtikrinimas, kad asmenys, kuriems yra būtinas ypatingas dėmesys ir kurie, negavę šio dėmesio, negalėtų sekti proceso, gautų tokį dėmesį, konsulinė pagalba sulaikytiems užsienio valstybių piliečiams ir įtariamųjų ir kaltinamųjų informavimas raštu apie jų teises.
6 pakeitimas
10a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a) Šį pagrindų sprendimą reikia įvertinti per dvejus metus nuo jo įsigaliojimo datos, atsižvelgiant į įgytą patirtį. Prireikus, siekiant patobulinti numatytas apsaugos priemones, jis turėtų būti iš dalies pakeistas.
8 pakeitimas
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Teisė į konsulinę pagalbą yra numatyta 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 36 straipsnyje, kuris numato valstybėms teisę susisiekti su savo piliečiais. Šio pagrindų sprendimo nuostatomis ši teisė suteikiama Europos piliečiams, o ne valstybėms. Tai padidina jo matomumą, o tuo pačiu ir jo efektyvumą. Ilgesniu laikotarpiu laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas, kuriame vyrauja pasitikėjimas tarp valstybių narių, turėtų sumažinti ar visai panaikinti poreikį konsulinei pagalbai.
(16)  Teisė į konsulinę pagalbą yra numatyta 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 36 straipsnyje, kuris numato valstybėms teisę susisiekti su savo piliečiais. Šio pagrindų sprendimo nuostatomis ši teisė suteikiama Europos piliečiams, o ne valstybėms. Tai padidina jo matomumą, o tuo pačiu ir jo efektyvumą.
9 pakeitimas
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Įtariamųjų ir kaltinamųjų informavimas raštu apie jų teises yra priemonė, kuri pagerina proceso teisingumą ir tam tikra apimtimi užtikrina, kad kiekvienas asmuo, įtariamas ar kaltinamas baudžiamosios veikos padarymu žinotų savo teises. Jei įtariamieji ir kaltinamieji nežino savo teisių, jiems yra sunkiau reikalauti leisti pasinaudoti šiomis teisėmis. Rašytinio pranešimo apie jų teises paprasto "Teisių laiško" forma išspręs šią problemą.
(17)  Įtariamųjų ir kaltinamųjų informavimas raštu apie jų teises yra priemonė, kuri pagerina proceso teisingumą ir tam tikra apimtimi užtikrina, kad kiekvienas asmuo, įtariamas ar kaltinamas baudžiamosios veikos padarymu žinotų savo teises. Jei įtariamieji ir kaltinamieji nežino savo teisių, jiems yra sunkiau reikalauti leisti pasinaudoti šiomis teisėmis. Rašytinio pranešimo apie jų teises paprasto "Teisių laiško" forma išspręs šią problemą. Įtariamuosius, turinčius regėjimo negalią arba negalinčius skaityti, reikėtų informuoti žodžiu apie pagrindines jų teises.
10 pakeitimas
18 konstatuojamoji dalis
(18)  Yra būtina sukurti mechanizmą, kuris leistų įvertinti šio pagrindų sprendimo efektyvumą. Dėl šios priežasties vertinimo ir stebėjimo tikslais valstybės narės turėtų rinkti ir fiksuoti informaciją. Komisija panaudos surinktą informaciją viešai prieinamoms ataskaitoms parengti. Tai stiprins tarpusavio pasitikėjimą, kadangi kiekviena valstybė narė žinos, kad kitos valstybės narės taiko teisingo teismo teises.
(18)  Yra būtina sukurti mechanizmą, kuris leistų įvertinti šio pagrindų sprendimo efektyvumą. Valstybės narės renka ir registruoja informaciją, taip pat ir gautą iš nevalstybinių organizacijų, tarpvalstybinių organizacijų ir profesionalių teisininkų organizacijų, vertėjų žodžiu bei raštu, kurios reikia atlikti įvertinimui ir kontrolei. Komisija panaudos surinktą informaciją viešai prieinamoms ataskaitoms parengti. Tai stiprins tarpusavio pasitikėjimą, kadangi kiekviena valstybė narė žinos, kad kitos valstybės narės taiko teisingo teismo teises.
11 pakeitimas
1 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Toliau tokie procesai vadinami "baudžiamaisiais procesais".
Išbraukta.
12 pakeitimas
1 straipsnio 2 dalis
2.  Teisės taikomos visiems asmenims, įtariamiems baudžiamųjų veikų padarymu ("įtariamasis"), nuo to momento, kai valstybės narės kompetentingos institucijos informuoja jį, kad jis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, iki galutinio teismo nuosprendžio priėmimo.
2.  Teisės taikomos visiems asmenims, įtariamiems baudžiamųjų veikų padarymu ("įtariamasis") arba, jei įtariamasis yra juridinis asmuo, juridinio asmens atstovui, nuo to momento, kai valstybės narės kompetentingos institucijos susisiekė su juo iki galutinio teismo sprendimo, t.y. nuosprendžio priėmimo ir apeliacinio teismo sprendimo.
13 pakeitimas
1a straipsnis (naujas)
1a straipsnis
Sąvokos
Šiame pagrindų sprendime vartojamos toliau pateikiamos sąvokos:
a) "teisine konsultacija'laikoma:
- pagalba, kurią suteikia advokatas arba tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, įtariamajam prieš ir per bet kokią policijos apklausą, susijusią su nusikaltimu, kurį padarius tas asmuo įtariamas;
- pagalba, suteikiama įtariamajam, ir advokato arba tinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, atstovavimas įtariamajam per baudžiamąjį procesą;
b) "baudžiamuoju procesu" laikoma:
i) bylos nagrinėjimas, siekiant nustatyti įtariamojo kaltę ar nekaltumą arba nuteisti tą asmenį;
ii) apeliacinių skundų dėl i) punkte minėtų teismo procesų nagrinėjimas, arba
iii) bylos, kurią iškelia administracinės valdžios institucijos dėl veikos, už kurią pagal valstybės narės įstatymus baudžiama, ir kai dėl šio sprendimo gali būti iškelta byla teisme, ypač turinčiame jurisdikciją spręsti baudžiamąsias bylas, nagrinėjimas;
c) "šeimos nariams prilyginamais asmenimis" laikomi:
- asmenys, kurie pagal valstybės narės įstatymus su įtariamuoju gyvena kaip registruoti ar kitu būdu įteisinti tos pačios lyties partneriai,
- asmenys, kurie nuolat gyvena drauge su įtariamuoju kaip nesantuokiniai partneriai.
14 pakeitimas
1b straipsnis (naujas)
1b straipsnis
Teisė į gynybą
Įtariamieji prieš duodami parodymus arba po to, kai prieš duodant parodymus jiems buvo pritaikytos jų laisvę ribojančios priemonės, priklausomai nuo to, kas anksčiau, turi teisę gauti informaciją iš atitinkamų institucijų apie jiems pateiktus kaltinimus ir įtarimų pagrindą.
15 pakeitimas
2 straipsnis
1.  Įtariamasis, jei jis to nori, turi teisę kiek įmanoma greičiau gauti teisinę pagalbą, ir turi teisę ją gauti viso baudžiamojo proceso metu.
1.  Įtariamasis turi teisę be reikalo nedelsiant gauti teisinę pagalbą (ne vėliau kaip per 24 val. po sulaikymo).
2.  Įtariamasis turi teisę gauti teisinę pagalbą prieš atsakydamas į klausimus, susijusius su jam pateiktais kaltinimais.
2.  Įtariamasis turi teisę gauti teisinę pagalbą visais atvejais prieš bet kokią apklausą bet kuriuo baudžiamojo proceso etapu bei lygmeniu ir per bet kokio tipo apklausą.
16 pakeitimas
2 straipsnio 2a dalis (nauja)
2a. Įtariamieji turi teisę:
- konsultuotis su savo advokatu privačiai (net jei jie saugumo sumetimais turi būti saugomi policijos), o jų pokalbis su advokatu išlieka visiškai konfidencialus;
- susipažinti su baudžiamojo proceso medžiaga, taip pat ir tarpininkaujant jo advokatui;
- kad jo advokatas būtų informuojamas apie baudžiamosios bylos eigą ir dalyvautų apklausose;
- kad jo advokatas dalyvautų ir teiktų klausimus teismui ikiteisminio tyrimo stadijoje arba per patį teismą.
17 pakeitimas
2 straipsnio 2b dalis (nauja)
2b. Jei nepaisoma teisės į teisinę pagalbą, visi tolesni ir su jais susiję baudžiamojo proceso veiksmai tampa negaliojantys.
18 pakeitimas
2 straipsnio 2c dalis (nauja)
2c. Valstybės narės užtikrina, kad advokatui būtų skiriama užtektinai laiko susipažinti su bylos medžiaga, kad jis galėtų tinkamai pasirengti gynybai.
19 pakeitimas
3 straipsnio įžanginė dalis
Neatsižvelgiant į įtariamojo teisę atsisakyti nuo teisinės pagalbos ir visuose procesuose atstovauti pačiam save, yra būtina, kad kai kuriems įtariamiesiems teisinė pagalba būtų teikiama siekiant užtikrinti proceso teisingumą. Dėl šios priežasties, valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba būtų teikiama bet kuriam įtariamajam, kuris:
Neatsižvelgiant į įtariamojo teisę atsisakyti nuo teisinės pagalbos ir visuose procesuose atstovauti pačiam save, yra būtina, kad įtariamiesiems teisinė pagalba būtų teikiama siekiant užtikrinti proceso teisingumą. Dėl šios priežasties, valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba būtų teikiama bet kuriam įtariamajam ir ypač tam, kuris:
20 pakeitimas
3 straipsnio 2 dalis
– yra oficialiai kaltinamas baudžiamosios veikos, kuri sukuria sudėtingą faktinę ar teisinę situaciją, ar už kurią gali būti skirta griežta bausmė, padarymu, visų pirma valstybėje narėje, kurioje už tokią veiką privalomai turi būti skiriama ilgesnio nei vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, ar
– yra oficialiai kaltinamas baudžiamosios veikos, kuri sukuria sudėtingą faktinę ar teisinę situaciją, ar už kurią gali būti skirta griežta bausmė, padarymu, visų pirma valstybėje narėje, kurioje už tokią veiką privalomai turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, ar
21 pakeitimas
3 straipsnio 5 įtrauka
– atrodo negalintis suprasti ar sekti proceso turinio ar reikšmės dėl savo amžiaus, protinės, fizinės ar emocinės būsenos.
gali būti, kad negali, arba atrodo negalintis suprasti ar sekti proceso turinio ar reikšmės dėl savo amžiaus, protinės, fizinės ar emocinės būsenos.
22 pakeitimas
3 straipsnio 5a įtrauka (nauja)
- yra sulaikytas duoti parodymus baudžiamajame procese;
23 pakeitimas
4 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad tik advokatai, nurodyti Direktyvos Nr. 98/5/EB 1 straipsnio 2 dalies a) punkte turėtų teisę teikti teisinę pagalbą pagal šį pagrindų sprendimą.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad Direktyvos Nr. 98/5/EB 1 straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyti advokatai arba taikytinomis nacionalinėmis nuostatomis numatytą tinkamą kvalifikaciją turintys kiti asmenys turėtų teisę teikti teisinę pagalbą pagal šį pagrindų sprendimą.
24 pakeitimas
4 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad pakaitinio advokato pateikimo mechanizmas, jei teikiama teisinė pagalba pripažįstama neefektyvia.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausoma institucija būtų įpareigota išklausyti skundus dėl neveiksmingo gynybos advokato darbo. Prireikus ši institucija gali parūpinti kitą advokatą.
25 pakeitimas
4 straipsnio 2a dalis (nauja)
2b. Šiame pagrindų sprendime nurodyti procesiniai terminai nebus pradėti skaičiuoti tol, kol nebus pranešta advokatui, nepriklausomai nuo to, ar įtariamajam buvo pranešta anksčiau.
26 pakeitimas
5 straipsnio 1 dalis
1.  Tais atvejais, kai taikomas 3 straipsnis, teisinės pagalbos kaštus pilnai ar iš dalies padengia valstybės narės, jei tokie kaštai sukeltų pernelyg didelių sunkumų įtariamiesiems ar jų išlaikytiniams.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam būtų suteikiama nemokama teisinė konsultacija ir sumokamos teismo išlaidos (mokesčiai arba išlaidos) arba kad teisinės pagalbos išlaidas pilnai ar iš dalies padengia valstybė narė, kurioje vyksta baudžiamasis procesas, jei tokios išlaidos sukeltų pernelyg didelių sunkumų įtariamiesiems ar jų išlaikytiniams, arba asmenims, atsakingiems už jo finansinį išlaikymą.
27 pakeitimas
6 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės, siekdamos apsaugoti proceso teisingumą, užtikrina, kad įtariamajam, kuris nesupranta kalbos, kuria vyksta procesas, būtų užtikrintas nemokamas vertimas žodžiu.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai įtariamasis nekalba kalba, kuria vyksta teismo procesas, arba jos nesupranta, bet kuriuo teismo proceso etapu ir (jeigu jis to prašo) konsultuojantis su advokatu jam nemokamai būtų teikiamos vertimo žodžiu paslaugos.
28 pakeitimas
6 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai tai yra būtina, įtariamasis gauna nemokamą teisinės pagalbos, gaunamos baudžiamojo proceso metu, vertimą žodžiu.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai įtariamasis nesupranta arba nekalba ta kalba, kuria vyksta teismo procesas, vertėjas žodžiu dalyvauja:
- per visus įtariamojo ir jo advokato susitikimus, jei advokatas ar kaltinamas asmuo mano, kad reikia vertėjo žodžiu;
- visais atvejais, kai teisėsaugos pareigūnas užduoda įtariamajam klausimus, susijusius su įtariamu nusikaltimu;
- visais atvejais, kai įtariamasis dėl šio nusikaltimo privalo atvykti į teismą.
29 pakeitimas
6 straipsnio 3a dalis (nauja)
3a. Kompetentingų teisminių institucijų atestuoti vertėjai žodžiu yra įtraukiami į nacionalinį oficialų vertėjų žodžiu registrą.
30 pakeitimas
7 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam, nesuprantančiam kalbos, kuria vyksta procesas, būtų pateikti nemokami visų susijusių dokumentų vertimai, tokiu būdu siekiant apsaugoti proceso teisingumą.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam, nesuprantančiam kalbos ar nemokančiam skaityti kalba, kuria vyksta procesas, arba kalba, kuria rengiami susiję dokumentai, kai jie rengiami kita, negu teismo procese vartojama kalba, būtų pateikti nemokami visų susijusių dokumentų vertimai į bet kurią oficialią Europos Sąjungos kalbą ar į kitą atitinkamą kalbą, kurią supranta įtariamasis, tokiu būdu siekiant apsaugoti proceso teisingumą.
31 pakeitimas
7 straipsnio 2 dalis
2.  Sprendimas dėl to, kuriuos dokumentus reikia išversti, priima kompetentingos institucijos. Įtariamojo advokatas gali paprašyti kitų dokumentų vertimo.
Išbraukta
32 pakeitimas
8 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įdarbinti vertėjai raštu ir vertėjai žodžiu turėtų kvalifikaciją, pakankamą tiksliam vertimui raštu ir vertimui žodžiu.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtas prisiekusių vertėjų žodžiu ir raštu registras, kuriame galėtų registruotis visų valstybių narių profesionalūs ir lygiavertės kvalifikacijos lingvistai visoje Europos Sąjungoje. Registre išvardyti asmenys laikosi atskiros šalies ir Bendrijos elgsenos kodekso, kuris sudarytas siekiant užtikrinti nešališką ir patikimą vertimą žodžiu ir raštu.
33 pakeitimas
9 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai procesas vyksta su vertėjo žodžiu pagalba, siekiant užtikrinti kokybės kontrolę būtų daromi garso ar vaizdo įrašai. Įrašo iššifravimas pateikiamas bet kuriai šaliai ginčo atveju. Iššifravimas gali būti naudojamas tik vertimo žodžiu tikslumo patikrinimo tikslais.
Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai procesas vyksta su vertėjo žodžiu pagalba, siekiant užtikrinti kokybės kontrolę būtų daromi garso ar vaizdo įrašai. Įrašo iššifravimas pateikiamas bet kuriai šaliai ginčo atveju.
34 pakeitimas
10 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam, dėl savo amžiaus, protinės, fizinės ar emocinės būsenos negalinčiam suprasti ar sekti proceso turinio ar prasmės skiriamas ypatingas dėmesys, tokiu būdu siekiant apsaugoti proceso teisingumą.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam, dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, fizinės arba psichinės negalios, neraštingumo arba ypatingos emocinės būsenos negalinčiam suprasti ar sekti proceso turinio ar prasmės skiriamas ypatingas dėmesys, tokiu būdu siekiant apsaugoti proceso teisingumą.
35 pakeitimas
10 straipsnio 3a dalis (nauja)
3a. Nepavykus įvertinti ir pranešti apie įtariamojo pažeidžiamumą ir neištaisius šios padėties, bet kokie tolesni veiksmai baudžiamojo proceso metu tampa negaliojantys.
36 pakeitimas
11 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai tai yra būtina, būtų teikiama medicinos pagalba.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai tai yra būtina, ir jei įtariamasis ar jo advokatas mano, kad tai yra būtina, suteikiama medicinos ir psichologinė pagalba.
37 pakeitimas
11 straipsnio 3 dalis
3.  Kai tai yra būtina, specialus dėmesys gali apimti teisę į trečiojo asmens dalyvavimą apklausų policijoje ar teisminėse institucijose metu.
3.   Įtariamasis, kuris turi teisę į specialų dėmesį, arba jo advokatas turi teisę prašyti leisti trečiajam asmeniui dalyvauti apklausų policijoje ar teisminėse institucijose metu.
38 pakeitimas
12 straipsnio 1 dalis
1.  Kardomajam kalinimui sulaikytas įtariamasis turi teisę užtikrinti, kad jo šeima, šeimai priskiriami asmenys ar jo darbovietė kiek įmanoma greičiau būtų informuoti apie jo sulaikymą.
1.  Kardomajam kalinimui sulaikytas įtariamasis arba perkeltas į kitą kardomojo kalinimo vietą, turi teisę be reikalo nedelsdamas informuoti apie sulaikymą ar perkėlimą savo šeimą arba šeimai priskiriamus asmenis.
39 pakeitimas
12 straipsnio 1a dalis (nauja)
1a. Įtariamasis, grąžintas kardomajam kalinimui, turi teisę be reikalo nedelsiant apie sulaikymą informuoti darbdavį.
40 pakeitimas
13 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei sulaikytas įtariamasis nenori gauti pagalbos iš savo namų valstybės konsulinių įstaigų, kaip alternatyva jam bus pasiūlyta pripažintų tarptautinių humanitarinių organizacijų pagalba.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei sulaikytas įtariamasis nenori gauti pagalbos iš savo namų valstybės konsulinių įstaigų, be reikalo nedelsiant kaip alternatyva jam bus pasiūlyta pripažintų tarptautinių humanitarinių organizacijų pagalba.
41 pakeitimas
14 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi įtariamieji būtų informuoti apie jų procesines teises, kurios jiems tuojau pat yra taikomos, pateikiant jiems apie tai pranešimą raštu. Ši informacija apima, tuo neapsiribojant, teises, numatytas pagrindų sprendime.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi įtariamieji būtų informuoti apie jų procesines teises, kurios jiems tuojau pat yra taikomos, pateikiant jiems apie tai pranešimą raštu. Ši informacija apima, tuo neapsiribojant, teises, numatytas pagrindų sprendime. Raštiškas pranešimas – Teisių laiškas – pateikiamas įtariamajam per pirmą apklausą policijos nuovadoje ar kitoje vietoje.
42 pakeitimas
14 straipsnio 1 dalies 1a pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad Teisių laiškas patogumo dėlei būtų prieinamas internete. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamajam, kuris turi regėjimo arba skaitymo negalią, Teisių laiškas būtų perskaitytas.
44 pakeitimas
14 straipsnio 3a dalis (nauja)
3a. Valstybės narės nustato, į kokias kitas kalbas turėtų būti išverstas Teisių laiškas, atsižvelgdamos į Sąjungos teritorijoje dėl trečiųjų šalių piliečių imigravimo ar gyvenimo jos teritorijoje dažniausiai vartojamas kalbas. Taikomos 2 ir 3 dalys.
45 pakeitimas
14 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės reikalauja, kad tiek įstatymų vykdymą užtikrinantis pareigūnas, tiek įtariamasis, jei jis to nori, pasirašytų Teisių laišką, kaip įrodymą to, kad jis buvo pasiūlytas, duotas ir priimtas. Teisių laiškas turi būti parengtas dviem egzemplioriais, vienas iš kurių (pasirašytas) lieka įstatymų vykdymą užtikrinančiam pareigūnui, o kitas (pasirašytas) lieka įtariamajam. Protokole turi būti padarytas įrašas apie tai, kad Teisių laiškas buvo pasiūlytas, ir ar įtariamasis sutiko ar ne jį pasirašyti.
4.  Tyrimo institucija parengia pranešimą apie tai, kad įtariamajam buvo pateiktas Teisių laiškas. Pranešime nurodoma, kada Laiškas buvo pateiktas, ir, jei įmanoma, išvardijami dalyvavę asmenys.
46 pakeitimas
14 straipsnis (naujas)
14a straipsnis
Diskriminavimo draudimas
Valstybės narės imasi prevencinių priemonių užtikrinti, kad visi įtariamieji, neatsižvelgiant į jų rasę, etninę kilmę arba seksualinę orientaciją, gautų vienodą teisinę pagalbą ir būtų vienodai traktuojami per bet kurį ir visus baudžiamuosius procesus.
47 pakeitimas
15 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės palengvina informacijos, būtinos šio Pagrindų sprendimo įvertinimui ir stebėjimui reikalingos informacijos rinkimą.
1.  Kasmet valstybės narės iš nevalstybinių organizacijų, tarpvalstybinių organizacijų ir profesionalių teisininkų organizacijų, vertėjų žodžiu ir raštu renka ir siunčia Komisijai informaciją, reikalingą šio Pagrindų sprendimo nuostatoms įvertinti ir kontroliuoti.
48 pakeitimas
15 straipsnio 2 dalis
2.  Įvertinimas ir stebėjimas vykdomas prižiūrint Europos Komisijai, kuri koordinuoja įvertinimo veiklos stebėjimo ataskaitas. Tokios ataskaitos gali būti skelbiamos.
2.  Įvertinimas ir stebėjimas vykdomas kasmet prižiūrint Komisijai, kuri koordinuoja ataskaitų apie įvertinimo ir kontrolės veiklą pateikimą. Tokios ataskaitos yra skelbiamos.
49 pakeitimas
16 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.   Siekiant, kad šio pagrindų sprendimo nuostatų įvertinimas ir stebėjimas galėtų būti vykdomas, valstybės narės užtikrina, kad tokie duomenys, kaip patikima statistika, būtų saugomi ir prieinami, inter alia, šie:
1.  Valstybės narės numato reikiamas priemones, kuriomis užtikrina, kad kasmet iki kovo 31 d. būtų saugoma ir prieinama ši informacija apie praėjusius kalendorinius metus:
50 pakeitimas
16 straipsnio 2 dalis
2.  Vertinimas ir stebėjimas bus vykdomi reguliariai, remiantis šiam tikslui pateiktais duomenimis, valstybių narių surinktais remiantis šio straipsnio nuostatomis.
Išbraukta.

(1) Dar neskelbta OL.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto III skirsnis
PDF 638kWORD 255k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis - Komisija (SEC (2004)1181 - C6-0012/2005 - 2004/2040(DEC) - SEC(2004)1182 - C6-0013/2005 - 2004/2040(DEC))
P6_TA(2005)0092A6-0070/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų galutines metų sąskaitas – 2003 finansiniai metai – I tomas – konsoliduotus pranešimus dėl biudžeto įvykdymo ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę (SEC(2004)1181 - C6-0012/2005, SEC(2004)1182 - C6-0013/2005)(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (KOM(2004)0648 - C6-0126/2004),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metų pranešimą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie 2003 m. atliktą vidaus auditą (KOM(2004)0740),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą(3) apie 2003 finansinius metus bei specialius Audito Rūmų pranešimus kartu su audituotų institucijų atsakymais,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendaciją (C6-0077/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties  274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų susijusių komitetų nuomones (A6-0070/2005),

A.  A kadangi, kaip numatyta EB sutarties 274 straipsnyje, Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.   suteikia patvirtinimą Komisijai, kad ji įvykdė Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą;

2.   išdėsto savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui bei valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų uždarymo įvykdžius 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, III skirsnis – Komisija (SEC(2004)1181 - C6-0012/2005 - 2004/2040(DEC) - SEC(2004)1182 - C6-0013/2005 - 2004/2040(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(7),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų galutines metų sąskaitas – 2003 finansiniai metai – I tomas – konsoliduotus pranešimus dėl biudžeto įvykdymo ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę (SEC(2004)1181 - C6-0012/2005, SEC(2004)1182 - C6-0013/2005)(8),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (KOM(2004)0648 - C6-0126/2004),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metų pranešimą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie 2003 m. atliktą vidaus auditą (KOM(2004)0740),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą(9) apie 2003 finansinius metus bei specialius Audito Rūmų pranešimus kartu su audituotų institucijų atsakymais,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(10),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendaciją (C6-0077/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties  274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(11), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(12),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų susijusių komitetų nuomones (A6-0070/2005),

A.   kadangi pagal EB sutarties 275 straipsnį Komisija yra atsakinga už sąskaitų sudarymą,

1.   pritaria sąskaitų uždarymui, įvykdžius 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui bei valstybių narių nacionalinėms ir regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudariančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis - Komisija, dalį (SEC(2004)1181 - C6-0012/2005 - 2004/2040(DEC) - SEC(2004)1182 - C6-0013/2005 - 2004/2040(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(13),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų galutines metų sąskaitas – 2003 finansiniai metai – I tomas – konsoliduotus pranešimus dėl biudžeto įvykdymo ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę (SEC(2004)1181 - C6-0012/2005, SEC(2004)1182 - C6-0013/2005)(14),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (KOM(2004)0648 - C6-0126/2004),

–   atsižvelgdamas į Komisijos metų pranešimą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie 2003 m. atliktą vidaus auditą (KOM(2004)0740),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų metų pranešimą(15) apie 2003 finansinius metus bei specialius Audito Rūmų pranešimus kartu su audituotų institucijų atsakymais,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(16),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendaciją (C6-0077/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties  274, 275 ir 276 straipsnius bei Euratomo sutarties 179a ir 180b straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(17), ir ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(18),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų susijusių komitetų nuomones (A6-0070/2005),

A.   kadangi ES politikos įgyvendinimui būdingas Komisijos ir valstybių narių "pasidalijamasis valdymas",

B.   kadangi pagal Finansinio reglamento 53 straipsnio 3 dalį "vykdymo uždaviniai pavedami valstybėms narėms", o Komisija vykdo biudžetą pagal pasidalijamojo valdymo principą, ir kadangi valstybės narės turi veikti pagal Sajungos patvirtintas gaires,

C.   dar kartą pabrėžia(19), kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra – tai procesas, kuriuo inter alia siekiama patobulinti ES finansų valdymą gerinant sprendimų priėmimo pagrindą ir atsižvelgiant į Audito Rūmų pranešimus ir institucijų atsakymus bei nuomones,

D.   kadangi pagal Sutartį Komisija turi iniciatyvos teisę, o galutinė finansinė atsakomybė dėl biudžeto vykdymo yra nedaloma ir, deramai atsižvelgiant į Mastrichto sutartimi priimtą subsidiarumo principą, priklauso Komisijai pagal Sutarties 274 straipsnį, todėl atitinkami turi būti nustatyti Bendrijos lėšų patikrinimai,

E.   kadangi pirmiausia Komisija yra suinteresuota užtikrinti, kad priežiūros nuostatų būtų laikomasi iš esmės,

A.HORIZONTALŪS KLAUSIMAI

1.   apgailestauja dėl klaidinančio Audito Rūmų pareiškimo dėl struktūrinių fondų neįvykdytų įsipareigojimų, kurie 2003 metų pabaigoje buvo "penkerių metų mokėjimų dydžio, vertinant pagal dabartinę išlaidų normą ..." (0.6.) kadangi į šį skaičių įtraukti 2004–2006 metai, ir įsipareigojimai dėl jo 2003 m. negalėjo būti prisiimti, primena, kad nepanaudotos lėšos šio periodo gale grąžinamos valstybėms narėms;

2.   džiaugiasi tuo, kad taisyklės n+2 įvedimas (įsipareigojimų metai + 2) labai prisidėjo sprendžiant šią problemą, kai per pastaruosius dvejus metus buvo įsisavinta daugiau kaip 99 proc. struktūrinių fondų lėšų;

3.   ragina Komisiją, atsižvelgiant taip pat ir į finansinę perspektyvą po 2006 m., ieškoti pusiausvyros rengiant politiką ir apskaitos procesą, kad ji būtų tinkamai įgyvendinama; taip pat ragina Komisiją atlikti kritinę analizę ir dar kartą išnagrinėti galių pasidalijimą Komisijoje (valdymo struktūra) ir administravimo procesus;

4.   toliau ragina Komisiją atsižvelgti į vykdymo sąnaudas ir valstybių narių administracinę naštą bei galutinius naudos gavėjus, vertinant išplėstinį naujų reglamentų poveikį, taip siekiant valdžių pasidalijimo ir kontrolės principo, kad vykdymo sąnaudos ir administracinė našta būtų priimtinos;

Sąskaitų patikimumas – kvalifikuota nuomonė

5.   pastebi, kad nors nebuvo efektyviai vykdomos įvairių pajamų ir išankstinių mokėjimų vidaus kontrolės procedūros, Audito Rūmų nuomone, Europos Bendrijų konsoliduotos metų sąskaitos ir atitinkamos pastabos patikimai atspindi Bendrijų 2003 finansinių metų pajamas ir išlaidas bei jų finansinę padėtį finansinių metų pabaigoje (Patikinimo pareiškimo II ir III dalys);

6.   atkreipia dėmesį į "Metų pranešimo biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai dėl 2003 m. atlikto vidaus audito"(20) ištraukas, susijusias su apskaita ir informacijos valdymo sistemomis:

"...generalinių direktoratų apskaitos funkcija turi būti sustiprinta ir tapti kuo profesionalesnė, kad generaliniuose direktoratuose ir už jų ribų Komisija ir jos valdyba gautų sisteminį patikinimą, kad sąskaitos yra visapusiškos, tikslios ir tinkamos" (p. 5),

"sistemos turi užtikrinti, kad sąskaitos yra visa svarbi informacija" (p. 5),

"Valdyba ir suinteresuotos išorės šalys turi būti užtikrintos, kad skaičiai atspindi tikrovę" (p. 6);

ir daro išvadas, kad formuluotė reiškia, jog

- nėra sisteminio patikinimo, kad sąskaitos yra visapusiškos, tikslios ir svarbios,

- sistemos neužtikrina, kad sąskaitose yra visa svarbi informacija,

- valdyba ir suinteresuotos išorės šalys nėra užtikrintos, kad skaičiai atspindi tikrovę;

7.   apgailestauja, kad galių pasidalijimo principas Komisijos valdymo struktūroje menkina apskaitos pareigūno vaidmenį kaupiant apskaitų informaciją, kurią jis gauna iš įgaliotų pareigūnų; mano, kad apskaitos pareigūnas turi prisiimti visą atsakomybę už sąskaitų sąžiningumą visos institucijos atžvilgiu, o ne vien pasikliauti daugiau kaip trisdešimtimi įgaliotų pareigūnų;

8.   tikisi, kad apskaitos pareigūnas pasirašys sąskaitas – ne kartu su sąskaitomis pateikiamą pažymą – ir taip prisiims asmeninę atsakomybę už pateiktus skaičius, ir jei bus pataisymų, paaiškins, iš kur ir dėl ko jie atsiradę; pabrėžia skirtumus tarp kolegijos oficialaus sąskaitų tvirtinimo ir sąskaitų sertifikavimo, kada apskaitos pareigūnas patvirtina, kad pateiktos sąskaitos sudarytos teisingai ir sąžiningai; ragina Komisiją dar kartą(21) pateikti reikalingus pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų ir (arba) su tuo susijusias įgyvendinamas nuostatas;

9.   apgailestauja, kad Komisija priešinosi apskaitos pareigūno vaidmens sustiprinimui; pabrėžia, kad kontrolės struktūroje vienas iš pagrindinių elementų yra sąskaitų patvirtinimas ir kad kiti kontrolės struktūros elementai gerokai susilpnėja, jei trūksta šio elemento; sutinka, kad neseniai įvykusi kiekvienam generaliniam direktoriui atsakomybės suteikianti finansų valdymo sistemos reforma Komisijoje davė teigiamų rezultatų; tačiau yra įsitikinęs, kad generalinių direktorių duodamas garantijas turi bendrąja garantija patvirtinti apskaitos pareigūnas, kuris būtų pilnai atskaitingas ir turėtų visas būtinas priemones šią pareigą įvykdyti;

10.   tikisi, kad Komisija į Finansinio reglamento pakeitimo pasiūlymą įtrauks nuostatas, pagal kurias apskaitos pareigūnas turi patvirtinti sąskaitas pvz., sisteminio patvirtinimo arba atsitiktinio patikrinimo būdu; mano, kad apskaitos pareigūną reikia paaukštinti pareigose paskiriant jį vyriausiuoju apskaitos pareigūnu, veikiančiu kaip valdymo institucinė atsvara jo 39 tarnyboms, ir kad jo dabartinis vaidmuo, kai jis tik formaliai patvirtina iš generalinių direktorių, kurie negali, reikalui esant, patys įvertinti informacijos (Finansinio reglamento 61 straipsnis), gautą informaciją, prieštarauja finansų valdymo reformos tikslui;

11.   pabrėžia, kad apskaitos pareigūno paaukštinimas pareigose nereiškia grįžimo į senąją sistemą, kurioje tuometinis finansų kontrolierius veikė kaip mokėjimų ir įsipareigojimų patvirtintojas ir tikrino sandorius jiems įvykus; pabrėžia skirtumą tarp senos sistemos ir to, kad apskaitos pareigūną prašoma paaukštinti pareigose siekiant suteikti jam galimybę atlikti ex-ante sistemos patikrinimus ir ex-post atsitiktinius operacijų patikrinimus; apgailestauja, kad Komisija toliau pateikia klaidingus ir neteisingus teiginius, kad apskaitos pareigūno paaukštinimas pareigose kontrolės struktūroje reiškia grįžimą į seną sistemą ir kad apskaitos pareigūno pasirašomos sąskaitos yra grynas formalumas;

12.   praneša Komisijai, kad negali sutikti su apskaitos pareigūno vaidmens kosmetiniais patobulinimais; tikisi, kad į Finansinį reglamentą bus įtrauktas reikalavimas, jog vyriausiasis apskaitos pareigūnas pateiktų pareiškimą, kuriame jis, remdamasis savo atsakomybe, o ne informacija, gauta iš generalinių direktorių, patvirtins, kad sąskaitos atspindi tikrovę ir kad su jomis susiję sandoriai yra teisėti ir tvarkingi;

13.   nesuvokia, kaip Audito Rūmai gali dešimt metų teikti neigiamus patikinimo pranešimus dėl asignavimų mokėjimams ir kartu de facto pareikšti palankią nuomonę dėl Komisijos bendrųjų sąskaitų; prašo Audito Rūmus pateikti trumpą raštišką paaiškinimą šiuo klausimu;

14.   primena, kad 2002 m. gruodžio 17 d. Komisija patvirtino veiksmų planą Europos Bendrijų apskaitos sistemai modernizuoti, kurį numatoma taikyti nuo 2005 m. sausio 1d.; pabrėžia, kad pradinio balanso sudarymas turi lemiamą reikšmę perėjimo nuo grynųjų pinigų apskaitos sistemos prie apskaitos kaupiamuoju pagrindu sėkmei;

Audito Rūmų bendras 2003 m. įvertinimas – nėra pagrįsto patikinimo

15.   su nusivylimu pastebi, kad Audito Rūmai dar kartą "nepateikia pagrįsto patikinimo, kad svarbių biudžeto sričių priežiūros sistemos ir kontrolė [valstybėse narėse] yra įgyvendinama veiksmingai, valdant riziką, susijusią su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu" (0.4.);

Audito Rūmų konkretus vertinimas

16.   primena konkrečias Audito Rūmų išvadas dėl išlaidų mokėjimams:

   - žemės ūkis: "Galima pasiekti daugiau pažangos visų žemės ūkio išlaidų srityje, siekiant pašalinti nustatytus rimtus priežiūros sistemų ir patikrų trūkumus" (Patikinimo pareiškimo VI dalies a punktas),
   - struktūriniai fondai: "<...> toliau esama sistemų, užtikrinančių Bendrijos biudžeto įvykdymo valstybėse narėse priežiūrą ir kontrolę, trūkumų <...>" (Patikinimo pareiškimo VI dalies b punktas),
   - vidaus politika: "<...> nustatytos priežiūros sistemų ir patikrų pažangos vis dar nepakanka siekiant išvengti reikšmingų klaidų <...>" (Patikinimo pareiškimo VI dalies c punktas),
   - išorės veiksmai: "<...> svarbu, kad siekiant dar labiau patobulinti sistemas ir išlaidas, būtina įgyvendinti jų priežiūros ir kontrolės priemones" (Patikinimo pareiškimo VI dalies d punktas),
   - parama pasirengimui narystei: "jau 2002 m. buvo nustatyta priežiūros sistemų ir patikrų trūkumų, dėl kurių atsirado dar daugiau teisėtumo ir tvarkingumo klaidų bei rizikos operacijose" (Patikinimo pareiškimo VI dalies e punktas),
   - pasidalijamasis valdymas: "<...> pasidalijamojo valdymo ar decentralizuoto valdymo <...> srityje būtina pasistengti kuo efektyviau įgyvendinti priežiūros sistemas ir patikras, siekiant geriau valdyti su tuo susijusią riziką" (Patikinimo pareiškimo VIII dalis);

17.   pastebi, kad Audito Rūmų išvadose aiškiai nustatytos pagrindinės problemos, susijusios su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, kurios pirmiausia pastebimo valstybių narių ir mažiau Komisijos lygmeniu;

18.   laikosi nuomonės, kad Bendrijos lėšų pasidalijamojo valdymo atveju Komisija privalo skubiai rasti būdų valstybių narių atskaitomybei pagerinti, veiksmingai paskirstydama "galių perdavimo riziką", kuri atsiranda dėl to, kad Komisija, nors ir atsakinga už galutinį biudžetą, taip pat privalo prisiimti atsakomybę už tai, kaip eikvoja ES lėšas valstybės narės pasidalijamojo valdymo operacijose;

Galių perdavimo rizika

19.   pastebi, kad nors valstybės narės atsako už didžiosios ES biudžeto dalies įvykdymą, tačiau Komisijai tenka galutinė atsakomybė už įvykdymą ir, tinkamai atsižvelgiant į kartu su Mastrichto sutartimi priimtą subsidiarumo principą, už kontrolės priemones valstybėse narėse ir pačioje Komisijoje;

20.   pastebi, kad skirtumas tarp finansavimo ir Bendrijos politikos įgyvendinimo sukelia taip vadinamą "galių perdavimo riziką", susijusią su šiais aspektais:

   a) pripažinimu, kad valstybės narės ir naudos gavėjai ne visada vienodai rūpinasi, kaip leidžiami Europos Sąjungos pinigai ir valstybiniai pinigai,
   b) nevienalyte valstybių narių kontrolės standartų kokybe ir daugumos valstybinių audito institucijų nedalyvavimu tikrinant, ar Europos Sąjungos lėšos numatytiems tikslams yra naudojamos tvarkingai ir teisėtai,
   c) perdėtu pasitikėjimu kontrolės priemonių teisiniais ir sutarčių apibrėžimais, nesistengiant pagrįsti Komisijos ir valstybių narių institucijų santykių gero valdymo ir geros atskaitomybės principais,
   d) ex-post padengimo mechanizmų pobūdžiu, kuris atitraukia dėmesį nuo veiksmų padėčiai pataisyti, kuriuos reikia atlikti kaip įmanoma greičiau ir dažnai leidžia ilgą laiką kartotis klaidoms,
   e) ilga veiksmų grandine, vedančia nuo lėšų skyrimo iki galutinių naudos gavėjų, dėl kurios reikalingos didelės pastangos audito sekai užtikrinti,
   f) ribotu esminiu atrinktų pavyzdžių tikrinimu, kurį praktiškai galima atlikti, palyginus su visu sandorių skaičiumi;

21.   laikosi nuomonės, kad šių problemų neišspęs vien centro paskirta kontrolė ir kad dabartinė situacija aiškiai parodo naujų priemonių atsiradimo poreikį, kurios leistų Komisijai labiau įsitraukti į valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas; mano, kad tik kiekvienos valstybės narės aukščiausiosios politinės ir vykdomosios valdžios (finansų ministro) parengtas pakankamai išsamus ex-ante atskleidimas formaliame Atskleidimo pareiškime ir metinė ex-post Patikinimo deklaracija dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, kaip kelis kartus siūlė Komisijos vidaus audito tarnyba(22), įgalins Komisiją atlikti įsipareigojimus pagal Sutarties 274 straipsnį;

22.   ragina Komisiją iki 2005 m. spalio 1 d. pristatyti pradinę ataskaitą, nurodančią, kaip sudaryti protokolą su valstybėmis narėmis, pagal kurį valdymo institucija (finansų ministras) kasmet prieš lėšų išmokėjimą pareikštų, kad paruoštos tinkamos kontrolės sistemos, galinčios užtikrinti Komisijos apskaitos tikslus;

23.   rekomenduoja šiuo pranešimu pareikalauti į metinį Atskleidimo pareiškimą įtraukti:

   a) valstybės narės valdymo institucijos parengtą kontrolės sistemų aprašymą,
   b) šių kontrolės sistemų veiksmingumo įvertinimą,
   c) atitaisymo veiksmų planą, sudarytą, jei būtina, valstybės narės valdymo institucijų, konsultuojantis su Komisija,
   d) aprašymo patvirtinimą, gautą iš nacionalinės audito institucijos ar kito išorės auditoriaus, ir
  

rekomenduoja šiame pranešime nurodyti Komisijos teisę patikrinti Atskleidimo pareiškimą ir įsteigti teisinę instituciją, nustatančią baudas, susijusias su suinteresuotos valstybės narės finansavimu, jeigu pareiškimas neatitinka reikalavimų;

24.   mano, kad yra netinkama spręsti apie pasidalijamojo valdymo politikos asignavimus laikotarpiui po 2007 m., neturint konkretaus atsakymo į Auditorių Rūmų pastabas bei iš esmės nepagerinus kontrolės mechanizmų valstybėse narėse;

25.   praneša Komisijai ir Tarybai apie sunkumus sudarant tarpinstitucinę susitarimą dėl naujos finansinės perspektyvos, kol nebus visiškai priimtas kievienos valstybės narės aukščiausios politinės ir valdymo institucijos (finansų ministro) pateikiamų atskleidimo pareiškimų principas, išdėstytas 21–23 dalyse, o jo įgyvendinimas netaps prioritetiniu;

26.   laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos finansinio valdymo pažanga nėra įmanoma be aktyvaus valstybių narių dalyvavimo ir kad šis dalyvavimas privalo būti įtvirtintas politiniu lygmeniu;

27.   įsitikinęs, kad finansų ministrai teiks pirmenybę tinkamai veikiančių priežiūros sistemų ir patikros steigimui, o ne rizikuos aiškinti savo parlamentui, kodėl valstybės iždas turi mokėti Europos Sąjungai dideles sumas;

28.   ragina Komisiją griežčiau prižiūrėti mokėjimų agentūras ir mažiau toleruoti nekompetentingumą, apsvarstant galimybę:

   - reikalauti išorės auditoriaus kasmet patikrinti visas mokėjimo agentūras,
   - nustatyti darbo tikslus,
   - sustabdyti mokėjimus, kai nesilaikoma aiškiai apibrėžtų darbo tikslų ir užtikrinti, kad agentūroms būtų iš anksto pranešta, kad tokie veiksmai – tai neišvengiamas netinkamo darbo padarinys,
   - panaikinti agentūras, kurios nuolatos nesilaiko darbo tikslų,
   - padaryti agentūras finansiškai atsakingas už savo klaidas;

Audito Rūmų Patikinimo pareiškimas ...

29.   primena, kad nuo Mastrichto sutarties įsigaliojimo Audito Rūmai kiekvienais metais privalo pateikti Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą (žinomą kaip "DAS" – frazės prancūzų kalba "Déclaration d'Assurance" sutrumpinimas) dėl sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

30.   pabrėžia, kad sprendimas dėl kriterijų ir metodo, pagal kurį Audito Rūmai rengia DAS, buvo paliktas jų nuožiūrai ir nebuvo apibrėžtas teisės aktais;

31.   primena, kad iš pradžių Audito Rūmai audito išvadas pateikdavo remdamiesi tik statistiniu metodu, kurio pagrindas buvo tiesioginio ir esminio bendro pavyzdžio tikrinimas ir galimų klaidų koeficiento ekstrapoliavimas;

... ir jam būdingos problemos

32.   apibendrina toliau išdėstytus kai kuriuos DAS būdingus trūkumus ir pobūdį, kadangi sprendžiant, ar patvirtinti biudžeto įvykdymą, bei svarstant galimus tolesnius DAS metodologijos pagerinimus turi būti atsižvelgta į šiuos elementus, nes pagal juos vertinami DAS analizės rezultatai ir šių rezultatų pasekmės:

   a) DAS yra dalis finansinio audito, kurį atlieka Audito Rūmai; jo tikslas yra gauti patikinimą dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo; tipiški finansinio audito klausimai yra: "ar sąskaitos pristato tikrą ir teisingą požiūrį?" ir "kiek klaidų buvo rasta operacijose?";
   b) DAS yra vienintelė netiesioginė rezultatyvumo audito(23) dalis, kurio sfera yra platesnė, nes jis tiria, ar lėšos buvo panaudotos optimaliai; tipiškas rezultatyvumo audito klausimas yra: "ar lėšos buvo išleistos protingai ir panaudotos ekonomiškai, produktyviai ir efektyviai?";
   c) net jei DAS rodo, kad lėšos buvo panaudotos 100 proc. tvarkingai ir teisėtai, tai nėra joks požymis, kad išlaidos buvo vertingos, kadangi DAS nekelia ir negali kelti tokio klausimo ar duoti į jį atsakymą; kitaip tariant, pinigai gali būti tuščiai iššvaistyti, net jei jie yra panaudoti visiškai tvarkingai ir teisėtai;
   d) sutelktas dėmesys į pinigų leidimo teisėtumą ir tvarkingumą neinformuoja įstatymų leidėjo ir visuomenės, ar pinigai buvo išleisti efektyviai;
   e) DAS metodas yra politinio dėmesio mažinti sukčiavimą ir netvarką rezultatas, bet jis nelabai padeda mažinti lėšų švaistymą;
   f) žiniasklaida labai dažnai neteisingai aiškina dabartinį Patikinimo pareiškimą ir neigiamą DAS pristato kaip įrodymą, kad daugmaž dėl visų ES lėšų sukčiaujama; šis klaidinantis vaizdavimas gali turėti neigiamą poveikį piliečių požiūriui į kitus ES reikalus, pvz., konstituciją ar naują Finansinę perspektyvą;
   g) nesvarbu, ar DAS yra teigiamas ar neigiamas, šis metodas dar negali pakankamai nustatyti pažangos; metodologija turėtų būti toliau plėtojama, siekiant gauti pakankamai informacijos, parodančios, kokie pagerinimai kasmet buvo padaryti kiekviename sektoriuje skirtingose valstybėse narėse;

Dabartinė DAS reforma...

33.   pripažįsta, kad pastaraisiais metais Audito Rūmai parodė, kad supranta kritiką, ir bandė reformuoti DAS metodologiją išplečiant jos įvertinimo pagrindą;

34.   pastebi, kad bendras DAS dabar yra sudarytas iš konkrečių įvertinimų, susijusių su nuosavais ištekliais ir su kiekvienu finansinės perspektyvos veiklos skyriumi, ir kad sektorių įvertinimai dabar remiasi keturiais informacijos šaltiniais:

   a) priežiūros sistemos ir patikros įvertinimu;
   b) pagrindinių operacijų tyrimu;
   c) Komisijos generalinių direktoratų metinės veiklos ataskaitų ir pareiškimų peržiūra;
   d) kitų auditorių tiesiogiai susijusių rezultatų įvertinimu;

... yra žingsnis teisinga kryptimi, bet per daug nuosaikus

35.   pažymi, kad svarbiausias su DAS susijęs klausimas turėtų būti: ar priežiūros sistemos ir patikra, kuri buvo įgyvendinta Bendrijos ir nacionaliniu lygiu, suteikia Komisijai pagrįstą patikinimą dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

36.   ragina Audito Rūmus toliau tobulinti bendro patikinimo pareiškimo pristatymą ir specialius įvertinimus, pateikti suprantamesnį išlygų aprašymą ir įtraukti aiškesnę ir konkretesnę informaciją dėl skirtingų sektorių ir valstybių narių silpnų vietų, siekiant įtvirtinti išlygų, kurios einant laikui galės būti tikrinamos, veiksmų sąrašą, sudarytą remiantis rizika pagrįstu požiūriu;

37.   supranta, kad operacijų pavyzdžių tyrimo tikslas jau nėra galimų klaidų apskaičiavimas ir kad tikrinimo nauju metodu rezultatai yra nagrinėjami kartu su rezultatais, gautais iš kitų trijų sričių (ramsčių);

38.   ragina Audito Rūmus suteikti daugiau informacijos dėl santykio tarp keturių šaltinių, kurie naudojami formuojant su sektoriumi susijusius įvertinimus, siekiant įvertinti, ar naujas metodas yra iš esmės kitoks nei pradinis metodas;

39.   ragina Audito Rūmus išsamiai paaiškinti, kiek jie galėjo gauti audito rezultatų iš kitų auditorių ir kokį vaidmenį šie rezultatai atliko priimant sprendimus; pažymi, kad Metų pranešime nėra nuorodų į kitų auditorių rezultatus; ypač vertintų informaciją apie rezultatus ir sunkumus dėl bendradarbiavimo su kitais auditoriais skirtingose valstybėse narėse, kadangi kategorija "kiti auditoriai" taip pat apima nacionalines audito įstaigas, kurios yra visiškai nepriklausomos vis-à-vis nuo Europos institucijų;

40.   mano, kad, dabartinė DAS reforma nėra pakankama, norint ištaisyti pirmiau išvardytus apribojimus ir trūkumus, nors tai yra žingsnis teisinga kryptimi; džiaugiasi faktu, kad naujas metodas suteikia šiek tiek supratimo apie tvarką sektoriuose, bet apgailestauja, kad vis dar nėra pakankamo supratimo apie išlaidų tvarką valstybėse narėse; prieina prie išvados, kad DAS vis dar yra per daug paremtas sandorių ir atskirų klaidų analize; taigi daro išvadą, kad priežiūros sistemos ir patikros funkcionavimo analizė turėtų būti sustiprinta pasiūlant konkrečius tokių sistemų pagerinimus ir nustatant aptiktų silpnų vietų kilmę;

41.   ragina Audito Rūmus toliau plėtoti kokybinį DAS metodą, kad būtų pakankamai atsižvelgta į daugelio programų daugiametį pobūdį ir atitinkamą kompensavimo kontrolę, pvz., atliktus auditus ir sąskaitų pataisymų pašalinimus, kurie saugo ES biudžetą, nes yra numatytas neteisingų mokėjimų grąžinimas; vertintų, jei Audito Rūmai pristatytų specialų pranešimą dėl šio sprendžiamo klausimo ir paaiškintų, koks yra ryšys tarp ex-ante kontrolės ir ex-post patikrų;

42.   pažymi, kad kompensacinė kontrolė negali kompensuoti priežiūros sistemų ir patikros trūkumų, iš tikrųjų – tokios politikos formuluotės, nors ji yra svarbus priežiūros sistemų ir patikros elementas;

43.   apgailestauja dėl daugėjančių nuorodų į preliminarius sprendimus dėl Bendrijos teisės interpretavimo ir galiojimo; pabrėžia, kaip svarbu vengti blogų Bendrijos teisės aktų, nes tai turi neigiamą poveikį Sąjungos darbui ir kelia valstybių narių piliečiams, institucijoms ir įmonėms teisinį netikrumą; pažymi nedviprasmišką Audito Rūmų pareiškimą dėl mokslinių tyrimų pamatinių programų, kur nebus apsieita be "reikšmingų klaidų, susijusių su mokėjimų teisėtumu ir tvarkingumu", jei nebus peržiūrėtos programas reglamentuojančios taisyklės" (Patikinimo pareiškimo VI straipsnio c punktas);

44.   kviečia Komisiją sumažinti klaidų riziką skunduose dėl Bendrijos finansavimo užtikrinant, kad Bendrijos teisės aktai būtų sudaryti iš aiškių, veiksmingų taisyklių dėl tinkamų sąnaudų, ir reikalauja paskirti lanksčias ir proporcingas administracines sankcijas, kai galimos sąnaudų būna perdėtos;

Vienas auditas

45.   primena, kad jo 2002 m. balandžio 10 d. sprendimo 48 dalyje dėl 2000 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo(24) prašoma Audito Rūmų pateikti nuomonę "dėl galimybės pristatyti bendrąjį ES biudžeto audito modelį, kuriame kiekvienas kontrolės lygmuo remiasi ankstesniu, siekiant sumažinti tikrinamojo naštą ir padidinti audito kokybę, bet nepakenkiant atitinkamų audito įmonių nepriklausomumui";

46.   taip pat primena, kad tame pačiame sprendime buvo prašoma Komisijos paruošti pranešimą dėl to paties dalyko ir pažymi, kad Komisija to dar nepadarė;

47.   pritaria Audito Rūmų nuomonei Nr. 2/2004(25) dėl bendrojo audito modelio; tai yra labai svarbus indėlis diskutuojant dėl DAS, todėl verta, kad visos susijusios šalys ją nuodugniai ištirtų; pažymi, kad nuomonė nėra tik apie "vieno audito" modelį griežtąja prasme, reiškiantį, kad operaciją audituoja tik viena valdžios institucija vieną kartą, bet, visų pirma, apie Bendrijos vidaus kontrolės sistemos (CICF) įsteigimą (3 punktas);

48.   ypatingai susidomėjęs pažymi Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas dėl efektyvios ir produktyvios vidaus kontrolės sistemos:

   a) "bendri principai ir standartai <...> (turi) būti taikomi visuose valstybių narių ir institucijų administravimo lygiuose" (57 punktas);
   b) vidaus kontrolė turėtų "pateikti pagrįstą" (ne absoliutų) "patikinimą dėl sandorių teisėtumo ir tvarkingumo bei ekonomikos, efektyvumo ir produktyvumo principų laikymosi" (57 punktas);
   c) "patikros kaina turėtų būti proporcinga naudai, kurią ji duoda, tiek pinigine, tiek politine išraiška" (57 punktas);
   d) "sistema turėtų būti pagrįsta logine grandinine struktūra, pagal kurią patikra yra pradedama, užfiksuojama ir pranešama pagal bendrus standartus, dėl ko ja gali pasitikėti visi dalyviai" (57 punktas)(26);

49.   stebisi, kodėl šios rekomendacijos nebuvo paskelbtos daug anksčiau, nors tradicinis DAS metodas buvo nuolat kritikuojams paskutinius 10 metų;

50.   laikosi nuomonės, kad pasiūlyta struktūra dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos galėtų būti svarbus instrumentas, siekiant geresnės ir produktyvesnės priežiūros ir kontrolės sistemos, taip pat galėtų padėti modernizuoti DAS metodologiją;

51.   pabrėžia, kad pirmiausia už ES lėšų panaudojimą atsako valstybės narės, todėl kiekvienos valstybės narės aukščiausios politinės ir valdymo institucijos (finansų ministro) atskleidimo pranešimai, nustatyti 17–19 dalyse, privalo sudaryti neatskiriamą Bendrijos vidaus kontrolės sistemos dalį;

52.   pažymi, kad Bendrijos vidaus kontrolės sistema, kaip rodo jos pavadinimas, skirta vidaus kontrolei, taigi neturi reikalų su išorinio audito veikėjais;

53.   apgailestauja, kad Audito Rūmai nepristatė jokių drąsių pasiūlymų dėl nacionalinių audito įstaigų dalyvavimo didinant skaidrumą ir atsakomybę (esminius gero viešo administravimo elementus) valstybių narių lygiu, ypač dėl to, kad Audito Rūmų audito rezultatai aiškiai rodo, kad to labiausiai reikia;

54.   pažymi ir pritaria Nyderlandų Audito Rūmų iniciatyvai kasmet skelbti "ES krypčių pranešimą", kuriame nagrinėja finansų valdymą Europos Sąjungoje ir pristato savo nuomonę dėl ES lėšų panaudojimo stebėjimo ir kontrolės Nyderlanduose(27); norėtų paskatinti kitas nacionalines audito įstaigas imti pavyzdį;

55.   ragina Komisiją inicijuoti diskusijas su biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucija, Taryba ir Audito Rūmais – deramai atsižvelgiant į jų nepriklausomumą – kaip stebėtoju ir sudaryti veiksmų planą, siekiant įdiegti Bendrijos vidaus kontrolės sistemą kaip galima greičiau;

56.   taip pat ragina Komisiją įsitikinti, kad išsamiuose pasiūlymuose, nustatančiuose Komisijos politikos pasiūlymų teisinį pagrindą, kuriuos ji pateikė kaip Sąjungos politinio projekto iki 2013 m. dalį, visiškai atsižvelgta į elementus, esančius Bendrijos vidaus kontrolės sistemoje, ir į kiekvienos valstybės narės aukščiausiosios politinės ir vykdomosios valdžios (finansų ministro) kasmetinį atskleidimo principą, kaip numatyta 21–23 punktuose;

57.   ragina Audito Rūmus informuoti EP kompetentingą komitetą, ar Komisijos pasiūlymai atitinka Bendrijos vidaus kontrolės sistemą ir kasmetinių atskleidimo pareiškimų principą;

Generalinių direktoratų kasmetinių veiklos ataskaitų ir pareiškimų patobulinimai

58.   džiaugiasi faktu, kad Audito Rūmai "teigia, kad Komisija pirmą kartą pristatė priežiūros sistemų ir patikros užtikrinimo lygio analizę dėl sudarytų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo" ir kad jie prisiėmė "atsakomybę dėl biudžeto įgyvendinimo <…> ir patvirtino kaip savus įgaliotus pareigūnus, atstovaujančius delegacijos valdybą" (Audito Rūmų 2003 m. Metų pranešimo 1.58 punktas);

59.   tačiau pažymi, kad Audito Rūmai teigia (žr. 1.69 punktą, 1.2 lentelę, 5.57-5.62, 7.48, 8.36 ir 8.38 punktus), kad "išlygos, kurias išreiškė kai kurie departamentai, nėra suderinamos ar pakankamai pateisinamos pagal pareiškimuose pateiktą patikinimą" ir kad neatsižvelgiant į kai kuriuos patobulinimus "generalinių direktoratų kasmetiniai veiklos ataskaitos ir pareiškimai dar negali sistemiškai pasitarnauti kaip naudingas pagrindas audito išvadoms įvairiose finansinių perspektyvų srityse" (žiūrėti 1.71 punktą ir 1.2 lentelę);

60.   ragina Komisiją atsižvelgti į anksčiau minėtas Audito Rūmų pastabas ir kiekvienoje metų veiklos ataskaitoje pristatyti priemones, kurių buvo imtasi siekiant apriboti klaidas atliktose operacijose, ir kartu įvertinti jų efektyvumą; tikisi, kad tokios priemonės Komisijos generaliniams direktoratams padės geriau suprasti bendrą riziką ir sustiprins rizikos valdymo kultūrą; tačiau pažymi, kad tai dar turės paremti ir palaikyti bendra centralizuota rizikos valdymo metodologija;

61.   taip pat prašo, kad Komisija sustiprintų metų veiklos ataskaitų ir sintezės pranešimų procesą ir sustiprintų savo patikinimą, kuriuo Audito Rūmai galėtų pagrįsti savo patikinimo pareiškimą; pripažįsta, kad buvo padaryti pradiniai veiksmai, siekiant pagerinti supratimą apie šį procesą ir siekiant metų veiklos ataskaitas, išlygas ir pareiškimus padaryti reikšmingesnius; ragina Komisiją atidžiai atkreipti dėmesį į tolesnį ataskaitų tobulinimą ir kruopščiau įgyvendinti čia pateiktas pastabas; ragina visų pirma Komisiją patikslinti pataisymų apibrėžimą, išlygas ir kitas pastabas metų veiklos ataskaitose, kurios gali būti išimtys iš taisyklių;

62.   ragina Komisiją pakeisti metinį sintezės pranešimą konsoliduotu Komisijos valdymo ir finansinės kontrolės patikinimo pareiškimu;

63.   ragina Audito Rūmus nurodyti būtinas sąlygas, kurios leistų labiau atsižvelgti į metų veiklos ataskaitas ir pareiškimus rengiant patikinimo pareiškimą;

64.   ragina Komisiją užtikrinti, kad išsamiomis apmokymo priemonėmis ir informacijos programomis visi valstybės tarnautojai būtų informuojami apie priemones, kaip jie gali pranešti apie visus įtartinus pažeidimus ar netinkamą valdymą normaliu hierarchiniu procesu arba prireikus – ir pateikiant skundą;

Tolsnės rekomendacijos

65.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti klaidų įvertinimą pagal sektorius ir valstybes nares naudojantis audito, kurį ji jau atlieka, ir valstybių narių atliktos kontrolės duomenimis bei informacijos, kurią pristatė valstybės narės, kokybės analize, o rezultatus skelbti metų veiklos ataskaitose ir metų veiklos ataskaitų sintezėse, kad būtų galima susidaryti aiškią nuomonę apie valstybių narių administracinių sistemų, susijusių su ES atskaitomybe, kokybę;

66.   ragina Audito Rūmus į savo DAS įtraukti pastabas dėl informacijos, kurią pristato Komisija ir atskiros valstybės narės, ir jos teisingumo įvertinimą, taip pat įvertinti pasiektą pažangą;

67.   ragina Komisiją peržiūrėti finansinius reglamentus siekiant pagerinti jų pritaikomumą ir išsamumą bei padidinti kontrolės veiksmingumą kritiškai vertinant numatytų kontrolių sistemų kiekybę ir kokybę;

68.   primena atskiriems Komisijos nariams jų politinę atsakomybę užtikrinti, kad jų kompetencijai priklausantys generaliniai direktoratai būtų gerai valdomi, ir pakartoja pasiūlymą, kad kiekviename kabinete patarėjui būtų suteikta speciali pareiga be kita ko stebėti visus audito pranešimus (kaip pasiūlyta 2004 m. balandžio 22 d. Parlamento rezoliucijoje(28) dėl Eurostato), kur išankstinių įspėjimų apie problemas anksčiau nebuvo paisoma;

69.   pažymi, kad sistemingas galimų sankcijų, uždėtų valstybėms narėms, pakėlimas sukėlė valstybių narių nenorą atskleisti įgyvendinimo problemas; prašo Komisiją skatinti ir daugiau dėmesio kreipti į finansinės kontrolės mokymą, skatinant keitimąsi informacija tarp valstybių narių, mėginimą, nacionalinių auditorių dalyvavimą audito grupėse ir bendrą investavimą į geresnes IT sistemas, atliekant prevencinius auditus, kurie labiau teikia patarimus, o ne uždeda sankcijas;

70.   tikisi, kad Komisija savo kitoje ataskaitoje išsamiai išdėstys priimtus ir įgyvendintus veiksmus, siekiant įgyvendinti pastabas ir rekomendacijas, kurias pateikė Audito Rūmai 2003 m. metų pranešime ir trijuose ankstesniuose metinų pranešimuose (2000 m., 2001 m., 2002 m.); prašo, kad į kitą savo ataskaitą Komisija įtrauktų detalų planuojamų priemonių sąrašą ir grafiką tuo atveju, jei nebūtų priimta ir (arba) įgyvendinta jokių veiksmų;

71.   ragina Audito Rūmus paruošti tokį metų pranešimą, kuriame atsispindėtų jų veikla, jų galimybė atlikti produktyvias užduotis, sąnaudos, svarbios raidos sritys ir kiti svarbūs įstaigos veiklos faktoriai; pažymi, kad būtų puiki galimybė tokiame apibūdinimo pranešime skelbti informaciją apie DAS modernizavimą ir kitą audito metodo raidą;

72.   taip pat ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę skelbti audito žinyną ir informaciją apie DAS metodą savo tinklalapyje;

73.   sveikina Tarybos ketinimą "toliau stiprinti audito ir finansinės kontrolės aspektus, kad Tarybos rekomendacijos dėl biudžeto patvirtinimo stebėjimo procesas būtų tikslesnis ir efektyvesnis"(29) ;

74.   kviečia Audito Rūmus kasmet organizuoti ,,bandomuosius auditus" dėl pavestų išlaidų punktų ir paskelbti juos specialiuose pranešimuose, kuriuose

   - visos 25 valstybės narės būtų tikrinamos dėl tos pačios programos ar veiklos;
   - kiekvienos valstybės narės rezultatai būtų skelbiami atvirai ir aiškiai, kad tai būtų galima palyginti,
  

ir kviečia Rūmus ateityje ir toliau organizuoti auditus dėl kitų punktų, kad būtų galima stebėti pažangą

75.   ragina Tarybą kartu su Parlamentu ir Komisija visapusiškos audito ir kontrolės sistemos sukūrimui suteikti reikalingą prioritetą ir politinį impulsą; tai bus padaryta įkūrus aukšto lygio ekspertų grupę, kuri :

   i) būtų sudaryta iš vadovaujančių ES institucijų, nacionalinių audito institucijų, finansų ministerijų ir tarptautinio audito institucijų pareigūnų;
   ii) parengtų nuoseklų vidaus kontrolės ir išorinio audito sistemos sukūrimo plano projektą, ypač pasidalijamojo valdymo srityse;
   iii) identifikuotų galimas konstitucines, politines ir administracines kliūtis, kurias būtina įveikti, kad nacionalinio audito institucijos galėtų aktyviai kontroliuoti per Bendrijos biudžetą skirstomų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą;
   iv) kaip įmanoma greičiau pateiktų Tarybai, Komisijai ir Parlamentui ataskaitą;

76.   vieną kartą per metus pakvies Tarybos atstovą informuoti kompetentingą komitetą apie ekspertų grupės darbo pažangą, kad būtų užtikrintas tęstinis veiklos pobūdis;

77.   mano, kad svarbiausia yra ištirti, kaip nacionalinės audito įstaigos galėtų atlikti efektyvesnį vaidmenį procese, žinant, kad jos yra nepriklausomos įstaigos ir ne visada gali atlikti ES teisės aktų ekspertizę; ragina Audito Rūmus pateikti Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų pirmininkų Kontaktinio komiteto ir Audito Rūmų darbo rezultatų įvertinimą (įskaitant VFM) bei Rūmų nuomonę, ar plėtra galėtų atgaivinti šio organo vaidmenį;

78.   mano, kad gali reikėti išanalizuoti, ar ypatingai didelė Audito Rūmų dabartinė struktūra ir veikla galėtų būti reformuota; primena, kad Audito Rūmai šiuo metu turi 25 narius ir 736 darbuotojus, iš kurių 325 yra profesionalūs auditoriai (A ir B kategorijų), 275 (A ir B kategorijų) dirba audito grupėse, ir 50 (A kategorijos) – narių kabinetuose;

79.   apgailestauja, kad dėl laiko trūkumo negali Tarybos rekomendacijai skirti tiek dėmesio, kiek ji nusipelno, ir ragina Komisiją paspartinti, o Tarybą patvirtinti pasiūlymą dėl Finansinio reglamento 145 straipsnio 1 dalies pakeitimo:"

Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija ir veikdamas kvalifikuota balsų dauguma, iki n + 2 metų birželio 30 d. suteikia patvirtinimą, kad Komisija n metų biudžetą įvykdė

"

80.   ragina Pirmininką savo pranešimo metu Europos Vadovų Taryboje kalbėti apie poreikį, kad valstybės narės gerintų lėšų iš Europos Sąjungos finansinį valdymą;

B.SEKTORINIAI KLAUSIMAI
Nuosavi ištekliai

81.   atkreipia dėmesį, kad nuosavų išteklių dalis, suskaičiuota remiantis bendromis nacionalinėmis pajamomis, nuolatos auga ir greitai sudarys du trečdalius savų išteklių; todėl nedvejotinai palaiko Audito Rūmų rekomendaciją (3.48 punktas), kad Komisija atliktų daugiau tiesioginių nacionalinių ataskaitų duomenų patikrinimų;

Žemės ūkis, gyvūnų sveikata ir priemonės kovai su sukčiavimu
Netinkamai išmokėtų sumų išieškojimas

82.   ragina valstybes nares laiku kas tris mėnesius informuoti apie pasitaikančius pažeidimus ir pripažįsta, kad išimtiniais atvejais valstybėms narėms gali būti suteikta teisė taikyti išlygas; tikisi, kad kompetentingos valstybių narių institucijos bus tinkamai parengtos ir aprūpintos personalu ir kad visos valstybės narės (taip pat Vokietija, Graikija ir Ispanija) iki 2005 m. liepos mėn. pradės naudoti elektronines ataskaitas; prašo Komisiją informuoti kompetentingą komitetą apie šioje srityje padarytą pažangą ne vėliau kaip iki 2005 m. rugsėjo mėn.

83.   pažymi, kad Komisija yra atsakinga už mažiausiai 1 120 milijonų. EUR, kurie nebuvo išieškoti nuo 1971 m. iki 2004 m. rugsėjo mėn., ir mano, kad tokia padėtis yra nepateisinama; mano, kad valstybės narės ir Komisija laiku neparodė pakankamai ryžto šiuo klausimu, tikisi laiku gauti ataskaitą iki svarstymo dėl 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kur bus nurodyta, kaip ir kada numatyta atgauti šias lėšas; pažymi, kad šiuo metu teismuose bylinėjamasi dėl 812 milijonų EUR, kurie taip pat gali būti grąžinti; be to, tikisi, kad mokėjimų agentūrai už sėkmingą atgavimą bus išmokėta 20 proc. ,,premija" už efektyvumą;

84.   kviečia Komisiją pasiūlyti supaprastintas ir aiškesnes taisykles dėl išieškojimo ruošiantis peržiūrėti finansinį reglamentą; tikisi sulaukti konsultacijos šiuo klausimu prieš užbaigiant Komisijos pasiūlymą;

85.   pažymi, kad Komisija iki 2005 m. kovo mėn. bus išnagrinėjusi maždaug 4 000 pažeidimų atvejų (iš jų: 442 stambūs ir 3 500 smulkesni), kurie buvo įvykdyti minėtu laikotarpiu;

86.   pritaria Komisijos norui tobulinti "juodąjį sąrašą", į kurį įtraukiami tie ūkio subjektai, kurių metinės veiklos pažeidimai viršija 100 000 EUR sumą;

87.   primygtinai reikalauja, kad Komisija siektų pažangos ir numatytų gaires ateities priemonėms tobulinti, kad reguliariai apie tai atsiskaitytų atsakingam komitetui.

88.   prašo Komisiją pagerinti mokėjimo agentūrų, kurios yra atsakingos už bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimą, monitoringą; pažymi, kad prieš prisijungimą mokėjimo agentūros naujose valstybėse narėse buvo tvirtinamos Komisijos; prašo Komisiją tęsti šią praktiką ir pateikti Parlamentui pranešimą dėl galimybės Komisijai tvirtinti mokėjimo agentūras dabartinėse valstybėse narėse;

Galvijų identifikavimo ir registravimo sistema

89.   pažymi, kad nesant bendrų standartų valstybių narių galvijų identifikavimo ir registravimo duomenų bazėse nenumatyta galimybė keistis šių duomenų bazių informacija; išreiškia apgailestavimą, kad tai labai apsunkina gyvulių apskaitą, ypač vežant juos iš vienos valstybės į kitą;

90.   pripažįsta, kad šiuo metu galiojantis reglamentas neįpareigoja Komisijos sukurti teisiškai įpareigojančių taisyklių vienaip ar kitaip sujungti nacionalines duomenų bazes; atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešime išdėstytus siūlymus ragina Komisiją parengti teisėkūros pasiūlymą, kuris išplėstų Komisijos vykdomąsias galias ir suteiktų jai galimybę techniškai suderinti nacionalines šios sistemos duomenų bazes;

91.   prašo Komisijos, kad ji remdamasi egzistuojančiais teisės aktais padėtų valstybėms narėms, ypač naujosioms, kurios šiuo metu kuria duomenų bazes, keistis nacionalinėse duomenų bazėse esančiais duomenimis;

92.   pažymi, kad atsisakius gyvulių žymėjimo ausų įsagomis ir perėjus prie žymėjimo elektroninėmis priemonėmis ne tik padidėtų gyvulių gerovė, bet ir būtų geresnės gyvulių apskaitos galimybės, ypač pervežant gyvulius iš vienos valstybės narės į kitą; prašo Komisijos pateikti konkretų pasiūlymą dėl elektroninių identifikavimo priemonių naudojimo vietoje fizinio gyvulių žymėjimo; pažymi, kad pasiūlymas turėtų suteikti Komisijai įstatymų leidžiamąsias galias, kad ji galėtų nustatyti, kokia informacija turi būti įrašyta šiose elektroninėse laikmenose; mano, kad elektroninės identifikavimo sistemos įvedimo technika turi atitikti reikiamus standartus;

Snukio ir nagų ligos prevencijos priemonių įgyvendinimas ir priežiūra

93.   pažymi, kad Bendrijos teisės sistema reikalauja, kad Komisija kas treji metai pristatyti pranešimą Parlamentui ir Tarybai apie priemones kovai su snukio ir nagų liga ir joms skirtas lėšas; išreiškia apgailestavimą, kad Komisija ligi šiol nevykdė šio įsipareigojimo; prašo Komisijos nuo 2006 m. kas treji metai pateikti tokį vertinimą, kuris būtų pagrįstas strategine Bendrijos veiklos pajamų ir išlaidų analize.

94.   nurodo, kad reikia atidžiai prižiūrėti ne tik formalų priemonių perkėlimą į valstybių narių nacionalinę teisę, bet ir tai, kaip jos veiksmingai įgyvendinamos praktikoje; prašo Komisijos ir toliau skatinti vakcinų tyrinėjimus ir bandymų metodus ir atnaujinti studiją dėl valstybių narių veterinarijos tarnybų sugebėjimo tinkamai ir laiku garantuoti veiksmingą susirgimų kontrolę;

95.   konstatuoja, kad per paskutinį dešimtmetį kelis kartus padidėjo gyvulių pervežimas bendrojoje rinkoje, o problemos dėl gyvulių judėjimo kertant sienas ir jų pervežimo sąlygų nėra tinkamai išspręstos; prašo Komisijos išnagrinėti galimybę sumažinti gyvulių pervežimo apimtis geriau išnaudojant vietinių skerdyklų pajėgumus; be to, prašo Komisijos imtis neatidėliotinų priemonių sumažinti ligotų arba sužeistų gyvulių pervežimą;

96.   laikosi nuomonės, kad labai svarbu pabrėžti ūkininkų vaidmenį Bendrijos strategijoje, siekiant išvengti šios ligos atvejų ir juos tinkamai kontroliuoti; ragina Komisiją pateikti teisinį pasiūlymą Tarybai ir Parlamentui dėl valstybių narių mokamų kompensacijų atlyginimo iš Bendrijos lėšų tiems ūkininkams, kurie vykdo pareigą skubiai informuoti apie prasidėjusios ligos židinius;

97.   pažymi, kad reikalingas tolesnis finansinės infrastruktūros tobulinimas, kad visi ūkininkai būtų traktuojami vienodai, o kompensacijų skyrimo tvarka būtų skaidri; nurodo, kad 2002 m. gruodžio 17 d. Rezoliucijoje dėl 2001 m. snukio ir nagų ligos krizės(30) Parlamentas nusprendė, kad nešališkas kompensacijų sistemos administravimas yra pagrindinis veiksnys, padedantis išvengti sukčiavimo atvejų; prašo Komisijos suderinti įvairių ligų kompensacijų dydžius ir pagrįsti kriterijus, pagal kuriuos nustatomas kompensacijų dydis (pvz., dabartinė gyvulio rinkos kaina); pripažįsta, kad ligos proveržio atveju, nebūtų aiškiai apibrėžta laikomų gyvulių, auginamų gyvulių ir veislinių gyvulių rinkos kaina, taikoma tik kritusiems gyvuliams;

98.   pabrėžia, kad kadangi visuomenės sveikata yra visos visuomenės interesas, viešieji fondai ir toliau turi būti pagrindinis šaltinis, iš kurio finansuojamos Bendrijos ligų likvidavimo sąnaudos, ir kad ūkininkai taip pat yra mokesčių mokėtojai; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse ūkininkai finansiškai prisideda dengiant valstybines ligų likvidavimo sąnaudas (kurios yra būtinos siekiant bendrai finansuoti visas išlaidas), tuo tarpu kai kitos valstybės narės nereikalauja įnašų iš žemės ūkio sektoriaus, kas gali pakenkti vienodoms žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos sąlygoms ES; primena, kad Parlamento laikinasis komitetas dėl snukio ir nagų ligos paprašė Komisijos pasiūlyti sprendimus, kaip ūkininkai galėtų prisidėti prie Bendrijos išlaidų kovojant su šia liga; atkreipia dėmesį į skirtingų valstybių narių pastangas šioje srityje ir Komisijos užsakymu 2003 m. parengtą tyrimą, kokiais būdais iš ūkininkų būtų galima gauti finansinius įnašus;

Bendras tabako žaliavos rinkos organizavimas

99.   sveikina 2004 m. Tarybos priimtą BŽŪP paramos tabako sektoriui reformą, kuria siekiama atsieti paramą nuo gamybos apimčių per ketverių metų pereinamąjį laikotarpį palaipsniui pereinant prie tvarkos, kai ūkininkams išmokami vienodi priedai už tabako auginimą;

100.   pritaria Europos Audito Rūmų rekomendacijoms, kad Komisija stengtųsi pasirūpinti tuo, kad reformos pasiūlymai būtų pagrįsti duomenų ir poveikio analize; prašo Komisijos atkreipti ypatingą dėmesį į tabako produkcijos įtaką gyventojų užimtumui ir nepalankių sričių ekonomikai;

101.   pažymi, kad Bendrijos tabako gaminiai tenkina tik 30 proc. pramonės poreikių; pažymi, kad pastarąja bendro rinkos organizavimo reforma jau įvesti mechanizmai, kaip gamybą Europoje suderinti su ES esančia paklausa;

102.   konstatuoja, kad, esant dabartiniam neatitikimui tarp paklausos ir pasiūlos, daugiausia ES pagamintos tabako produkcijos yra eksportuojama; apgailestauja, kad ši politika nėra suderinta su Bendrijos plėtros parama, teikiama mažesniesiems tabako augintojams besivystančiose šalyse, kurie priklauso nuo tabako eksporto, kadangi ES tabako eksportas gerokai sumažina besivystančių valstybių eksporto galimybes; reikalauja, kad būtų suderinta Bendrijos žemės ūkio ir plėtros politika;

103.   pažymi, kad net jei vietovėse, kur auginamas tabakas, gali būti auginamos ir kitos kultūros, žemės ūkio bendrovių ekonominė pusiausvyra daugiausia priklauso nuo tabako; kaip Parlamentas pripažino savo pranešime dėl pastarosios bendro rinkos organizavimo reformos, ,,yra labai sunku rasti ekonomines alternatyvas, kurios galėtų sukurti tiek pat darbo vietų kaip tabako gamyba"; prašo Komisijos tęsti politiką, kuria skatinama augtinti alternatyvias kultūras, o tabako fondą naudoti kaip priemonę ES išauginto tabako kokybei gerinti ir kitų kultūrų auginimo moksliniams tyrimams finansuoti;

104.   pažymi, kad kitų kultūrų moksliniai tyrimai buvo apleisti ir kad gamintojai buvo neskatinami pereiti į kitas ekonominės veiklos sritis; Bendrijos tabako fondas, finansuojamas iš tabako subsidijų mokesčių ir valdomas Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (50 proc.) ir Sveikatos apsaugos ir vartotojų teisių generalinio direktorato (50 proc.), buvo nepanaudotas, didžioji dalis nepanaudotų 68 milijonų EUR buvo paskirti ir Sveikatos apsaugos ir vartotojų teisių generalinio direktorato informacinėms kampanijoms; nuo 2006 m. nėra finansuojamos jokios priemonės, skatinančios gamybos pakeitimą; prašo nuoseklesnio požiūrio;

105.   mano, kad valstybių narių sugebėjimas tinkamai vykdyti įsipareigojimus, kaip tai numato atitinkami Bendrijos reglamentai, yra esminis veiksnys veiksmingai reguliuojant tabako rinką ir su tuo susijusias Bendrijos išlaidas; primygtinai reikalauja, kad būtų taikomos finansinės sankcijos toms valstybėms narėms, kurios nesilaiko šių reikalavimų;

106.   pažymi, kad kadangi nevykdant įsipareigojimų išmokos ūkininkams gali būti mažinamos arba visai nutraukiamas jų mokėjimas, yra svarbu, kad ūkininkai būtų iš anksto informuoti apie jiems keliamus naujus aplinkos apsaugos reikalavimus, kurie bus privalomi po 2006 m. reformos; prašo Komisijos ir valstybių narių įvykdyti savo pareigą ir per likusį laiką iki pradedant galioti reformai tiksliai nustatyti visus reikalingus kriterijus, kad ūkininkai būtų pasirengę tinkamai vykdyti naujuosius reikalavimus.

107.   pažymi, kad Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. turės pristatyti Tarybai pranešimą apie reformos vykdymą nuo 2006 m.; reiškia susidomėjimą šiuo pranešimu ir prašo, kad jis būtų pristatytas ir Parlamentui.

Struktūrinės priemonės

108.   smerkia tai, kad kai kurioms valstybėms narėms nepavyko kontroliuoti ir valdyti mokesčių mokėtojų pinigų, už kuriuos jos yra atsakingos, ir pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės veidmainiauja kaltindamos Komisiją, jog pastarajai nepavyko kontroliuoti išlaidų, už kurias šios valstybės narės atsakingos;

109.   pažymi, kad Audito Rūmai nerado trūkumų Komisijos vidaus kontrolės sistemoje ir nurodytuose patobulinimuose; apgailestauja, kad dėl išteklių trūkumo atrankiniu būdu buvo patikrintos tik nedaugelio valstybių narių sistemos;

110.   prašo Komisijos pranešti Parlamentui apie valstybes, kurioms į savo kontrolės sistemas nepavyko nedelsiant įdiegti suderintų patobulinimo priemonių ir kurios iki šiol pateikia neišsamias 8 straipsnio formuluotes;

111.   skatina Komisiją sustabdyti tarpinius valstybių narių mokėjimus, jei jie yra labai nereguliarūs, arba kai valstybių narių valdymo kontrolės sistemoje pastebima daug trūkumų.

Interreg III

112.   mano, kad nesant tinkamai apibrėžtų priemonių ir rodiklių yra sudėtinga vertinti, ar buvo pasiektas Interreg III programos tikslas – stiprinti Bendrijos ekonominę ir socialinę sanglaudą, vystant pasienio, tarptautinį ir regionų bendradarbiavimą ir skatinant tolygų Bendrijos teritorijų vystymąsi; mano, kad yra sudėtinga įvertinti, ar šiam tikslui pasiekti buvo pasitelktos pačios veiksmingiausios priemonės.

113.   ragina Komisiją labiau stengtis tiksliai apibrėžti tikslus ir priemones, kurie leistų geriau įvertinti programos poveikį ir jai skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą; pabrėžia aiškios ir kompetentingos analizės poreikį, siekiant suderinti privačių, visuomeninių ir Bendrijos interesų skirtumus, pirmiausia tuos skirtumus, dėl kurių yra sumanyta pati programa.

Vidaus politikos priemonės
Aplinkos apsauga, visuomonės sveikata ir sauga

114.   mano, kad bendras biudžeto išlaidų kategorijų, skirtų aplinkos apsaugai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai, vykdymas yra pakankamas;

115.   remia priemones, kurios yra skirtos gerinti daugiamečių programų įgyvendinimo ciklui; ragina Komisiją geriau paruošti konkursus ir suteikti geresnę pagalbą paraiškų teikėjams, siekiant užkirsti kelią daugeliui projektų paraiškų, kurios aiškiai neatitinka skiriamo finansavimui reikalavimų;

116.   pastebi, kad vadovavimasis Finansinio reglamento administracinėmis ir finansinėmis nuostatomis neturėtų sąlygoti bereikalingo vilkinimo skiriant dotacijas ar atrenkant projektus, kuriems bus suteiktas finansavimas;

Moksliniai tyrimai

117.   pažymi, kad dalyvavimo Europos mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programoje taisyklės yra pernelyg sudėtingos; sutinka su Audito Rūmų nuomone dėl to, kad tai yra rimta problema, su kuria susiduria Komisija ir programos dalyviai; išreiškia apgailestavimą dėl to, kad ypač mažesnės organizacijos su menkiau išvystyta administracine struktūra ir MVĮ patiria sunkumų dėl pernelyg sudėtingų joms keliamų reikalavimų ir taisyklių.

118.   primena, kad šeštąją mokslinių tyrimų ir vystymosi pamatinė programą (6PP) administruoja keletas generalinių direktoratų; pažymi Audito Rūmų nuomonę dėl to, kad toks išskaidymas mažina kiekvieno jų atsakomybę, dubliuoja funkcijas ir reikalauja didesnės koordinacijos;

119.   atsižvelgia į Audito Rūmų rekomendaciją peržiūrėti "Bendrijos skiriamo finansavimo dydžio nustatymo taisykles kartu užtikrinant atitinkamą išlaidų kontrolę"; tikisi, kad Parlamentas nuo pat pradžių aktyviai dalyvaus šioje peržiūroje remdamasis savo, kaip vieno iš teisės akto leidėjų ir teisinės sistemos kūrėjų, galiomis ir vadovaudamasis dalyvavimo pagrindų programose nuostatomis;

120.   pažymi, kad Lisabonos dienotvarkę gali atspindėti didesnės biudžeto lėšos, skirtos septintajai mokslinių tyrimų ir vystymosi pamatinei programai (7PP); pabrėžia, kad dėl tokio reikšmingo lėšų padidinimo reikalinga veiksmingai supaprastinti administracines procedūras programos dalyviams ir pačiai Komisijai.

121.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų padarytas išvadas, kad ex-post finansiniai auditai vėl byloja apie "nerimauti verčiantį klaidų kiekį, atsirandantį dažniausiai dėl per daug deklaruotų išlaidų... kurių nebuvo aptikta Komisijos vidaus kontrolės metu"; tikisi, kad atsižvelgus į Audito Rūmų siūlomus patobulinimus bus įdiegti audito pažymėjimai, kad ilgainiui sumažėtų išplėstinių ex-post finansinių auditų poreikis;

122.   ragina Komisiją pasimokyti iš to, kad 5PP apskaita nebuvo skaidri dėl nemažo išlaidų kategorijų skaičiaus – ir užtikrinti, kad tai nepasikartotų vėlesnėse programose;

123.   prašo Komisijos pagrįsti pasiūlymą dėl 7PP veiksmingomis supaprastintomis priemonėmis, kaip antai:

   susitelkimu ties mažesniu intervencinių mechanizmų skaičiumi,
   sutarčių modelių įvairovės sumažinimu;
   vienodos sąnaudų sistemos taikymu sprendžiant pernelyg didelio programos dalyvių apmokestinimo klausimą;

124.   pabrėžia, kad dalyviams neužtenka tik atitikti formalius reikalavimus ir formalią procedūrą, lygiai svarbu efektyviai išnaudoti turimas lėšas; skatina Komisiją atlikti kokybinį ex-post mokslinių rezultatų ir poveikio vertinimą;

125.   ragina Komisiją sudaryti savo procedūras taip, kad projektų paraiškų parengimo išlaidos būtų sumažintos iki pateisinamo lygio;

126.   prašo Komisijos peržiūrėti taisykles dėl dalyvavimo programose, pristatant galimybę gauti vidutinės trukmės mokslinį ir techninį vykdomų projektų įvertinimą kaip standartinę procedūrą; prašo Komisiją nustatyti tinkamą laikiną vertinimo tarybą; prašo Audito Rūmų paskelbti nuomonę apie šias naujas taisykles;

127.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastebėtą reiškinį, kad Komisija vėluoja tvirtindama šeštosios pamatinės programos (6PP) sutarčių modelius ir finansines gaires taipogi įgyvendindama savo vidaus kontrolės standartus ir taikydama bendrąją informacinių technologijų sistemą, nes tai tam tikru mastu sumenkina "pažangą, pasiektą anksčiau patvirtinus reglamentavimo sistemą ir supaprastinus sutarčių struktūrą"; tikisi, jog Komisija pasimokys iš patirties, kad ateityje nebūtų panašiai vėluojama;

128.   be to, ragina Komisiją 7PP administravimui pritaikyti šias struktūrines priemones:

   - sudaryti geresnes Komisijos išteklių (t.y. projekto darbuotojų, IT priemonių) finansuojamiems projektams panaudojimo sąlygas, kad būtų užtikrinta tinkama projektų mokslinė priežiūra, kuri šiuo metu apsiriboja keletu dienų kiekvienam projektui;
   - nustatyti ir įvesti tinkamą mokslinio vertinimo patariamąją tarybą;
   - sukurti integruotą duomenų bazę, kurią sudaro bendra pasiūlymų, sutarčių ir projektų valdymo IT sistema;

129.   džiaugiasi Komisijos ketinimu sudaryti 7PP garantijų planą, siekiant efektyviau panaudoti Europos mokslinių tyrimų projektams ir infrastruktūros finansavimui skirtas paskolas, ypač suteiktas Europos investicijų banko paskolas; skatina Komisiją pagal siūlomas gaires atsižvelgti į individualius MVĮ poreikius ir apsvarstyti galimybę taikyti tokias gaires EUREKA projektuose.

Vidaus rinka

130.   pažymi, kad, Vidaus rinkos ir paslaugų GD duomenimis, dėl viduje vykstančio restruktūrizavimo, matyt, nebus panaudotos visos skirtos lėšos ir netgi negalėjo būti pavesti atlikti kai kurie užsakomieji tyrimai,

131.   apskritai yra patenkintas, kad buvo panaudota daug biudžeto lėšų, numatytų Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD darbo sritims, kurioms 2003 m. biudžete skirtų lėšų panaudojimo dydis sudarė 99,3 proc.,

132.   pažymi, kad buvo panaudota 86,61 proc. biudžeto lėšų, numatytų Mokesčių ir muitų sąjungos GD darbo sritims, ir tai vertinama patenkinamai, bet jokiu būdu ne labai gerai.

133.   išreiškia susirūpinimą dėl bendrų tendencijų, nes pagal per daug griežtas naujojo biudžeto tvarkos taisykles pagal vartotojų apsaugos programas skelbiamų konkursų eiga užtęsiama ir dėl biurokratinių procedūrų žymiai sumažėja potencialių konkursų dalyvių suinteresuotumas,

Transportas

134.   pažymi, kad galutiniame priimtame ir per metus pataisytame 2003 m. biudžete 661,8 mln. EUR buvo skirta transporto politikos asignavimų įsipareigojimams ir 609,3 mln. EUR – asignavimų mokėjimams finansuoti; pažymi, kad iš jų:

   610,6 mln. EUR skirta transeuropinių tinklų (TEN-Tr) asignavimų įsipareigojimams, o 572 mln. EUR – asignavimų mokėjimams,
   16,6 mln. EUR skirta transporto saugumo įsipareigojimams, o 13,3 mln. EUR – mokėjimams,
   15,0 mln. EUR vien tik įsipareigojimams Marco Polo programai,
   8,4 mln. EUR įsipareigojimams ir 9,55 mln. EUR ilgalaikio mobilumo mokėjimams ir
   7,4 mln. EUR įsipareigojimams ir 6,35 mln. EUR transporto agentūrų mokėjimams;

135.   džiaugiasi, kad naudojama daugiau transeuropinių tinklų (TEN-Tr) projektų asignavimų įsipareigojimams ir mokėjimams, abiem atvejais siekiama beveik 100 proc., ir tikisi, kad tai paskatins valstybes nares surasti valstybinio ir privataus sektorių išteklių, kad šie projektai būtų greičiau baigti;

136.   pareiškia esąs susirūpinęs dėl to, kad 2003 m. Komisija, neturėdama iš anksto apibrėžtų sąlygų, jog turi būti tinkamai laikomasi finansų naudojimo nuostatų, dažnai patvirtindavo tarpinius ir galutinius mokėjimus transeuropinių tinklų projektams ir primena, kad Audito Rūmai jau atkreipė dėmesį į šiuos Komisijos 2001 m. ir 2002 m. metinių ataskaitų trūkumus;

137.   pažymi, kad nepaisant didelio asignavimų mokėjimams panaudojimo rodiklio, nepanaudotų išteklių lygis (pranc. reste à liquider, RAL) transeuropinių tinklų projektams nesumažėjo, bet per 2003 m. šiek tiek padidėjo iki 1 154 mln. EUR;

138.   susirūpinęs pažymi, kad kitų transporto linijų asignavimų įsipareigojimams panaudojimo rodiklis nukrito nuo 93 proc. iki 83 proc.; transporto saugumo įsipareigojimų panaudojimo rodiklis buvo ypač mažas – 65 proc. iš visų turimų asignavimų, o panaudojimo rodiklis mokėjimams – 72 proc.; 2002 m. atitinkami transporto saugumo rodikliai buvo 99 proc. ir 58 proc.; mano, kad šie panaudojimo rodikliai yra visiškai nepriimtini siekiant transporto Baltojoje knygoje numatytų svarbiausių tikslų, ypač nepriimtinas asignavimų mokėjimams panaudojimo nuosmukis;

Kultūra ir švietimas

139.   džiaugiasi Komisijos veiksmais, kurių ji ėmėsi siekdama pašalinti programos rengimo ir valdymo trūkumus, kurių turėjo pirmosios kartos Sokrato ir jaunimo programos; džiaugiasi geresne jų struktūra ir valdymo procedūromis, nurodytoms pastaruosiuose pasiūlymuose dėl būsimos kartos visą gyvenimą trunkančio mokymo ir jaunimo programų;

140.   pažymi, kad Komisijai teko sunkus uždavinys bandant suderinti prašymus kaip įmanoma labiau sumažinti šio pobūdžio programų administracinę naštą dotaciją skirti prašantiems asmenims ir pagal Finansinio reglamento vykdymo taisykles privalomą reikalavimą užtikrinti tinkamą finansinį valdymą;

141.   pareiškia, kad yra įsitikinęs, jog pagrindinis administracinių ir apskaitos reikalavimų, taikomų kitos kartos visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir jaunimo programoms, turi būti proporcingumo principas; pabrėžia kryptingų nukrypimų nuo Finansinio reglamento vykdymo taisyklių privalumus, leidžiančius:

   dažniau naudoti vienodo dydžio dotacijų sistemą, dėl ko taptų paprastesnės prašymų ir sutarčių formos;
   labiau pripažinti bendrą finansavimą per įnašus grynais ir mažesnius tokiais atvejais lėšų gavėjams priderančius apskaitos reikalavimus;
   paprastesnis dokumentų dėl lėšų gavėjų finansinių ir veiklos gebėjimų tvarkymas;

142.   pabrėžia, kad ketina teikti daug reikšmės reguliariam tarpinių ir ex-post vertinimo pranešimų apie būsimas visą gyvenimą trunkančio mokymo ir jaunimo programas skelbimui.

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

143.   džiaugiasi šiokia tokia pažanga, pasiekta vykdant biudžetą laisvės, saugumo ir teisingumo (biudžeto B5-8 antraštinė dalis) srityje palyginus su 2002 m.; tačiau pažymi, kad įvykdymo lygis, ypač išmokų, yra vienas mažiausių Komisijoje (68 proc. 2003; 79 proc. visai vidaus politikai) tuo tarpu įsipareigojimų vykdymas jau pasiekė vidaus politikos vidurkį; ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą toliau gerinti biudžeto vykdymą kitais finansiniais metais;

144.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2003 m. metų pranešime dėl Komisijos vidinės kontrolės aplinkos pateiktas pastabas, kurios pagrįstos keturių iš keturiolikos generalinių direktoratų vykdančių vidaus politiką, tarp jų ir anksčiau vadinto Teisingumo ir vidaus reikalų generalinio direktorato, analize; ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą laikytis Audito rūmų išreikštų rekomendacijų;

145.   yra susirūpinęs ir apgailestauja dėl Audito Rūmų 2003 m. metų pranešime padarytų pastabų, susijusių su pabėgėlių fondo įgyvendinimų; atsižvelgiant į ketinimą naujoje finansinėje perspektyvoje restruktūrizuoti šios politikos srities išlaidų programas, dėl ko bus labiau padalintas valdymas, prašo Komisiją užtikrinti tinkamą aplinkos kontrolę nacionaliniu ir Europos lygmeniu;

146.   išreiškia savo susirūpinimą, kad Komisija vis dar nepateikė savo nuomonės dėl Eurojusto finansinio reglamento projekto, kaip reikalaujama Eurojusto sprendime, kurį 2003 m. lapkritį Eurojustas perdavė Komisijai.

Lyčių lygybė

147.   sutinka su Komisijos politiniais 2003 m. biudžeto prioritetais: plėtra ir pasiruošimu jos administravimui, nes tai yra patys svarbiausi ES prioritetai; atsižvelgdamas į Lisabonos ir Barselonos Vadovų susitikimų rezultatus pažymi, kad turi būti skiriamas reikiamas dėmesys aktyvesniam moterų dalyvavimui išplėstos ES darbo rinkoje, ypač siekiama gerinti naujose valstybėse narėse gyvenančių moterų socialinę ekonominę padėtį, o planuojant biudžetą numatomas reikiamas finansines lėšas;

148.   pažymi, kad ES sutarties 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimas yra pagrindinis ES principas. Jis taip pat yra svarbus įvairiose Bendrijos politinės veiklos srityse; pakartotinai pabrėžia, kad planuojant biudžetą lyčių lygybė visada turi būti laikoma prioritetiniu tikslu, atsižvelgiant į lyčių lygybės principo taikymą sudarant biudžetą;

149.   džiaugiasi žymia pažanga, kuri pasiekta įgyvendinat 2003 m. biudžetą, atsižvelgiant į visus nustatytus tikslus ir į struktūrinių fondų planavimo laikotarpį, nes tai sudaro 89 proc. mokėjimų vykdymo koeficiento, kuris yra didesnis nei 2002 metais (71 proc.); atkreipia dėmesį, kad nepateikta jokių duomenų apie lyčių lygybės skatinimą, panaudojant fondų lėšas, ir ragina Komisiją kaip galima greičiau ištaisyti šią padėtį;

150.   mano, kad biudžeto lėšų naudojimas turi skirtingą poveikį vyrams ir moterims, nes lyčių padėtis vis dar skiriasi; pažymi, kad 2003 m. finansinių metų biudžeto duomenys beveik neatspindi jokios informacijos apie lėšų, skirtų skatinti lyčių lygybę, atsižvelgiant į lyčių aspekto integravimą, apimtį ir panaudojimo rezultatus ir ragina Komisiją kuo skubiau pateikti Europos Parlamentui būtiną informaciją.

Išorės politikos kryptys
Išorės pagalbos valdymo sistemos reforma

151.   pabrėžia, kad Komisija dėjo daug vilčių, kai reforma buvo pradėta 2002 metais, ir skelbė, kad ji pavyks; atkreipia dėmesį į Tarybos išvadas, padarytas 2004 m. lapkričio 22-23 d., kuriose Taryba gerai įvertino Komisijos progresą valdant bei laiku suteikiant Bendrijos pagalbą ir paskatino toliau stengtis gerinti veiklos kokybę bei efektyvumą, ir jas patvirtina; nors ir visiškai pritaria atsakomybės padalinimui, pabrėžia, kad būsimas papildomas išlaidas privalo pagrįsti realūs rezultatai; todėl laukia Audito Rūmų išvados dėl to, kokią įtaką padarė atsakomybės padalinimas delegacijoms, kaip numatyta Audito Rūmų 2004 m. veiklos programoje ir ko pareikalavo Užsienio reikalų komitetas savo nuomonėje dėl 2002 m. įvykdymo patvirtinimo; tikisi, kad ataskaitoje bent jau atsispindės atsakomybės padalinimo ekonominės naudos analizė;

152.   pabrėžia, kad nors Išorės santykių generalinio direktorato 2003 m. veiklos ataskaitoje teigiama, kad reikia atlikti išsamesnį atsakomybės padalinimo įvertinimą, bet atrodo, kad šis vertinimas bus susijęs tik su personalo poreikiu; todėl atkreipia dėmesį į Tarybos paraginimą Komisijai atlikti kokybinį EB išorės pagalbos įvertinimą atskirai nuo metų ataskaitos ir patekti rezultatus iki 2005 m. liepos mėnesio;

153.   atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar nėra tinkamos informacijos valdymo sistemos bei delegacijų darbo priežiūros sistemos, įvertinančios finansinę riziką, kaip buvo minėta ir pačioje Išorės santykių generalinio direktorato 2003 m. metinės veiklos ataskaitoje, kur buvo nurodyta ir priežastis – nepakankami žmogiškieji ištekliai; pabrėžia, kad Komisijos geranoriškumas bei pasiūlymai, kaip spręsti šią problemą, yra sveikintini ir jų turėtų būti imtasi anksčiau; taip pat prašo Komisijos pateikti preliminarią ataskaitą iki 2005 m. liepos;

154.   yra susirūpinęs, kad įgyvendinančių organizacijų audite Audito Rūmai rado daug netvarkingų operacijų projektų (metų pranešimo 7.38 ir 7.39 punktai); pažymi, kad savo atsakyme Komisija sutinka su Audito Rūmais, kad pasiūlymų pateikimo ir įsigijimo procedūrų laikymasis projektų valdymo skyriuose ir NVO lieka problematiška sritis; tikisi, kad Komisijos nariai, atsakingi už išorinę pagalbą, pateiks veiksmų planą iki 2005 m. rugsėjo 1 d., kad šios problemos būtų išspręstos;

155.   atkreipia dėmesį, kad glaudesnė įvairių ES politikos sričių sąveika gali pagerinti ES išlaidų efektyvumą;

Audito Rūmų metų pranešimas

156.   kalbant apie Audito Rūmų metų pranešimą bendrai, pageidautų, kad Audito Rūmai pateiktų aiškesnę informaciją apie konkrečią žalą, patirtą dėl bet kokio pobūdžio žinomų neatitikimų;

157.   pripažįsta, kad reikia nustatyti aiškią pusiausvyrą tarp pranešimų rengimo ir darbo tvarkos reikalavimų NVO bei tarp realių galimybių šių reikalavimų pastoviai laikytis, taip pat laukia Audito Rūmų pasiūlymų, kaip šie interesai galėtų būti suderinti;

158.   klausia, ar Komisija ėmėsi priemonių palyginti įvairių tarptautinių pagalbos teikėjų veiklos efektyvumą; jei ne, rekomenduoja to imtis kaip galima greičiau;

Solidarumo fondas Lotynų Amerikai

159.   atkreipia dėmesį, kad Parlamentas keletą kartų yra išreiškęs pritarimą įsteigti solidarumo fondą Lotynų Amerikai; pabrėžia, kad nors tokio fondo steigimas yra remiamas, reikalingas didesnis suinteresuotų valstybių politinės ir ekonominės srities vadovų socialinis įsipareigojimas; ypač pabrėžia, kad valstybės, kurios neefektyviai paskirsto savo pajamas, turi imtis priemonių šiai problemai spręsti; teigia, kad ES turėtų siekti socialinių šių valstybių tikslų įgyvendinimo tiek teikdama pagalbą, tiek skatindama labiau stengtis pačias valstybes; be to, reikia pasiekti pakankamą šių dviejų priemonių balansą;

160.   tikisi, kad Komisija kiekvieną kartą neįgyvendinusi biudžetinių nuostatų pateiks Parlamentui rašytinį paaiškinimą;

Vystymasis

161.   mano, kad vystymosi politika yra svarbus Sąjungos išorinių veiksmų elementas, ja siekiama panaikinti skurdą stiprinant socialinės, švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų infrastruktūras, didinant skurstančių visuomenės grupių gamybinį pajėgumą ir remiant susijusias šalis, kad jos galėtų skatinti raidą ir plėsti vietinį potencialą; pabrėžia, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimas būtų svarbus žingsnis šio tikslo įgyvendinimo link;

162.   teigiamai vertina tai, kad Komisija stengiasi taikyti vystymuisi skirtas priemones siekdama įgyvendinti TVT ir nustatydama dešimt pagrindinių rodiklių; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant šių tikslų ir rekomenduoja skirti 35 proc. bendradarbiavimui vystymosi srityje finansuoti numatytų Europos Sąjungos lėšų TVT pasiekti;

163.   supranta, kaip sudėtinga vertinti Bendrijos teikiamos paramos įtaką TVT įgyvendinimui, kai ji nėra vienintelė paramos teikėja; apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo įdiegti tinkamų priemonių šiai įtakai įvertinti ir įvertino tik besivystančių šalių pažangą, padarytą siekiant TVT; apgailestauja, kad Komisijos atsakymai į Vystymosi komiteto klausimus apie TVT įgyvendinimą vykdant Komisijos vystymosi veiksmus yra itin neaiškūs;

164.   džiaugiasi tuo, kad Komisija patobulino savo atsiskaitymo sistemą, teigiamai vertina tai, kad pagerėjo metų ataskaitos 2004 dėl EB plėtros politikos ir išorės paramos (KOM(2004)0536 ir SEC(2004)1027) kokybė;

165.   nutaria kasmet rengti plenarines diskusijas dėl Komisijos metinės ataskaitos dėl EB plėtros politikos ir išorės paramos;

166.   džiaugiasi tuo, kad bendrojo biudžeto ir EVF lėšų dalis, skirta socialinei infrastruktūrai ir paslaugoms finansuoti teikiant visuomeninę paramą vystymosi tikslais (angl., Official Development Assistance), 2003 m. sudariusi 8 269 mln. EUR, nuo 31,4 proc. 2002 m. padidėjo iki 34,7 proc. 2003 m.;

167.   apgailestauja, kad pagrindiniam išsilavinimui finansuoti skirta tik 198 mln. EUR (2,4 proc.), o pagrindinėms sveikatos priežiūros paslaugoms – 310 mln. EUR (3,8 proc.); ragina Komisiją skirti daugiau lėšų šiems sektoriams finansuoti ir reikalauja 20 proc. Europos Sąjungos išlaidoms bendradarbiavimui vystymosi srityje numatytų lėšų skirti pagrindiniam išsilavinimui ir sveikatos priežiūrai besivystančiose šalyse finansuoti;

168.   teigiamai vertina Komisijos atliekamą vaidmenį diskusijose dėl šalių rėmėjų pagalbos koordinavimo ir tvarkos derinimo; apgailestauja dėl pažangos stokos tarptautiniu mastu ir valstybių narių vangumo; ragina Komisiją labiau stengtis išvengti dvigubų veiksmų vystymosi srityje ir siekti veiksmų papildomumo;

169.   mano, kad Komisija per mažai rėmė naujas valstybes nares, kai jos rengėsi prisidėti prie ES vystymosi politikos; ragina Komisiją remti naujas valstybes nares ir šalis kandidates, kuriančias savo vystymosi politiką ir skatinančias visuomenę susipažinti su vystymosi klausimais;

Parama ruošiantis narystei ES
PHARE

170.   teigiamai vertina Komisiją už jos pastangas per PHARE programą padėti valstybėms kandidatėms pasirengti struktūrinių fondų valdymui;

171.   yra susirūpinęs dėl to, kad nebuvo užtikrinta, jog naujose valstybėse narėse prieš šioms įstojant į ES būtų baigtas daugelio už PHARE ir ISPA programas atsakingų agentūrų akreditavimo procesas; tačiau ragina Komisiją siekti užtikrinti, kad tai nepasikartotų Rumunijoje, Bulgarijoje ir būsimose šalyse kandidatėse;

172.   tačiau pažymi, kad mokomoji PHARE programos taikymo praktikoje reikšmė yra gana ribota, nes ji gerokai skiriasi nuo ERPF ir ESF programų administravimo, nors turėtų būti mokoma būtent šių programų administravimo, todėl po stojimo išlieka poreikis padėti stiprinti valstybės institucijas, kad jos sugebėtų geriau valdyti struktūrinius fondus; išreiškia susirūpinimą dėl valstybių kandidačių gebėjimo po stojimo įsisavinti struktūrinių fondų lėšas;

173.   dėl to iš principo sveikina pasiūlymą naudoti naują bendrą priemonę pasirengti struktūrinių fondų valdymui, su sąlyga, kad tokia sutartis neturi būti pernelyg sudėtinga; pabrėždamas tinkamos kontrolės sistemos būtinybę ragina Komisiją pasirūpinti, kad naujoji priemonė būtų kuo paprastesnė ir nesudarytų kliūčių ją įgyvendinti;

SAPARD

174.   apibendrindamas pažymi, kad SAPARD programos, kuri pirmoji iš visų paramos valstybėms kandidatėms programų turi būti visiškai decentralizuota, rezultatai buvo puikūs, nors ne visi tikslai pasiekti; pripažįsta, kad SAPARD programos nauda yra ne tik spartesnis ekonominis valstybių kandidačių vystymasis, bet ir skatinimas racionaliau mąstyti ir kurti naujus projektus; pripažįsta, kad programa buvo naudinga mokymo priemonė nacionalinėms administravimo įstaigoms, kurios galėjo įgyti tiesioginį Bendrijos fondų valdymo patyrimą; laikosi nuomonės, kad patyrimas, kurį suteikė ši programa, neabejotinai prisidės prie tolesnės Bendrijos programų plėtros; ragina Komisiją tobulinti ex-ante poreikių analizę, kad šia programa būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė;

175.   pripažįsta, kad decentralizuota valdymo sistema, kuri buvo naudojama programai įgyvendinti, veikia gerai, tačiau ragina Komisiją toliau ją tobulinti nagrinėjant problemas, su kuriomis buvo susidurta, ir teikti valstybėms kandidatėms daugiau paramos problemoms spręsti ir tolesnėms paramos priemonėms įgyvendinti;

176.   pažymi, kad, be viso kito, tinkamai naudoti fondų lėšas trukdė pernelyg sudėtinga jų skyrimo tvarka ir teisės sistema; išreiškia nusivylimą, kad pagal 2004 m. gruodžio 15 d. duomenis per penkerius programos gyvavimo metus galutiniams naudos gavėjams buvo išmokėta vos pusė jiems skirtų lėšų, tačiau yra patenkinta tuo, kad SAPARD lėšos nebuvo prarastos dėl vėlavimo; atkreipia Komisijos dėmesį, kad lėšų mokėjimas jokiu būdu neturėtų būti spartinamas programos priežiūros ir reguliavimo sąskaita;

177.   pažymi, kad dauguma SAPARD lėšų buvo skirta projektams, padidinusiems gamybą, ir ragina, kad naujose programose būtų skirtas didesnis dėmesys kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos reikalavimams;

178.   pripažįsta, kad sąskaitų suvedimas buvo administruojamas geriau negu PHARE atveju, ir ragina toliau tobulinti ES lėšų valdymą ir mažinti nuostolius.

179.   giria Komisiją už pastangas suteikiant ypatingą finansinę pagalbą pasirengimo narystei strategijai Maltai ir Kiprui, padedant šioms dviems valstybėms pasirengti narystei; tačiau apgailestauja, kad ir Malta, ir Kipras buvo atskirtos nuo pagrindinių pasirengimo narystei finansinių priemonių: PHARE, SAPARD ir ISPA, taigi turėjo ribotesnes galimybes pasiruošti valdyti Bendrijos fondus;

(1) OL L 54, 2003 2 28.
(2) OL C 294, 2004 11 30, p.1.
(3) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(4) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p.1.
(6) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(7) OL L 54, 2003 2 28.
(8) OL C 294, 2004 11 30, p.1.
(9) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(10) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(11) OL L 248, 2002 9 16, p.1.
(12) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(13) OL L 54, 2003 2 28.
(14) OL C 294, 2004 11 30, p.1.
(15) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(16) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(17) OL L 248, 2002 9 16, p.1.
(18) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(19) OL L 330, 2004 11 4, p. 82.
(20) KOM(2004)0740.
(21) 2003 m. gruodžio 4 d. Parlamento rezoliucijos 21 dalis (OL C 89 E, 2004 4 14, p. 153) ir 2004 m. balandžio 21 d. Parlamento rezoliucijos dėl 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 68 dalis (OL L 330, 2004 11 4, p. 82).
(22) Žr. "Metių pranešimas biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai dėl 2003 m. atlikto vidaus audito" (KOM(2004)0740), p. 6.
(23) Taip pat vadinamas "pagrįstu finansinio valdymo auditu" arba "pinigų vertės auditu".
(24) OL L 158, 2002 6 17, p. 1.
(25) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(26) Žr. Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004.
(27) http://www.rekenkamer.nl/9282200/v/index.htm.
(28) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1021.
(29) 2004 m. kovo 9 d. Tarybos rekomendacijos (Dok. 6185/04 Biudžetas 1) 8 punktas. Žr. http://register.consilium.eu.int/pdf/en/04/st06/st06185.en04.pdf.
(30) OL C 31 E, 2004 2 5, p. 137.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto I skirsnis
PDF 475kWORD 194k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis - Europos Parlamentas (C6-0015/2005 - 2004/2041(DEC))
P6_TA(2005)0093A6-0063/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą(1),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0015/2005),

-   atsižvelgdamas į metinę Audito Rūmų ataskaitą dėl 2003 finansinių metų ir taip pat į institucijų atsakymus(2),

-   atsižvelgdamas į sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kurį pagal EB sutarties 248 straipsnį pateikė Audito Rūmai(3),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275 straipsnį ir Euratomo sutarties 179a straipsnį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4), visų pirma į šio reglamento 145, 146 ir 147 straipsnius,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Europos bendrijos institucijos privalo imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikomą Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir 74 straipsnio 3 dalį bei jų V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0063/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai metinės ataskaitos dėl 2003 finansinių metų 9.15 punkte nurodė, kad audituotos pagal Europos Parlamento sąskaitas "atliktos finansinės operacijos buvo iš esmės teisėtos ir tvarkingos",

B.   kadangi nuo 2003 m. sausio 1 d. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai taikomos 2002 m. birželio 25 d. finansinio reglamento ir Darbo tvarkos taisyklių su pakeitimais, padarytais 2002 m. spalio 23 d., nuostatos,

C.   kadangi remiantis 2002 m. spalio 23 d. Darbo tvarkos taisyklių pakeitimu biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas Pirmininkui, o ne generaliniam sekretoriui,

1.   suteikia Europos Parlamento Pirmininkui 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas prie šio sprendimo pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir ombudsmenui ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis - Europos Parlamentas, dalį (C6-0015/2005 – 2004/2041(DEC))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0015/2005),

-   atsižvelgdamas į metinę Audito Rūmų ataskaitą dėl 2003 finansinių metų ir taip pat į institucijų atsakymus(7),

-   atsižvelgdamas į sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kurį pagal EB sutarties 248 straipsnį pateikė Audito Rūmai(8),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275 straipsnį ir Euratomo sutarties 179a straipsnį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9), visų pirma į šio reglamento 145, 146 ir 147 straipsnius,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Europos Bendrijos institucijos privalo imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikomą Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(10),

-   atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį ir 74 straipsnio 3 dalį bei jų V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0063/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai metinės ataskaitos dėl 2003 finansinių metų 9.15 punkte nurodė, kad audituotos pagal Europos Parlamento sąskaitas "atliktos finansinės operacijos buvo iš esmės teisėtos ir tvarkingos",

B.   kadangi nuo 2003 m. sausio 1 d. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai taikomos 2002 m. birželio 25 d. finansinio reglamento ir Darbo tvarkos taisyklių su pakeitimais, padarytais 2002 m. spalio 23 d., nuostatos,

C.   kadangi remiantis 2002 m. spalio 23 d. Darbo tvarkos taisyklių pakeitimu biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas Pirmininkui, o ne generaliniam sekretoriui,

D.   kadangi būtina imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant 2004 m. balandžio 21 d.(11) rezoliuciją dėl 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir įvertinti jau padarytą pažangą,

1.   atkreipia dėmesį į 2003 finansinių metų Europos Parlamento sąskaitose pateikiamus duomenis:

(EUR)s

2003 finansinių metų asignavimai

Asignavimai, perkelti iš 2002 finansinių metų

Asignavimų panaudojimas

2003 m. asignavimai

Asignavimai iš asignuotų įplaukų

Finansinio reglamento 9.1 ir 9.4 straipsniai(12)

Finansinio reglamento 9.2 ir 9.5 straipsniai²

Turimi asignavimai

1 086 644,375

34 878 401

100 300 973

3 302 900

Prisiimti įsipareigojimai

1 075 556 058

29 685 828

-

-

Atlikti mokėjimai

862 078 203

3 248 540

88 288 685

3 302 900

Asignavimai perketi į 2004 m.

. Finansinio reglamento 9 straipsnis(13)

. Finansinio reglamento 10 straipsnis³

213 477 855

-

-

5 192 573

-

-

-

-

Panaikinti asignavimai

11 088 317

-

12 012 288

-

Balansas 2003 m. gruodžio 31 d.: 1 407 572 773

2.   pažymi, kad 2003 m. 98,98 proc. visų Europos Parlamento biudžete numatytų asignavimų panaudota su 1,02 proc. anuliavimo rodikliu ir kad šiais metais, kaip ir praėjusiais, yra labai geras biudžeto įvykdymo lygis;

3.   primena, kad vis dėlto (nekeliant klausimo dėl Parlamento vykdomos pastatų pirkimo, o ne nuomos politikos tikslingumo) toks aukštas biudžeto įvykdymo lygis iš dalies yra pasiektas dėl nuo 1992 m. nuolat taikomos "ramassage" (biudžeto išvalymo) praktikos, kuria vadovaujantis visi metų pabaigoje turimi asignavimai perkeliami į biudžeto eilutes, susijusias su pastatų įsigijimu, visų pirma šiuos asignavimus naudojant išankstiniams mokėjimams, kad ateityje reikėtų mokėti mažiau palūkanų;

4.   pripažįsta, kad pagrindinė Parlamento turto įsigijimo programos dalis jau įvykdyta, tačiau ragina biudžeto valdymo institucijas užtikrinti, kad būtų sudarytas optimalus biudžeto projektas, kad biudžeto projekte įrašytos sumos atitiktų tikruosius Parlamento poreikius ir nereikėtų nuolatos nemažų sumų perkelti iš biudžeto eilučių, nesusijusių su Parlamento poreikių finansavimu;

5.   mano, kad formuojant bendrą biudžeto strategiją į periodinius mokėjimus už įsigytus pastatus privalu atsižvelgti specialioje biudžeto eilutėje, kai bus sudaromas N-1 metų biudžetas;

6.   mano, kad reikėtų leidimus duodančių pareigūnų paprašyti, kad jie savo metinėse veiklos ataskaitose paaiškintų, dėl kokių priežasčių biudžeto dalyse, už kurias jie buvo atsakingi, susikaupė asignavimų, kuriuos vėliau buvo taikomos "biudžeto valymo" operacijos;

7.   pažymi, kad 2003 m. Europos Parlamento įplaukas sudarė 98 545 334 EUR (2002 m. įplaukų suma buvo 67 256 006 EUR);

Sąskaitų pristatymas ir turinys bei jų pagrindu atlikta finansų valdymo analizė

8.   pažymi, kad 2003 m. sąskaitų pagrindu atlikta biudžeto valdymo analizė yra labai naudingas dokumentas, kuriame pateikiami svarbiausia apžvelgiamų metų finansinė veikla ir glausta generalinių direktorių veiklos ataskaitų santrauka;

9.   džiaugiasi, kad ataskaita apie 2003 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą paskelbta Finansų kontrolės generalinio direktorato intraneto tinklavietėje; taip pat sveikina generalinio sekretoriaus pasiūlymą(14) kasmet rengti panašų dokumentą, kuriame plačiajai visuomenei būtų glaustai, prieinamai ir patraukliai pateikiama informacija apie Europos Parlamento biudžeto valdymą;

Tolesni veiksmai priėmus rezoliuciją dėl 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo

10.   dėkoja generaliniam sekretoriui, kad šis pateikė visas ataskaitas, kurios buvo reikalaujamos 2004 m. balandžio 21 d. rezoliucija dėl 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, likus užtenkamai laiko iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradžios;

11.   primena, kad pagal Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį institucijos privalo imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo; be to, daro išvadą, kad šio straipsnio nuostatos taikomos ir pačiam Europos Parlamentui ir a fortiori jo struktūriniams padaliniams.

12.   pabrėžia savo nusistatymą taikyti gero bendro valdymo principus politiniu ir administraciniu lygmeniu;

Naujo finansinio reglamento įgyvendinimas

13.   atkreipia dėmesį, kad 2003 m. didelė dalis Parlamento vadovų pastangų buvo nukreipta siekiant įvykdyti naujus Finansinio reglamento reikalavimus, įdiegti naujas sistemas, metodikas ir darbo metodus, sukurti mokymo programas ir nustatyti naujas atsakomybės schemas; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai įvertino veiksmingą Parlamento darbą diegiant naujas struktūras;

14.   primena, kad esminiai 2003 m. finansinių reformų įgyvendinami principai yra decentralizavimas ir visiška leidimus duodančių departamentų atsakomybė bei centralizuotos finansų kontrolės atsisakymas, vietoje jos įsteigiant centrinę finansų tarnybą bei vidaus auditoriaus pareigybę;

15.   pažymi, kad pradžioje griežtai taikant visas naujo Finansinio reglamento sąlygas tokiai institucijai, kaip Europos Pralamentas, valdančiai tik administravimo biudžetą, kartais sukuriamos pernelyg sudėtingos sistemos ir finansinės grandinės;

16.   mano, kad tai suvokus akivaizdu, jog reikia toliau tobulinti kontrolės sistemą, kuri remiasi tikslų suformulavimu, šių tikslų įgyvendinimo rizikos faktorių nustatymu ir kontrolės priemonių, kurios padėtų pašalinti šiuos faktorius, įdiegimu; rekomenduoja, kad Europos Parlamento įgaliotosios tarnybos atkreiptų dėmesį į bet kokius trūkumus ir pakoreguotų juos kitos Finansinio reglamento peržiūros metu;

17.   primena, kad 2002 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas patvirtino pagrindinius dokumentus, reikalingus siekiant taikyti naują Finansinį reglamentą, įskaitant naujas biudžeto vykdymo vidaus taisykles, vidaus audito tarnybų, leidimus duodančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų darbo nuostatus, minimalius vidaus kontrolės standartus ir specialų profesinių standartų kodeksą, skirtą ex ante vertinančiam personalui bei įdiegė kompiuterizuotą sistemą (FINORD), skirtą pagal naują tvarką valdyti biudžeto įplaukas ir išlaidas;

18.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad nors leidimus suteikiantys pareigūnai neturėjo galimybės įdiegti visu pajėgumu veikiančių kontrolės sistemų nuo pat pirmos naujo Finansinio reglamento įsigaliojimo dienos (2003 m. sausio 1 d.), 2003 m. Parlamentas pradėjo taikyti naujus "Minimalius standartus vidaus kontrolei" (MSIC), įsteigė "Centrinę finansinę tarnybą" ir įvedė vidaus auditą(15);

19.   atsakydamas į Audito Rūmų kritinę pastabą dėl ex post vertinimo nebuvimo, nurodo į Europos Parlamento atsakymą, kad išplėtoto ex post vertinimo poreikis bus įvertintas atsižvelgus į labiau išplėtotą atitinkamų leidimus duodančių pareigūnų atliekamą rizikos ir kontrolės vertinimą(16);

20.   reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų pastabos, kad kai kurios vidaus kontrolės taisyklės, įskaitant "jautrių" pareigybių ir atskaitomybės pažeidimų nustatymą, dar tik pradėtos taikyti(17);

21.   pastebi, kad po perėjimo prie decentralizuotų finansinių patikrinimų norint užtikrinti operacijų tęstinumą ir deramą ex ante vertinimo vykdymą ženkliai išaugo personalo, atliekančio su ex ante vertinimu susijusias užduotis, skaičius;

22.   galiausiai pripažįsta, kad perėjimas nuo labai centralizuotos prie decentralizuotos vidaus kontrolės procedūrų koncepcijos per gana trumpą laiko tarpą buvo didžiausias sunkumas, su kuriuo teko susidurti 2003 metais; su pasitenkinimu pažymi, kad Europos Parlamentas, padedamas administracijos, buvo viena iš kelių institucijų, kurioms pavyko priimti visus būtinus papildomus dokumentus iki naujo Finansinio reglamento įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d.;

Metinės veiklos ataskaitos

23.   atkreipia dėmesį, kad 2003 m. buvo pirmieji finansiniai metai, už kuriuos generaliniai direktoriai turėjo pateikti metines veiklos ataskaitas, ir kad generalinis sekretorius perdavė šias ataskaitas Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui kartu su pasirašyta deklaracija; pažymi, kad šioje deklaracijoje generalinis sekretorius pagrįstai patikino, kad Parlamento biudžetas buvo vykdomas vadovaujantis gero finansų valdymo principais ir kad įdiegta kontrolės sistema visiškai užtikrino atliekamų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

24.   pažymi, kad nė vienas leidimus duodantis pareigūnas savo pareiškime neišreiškė abejonių dėl naujos tvarkos, tačiau dviejose veiklos ataskaitose buvo pastebėjimų, susijusių su: i) kvalifikuoto personalo trūkumu finansų valdymo srityje (Informacijos generalinis direktoratas) ir ii) poreikiu keisti tvarką, siekiant suderinti kai kuriuos išmokų Parlamento nariams aspektus su Finansinio reglamento nuostatomis ir būtinybe priimti sprendimą dėl politinių frakcijų finansavimo statuso (Finansų kontrolės generalinis direktoratas);

25.   be to, atkreipia dėmesį į tai, kad generalinis sekretorius savo pareiškime pripažįsta, jog vidaus auditoriaus iki šiol (t. y., iki 2004 m. kovo 16 d.) pateiktose ataskaitose dėl vidaus kontrolės sistemos plano pažymima, kad yra silpnų vietų, kurias reikėtų nedelsiant koreguoti;

26.   džiaugiasi, kad prie generalinio sekretoriaus pareiškimo pridedamas išsamus veiksmų, kuriais siekiama išspręsti veiklos ataskaitose minimas problemas, planas;

27.   prašo generalinio sekretoriaus atsiskaityti prieš Biudžeto kontrolės komitetą – tai būtų vienas iš tolesnių veiksmų, kuriuos būtina atlikti priėmus šią rezoliuciją dėl pažangos įgyvendinant priemones, numatytas su generalinio sekretoriaus pareiškimu pateiktame veiksmų plane dėl 2003 finansinių metų;

28.   pastebi, kad veiklos ataskaitos labai skiriasi apimtimi, ilgiu, forma ir informacijos iš instituciją sudarančių tarnybų įtraukimo lygiu; ragina generalinį sekretorių, atsižvelgti į Audito Rūmų 2003 m. metinės ataskaitos 9.16 punkte išdėstytą pasiūlymą suvienodinti būsimų veiklos ataskaitų struktūrą ir jų informacijos pateikimą siekiant geriau palyginti generalinių direktoratų pateikiamus duomenis; vis dėlto pastebi, kad keliose veiklos ataskaitose minima tinkamos kvalifikacijos personalo, kuris sugebėtų dirbti finansų srityje, įdarbinimo problema;

29.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą (metinės ataskaitos 9.16 punktas), kad metinėse veiklos ataskaitose privaloma pateikti išsamesnės informacijos apie atliktų patikrinimų rezultatus;

30.   atsižvelgdamas į 2003 m. veiklos ataskaitas pareiškia, kad siekiant geriau suvokti tikrąją leidimus duodančių pareigūnų pasirašytų deklaracijų reikšmę ateityje pageidautina priimti standartinį formatą, kuris padėtų lengviau atpažinti, kuris tekstas pateikiamas generaliniam direktoriui tik "peržiūrėti", t. y. nekelia abejonių dėl generalinio sekretoriaus teikiamo patikimumo pareiškimo, o kuriame gvildenamos rimtesnės, galinčios sukelti abejonių tokiu pareiškimu, problemos;

Vidaus auditas

31.   primena, kad vidaus auditoriaus metinė ataskaita, generalinio sekretoriaus pareiškimas ir generalinių direktorių veiklos ataskaitos sudaro pagrindinę Audito Rūmų ir Parlamento struktūros, atsakingos už biudžeto įvykdymo patvirtinimą, atliekamo įvertinimo dalį;

32.   pastebi, kad nuo šiol vidaus kontrolė privalo užtikrinti, kad deramai vykdomi šie pagrindiniai kontrolės tikslai:

   - laikomasi taikytinų įstatymų, reglamentų ir sprendimų,
   - surandama ekonomiškos, veiksmingos ir efektyvios operacijos,
   - nustatomi ir valdomi rizikos faktoriai,
   - nustatomi sukčiavimo ir klaidų atvejai, siekiama jų išvengti,
   - registruojama apskaitos kokybė ir susiję duomenys;

33.   mano, kad Parlamento administracija visų pirma turėtų atsižvelgti į vidaus auditoriaus rekomendacijas, kurias jis pateikė savo 2003 m. vidaus kontrolės sistemos apžvalgoje:

   - būtina užtikrinti reikiamą personalo, atsakingo už pirminių užduočių ir ex ante vertinimo vykdymą, skaičių ir kvalifikacijos lygį,
   - ypatingą dėmesį skirti visose tarnybose dirbančio personalo, atsakingo už finansų valdymą ir kontrolę, mokymui,
   - gerinti veiksmų planavimą ir rizikos valdymą,
   - gerinti stebėsenos ir atskaitingumo priemones,
   - numatyti vieną centrinę tarnybą, į kurią leidimus duodantys departamentai prireikus galėtų kreiptis patarimų ir nuomonių, ypač viešųjų pirkimų klausimais,
   - gerinti vidaus kontrolės ir valdymo procedūrų, vykdomų visuose departamentuose, pagrindimą dokumentais ir geriau apie jas informuoti personalą,
   - numatyti priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas finansines operacijas ir pirkimus bei dotacijas reglamentuojančių nuostatų atitikimas,
   - paruošti taisyklių rinkinį, kuriuo nustatoma kreipimosi į išorės konsultantus tvarka, ir tiksliau apibrėžti sutartimi numatomas atlikti užduotis,
   - sudaryti "jautrių" pareigybių sąrašą (pvz., pareigūnai, tiesiogiai dirbantys su tiekėjais) ir nustatyti aiškias gaires tokių pareigybių apibrėžimui ir nustatymui,
   - Parlamento tarnybos turi sukurti ir nuolatos atnaujinti tipines sutartis, pasirašomas su tiekėjais, kuriomis Parlamentui būtų užtikrinama teisinio ir finansinio statuso apsauga;

Valdymas ir reglamentavimo sistema

34.   dar kartą patvirtina savo požiūrį, išreikštą 2003 m. balandžio 8 d.(18) ir 2004 m. balandžio 21 d. rezoliucijose, kad "biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra turėtų apimti ne tik Parlamento generalinio sekretoriato ir administracijos vadovavimo veiklą, bet ir sprendimus, kuriuos priėmė Parlamento vykdomieji organai – Pirmininkas, biuras ir Pirmininkų sueiga";

35.   paveda biurui ir atsakingam komitetui atsakyti į 2004 m. balandžio 21 d. rezoliucijos 16 ir 17 dalyse suformuluotą prašymą pateikti pasiūlymus dėl tikslaus praktinio politinės atsakomybės, tenkančios Parlamento vykdomųjų organų nariams, besinaudojantiems jiems suteiktomis galiomis ir priimantiems sprendimus, kurie gali turėti rimtų finansinių padarinių, apibrėžimo;

36.   primena 2004 m. balandžio 21 d. rezoliucijos 11–17 dalis, kuriose rašoma apie Parlamento vykdomųjų organų atskaitomybę; atkreipia dėmesį, kad tai pirmas biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešimas, parengtas įsigaliojus naujoms Darbo tvarkos taisyklėmis, kuris skiriamas politinės, o ne administracinės valdžios atstovams; išreiškia ryžtą ateityje gerinti Biudžeto kontrolės komiteto, biuro ir kvestorių bendravimą bei jų dialogą;

37.   atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Parlamento finansų valdymą tikrina vis daugiau kontrolės institucijų, procedūrų ir mechanizmų, įskaitant Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešimą, administracijos pranešimus, kuriais atsakoma į įvykdymo patvirtinimo pranešimą, kasmetę biudžetinę procedūrą, vidaus auditoriaus metinę ataskaitą ir ataskaitą pagal sektorius, Audito kolegiją, Audito Rūmus, Finansinių pažeidimų kolegiją, Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir generalinių direktorių teikiamas veiklos ataskaitas, todėl didėja sutapimų ir pasikartojimų rizika;

38.   teiraujasi, ar toks kontrolės lygis ir šiuo metu veikiančio kontrolės mechanizmo sudėtingumas yra proporcingas kontroliuojamo objekto rizikingumui, atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadą, kad bendras rizikos lygis administracinių išlaidų srityje yra nedidelis(19);

39.   mano, kad ateityje kontrolės procedūras galima apjungti ir deramai sutvarkyti; prašo generalinio sekretoriato parengti pranešimą apie galimus įvairios informacijos kontrolės klausimais sujungimo ir apdorojimo būdus, kad būtų galima padaryti aiškias išvadas;

40.   reikalauja generalinį sekretorių užtikrinti, kad būtų taikomas vientisas požiūris į rizikos valdymą ir rizikos analizę, kuris padėtų teisingai valdyti finansus ir administruoti;

Frakcijos (sąskaitų ir procedūrų apžvalga – biudžeto eilutė 3701)

41.   primena, kad pagal taisyklių(20), kuriomis reglamentuojama 3701 biudžeto eilutė, 2.7.3 punkto nuostatas biuras ir Biudžeto kontrolės komitetas analizuoja audituotas metines politinių frakcijų sąskaitas vadovaudamiesi Darbo tvarkos taisyklių jiems suteiktais įgaliojimais;

42.   pakartoja, kad frakcijos pačios atsako už joms Parlamento biudžete skirtų kvotų valdymą ir panaudojimą ir kad į Parlamento vidaus audito tarnybos kompetenciją neįeina asignavimų pagal 3701 biudžeto eilutę panaudojimo sąlygų kontrolė (maždaug 3 proc. viso Parlamento biudžeto);

43.   atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susidūrė Parlamentas taikydamas naujas Finansinio reglamento nuostatas pagrinde administravimo biudžetui, ir pažymi, kad su tokiais pat sunkumais susidūrė politinės frakcijos; tačiau pripažįsta, kad buvo stengiamasi 3701 biudžeto eilutę reglamentuojančias taisykles kiek įmanoma labiau suderinti su Finansinio reglamento reikalavimais;

44.   pažymi, kad frakcijos ir administracija įkūrė darbo grupę, kuri nagrinėja specifinį politinių frakcijų biudžetų statusą atsižvelgdama į Finansinio reglamento nuostatas ir jo įgyvendinimo tvarką; skatina naudoti šią darbo grupę kaip nuolatinį forumą, kuris prireikus palaikytų ryšį su administracija siekiant neatsilikti nuo vykstančių finansų ir apskaitos reformų;

45.   pritaria frakcijų sprendimui skelbti savo vidinius finansinius nuostatus Europos Parlamento tinklavietėje ir ragina tai daryti kuo greičiau; ragina biurą ieškoti tinkamo sprendimo, analogiško procedūrai, kurią šiuo metu taiko politinės frakcijos, kad būtų galima skaidriai patikrinti nepriklausomų Parlamento narių ataskaitas ir sąskaitas;

46.   pažymi, kad 2003 m. 3701 biudžeto eilutei skirti asignavimai 2003 m. vasario 10 d. biuro sprendimu buvo paskirstyti taip:

(EUR)

Iš viso skirta asignavimų

37 948 000

Nepriklausomiems nariams

1 224 035

Frakcijoms

36 723 965

Frakcijos

Narių skaičius

Iš viso skirta

Perkelta iš

Išleista

Panaudota

Perkelta į

2003-1-1

2002 m.

2003 m.

proc.

2004 m.

PPE

232

13 966 693

4 775 841

16 245 714

116,32

2 726 654

PSE

175

10 666 548

4 573 736

12 540 087

117,56

3 154 599

ELDR

54

3 348 157

1 079 435

3 354 625

100,19

1 088 560

Verts/ALE

45

2 881 352

952 607

2 945 673

102,23

980 067

GUE/NGL

50

3 234 999

1 081 653

3 583 515

110,77

1 093 911

UEN

22

1 443 719

383 067

1 459 137

101,07

369 109

EDD

17

1 182 497

465 517

1 225 090

103,60

533 015

IŠ VISO

595

36 723 965

13 311 856

41 353 841

112,61

9 945 915

47.   atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus pasiūlymą pirmiausia sukurti pasižadėjimo rašto šabloną, kurį pasirašytų frakcijų išoriniai auditoriai, o po to sukurti frakcijos pirmininko rašto šabloną; šis raštas būtų pridedamas prie visų frakcijos sąskaitų siekiant gauti papildomos informacijos, kuri galėtų būti panaudojama ruošiant standartizuotą metinę veiklos ataskaitą apie apžvelgiamų metų frakcijos biudžeto įvykdymą; ragina biurą atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, kai kitą kartą bus peržiūrimos biudžeto eilutę 3701 reglamentuojančios nuostatos(21);

Išmokos Parlamento nariams

48.   primena, kad iki to laiko, kol bus priimtas bendras Europos Parlamento narių statutas, Parlamento nariai gauna:

   - bazinę algą, kurią moka valstybių narių parlamentai arba vyriausybės tuo pačiu lygiu kaip parlamentai ir kuri yra apmokestinama pagal toje valstybėje galiojančius mokesčių įstatymus;
   - išmokas, kurias tiesiogiai moka Europos Parlamentas pagal kvestorių ir biuro patvirtintą tvarką, skirtas išlaidoms, susijusioms su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu, kompensuoti;

49.   atkreipia dėmesį į padidėjusį skirtumą tarp Parlamento narių atlyginimų į Europos Sąjungą įstojus naujoms narėms ir poreikį skubiai priimti sprendimą, kuris įgalintų suvienodinti visų Europos Parlamento narių traktavimą nepažeidžiant valstybių narių nacionalinių įstatymų ir teisės aktų nuostatų;

50.   pritaria šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės iniciatyvai siekti susitarimo dėl Europos Parlamento narių statuto, kuriuo būtų įvesta vieninga Europos Parlamento narių atlygio sistema;

51.   pažymi, kad Europos Parlamento biuras ketina kreiptis į Tarybą siekdamas suderinti bendro Parlamento narių statuto priėmimo sąlygas; ragina visas suinteresuotas šalis kuo skubiau užbaigti šį klausimą, kad būtų galima išsklaidyti spėliones ir neaiškumą, susijusius su Parlamento narių atlyginimais;

52.   apgailestauja, kad po to, kai buvo paruoštas paskutinis pranešimas dėl išmokų Parlamento nariams peržiūros ir koregavimo sistemos, padaryta labai nedidelė pažanga; primena dar 2003 m. gegužės 28 d. biuro priimtą sprendimą dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo, kuriame iš dalies buvo nagrinėjamas šis klausimas; tiki, kad ir be bendro statuto galima sukurti aiškią, skaidrią ir teisingą sistemą;

53.   mano, kad Parlamento nariai, savo noru grąžinantys administracijai išmokas arba jų faktiškai patirtas išlaidas viršijančią dalį arba norintys, kad jiems būtų išmokėtos tik faktinės išlaidos, pvz., už keliones, turi tai daryti vadovaudamiesi Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir kitų išmokų mokėjimo nuostatuose aiškiai suformuluotais reikalavimais;

Išmokos bendrosioms išlaidoms kompensuoti

54.   reikalauja, kad kvestoriai peržiūrėtų pagrindines išmokų kompensavimo taisykles ir išsiaiškintų, ar reikia jas keisti siekiant maksimaliai panaudoti naujų IT pajėgumus;

Išmokos sekretorių paslaugų išlaidoms kompensuoti

55.   pažymi, kad 2004 m. gruodžio 13 d. biuras patvirtino sekretorių paslaugų išlaidų kompensavimo tvarkos pakeitimus(22), kuriais inter alia buvo siekiama geriau suderinti kompensavimo tvarką ir Finansinio reglamento reikalavimus;

56.   nurodo, kad Finansinio reglamento 79 straipsnis ir Įgyvendinimo taisyklių(23) dėl išlaidų patvirtinimo 98 ir 104 straipsniai įpareigoja leidimą išduodantį pareigūną, atsižvelgiant į patvirtinančius dokumentus patikrinti teisę į kreditoriaus išmoką; primena administracijai, kad būtina reikalauti pateikti sąskaitas ar ataskaitas, kurios yra būtina sąlyga mokėjimams pagal paslaugų teikimo sutartis (Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir kitų išmokų mokėjimo nuostatų 14 straipsnio 6 dalis) atlikti;

57.   ragina biurą, įvertinant parlamentinės darbo grupės atlikto darbo rezultatus, siūlyti darbo tvarką, pagal kurią Parlamento nariai galėtų skaidriau naudotis sekretorių pagalbai numatyta išmoka; tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į pagrindinius sutarties sudarymo laisvės principus;

58.   apgailestauja, kad 2004 m. gruodžio 13 d. biuro sprendimas keičia Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo nuostatų (priimtų 2004 m. vasario 9 d. biuro sprendimu) 14 straipsnio 5 dalies ir 7 dalies d punkto turinį, todėl vėl trūksta aiškumo nuostatose, kuriomis reglamentuojami asistentų ir asmenų, dirbančių pagal paslaugų teikimo sutartis, sutartiniai ir socialinio saugumo įsipareigojimai; kviečia biurą peržiūrėti 2004 m. gruodžio 13 d. patvirtintą tekstą;

Išmokos kelionės išlaidoms kompensuoti

59.   primena, kad 2003 m. gegužės 28 d. biuras patvirtino pagrindinių naujų Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir kitų išlaidų mokėjimo nuostatų projektą, kuriame numatytas kelionės išlaidų kompensavimas atsižvelgiant į faktiškai patirtas išlaidas, tačiau šie nuostatai bus pradėti taikyti tik įsigaliojus Europos Parlamento narių statutui;

60.   primena, kad keliaujant tam tikrais maršrutais faktinės išlaidos kartais yra didesnės nei administracijos nustatyta viršutinė riba, kadangi paslaugas šiais maršrutais teikia per maža konkuruojančių oro transporto bendrovių, ir reikalauja, kad šiais atvejais būtų kompensuojamos faktiškai patirtos išlaidos;

Savanoriška pensijų programa

61.   pažymi, kad pagal paskutinį peržiūrėtą aktuarinį įvertinimą, atliktą 2003 m. gruodžio 31 d., fondo būsimi įsipareigojimai 41 795 982 EUR viršija šiuo metu turimą turtą ir kad aktuarinis įsipareigojimų padengimas kapitalu 2003 m. pabaigai buvo 76,4 proc.(24);

62.   primena Audito Rūmų nuomonę, kad pensijų programa turi būti grindžiama aiškiomis taisyklėmis, kuriomis būtų apibrėžiami Europos Parlamento ir pensijų programos dalyvių įsipareigojimai ir atsakomybė tuo atveju, jei atlikus aktuarinį įvertinimą būtų nustatytas kapitalo nepakankamumas(25); įsitikinęs, kad būtina tiksliai išaiškinti Parlamento atsakomybės dėl būsimų finansinių įsipareigojimų, susijusių su pensijų fondu, pobūdį; be to, įsitikinęs, kad Parlamento narių įmokos į pensijų fondą turi būti išskaičiuojamos iš jų asmeninių lėšų, o ne iš Parlamento mokamų išmokų;

63.   pažymi administracijos atsakymą, kad biurui bus pateikti pasiūlymai dėl Parlamento ir ne pelno organizacijos, įsteigtos pagal Liuksemburgo įstatymus, kuriai vadovauja renkamas Vykdomasis komitetas, įgaliojimų ir atsakomybės nustatymo(26);

64.   be to, pažymi, kad gavus aktuarinio įvertinimo, kuris turi būti atliktas 2005 m. pradžioje, rezultatus bus žinomas fondui būtinas įsipareigojimų padengimo kapitalu lygis; tačiau mano, kad kai tik bus patvirtintas Parlamento narių statutas, reikia numatyti naują ir atskirą, visiems nariams vienodą pensijų kaupimo priemonę ir nuo tos datos nutraukti visas išmokas iš Parlamento biudžeto į savanorišką pensijų fondą;

65.   išreiškia susirūpinimą dėl nuomonės, kurios laikosi Audito Rūmai, kad, jei ir toliau bus taikoma ši pensijų programa, reikės kuo skubiau sukurti tinkamą teisinį pagrindą (biuro sprendimo šiuo atveju nepakanka) ir kad Parlamento finansinis indėlis į savanorišką pensijų programą turi būti pagrįstas antrinės teisės aktais, vadovaujantis ES sutarties 190 straipsnio 5 dalies nuostatoms(27);

Viešieji pirkimai

66.   primena, kad Finansinis reglamentas ir jo įgyvendinimo tvarka, įsigaliojusi nuo 2003 m. sausio 1 d., iš dalies pakeitė viešųjų pirkimų planavimo, skelbimo ir konkursų nugalėtojų nustatymo tvarką ir numatė daugiau galimybių nesikonsultuoti su Viešųjų pirkimų ir sutarčių patariamuoju komitetu (angl. CCAM), kurio konsultacijos buvo privalomos sutarties vertei viršijant 50 000 EUR;

67.   pažymi, kad vietoj Viešųjų pirkimų ir sutarčių patariamojo komiteto konsultacijų leidimus duodantys Parlamento pareigūnai pasirinktinai gali kreiptis į tarptarnybinę viešųjų pirkimų konsultacijų grupę (angl. GIMP); taip pat pažymi, kad atsižvelgęs į ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo išdėstytas pastabas generalinis sekretorius parengė ataskaitą, pagrįstą leidimus duodančių pareigūnų pateiktais duomenimis, pakeitusią Viešųjų pirkimų ir sutarčių patariamojo komiteto pranešimą apie sudarytas sutartis, kurioje buvo pateikta ši informacija apie 2003 m. sudarytas viešųjų pirkimų sutartis:

Sutarties tipas

Skaičius

Procentas nuo visų sudarytų sutarčių

Suma (EUR)

Procentas nuo bendros sumos

Paslaugos

118

53 %

304 647 212

65 %

Tiekimas

57

25 %

11 810 813

2 %

Ranga

41

18 %

21 502 447

5 %

Pastatų pirkimas ar nuoma

8

4 %

131 531 314

28 %

Iš viso

224

100 %

469 491 786

100 %

Procedūros tipas

Skaičius

Procentas

Suma (EUR)

Procentas

Vidurkis (EUR)

Atvira

70

32 %

312 467 812

92 %

4 463 826

Ribota

78

36 %

5 856 513

2 %

75 084

Derybų

68

32 %

19 636 147

6 %

288 767

Iš viso

216

100 %

337 960 472

100 %

1 564 632

68.   džiaugiasi įžvalga, kad palyginti nemaža dalis 2003 m. sudarytų sutarčių buvo sudarytos po viešai skelbiamų konkursų;

69.   pažymi, kad vidaus auditoriaus visos institucijos mastu atliekamo viešųjų pirkimų procedūrų audito galutinės ataskaitos tikimasi sulaukti pirmoje 2005 m. pusėje; paveda generaliniam sekretoriui deramai supažindinti Biudžeto kontrolės komitetą su auditoriaus išvadomis, kurios bus pateiktos šioje ataskaitoje po to, kai bus baigta vidaus konsultacijų procedūra;

70.   ragina administraciją toliau stengtis, kad atsižvelgiant į Finansinio reglamento 95 straipsnio nuostatas būtų sukurta sutarčių duomenų bazė, kuri, kaip numatoma generalinio sekretoriaus ataskaitoje(28), pradės veikti 2005 m. pabaigoje;

71.   su pasitenkinimu pažymi, kad lyginant su 2002 m., 2003 m. sudarytų sutarčių, kurių vertė viršijo 50 000 EUR ir kurioms buvo pritaikyta derybų procedūra, skaičius ir bendra vertė ženkliai sumažėjo;

72.   atkreipia dėmesį į administracijos susirūpinimą dėl:

   - 1 050 EUR (nedidelės vertės sutarčių) ribos, kurią viršijus privaloma skelbti viešą konkursą, užkraunančios pernelyg didelę administravimo naštą,
   - elektroninių viešųjų pirkimų įvedimo (keitimosi informacija apie elektroninėmis ryšio priemonėmis skelbiamus konkursus) iki Direktyvoje 2004/18/EB(29) nustatyto termino, atsižvelgiant į reikmę užtikrinti elektroninių duomenų saugumą, konfidencialumą ir teisingumą;

73.   tikisi, kad atsakingi komitetai atsižvelgs į šiuos klausimus teikdami pasiūlymus dėl pakeitimų ir, kai kuriais atvejais, ateityje peržiūrėdami Finansinio reglamento nuostatas, jo įgyvendinimo tvarką ir Parlamento biudžeto vykdymo vidaus tvarką;

Pastatai

74.   pažymi, kad užsitęsusios Europos Parlamento ir Prancūzijos valdžios atstovų derybos dėl galutinės Strasbūre esančio LOW pastato pardavimo kainos baigėsi 2003 m. pabaigoje, o 2004 m. jis buvo nupirktas;

75.   primena, kad vienos darbo vietos trūkumas Parlamento biudžetui atneša daug papildomų išlaidų pažymi, kad Europos Parlamento išdėstymas trijose šalyse kainuoja daugiau nei 200 mln. EUR per metus;

Byla, susijusi su Parlamento narių kasa

76.   pažymi, kad pradėta Personalo darbo tvarkos taisyklių 22 straipsnyje numatyta procedūra siekiant nustatyti, kas yra atsakingas dėl 4 136 125 Belgijos frankų trūkumo kasoje pagal 1982 m. kasos operacijų sąskaitas(30); pažymi, kad Drausmės pažeidimų taryba, kuri pirmą kartą rinkosi 2003 m. kovo 17 d., baigė savo darbą ir prašo generalinio sekretoriaus informuoti atsakingą komitetą apie tolesnę bylos eigą;

Aplinka

77.   reiškia pasitenkinimą, kad išsami Parlamento vidaus aplinkos politikos apžvalga, kurią parengė aplinkos valdyme (EMAS) besispecializuojanti konsultavimo bendrovė, netrukus bus pateikta biurui siekiant institucijos viduje įdiegti aplinkos valdymo sistemą(31); paveda generaliniam sekretoriui po to, kai konsultacinės bendrovės ataskaitą aptars biuras, paskelbti ją Europos Parlamento tinklavietėje;

78.   pažymi, kad daug oficialių dokumentų vis dar dalijami Parlamento nariams atspausdinti ant popieriaus, nors jie skelbiami internete; kviečia kvestorių kolegiją atsižvelgti į ekologinį aspektą sprendžiant, kuriuos dokumentus pateikti atspausdintus ant popieriaus;

79.   reikalauja pradėti naudoti elektroninio parašo sistemą, kurią taikant Parlamento narys gali pasirašyti dokumentus, pvz., pakeitimus ir parlamentinius klausimus, nereikalaudamas juos atsiųsti atspausdintus ant popieriaus;

80.   ragina Biurą imtis visų reikiamų priemonių kuo greičiau įdarbinti vertėjus, kad būtų užtikrinta visų narių teisė išsakyti mintis gimtąja kalba su vertimu žodžiu iš jų kalbų ir į jų kalbas;

81.   primena, kad Europos ombudsmenas savo 2004 m. sausio 23 d. sprendime dėl skundo Nr. 260/2003 nustatė Europos Parlamento netinkamo administravimo atvejį, kadangi jis nesiima tinkamų priemonių užtikrinti. kad būtų laikomasi Europos Parlamento vidaus tvarkos taisyklių dėl rūkymo;

82.   pažymi, kad nors 2004 m. liepos 13 d. biuras patvirtino peržiūrėtas taisykles dėl rūkymo, jos nebuvo iki galo įgyvendintos ir nebuvo užtikrintas jų laikymasis, todėl Parlamentas gali sulaukti naujų Europos ombudsmeno pastabų; ragina biurą imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sumažinti cigarečių dūmų kiekį Parlamento pastatuose ir apsaugoti visų patalpose dirbančių asmenų sveikatą;

83.   pabrėžia, kad saugios ir darbuotojų sveikatai nekenksmingos darbo aplinkos sukūrimas yra įstatymais nustatyta kiekvieno darbdavio pareiga; pažymi, kad dėl biuro vidaus tvarkos taisyklėse(32) numatytos išimties, kuria vadovaujantis leidžiama rūkyti įstaigų patalpose, oras pastatuose ir koridoriuose, iš kurių patenkama į darbo biurus, yra nepriimtinai užterštas tabako dūmais, kurie kelia pavojų šiuose pastatuose dirbančių žmonių sveikatai; pažymi, kad visose trijose Parlamento darbo vietose esančiuose pastatuose galioja nacionalinės sveikatos ir saugumo įstatymų nuostatos; ragina kvestorių kolegiją numatyti aiškiai apibrėžtas ir gerai vėdinamas rūkymo vietas, kad nerūkantieji nepatirtų nepatogumų;

84.   įpareigoja generalinį sekretorių visose trijose darbo vietose atlikti personalo nuomonės apklausą siekiant įsitikinti, ar iš tiesų dauguma Parlamento darbuotojų pageidauja, kad būtų įvestas draudimas rūkyti visose Parlamento patalpose, kuriose yra Parlamento darbuotojų biurai, nelaukiant galutinio šio draudimo įvedimo termino 2007 m.;

85.   pažymi, kad iš generalinio sekretoriaus yra gauta informacija apie galimybę įrengti Parlamento ir komitetų posėdžių salėse belaidį kompiuterių ir kitų su jais susijusių įrenginių ryšį(33); atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus įspėjimą, kad elektromagnetiniam spinduliavimui viršijus leistiną ribą gali kilti pavojus sveikatai; prašo iki 2005 m. liepos 1 d. parengti išsamesnį pranešimą apie belaidžių technologijų poveikį sveikatai;

86.   palankiai vertina informaciją, kad nuo 2005 m. balandžio ir gegužės mėn. visų narių kabinetuose bus įrengta papildoma interneto prieiga, kuri labai pagerins prisijungimą Mac sistemos kompiuteriais; tačiau pabrėžia, kad reikia dar daugiau nuveikti siekiant suteikti prieigos prie Parlamento intraneto galimybę kitų žinomų kompiuterių sistemų vartotojams;

87.   reikalauja reguliariai analizuoti Europos Parlamento kompiuterių sistemų, tinklų, ryšių, techninės ir programinės įrangos saugumą siekiant užtikrinti saugią Parlamento "elektroninę aplinką".

(1) OL L 54, 2003 2 28.
(2) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(3) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(6) OL L 54, 2003 2 28.
(7) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(8) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 356, 1977 12 31, p.  1.
(11) OL L 330, 2004 11 4, p. 160.
(12) 1977 m. gruodžio 21 d. finansinis reglamentas.
(13) 2002 m. birželio 25 d. finansinis reglamentas.
(14) Generalinio sekretoriaus atsakymas į 2004 m. balandžio 21 d. rezoliucijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo 9 punktą.
(15) 2003 m. Audito Rūmų ataskaitos 9.7 ir 9.8 punktai.
(16) Atsakymas į 2003 m. Audito Rūmų ataskaitos 9.9 punktą.
(17)3 2003 m. Audito Rūmų ataskaitos 9.8 punktas
(18) OL L 148, 2003 6 16, p. 62.
(19) 2003 m. Audito Rūmų ataskaitos 9.6 punktas.
(20) 2003 m. birželio 30 d. biuro sprendimas.
(21) Generalinio sekretoriaus atsakymas į 2004 m. balandžio 21 d. rezoliucijos 42 punktą.
(22) Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo nuostatų 14–16 straipsniai (EP 113.116).
(23) Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (OL L 357, 2002 12 31, p. 1).
(24) Šaltinis: Belgijos pensijų fondų asociacija – 2003 m. metinis pranešimas ir sąskaitos.
(25) 2002 m. Audito Rūmų ataskaitos 9.20 punktas ir nuomonės Nr. 5/99 22 punktas.
(26) 2003 m. Audito Rūmų ataskaitos 9.3 lentelė.
(27) 2002 m. Audito Rūmų ataskaitos 9.17 ir 9.18 punktai.
(28) Generalinio sekretoriaus ataskaita apie 2003 m. sudarytas sutartis.
(29) OL L 134, 2004 4 30, p. 114.
(30) Šaltinis: EP 338.137 klausimyno 40 klausimas.
(31) Generalinio sekretoriaus atsakymas į 2004 m. balandžio 21 d. Parlamento rezoliucijos 69 punktą.
(32) 2004 m. liepos 13 d. biuro sprendimas.
(33) Šaltinis: 2003 m. rugpjūčio 21 d. raštas, kuriame atsakoma į 2003 m. gegužės 14 d. Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos 22 punktą.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto II skirsnis
PDF 284kWORD 46k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Taryba (C6-0016/2005 - 2004/2042(DEC))
P6_TA(2005)0094A6-0066/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0016/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(2),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(3),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. Tarybos vidaus audito ataskaitą,

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

1.   suteikia patvirtinimą Tarybos generaliniam sekretoriui, kad 2003 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir ombudsmenui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Taryba, dalį (C6-0016/2005 - 2004/2042(DEC))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0016/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(7),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. Tarybos vidaus audito ataskaitą,

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(10),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

1.   džiaugiasi, kad į 2003 m. Audito Rūmų metinę ataskaitą įtrauktas atskiras skirsnis, skirtas Tarybai; atkreipia dėmesį į 2003 m. atlikto Tarybos vidaus audito santrauką; pritaria suaktyvėjusiems informacijos mainams tarp Tarybos ir Parlamento vykdant informacinį abiejų institucijų dialogą, kaip įvykdymo patvitinimo procedūros dalį; mano, kad šie elementai padėjo padidinti Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo skaidrumą;

2.   pažymi Tarybos ketinimą teikti dokumentus ir vykdyti būtinus veiksmus, kad būtų laikomasi naujo Finansinio reglamento reikalavimų, kaip nurodoma Audito Rūmų metiniame pranešime, iki 2004 m. pabaigos ir prašo Tarybos prenešti Europos Parlamentui apie problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant Finansinį reglamentą;

3.   pažymi Teismo pastebėjimą, kad Tarybos teisinės paslaugos buvo užsakytos ne konkurso tvarka, tačiau jų kokybė viršijo konkurso tvarka keliamus reikalavimus; pažymi, kad Taryba visiškai pritaria šiam pastebėjimui, ir yra parodžiusi iniciatyvą skelbti konkursą, kad būtų sudaryta pamatinė sutartis dėl minėtų teisinių paslaugų; pabrėžia Finansiniame reglamente išdėstytų taisyklių dėl viešųjų pirkimų laikymosi svarbą;

4.   prašo Tarybos pateikti įvykdymo patvirtinimą suteikiančiai institucijai (kaip tai padarė visos kitos institucijos, įskaitant Europos Parlamentą) metinės veiklos ataskaitą, kaip nurodyta 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento 60 straipsnio 7 dalyje;

5.   mano, kad aiškesnė Tarybos informacija apie išlaidas ir BUSP valdymą padidintų skaidrumą; ragina Tarybą atskirai nustatyti BUSP paruošiamąsias biudžeto išlaidas, kaip siūloma Audito Rūmų specialiame pranešime Nr. 13/2001; pabrėžia aiškaus Komisijos vaidmens nustatant BUSP poreikį, kaip siūloma Audito Rūmų specialiame pranešime Nr. 13/2001; siūlo aiškius veiklos principus ir suderinimus, susijusius su Komisijos vaidmeniu įgyvendinant BUSP, įtraukti į naują tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto;

6.   apgailestauja, kad dėl riboto laiko negali Tarybos įgyvendinimo rekomendacijai skirti tiek dėmesio, kiek reikėtų, ir ragina Komisiją pateikti, o Tarybą priimti pasiūlymą iš dalies pakeisti Finansinio reglamento 145 straipsnio 1 dalį:"

Europos Parlamentas pagal Tarybos rekomendaciją, priimtą kvalifikuota balsų dauguma, iki n + 2 metų birželio 30 d., patvirtina, kad Komisija n metų biudžetą įvykdė

"

(1) OL L 54, 2003 2 28.
(2) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(3) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(6) OL L 54, 2003 2 28.
(7) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(8) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto IV skirsnis
PDF 382kWORD 75k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (C6-0017/2005 - 2004/2043(DEC))
P6_TA(2005)0095A6-0066/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0017/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(2),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(3),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

1.   suteikia patvirtinimą Teisingumo Teismo sekretoriui, kad 2003 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir ombudsmenui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį (C6-0017/2005 - 2004/2043(DEC))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0017/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(7),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(10),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

Europos Audito Rūmų metinis pranešimas

1.   pažymi, kad Teisingumo Teismas valdė 150 599 614 EUR biudžetą, iš kurio iki 2003 m. gruodžio 31 d. buvo įsipareigota 99,34 proc. (149 598 960,09 EUR), o išleista –93,32 proc. (146 842 346,23 EUR);

2.  2 džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai pirmą kartą atskirai įvertino kiekvienos institucijos kontrolės aplinką ir atskiroje dalyje paskelbė savo pastebėjimus;

3.   pažymi, kad 2003 m. kai kurie svarbiausi finansinio reglamento reikalavimai (minimalios kontrolės standartai, finansų pareigūnų pareigos, vidaus auditorių funkcijų apimtis) nebuvo įgyvendinti;

4.   kartu pripažįsta, kad 2003 m. sausio mėn. Teisingumo Teismas vis dėlto įvedė naujas vidaus finansines taisykles, ir kad įgavusi veiklos pagal naujas taisykles patirties parengė naujas nuostatas ir įstatus; Audito Rūmų reikalaujami dokumentai buvo patvirtinti 2004 m. kovo mėn.;

5.   yra susirūpinęs dėl Teisingumo Teismo teiginio, kad "…taikydama naujas nuostatas, institucija turėjo labai ribotą skaičių žmonių, kurie turėjo išsamių žinių apie finansines sistemas ir pagrindus";

6.   taip pat yra susirūpinęs, kad dėl darbuotojų stokos vidaus auditorius 2003 m. negalėjo įvykdyti savo darbo programos; pritaria Teisingumo Teismo rengimuisi pateikti vidaus auditorių 2004 m. darbo programos kopiją; ragina Teisingumo Teismą nedelsiant ir panaudojant asignuotas biudžeto lėšas surinkti reikiamą personalą; mano, kad vidaus audito pajėgumas yra kiekvienos tinkamos administracijos natūralus ir būtinas elementas;

7.   pažymi, kad remiantis Audito Rūmų pastebėjimais, Teisingumo Teismo tikrinimo ir audito funkcijos buvo atskirtos;

8.   pažymi, kad Teisingumo Teismas derėjosi dėl vietos licenzijų programinės įrangos naudojimui pagal ribotą procedūrą be išankstinio pranešimo – taip pažeisdamos galiojančias teisės normas; Teisingumo Teismas pripažino savo klaidą;

Tolesni veiksmai po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

9.   yra sunerimęs dėl daugėjančių neišspręstų 2003 m. bylų, nors pirminiai 2004 m. duomenys Teisingumo Teismo atžvilgiu rodo nedidelį pagerėjimą(11):

Teisingumo Teismas:

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

išspręstos bylos

526

434

513

494

665

naujos bylos

503

504

477

561

531

sprendimo laukiančios bylos

873

943

907

974

840

Pagrindinės sritys buvo: aplinka ir vartotojai, žemės ūkis, teisės aktų derinimas, socialinė politika ir mokesčiai; bylos tęsėsi vidutiniškai dvejus metus;

Pirmosios instancijos teismas

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

išspręstos bylos

344

340

331

339

361

naujos bylos

398

345

411

466

536

sprendimo laukiančios bylos

786

792

872

999

1174

Pagrindinės sritys buvo: ieškiniai dėl panaikinimo, darbuotojų bylos ir intelektinė nuosavybė; bylos tęsėsi vidutiniškai pusantrų metų;

Pritaria šiems pagerinimams:

- sprendimus priėmė mažesnės sudėties kolegijos,

- pateikta mažiau generalinių advokatų nuomonių,

- įkurtas viešosios tarnybos teismas (26 proc. Pirmosios instancijos teismo bylų),

- teisėjų-pranešėjų atliekamų svarstymo ataskaitų supaprastinamas,

Tikisi, kad Teisingumo Teismas suplanuos šių pagerinimų įgyvendinimą ir sudarys veiksmų planus, kaip tai atlikti per trumpesnį laiką, kad iki ateinančių metų pabaigos galėtų būti išspręstos sprendimo laukiančios bylos;

10.   ši išeitis bus vienas iš 2004 m. įvykdymo patvirtinimo procedūros tikslų;

11.   pritaria priemonėms, kurių Teisingumo Teismas ėmėsi dėl narių naudojimosi tarnybiniais automobiliais, kaip tai buvo numatyta jo 2004 m. kovo 31 d. administraciniame sprendime; pripažįsta, kad naujosios sąlygos yra skaidrios, ir jos leidžia pagerinti padėtį; pažymi, kad siekiant sumažinti administracinę naštą, Teismas, be kelionių įstate numatytų kasdienių išlaidų, apmoka išlaidas ir už 15 000 km, bei kad automobilio naudojimo profesiniais tikslais atvejai registruojami kelionės žurnale;

12.   pažymi, jog anksčiau minėto sprendimo 6 straipsnyje nustatyta, kad, kai nariai naudoja tarnybinius automobilius kitokioms kelionėms, nei nurodyta 5 straipsnyje [t.y., kelionės vykdant tarnybines pareigas, numatytos kelionių įstate, arba neviršijant numatytos 15 000 km per metus normos], jie yra atsakingi už visas su tomis kitokiomis kelionėmis susijusias išlaidas (kelio rinkliavas, degalų kainas bei visus papildomus nuomos mokesčius už pamatinėje sutartyje nustatytą 45 000 km bendrą metinę ridą viršijantį kilometražą); mano, kad naudojimasis tarnybiniu automobiliu privatiems tikslams yra nuslėpta natūrinė nauda, kurią Parlamentas laiko nederama;

Leidimus duodančio pareigūno ir vidaus auditoriaus metinės ataskaitos

13.   pažymi Teisingumo Teismo sekretoriaus atsakymą, kuriame teigiama, kad jis negali pateikti ataskaitos vadovaudamasis 86 straipsnio 4 dalimi, arba vidaus auditoriaus ataskaitos, nes vidaus auditoriaus ataskaita yra neužbaigta(12); todėl kreips dėmesį į šiuos du 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dokumentus;

14.   pažymi, kad 2003 metų leidimus išduodančio pareigūno ataskaita buvo pateikta tik 2003 m. liepos mėnesį ir joje nėra draudimo ataskaitos; laikosi nuomonės, kad metinės veiklos ataskaita Audito Rūmams turėtų būti paruošta laiku, ir joje turėtų būti finansinę atsakomybę atspindinti pasirašyta draudimo ataskaita;

Kitos pastabos

15.   sveikina Teisingumo Teismą tinkamai atlikus paruošiamąjį darbą, kurį, kaip rodo darbo grupės ataskaita, atliko 2003 metais ruošiantis plėtrai; šias priemones toliau taikys savo 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitoje;

16.   prašo Teisingumo Teismo įvertinti naujo finansinio reglamento taikymą savo administracines ir teismines funkcijas, tuo metu, kai jis bus peržiūrimas 2005/2006 m.; ši apžvalga turi būti perduota apsvarstyti Europos Parlamentui;

17.   pažymi, kad 2005 m. sausio 19 d. svarstymo metu Teisingumo Teismas sutiko raštu atsakyti į papildomus klausimus dėl 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros.

(1) OL L 54, 2003 2 28.
(2) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(3) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(6) OL L 54, 2003 2 28.
(7) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(8) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(11) Duomenys paimti iš 2003 m. metinės ataskaitos; 2004 m. Teisingumo Teismo administracijos pateikti duomenys yra preliminarūs.
(12) Atsakymas į 3 klausimą.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto V skirsnis
PDF 371kWORD 63k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai (C6-0018/2005 - 2004/2044(DEC))
P6_TA(2005)0096A6-0066/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0018/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(2),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(3),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

1.   suteikia Audito Rūmams patvirtinimą, kad 2003 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir ombudsmenui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai, dalį (C6-0018/2005 - 2004/2044(DEC))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0018/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(7),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(10),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

Audito Rūmų metinis pranešimas

1.   pažymi, kad Audito Rūmai (AR) valdė 77 076 689 EUR biudžetą, iš kurio iki 2003 m. gruodžio 31 d. buvo įsipareigota 99,83 proc. (74 634 579,94 EUR), o išleista – 89,58 proc. (69 045 709,53 EUR);

2.  2 palankiai vertina tai, kad AR pirmą kartą atskirai įvertino kiekvienos institucijos kontrolės aplinką ir atskiroje dalyje paskelbė savo pastebėjimus;

3.   pažymi, kad 2003 m. AR nustatė pareigūnų pareigas smulkiai apibūdindamas finansinių pareigūnų teises ir įsipareigojimus, ir kad 2003 m. buvo pritaikyti minimalios kontrolės standartai;

4.   pamini KPMG išorės audito sprendimus dėl AR: "Mūsų nuomone, ... ataskaitiniai duomenys ir finansinės ataskaitos, vykdomos remiantis Finansiniu reglamentu, įgyvendinimo taisyklėmis, visuotinai priimtais atsiskaitymo principais ir Audito Rūmų vidaus taisyklėmis, aiškiai atspindi 2003 m. gruodžio 31 d. Audito Rūmų turtą ir finansinę padėtį, pasibaigusių finansinių metų ekonominius rezultatus, įplaukas ir išlaidas".

5.   kai bus atliktas Rūmų aiškinamosios politikos įvertinimas, prašo pateikti jam jo kopiją;

Tolesni veiksmai po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

6.   primena, kad pranešime dėl 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo taip pat buvo pastebėjimų dėl draudimo deklaracijos ir audito sistemos; šie pastebėjimai bus pateikti 2003 m. Komisijos įvykdymo ataskaitoje;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atlikti Eurostato tyrimai nebuvo užbaigti; reikalauja, kad vos tik OLAF užbaigs tyrimus, AR vietoje suplanuotų suprantamas kontrolės ir priežiūros sistemas;

8.   kartoja savo 2004 m. balandžio 21 d. rezoliucijos(11) dėl 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 21 ir 22 punktuose pateiktą rekomendaciją, kad išsiplėtus Audito Rūmams, kiekvienas iš 25 jo narių turėtų būti atsakingas už bent vieno Komisijos generalinio direktorato specialų auditą, kad būtų galima pakankamai anksti nustatyti nepageidaujamas tendencijas – pavyzdžiui tokias, kokios buvo Eurostato atveju, ir užkirsti joms kelią;

9.   pritaria, kad pagal 2005 m. darbo planą, AR tikrins Europos sistemos atsiskaitymų inventorių, BŠP ir BŠP kokybę;

10.   teigiamai vertina faktą, jog Rūmai išnagrinėjo naująjį Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių statutą; pažymi, kad pačios statuto sąlygos nesukelia tiesioginių finansinių padarinių; yra įsitikinęs, kad Rūmai apsvarstys šį klausimą atlikdami 2004 m. auditą;

11.   pažymi, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 2003 m. spalio mėn. priėmė inventoriaus detales ir procedūras; ragina Rūmus ruošiant 2004 m. ataskaitą atlikti inventoriaus auditą;

12.   sveikina tai, kad AR persiuntė savo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimus dėl bendradarbiavimo (dėl narių, personalo ir prieigos prie informacijos apie auditą) su OLAF; apgailestauja, kad šie sprendimai buvo priimti taip vėlai;

13.   pritaria priemonėms, kurių AR ėmėsi dėl narių naudojimosi tarnybiniais automobiliais, kaip tai buvo numatyta jo 2004 m. birželio 15 d. administraciniame sprendime; pripažįsta, kad naujosios sąlygos yra skaidrios, ir jos rodo padėties pagerėjimą; pažymi, kad siekiant sumažinti administracinę naštą, Rūmai, be kelionių įstate numatytų kasdienių išlaidų, apmoka išlaidas ir už 15 000 km, bei kad automobilio naudojimo profesiniais tikslais atvejai registruojami kelionės žurnale;

14.   pažymi, jog anksčiau minėto sprendimo 5 straipsnyje nustatyta: "Kai nariai arba generalinis sekretorius naudoja tarnybinius automobilius kitokioms kelionėms, nei nurodyta 4 straipsnyje [t.y., kelionės vykdant tarnybines pareigas, numatytos kelionių įstate, arba neviršijant numatytos 15 000 km per metus normos], jie yra atsakingi už visas su tomis kitokiomis kelionėmis susijusias išlaidas (kelio rinkliavas, degalų kainas bei visus papildomus nuomos mokesčius už pamatinėje sutartyje nustatytą 45 000 km bendrą metinę ridą viršijantį kilometražą)"; mano, kad naudojimasis tarnybiniu automobiliu privatiems tikslams yra nuslėpta natūrinė nauda, kurią Parlamentas laiko nederama;

Leidimus duodančio pareigūno ir vidaus auditoriaus metinės ataskaitos

15.   pripažįsta, kad AR Biudžeto kontrolės komitetui išsiuntė vieno puslapio ataskaitą (pagal Finansinio reglamento 86 straipsnio 4 dalį); tikisi, kad ataskaitoje atsispindės skaidri vykdoma aplinkos kontrolė ir dėl to bus galima atlikti pagerinimus kitiems metams;

16.   ragina, kad leidimus išduodančių pareigūnų metinėje ataskaitoje būtų pasirašyta draudimo deklaracija;

17.   norėtų gauti vidaus auditoriaus metinės ataskaitos kopiją; žino, kad AR ją laiko vidaus dokumentu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad paprastai iš vidaus auditoriaus ataskaitos vykdančioji institucija negali susidaryti aiškaus kontrolės aplinkos ir ateinantiems metams suplanuotų pagerinimų vaizdo; pabrėžia, kad dauguma kitų institucijų tiki, kad Biudžeto kontrolės komitetas atsakingai elgsis su šiuo dokumentu;

18.   pažymi, kad AR įvedė kompiuterizuotą tikrinimo sistemą, skirtą palengvinti ir pagerinti audito proceso planavimą ir standartizavimą, visų šio proceso lygmenų kontrolės procesą, aprūpinimą dokumentais, rezultatų pateikimą ir ataskaitų sudarymą, darbą tolimesnėse vietose ir valdymo informacijos tiekimą.

19.   pažymi, kad 2003 m. buvo panaudota tik 50 proc. pinigų, skirtų pareigūnų ir ekspertų mainams, kadangi pasikeitė atitinkamos finansinės nuostatos; todėl 2003 m. galima laikyti pereinamasiais metais;

20.   laikosi nuomonės, kad gali prireikti ištirti, ar reikia reformuoti dabar apsunkintą Audito Rūmų valdymo struktūrą bei darbą; primena, kad šiuo metu Audito Rūmai turi 736 darbuotojus, iš kurių 325 yra profesionalūs auditoriai (A ir B kategorijų); iš pastarųjų 275 (A ir B kategorijų) dirba audito grupėse, o 50 (A kategorijos) – narių kabinetuose;

21.   teigiamai vertina faktą, jog Rūmai perdavė Biudžeto kontrolės komitetui savo 2003 m. rugsėjo mėn. statybos politikos ataskaitą; pageidauja būti informuojamas atliekant 2004 m. biudžeto įvykdymo tvirtinimo procedūrą;

Kitos pastabos

22.   sveikina AR sukūrus audito institucijų tinklą valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse (ruošiantis plėtrai); prašo AR iki 2004 m. biudžeto tvirtinimo procedūros pradžios pranešti kompetentingam Parlamento komitetui, kokios pažangos buvo pasiekta:

   - gerinant pareigų, ypač susijusių su priėjimu prie nacionalinių audito bylų, tarp AR ir nacionalinių audito institucijų pasiskirstymą; ir
   - modernizuojant audito būdus, ypač dėl nacionalinių draudimo ataskaitų ir audito sistemų, siekiant suderinamumo;
   - gerinant patikrinimų veiksmingumą – išsamiai apžvelgiant numatytų patikrinimų kiekį ir kokybę;

23.   pritaria AR nusiteikimui 2003 m. įvykdymo metu raštu teikti atsakymus į klausimus;

24.   ragina AR Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui ir pranešančiajam apie Komisijos atleidimą nuo įsipareigojimo teikti (jei tai būtina – konfidencialiai) išankstines metinių ataskaitų kopijas; taip pat nori iš anksto žinoti, kokių specialiųjų ataskaitų galima tikėtis per metus, kad būtų galima jas deramai įvertinti;

25.   kai 2005/2006 m. bus peržiūrimas naujas Finansinis reglamentas, prašo AR įvertinti jo reikšmę AR administraciniam darbui.

26.   ragina Audito Rūmus įtraukti į metinę ataskaitą Rūmų pajėgumą įgyvendinti darbo uždavinius, vienetinius kaštus, svarbios plėtros sritis bei kitus veiksnius, susijusius su institucijos darbu; pažymi, kad tokia atliktų darbų ataskaita būtų puikus būdas skelbti informaciją apie DAS modernizavimą bei kitokią Rūmų audito būdų raidą;

(1) OL L 54, 2003 2 28.
(2) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(3) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(6) OL L 54, 2004 2 28.
(7) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(8) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(11) OL L 330, 2004 11 4, p. 144.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto VI skirsnis
PDF 364kWORD 56k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (C6-0019/2005 - 2004/2045(DEC))
P6_TA(2005)0097A6-0066/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0019/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(2),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(3),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

1.   suteikia patvirtinimą Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad 2003 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir ombudsmenui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį (C6-0019/2005 - 2004/2045(DEC))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0019/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(7),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(10),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

Audito Rūmų metinis pranešimas

1.   pažymi, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) valdė 81 166 960 EUR biudžetą, iš kurio iki 2003 m. gruodžio 31 d. buvo įsipareigota 98,12 proc. (79 642 494 EUR), o išleista – 92,77 proc. (73 889 949,11 EUR);

2.   palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pirmą kartą atskirai įvertino kiekvienos institucijos kontrolės aplinką ir atskiroje dalyje paskelbė savo pastebėjimus;

3.   pažymi, kad iki 2004 m. nebuvo tinkamai įgyvendintos kai kurios nuostatos, lemiančios tinkamą priežiūros ir kontrolės aplinkos funkcionavimą;

4.   pamini EESRK paaiškinimą, kad "...pirmenybė turėtų būti teikiama pagrindinių sureguliavimo tinklo komponentų nustatymui (pvz., EESRK vidaus finansų taisyklės) ir finansinių pareigūnų paskyrimui"; pažymi, kad vidaus finansų taisyklės buvo priimtos 2003 m. sausio 8 d.;

5.   pažymi, kad viešųjų pirkimų srityje 2003 m. buvo įvykdyti ne visi Finansinio reglamento reikalavimai; ragina Audito rūmus tikrinti 2004 m. ataskaitoje pateiktus pagerinimus;

6.   pritaria 2004 m. pradžioje įvestai personalo valdymo ir uždarbio suvestinių sistemą;

7.   palankiai vertina tai, kad nors ir pavėluotai, tačiau vis dėlto 2004 m. pradžioje EESRK panaikino tarpines sąskaitas narių išmokoms;

8.   primena, kad praeitų metų įgyvendinimo procedūros metu EESRK viešai pažadėjo, kad "...nebus jokių neatitikimų, susijusių su kelionių išlaidų tvarkymu"(11); kritikuoja EESRK už Rūmų rastus įrodymus, kad buvo trys atvejai, kai nariams skirtos kelionių išmokos dvigubai viršijo komiteto taisyklėse numatytas sumas; pažymi, kad EESRK per tą laiką kelionių išlaidų apmokėjimo taisykles padarė aiškesnes; ragina Europos Audito Rūmus išvadas pateikti 2004 m. audito ataskaitoje;

9.   pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) baigė tirti pareiškimus dėl galimo vieno nario piktnaudžiavimo komiteto kelionių išlaidų kompensavimo sistema; OLAF rado "dvigubo išlaidų padengimo" įrodymų, todėl savo išvadas perdavė Belgijos prokuratūrai; viso tyrimo metu EESRK visapusiškai bendradarbiavo su OLAF; OLAF netyrė EESRK finansų valdymo sistemos;

Tolesni veiksmai po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

10.   pažymi, kad Belliard pastato klausimu vidaus auditorius praneša, jog "...neatskleidė jokių sukčiavimo veiksmų... Taip pat pripažįsta pastato projekto svarbą komitetams, ir kad pastatas buvo įgytas už teisingą sumą"(12); vis dėlto auditas pripažįsta kai kuriuos atskirų darbų vykdymo trūkumus;

11.   teigiamai vertina EESRK pasirengimą informuoti, kaip vadovaujamasi vidaus auditoriaus rekomendacijomis; be to, EESRK pateiks kompetentingam Parlamento komitetui 9 pažangos ataskaitą dėl Belliard pastato;

Leidimus duodančio pareigūno ir vidaus auditoriaus metinės ataskaitos

12.   pritaria, kad EESRK pateikė leidimus duodančio pareigūno metinę ataskaitą, prie kurios buvo pridėta pasirašyta draudimo deklaracija;

13.   pritaria, kad EESRK Biudžeto kontrolės komitetui pateikė trumpą vidaus auditoriaus metinės ataskaitos apžvalgą; esant tokioms aplinkybėms pažymi, kad auditorius

   - parengė tikrinimų dėl Finansinio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąrašą,
   - rekomendavo sugriežtinti finansinių pareigūnų skyrimo procedūrą,
   - rekomendavo sudaryti išlaidų planus ketvirčiams,
   - rekomendavo vesti baigtines finansines ir sutartines bylas,
   - siekiant supaprastinti finansų valdymą, rekomendavo skelbti internete visą finansų ir teisės sistemą;
   - sektoriams, užsiimantiems biudžetine veikla, sudarė atskiras rekomendacijas, įskaitant veiksmų planus 2004 metams;

14.   2004 m. įvykdymo ataskaitoje vadovausis šiomis rekomendacijomis;

Kitos pastabos

15.   ragina EESRK didinti savo, kaip pilietinei visuomenei atstovaujančios institucijos, viešąjį profilį; ragina EESRK naudoti lyginamąją analizę, siekiant pastebimo progreso;

16.   sveikina EESRK atlikus tinkamą paruošiamąjį darbą2003 m. ruošiantis išsiplėtimui; šias priemones toliau taikys savo 2004 m. įvykdymo ataskaitoje;

17.   prašo EESRK įvertinti naujo Finansinio reglamento taikymą savo administraciniame ir teisiniame darbe, tuo metu, kai jis bus peržiūrimas 2005/2006 m. ir pranešti savo išvadas Europos Parlamentui.

(1) OL L 54, 2003 2 28.
(2) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(3) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(6) OL L 54, 2003 2 28.
(7) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(8) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(11) 2004 4 21 Priimti tekstai, P5_TA(2004)0342.
(12) Atsakymas į raštu pateiktą klausimą Nr. 3.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto VII skirsnis
PDF 368kWORD 58k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas (C6-0020/2005 - 2004/2046(DEC))
P6_TA(2005)0098A6-0066/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0020/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(2),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(3),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

1.   suteikia patvirtinimą Regionų komiteto generaliniam sekretoriui, kad 2003 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir ombudsmenui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį (C6-0020/2005 - 2004/2046(DEC))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0020/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(7),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(10),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

Audito Rūmų metinis pranešimas

1.   pažymi, kad Regionų komitetas (RK) valdė 38 999 436 EUR biudžetą, iš kurio iki 2003 m. gruodžio 31d. buvo įsipareigota 97,29 proc. (37 942 172, 12 EUR), o išleista – 86,58 proc. (32 851 597 EUR);

2.   palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai, pirmą kartą atskirai įvertino kiekvienos institucijos kontrolės aplinką ir atskiroje dalyje paskelbė savo pastebėjimus;

3.   pažymi, kad RK neįvykdė kai kurių priežiūros sistemos ir kontrolės taisyklių:

   - nebuvo priimta apskaitininkų chartija,
   - nebuvo priimti minimalios kontrolės standartai,
   - nebuvo atlikta rizikos analizė, kad būtų galima taikyti tinkamiausias kontrolės procedūras,
   - pagal Darbuotojų reglamentą pareigūnams ir kitam personalui, buvo netinkamai mokamos įvairios priklausančios išmokos;

Vis dėlto pažymi, kad 2003 m. sausio 29 d. buvo priimtos RK vidaus finansų taisyklės, o 2004 m. gegužės mėn. – apskaitininkų chartija;

4.   pripažįsta, kad kai kuriuos finansinio reglamento įgyvendinimo uždelsimus galima būtų paaiškinti tuo, kad RK finansų tarnyba 2003 m. Europos kovos su sukčiavimu biurui padėjo vykdyti vidaus tyrimą;

5.   pažymi, kad RK finansinę ir biudžetinę nepriklausomybę gavo tik 2000 m. pasirašius Amsterdamo sutartį;

6.   pripažįsta, kad 2003 m. RK priėmė kai kuriuos kontrolės standartus; tačiau tinkamo dokumento, kuriuo būtų atskirta sistemos ir minimali kontrolė vis dar nėra; priėmus šį dokumentą, prašo pateikti jo kopiją;

7.   ragina RK sistemingai tikrinti pareigūnams priklausančias sumas;

8.   pažymi, kad savo tinklalapyje RK paskelbė sutartis;

Tolesni veiksmai po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

9.   pabrėžia šį 2001 m. įvykdymo pastebėjimą: "...yra akivaizdus dalyvavimo konkursuose ir finansinio valdymo sistemingas nekompetentingumas ir pagrindinių taisyklių nepaisymas, įskaitant sukčiavimo ir kyšių ėmimo atvejus"(11);

10.   pažymi, kad generalinis sekretorius, gavęs OLAF tyrimo rezultatus, pradėjo administracinį tyrimą, nors jo rezultatai nebuvo perduoti Biudžeto kontrolės komitetui; "... šioje ataskaitoje generalinis sekretorius padarė išvadą, kad per tyrimą buvo nustatytos individualios nesėkmės ir profesionalumo trūkumas ir ... silpnas administravimas. Vis dėlto... nė viena iš šių individualių nesėkmių negali būti laikoma... pakankamai rimta, kad prieš atitinkamus pareigūnus būtų pradėta drausminė procedūra"; pažymi, kad nė vienas pareigūnas, kurį lietė administracinis tyrimas, surašius ataskaitą nebuvo paaukštintas(12);

11.   pažymi, kad ankstesnis generalinis sekretorius iš pradžių buvo išleistas nemokamų atostogų, o paskui prieš Europos Parlamento valią nuo 2004 m. rugsėjo paankstintai išleistas į pensiją;

12.   dar kartą pabrėžia remiąs vidaus auditorių, kuris atkreipė Biudžeto kontrolės komiteto dėmesį į RK buvusius pažeidimus, ir pasitikįs jo asmeniniu bei profesiniu sąžiningumu; reiškia pasitenkinimą, kad tokiam požiūriui pritaria ir RK, kaip tai matyti iš 2003 m. lapkričio 26 d. RK pirmininko rašto vidaus auditoriui: "Todėl man buvo malonu sužinoti, kad einantis generalinio sekretoriaus pareigas užtikrino esąs linkęs padėti Jums atlikti vidaus auditoriaus pareigas profesionaliai ir tinkamai, visokeriopai remiant ir padedant tiek RK nariams, tiek darbuotojams"; be to, RK generalinis sekretorius raštiškame komunikate pranešėjui pabrėžė " ... [vidaus auditoriaus] suvaidintą teigiamą vaidmenį nušviečiant tam tikrus RK administracijos trūkumus. Tai suteikė pagrindą administracinei reformai, kurią RK pradėjo paskutiniaisiais 2003 m. mėnesiais, siekdamas pataisyti nustatytus trūkumus – ypač finansų valdymo srityje";

13.   pripažįsta, kad dirbant naujam generaliniam sekretoriui RK dėjo visokeriopas pastangas savo administravimui pagreitinti, inicijuodamas administracijos atnaujinimą, ir kad Parlamentas buvo reguliariai informuojamas apie progresą; su pasitenkinimu pripažįsta tai, kas atlikta iki šiol;

Leidimus suteikiančio pareigūno ir vidaus auditoriaus metinės ataskaitos

14.   pažymi, kad RK 5 išorės tyrimams išleido 117 693 EUR; pritaria, kad būtų naudojama papildoma informacija tiriant komiteto darbą;

15.   pažymi, kad negavo nei RK ataskaitos pagal Finansinio reglamento 86 straipsnio 4 dalį straipsnį, nei vidaus auditoriaus metinės ataskaitos; pažymi, kad 2004 m. antroje pusėje vidaus auditoriaus pareigos buvo neužimtos, kol galiausiai apie jas du kartus buvo paskelbta pranešime apie laisvą darbo vietą; prašo pranešti šios įdarbinimo procedūros rezultatus;

Kitos pastabos

16.   pritaria, kad RK reguliariai vertina savo politinio darbo poveikį; taip pat prašo teikti metines poveikio ataskaitas, susijusias su įvykdymo procedūromis;

17.   vis dar yra susirūpinęs dėl politinės RK kontrolės sistemos; prašo RK

   - apsvarstyti galimybę įforminti Pirmininkų konferenciją (grupę) – politinio vadovavimo komitetą,
   - įvertinti Biuro (turinčio daugiau kaip 50 narių) veiksmingumą,
   - toliau dirbti siekiant didesnio Finansų ir administravimo reikalų komisijos veiksmingumo – pažymėdamas, kad modernizuota forma reiškia svarbų pirminės formos pagerinimą, ir informuoti kompetentingą Parlamento komitetą 2004 m. įvykdymo procedūros metu;

18.   sveikina RK atlikus tinkamą paruošiamąjį darbą 2003 m. ruošiantis išsiplėtimui; šias priemones toliau taikys savo 2004 m. įvykdymo ataskaitoje;

19.   prašo RK įvertinti naujo Finansinio reglamento taikymą savo administraciniame ir teisiniame darbe, tuo metu, kai jis bus peržiūrimas 2005/2006 m. bei pranešti savo išvadas Europos Parlamentui.

(1) OL L 54, 2003 2 28.
(2) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(3) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(6) OL L 54, 2003 2 28.
(7) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(8) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(11) OL L 57, 2004 2 25, p. 8.
(12) 2004 m. gegužės 6 d. Regionų komiteto pirmininko laiškas Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui ir pranešėjui.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendrojo biudžeto VIII skirsnis
PDF 359kWORD 48k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis - ombudsmenas (C6-0021/2005 - 2004/2047(DEC))
P6_TA(2005)0099A6-0066/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0021/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(2),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(3),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(5),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

1.   suteikia patvirtinimą ombudsmenui, kad 2003 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.   išdėsto savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir ombudsmenui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – ombudsmenas, dalį (C6-0021/2005 - 2004/2047(DEC))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2003 finansinių metų bendrąjį biudžetą(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 finansinių metų pajamų išlaidų ataskaitą bei balansą (C6-0021/2005),

-   atsižvelgdamas į metinį Audito Rūmų pranešimą dėl 2003 finansinių metų, kartu su institucijų atsakymais(7),

-   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(8),

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 275, 276 straipsnius ir 272 straipsnio 10 dalį,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9) ir ypač į jo 50, 145, 146, 147 straipsnius ir 86 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 21 d. finansinį reglamentą, taikytiną Europos Bendrijų bendrajam biudžetui(10),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 71 straipsnį bei V priedą,

-   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0066/2005),

Audito Rūmų metinis pranešimas

1.   pažymi, kad ombudsmenas valdė 4 438 653,00 EUR biudžetą, iš kurio 91,29 proc. (4 052 488 EUR) buvo įsipareigota, ir 87,65 proc. (3 551 999,59 EUR) buvo išleista;

2.   pažymi, kad ombudsmenas paaiškina, jog žemas 2003 m. biudžeto vykdymo lygis yra susijęs su pereinamuoju laikotarpiu tarp senojo ombudsmeno išėjimo ir naujojo išrinkimo;

3.   pažymi, kad Audito Rūmai nepadarė jokių pastebėjimų, susijusių su biudžeto vykdymu; todėl klausia kaip Rūmai ketina vertinti ombudsmeno biudžeto vykdymą ateityje;

4.   vis dėlto pastebi, kad Europos Parlamentas pagal ombudsmeno metinį pranešimą(11) teigiamai įvertino jo darbą; pažymi, kad 75 proc. gautų skundų pagal pareigas nepriklausė ombudsmenui, ir kad ombudsmenas iš suskaičiuotų 2611 atvejų vykdė 363 tyrimus;

Tolesni veiksmai po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

5.   pritaria, kad ombudsmenas 2004 m. gruodžio 13 d. rašte Biudžeto kontrolės komitetui pateikė išsamią informaciją;

6.   įvardija dokumentus, susijusius su Europos Parlamento ir ombudsmeno pradine sutartimi dėl administracinės ir finansinės pagalbos; taip pat pažymi, kad Parlamentas atlieka I antraštėje nurodytą, su personalu susijusią finansinio inicijavimo funkciją;

7.   atsiima teiginį, kad ombudsmenas mėgino pigiai reguliariai vykti į Frankfurto ir Ciuricho oro uostus; pažymi, kad Europos Parlamentas ir ombudsmenas susitarė, jog Parlamentas nuomos papildomą tarnybinį automobilį, kuriuo ombudsmenas naudosis mokėdamas mėnesinį mokestį; nori, kad jam praneštų galutinį sprendimą;

Leidimus duodančio pareigūno ir vidaus auditoriaus metinės ataskaitos

8.   pritaria, kad ombudsmenas savanoriškai teiks leidimus duodančio pareigūno ir vidaus auditoriaus ataskaitas, įskaitant draudimo deklaraciją;

9.   pažymi, kad ombudsmeno tarnybos programinė bylų tvarkymo įranga įrengta pagal Belgijos ombudsmeno naudojamą sistemą;

10.   pažymi, kad Finansinio reglamento įgyvendinimas ombudsmeno administracijoje sukėlė didžiulę įtampą; sveikina jį greitai perkėlus Finansinio reglamento nuostatas ir prašo pateikti Europos Parlamentui problemų, su kuriomis susiduriama įgyvendinant Finansinį reglamentą, sąrašą;

11.   prašo ombudsmeno 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai laiku pranešti apie pažangą, padarytą mokant finansų pareigūnus profesinio mokymo kursuose;

12.   palankiai vertina aiškią vidaus auditoriaus metinės ataskaitos Nr. 4/2002 struktūrą, kurioje teigiama, kad: "Pirminės išvados neatskleidžia didelės ombudsmeno biudžeto įgyvendinimo rizikos ..."(12); be to, buvo sudaryti veikimo planai, pagal kuriuos toliau bus stiprinama aplinkos kontrolė.

(1) OL L 54, 2003 2 28.
(2) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(3) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(5) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(6) OL L 54, 2003 2 28.
(7) OL C 293, 2004 11 30, p. 1.
(8) OL C 294, 2004 11 30, p. 99.
(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(10) OL L 356, 1977 12 31, p. 1.
(11) 2004 m. lapkričio 18 d. priimti tekstai, P6_TA(2004)0065.
(12) Vidaus auditoriaus ataskaita Nr. 4/2002, p. 5


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos rekonstrukcijos agentūra
PDF 412kWORD 146k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos rekonstrukcijos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos direktoriui (N6-0216/2004 - C6-0235/2004 - 2004/2051(DEC))
P6_TA(2005)0100A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6864/2005 - C6-0076/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1646/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros, ir ypač į jo 8 straipsnį(3),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos plėtros agentūros direktoriui patvirtinimą dėl 2003 finansinių metų agentūros biudžeto įvykdymo;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos rekonstrukcijos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos rekonstrukcijos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos direktoriui dalį (N6-0216/2004 - C6-0235/2004 - 2004/2051(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos rekonstrukcijos agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6864/2005 - C6-0076/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1646/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros, ir ypač į jo 8 straipsnį(7),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad agentūros ataskaitos neatspindi tikros ir teisingos šios agentūros ekonominės ir finansinės padėties,

B.   kadangi AR pateikė tam tikrų išlygų dėl išorinėms institucijoms (tiek nacionalinėms, tiek tarptautinėms) patikėtų fondų, tačiau taip pat nurodė, kad agentūros metinėse ataskaitose minimos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos,

C.   kadangi AR pateikė tam tikrų išlygų dėl kai kurių patvirtinamųjų dokumentų galiojimo,

D.   kadangi AR pateikė tam tikrų išlygų dėl pirkimų procedūros,

E.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamentas, remdamasis AR pranešimu, suteikė agentūros direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir savo rezoliucijoje inter alia:

   ragina agentūrą nedelsiant imtis priemonių dėl Audito Rūmų ir Europos Parlamento pasiūlymų visuose jos centruose įdiegti patikimą bendros apskaitos priemonę, atsisakant bendrose sąskaitose lentelių,
   tikisi, kad agentūra nedelsdama atsilieps į AR raginimą išaiškinti fondų, kuriais leidžiama naudotis specializuotoms įstaigoms paskolų programoms konkrečiose srityse finansuoti, būklę ir priimti tinkamus sprendimus dėl to, kaip šie fondai turėtų būti pateikiami agentūros finansinėse ataskaitose,
   ragina Komisijos Vidaus audito tarnybą ištirti šį klausimą, siekiant nustatyti potencialias sistemines klaidas ir pateikti rekomendacijas dėl tokių klaidų ištaisymo,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos rekonstrukcijos agentūros (toliau - agentūra) atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0100_LT-p0000001.fig

2.   pažymi, kad 2003 m. agentūros turimą akcijų paketą sudarė 1 900 mln. EUR, iš jų 81% buvo paskirta pagal sutartis ir 67,5% buvo išmokėta paramos programoms visuose keturiuose administraciniuose centruose (Belgrade, Podgoricoje, Pristinoje ir Skopjėje); agentūros 2003 m. biudžetas buvo 358,6 mln. EUR, didesnė jo dalis buvo skirta paramos programoms; iš 327,8 mln. EUR 2003 m. EB suteiktos paskolos 62,3 mln. EUR buvo skirta Kosovui, 200 mln. EUR – Serbijai, 12 mln. EUR – Juodkalnijai, 33,5 mln. EUR – buvusiai Jugoslavijos respublikai Makedonijai;

Biudžeto vykdymas

3.   atkreipia dėmesį į AR pastabas dėl agentūros biudžete nusistovėjusios tvarkos, kurią yra patvirtinusi Administracinė taryba ir kurioje nesilaikoma diferencijuotų asignavimų principo, dėl ko tų finansinių metų apskaita praranda bet kokį ryšį su ekonomine realybe, ir 2003 m. gruodžio 31 d. sukaupiamas 140,95 mln. EUR deficitas, kuris iš esmės yra dirbtinio pobūdžio;

4.   atkreipia dėmesį į agentūros atsakymus, kuriuose sakoma, kad ji ėmėsi priemonių savo veiklos finansiniam pristatymui išaiškinti, kurių rezultatas – konsoliduota pajamų ir išlaidų ataskaita už visus 2004 m., todėl tikisi, kad ši problema bus išspręsta 2004 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

5.   ragina Komisiją ir AR stiprinti šioje srityje savo bendradarbiavimą su agentūra, siekiant užtikrinti jos biudžeto vykdymo efektyvumą;

Finansinės ataskaitos

6.   atkreipia dėmesį į AR ne kartą pareikštas pastabas dėl agentūros apskaitos sistemos trūkumų, ypač dėl bendrosios apskaitos vedimo vieno įrašo pagrindu;

7.   pritaria agentūros atsakymui, kuriame sakoma, kad dabar ji visiškai pašalino Audito Rūmų paminėtus trūkumus ir naudoja dvigubo įrašo bendrosios apskaitos sistemą bei SI2 biudžeto apskaitos priemonę;

8.   ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių, kad visos agentūros galėtų kaip galima greičiau pradėti naudotis naująja Komisijos apskaitos sistema, įdiegta 2005 m. sausio 1 d.;

9.   stebisi, kad AR vis dar negavo išaiškinimo dėl fondų, kuriais leidžiama naudotis specializuotoms įstaigoms paskolų programoms konkrečiose srityse finansuoti, būklę ir ragina agentūrą priimti tinkamus sprendimus dėl to, kaip šie fondai turėtų būti pateikiami agentūros finansinėse ataskaitose;

10.   iš agentūros pateiktos informacijos supranta, kad šiuose fonduose yra likęs tik mažas likutis, ir jis buvo beveik visiškai išnaudotas 2004 m. pabaigoje; ragina agentūros direktorių artimiausia proga pateikti išsamią ataskaitą kompetentingam komitetui dėl tokių paskolų programų įgyvendinimo ir efektyvumo;

11.   pažymi, kad agentūra pastaruoju metu sustiprino savo apskaitos darbuotojų kolektyvą ir instrumentus ir tikisi, kad 2004 m. priimtos priemonės pašalins trūkumus ir AR neigiamų pastabų šiuo klausimu daugiau nebeturės;

12.   pažymi, kad agentūros mokėjimus paramos programoms 2003 m. atlikdavo vidutiniškai per 9 dienas;

13.   atkreipia dėmesį į specifines sąlygas, kuriomis dirba agentūra, ir vertina jos laimėjimus vykdant savo įgaliojimus; ragina Komisiją suteikti agentūrai reikiamą paramą, kad būtų užtikrintas visiškas jos prisitaikymas prie procedūrų ir reikalavimų, susijusių su nauja agentūros padėtimi Komisijoje (ryšium su plėtra);

14.   pažymi, kad nuo 2003 m. buvo atlikti esminiai konkursų sistemos pakeitimai, kurie turėtų užtikrinti skaidrumą kiekvienam konkurso pasiūlymui;

15.   šia prasme pritaria operatyviems agentūros direktoriaus veiksmams, aptikus neatitikimų vienos iš pagrindinių infrastruktūros sutarčių išvadose, įskaitant automatinį asmens, atsakingo už konkurso medžiagos perdavimą Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), įgaliojimų sustabdymą; ragina tiek direktorių, tiek Komisiją bei AR toliau taikyti šią operatyvių veiksmų procedūrą ir gerinti privalomos rizikos analizės vykdymą, ypač didelės rizikos sektoriuose;

16.   pažymi, kad OLAF nustatė rimtų įrodymų, kad agentūros darbuotojas, kuris buvo nušalintas nuo atitinkamo infrastruktūros projekto, suteikė pagalbą laimėjusiai įmonei rengiant su jos pasiūlymu susijusius dokumentus (10); atkreipia dėmesį, kad pagal konkursų organizavimą reglamentuojančias taisykles, jau vien už bandymą gauti su konkursais susijusią konfidencialią informaciją konkurso dalyviui turi būti uždrausta dalyvauti procedūroje;

17.   stebisi, kodėl pagal Komisijos pateiktą informaciją ("2004 m. gruodžio 3 d. klausimai Komisijos nariams L. Michel ir B. Ferrero-Waldner, į kuriuos atsakoma raštu") OLAF baigiamoji ataskaita apie šį atvejį negalėjo būti pateikta agentūros valdybos nariams; tikisi, kad ši padėtis bus nedelsiant ištaisyta, kad agentūros aukščiausiasis sprendimų priėmimo organas galėtų susidaryti išsamų įvykių vaizdą;

18.   ragina agentūros direktorių ateityje nuosekliai taikyti Finansinio reglamento 103 straipsnį bei sustabdyti sutarčių, kurias skiriant padaryta rimtų klaidų ar pažeidimų arba būta sukčiavimo, vykdymą;

19.   ragina agentūros direktorių, atsakingą Komisijos narį, AR ir OLAF direktorių tuojau pat informuoti Europos Parlamentą apie tokius veiksmus ir išvadas;

20.   atkreipia dėmesį į Komisijos Vidaus audito tarnybos pranešimą dėl agentūros veiklos, susijusios su prašymu, kad Europos Parlamentas patvirtintų 2002 m. agentūros biudžeto įvykdymą;

Finansinių operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

21.   atkreipia dėmesį į AR raginimą mažinti įgaliojimus teikiančių pareigūnų skaičių (56 iki 2003 m. pabaigos) ir vertina agentūros pastangas, kuriomis šis skaičius iki 2004 m. vasario mėn. buvo sumažintas iki 20 delegacijų ir podelegacijų, kas turėtų užtikrinti tinkamą finansinį įgyvendinimą, kartu užtikrinant efektyvų planuose numatytų veiksmų vykdymą vietiniu lygiu;

22.   pritaria agentūros direktoriaus dalyvavimui svarstant 2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą, dėl ko pavyko išsiaiškinti daugybę dalykų, susijusių su šios agentūros laimėjimais jos įgaliojimų vykdymo srityje; tikisi, kad agentūra imsis visų reikiamų priemonių tinkamam finansiniam valdymui užtikrinti;

23.   pripažįsta, kad agentūros vadovas geriau už Biudžeto kontrolės komitetą, vėliau – ir už Užsienio reikalų komitetą išaiškino kai kuriuos dalykus ir suteikė paaiškinimą dėl tam tikrų situacijų, kurios buvo vien Europos Parlamento reikalas, konkrečiai – dėl užduočių Komisijos decentralizuotoms delegacijoms tame regione ir agentūros administraciniuose centruose paskirstymo;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

24.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš agentūrų struktūrai sukuriant suderintą bazę;

25.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(11) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(12);

26.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų:

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

27.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

28.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

29.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

30.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgdama į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

31.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

32.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

33.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t. t.);

34.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

35.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(13);

36.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

37.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

38.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

39.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto komitetą ir Biudžeto kontrolės komitetą apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

40.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

41.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

42.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

43.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją ir(arba) darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

44.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

45.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir / arba aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 41, 2005 2 17, p. 35.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 16.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 41, 2005 2 17, p. 35.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 16.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p.1.
(10) OLAF penktoji veiklos ataskaita, pateikta 2004 m. birželio mėn. (Problemos nagrinėjimas, p. 34)
(11) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m." I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(12) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(13) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos profesinio mokymo plėtros centras
PDF 405kWORD 96k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos profesinio mokymo plėtros centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui (N6-0207/2004 - C6-0226/2004 - 2004/2050(DEC))
P6_TA(2005)0101A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su centro atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6858/2005 - C6-0075/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1655/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 1416/76(3), ir ypač į jo 12a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui patvirtinimą dėl 2003 finansinių metų centro biudžeto įvykdymo;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos profesinio mokymo plėtros centro direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos profesinio mokymo plėtros centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui dalį (N6-0207/2004 - C6-0226/2004 - 2004/2050(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su centro atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6858/2005 - C6-0075/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1655/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 1416/76(7), ir ypač į jo 12a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

A.   kadangi AR minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Parlamentas centro direktoriui suteikė 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

–   ragina centrą tęsti jau pradėtą bendradarbiavimą su Europos mokymo fondu (EMF),

–   ragina centrą tęsti darbą, kuriuo siekiama sukurti vidaus audito gebėjimus, atitinkančius vidaus kontrolės standartus,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos profesinio mokymo plėtros centro atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0101_LT-p0000001.fig

2.   atkreipia dėmesį į AR pastabą dėl to, kaip centras vykdo riboto konkurso procedūras išrenkant sutarčių laimėtojus, bei į centro atsakymą; tikisi, kad centras ir toliau dės pastangas, kad tokių konkursų rezultatai būtų geriau ir skaidriai pateikiami, laikantis atitinkamų taisyklių;

3.   atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl paskelbtų ir centro neužbaigtų jo finansinės organizacijos pakeitimų; ragina centrą per 2005 m. užbaigti ir įgyvendinti šiuos pakeitimus; tikisi, kad centras informuos Parlamento kompetentingą komitetą apie adaptacijos proceso užbaigimą;

4.   pritaria centro ir Europos mokymo fondo (EMF) bendradarbiavimui rengiant į ES stojančias šalis dalyvauti centro veikloje po ES plėtros; laikosi nuomonės, kad tokia papildoma veikla turi būti tęsiama ir tam tikrais atvejais – stiprinama;

5.   tikisi, kad centras, atsižvelgdamas į AR pastabas, nuo šiol į savo bendrą biudžetą įtrauks trečiųjų šalių subsidijas ir įmokas;

6.   tikisi, kad centras padidins savo personalo priėmimo į darbą procedūros skaidrumą iš anksto išaiškindamas sąrašų sudarymo kriterijus;

7.   pritaria lygybės principo įtraukimui į centro personalo politiką ir ragina imtis tolesnių veiksmų ir nuolat atlikti šios politikos vertinimą, kad būtų užtikrintas jos įgyvendinimas;

8.   apgailestauja, kad aukščiausios vadovybės vietas užima vyrai, primygtinai ragina centrą padidinti pusiausvyrą;

9.   pritaria centro informacijos ir ryšių strategijai, ypač tam išskirtiniam dėmesiui, kuris yra skiriamas atvirumui ir piliečių prieinamumui;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

10.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš agentūrų struktūrai sukuriant suderintą bazę;

11.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

12.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų:

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

13.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

14.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

15.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

16.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgdama į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

17.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

18.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

19.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t. t.);

20.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

21.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

22.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

23.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

24.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

25.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

26.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

27.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

28.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

29.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

30.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

31.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir arba aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 53.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 41.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 53.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 41.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p 34.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m." I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas
PDF 390kWORD 88k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui (N6-0208/2004 - C6-0227/2004 - 2004/2060(DEC))
P6_TA(2005)0102A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su fondo atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6854/2005 - C6-0074/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1649/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 1417/76(3), ir ypač į jo 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui patvirtinimą dėl 2003 finansinių metų fondo biudžeto įvykdymo;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui dalį (N6-0208/2004 - C6-0227/2004 - 2004/2060(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su fondo atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6854/2005 - C6-0074/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1649/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 1417/76(7), ir ypač į jo 16 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamentas fondo direktoriui suteikė 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - ragina fondą didinti konkurso procedūrų skaidrumą,
   - pritaria fondo pastangoms, kuriomis siekiama sumažinti asignavimų perkėlimus, ir skatina jį pasidalyti teigiamais savo pastangų rezultatais su kitomis agentūromis, siekiant padėti skleisti pažangiausią praktiką perkėlimų mažinimo srityje,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0102_EN-p0000001.fig

2.   tikisi, kad nuo šiol fondas, atsižvelgdamas į AR pastabą, teisingai fiksuos savo biudžete nebiudžetines subsidijas arba gaunamas lėšas;

3.   ragina fondą toliau plėtoti sinergijas su kitomis agentūromis, ypač su Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra bei Eurostatu, siekiant išvengti persidengimo ir savo tolesnę veiklą grįsti bendrų teminių funkcijų papildomais aspektais; tikisi, kad siekiant geresnių rezultatų ši sinergija bus stiprinama per informacijos apie pažangiausią praktiką mainus;

4.   pritaria agentūros lygybės politikai ir vieno pagrindinio darbų srauto formavimui ir ragina ją toliau tęsti šią politiką ir atlikti jos reguliarų vertinimą, kad būtų užtikrintas šios politikos įgyvendinimas;

5.   pritaria fondo atliekamam išvadų skelbimui visuomenei ir priemonėms, kurių jis ėmėsi agentūros informacijos ir ryšių strategijai plėtoti ir stiprinti;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

6.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš sukuriant suderintą bazę agentūrų struktūrai;

7.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimo ją išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

8.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

9.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

10.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo patvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

11.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

12.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgdama į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

13.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

14.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

15.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t. t.);

16.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

17.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

18.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

19.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o dėl bendro darbo būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

20.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

21.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

22.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

23.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

24.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

25.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

26.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

27.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 75.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 25.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 75.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 25.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 53.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m." I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra
PDF 391kWORD 91k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos aplinkos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdančiajam direktoriui (N6-0209/2004 - C6-0228/2004 - 2004/2053(DEC))
P6_TA(2005)0103A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos aplinkos agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6852/2005 - C6-0073/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1641/2003, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo(3), ir ypač jo13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos aplinkos agentūros vykdančiajam direktoriui patvirtinimą dėl 2003 finansinių metų agentūros biudžeto įvykdymo;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją E Europos aplinkos agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucijos su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos aplinkos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdančiajam direktoriui dalį (N6-0209/2004 - C6-0228/2004 - 2004/2053(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos aplinkos agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6852/2005 - C6-0073/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1641/2003, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo(7), ir ypač į jo13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamentas suteikė agentūros direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - pritaria agentūros sukurtiems vidaus audito gebėjimams,
   - ragina agentūrą pateikti savo analizę dėl galimybės naudoti diferencijuotus asignavimus finansuojant susitarimus su Europos tematiniais centrais, kaip priemone perkėlimams mažinti,
   - ragina agentūrą nedelsiant ištaisyti padėtį bylų vedimo ir archyvavimo sistemų srityje ir ištaisyti trūkumus, kuriuos AR yra ne kartą kritikavę, kalbant apie mokėjimus patvirtinančius dokumentus,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos aplinkos agentūros atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaitos (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0103_EN-p0000001.fig

2.   atkreipia dėmesį į AR pastabą dėl nesistemingai agentūros duodamų įsakymų dėl nuostolių išieškojimo esant pretenzijoms ir į agentūros atsakymą į šią pastabą ir tikisi, kad agentūra nuo šiol šiuo atžvilgiu griežtai laikysis Finansiniame reglamente numatytų taisyklių;

3.   pritaria priemonėms, kurių ėmėsi agentūra, siekdama stiprinti savo gebėjimus vykdyti finansines operacijas, įskaitant jos pasirengimą taikyti kaupiamuoju pagrindu vedamą apskaitą; tikisi, kad bus informuojamas apie agentūros pasiektus rezultatus pristatant 2004 finansinių metų direktoriaus metinę veiklos ataskaitą;

4.   pritaria agentūros lygybės politikai ir vieno pagrindinio darbų srauto formavimui ir ragina ją toliau tęsti šią politiką ir atlikti jos reguliarų vertinimą, kad būtų užtikrintas šios politikos įgyvendinimas;

5.   apgailestauja, kad agentūros personalo suskirstymas pagal lytį, kategoriją, tautybę ir rangą neleido Europos Parlamentui įvertinti vyrų ir moterų santykio kategorijų ir rangų viduje bei tarp jų; reikalauja, kad ši galimybė būtų užtikrinta ateityje, kadangi tai yra labai svarbi priemonė vertinant lygybės planų vykdymą ir lyčių tarpusavio pusiausvyrą organizacijos viduje;

6.   mano, kad Europos aplinkos agentūra yra svarbus aplinkosauginės informacijos šaltinis, teikiantis informaciją visoms ES institucijoms ir politikos formuotojams; džiaugiasi, kad agentūrai pavyko sudėtingus techninius duomenis pateikti naudotojams priimtinu būdu ir perduoti savo išvadas visuomenei;

7.   pritaria Europos aplinkos agentūros ryšių su visuomene strategijai ir skatina agentūrą šią strategiją nuolat plėtoti ir atlikti jos vertinimą;

8.   pabrėžia, kad aplinkosauginių programų poveikį dažnai užtemdo kitų Bendrijos teisės aktų ir programų poveikio aplinkai įvertinimo nebuvimas; mano, kad Europos aplinkos agentūra galėtų suteikti pagalbą formuojant politiką, toliau plėtodama savo veiklą aplinkos poveikio įvertinimo srityje;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

9.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš sukuriant suderintą bazę agentūrų struktūrai;

10.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

11.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

12.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

13.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

14.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

15.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgdama į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

16.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

17.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

18.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

19.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

20.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

21.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

22.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

23.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

24.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

25.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

26.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

27.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

28.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

29.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

30.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 23.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 1.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 23.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 1.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 14.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m." I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra
PDF 381kWORD 81k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos direktoriui (N6-0213/2004 - C6-0232/2004 - 2004/2061(DEC))
P6_TA(2005)0104A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6851/2005 - C6-0069/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1654/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo(3), ir ypač į jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui patvirtinimą dėl 2003 finansinių metų agentūros biudžeto įvykdymo;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros jos direktoriui dalį (N6-0213/2004 - C6-0232/2004 - 2004/2061(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6851/2005 - C6-0069/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač į jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1654/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo(7), ir ypač į jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Parlamentas suteikė agentūros direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - reikalauja agentūrą pagerinti savo veiklos programavimą, kad būtų sumažinti pernelyg dideli finansinių asignavimų perkėlimai,
   - ragina agentūrą išnaudoti savo patyrimą, kurį ji įgijo 2002 m., dalyvaudama MVĮ finansavimo sistemoje, kad būtų užtikrintas geresnis kitų programų valdymas ir veiksmingesnis joms skirtų lėšų panaudojimas;

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0104_LT-p0000001.fig

2.   pritaria agentūros pastangoms, kuriomis siekiama sumažinti asignavimų perkėlimus; taip pat pritaria AR išvadoms, kad asignavimų perkėlimų apimtys yra vis dar per didelės, tikisi iš agentūros daugiau pastangų mažinant asignavimų perkėlimus ateityje;

3.   kreipiasi į agentūrą su prašymu sukurti planą sumažinti asignavimo perkėlimus ir įgyvendinti šio plano metinius tikslus, kurie būtų suderinti su agentūros darbo programa ir jo ciklu;

4.   ragina agentūrą aiškiai numatyti, kokioms jos veiklos sritims labiausiai tiktų finansavimas, diferencijuotai skirstant lėšas;

5.   dar kartą kartoja agentūrai raginimą sugriežtinti veiklos programavimą ir jos vykdymo priežiūrą; kviečia agentūrą tęsti pastangas, siekiant apibrėžti geriau įvertintus ir realesnius savo veiklos tikslus išlaidų požiūriu, atsižvelgiant į 2003 m. Komisijos atliktą Agentūros įvertinimą;

6.   atkreipia dėmesį į agentūros paaiškinimą dėl pastangų įgyvendinti jos darbo programą, bendradarbiaujant su mažesniu skaičiumi centrų, ragina agentūrą 2004 m. veiklos ataskaitoje išanalizuoti patirtį, įgytą dirbant su agentūros steigiamajame reglamente nurodytais centrais, bei paaiškinti šio bendradarbiavimo modelio pranašumus ir trūkumus; be to, ragina agentūrą ataskaitoje apibūdinti iki šiol pasiektų rezultatų pridedamąją vertę; ragina agentūrą toliau stiprinti centrų deklaruojamų išlaidų priežiūrą ir kontrolę bei reikalauti, kad jų darbą paliudytų išorinis auditorius, kaip siūlė EAK;

7.   apgailestauja dėl lygiateisiškumo principų nesilaikymo ir tikisi, kad netrukus bus pereita prie lygias vyrų ir moterų teises užtikrinančios politikos, kurią vykdydama agentūra taps lygiateisiškumą aktyviai propaguojančiu darbdaviu; tikisi, kad agentūra ne tik atsižvelgs į vyrų ir moterų lygias teises priimant į darbą, bet ir aktyviai palaikys šios srities priemones ilgalaikėje perspektyvoje;

8.   pritaria agentūros pasiryžimui skelbti piliečiams informaciją apie savo veiklą ir tikisi tolesnių priemonių įgyvendinimo plėtojant ir stiprinant agentūros informacijos ir ryšių su visuomene strategiją;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

9.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš sukuriant suderintą bazę agentūrų struktūrai;

10.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

11.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

12.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

13.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

14.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

15.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

16.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

17.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

18.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

19.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

20.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

21.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

22.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

23.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir EAR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

24.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

25.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

26.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

27.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

28.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

29.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

30.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 1.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 38.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 1.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 38.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 8.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m." I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų vertinimo agentūra
PDF 380kWORD 81k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos vaistų vertinimo agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdomajam direktoriui (N6-0212/2004 - C6-0231/2004 - 2004/2056(DEC))
P6_TA(2005)0105A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos vaistų vertinimo agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6860/2005 - C6-0070/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1647/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2309/93, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų vertinimo agentūrą(3), ir ypač į jo 57a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos vaistų vertinimo agentūros vykdomajam direktoriui patvirtinimą dėl 2003 finansinių metų agentūros biudžeto įvykdymo;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos vaistų vertinimo agentūros vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos vaistų vertinimo agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdomajam direktoriui dalį (N6-0212/2004 - C6-0231/2004 - 2004/2056(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos vaistų vertinimo agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6860/2005 - C6-0070/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1647/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2309/93, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų vertinimo agentūrą(7), ir ypač į jo 57a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamentas suteikė agentūros direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - pritaria agentūros ir Komisijos susitarimui dėl Bendrijos subsidijų išmokų ir pabrėžia, kad turi būti pagerinta situacija dėl biudžeto perkėlimų,
   - pritaria pragmatiniam sprendimui perkelti teigiamą balanso likutį į kitus finansinius metus, atidedant tai kaip pajamas,
   - pažymi agentūros pastangas tobulinti vidaus kontrolės procedūras ir remia jos sprendimą sukurti vidaus audito tarnybą,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos vaistų vertinimo agentūros atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0105_LT-p0000001.fig

2.   pažymi agentūros pastangas 2004 m. stiprinti jos atsargų sistemą ir faktą, kad visi agentūros aktyvai dabar apskaitomi naudojant naują valdymo sistemą, kaip to reikalauja Komisija pagal suderintą buhalterinės apskaitos reikalavimų planą;

3.   ragina agentūrą imtis tolesnių veiksmų, stiprinant vidaus kontrolės sistemą;

4.   tikisi iš agentūros, kad ši toliau tobulins ankstesnes priemones, atsižvelgdama į AR išvadą dėl suderintos pirkimų procedūros taikymo;

5.   pritaria agentūros pateiktiems išaiškinimams dėl priemonių, kurios buvo taikomos taisant AR nurodytus trūkumus, atsižvelgiant į personalo formavimo procedūrą; ragina agentūrą tęsti pastangas, siekiant reikalingo skaidrumo šioje srityje;

6.   pritaria agentūros pastangoms teikti sveikatos apsaugos darbuotojams ir plačiajai visuomenei reikalingą informaciją dėl vaistų ir jų tinkamo naudojimo ir dėl bendrų šio darbo rezultatų; tikisi iš agentūros informacijos dėl patikimos ir įvairiapusės ryšių su visuomene strategijos plėtojimo;

7.   pastebi, kad visos Europos farmakologinio budrumo sistema ("EudraVigilance" duomenų bazė) vis dar nėra visiškai veikianti; ragina agentūrą ir suinteresuotas nacionalines valdžios institucijas kuo skubiau baigti pradėtą darbą;

8.   pritaria agentūros pasiryžimui laikytis savo darbe lyčių lygiateisiškumo principo, tačiau apgailestauja, kad jis nėra planingas ir tikisi, kad agentūra netrukus sukurs planą, kuris leistų jau tapti lyčių lygiateisiškumą užtikrinančiu darbdaviu; tikisi, kad agentūra ne tik atsižvelgs į šį principą, priimdama darbuotojus į darbą, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje, skatinant lygias vyrų ir moterų teises darbe; ragina reguliariai peržiūrėti ir vertinti priemones, skirtas tinkamam šio principo įgyvendinimui;

9.   pažymi, kad Europos vaistų vertinimo agentūra yra vienintelė agentūra, kurioje tarp A lygio tarnautojų yra daugiau moterų negu vyrų;

10.   pritaria agentūros pastangoms garantuoti darbo skaidrumą ir priemones, kurių ji imasi tobulindama informacijos ir ryšių su pacientais ir sveikatos apsaugos darbuotojais sistemos strategiją;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

11.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš sukuriant suderintą bazę agentūrų struktūrai;

12.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

13.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų įvertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

14.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

15.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

16.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

17.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

18.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

19.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

20.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

21.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

22.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygųatžvilgiu(12);

23.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

24.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

25.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

26.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

27.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

28.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

29.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

30.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

31.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

32.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 30.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 19.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 30.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 19.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 20.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m." I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras
PDF 388kWORD 88k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui (N6-0214/2004 - C6-0233/2004 - 2004/2062(DEC))
P6_TA(2005)0106A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su centro atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6859/2005 - C6-0068/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1645/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(3), ir ypač jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui patvirtinimą dėl 2003 finansinių metų centro biudžeto įvykdymo;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui dalį (N6-0214/2004 - C6-0233/2004 - 2004/2062(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su centro atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6859/2005 - C6-0068/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1645/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantį Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą(7), ir ypač jo 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamentas suteikė centro direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - džiaugiasi dėl pasiektų rezultatų sumažinus finansinių asignavimų perkėlimus,
   - remia centro pastangas, siekiant įgyvendinti pragmatinį sprendimą perkelti teigiamą balanso likutį į kitus finansinius metus, pateikiant jį kaip pajamas,
   - remia centro pastangas spręsti savo patalpų klausimą,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0106_LT-p0000001.fig

2.   ragina centrą ir Komisiją dėti tolesnes pastangas, siekiant patenkinamo sprendimo dėl centro darbuotojų pensijų įmokų;

3.   ragina centrą ir Komisiją informuoti Parlamentą apie pastangas rasti sprendimą dėl centro darbuotojų pensijų įmokų;

4.   pritaria 2004 m. centro pasirašytam susitarimo memorandumui su Liuksemburgo valdžios institucijomis dėl naujojo parlamento pastato naudojimo, tikisi gauti išsamią direktoriaus informaciją apie tai 2004 m. metinės veiklos ataskaitoje;

5.   atkreipia dėmesį į centro pareikštą susirūpinimą dėl tvarkaraščio, nustatyto Reglamentu (EB, Eratomas) Nr. 2343/2002, pagal kurį EAK iki birželio 15 d. turi pateikti savo pastabas dėl agentūrų negalutinės metinės apskaitos (Reglamento 83 straipsnio 1 dalis), o direktoriai iki liepos 1 d. turi nusiųsti Komisijos apskaitos pareigūnui galutines ataskaitas kartu su valdybos nuomone (83 straipsnio 3 dalis); supranta su šiais reikalavimais susijusius sunkumus, t. y., kad per laikotarpį tarp šių dviejų datų sunku gauti agentūros valdybos nuomonę;

6.   pažymi ir apgailestauja, kad nėra lygiateisiškumo plano ir tikisi, kad įstaiga greitai išplėtos tokį planą, kad taptų lygių galimybių darbdaviu; tikisi, kad įstaiga atsižvelgs į lygiateisiškumo klausimą ne tik darbuotojų samdymo lygmenyje, bet ir aktyviai bei ilgai dirbs siekdama skatinti lyčių lygybę;

7.   pritaria centro pasiryžimui skelbti piliečiams informaciją apie savo veiklą ir tikisi tolesnių priemonių įgyvendinimo, plėtojant ir stiprinant agentūros informacijos ir ryšių su visuomene strategiją;

8.   pasikeitęs informacija su centru, pažymi, kad, 2003 m. biudžete nustatyta vieno puslapio vertimo kaina, pagal kurią centras pateikia sąskaitas, sudaro 77,50 euro, į ją įeina visos centro išlaidos (personalo, pastatų, IT, įrangos, neetatinių vertėjų, pensijų mokėjimo ir socialinių sąlygų sudarymo išlaidos), taip pat lingvistinės kokybės vidinis patikrinimas, formatavimas ir atnaujinimas bei visos būtinos užsakomųjų paslaugų administravimo išlaidos; ragina Komisiją įvertinti įvairių vertimo paslaugų teikėjų darbą ir pridedamąją vertę bei pajamų ir išlaidų koeficientą;

9.   pažymi, kad patikimumo, konfidencialumo, skubumo ir ypatingos kvalifikacijos sumetimais, būtina naudotis vidaus vertėjais; taip pat pažymi, kad jei yra laikomasi būtinųjų kokybės kriterijų, centras bendradarbiauja su išoriniais vertėjais, ir kad 2003 m. 40 proc. bendros darbų apimties buvo atlikta naudojantis išorinėmis paslaugomis;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

10.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš sukuriant suderintą bazę agentūrų struktūrai;

11.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

12.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo;
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos;
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

13.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

14.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

15.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

16.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

17.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

18.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

19.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

20.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

21.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

22.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

23.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

24.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

25.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

26.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

27.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

28.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

29.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

30.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

31.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 46.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 13.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 46.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 13.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 27.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007 –2013" 2007–2013, I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Eurojustas
PDF 381kWORD 82k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Eurojusto biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo administracijos direktoriui (N6-0220/2004 - C6-0239/2004 - 2004/2063(DEC))
P6_TA(2005)0107A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Eurojusto 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su Eurojusto atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6856/2005 - C6-0063/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimą 2003/659/TVR, iš dalies keičiantį Sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(3), ir ypač į jo 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

1.   suteikia Eurojusto administracijos direktoriui 2003 finansinių metų Eurojusto biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Eurojusto administracijos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Eurojusto biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo administracijos direktoriui dalį (N6-0220/2004 - C6-0239/2004 - 2004/2063(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Eurojusto 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su Eurojusto atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6856/2005 - C6-0063/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimą 2003/659/TVR, iš dalies keičiantį Sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(7), ir ypač į jo 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

A.   kadangi AR minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Parlamentas suteikė Eurojusto administracijos direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - pripažįsta, kad sunkumai, susiję su biudžeto įgyvendinimu, atsirado dėl to, kad Eurojustas tik pradėjo savo darbą, ir mano, kad šios problemos bus išspręstos 2004 finansiniais metais,
   - pritaria Eurojusto norui semtis patyrimo iš kitų esančių institucijų buhalterinės apskaitos, vidaus audito ir kontrolės srityse ir dalyvauti tarpinstituciniame bendradarbiavime,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Eurojusto atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0107_EN-p0000001.fig

2.   pažymi pažangą, kurią padarė Eurojustas įveikdamas sunkumus įgyvendindamas naujojo Finansinio reglamento reikalavimus; pažymi patyrimą, kurį jis įgijo stiprindamas biudžeto operacijų kontrolę;

3.   tikisi, kad Eurojusto direktorius pateiks informaciją apie tolesnę pažangą šioje srityje savo 2004 finansinės metinės veiklos ataskaitoje;

4.   atsižvelgia į direktoriaus pateiktus paaiškinimus dėl atitinkamos Eurojusto reakcijos į gaunamus prašymus suteikti informaciją;

5.   tikisi, kad Eurojustas laikysis griežtų duomenų apsaugos taisyklių ginant piliečių teises;

6.   apgailestauja dėl lygiateisiškumo principų nesilaikymo ir tikisi, kad netrukus bus pereita prie lygias vyrų ir moterų teises užtikrinančios politikos, kurią vykdydama agentūra taps lygiateisiškumą aktyviai propaguojančia darbdave; tikisi, kad agentūra ne tik atsižvelgs į vyrų ir moterų lygias teises priimant į darbą, bet ir aktyviai palaikys šios srities priemones ilgalaikėje perspektyvoje;

7.   susidurdama su dideliais sunkumais prašo užtikrinti tinkamą daugėjančių nepriklausomų agentūrų finansavimą ir šios prestižinės institucijos šeimininkų Olandijos valdžios institucijų skirti didesnę logistinę paramą Eurojustui;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

8.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš sukuriant suderintą bazę agentūrų struktūrai;

9.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

10.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų:

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo;
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos;
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

11.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

12.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

13.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

14.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

15.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

16.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

17.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

18.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

19.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d.Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

20.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

21.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

22.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

23.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

24.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

25.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

26.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

27.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

28.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

29.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 61.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 44.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 61.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 44.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 40.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007 –2013" 2007–2013, I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos mokymo fondas
PDF 394kWORD 94k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos mokymo fondo biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui (N6-0210/2004 -C6-0229/2004 - 2004/2058(DEC))
P6_TA(2005)0108A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos mokymo fondo 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su fondo atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6853/1/2005 - C6-0072/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1648/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1360/90 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo(3), ir ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos mokymo fondo direktoriui 2003 finansinių metų fondo biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos mokymo fondo direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos mokymo fondo biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui dalį (N6-0210/2004 -C6-0229/2004 - 2004/2058(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos mokymo fondo 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su fondo atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6853/1/2005 - C6-0072/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1648/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1360/90 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo(7), ir ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamentas suteikė fondo direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - pažymi fondo padarytą pažangą mažinant perkėlimus ir ragina atsižvelgti į diferencijuotų asignavimų galimybę, siekiant perkėlimus sumažinti,
   - pažymi fondo pastangas atitikti vidaus kontrolės standartus,
   - pritaria sprendimui, priimtam dėl Komisijos subsidijų mokėjimo dalimis, siekiant išvengti grynųjų pinigų cirkuliacijos problemų pasikartojimo,
   - ragina rasti tinkamą išeitį bendradarbiaujant su Komisija dėl fondo valdomų Bendrijos lėšų, susijusių su išorės programomis pateikimo fondo sąskaitose,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos mokymo fondo atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0108_EN-p0000001.fig

2.   pažymi, kad AR pakartojo savo pastebėjimą dėl Komisijos lėšų, susijusių su fondo valdomų Bendrijos lėšų, susijusių su išorės programomis (programa Tempus) pateikimo fondo sąskaitose; taip pat pažymi fondo atsakymą į Rūmų pastebėjimą; tikisi, kad fondas jį išsamiai informuos apie su Komisijos pritarimu priimtą sprendimą apie tai, kokiu būdu šios lėšos atsispindi 2004 m. fondų ataskaitose, pateikus atitinkamą metinę ataskaitą;

3.   taip pat pažymi Rūmų išvadas, kad dėl Komisijos subsidijų mokėjimų uždelsimų laikina grynųjų pinigų cirkuliacijos problema turėjo būti išspręsta skubiai atlikus pervedimą iš programos Tempus lėšų; pakartoja raginimą įstaigai ir Komisijai imtis visų reikalingų priemonių, kad tokių problemų nebeiškiltų;

4.   pažymi fondo pastangas spręsti su kandidatų atranka susijusias problemas; tikisi, kad fondas ir toliau dės pastangas reikiamam skaidrumui užtikrinti;

5.   džiaugiasi dėl fondo ir CEDEFOP bendradarbiavimo rezultatų; tikisi, kad toks bendradarbiavimas bus stiprinamas ir plėtojamas dalijantis informacija ir siekiant stiprinti geros praktikos skleidimą;

6.   apgailestauja dėl lygiateisiškumo principų nesilaikymo ir tikisi, kad netrukus bus pereita prie lygias vyrų ir moterų teises užtikrinančios politikos, kurią vykdydama agentūra taps lygiateisiškumą aktyviai propaguojančia darbdave; tikisi, kad agentūra ne tik atsižvelgs į vyrų ir moterų lygias teises priimant į darbą, bet ir aktyviai palaikys šios srities priemones ilgalaikėje perspektyvoje;

7.   pritaria fondo įsipareigojimo teikti informaciją strategijai diskusijomis ir kitais bendravimo būdais teikiant informaciją plačiajai visuomenei;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

8.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš agentūrų struktūrai sukuriant suderintą bazę;

9.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

10.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų:

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

11.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

12.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

13.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

14.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

15.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

16.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

17.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

18.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

19.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio lavinimo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

20.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

21.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

22.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

23.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

24.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

25.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

26.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

27.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

28.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

29.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 68.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 22.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 68.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 22.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 46.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007 –2013" 2007–2013, I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras
PDF 378kWORD 78k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui (N6-0211/2004 - C6-0230/2004 - 2004/2055(DEC))
P6_TA(2005)0109A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su centro atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6862/2005 - C6-0071/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1651/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 302/93 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įsteigimo(3), ir ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui 2003 finansinių metų centro biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui dalį (N6-0211/2004 - C6-0230/2004 - 2004/2055(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su centro atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6862/2005 - C6-0071/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1651/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 302/93 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įsteigimo(7), ir ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamentas suteikė centro direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - ragina centrą dėti pastangas mažinant perkėlimus,
   - pažymi centro įsipareigojimą ateityje atskirti atsiskaitančiojo pareigūno ir leidimus išduodančio pareigūno pareigas, kaip to reikalauja Finansinis reglamentas,
   - ragina centrą panaikinti EAK rastus personalo valdymo ir visų pirma atrankos tvarkos vykdymo trūkumus;

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0109_LT-p0000001.fig

2.   ragina centrą dėti pastangas siekiant greitai panaikinti visus trūkumus, susijusius su centro inventoriaus organizavimu, įskaitant materialaus inventoriaus kontrolę, tinkamą dokumentaciją ir atitinkamas informacines technologijas;

3.   pažymi AR susirūpinimą įvairiomis atrastomis problemomis, susijusiomis su sutarčių, sudarytų su pagrindiniais valstybiniais punktais, tvarkymu; tikisi, kad centras geriau kontroliuos tokių sutarčių įgyvendinimą;

4.   pritaria centro sprendimui prieš atliekant bet kokius išankstinius mokėjimus kitiems finansiniams metams atlikti praėjusių metų valstybinių centrų atlikto darbo kokybės įvertinimą; tikisi, kad centras šiuo klausimu nurodys tas savo veiklos sritis, kurios galėtų būti finansuojamos diferencijuotais asignavimais;

5.   pažymi centro pastangas laikytis aktyvios pozicijos dėl plačiajai visuomenei ir trečiosioms šalims teikiamos informacijos, kuri išreiškia susidomėjimą jo darbu;

6.   pritaria priemonėms, kurių buvo imtasi plėtojant lygių galimybių politiką ir skatina centrą reguliariai tęsti ir plėtoti tokias priemones, siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą;

7.   pritaria centro bendravimo strategijai ir sutikimui informuoti plačiąją visuomenę;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

8.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš agentūrų struktūrai sukuriant suderintą bazę;

9.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

10.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

11.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

12.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

13.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

14.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

15.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

16.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

17.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

18.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

19.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

20.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

21.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

22.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

23.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

24.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

25.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

26.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

27.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

28.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

29.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 83.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 30.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 83.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 30.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 59.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007 –2013" 2007–2013, I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centras
PDF 381kWORD 80k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui (N6-0215/2004 - C6-0234/2004 - 2004/2059(DEC))
P6_TA(2005)0110A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su centro atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6861/2005 - C6-0067/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1652/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1035/97 dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įsteigimo(3), ir ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro direktoriui 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją E Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro biudžeto įvykdymo patvirtinimo jo direktoriui dalį (N6-0215/2004 - C6-0234/2004 - 2004/2059(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su centro atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6861/2005 - C6-0067/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1652/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1035/97 dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įsteigimo(7), ir ypač į jo 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės sąskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamentas patvirtino centro direktoriui 2002 finansinių metų biudžeto įvykdymą(9) ir prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pridedamoje rezoliucijoje Parlamentas inter alia:

   - ragina centrą toliau mažinti perkėlimus ir tikrinti pajamas, laiku išduodant reikalingus gražinamuosius pavedimus,
   - išreiškia susirūpinimą grynųjų pinigų cirkuliacijos problema, kilusia dėl Komisijos vėlavimo mokėti Bendrijos subsidijas, ir ragina Komisiją ir centrą gerinti koordinavimą, kad tokia situacija nebepasikartotų,
   - ragina centrą toliau stengtis didinti vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Finansinio reglamento, gerinti sutarčių valdymą ir stiprinti RAXEN tinklo pagrindinių valstybinių punktų atlikto darbo priežiūrą ir vertinimą;

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro atskaitomybės skaičius;

2003 ir 2002 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0110_LT-p0000001.fig

2.   pritaria centro rezultatams mažinant esamų asignavimų perkėlimus; ragina centrą ir toliau stengtis mažinti perkėlimus, kad centras nurodys, kuri iš jo veiklos sričių galėtų būti finansuojama diferencijuotais asignavimais, tokiu būdu sudarydamas sąlygas tolesniam perkėlimų mažinimui;

3.   tikisi, kad centras, remdamasis AR pastebėjimu, savo bendrajame biudžete teisingai pateiks visas Bendrijos subsidijas, kurias gavo ir valdė pagal išorės programas (Phare subsidijos) ir kitas pajamas, siekdamas pateikti tikrai bendrą biudžetą;

4.   ragina centrą laikytis AR rekomendacijos įdiegti veiksmingą surinktų pajamų valdymo ir priežiūros sistemą, kuri sudarytų sąlygas grąžinamųjų pavedimų išdavimui laiku;

5.   tikisi, kad centras pagerins sutarčių valdymą, kad atitiktų Finansinio reglamento nuostatas; ragina centrą nuo šiol atidžiai prižiūrėti sutarčių vykdymą, kad būtų užtikrinta geresnė atlikto darbo kokybė;

6.   pritaria atsakymui į bendrą paklausimą paviešinti 2003 m. ataskaitą apie rasizmą ir skatiną centrą ateityje gerinti parengiamuosius darbus tokio tipo ataskaitai;

7.   pažymi ir apgailestauja, kad nėra lygiateisiškumo plano ir tikisi, kad įstaiga greitai išplėtos tokį planą, kad taptų lygių galimybių darbdaviu; tikisi, kad įstaiga atsižvelgs į lygiateisiškumo klausimą ne tik darbuotojų samdymo lygmeniu, bet ir aktyviai bei ilgai dirbs siekdama skatinti lyčių lygybę;

8.   pritaria skirtingo audito planui ir sveikina faktą, kad centras visais lygiais integravo mažumoms atstovaujantį personalą; tikisi, kad centras gerokai padidins aukštesnius postus užimančių moterų lyginamąją dalį;

9.   pritaria centro bendradarbiavimo strategijai, tačiau tikisi, kad bus imtasi tolesnių priemonių plėtojant ir stiprinant šią strategiją, ypač piliečių informavimo ir bendravimo su jais kontekste, kur centras turi pasirodyti turįs suvaidinti ypač svarbų vaidmenį keliant sąmoningumą ir kovojant su rasizmu ir ksenofobija;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

10.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš agentūrų struktūrai sukuriant suderintą bazę;

11.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

12.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų:

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

13.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

14.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

15.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

16.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

17.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

18.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

19.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

20.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

21.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

22.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

23.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

24.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

25.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

26.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

27.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

28.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

29.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

30.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

31.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir arba aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 91.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 33.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 91.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 33.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 330, 2004 11 4, p. 66.
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007 –2013" 2007–2013, I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba
PDF 387kWORD 89k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos maisto saugos tarnybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdomajam direktoriui (N6-0217/2004 - C6-0236/2004 - 2004/2054(DEC))
P6_TA(2005)0111A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su tarnybos atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6857/2005 - C6-0066/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1642/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(3), ir ypač į jo 44 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui 2003 finansinių metų tarnybos biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos maisto saugos tarnybos vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos maisto saugos tarnybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdomajam direktoriui dalį (N6-0217/2004 - C6-0236/2004 - 2004/2054(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos maisto saugos tarnybos 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su tarnybos atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6857/2005 - C6-0066/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1642/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(7), ir ypač į jo 44 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Europos Parlamentas, pagal Finansinio reglamento 185 straipsnį, pirmą kartą tarnybos direktoriui suteikia 2003 finansinių metų tarnybos biudžeto įvykdymo patvirtinimą,

C.   kadangi užmegzdamas savitarpio santykius su šia tarnyba Parlamentas džiaugiasi, kad jo kompetentingas komitetas iš tarnybos gavo prašytą informaciją, ir tikisi sukurti glaudų Parlamento kompetentingų komitetų ir tarnybos bendradarbiavimą,

D.   kadangi vartotojų pasitikėjimo maistu apskritai didinimas yra vienas iš pagrindinių tarnybos uždavinių,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2002 ir 2003 finansinių metų Europos maisto saugos tarnybos atskaitomybės skaičius;

2003 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0111_EN-p0000001.fig

2.   pažymi AR pastebėjimus dėl problemų, iškilusių dėl Finansinio reglamento laikymosi (pavyzdžiui, pareigų pasiskirstymo tarp finansinių pareigūnų trūkumo arba vėlavimo patikrinti sistemą teikiant buhalterinę informaciją); taip pat pažymi AR pastebėjimus dėl pasamdyto personalo atlyginimų ir kitų priklausančių sumų nustatymo tvarkos trūkumų;

3.   pažymi tarnybos atsakymus, kuriuose nurodoma kokių priemonių buvo imtasi, siekiant laikytis AR pastebėjimų;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad trūkumai yra glaudžiai susiję su faktu, kad tarnyba yra neseniai įsteigta; ragina ją imtis tolesnių reikiamų pataisomųjų veiksmų, siekiant tinkamai laikytis AR pastebėjimų;

5.   apgailestauja dėl lygiateisiškumo principų nesilaikymo ir tikisi, kad netrukus bus pereita prie lygias vyrų ir moterų teises užtikrinančios politikos, kurią vykdydama tarnyba taps lygiateisiškumą aktyviai propaguojančia darbdave; tikisi, kad tarnyba ne tik atsižvelgs į vyrų ir moterų lygias teises priimant į darbą, bet ir aktyviai palaikys šios srities priemones ilgalaikėje perspektyvoje;

6.   tikisi, kad tarnyba taikys tokius principus dalijantis gyvūnų tyrimų rezultatais, kokius siūlo REACH, siekiant išvengti gyvūnų kankinimosi;

7.   tikisi, kad valdžios pareigūnai žodžius "pagrindinis visuomenės interesas" interpretuos taip, kaip išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001(9) dėl galimybės visuomenei laisvai prieiti prie dokumentų dirbant su paklausimu dėl informacijos, kad būtų užtikrinta, jog vartotojai turėtų visą informaciją, leidžiančią jiems, kaip vartotojams, pasirinkti;

8.   pritaria valdžios pareigūnų įsipareigojimui bendrauti su pagrindinėmis tikslinėmis grupėmis, tačiau tikisi, kad jie imsis tolesnių priemonių savo strategijoms, ypač toms, kurios yra susijusios su piliečių informavimu ir bendravimu su jais, plėtoti ir stiprinti;

9.   tikisi, kad 2004 finansinių metų metinėje veiklos ataskaitoje tarnyba išsamiai informuos apie padarytą pažangą;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

10.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš agentūrų struktūrai sukuriant suderintą bazę;

11.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(10) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(11);

12.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų:

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

13.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

14.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

15.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

16.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

17.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

18.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

19.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

20.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

21.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(12);

22.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

23.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

24.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

25.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

26.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

27.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

28.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

29.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

30.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

31.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 39.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 4.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 39.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 4.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) OL L 145, 2001 5 31, p. 43, 1 straipsnio a punktas, 4 straipsnio 2 ir 3 punktai
(10) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007 –2013" 2007–2013, I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(11) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(12) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos jūrų saugumo agentūra
PDF 383kWORD 84k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos jūrų saugumo agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdančiajam direktoriui (N6-0218/2004 - C6-0237/2004 - 2004/2057(DEC))
P6_TA(2005)0112A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6855/2005 - C6-0065/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1644/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą(3), ir ypač į jo 19 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos jūrų saugumo agentūros vykdančiajam direktoriui 2003 finansinių metų agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos jūrų saugumo agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos jūrų saugumo agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdančiajam direktoriui dalį (N6-0218/2004 - C6-0237/2004 - 2004/2057(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos jūrų saugumo agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6855/2005 - C6-0065/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1644/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą(7), ir ypač į jo 19 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Europos Parlamentas, pagal Finansinio reglamento 185 straipsnį, pirmą kartą įgyvendina savo kompetenciją agentūros direktoriui suteikti 2003 finansinių metų agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimą,

C.   kadangi užmegzdamas savitarpio santykius su šia agentūra Parlamentas džiaugiasi, kad jo kompetentingas komitetas iš agentūros gavo prašytą informaciją, ir tikisi sukurti glaudų Parlamento kompetentingų komitetų ir agentūros bendradarbiavimą,

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2003 finansinių metų Europos jūrų saugumo agentūros atskaitomybės skaičius;

2003 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0112_EN-p0000001.fig

2.   pažymi AR pastebėjimus dėl problemų, iškilusių dėl Finansinio reglamento laikymosi (pavyzdžiui, pareigų pasiskirstymo tarp finansinių pareigūnų trūkumo arba vėlavimo patikrinti sistemą teikiant buhalterinę informaciją); taip pat pažymi EAR pastebėjimus dėl pasamdyto personalo atlyginimų ir kitų priklausančių sumų nustatymo tvarkos trūkumų;

3.   pažymi agentūros atsakymus, kuriuose nurodoma kokių priemonių buvo imtasi, siekiant laikytis AR pastebėjimų;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad trūkumai yra glaudžiai susiję su faktu, kad agentūra yra neseniai įsteigta; ragina ją imtis tolesnių reikiamų pataisomųjų veiksmų, siekiant tinkamai laikytis AR pastebėjimų;

5.   apgailestauja dėl lygiateisiškumo principų nesilaikymo ir tikisi, kad netrukus bus pereita prie lygias vyrų ir moterų teises užtikrinančios politikos, kurią vykdydama agentūra taps lygiateisiškumą aktyviai propaguojančia darbdave; tikisi, kad agentūra ne tik atsižvelgs į vyrų ir moterų lygias teises priimant į darbą, bet ir aktyviai palaikys šios srities priemones ilgalaikėje perspektyvoje;

6.   atkreipia dėmesį į agentūros starto padėtį bei sunkumus, su kuriais susiduria direktorius, griežtai įgyvendindamas lyčių lygiateisiškumo principą, priimant į darbą; prašo agentūrą iki 2005 m. pabaigos sudaryti ir įgyvendinti teigiamų veiksmų planą, panašų į tą, kurį taiko Europos institucijos, bei ypač pasistengti, skleidžiant informaciją ir pranešimus, siekiant paskatinti moteris teikti paraiškas įsidarbinti agentūroje;

7.   apgailestauja, kad nėra bendradarbiavimo strategijos, tačiau išreiškia supratimą, kadangi agentūra yra neseniai įsteigta;

8.   tikisi, kad 2004 finansinių metų metinėje veiklos ataskaitoje agentūra išsamiai informuos apie padarytą pažangą;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

9.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš agentūrų struktūrai sukuriant suderintą bazę;

10.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(9) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(10);

11.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

12.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

13.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

14.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

15.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

16.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

17.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

18.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

19.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

20.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(11);

21.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

22.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais / programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

23.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

24.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

25.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

26.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

27.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

28.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

29.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

30.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 16.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 10.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 16.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 10.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007 –2013" 2007–2013, I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(10) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(11) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aviacijos saugos agentūra
PDF 383kWORD 84k
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlemento sprendimas dėl 2003 finansinių metų Europos aviacijos saugos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdančiajam direktoriui (N6-0219/2004 - C6-0238/2004 - 2004/2052(DEC))
P6_TA(2005)0113A6-0074/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6863/2005 - C6-0064/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1643/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(3), ir ypač į jo 49 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

1.   suteikia Europos aviacijos saugos agentūros vykdančiajam direktoriui 2003 finansinių metų agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Europos aviacijos saugos agentūros vykdančiajam direktoriui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir paskelbti šiuos dokumentus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serija).

2.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2003 finansinių metų Europos aviacijos saugos agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo jos vykdančiajam direktoriui dalį (N6-0219/2004 - C6-0238/2004 - 2004/2052(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų pranešimą dėl Europos aviacijos saugos agentūros 2003 finansinių metų metinių sąskaitų, kartu su agentūros atsakymais(5),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6863/2005 - C6-0064/2005),

–   atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ir ypač į jo 185 straipsnį, ir į 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1643/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą(7), ir ypač į jo 49 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(8), ir ypač Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 ir 71 straipsnį bei V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0074/2005),

A.   kadangi Audito Rūmai (AR) minėtame pranešime nurodo, kad jiems buvo pateiktas tinkamas patvirtinimas, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinės ataskaitos yra patikimos, o finansinės operacijos iš principo yra teisėtos ir tvarkingos,

B.   kadangi Europos Parlamentas, pagal Finansinio reglamento 185 straipsnį, pirmą kartą įgyvendina savo kompetenciją suteikti agentūros direktoriui 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

C.   kadangi užmegzdamas savitarpio santykius su šia agentūra Parlamentas džiaugiasi, kad jo kompetentingas komitetas iš agentūros gavo prašytą informaciją, ir tikisi sukurti glaudų Parlamento kompetentingų komitetų ir agentūros bendradarbiavimą;

1.   atkreipia dėmesį į šiuos 2003 finansinių metų Europos aviacijos saugos agentūros atskaitomybės skaičius;

2003 finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita (tūkst. EUR)

20050412-P6_TA(2005)0113_EN-p0000001.fig

2.   pažymi AR pastebėjimus dėl problemų, iškilusių dėl Finansinio reglamento laikymosi (pavyzdžiui, pareigų pasiskirstymo tarp finansinių pareigūnų trūkumo arba vėlavimo patikrinti sistemą teikiant buhalterinę informaciją); taip pat pažymi AR pastebėjimus dėl pasamdyto personalo atlyginimų ir kitų priklausančių sumų nustatymo tvarkos trūkumų;

3.   pažymi agentūros atsakymus, kuriuose nurodoma kokių priemonių buvo imtasi, siekiant laikytis Audito rūmų pastebėjimų;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad trūkumai yra glaudžiai susiję su faktu, kad agentūra yra neseniai įsteigta; ragina ją imtis tolesnių reikiamų pataisomųjų veiksmų, siekiant tinkamai laikytis Audito rūmų pastebėjimų;

5.   apgailestauja dėl lygiateisiškumo principų nesilaikymo ir tikisi, kad netrukus bus pereita prie lygias vyrų ir moterų teises užtikrinančios politikos, kurią vykdydama agentūra taps lygiateisiškumą aktyviai propaguojančia darbdave; tikisi, kad agentūra ne tik atsižvelgs į vyrų ir moterų lygias teises priimant į darbą, bet ir aktyviai palaikys šios srities priemones ilgalaikėje perspektyvoje;

6.   atkreipia dėmesį į agentūros starto padėtį bei sunkumus, su kuriais susiduria direktorius, griežtai įgyvendindamas lyčių lygiateisiškumo principą, priimant į darbą; prašo agentūrą iki 2005 m. pabaigos sudaryti ir įgyvendinti teigiamų veiksmų planą, panašų į tą, kurį taiko Europos institucijos, bei ypač pasistengti, skleidžiant informaciją ir pranešimus, siekiant paskatinti moteris teikti paraiškas įsidarbinti agentūroje;

7.   pritaria agentūros planams plėsti bendravimo su piliečiais strategiją ir tikisi, kad per ateinančius metus bus imtasi tolesnių priemonių veikiant šia kryptimi;

8.   tikisi, kad 2004 finansinių metų metinėje veiklos ataskaitoje agentūra išsamiai informuos apie padarytą pažangą;

Bendros pastabos Komisijai ir agentūroms

9.   primena savo poziciją, kad remdamas Komisijos pastangas apriboti bent jau būsimų "reguliavimo" agentūrų modelių skaičių Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dabartinių ir būsimų agentūrų struktūra nusipelnė gilesnio svarstymo tarpinstituciniu lygiu; taip pat pabrėžia, kad kol Komisija apibrėš pamatines sąlygas reguliavimo agentūroms, tarpinstituciniame susitarime turi būti išdėstytos bendros gairės; tai reikėtų padaryti prieš sukuriant suderintą bazę agentūrų struktūrai;

10.   atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją(9) dėl atsakomybės už užduočių vykdymą delegavimo įstaigoms, įskaitant agentūras, nepriklausančioms Komisijos pagrindinei administracijai; laikosi nuomonės, kad tai nėra atsakymas į Parlamento raginimą išsamiai apsvarstyti egzistuojančių agentūrų struktūrą tarpinstituciniu lygiu; todėl ragina Komisiją pateikti šio klausimo ir būsimo bendro tarpinstitucinio susitarimo, susijusio su naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti numatytos Finansinėje perspektyvoje arba jai lygiagrečiai, išaiškinimą(10);

11.   ragina Komisiją vidutiniu periodiškumu, pvz., standartiniu trejų metų ciklu, organizuoti ir atlikti atskirų agentūrų vertinimo analizę įvairiais pjūviais, kad galima būtų

   a) padaryti išvadas dėl agentūrų veiklos ir ES politikos darnos bendrąja prasme ir egzistuojančių arba reikalingų sukurti sinergijų tarp agentūrų ir Komisijos skyrių bei jų funkcijų dubliavimo išvengimo,
   b) įvertinti agentūrų darbo rezultatų pridedamąją vertę jų atitinkamoje veiklos srityje platesne Europos prasme ir agentūrų modelio tinkamumą, produktyvumą ir efektyvumą įgyvendinant ES politiką arba prisidedant prie jos,
   c) nustatyti agentūrų veiksmų įtaką ir ją didinti ES artimumo, pasiekiamumo ir matomumo jos piliečiams požiūriu;

12.   tikisi, kad tokia bendra analizė bus parengta iki 2005 m. pabaigos, kad ji apimtų trejų metų laikotarpį nuo naujo Finansinio reglamento ir po jo sekusios naujos agentūrų sistemos bazės įvedimo;

13.   ragina agentūras aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su Komisija, įnešant savo būtiną indėlį tais klausimais, kurie, jų manymu, yra svarbūs jų funkcionavimui, atliekamam vaidmeniui, kompetencijai ir poreikiams, bei bet kuriuo kitu klausimu, kuris galėtų padėti tobulinti biudžeto įgyvendinimo tvirtinimo procedūrą, siekiant padėti užsitikrinti sėkmingą šio proceso eigą bei didinti agentūrų atsakingumą ir skaidrumą; ragina agentūras tokią pagalbą pateikti taip pat ir jo kompetentingiems komitetams;

14.   ragina Komisiją lygiagrečiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinių agentūrų steigimo aktų pakeitimų vėliausiai iki 2005 m. pabaigos, atsižvelgiant inter alia į savo santykių su agentūromis optimizavimą; tokiais pasiūlymais turėtų būti siekiama:

   a) plėsti ryšius tarp Komisijos ir agentūrų,
   b) užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama apibrėžti poreikius, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir tikslus, rezultatus ir jiems pasiekti reikalingą strategiją bei nustatyti stebėsenai ir vertinimui naudojamus standartus,
   c) tobulinti papildomas priemones, geriau organizuoti reikalingus išteklius ir jų efektyvų paskirstymą, siekiant gauti rezultatus ir sukurti ryšių strategiją tiems rezultatams paskleisti;

15.   pabrėžia, kad prieš priimant bet kurį sprendimą įsteigti naują agentūrą, Komisija turi atlikti griežtą poreikio ir tos agentūros funkcijų pridedamosios vertės įvertinimą, atsižvelgiant į esamas struktūras, subsidiarumo principus, griežtą biudžeto taupymą ir procedūrų supaprastinimą;

16.   tikisi, kad Komisija operatyviai pateiks gaires dėl agentūrų personalo politikos, kurias Parlamentas prašė Komisiją pateikti prieš baigiantis 2005 m. biudžeto procedūrai;

Bendros pastabos agentūroms

17.   tikisi nuo šiol gauti visų agentūrų pranešimus, kuriuose būtų pateikiama apibendrinta informacija apie vidaus audito atliktus auditus, jų pateiktas rekomendacijas ir kokių priemonių pagal pagrindų Reglamento (EB) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį;

18.   ragina agentūras toliau siekti teisingo personalo reglamentų ir taisyklių, taikomų kitiems valstybės tarnautojams, naudojimo jų personalui (darbuotojų priėmimo į darbą tvarkos ir atitinkamų priimamų sprendimų, asmeninių bylų, atlyginimo ir kitų priklausančių sumų apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas politikos, laisvų postų procentinės dalies, lyčių lygybę užtikrinančių kvotų, t.t.);

19.   pažymi, kad apskritai atitinkamas vyrų ir moterų darbuotojų procentas nuo bendro agentūrų darbuotojų skaičiaus rodo, kad nėra pusiausvyros tarp vyrų ir moterų skaičiaus; apgailestauja, kad vyrai sudaro apie vieną trečdalį visų darbuotojų, ir jiems yra per gausiai atstovaujama aukšto rango pozicijose, o moterims yra per gausiai atstovaujama žemo rango pozicijose; tikisi, kad agentūros imsis skubių ir veiksmingų priemonių šiai padėčiai ištaisyti;

20.   ragina agentūras užtikrinti, kad, formuodamos personalo politiką, jos taikytų 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(11);

21.   tikisi, kad agentūros, atsiliepdamos į AR pastabas, griežtai laikysis Finansiniame reglamente nustatytų biudžeto principų, ypač vienovės ir biudžeto tikslumo principų; ragina agentūras, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Finansinio reglamento reikalavimus apskaitos klausimais ir toliau stiprinti savo procedūras, susijusias su vidaus valdymu ir kontrole, siekiant padidinti atsakingumą, skaidrumą ir Europos pridėtinę vertę;

22.   ragina agentūras, ypač tas iš jų, kurių veikloje yra klausimų, susijusių su kitų agentūrų veikla arba misijomis, stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tokiu būdu atveriant galimybes sinergijų plėtrai; ragina jas tam tikrais atvejais įforminti šį bendradarbiavimą konkrečiais susitarimais (bendromis deklaracijomis, susitarimo memorandumais, sprendimais dėl bendro planavimo, ir veiksmais ir(arba) programomis, kuriais pateikiamos papildomos charakteristikos), siekiant užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamas darbas, kad kiekvienos agentūros darbo rezultatai būtų aiškiai apibrėžti, o bendru darbu būtų gaunama maksimali pridėtinė vertė ir pasiekiamas maksimalus poveikis; tikisi, kad šiuo klausimu bus nuolat informuojamas;

23.   ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį sutarčių laimėtojų atrankos ir sutarčių valdymo procedūroms; ragina jas imtis visų reikiamų priemonių dėl savo administracinių struktūrų, siekiant sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras, kanalus ir valdymą; laikosi nuomonės, kad tokia priemonė, jei būtina arba tikslinga, galėtų būti steigimas specializuotų padalinių, kuriems pavesta vykdyti konsultavimo užduotis rizikos analizės pagrindu, pvz., kaip geriausiai parengti sutarčių laimėtojų atrankos procedūras, užtikrinti stebėseną ir, kaip to reikalaujama, vykdyti tolesnes priemones; šiuo klausimu ragina Komisiją ir AR stiprinti bendradarbiavimą su agentūromis;

24.   atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos mini kai kurie direktoriai, ypač naujai sukurtų agentūrų, kalbėdami apie agentūrų gebėjimą laikytis Finansiniame reglamente pranešimams nustatyto kalendoriaus ir galutinių terminų; ragina agentūrų direktorius būsimo Finansinio reglamento peržiūrėjimo, kuris bus vykdomas 2005 m., perspektyvoje informuoti Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetus apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kad būtų galima juos apsvarstyti peržiūros rėmuose; tikisi, kad direktoriai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl alternatyvių galutinių terminų variantų, kurie labiausiai tiktų jų funkcionavimo reikalavimams, kartu laikantis Finansiniame reglamente numatyto agentūrų įpareigojimo atsiskaityti;

25.   atkreipia dėmesį į teigiamą agentūrų direktorių atsaką į raginimą Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimo rengimą, siekiant sukurti tikslesnę ryšių sistemą, ypač kalbant apie dokumentų, susijusių su agentūrų atsiskaitymo įpareigojimais, perdavimu iš agentūrų tam komitetui; laikosi nuomonės, kad geresnis tokių ryšių organizavimas sustiprins bendradarbiavimą su agentūromis ir pagerins demokratinę kontrolę;

26.   ragina agentūrų direktorius, kad nuo šiol prie jų metinės veiklos ataskaitos, su kuria taip pat pateikiama finansinė ir valdymo informacija, būtų pridedamas pareiškimas, kad finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, analogiškas tiems pareiškimams, kuriuos pasirašo Komisijos generaliniai direktoriai;

27.   ragina agentūras kurti išsamią ryšių strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį, kad jų darbo rezultatai būtų ne tik pateikiami institucijoms, valstybių narių kompetentingoms tarnyboms, specialistams, partneriams arba konkretiems paramos gavėjams, bet ir tinkama forma prieinami plačiajai visuomenei; ragina agentūras, atsižvelgiant į tokios strategijos sukūrimą, stiprinti savo tarpusavio bendradarbiavimą ir keistis informacija apie pažangiausią praktiką, naudojamą siekiant šio tikslo; tikisi, kad agentūros tinkamai informuos Europos Parlamento kompetentingus komitetus apie tokios strategijos kūrimo rezultatus iki kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jų veiklos priežiūrą;

Bendros pastabos AR ir agentūroms

28.   pritaria AR iniciatyvai prie savo konkrečių pranešimų apie agentūras pridėti lentelę, kurioje būtų pateikiama suvestinė informacija apie kompetencijas, valdymą, turimus išteklius ir konkrečios agentūros produkciją / darbo rezultatus; laikosi nuomonės, kad tai padidina šių Bendrijos institucijų darbo aiškumą ir skaidrumą, tam tikrais atvejais sukuriant naudingą pagrindą palyginimams, kurie padėtų sukurti suderintą bazę agentūroms, kaip yra raginęs Europos Parlamentas;

29.   ragina AR ir agentūras stiprinti jų bendradarbiavimą, siekiant tobulinti procedūras ir technines priemones, kad galima būtų gerinti patikimą visų biudžeto ir finansinių klausimų valdymą, siekiant sukurti metodiką, kuri parengtų pagrindą teigiamam biudžeto įvykdymo patvirtinimui atlikti nuo pačios proceso pradžios; tikisi, kad bus nuolat informuojamas apie pažangą ir pažangiausios praktikos diegimą;

30.   ragina AR ir agentūras didinti procedūros procédure contradictoire, prieš patvirtinant AR galutinį pranešimą, skaidrumą, kad galima būtų išvengti bet kokių prieštaravimų arba dviprasmybių, kurie galėtų kelti pavojų viso proceso patikimumui; šia prasme ragina AR ir Komisiją siūlyti veiksmingą būdą atnaujinti informaciją apie atliktus patobulinimus ir (arba) aptiktas problemas nuo tada, kai buvo pirmą kartą svarstomas AR parengiamasis pranešimas, iki sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo, kad būtų užtikrintas pats tiksliausias agentūrų padėties įvertinimas.

(1) OL C 324, 2004 12 30, p. 9.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL L 245, 2003 9 29, p. 7.
(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(5) OL C 324, 2004 12 30, p. 9.
(6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(7) OL L 245, 2003 9 29, p. 7.
(8) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.
(9) Kuri išdėstyta Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Mūsų bendros ateities kūrimas, išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007 –2013" 2007–2013, I priede (KOM(2004)0101, p. 38).
(10) Žr. Komisijos pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2002 m. biudžeto įgyvendinimo patvirtinimu, priedą (KOM(2004)0648, p. 108).
(11) OL L 269, 2002 10 5, p. 15.


2003 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: šeštasis, septintasis, aštuntasis ir devintasis Europos plėtros fondai
PDF 644kWORD 178k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1.Europos Parlamento sprendimas dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai (KOM(2004)0667 - C6-0165/2004 - 2004/2049(DEC))
P6_TA(2005)0114A6-0069/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pranešimą dėl tolesnių veiksmų po biudžeto įvykdymo patvirtinimo 2002 m. (KOM(2004)0648 - C6-0126/2004),

–   atsižvelgdamas į šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2003 finansinių metų balansą ir sąskaitas (KOM(2004)0667 - C6–0165/2004),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. Finansų valdymo pranešimą dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų (SEC(2004)1271),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2003 m. metų pranešimą dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo, devintojo Europos plėtros fondų veiklos kartu su institucijų atsakymais(1),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų patikinimo pareiškimą apie Europos plėtros fondų patikimumą(2),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6865/2005 - C6-0078/2005, 6866/2005 - C6-0079/2005, 6867/2005 - C6-0080/2005, 6868/2005 - C6-0081/2005),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 20 d. Vidaus susitarimą tarp valstybių narių vyriausybių atstovų, susitikusių Tarybos posėdyje, dėl pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrojo finansinio protokolo teikiamos Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Vidaus susitarimą tarp valstybių narių vyriausybių atstovų, susitikusių Tarybos posėdyje, dėl pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos Bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą skiriamos Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo ir finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms galioja EB sutarties ketvirtoji dalis(4),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. finansinio reglamento 74 straipsnį, taikomą bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(5),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. finansinio reglamento 119 straipsnį, taikomą devintajam Europos plėtros fondui(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį, 71 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą;

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą bei Vystimosi komiteto nuomonę (A6-0069/2005),

A.   kadangi savo patikinimo pareiškimą apie Europos plėtros fondus Audito Rūmai konstatuoja, kad su tam tikromis išimtimis, 2003 finansinių metų sąskaitos patikimai atspindi finansinių metų įplaukas ir išlaidas bei finansinę padėtį metų pabaigoje,

B.   kadangi Audito Rūmų išvada dėl susijusių operacijų teisėtumo ir atitikimo taisyklėms remiasi inter alia atrinktų operacijų auditu,

C.   kadangi Audito Rūmai remdamiesi ištirtais dokumentais mano, kad į sąskaitas pervestos įplaukos ir EPF įsipareigojimams bei mokėjimams paskirtos sumos, jas vertinant kaip visumą, yra teisėtos ir nepažeidžia taisyklių,

1.   suteikia Komisijai šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

2.   pateikia savo pastabas pridedamoje rezoliucijoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir pridedamą rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos Investicijų Bankui, taip pat paskelbti juos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2.Europos Parlamento sprendimas dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2003 finansinių metų sąskaitų uždarymo (KOM(2004)0667 - C6–0165/2004 - 2004/2049(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pranešimą dėl tolesnių veiksmų po biudžeto įvykdymo patvirtinimo 2002 m. (KOM(2004)0648 - C6-0126/2004),

–   atsižvelgdamas į šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2003 finansinių metų balansą ir sąskaitas (KOM(2004)0667 - C6–0165/2004),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. Finansų valdymo pranešimą dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų (SEC(2004)1271),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2003 m. metų pranešimą dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo, devintojo Europos plėtros fondų veiklos kartu su institucijų atsakymais(7),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų patikinimo pareiškimą apie Europos plėtros fondų patikimumą(8),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6865/2005 - C6-0078/2005, 6866/2005 - C6-0079/2005, 6867/2005 - C6-0080/2005, 6868/2005 - C6-0081/2005),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 20 d. Vidaus susitarimą tarp valstybių narių vyriausybių atstovų, susitikusių Tarybos posėdyje, dėl pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrojo finansinio protokolo teikiamos Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo(9),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Vidaus susitarimą tarp valstybių narių vyriausybių atstovų, susitikusių Tarybos posėdyje, dėl pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos Bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą skiriamos Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo ir finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms galioja EB sutarties ketvirtoji dalis(10),

–   – atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. finansinio reglamento 74 straipsnį, taikomą bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(11),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. finansinio reglamento 119 straipsnį, taikomą devintajam Europos plėtros fondui(12),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį, 71 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą;

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą bei Vystimosi komiteto nuomonę (A6-0069/2005),

1.  Pažymi, kad šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų finansinė padėtis 2003 m. gruodžio 31 d. buvo tokia:

Bendras EPF išteklių panaudojimas iki 2003 m. gruodžio 31 d.

2 lentelė. Bendras EPF išteklių panaudojimas iki 2003 m. gruodžio 31 d.

(milijonais eurų)

Padėtis 2002 m. pabaigoje

Biudžeto vykdymas

2003 finansiniais metais

Padėtis 2003 m. pabaigoje

Visa suma

Įvykdymo lygis proc. (3)

6–asis

EPF

7–asis

EPF

8–asis

EPF (4)

9–asis

EPF (5)

Visa suma (5)

6–asis

EPF

7–asis

EPF

8–asis

EPF (4)

9–asis

EPF (5)

Visa suma (5)

Įvykdymo lygis proc. (3)

A – IŠTEKLIAI (1)

32.840,4

-357,5

-585,6

-1.736,7

15.493,1

12.813,3

7.471,6

10.926,1

11.762,9

15.493,1

45.653,7

B – PANAUDOJIMAS

1. Finansiniai įsipareigojimai

29.921,2

91,1%

-13,1

-2,6

255,1

3.522,4

3.761,8

7.471,6

10.926,1

11.762,9

3.522,4

33.683,0

73,8%

2. Individualūs teisiniai įsipareigojimai

24.824,2

75,6%

30,7

311,7

1.406,6

1.133,7

2.882,7

7.349,6

10.297,1

8.926,5

1.133,7

27.706,9

60,7%

3. Mokėjimai (2)

21.536,4

65,6%

47,0

486,2

1.559,6

281,7

2.374,5

7.282,1

9.718,6

6.628,5

281,7

23.910,9

52,4%

C – Neatlikti mokėjimai (B1–B3)

8.384,8

25,5%

189,5

1.207,5

5.134,4

3.240,7

9.772,1

21,4%

D – Likutis (A–B1)

2.919,2

8,9%

0,0

0,0

0,0

11.970,7

11.970,7

26,2%

(1) Pradinės 6–ajam, 7–ajam, 8–ajam ir 9–ajam EPF paskirtos sumos, palūkanos, įvairūs ištekliai ir sumos, perkeltos iš ankstesnių EPF.

(2) Įskaitant Stabex pervedimus (7-asis EPF – 104 milijonai eurų, 8–asis EPF – 87 milijonai eurų, iš viso 191 milijonas eurų).

(3) Išreikšta išteklių dalimi procentais.

(4) Įskaitant 732,9 milijonų eurų finansinių įsipareigojimų, 347,7 milijonų eurų individualių teisinių įsipareigojimų ir 97,7 milijonų eurų išankstinių mokėjimų Kotonu susitarimo įgyvendinimui.

(5) NB: siekiant lengviau palyginti su ankstesniais metais, į šiuos skaičius įtraukiami veiksmai, kuriuos savarankiškai tvarko EIB (asignavimai - 2245 milijonai eurų, finansiniai įsipareigojimai – 366 milijonai eurų, individualūs finansiniai įsipareigojimai – 140 milijonų eurų, mokėjimai – 4 milijonai eurų).

Šaltinis: Audito Rūmų metinė ataskaita apie 2003 finansinius metus, p.403.

2.  Pritaria sąskaitų uždarymui dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų biudžeto įvykdymo 2003 finansiniais metais;

3.  Paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai, Tarybai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos Investicijų Bankui bei paskelbti jį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3.Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis sprendimo dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai dalį (KOM(2004)0667 - C6–0165/2004 - 2004/2049(DEC))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pranešimą dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (KOM(2004)0648 C6-0126/2004),

–   atsižvelgdamas į šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų 2003 finansinių metų balansą ir sąskaitas (KOM(2004)0667 - C6–0165/2004),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2003 m. metų pranešimą dėl šeštojo, septintojo, aštuntojo, devintojo Europos plėtros fondų veiklos kartu su institucijų atsakymais(13),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų patikinimo pareiškimą apie Europos plėtros fondų patikimumą(14),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Bendrijos vystimosi politikos(15),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl mūsų bendros ateities kūrimo; dėl išsiplėtusios Sąjungos 2007–2013 m. politikos iššūkių ir biudžeto lėšų(16),

–   atsižvelgdamas į EuropeAid Bendradarbiavimo tarnybos 2003 m. metinės veiklos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. Komisijos metų ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Bendrijos vystymo politikos ir užsienio pagalbos (KOM(2004)0536),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 8 d. Tarybos rekomendacijas (6865/2005 - C6-0078/2005, 6866/2005 - C6-0079/2005, 6867/2005 C6-0080/2005, 6868/2005 - C6-0081/2005),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 20 d. Vidaus susitarimo tarp valstybių narių vyriausybių atstovų, susitikusių Tarybos posėdyje, dėl pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrojo finansinio protokolo teikiamos Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo 33 straipsnį(17),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Vidaus susitarimo tarp valstybių narių vyriausybių atstovų, susitikusių Tarybos posėdyje, dėl pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ir Europos Bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą skiriamos Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo ir finansinės paramos paskirstymo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms galioja EB sutarties ketvirtoji dalis, 32 straipsnį(18),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. finansinio reglamento 74 straipsnį, taikomą bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(19),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. finansinio reglamento 119 ir 120 straipsnius, taikomus devintajam Europos plėtros fondui(20),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnį, 71 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą bei Vystimosi komiteto nuomonę (A6-0069/2005),

A.   kadangi 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento 119 straipsniu reikalaujama, kad Komisija imtųsi visų reikalingų veiksmų dėl pastabų, pridėtų prie sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir Europos Parlamento prašymu pateikti pranešimą dėl priemonių, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į šias pastabas ir komentarus,

B.   kadangi EB išorinės pagalbos reforma buvo pradėta 2000 m. gegužės mėn.(21), o EB vystymo politikos reforma – 2000 m. lapkričio mėn.(22),

C.   kadangi 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas Partnerystės susitarimas tarp Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių grupės ir Europos bendrijos ir jos valstybių narių (Kotonu susitarimas)(23) įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d.,

1.   mano, kad vystymo politika sudaro esminę ES išorės veiklos dalį, kuria stengiamasi panaikinti skurdą, stiprinant socialines, švietimo ir sveikatos apsaugos infrastruktūras, didinant skurde gyvenančių visuomenių gamybinį pajėgumą ir remiant šalis, kurios yra suinteresuotos didinti savo vietinį potencialą ir vystytis; pabrėžia, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimas būtų didžiulis žingsnis į priekį, siekiant minėtų tikslų; mano, kad Europos plėtros fondas (EPF) yra svarbi šios politikos priemonė AKR šalyse ir norint padaryti ją efektyvesnę reikia pagerinti fondo veiklą, daugiau dėmesio skiriant veiklai, kuria siekiama panaikinti skurdą, ir tuo pačiu metu siekti didesnio skaidrumo, daugiau atskaitomybės ir tinkamo finansų valdymo;

2.   pritaria Komisijos pastangoms vystymosi veiklą nukreipti TVT įgyvendinti, įskaitant dešimties pagrindinių rodiklių apibrėžimą; pritaria nuostatai, kad minėti rodikliai būtų panaudoti atliekant tarpinę EPF peržiūrą, skirtą nustatyti naikinant skurdą pasiektą pažangą; ragina Komisiją didinti savo pastangas šioje srityje ir rekomenduoja skirti 35 proc. Europos Sąjungos išlaidų bendradarbiavimui dėl TVT įgyvendinimo;

3.   pripažįsta Bendrijos pagalbos poveikio TVT įgyvendinimui įvertinimo sunkumus daugelio pagalbą teikiančių šalių aplinkoje; apgailestauja, kad Komisijai nepavyko įdiegti deramos tvarkos, į minėtai pagalbai vertinti ir todėl vertinant besivystančių šalių pažangą, ragina apsiriboti dėmesio sutelkimu į TVT; apgailestauja, kad Komisijos atsakymai į Vystymosi komiteto klausimyno klausimus apie TVT įgyvendinimą Komisijos vystymosi veikloje buvo ypač neapibrėžti;

4.   pritaria Komisijos patobulintai ataskaitos pateikimo sistemai ir pažymi, kad pagerėjo Metų ataskaitos 2004 dėl EB vystymosi politikos ir išorinės pagalbos (KOM(2004)0536 ir SEC(2004)1027) kokybė;

5.   nusprendžia rengti metines plenarines diskusijas apie Komisijos metų ataskaitą dėl EB vystymosi politikos ir išorinės pagalbos;

6.   džiaugiasi, kad 2003 metais iš visų AKR šalims skirtų 4079 milijonų eurų (iš EPF ir bendro ES biudžeto) 33 proc. (1346 milijonai eurų) buvo skirti socialinėms paslaugos ir infrastruktūrai; apgailestauja, kad tik 62 milijonai eurų (1,5 proc.) buvo skirta pradiniam mokslui ir tik 212 milijonų (5,2 proc.) – sveikatos apsaugai; primygtinai prašo padidinti šiems sektoriams skiriamas lėšas ir ragina 20 proc. Europos Sąjungos išlaidų, skirtų bendradarbiavimo vystymui, skirti pradiniam mokslui ir sveikatos apsaugai besivystančiose šalyse;

Sąskaitos

7.   pažymi, kad balansas ir sąskaitos pateikta pavėluotai; pažymi, kad numatyta nustatytu laiku parengti EPF sąskaitų modernizavimo planą; laukia, kol Komisijos apskaitininkas pateiks ataskaitą apie 2005 m. sausio 1 d. Komisijos sąskaitų, įskaitant EPF sąskaitas, būklę; prašo informuoti apie naujos integruotos informacinių technologijų sistemos (ABAC-FED) modernizavimo padėtį;

8.   pažymi, kad nors EIB valdomo EPF lėšų Audito Rūmai neaudituoja ir pagal biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas netikrina, jos įtraukiamos į EPF sąskaitas; mano, kad fondo veikla būtų skaidresnė, jei informacija apie šias lėšas būtų pateikiama biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai, kuri yra įpareigota pasirašyti EPF ataskaitas;

Patikimumo pareiškimas

9.   pažymi, kad išskyrus su šia padėtimi susijusius sunkumus(24), Audito Rūmų nuomone, sąskaitose patikimai parodomos šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo Europos plėtros fondų įplaukos ir išlaidos:

   a) sumos, mokėtinos šiems EPF ir neįtrauktos į 2003 m. gruodžio 31 d. balansą (27,5 mln. eurų);
   b) išankstiniai mokėjimai (400 mln. eurų);
   c) Stabex lėšos;
   d) į EIB pervestos ir nepanaudotos lėšos (209 mln. eurų);

10.   pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos vykdomasis direktorius metinės veiklos ataskaitoje turėjo išreikšti abejonę ir pateikti pranešimą apie dar nenustatytus įsiskolinimus ir apie tai, ar tinkamai naudojamos Stabex lėšos, kadangi tuo metu direktorius neturėjo pagrįstoms išvadoms pateikti reikiamos informacijos;

11.   pažymi, kad atsižvelgdami į atitinkamus sandorius Audito Rūmai mano, jog visos sąskaitose pateikiamos įplaukos, EPF asignavimai, įsipareigojimai ir mokėjimai šiais finansiniais metais yra teisėti ir juos atliekant taisyklių nepažeidžiama; pažymi, kad Audito Rūmų nuomonė pagrįsta priežiūros sistemų ir patikrų analize, daugelio sandorių auditu ir metinės veiklos ataskaitos analize bei EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos vykdomojo direktoriaus pareiškimu;

12.   ragina Komisiją atkreipti dėmesį į toliau vardijamus Audito Rūmų nustatytus priežiūros sistemų ir patikrų trūkumus:

   a) vidaus kontrolės normos taikomos ribotai, kadangi jų taikymas delegacijose susijęs su įgaliojimų perdavimu, kuris turėjo būti baigtas iki 2004 m. pabaigos;
   b) reikia tęsti ir geriau įgyvendinti veiklos planus, ypač delegacijų lygmeniu, siekiant ateityje numatyti priežiūros sistemų ir kontrolės veiksmingą pagrindų planą;
   c) sutarčių ir mokėjimų priežiūros sistemos ir kontrolė yra gerai suplanuota, tačiau ją reikia veiksmingiau įgyvendinti;

Ataskaita apie finansų valdymą

13.   pažymi, kad ataskaita apie finansų valdymą pateiktas pavėluotai; pagiria, kad ataskaitoje apie finansų valdymą pateikiamas tinkamas svarbios informacijos kiekis, įskaitant informaciją, kurios 2002 metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rekomendacijoje specialiai pareikalavo Parlamentas; prašo Komisiją toliau tobulinti šią ataskaitą, ypač numatyti galimybę palyginti atskiriems projektams nukreipiamas pinigų sumas, paramą iš biudžeto, iš devintojo EPF ne pagal programas skiriamą paramą palyginti su skirta iš ankstesnių Europos plėtros fondų ir apžvelgti EPF administravimo išlaidas;

Atskaitomybė

14.   pažymi, kad už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys atsako ir už EPF politiką, o už išorės santykius ir Europos kaimynystės politiką atsakingas Komisijos narys – už visą bendrą politiką ir valdymo klausimus, susijusius su EDF lėšas naudojančios EuropeAid veikla; pažymi, kad už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys yra įpareigotas priimti sprendimus, susijusius su EPF ir tam tikromis biudžeto eilutėmis, už kurias jis atsako; ir toliau mano, kad už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingam Komisijos nariui, "suteiktos galios" leis jam prisiimti visą politinę atsakomybę už EPF finansuojamų programų įgyvendinimą ir už vystymosi politikos sritį, kurioje veikia EuropeAid tarnyba, kai EuropeAid atsiskaitys už savo veiklą Komisijos nariui, atsakingam už išorės santykius ir Europos kaimynystės politiką; vis dar nerimauja, kad dėl skaidrumo apie atsakomybę stokos gali rastis neaiškumų dėl EPF atskaitomybės;

Įgyvendinimas ir RAL

15.   džiaugiasi, kad 2003 m. užregistruota, jog biudžetas įgyvendintas geriau; tačiau pažymi, kad sukūrus devintąjį EPF ir sparčiai vykdant naujų fondų įsipareigojimus, nepanaudotų išteklių lygis (pranc. reste à liquider, RAL) padidėjo 1 000 mln. eurų – nuo 8 385 mln. eurų 2002 m. pabaigoje iki 9 410 mln. eurų 2003 m. pabaigoje; mano, kad šis lygis yra nepriimtinai didelis ir ragina Komisiją sparčiau išmokėti EPF paramos lėšas;

16.   atkreipia dėmesį į tai, kad pageidaujama, jog biudžetas būtų įgyvendinamas sparčiau, tačiau vien šito neužtenka EPF veiklai pagerinti – reikia geriau įgyvendinti ir numatytus tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad pranešime apie finansų valdymą yra palyginami tikslai ir pasiekimai, tačiau prašo Komisiją stengtis numatyti kiekybiškai įvertinamus tikslus, kaip nurodyta Finansiniame reglamente;

17.   atkreipia dėmesį į tai, kad daug valstybių narių iki galo nesumokėjo 2003 m. įnašų; dėl šios priežasties ir dėl įmokų į Visuotinės sveikatos fondą Komisija pritrūko lėšų ir atidėjo mokėjimus; ragina valstybes nares gerbti savo teisinius įsipareigojimus dėl įnašų į EPF;

Parama iš biudžeto

18.   atkreipia dėmesį į 19 AKR šalių 390 milijonų biudžeto skirtos paramos svarbą 2003 m.; pripažįsta, kad parama iš biudžeto gali buti veiksminga priemone, siekiant mažinti skurdą ir geriau valdyti valstybes finansus paramą gaunančiose šalyse, ypač joms suteikiant didesni "nuosavybės" jausmą; pabrėžia "kintamo pinigų išmokėjimo metodo" svarbą; ragina Komisiją tobulinti ekonomikos reformų vertinimo priemones ir valstybės finansų valdymo kokybę, nes jos sudaro sąlygas suteikti biudžeto paramą;

19.   supranta, kad tais atvejais, kai paramos lėšos iš biudžeto skiriamos AKR šaliai, jos naudojamos ir kontroliuojamos laikantis tos šalies, o ne EPF kontrolės procedūrų; žino, kad dėl šios priežasties reikia keisti tolesnės Komisijos priežiūros procedūras, atsisakyti tradicinės kontrolės ir sandorių patikrų, ir valstybinį finansų valdymą vertinti tikrinant informaciją ir veiklos rodiklius;

20.   tačiau pabrėžia, kad Audito Rūmai dar kartą pažymi, jog kriterijus, pagal kuriuos skiriamos paramos iš biudžeto lėšos, daugiausia sudaro makroekonomikos rodikliai, kurie atspindi tik dalį informacijos apie tai, kaip valdomi valstybės finansai; primena į pranešimą apie 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą įtrauktą reikalavimą įvertinti, kaip tenkinamos Kotonu susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje(25) nustatytos trys sąlygos; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad įvertinimą reikia atlikti formaliai laikantis visų šių kriterijų;

21.   pažymi, kad kiti rėmėjai taip pat numato didesnę paramą iš biudžeto ir Komisija su šiais rėmėjais bendradarbiauja, ypač su Pasaulio banku, nustatydama valstybinio finansų valdymo veiklos įvertinimo rodiklius; atkreipia dėmesį į informaciją, kurią pateikė Komisija, reaguodama į 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinime pateiktą reikalavimą parengti pranešimą apie Valstybinių išlaidų ir finansinės atskaitomybės programos, skirtos valstybinio finansų valdymo veiklos rodikliams parengti, veiklos raidą; atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad 2004 m. pradžioje buvo priimtas bandomasis pagrindų planas, kad bandyti sukurtą priemonę planuojama pradėti 2004 m. pabaigoje, o sprendimas dėl analitinio pagrindų plano turi būti priimtas iki 2005 m. birželio mėnesio; prašo, kad iki 2005 m. rugsėjo 1 d. jam būtų pateikta nauja informacija apie šios programos įgyvendinimą;

Aukščiausios audito institucijos

22.   primena, kad Parlamentas, Taryba ir Audito Rūmai mano, jog svarbu į EPF kontrolę įtraukti AKR valstybių aukščiausias audito institucijas(26);

23.   atkreipia dėmesį į informaciją, kurią Komisija pateikė savo finansų valdymo ataskaitoje apie dėl lėšų, panaudotų projektams, į kuriuos 2003 finansiniais metais įtrauktos aukščiausios audito institucijos, kaip reikalavo Parlamentas 2002 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešime;

24.   pabrėžia, kad Komisija svarsto įvairius modulius, skirtus paremti ir skatinti aukščiausių audito institucijų vaidmenį AKR valstybėse; prašo iki kitos biudžeto įvykdymo įvertinimo procedūros apsvarstyti įvairias galimybes;

Įtraukimas į biudžetą

25.   mano, kad įtraukus į biudžetą EPF kur kas sumažėtų EPF panaudojimo problemų ir sunkumų, pagreitėtų išmokėjimo procesas ir išnyktų dabartinė demokratijos stoka; mano, kad šį klausimą reikia spręsti pagrindinėje diskusijoje apie naujas finansines perspektyvas;

Pagalbos ir paramos valdymo perdavimas

26.   pritaria Komisijai dėl to, kad ši perdavė lėšas ir sprendimo priėmimo galias Komisijos delegacijoms; mano, kad ši nauja organizacinė struktūra padės daugiau negu iki 2003 m. Komisijos pasiekto lygio padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų įgyvendinimą;

27.   tačiau supranta, kad naujoji struktūra turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų; mano, kad Komisijos personalo darbo dokumentas "Pagrindiniai pavojai, susiję su išorine pagalba" yra labai naudingas;

28.   atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą apie galių perdavimo proceso įvertinimą(27); supranta, kad dekoncentravimo veikla yra beveik baigta; prašo patikinti, kad yra numatyta atitinkama lėšų ir sprendimų priėmimo galių perdavimo delegacijoms kontrolė; prašo laiku, prieš vykdant kitą galių perdavimą, pateikti pranešimą, kuriame apibūdinama galių perdavimo proceso raida, kiekybiškai įvertinamais rodikliais apibūdinami laukiami privalumai, nurodoma iki šiol gauta nauda ir išsamiai aprašomos delegacijose taikomos kontrolės struktūros, įskaitant vidinių kontrolės standartų įgyvendinimo būklę;

29.   atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad delegacijose ji turi reikiamą kiekį gerai kvalifikuotų ir finansus valdyti apmokytų darbuotojų; tačiau pažymi, kad Komisijos personalo valdymo rodiklis, 10 mln. eurų, palyginti su kitais pagrindiniais rėmėjais yra vienas iš mažesnių;

30.   atkreipia dėmesį į Komisijos atstovybių AKR šalyse decentralizavimo proceso pavojų, t. y. į sunkumus finansuoti būtiną personalą ir į galimybes nenuosekliai aiškinti taisykles įvairiose Komisijos atstovybėse; pabrėžia būtinybę tobulinti taisykles ir sudaryti pusiausvyrą tarp sustiprintos kontrolės tvarkos, būtinybės atsiskaityti ir greito bei veiksmingo pagrindinių sprendimų priėmimo, atliekamo pačiose atstovybėse, projektų atveju;

Stabex lėšos

31.   pabrėžia, kad 2003 m. Komisija inventorizavo Stabex lėšas ir nustatė, jog vietinėse paramą gaunančių šalių sąskaitose vis dar yra užfiksuota maždaug 700 mln. eurų; pabrėžia, kad nors šių sąskaitų lėšos buvo pervestos paramą gaunančioms šalims ir formaliai jų nebėra EPF sąskaitose, Komisija ir toliau atsako už šias lėšas ir kontroliuoja, kad jos būtų tinkamai panaudotos; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad dėl tinkamos priežiūros stokos Komisija negali patikrinti, kaip šios lėšos naudojamos; pabrėžia, kad iki 2004 m. pabaigos Komisija ketina pradėti taikyti geresnes priežiūros procedūras, kurios iki 2005 m. visiškai įsigalios; ragina Komisiją drauge su paramą gaunančiomis šalimis stiprinti priežiūrą ir užtikrinti, kad kiek įmanoma greičiau būtų perduodamos nesumokėtos lėšos;

Įvertinimas

32.   palankiai vertina Komisijos vidaus kontrolės veiklą, kuria buvo siekiama, kad kontrolė atitiktų daugumą standartų; tačiau yra susirūpinęs, kad Komisija dėl galių ribojimo negali atitikti 23 vidaus kontrolės standarto, susijusio su įvertinimu; prašo Komisiją pranešti, kaip ji ketina užtikrinti, kad įvertinimas ir tolesnis jo poveikio stebėjimas būtų atliekamas tinkamai, ir nurodyti datą, iki kurios Komisija tikisi įvykdyti standarto reikalavimus;

Nustatyti terminai

33.   ragina Komisiją pateikti, o Tarybą priimti šį pasiūlymą pataisyti Finansinio reglamento 119 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį:"

Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Tarybos kvalifikuotos daugumos balsavimu priimtą rekomendaciją, iki N+2 metų birželio 30 d. suteikia Komisijai N finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą dėl EPF lėšų, kurias ji valdo pagal 1 straipsnio 2 dalies nuostatas.

"

(1) OL C 293, 2004 11 30, p. 315.
(2) OL C 293, 2004 11 30, p. 327.
(3) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(4) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(5) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(6) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(7) OL C 293, 2004 11 30, p. 315.
(8) OL C 293, 2004 11 30, p. 327.
(9) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(10) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(11) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(12) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(13) OL C 293, 2004 11 30, p. 315.
(14) OL C 293, 2004 11 30, p. 327.
(15) OL C 277, 2001 10 1, p. 130.
(16)4 Priimti tekstai, P5_TA(2004)0367.
(17)5 OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(18) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(19) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(20) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(21) Žr. 2000 m. gegužės 16 d. Komisijos priimtą pranešimą Komisijai dėl išorinės pagalbos valdymo reformos.
(22) Žr. 2000 m. lapkričio 10 d. Bendrųjų reikalų tarybos (vystymo) priimtą Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl Europos bendrijos vystymo politikos.
(23) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(24)1 Audito Rūmų metų pranešimas apie 2003 finansinius metus, p.387.
(25) Tiesioginę paramą iš biudžeto makroekonomikos ar sektorių reformoms galima skirti tada, kai:a)valstybinių išlaidų valdymas yra deramai skaidrus, atskaitingas ir veiksmingas;b)pati šalis aiškiai nustato makroekonomikos ar sektoriaus politiką, kuriai pritaria jos pagrindiniai rėmėjai; irc)viešieji pirkimai yra atviri ir skaidrūs.
(26) Žr. rezoliucijos, kurioje pateikiama pastabų dėl sprendimo, priimto dėl Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kuriuo įvertinama, kaip šeštasis, septintasis ir aštuntasis Europos plėtros fondai panaudojo 2002 finansinių metų biudžetą (OL L 330, 2004 11 4, p. 128).
(27) SEC(2004)0561, 2004 5 6.


Tūkstantmečio plėtros tikslai (TPT)
PDF 273kWORD 119k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) (2004/2252(INI))
P6_TA(2005)0115A6-0075/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje Tūkstantmečio plėtros tikslai (TPT) nurodomi kaip tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo panaikinimo kriterijai,

-   atsižvelgdamas į po to parengtus Jungtinių Tautų vystymo programos pranešimus apie žmogaus socialinę raidą,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (JTPPK) pranešimą "Mažiausiai išsivysčiusios šalys 2002 m.: kaip išvengti skurdo spąstų",

-   atsižvelgdamas į metinius Jungtinių Taustų Generalinio Sekretoriaus pranešimus dėl Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimo, kurių paskutinis padarytas 2004 m. rugpjūčio 27 d.,

-   atsižvelgdamas į profesoriaus Jeffrey Sachs vadovaujamos JT Tūkstantmečio projekto grupės pranešimą "Investicijos į plėtrą: praktinis planas siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų",

-   atsižvelgdamas į metinį UNICEF pranešimą dėl pasaulio vaikų padėties ir 1989 m. Vaiko teisių konvenciją,

-   atsižvelgdamas į tarptautinių konferencijų baigiamąsias deklaracijas ir išvadas, ypač 2002 m. Monterėjaus Tarptautinės konferencijos dėl plėtros finansavimo, 2002 m. Johanesburgo pasaulio viršūnių susitikimo dėl subalansuotos plėtros, 2001 m. trečiosios Briuselio Jungtinių Tautų konferencijos dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių, 2001 m. Dohos ketvirtosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos, 1994 m. Kairo Tarptautinės konferencijos dėl pasaulio gyventojų ir plėtros (ICPD), JT Generalinės Asamblėjos 1999 m. neeilinės sesijos dėl ICPD tikslų įgyvendinimo pažangos ("Kairas + 5") ir 2000 m. Dakaro Pasaulio švietimo forumo,

-   atsižvelgdamas į nacionalines ES valstybių narių išlygas, padarytas galutinėse pirmiau minėtų konferencijų deklaracijose ir išvadose,

-   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo mėnesio Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime, vykusiame prieš Monterėjaus konferenciją, ES prisiimtus įsipareigojimus,

-   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 177–181 straipsnius ir sutarties dėl Konstitucijos Europai III-316 – III-318 ir III-321 straipsnius,

-   atsižvelgdamas į Europos Komisijos pranešimą dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų 2000–2004 m. (SEC(2004)1379),

-   atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos 2000 m. lapkričio 20 d. deklaraciją dėl Europos Bendrijos plėtros politikos,

-   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 22–23 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (GAERC) išvadas,

-   atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininko kartu su Pirmininko pavaduotoja M. Wallström parengtą komunikatą "2005–2009 m. strateginiai tikslai: Europa 2010 m., bendradarbiavimas atnaujinant Europą, klestėjimas, solidarumas ir saugumas" ir "2005 m. Komisijos darbo programą",

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Bendrijos pozicijos dėl visų specialių paskolų labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims (LĮNŠ), esančioms Afrikoje, Karibų baseine ir Ramiojo vandenyno baseine (AKR), kurios yra mažiausiai išsivysčiusios šalys (MIŠ), likusių pritaikius visiško LĮNŠ skolos sumažinimo mechanizmus, sureguliavimo AKR - EB Ministrų Taryboje (KOM(2001)0210) ir į Europos Parlamento 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją(1),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl besivystančių šalių skolų sumažinimo(2),

-   atsižvelgdamas į 1996 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl maisto įsipareigojimą iki 2015 m. dvigubai sumažinti badaujančių žmonių skaičių,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0075/2005),

A.   kadangi Europos Sąjunga teikia daugiau negu 50 proc. pasaulio paramos plėtrai ir kadangi 2000 m. rugsėjo mėnesį ES valstybės narės ir Europos Komisijos Pirmininkas pasirašė Tūkstantmečio deklaraciją, o 2001 m. JT Generalinė Asamblėja patvirtino TPT,

B.   pripažindamas, kad TPT, kuriuose pabrėžiama pastangų pasiekti skurdo panaikinimo tikslus svarba, turi būti laikomi platesnės tvariąją plėtrą, teisingumą, lygybę, teisinę valstybę ir įstatymus stiprinančios darbotvarkės dalimi,

C.   kadangi pagal 2002 m. JTPPK pranešimą dėl MIŠ, žmonių, gyvenančių nepaprastame skurde, skaičius per pastaruosius trisdešimt metų daugiau nei padvigubėjo, pakildamas nuo 138 milijonų 1960 m. iki 307 mln. 1990 m., ir jeigu dabartinė tendencija išliks, žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną skaičius iki 2015 m. pakils nuo 307 iki 420 mln.,

D.   kadangi kova su skurdu pirmiausia reikalauja radikalių politikos pokyčių tiek pramoninėse, tiek ir besivystančiose šalyse, siekiant atkreipti dėmesį į struktūrines skurdo priežastis, įskaitant nesąžiningas pasaulio prekybos taisykles, besivystančių šalių skolų mokėjimus tarptautinėms finansinėms institucijoms, kurių jos neišgali sumokėti, ir neteisingą gerovės paskirstymą,

E.   pripažindamas, kad TPT įgyvendinimas reiškia dabartinės paramos padvigubinimą ir tokio dydžio išlaikymą bent dešimt metų,

F.   pripažindamas siekį rasti naujus papildomus finansavimo šaltinius, tuo pat metu pripažindamas, kad labai svarbu, kokios kokybės ir kokio pobūdžio pagalba teikiama,

G.   apgailestaudamas, kad du trečdaliai besivystančių šalių kreditų paslaugoms apmokėti išleidžia daugiau negu pagrindinėms viešosioms paslaugoms,

H.   pripažindamas, kad daugelį smarkiai įsiskolinusių šalių būtina visiškai atleisti nuo skolų ir kad tokią situaciją reikia pasiekti iki 2015 m.,

I.   kadangi 2002 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Plėtros paramos komitetas (EBPO PPK) savo įvertinime kritikavo Bendriją dėl "bendros Bendrijos strategijos trūkumo, dėl to, kad Bendrijos plėtros politikos tikslų yra per daug, jie neaiškūs ir neturi prioritetų", ir kadangi praeityje nebuvo įdėta jokių realių pastangų užtikrinti, kad Bendrijos pagalba ir ES valstybių narių pagalba papildytų viena kitą,

J.   pažymėdamas, kad tik 10 proc. sveikatos apsaugai skirtų pasaulio išteklių tenka 90 proc. pasaulio gyventojų poreikiams ir kad 95 proc. iš 38 mln. AIDS sergančių žmonių gyvena besivystančiose šalyse,

K.   pripažindamas prevencijos svarbą, taip pat pabrėždamas poreikį iki 2005 m. pabaigos 3 mln. žmonių skirti antiretrovirusinių vaistų,

L.   kadangi pastaruoju metu didelės pažangos pasiekta kovoje prieš pavojingiausią iš keturių žmogaus maliarijos formų, ir tai atvers kelią naujiems gydymo būdams,

M.   yra sunerimęs, kad didesni ŽIV ir AIDS infekcijos rodikliai yra Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur išlaidos sveikatai ir mokslui buvo drastiškai sumažintos,

N.   kadangi kai kurios tropinės ligos yra pagydomos, tačiau vaistai yra arba neprieinamai baugūs, arba jau nebegaminami, arba prastos kokybės ar menko veiksmingumo,

O.   pripažindamas, kad 57 proc. ŽIV infekuotų suaugusiųjų, gyvenančių į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse, yra moterys, ir smerkdamas spaudimą, trukdantį pažangią lyčių teisių politiką, dėl ko padidėjo nepageidaujamų nėštumų ir nesaugių nėštumo nutraukimo atvejų,

P.   kadangi aplinkos apsaugos tvarumas, prekyba, ir plėtros politika bei didelis skurdo ir bado panaikinimas yra glaudžiai susiję ir kadangi kaimo neturtingųjų gerovė beveik visiškai priklauso nuo to, ar tinkamai valdomi gamtiniai ištekliai: miškai, dirvožemiai, ganyklos, jūrų ištekliai ir gėlas vanduo,

Q.   atsižvelgdamas į neseniai išleistą nerimą keliantį Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo pranešimą, kuriame konstatuojama, kad maždaug 60 proc. (15 iš 24) tirtų ekosistemos elementų yra pažeista arba naudojama netausojant, įskaitant švarų vandenį, žvejybos išteklius, oro ir vandens savaiminį valymąsi, regioninio bei vietos klimato, stichinių nelaimių, epidemijų reguliavimą ir tai, kad nuo šių ekosistemos pokyčių labiausiai kenčia skurdžiausiai pasaulio gyventojai,

R.   pripažindamas galimą Doha plėtros derybų rato poveikį ir teisingos bei nešališkos, taisyklėmis pagrįstos prekybos sistemos, sukurtos taisyti prekybos disbalansus pasaulinėje prekyboje, poreikį, ypač kai tai susiję su Afrika,

S.   pripažindamas, kad praeityje bendrabarbiavimas plėtros labui pirmiausia buvo pagrįstas strategijomis sektoriuose, ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl aiškių esamų sinergijų siekiant TPT būtų naudingesnis labiau sisteminis požiūris,

1.   pritaria Europos Komisijos apibendrintam pranešimui dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų 2000–2004 m. ir laukia ES pranešimo, kuriame bus pasiūlytos tolesnės priemonės, leidžiančios užtikrinti visišką Bendrijos paramos nukreipimą TPT įgyvendinti;

2.   pabrėžia, kad skurdo naikinimas įgyvendinant TPT ir Tūkstantmečio deklaraciją turi būti nedviprasmiškai pripažįstami ES plėtros politikos gairėmis ir tai turi aiškiai atsispindėti visuose atitinkamuose politiniuose ir teisėkūros pasiūlymuose; tačiau laikosi nuomonės, kad TPT neturi būti laikomi vien techniniais klausimais, kurie sprendžiami skiriant daugiau pinigų, nenustačius ir nepašalinus skurdo priežasčių;

3.   apgailestauja, kad nors 1−7 TPT turi aiškius galutinius terminus, o 8 TPT jo neturi;

4.   pabrėžia ryšį tarp TPT ir nacionalinių skurdo mažinimo strategijų, makroekonominės politikos, veiksmingo viešųjų išlaidų valdymo ir suderintų gero valdymo ir geros politikos paramos priemonių;

5.   yra įsitikinęs, kad Skurdo mažinimo strategijos dokumentai (SMSD) ir Šalies strategijos dokumentai (ŠSD) galėtų būti labai svarbūs siekiant TPT, tačiau mano, kad norint padidinti jų veiksmingumą, juos reikia peržiūrėti, ir kviečia SMSD ir ŠSD puoselėti "greitas pergales", siekiant juos padaryti darnaus ir struktūrinio požiūrio dalimi; tiki, kad SMSD, paremtų TPT, rengimas turi būti atviras ir konsultatyvus, įtraukiantis visas svarbiausias nacionalinias ir tarptautines suinteresuotas šalis;

6.   tiki, kad patys gyventojai turi demokratiškai pritarti nacionalinės ir regioninės plėtros politikai, o jų atitinkami valdžios atstovai turi būti atsakingi per demokratines institucijas, o ne per pagalbą teikiančių šalių strateginių interesų diktuojamas sąlygas;

7.   tiki, kad kovoje su skurdu kiekviena šalis ar regionas turi teisę demokratiškai nustatyti savo politiką, prioritetus ir strategijas, kaip skatinti darnią maisto produkciją ir ekonominę plėtrą, pasitelkiant savo gamtinius ir žmogiškuosius išteklius bei savo pažiangiąją patirtį;

8.   pabrėžia, kad reikia imtis visų imanomų priemonių TPT įgyvendinti, o tai reiškia − skatinti kuo glaudesnį suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, ypač su nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomene, siekiant užtikrinti naujovių diegimą, reikalingus išteklius ir gebėjimus;

9.   mano, kad reikia visiškai pripažinti kiekvienos šalies teisę ir pareigą garantuoti savo gyventojams maisto išteklių saugumą, o prireikus – apsisaugoti nuo galinčio pakenkti kitų šalių eksporto;

10.   mano, kad, siekiant sustabdyti su skurdu susijusias nelaimes, pavyzdžiui, epidemijas, neraštingumą, geriamojo vandens stygių ir kanalizacijos paslaugų trūkumą, būtina konsoliduoti ir plėtoti viešąsias paslaugas;

11.   reikalauja, kad, įgyvendinant TPT, būtų laikomasi integruoto, o ne sektoriais pagrįsto požiūrio;

12.   gerai vertina tas valstybes nares, kurios pasiekė ar viršijo 0,7 proc. bendrųjų nacionalių pajamų (BNP), kartu atkreipia dėmesį į nerimą keliantį kai kurių jų siekį pradėti pagalbos lygio mažinimo procesą ir atsisakyti ankstesnių įsipareigojimų pagal tvarkaraščius;

13.   pabrėžia, kad, nors ES planuoja iki 2006 m. skirti 0,39 proc. BNP Oficialiai plėtros paramai (OPP), išlieka dideli skirtumai tarp valstybių narių indėlių, todėl ragina mažiau lėšų skiriančias valstybes nares nustatyti griežtą įsipareigojimų grafiką pasiekti 0,7 proc. iki 2015 m.;

14.   pritaria daugumos 10 naujų ES valstybių narių jau pasiektai pažangai, pasireiškiančiai ryškiu OPP lygio padidinimu, ir tikisi, kad ši tendencija išliks;

15.   pabrėžia, kad tikslas skirti 20 proc. pagrindiniam išsilavinimui ir sveikatai turi būti įtrauktas į ES ir Europos plėtros fondo biudžetą, padidinant dabar egzistuojantį tikslą 35 proc. skirti pagrindinėms socialinėms paslaugoms;

16.   remia Ekonomikos ir finansų komitete (ECOFIN) ir GAERC pateiktus pasiūlymus reguliariai vertinti, kaip siekiama OPP tikslų, skatinant valstybes nares nustatyti metinius OPP tikslus bendrai pagalbai ir pagalbai MIŠ;

17.   ragina Komisiją peržiūrėti savo lėšų skyrimą plėtrai ir įsipareigoti ženkliai padidinti išlaidas plėtrai kitoje finansinėje perspektyvoje;

18.   ragina ES imtis konkrečių veiksmų prieš skurdą, derinant prekybos, bendrabarbiavimo plėtros labui ir bendrąją žemės ūkio politikas, siekiant išvengti tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio besivystančių šalių ekonomikai;

19.   ragina Komisiją išnagrinėti naujų finansavimo šaltinių galimybes ir be įsipareigojimo skirti OPP 0,7 proc. BNP, peržiūrėti visus alternatyvius plėtros programų finansavimo pasiūlymus;

20.   prašo mažinti skolas, palaipsniui likviduojant skolas stipriai įsiskolinusioms šalims, ypač MIŠ, kurių vyriausybės gerbia žmogaus teises, gero valdymo principą ir teikia prioritetą skurdo naikinimui;

21.   ragina atleidimą nuo skolų grąžinimo susieti ne tik su kreditų eksporto santykiais, bet ir su TPT poreikiais;

22.   ragina ES užtikrinti atitinkamą tarptautinį finansavimą besivystančių šalių piliečius kamuojančių ligų tyrimams, kuriems šiuo metu skiriama nepakankamai lėšų;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, siekiant skatinti santykių prognozavimą, savitarpio pasitikėjimą ir abipusius įsipareigojimus;

24.   tvirtai tiki, kad AKR ir ES šalys, kartu spręsdamos korupcijos ir nelegalių finansinių veiksmų problemas pagal Kotonu partnerytės susitarimo nuostatas, didžiai prisideda prie kovos su skurdu, nusikaltimais ir terorizmu, kartu kuria politinį stabilumą ir skatina socialinę bei ekonominę plėtrą;

25.   pabrėžia viešųjų finansų valdymo kompiuterizacijos svarbą platesnės elektroninės vyriausybės sistemos ribose, kad būtų efektyviau susidorojama su neveiksminga biurokratija ir išvengiama skaidrumo trūkumo;

26.   ragina Komisiją aktyviau stengtis, kad valstybės narės ir Komisija, bendradarbiaudamos plėtros labui, kuo labiau papildytų viena kitą, remdamosi lyginamaisiais kiekvienos pagalbą teikiančios šalies pranašumais;

27.   pritaria tokioms iniciatyvoms, kaip ES pagalbą teikiančių šalių atlasas, kuriomis siekiama koordinuoti valstybių narių paramą plėtrai, ir skatina Komisiją pabaigti ir patobulinti šią priemonę taip, kad ji galėtų būti naudojama nustatant sritis, kuriose pažanga ir suderinamumas gali būti pasiektas greičiausiai;

28.   atsižvelgdamas į šias iniciatyvas, ragina prisiimti konkrečius harmonizavimo įsipareigojimus bei vykdymo tvarkaraščius, ir kurti valstybinio lygio partnerių stebėsenos rodiklius bei dalyvavimo gaires;

29.   atkreipia dėmesį į galimybes, atsiradusias dėl informacijos ir komunikacijų technologijų (IKT) revoliucijos, galinčias padėti spręsti tam tikras skurdo problemas, pavyzdžiui, IKT švietimui, IKT geresnės sveikatos priežiūrai, IKT geram valdymui ir t. t.;

30.   pabrėžia modernių energijos paslaugų prieinamumo neturtingiesiems svarbą; taip pat pripažįsta, kad besivystančios šalys neturi kartoti industrinių šalių klaidų, todėl joms reikia ypatingos paramos investuojant į švarias ir efektyvias energijos technologijas;

31.   ragina Komisiją padidinti finansavimą ir nustatyti pasaulinį plėtros švietimo ir informavimo planą TPT pagrindu;

32.   ragina visas ES valstybes nares visiškai įgyvendinti 2003 m. vasario 25 d. Romos deklaracijos dėl harmonizavimo įsipareigojimus gerinti paramos teikimą ir iš esmės atrišti paramą;

33.   ragina Komisiją užtikrinti ES lyderės poziciją sprendžiant nemokamo ir privalomo pagrindinio išsilavinimo klausimą, teigia, kad jis turi būti derinamas su naujais ištekliais ir tikslingesniu esamų išteklių panaudojimu;

34.   yra įsitikinęs, kad TPT siekis iki 2015 m. perpus sumažinti skurdą ir badą, teikiant visiems nemokamą išsilavinimą ir gerinant sveikatos priežiūros prieinamumą, tėra iliuzija, kadangi besivystančios šalys skoloms apmokėti išleidžia keturiskart daugiau pinigų nei pagrindinėms socialinėms paslaugoms;

35.   tvirtina, kad pagrindinis Pasaulio banko švietimo greitos iniciatyvos iššūkis yra išorės finansavimo trūkumas, todėl Komisija turi siekti padidinti finansavimą švietimui ir greitai iniciatyvai;

36.   pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį mergaičių išsilavinimui, kadangi išsilavinusios mergaitės turės mažesnes ir sveikesnes šeimas bei padės kelti našumą ir mažinti skurdą;

37.   reikalauja atkreipti ypatingą dėmesį į našlaičius ir našlaites bei vaikus, kuriems tenka patirti socialinę atskirtį ir kuriuos ypač stipriai paliečia nevienodas mokslo prieinamumas;

38.   ragina Komisiją ištirti, kaip kuo skubiau pozityviai prisidėti paruošiant paketus, į kuriuos įeitų antimaliariniai lovų tinkleliai, vakcinavimas per Pasaulinį vakcinacijos ir imunizacijos aljansą (GAVI) ir, kadangi tai nėra blogiausia priemonė kovojant prieš ŽIV bei AIDS, prezervatyvų platinimas; šioje srityje ES valstybės narės galėtų prisidėti kiekvienos šalies lygmeniu; pabrėžia, kad siekiant šiuos veiksmus paversti darnaus požiūrio dalimi, jie turi būti įtraukti į ilgalaikę strategiją;

39.   prašo Komisijos vadovauti kovai su maliarija, kaupti lėšas ir imtis tinkamų ir visapusiškų priemonių kontroliuoti ir ilgu laikotarpiu išnaikinti šią pandemiją, ypač akcentuojant prevencinius veiksmus;

40.   ypač reikalauja, kad siekiant paspartinti vakcinų tyrimus būtų atliekama daugiau visuomenės tyrimų ir mobilizuojamas privatus sektorius;

41.   akcentuoja, kad siekiant sėkmingo visos sveikatos politikos įgyvendinimo besivystančiose šalyse pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti prieinamos ir įperkamos;

42.   remia Komisijos susitarimą dėl prieinamos ir įperkamos medicininės pagalbos ir pabrėžia išsamaus TRIPS įgyvendinimo analizės būtinumą;

43.   ragina finansuoti kritines sveikatos situacijas besivystančiose šalyse, o valstybių vyriausybes suteikti prioritetą sveikatos apsaugai;

44.   nurodo, kad visuomenės sveikatai yra gyvybiškai svarbu geriamasis vanduo ir subalansuota mityba; todėl teigia, kad galimybė gauti geriamojo vandens yra esminis veiksnys, leidžiantis įveikti skurdą ir ligas, kurios atsiranda būtent dėl geriamojo vandens trūkumo;

45.   ragina besivystančias šalis atkurti viešąsias paslaugas ir sveikatos apsaugos sistemas ir tiki, kad Europos pagalba pirmiausia turi būti naudojama remti besivystančių šalių pastangas sustiprinti žmogiškųjų išteklių, institucinius ir infrastruktūros gebėjimus;

46.   ragina iš esmės padidinti medikų skaičių, nes jų paruošiama mažiau negu palieka darbą;

47.   ragina ES padidinti įnašą į Pasaulinį sveikatos fondą, nes 2005 m. pažadėti pinigai sudaro tik 1/4 reikalingos sumos, ragina ES ir kitas organizacijas vengti pastangų dubliavimo bei skatinti kurti savo nacionalinę politiką ŽIV, AIDS ir TBC klausimais;

48.   ragina ES tęsti lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių gynimo politiką, išlaikant visų lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų, įskaitant šeimos planavimą, lytiškai plintančių ligų gydymą ir saugaus nėštumo nutraukimo paslaugas, kur tokios paslaugos yra legalios, finansavimo lygį;

49.   ragina iki 2015 m. pasiekti, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos pagal 5 TPT būtų prieinamos visiems, ir nustatyti reikiamus rodiklius, užtikrinančius tokią pačią ar greitesnę neturtingųjų ir kitų menkinamų ar pažeidžiamų grupių pažangą; taip pat ragina tinkamai nustatyti reikiamus rodiklius likusiems septyniems TPT;

50.   pabrėžia, kad visose Komisijos programose ir vertinimuose būtinas teisėmis grindžiamas požiūris į vaikus, o vaikų teisių turi sistematiškai būti paisoma visose programose ir priemonėse, nes vaikų teisės yra kompleksinis klausimas;

51.   yra įsitikinęs, kad EB plėtros politikoje didesnis dėmesys turi būti skiriamas specifiniams lyčių klausimams, laikytiniems pagrindiniais teisių ir valdymo kriterijų, taikomų pagal Kotonu susitarimą ir kitur, klausimais;

52.   tvirtina, kad reikia liautis menkinti moteris ir suteikti joms galimybę vaidinti svarbų vaidmenį kuriant ir prižiūrint TPT pagrįstas skurdo mažinimo strategijas ir kitas gyvybiškai svarbias pagrindines reformas, ypač susijusias su regionine ir vietos valdžia;

53.   pritaria ir palaiko Komisijos ketinimą stiprinti ryšius su Afrika glaudžiai bendradarbiaujant su Naująja Afrikos vystymo partneryste, Afrikos Sąjunga ir naujomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Afrikos Komisija, ir jį remia;

54.   pakartotinai patvirtina ES sutarties 178 straipsnyje suformuluotą poreikį Bendrijai apsvarstyti, jei reikia – atliekant poveikio analizes, ar kiti politiniai veiksmai nekliudys plėtros politikos tikslams;

55.   ragina parengti pilną dabartinės prekybos liberalizavimo politikos poveikio badui ir skurdui besivystančiose šalyse įvertinimą ir reikalauja, kad šio įvertinimo rezultatai būtų panaudoti aiškioms plėtros bendradarbiavimo gairėms suformuluoti;

56.   tvirtina, kad įgyvendinant 7 TPT šalies lygmeniu turi būti skiriama pakankamai dėmesio aplinkai, įtraukiant aplinkosaugą bei subalansuotą plėtrą į regioninius ir ŠSD;

57.   pabrėžia, kad gyvybę palaikančių sistemų, pavyzdžiui, naudingų dirvožemių, miškų ir jūrų išteklių apsauga ir atkūrimas, taip pat patikimas gėlo vandens išteklių valdymas yra neapsakomai svarbi skurdo mažinimo programų dalis, ir jis turi būti ES bendradarbiavimo plėtros labui prioritetas;

58.   visiškai sutinka su Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo pranešimo išvadomis, kad tolesnis pasaulio ekosistemų naikinimas trukdys įgyvendinti TPT; taip pat pripažįsta, kad plataus masto nuosmukiui sulaikyti reikia žymių politikos ir institucinių pokyčių, ir ragina Komisiją įtraukti detalias šio pranešimo rekomendacijas į savo apibendrintą pranešimą bei ateities darbo planus;

59.   prašo Tarybos sukviesti Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos valdančiąją tarybą ir užtikrinti, kad per TPT aukščiausio lygio susitikimą 2005 m. rugsėjo mėnesį būtų nuodugniai peržiūrėti iki šiol vykdytos prekybos liberalizavimo politikos padariniai socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, siekiant užtikrinti, kad vykdoma politika kuo veiksmingiau padėtų likviduoti skurdą;

60.   primena, kad sąžiningomis taisyklėmis prekyba, nors ir nebūdama tinkamiausia skurdo panaikinimo priemone, per įtaką ekonomikos augimui gali padėti siekti TPT;

61.   atkreipia dėmesį į naujausius JTPPK ir kitų institucijų atliktus tyrimus, kurių rezultatai rodo, kad plataus masto prekybos liberalizavimas MIŠ pernelyg retai ilgesniam laikui ir ženkliai padėdavo sumažinti skurdą bei paskatindavo besivystančių šalių, ypač Afrikos šalių, eksporto ir importo kainų indeksų santykio sumažėjimą;

62.   ragina Komisiją kiek įmanoma labiau pakoreguoti vykdomą bendradarbiavimo ir prekybos politiką siekiant padėti besivystančių šalių vyriausybėms išlaikyti ir plėtoti viešąsias paslaugas, ypač tas, kuriomis visiems gyventojams užtikrinamas prieinamumas geriamojo vandens, sveikatos priežiūros paslaugų, išsilavinimo, transporto ir energijos;

63.   pakartoja, įvertinęs diskusijas dėl liberalizavimo padarinių vandens sektoriui, kad reikia vadovautis principu, jog su vandeniu susijusias paslaugas turi teikti ir kontroliuoti valstybė, o šio principo apsaugą turi užtikrinti atskirų šalių, regionų ir vietos valdžios institucijos, ir ragina Europos Komisiją laikytis šio požiūrio;

64.   dar kartą patvirtina, kad, kaip teigiama Europos Parlamento 2004 m. kovo 11 d. rezoliucijoje(3) dėl vidinės rinkos strategijos, vanduo yra bendras žmonijos išteklius, o teisė gauti vandens, ypač skurdžiausiuose pietų kraštuose, turi pagrindinės žmogaus teisės, kurią reikia skatinti ir ginti, elementų;

65.   apgailestauja, kad nėra numatyta žemės ūkio eksporto subsidijų panaikinimo tvarkaraščio; todėl mano, kad Europos Parlamentas turi imtis veiksmų, kad toks tvarakraštis būtų sukurtas;

66.   ragina ES ir kitų industrinių šalių vadovus imtis konkrečių veiksmų siekiant TPT per eksporto rėmimo, kenkiančio vietinei maisto pramonei ir ekonominei plėtrai, nutraukimą;

67.   prašo Komisijos labiau išplėsti dabartinių PPO derybų turinį plėtros srityje daugiau dėmesio skiriant vieniems iš veiksmingiausių skurdo likvidavimo veiksnių – maisto saugumui bei užimtumui kaimo vietovėse, inter alia PPO susitarime dėl žemės ūkio numatant "Pasiūlymų dėl plėtros rinkinį" (angl. Development Box), kad skurdesnės šalys galėtų geriau spręsti maisto išteklių saugumo klausimus ir išsaugoti kaimo vietovių pragyvenimo šaltinius, ir visiškai nutraukiant subsidijas ES žemės ūkio produktų eksportą;

68.   pritaria Komisijai, kuri, atsižvelgdama į besivystančių šalių susirūpinimą dėl prekybos ir mainų liberalizavimo poveikio, pripažino specialių ir diferencinių procedūrų poreikį;

69.   prašo Komisijos remti neatidėliotiną PPO reformą, kuria siekiama aplinkos tausojimui ir skurdo likvidavimui skirti svarbią vietą derybų dėl prekybos darbotvarkėje, ir praktiškai stiprinti tikrai ypatingas ir diferencines procedūras (S&D).

70.   prašo Komisijos į apibendrintame TPT pranešime numatytą prioritetinę veiklą įtraukti ES veiklą, skirtą pagrindinių produktų kainoms stabilizuoti, įskaitant tarptautinio tiekimo valdymo mechanizmų peržiūrėjimą, pritarimą pasiūlymams įtraukti pagrindinių produktų kainas į dabartinį PPO derybų ratą ir prisidėjimą finansuojant JTPPK pasiūlytą įkurti Veiklos grupę dėl pagrindinių produktų;

71.   primena, kad derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pabaigoje kiekviena AKR šalis nuo 2007 m. prekybiniuose santykiuose turės mažiau palankias sąlygas negu nustatyta dabartiniais susitarimais, ir kad nėra jokių išankstinių garantijų ir įsipareigojimų iki 2007 m. pasirašyti bet kokį EPS;

72.   prašo Komisijos, atsižvelgiant į derybų dėl EPS su AKR partneriais rezultatus, užtikrinti, kad šie susitarimai būtų AKR šalių plėtros ir skurdo mažinimo priemonėmis, kuriomis inter alia būtų toliau išlaikomos nevienodos sąlygos patenkant į rinką, kad AKR partneriams būtų užtikrinta tinkama vieta pasaulio prekyboje, daug dėmesio skiriama tiekiančiosios šalies suvaržymams ir tam tikrų svarbių produktų apsaugos priemonėms bei stiprinamos jau dedamos regioninės integracijos pastangos, ir imtis iniciatyvos peržiūrėti ar išaiškinti Bendro susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) 24 straipsnį;

73.   ragina atsižvelgti į tai, kad AKR šalys dažnai yra labiau priklausomos nuo būtiniausių vartojimo prekių, kurioms lemiamą įtaką daro kainų svyravimai ir tarifų didinimas, pabrėžia diversifikacijos, apdirbamosios pramonės ir MVĮ vystymo tose šalyse svarbą;

74.   ragina Komisiją pereinamuoju laikotarpiu remti komercinio nevienodų sąlygų sudarymo principą, kuriuo turi būti pagrįsti industrinių ir besivystančių šalių santykiai, ir lanksčiau elgtis su AKR šalimis EPS derybų metu jų finansinių, plėtros ir prekybos poreikių atžvilgiu bei užtikrinti, kad EPS realiai taptų tvarios plėtros priemone AKR šalyse;

75.   ragina Komisiją sukurti veiksmingas EPS alternatyvas, pavyzdžiui, tęsti iniciatyvą "Viskas išskyrus ginklus" visose ne MIŠ šalyse arba patobulinti ES LBS+ pasiūlymą toms AKR šalims, kurios nepareikš noro sudaryti EPS;

76.   pabrėžia prekybos gebėjimų didinimo svarbą ir papildomų šaltinių iš ES poreikį siekiant padidinti AKR šalių gebėjimą nustatyti poreikius ir strategijas, vesti derybas ir remti regioninę integraciją bei padėti šiame procese, ir ypač didinti diversifikaciją bei remti regioninę integraciją ir, skatinant gamybą, tiekimą, prekybos gebėjimus ir kompensuojant sureguliavimo išlaidas, pasiruošti liberalizacijai ir padidinti jų gebėjimą pritraukti investicijas;

77.   pabrėžia, kad didinti vietos rinkų prekybos gebėjimus yra ne mažiau svarbu nei leisti patekti į rinką, ir kad diversifikacijos ir paramos tikslais turi būti suteiktas tinkamas finansavimas, ypač bananų, ryžių ir cukraus atžvilgiu;

78.   pabrėžia, kad Taryba turi kuo skubiau įgyvendinti 2003 m. rugpjūčio 30 d. PPO sprendimą dėl Dohos deklaracijos 6 punkto dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos, bei reikalauja, kad Komisija ragintų valstybes nares kuo greičiau iki galo įgyvendinti naująsias taisykles;

79.   pabrėžia, kad Taryba turi greičiau priimti sprendimus dėl ES jautriųjų produktų prekybos politikos;

80.   ragina Komisiją teikti daugiau pagalbos su prekyba susijusioms sritims ir skatinti gebėjimų, kurių būtinai reikia skurdžiausioms šalims, kad šios galėtų įveikti dėl rinkos liberalizavimo didėjančią konkurenciją, stiprinimą;

81.   ragina peržiūrėti Europos investicijų banko įstatus ir įgaliojimus sukuriant specializuotą, tik už plėtrą atsakingą skyrių;

82.   yra įsitikinęs, kad TPT neįmanoma įgyvendinti be nuoseklios politikos moterų, vaikų, senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų atžvilgiu;

83.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir stojančių šalių vyriausybėms ir parlamentams, Tarpparlamentinei sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir EBPO Plėtros paramos komitetui.

(1) OL C 131 E, 2003 6 5, p. 167.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0008.
(3) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 857.

Teisinė informacija - Privatumo politika