Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2500/2001, kad būtų galima įgyvendinti Bendrijos pagalbą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą (KOM(2004)0814 – C6-0026/2005 –2004/0285(CNS))

P6_TA(2005)0140 A6-0093/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2004)0814)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 181 a straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0026/2005),

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0093/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Turkijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) Dar nepaskelbtas OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (KOM(2004)0625 – C6-0009/2005 – 2004/0216(CNS))

P6_TA(2005)0141 A6-0081/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0625)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 170 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmą sakinį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, pagal kurią Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6–0009/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0081/2005),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Brazilijos Federacinės Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Meksikos valstijų mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (KOM(2004)0802 – C6-0035/2005 – 2004/0274(CNS))

P6_TA(2005)0142 A6-0080/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0802)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 170 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmą sakinį,

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, pagal kurią Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0035/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A6-0080/2005),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Jungtinių Meksikos valstijų vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu sudaryti Protokolą prie susitarimo tarp Europos bendrijos ir jos valstybių narių iš vienos pusės, ir Šveicarijos Konfederacijos iš kitos pusės, dėl laisvo asmenų judėjimo, atsižvelgiant į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie šio susitarimo joms įstojus į Europos Sąjungą (12585/2004 – KOM(2004)0596 – C6-0247/2004 – 2004/0201(AVC))

P6_TA(2005)0143 A6-0058/2005

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0596)(1),

–   atsižvelgdamas į protokolą prie susitarimo tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos (12585/2004)(2),

–   atsižvelgdamas į prašymą pritarti, kurį Taryba pateikė pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antruoju sakiniu ir 310 straipsniu (C6-0247/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0058/2005),

1.   pritaria protokolo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar neskelbta OL. (2) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno informacinės sistemos (14238/1/2004 – C6-0007/2005 – 2003/0198(COD))

P6_TA(2005)0144 A6-0084/2005

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (14238/1/2004 – C6-0007/2005)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0510)(3) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į EP darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0084/2005),

1.   pritaria bendrajai pozicijai su pakeitimais;

2.   paveda Pirmininkui perduoti poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per antrąjį svarstymą 2005 m. balandžio 28 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005, iš dalies keičiantį Konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie Šengeno informacinės sistemos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (4),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (5),

kadangi:

1)   1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (6) 9 straipsnyje nustatoma, kad įgyvendindamos tą direktyvą valstybės narės padeda viena kitai ir dvišaliu arba daugiašaliu lygiu gali keistis informacija, ypač tais atvejais, kai prieš transporto priemonės registraciją turi būti patikrinamas tos transporto priemonės teisinis statusas toje valstybėje narėje, kurioje ta transporto priemonė buvo anksčiau registruota. Šio tikrinimo tikslais gali būti naudojamas elektroninis tinklas.

(2)  Šengeno informacinė sistema (arba – SIS), sukurta pagal 1990 m. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo(7) IV antraštinės dalies nuostatas (toliau – 1990 m. Šengeno konvencija) ir integruota į Europos Sąjungos sistemą protokolu, pridėtu prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, yra elektroninis tinklas tarp valstybių narių ir joje, inter alia, yra duomenys apie pavogtas, pasisavintas arba dingusias autotransporto priemones, kurių variklio tūris yra didesnis kaip 50 kubinių centimetrų. Pagal 1990 m. Šengeno konvencijos 100 straipsnį į SIS įvedami duomenys apie autotransporto priemones, kad jos būtų konfiskuotos arba panaudos kaip įrodymai baudžiamojoje byloje.

3)   2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 2004/919/EB dėl kovos su tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, susijusiais su transporto priemonėmis(8), apima SIS naudojimą kaip teisėsaugos strategijos kovai su nusikaltimais, susijusiais su transporto priemonėmis, sudėtinę dalį.

(4)  Pagal 1990 m. Šengeno konvencijos 101 straipsnio 1 dalį prieigą prie duomenų, įtrauktų į SIS ir teisę tiesiogiai atlikti tokių duomenų paiešką turi tik institucijos, atsakingos už pasienio kontrolę ir kitus šalyje policijos ir muitinės atliekamus tikrinimus ir tokių tikrinimų koordinavimą.

5)   1990 m. Šengeno konvencijos 102 straipsnio 4 dalis nurodo, kad duomenų iš esmės negalima naudoti administravimo tikslams.

(6)  Šiuo tikslu aiškiai nurodytos tarnybos, kurios valstybėse narėse atsakingos už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, turėtų turėti galimybę susipažinti su į SIS įtrauktais duomenimis apie autotransporto priemones, kurių variklio tūris didesnis kaip 50 kubinių centimetrų, krovinines ir gyvenamąsias priekabas, kurių svoris be krovinio didesnis kaip 750 kg ir pavogtus, pasisavintus, dingusius ar pripažintus negaliojančiais transporto priemonių registracijos liudijimus ir transporto priemonių numerius, kad jos galėtų patikrinti, ar joms registruoti pateiktos transporto priemonės nebuvo pavogtos, pasisavintos arba dingusios. Šiuo tikslu būtina priimti taisykles, suteikiančias šioms tarnyboms prieigą prie šių duomenų, ir leisti joms naudoti šiuos duomenis konkrečiu administravimo tikslu: siekiant tinkamai išduoti transporto priemonių registracijos liudijimus.

(7)  Valstybės narės turi imtis reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog sėkmingos paieškos atveju būtų imamasi 1990 m. Šengeno konvencijos 100 straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių.

8)   2003 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rekomendacijoje Tarybai dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) pabrėžiamos tam tikros svarbios problemos ir aplinkybės dėl SIS plėtojimo, ypač atkreipiant dėmesį į privačių įstaigų, tokių kaip transporto priemonių registracijos tarnybų, prieigą prie SIS.

(9)  Jeigu valstybės narės tarnybos atsakingos už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą nėra vyriausybinės tarnybos, prieiga prie SIS turėtų būti suteikta netiesiogiai, t. y. per tarpininkaujančią instituciją, nurodytą 1990 m. Šengeno konvencijos 101 straipsnio 1 dalyje, privalančią užtikrinti priemonių, kurių imasi šios valstybės narės pagal tos Konvencijos 118 straipsnį, laikymąsi.

10)   1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9), ir 1990 m. Šengeno konvencijos nuostatose nustatytos specialios taisyklės dėl duomenų apsaugos, kurios papildo ar paaiškina direktyvoje nustatytus principus, taikomos valstybių narių institucijoms ar tarnyboms, atsakingoms už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, tvarkant asmens duomenis.

(11)  Kadangi šio reglamento tikslo, ypač siekiant valstybių narių tarnyboms, atsakingoms už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, suteikti prieigą prie SIS tam, kad palengvinti jų užduotis pagal Direktyvą 1999/37/EB, valstybės narės dėl SIS, kaip bendros informacinės sistemos, pobūdžio negali deramai pasiekti, ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(12)  Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas pakankamas laikotarpis imtis praktinių priemonių, reikalingų šio reglamento taikymui.

(13)  Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, priskiriamos sričiai, nurodytai 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (10) 1 straipsnio G punkte.

(14)  Šveicarijos atžvilgiu, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibūdinta Europos Sąjungos, Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(11), priskiriamos sričiai, nurodytai Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte, skaitant kartu su 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo 2004/860/EB dėl to susitarimo pasirašymo Europos Bendrijos vardu ir tam tikrų nuostatų laikino taikymo(12) 4 straipsnio 1 dalimi.

(15)  Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(16)  Šis sprendimas yra Šengeno acquis pagrindu priimtas ar kitaip su ja susijęs aktas, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1990 m. Šengeno konvencijos IV antraštinėje dalyje įterpiamas šis straipsnis:

102a straipsnis

1.  Nepaisant 92 straipsnio 1 dalies, 100 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio 1 ir 2 dalies, 102 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies, valstybių narių tarnybos, atsakingos už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, kaip nurodyta 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų*, turi prieigos teisę prie toliau minimų įtrauktų į SIS duomenų, vien tik siekiant patikrinti ar joms registruoti pateiktos transporto priemonės buvo pavogtos, pasisavintos arba dingusios:

Laikantis 2 dalies, minėtų tarnybų prieigą prie šių duomenų reglamentuoja kiekvienos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai.

2.   1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios yra vyriausybinės tarnybos, turi teisę tiesiogiai atlikti toje dalyje nurodytų, įtrauktų į SIS duomenų paiešką.

1 dalyje nurodytos tarnybos, kurios yra nevyriausybinės tarnybos, turi prieigą prie toje dalyje nurodytų, įtrauktų į SIS duomenų tik per tarpininkaujančią instituciją, kaip nurodyta 101 straipsnio 1 dalyje. Ta institucija turi teisę tiesiogiai atlikti duomenų paiešką ir juos perduoti toms tarnyboms. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad tarnybos ir jų darbuotojai būtų įpareigoti laikytis visų apribojimų dėl jiems valdžios institucijos perduotų duomenų leistino naudojimo.

3.   100 straipsnio 2 dalis netaikoma paieškai, kuri atliekama pagal šį straipsnį. Nacionalinė teisė reglamentuoja 1 dalyje nurodytų tarnybų vykdomą informacijos, kuri atskleista atlikus paiešką Šengeno informacinėje sistemoje ir dėl kurios kyla įtarimų dėl nusikaltimo, perdavimą policijai ar teisminėms institucijoms.

4.  Kiekvienais metais Taryba, paprašiusi jungtinės priežiūros institucijos, įsteigtos pagal 115 straipsnį dėl duomenų apsaugos taisyklių, nuomonės, pateikia ataskaitą Europos Parlamentui dėl šio straipsnio įgyvendinimo. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija ir statistika apie naudojimąsi šiuo straipsniu ir jo įgyvendinimo rezultatus, be to, nurodoma, kaip buvo taikomos duomenų apsaugos taisyklės.

________________________________

* OL L 138, 1999 6 1, p.57. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/127/EB (OL L 10, 2004 1 16, p.29).

2 straipsnis

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo ....(13)

3.  Toms valstybėms narėms, kuriose Šengeno acquis nuostatos, susijusios su SIS dar nėra taikomos, šis Reglamentas taikomas per šešis mėnesius po dienos, kurią šios nuostatos joms įsigalioja, kaip nurodyta šiuo tikslu pagal taikytinas procedūras priimtame Tarybos sprendime ... .

4.  Šio reglamento turinys tampa privalomas Norvegijai praėjus 270 dienų nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.  Nepaisant Šengeno asociacijos susitarimo su Norvegija ir Islandija(14) 8 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytų reikalavimų pranešimui, Norvegija iki 4 dalyje nurodytos dienos praneša Tarybai ir Komisijai, kad įvykdyti konstituciniai reikalavimai, kad šio reglamento turinys jai taptų privalomas.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta OL. (2) OL C 103 E, 2004 4 29, p. 794. (3) Dar nepaskelbta OL. (4) OL C 110, 2004 4 30, p. 1 (5) 2004 m. balandžio 1 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 103 E, 2004 4 29, p. 794), 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos bendroji pozicija.(dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija. (6) OL L 138, 1999 6 1, p. 57. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/127/EB (OL L 10, 2004 1 16, p.29). (7) OL L 239, 2000 9 22, p. 19. Konvencija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 871/2004 (OL L 162, 2004 4 30, p. 29) (8) OL L 389, 2004 12 30, p. 28. (9) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (10) OL L 176, 1999 7 10, p. 31. (11) Tarybos dokumentą 13054/04 galima rasti adresu http://register.consilium.eu.int. (12) OL L 370, 2004 12 17, p. 78. (13) * * 6 mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo dienos. (14) OL L 176, 1999 7 10, p.36.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos (KOM(2003)0550 – C5-0447/2003 – 2003/0210(COD))

P6_TA(2005)0145 A6-0061/2005

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0550)(1),

–   atsižvelgdamas į EB Sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C5-0447/2003),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio komiteto nuomones (A6-0061/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji šį pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. balandžio 28 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo cheminės taršos ir jo būklės blogėjimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi EB sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Požeminis vanduo yra vertingas gamtos išteklius, kuris vien dėl to turi būti saugomas nuo būklės blogėjimo ir cheminės taršos. Tai ypač svarbu ekosistemose, kurios priklauso nuo požeminio vandens, ir požeminio vandens naudojimui žmonėms vartoti skirto vandens tiekime.

(2)  Požeminį vandenį būtina saugoti taip, kad geros kokybės geriamasis vanduo būtų išgaunamas paprastu valymu, kaip nurodyta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(5), 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytuose principuose.

(3)  Siekiant geresnių požeminio vandens ekosistemų kokybės ir apsaugos standartų, turėtų būti atlikti tyrimai. Jei būtina, į gautus rezultatus turėtų būti atsižvelgta įgyvendinant arba peržiūrint šią direktyvą.

4)   2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(6), numatytas tikslas pasiekti tokios vandens kokybės, kuri neleistų pasireikšti žymiam poveikiui ir pavojui žmonių sveikatai ir aplinkai.

(5)  Požeminis vanduo yra lengviausiai pažeidžiamas ir didžiausias gėlojo vandens telkinys ES bei pagrindinis viešojo geriamojo vandens tiekimo šaltinis. Apsaugos nuo naujų teršalų nuotėkio, išmetimo ir nuostolių lygis turi bent jau prilygti geros cheminės būklės paviršinio vandens apsaugos lygiui. Tarša ir kokybės blogėjimas dažnai sukelia neatitaisomą žalą.

(6)  Kad būtų apsaugota aplinka ir ypač žmonių sveikata, būtina užkardyti ir mažinti žalingą teršalų koncentraciją požeminiame vandenyje bei jos vengti.

(7)  Direktyva 2000/60/EB, nustatomos orientacinės nuostatos, skirtos požeminiam vandeniui apsaugoti ir išsaugoti. Tos direktyvos 17 straipsnyje numatyta, kad būtina patvirtinti požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės priemones, įskaitant geros cheminės būklės nustatymo kriterijus ir reikšmingų bei nuolatinių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijų ir pradinio tendencijos keitimo taško nustatymo kriterijus.

(8)  Taip pat būtina nustatyti kriterijus, skirtus įvertinti vandeningųjų sluoksnių vandens rezervų mažėjimo poveikį aplinkai. Pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį būtina stebėti vandens telkinių kiekybinę būklę.

(9)  Siekiant sukurti požeminio vandens telkinių cheminės būklės vertinimo kriterijus, reikėtų nustatyti kokybės standartus ir vertinimo metodus.

(10)  Siekiant užtikrinti požeminio vandens apsaugą, kai kuriose srityse gali reikėti keisti ūkininkavimo ar miškininkystės metodus, o tai galėtų lemti pajamų praradimą. Į šį aspektą būtina atsižvelgti rengiant kaimo plėtros planus pagal reformuotą BŽŪP.

(11)  Reikėtų ištirti valstybių narių taikomų skirtingų požeminio vandens kokybės standartų poveikį aplinkos apsaugos lygiui ir vidaus rinkos funkcionavimui.

(12)  Būtina nustatyti reikšmingų ir nuolatinių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijų, reikšmingo vandens telkinių dydžio mažėjimo tendencijų ir pradinio tendencijos keitimo taško nustatymo kriterijus, atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį atitinkamoms vandens ekosistemoms arba nuo jų priklausomoms sausumos ekosistemoms.

(13)  Direktyvos 2000/60/EB 22 straipsnio 2 dalies trečiąja įtrauka nuo 2013 m. gruodžio 22 d. bus panaikinta 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų sukeltos taršos(7). Būtina užtikrinti Direktyvoje 80/68/EEB numatyto apsaugos nuo tiesioginio ir netiesioginio teršalų išleidimo į požeminį vandenį režimo nenutrūkstamumą nustatant ryšį su atitinkamomis Direktyvos 2000/60/EB nuostatomis arba jas įtraukiant į šią direktyvą, kad būtų išlaikyta teisinė pozicija.

(14)  Būtina patikslinti, kokių medžiagų išleidimas turi būti užkardytas ir ribojamas, ypač atsižvelgiant į mokslo žinias dėl problemiškų medžiagų, pavyzdžiui, vidaus sekreciją veikiančių medžiagų(8).

(15)  Pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies f punktą požeminio vandens telkimas ir jo išteklių atkūrimas laikytini leistinais metodais, kuriems būtinas leidimas, ir pripažintini tinkamu vandens išteklių valdymo būdu.

(16)  Kai įmanoma, valstybės narės turėtų naudoti esamas statistines procedūras, jei jos atitinka tarptautinius standartus ir ilgainiui padeda palyginti valstybių narių monitoringo rezultatus.

(17)  Būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones laikotarpiui nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos iki Direktyvos 80/68/EEB panaikinimo datos.

(18)  Priemonės, kurių reikia šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu Nr. 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(9),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje patikslinamas Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nustatytas reikalavimas užkardyti arba riboti teršalų išleidimą į požeminį vandenį ir visų požeminio vandens telkinių būklės blogėjimą.

Šioje direktyvoje, kuria tobulinama Direktyva 2000/60/EB, daroma prielaida, kad valstybės narės ir už tvarų vandens išteklių valdymą atsakingos institucijos imsis visų reikiamų priemonių požeminio vandens telkinių būklei apibūdinti ir peržiūrėti. Šios priemonės, išdėstytos Direktyvos 2000/60/EB II priedo 2 punkte, IV ir V prieduose, apima požeminio vandens telkinių vietos ir ribų, jų geologinių ir hidrologinių savybių, vandens išteklių atkūrimo ir papildymo galimybių, vandens gavybos vietų, vandens ėmimo vietų bei pernelyg didelio naudojimo ir taršos rizikų apibūdinimą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

7.   "anksčiau užterštos vietos" – tai nebenaudojami atliekų šalinimo įrenginiai ir kitos vietos, kuriose buvo perdirbamos, laikomos ar saugomos atliekos (senosios saugojimo vietos), ir nebenaudojamų įrenginių vietos bei kitos vietos, kuriose buvo tvarkomos atliekos, galėjusios sukelti dirvožemio ir požeminio vandens taršą kaip sutelktieji šaltiniai, kurioms iki šiol nebuvo taikoma ES teisė;

3 straipsnis

Geros cheminės požeminio vandens telkinio būklės vertinimo ir nustatymo kriterijai

Požeminio vandens kokybės standartai, taikomi nustatant gerą cheminę būklę, remiasi žmogaus ir aplinkos toksikologiniais kriterijais, kuriais grindžiamas Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 33 punkte nurodytas "taršos" apibrėžimas.

Atitikimas požeminio vandens kokybės standartams nustatomas kiekvienos požeminio vandens telkinio arba telkinių grupės, kuris (kurie) atlikus Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnyje numatytą analizę priskirtas (priskirti) rizikos grupei, monitoringo punktų monitoringo parametrus lyginant su aritmetiniu vidurkiu. Pagal pavienėse monitoringo punktuose atlikto matavimo rezultatus, neatitinkančius požeminio vandens kokybės standartų, požeminio vandens būklę galima įvertinti tik tuomet, kai I priedo A dalyje numatytą patikrą atlikę ekspertai patvirtina, kad monitoringo punktas yra reprezentatyvi vieta, pagal kurią galima spręsti apie požeminio vandens telkinio arba jo dalies užterštumo lygį.

Senai užterštos vietos požeminio vandens užterštumą vertina kompetentinga institucija po to, kai įvertinama rizika sveikatai ir aplinkai. Į vandens užterštumo įvertinimą vertinant požeminio vandens cheminę būklę neatsižvelgiama. Minėtos vietos vertinimo ir atgaivinimo kriterijai turi būti įtraukiami į upės baseino valdymo planą, numatytą Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje.

Užterštai vietai atkurti priemonių programoje gali būti numatyti atgaivinimo veiksmai ir veiksmai, kuriais siekiama neleisti plisti taršai. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 4 ir 5 dalių.

4 straipsnis

Požeminio vandens cheminės būklės vertinimas

1.  Valstybės narės laiko, kad požeminio vandens telkinys yra geros cheminės būklės, tuomet, kai požeminio vandens kokybės standartai neviršijami nei viename monitoringo punkte, įsteigtame požeminio vandens cheminei būklei įvertinti pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį ir V priedą.

2.  Jei monitoringo punkte požeminio vandens kokybės standartai viršijami, valstybės narės tiria, ar šis viršijimas reiškia, kad:

3.  Požeminio vandens telkinio cheminė būklė laikoma bloga tik tuomet, kai 2 dalyje nurodyto tyrimo metu nustatoma, kad taikoma viena arba daugiau 2 dalies a ar b punktų sąlygų.

5 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu, upės baseino rajono ar požeminio vandens telkinio arba telkinių grupės lygmeniu nustatyti požeminio vandens kokybės standartai

1.  Prireikus valstybės narės pagal šios direktyvos 3 straipsnio ir II priedo nuostatas papildomai nustato požeminio vandens kokybės standartus kiekvienam iš papildomų teršalų, kurie jų teritorijoje buvo įvertinti kaip esminiai veiksniai, lemiantys tai, kad požeminio vandens telkinį ar telkinius būtina apibūdinti kaip priklausančius rizikos grupei. Šie požeminio vandens kokybės standartai inter alia naudojami rengti Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas požeminio vandens būklės apžvalgas.

Šiuos požeminio vandens kokybės standartus galima nustatyti nacionaliniu, upės baseino rajono ar rizikos grupei priskirto (priskirtų) požeminio vandens telkinio arba telkinių grupės lygmeniu.

Valstybės narės gali numatyti, kad nustatant požeminio vandens kokybės standartus būtina atsižvelgti į natūraliai vandenyje esančių medžiagų kiekį.

2.  Atitinkamos valstybės narės, atsižvelgdamos į savo specifines nacionalines ir regionines sąlygas, bendrai nustato tarptautiniame upės baseino rajone esančių požeminio vandens telkinių kokybės standartus ir vertinimo metodus, kad būtų galima nustatyti požeminio vandens telkinio cheminės būklės vertinimo kriterijus.

Jeigu valstybėms narėms nepavyksta susitarti, jos pagal Direktyvos 2000/60/EB 12 straipsnį gali kreiptis į Komisiją, kuriai suteiktas šešių mėnesių terminas atsakymui pateikti.

3.  Vėliausiai iki 2006 m. birželio 22 d. valstybės narės pateikia Komisijai teršalų, kurių atžvilgiu jos nustatė požeminio vandens kokybės standartus, sąrašą. Apie kiekvieną sąraše nurodytą teršalą valstybės narės pateikia šios direktyvos III priedo B dalyje nurodytą informaciją.

6 straipsnis

Bendrijos lygmeniu nustatytų požeminio vandens kokybės standartų sąrašo peržiūra

7 straipsnis

Pastebimų ir ilgesnį laiką trunkančių taršos didėjimo tendencijų nustatymo kriterijai ir kriterijai, kuriuos reikia taikyti nustatant, nuo kokio lygio reikia pradėti mažinti taršos didėjimo tendencijas

Valstybės narės nustato reikšmingas ir nuolatines teršalų koncentracijos didėjimo požeminio vandens telkinyje arba telkinių grupėse tendencijas, lemiamas žmogaus veiklos poveikio, ir pagal šios direktyvos IV priedą nustato pradinį šių tendencijų keitimo tašką.

Nustačiusios reikšmingą ir nuolatinę teršalų koncentracijos didėjimo palyginti su pradine koncentracija tendenciją požeminio vandens telkiniuose, valstybės narės, siekdamos palaipsniui sumažinti požeminio vandens užterštumą ir užkardyti blogėjimą, keičia šią tendenciją vykdydamos Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnyje nurodytą priemonių programą.

Tuose požeminio vandens telkiniuose, kurie teršiami iš sutelktųjų taršos šaltinių, atliekamas specialus tam tikrų teršalų tendencijų vertinimas ir imamasi tendencijų keitimo siekiant patikrinti, kad teršalai iš užterštų vietų neplinta už tam tikro ploto ribų ir neblogina požeminio vandens cheminės būklės.

Priemonių programos gali apimti atitinkamas teisinio, administracinio ir sutartinio pobūdžio priemones. Jeigu priemonės yra vienodai tinkamos, pirmenybė prieš reguliavimo priemones teikiama sutartiniams ir bendradarbiavimo sprendimams.

8 straipsnis

Matavimo metodai

1.  Valstybės narės pateikia Komisijai išsamų kiekvienos medžiagos, kuriai nustatyti Bendrijos ar nacionaliniai požeminio vandens kokybės standartai, matavimo metodų aprašymą.

2.  Komisija nustato, ar matavimo metodus galima visiškai palyginti ir ar metodų skirtumai nelemia iškraipymų, dėl kurių ši direktyva gali būti neteisingai arba nevienodai taikoma Bendrijoje. Lemiami veiksniai yra vietinės klimato sąlygos ir dirvožemių tipai.

3.  Komisija, remdamasi savo išvadomis, patvirtina valstybių narių pateiktus matavimo metodus arba juos atmeta.

4.  Komisijai atmetus valstybės narės pateiktus matavimo metodus, ta valstybė narė pateikia peržiūrėtus matavimo metodus, kad Komisija juos patvirtintų pagal 1–3 dalis.

5.  Patvirtinti matavimo metodai valstybėse narėse pradeda galioti nuo Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnyje nustatytos datos.

9 straipsnis

Teršalų patekimo į požeminį vandenį prevencijos ir ribojimo priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad į upių baseinų rajonams skirtas priemonių programas būtų įtrauktos ne tik Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalyje numatytos pagrindinės priemonės, bet ir netiesioginio kitų VIII priedo 1–6 punktuose išvardytų teršalų išleidimo į požeminius vandenis prevencijos priemonės.

Priemonių pagal 2 pastraipą galima imtis tik tada, kai atsakingos valstybių narių įstaigos nustato, kad yra užtikrinta požeminio vandens ir ypač jo kokybės stebėsena.

Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pagrįstos pažangia aplinkosaugos praktika ir geriausia turima technologija.

Kai leidžiama netiesiogiai išleisti teršalus, kur įmanoma, atsižvelgiama į pasklidusius taršos šaltinius, turinčius poveikį požeminiam vandeniui.

Svarbesni tiesioginio ir netiesioginio išleidimo atvejai iš anksčiau užterštų vietų vertintini pagal nacionalines nuostatas. Anksčiau užterštų vietų įvertinimo ir atgaivinimo kriterijai turėtų būti nurodyti upės baseino rajono valdymo plane, numatytame Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, paskesnėse priemonių programose reikėtų numatyti atgaivinimo tikslą, kuris reikalautų santykinai nedaug sąnaudų ir bent jau užkirstų kelią tolesniam taršos plitimui. Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 4 ir 5 dalys nekeičiamos.

Valstybės narės kartu su priemonių programomis, nurodytomis Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnyje, pateikia išimčių santrauką.

10 straipsnis

Prevencijos priemonės

9 straipsnyje nurodytos prevencijos priemonės apima atitinkamos srities hidrogeologinių sąlygų, galimų dirvožemio ir podirvio valymo pajėgumų ir taršos bei pakitimų pavojaus požeminio vandens kokybei dėl teršalų išleidimo analizę, ir jų pagalba nustatoma, ar medžiagų išleidimas į požeminį vandenį yra patenkinamas sprendimas aplinkosaugos požiūriu.

11 straipsnis

Principas "teršėjas moka"

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio nuostatas valstybės narės imasi priemonių, kuriomis su požeminio vandens tarša susiję kaštai perkeliami teršėjui.

Jei vidaus rinkos gamyba ar joje parduodamų produktų naudojimas yra taršos šaltiniai, Komisija imasi priemonių pritaikyti atitinkamiems taršos šaltiniams tinkamas ir proporcingas baudas.

12 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir sklaida

Komisija valstybių narių sutikimu skatina žinomų vandeningiesiems sluoksniams charakterizuoti ir stebėti reikalingų parametrų matavimo ir apskaičiavimo metodų sklaidą bei skatina naujus mokslinius tyrimus, leidžiančius pagerinti turimas požeminio vandens telkinių ir jų kokybės monitoringo ir valdymo technologijas, įskaitant požeminio vandens ekosistemų atžvilgiu.

13 straipsnis

Šaltinių ir gydomojo vandens šaltinių apsauga

Komisija ir valstybės narės nustato bendrą metodologiją vandeningųjų sluoksnių, maitinančių šaltinius ir gydomojo vandens šaltinius, saugomoms teritorijoms apibrėžti, kad būtų užtikrinta, jog į šias teritorijas atsižvelgiama planuojant pramoninę ir urbanistinę veiklą.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Laikotarpiu nuo ...(10) iki 2013 m. gruodžio 22 d. atliekant išankstinius tyrimus ir suteikiant leidimus pagal Direktyvos 80/68/EEB 4 ir 5 straipsnius, atsižvelgiama į šios direktyvos 3, 5 ir 7 straipsniuose išdėstytus reikalavimus.

15 straipsnis

Techninis pritaikymas

Šios direktyvos II ir IV priedai gali būti pritaikyti prie mokslinės ir techninės pažangos Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir atsižvelgiant į Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalyje upių baseino valdymo planų peržiūrai ir atnaujinimui skirtą laikotarpį.

Rengiantis įgyvendinti Inspire programą, Taryba nustato bendrą metodologiją vandeningųjų sluoksnių katalogo sudarymui. Šiuo klausimu valstybės narės pradeda rinkti duomenis nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

16 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip ...(11), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

GERA CHEMINĖ BŪKLĖ – POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖS STANDARTAI

A.  Pavojuje esančių požeminio vandens telkinių klasifikavimas ir vertinimas

Remiantis atskirų monitoringo punktų vertinimo ir klasifikavimo rezultatų pristatymu pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1, 2 ir 3 pastraipų nuostatas, pavojuje esančio požeminio vandens telkinio ar telkinių grupės klasifikavimas atliekamas pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį.

Atitinkami tyrimai turi būti atlikti aukštutiniame vandeningame sluoksnyje.

B.  Geros cheminės būklės kokybės standartai

II PRIEDAS

Bendri KOKYBĖS STANDARTŲ, taikomų vertinant POŽEMINIO VANDENS cheminę būklę, NUSTATYMO KRITERIJAI

1.  Požeminio vandens kokybės standartus valstybės narės nustato vadovaudamosi šiais kriterijais:

2.  Požeminio vandens kokybės standartai parodo teršalo koncentraciją, kurią viršijus iškyla pavojus, kad:

III PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS TERŠALŲ KOKYBĖS STANDARTAI

A.1 dalis: Minimalus sąrašas teršalų, kuriems valstybės narės pagal šios direktyvos 5 straipsnio reikalavimus turi nustatyti požeminio vandens kokybės standartus

A.2 dalis: Minimalus sąrašas rodiklių, kuriems valstybės narės pagal šios direktyvos 5 straipsnio reikalavimus turi nustatyti požeminio vandens kokybės standartus

B dalis: informacija, kurią turi pateikti valstybės narės apie sąraše esančius teršalus, kurių požeminio vandens kokybės standartai buvo nustatyti

Valstybės nares pagal šios direktyvos 5 straipsnį ir II priedo 1 skirsnį apie kiekvieną teršalą, dėl kurio požeminio vandens telkiniai buvo apibūdinti kaip esantys pavojuje ir kuriam taikomi nacionaliniai kokybės standartai, susiję su gera chemine būkle, pateikia mažiausiai šią informaciją:

1.  Informacija apie požeminio vandens telkinius, kurie buvo apibūdinti kaip esantys pavojuje

1.1  Informacija apie požeminio vandens telkinių skaičių, kurie pagal juose esančius teršalus, kuriems nacionaliniu lygmeniu nustatyti požeminio vandens kokybės standartai, apibūdinami kaip telkiniai, kuriems kyla pavojus.

1.2  Informacija apie visus požeminio vandens telkinius, kurie dėl tos priežasties apibūdinami kaip esantys pavojuje, ypač apie jų dydį, sąryšį tarp požeminio vandens telkinio ir su juo susijusių paviršinių vandens telkinių bei nuo jo priklausomų žemės ekosistemų, žmonėms vartoti skirtą požeminį vandenį, o natūraliai susidarančių medžiagų atveju – apie požeminio vandens telkinių foninį lygį.

2.  Informacija apie požeminio vandens kokybės standartų nustatymą

2.1  Požeminio vandens kokybės standartai, taikomi nacionaliniu, upių baseino arba pavienio požeminio vandens telkinio arba požeminio vandens telkinių grupės lygmeniu.

2.2  Sąryšis tarp požeminio vandens kokybės standartų ir natūraliai susidarančių medžiagų foninio lygio.

Kai nežinomas požeminio vandens natūraliai susidarančių medžiagų foninis lygis, jis nustatomos remiantis specialistų pateiktais duomenimis.

IV PRIEDAS

PASTEBIMO IR ILGESNĮ LAIKĄ TRUNKANČIO TERŠALŲ KONCENTRACIJOS DIDĖJIMO TENDENCIJŲ NUSTATYMAS IR LYGMUO, NUO KURIO REIKIA PRADĖTI MAŽINTI TARŠOS DIDĖJIMO TENDENCIJĄ

1.  Pastebimos ir ilgesnį laiką trunkančios didėjimo tendencijos nustatymas

Valstybės narės nustato pastebimas ir ilgesnį laiką trunkančias didėjimo tendencijas atsižvelgdamos į šiuos reikalavimus:

1.1  Pavojingų medžiagų sukeltos taršos kontrolės sistema nustatoma pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4 skirsnį taip, kad visas pastebimas ir ilgesnį laiką trunkančias tendencijas būtų galima nustatyti pagal pavojingų medžiagų koncentracijas, kurios nustatytos pagal šią direktyvos 3 straipsnio 1, 2 ir 3 pastraipas, 5 straipsnį ir šios direktyvos I priedą.

1.2  Procedūra pastebimoms ir ilgesnį laiką trunkančioms teršalų koncentracijos didėjimo tendencijoms nustatyti grindžiama tokia procedūra:

d)   reikėtų vengti praleisti dvi ar daugiau iš eilės einančių duomenų verčių ir reikia svarstyti kitus mėginių ėmimo tvarkos reikalavimus, kad būtų galima apskaičiuoti patikimus rezultatus.

1.3  Nustatant pastebimas ir ilgesnį laiką trunkančias natūraliai gamtoje pasitaikančių ar dėl žmonių veiklos atsiradusių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijas atsižvelgiama iki monitoringo programos pradžios surinktus duomenis siekiant pranešti apie tendencijų nustatymą pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnyje išdėstytą Upės baseino valdymo planą.

1.4  Tendencijos vertinimo pradžios taško nustatymo tvarka remiasi laiku ir bent Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnyje pateiktais stebėjimo duomenimis. Šiuo atveju atskaitos taškai atitinka monitoringo programos pradžią.

Jei turima duomenų, gautų anksčiau negu monitoringo programos pradžia, juos reikėtų panaudoti nustatant tendencijos vertinimo pradžios atskaitos tašką.

1.5  Tendencija įvertinama ypatingu būdu ir tose požeminio vandens telkinių zonose, kuriose pagal šios direktyvos 5 straipsnį nustatytos bet kokių teršalų koncentracijos pastebimos ir ilgą laiką trunkančios didėjimo tendencijos gali turėti neigiamą poveikį susijusioms vandens ekosistemoms arba priklausomoms žemės paviršiaus ekosistemoms, ar kliudyti naudoti požeminį vandenį dabar arba ateityje.

1.6  Pastebimoms ir ilgesnį laiką trunkančioms tendencijoms nustatyti naudojama šios direktyvos II priede nurodyta cheminės būklės įvertinimo procedūra.

1.7  Valstybės narės kartu su institucijomis, atsakingomis už upių baseino regionus, skaičiuodamos požeminio vandens telkinius, apibrėžia vandeningojo sluoksnio pusiausvyrą ir lygį, naudodamosi atitinkamais rodikliais, nustatytais remiantis ankstesniais duomenimis ir šiuo tikslu parengtais stebėjimo tinklais.

2.  Taršos didėjimo tendencijų mažinimo pradžios taškai

2.1  Tendencijos pasikeitimo nustatyme dėmesys turėtų būti sutelktas tendencijoms, kurios sukelia taršos pavojų požeminiam vandeniui, su juo susijusioms vandenų ekosistemoms, tiesiogiai priklausomų žemės ekosistemoms, žmogaus sveikatai arba teisėtam vandenų aplinkos naudojimui.

2.2  Minimalus matavimų duomenų skaičius ir minimalus tendencijos pasikeitimo nustatymo laikas per eilę metų priklauso nuo pagal šio priedo 1.2 punkto c papunktį parinkto kontrolės dažnumo ir pateiktas lentelėje. Laiko tarpai neturi viršyti šešerių metų.

2.3  Tendencija kinta, jei tendencijos linijos nuolydis pirmoje dalyje yra teigiamas, o antroje dalyje – neigiamas. Kad būtų galima patikimai įvertinti tendencijos kaitą, reikia užtikrinti, kad verčių kiekis iki ir po pertraukos tarp laikotarpių atitinka monitoringo dažnumą.

2.4  Sprendimas dėl tendencijos kaitos taip pat turi būti pagrįstas teršalų koncentracijos ilgesnį laiką trunkančios didėjimo tendencijos poveikiu aplinkai. Pagal Direktyvos 2000/60/EB 17 straipsnio 4 dalį rekomenduojama, kad tendencijos kaitos pradžios taškas atitiktų daugiausia 75 proc. nuo šios direktyvos I priedo B dalyje išdėstytų kokybės standartų lygio ir (arba) pagal šios direktyvos 5 straipsnį nustatytų požeminio vandens kokybės standartų dydžio.

2.5  Nustačius atskaitos tašką pagal šio priedo 2.1 punktą, jis taikomas požeminio vandens telkiniams, kurie apibūdinami kaip esantys pavojuje, ir su pavojumi siejamai medžiagai, bei negali būti keičiamas.

(1) Dar nepaskelbtas OL. (2) OL C 112, 2004 4 30, p. 40. (3) OL C 109, 2004 4 30, p. 29. (4) 2005 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija. (5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1). (6) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (7) OL L 20, 1980 1 26, p. 43. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48). (8) Šiuo klausimu žr. Europos Parlamento rezoliucijas: 1998 m. spalio 20 d. dėl vidaus sekrecijos sutrikimus keliančių cheminių medžiagų (OL C 341, 1998 11 9, p. 37) ir 2000 m. spalio 26 d. dėl Komisijos komunikato dėl medžiagų, kurios numanomai kelia žmogaus ir laukinių gyvūnų vidaus sekrecijos sutrikimus, Bendrijos strategijos (OL C 197, 2001 7 12, p. 409). (9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (10) * 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos. (11) * 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos. (12) Tais atvejais, kai manoma, jog dėl atitinkamo požeminio vandens telkinio kokybės standartų nepavyksta siekti Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje numatytų aplinkosaugos tikslų, skirtų susijusiems paviršinio vandens telkiniams, labai suprastėja tokių telkinių ekologinė ar cheminė kokybė arba labai pažeidžiamos tiesiogiai nuo požeminio vandens telkinių priklausančios sausumos ekosistemos, remiantis šios direktyvos IV priedo 5 straipsniu nustatomos griežtesni požeminio vandens kokybės standartai. (13) Atitiktis standartams įvertinama pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.4.5 skirsnio, šios direktyvos 6 straipsnio nuostatas ir Bendrijos teisės aktus, pagal kuriuos buvo nustatyti standartai. (14) Pesticidais vadinami Direktyvos 91/414/EEB 2 straipsnyje apibrėžti augalų apsaugos produktai ir Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnyje apibrėžti biocidiniai produktai.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo (KOM(2004)0057 – C6-0040/2004 – 2004/0026(CNS))

P6_TA(2005)0146 A6-0091/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2004)0057)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnio nuostatas, pagal kurias Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0040/2004),

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0091/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio  2 dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 8A KONSTATUOJAMOJI DALIS (nauja) (8a) Reikia užtikrinti, kad Fondas struktūrizuotai dalyvautų pilietinės visuomenės ir visų pirma nevyriausybinių organizacijų, veikiančių socialinėje srityje, veikloje. 2 pakeitimas 11 KONSTATUOJAMOJI DALIS (11)  Pagal Sutarties 3 straipsnį visose veiklos srityse Bendrija siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Todėl reikėtų numatyti, kad būtų skatinamas subalansuotas atstovavimas moterims ir vyrams vadybos sudėtyje. (11)  Pagal Sutarties 3 straipsnį visose veiklos srityse Bendrija siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Todėl reikėtų turėti nuostatą, skatinančią subalansuotą atstovavimą moterims ir vyrams Fondo valdymo ir administravimo struktūroje. 3 pakeitimas 13 KONSTATUOJAMOJI DALIS (13)  Fondas yra vienintelė Bendrijos agentūra, kuri vadovaujasi savo Tarnybos nuostatais. Kadangi 2004 metais turėtų įsigalioti Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų reforma, būtų tikslinga ištaisyti šį neatitikimą ir patikslinti nuostatas, taikomas Fondo darbuotojams. Tarybos Reglamentas (EAPB, EEB, EURATOM) 1860/76, nustatantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo personalo įdarbinimo sąlygas turėtų ir toliau būti taikomas Fondo darbuotojų, įdarbintų pagal šio Reglamento taisykles1, atžvilgiu. _________________ 1 OL L 214, 1976 8 6, p. 24. (13)  Fondo – vienintelės Bendrijos agentūros, kuri vadovaujasi savo Tarnybos nuostatais, personalą reikia prilyginti kitiems pareigūnams ir kitiems tarnautojams, dirbantiems Bendrijose pagal sutartis, ir jiems suteikti teisę į tokias pat lengvatas, kokios yra numatytos Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatuose, tuo pat metu gerbiant įgytas teises, ypač teises į karjerą ir pensiją. Užtikrinant, kad dabartiniam ir būsimam personalui taikomi EB tarnybos nuostatai, nepakitus kaštams atsirastų darnumo ir efektyvumo privalumų. 4 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 1A PUNKTAS (naujas) 3 straipsnio 2a dalis (nauja) (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 1a) 3 straipsnis papildomas 2a dalimi: "2a. Fondas, vykdydamas savo įgaliojimus, puoselėja atitinkamus ryšius su visuomenėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, kad užtikrintų jų struktūrizuotą dalyvavimą Fondo darbe." 5 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 PUNKTAS 5 straipsnio įžanginė frazė (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) Fondą sudaro: Fondo valdymo ir administravimo struktūrą sudaro: 6 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS 6 straipsnio 2 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 2.  Pirmojoje dalyje a, b ir c punktuose išvardytus narius skiria Taryba, remdamasi principu, pagal kurį vienas narys atstovauja kiekvienai valstybei narei ir kiekvienai pirmiau išvardytai kategorijai. Tuo pačiu metu Taryba, laikydamasi nariams taikomų sąlygų, paskiria pakaitinį narį dalyvauti valdybos posėdžiuose tais atvejais, jei narys į juos neatvyksta. 2.  Pirmoj,oje dalyje a, b ir c punktuose išvardytus narius skiria Taryba, remdamasi principu, pagal kurį nariai parenkami iš kandidatų sąrašo, pateikto atitinkamai valstybių narių bei kiekvienos valstybės narės darbdavių ir darbuotojų organizacijų. Tuo pačiu metu Taryba, laikydamasi nariams taikomų sąlygų, paskiria pakaitinį narį dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose tais atvejais, jei narys į juos neatvyksta. Komisija skiria jai atstovaujančius narius ir pakaitinius narius. Komisija skiria jai atstovaujančius narius ir pakaitinius narius. Pateikdamos kandidatų sąrašus, valstybės narės, darbdavių ir darbuotojų organizacijos stengiasi, kad valdyboje būtų užtikrintas subalansuotas atstovavimas moterims ir vyrams. Pateikdamos kandidatų sąrašus, valstybės narės, Komisija, darbdavių ir darbuotojų organizacijos stengiasi, kad Valdančioje taryboje būtų užtikrintas subalansuotas atstovavimas moterims ir vyrams. Apibendrinus pasakytina, kad subalansuotas atstovavimas moterims ir vyrams turi būti užtikrintas 5 straipsnyje nurodytose institucijose. Daugiau kaip vieną kandidatą skiriančios grupės užtikrina teisingą kandidatų lyčių balansą. Valdybos narių sąrašą Taryba skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Valdančiosios tarybos ir Biuro narių sąrašą Taryba skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o Fondas – savo interneto svetainėje. 7 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS 6 straipsnio 4 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 4.  Valdyba išsirenka pirmininką ir tris pirmininko pavaduotojus iš trijų 7 dalyje nurodytų grupių ir Komisijos vienerių metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinama. 4.  Valdančioji taryba išsirenka pirmininką ir tris pirmininko pavaduotojus, po vieną iš trijų 7 dalyje nurodytų grupių ir vieną iš Komisijos atstovų, vienerių metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinama. 8 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS 6 straipsnio 6 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 6.  Sprendimus valdyba priima absoliučia savo narių balsų dauguma. 6.  Sprendimus Valdančioji taryba priima absoliučia savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą. 9 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS 6 straipsnio 8 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 8.  Valdyba įsteigia biurą. Biurą sudaro valdybos pirmininkas ir trys pirmininko pavaduotojai, po vieną kiekvienos 7 dalyje nurodytų grupių koordinatorių ir dar vienas Komisijos atstovas. 8.  Valdančioji taryba įsteigia 11 narių Biurą. Biurą sudaro valdybos pirmininkas ir trys pirmininko pavaduotojai, po vieną kiekvienos 7 dalyje nurodytos grupės koordinatorių ir dar po vieną atstovą iš kiekvienos grupės ir Komisijos. Kiekviena grupė gali paskirti ne daugiau kaip tris pakaitinius narius, kurie Biuro posėdžiuose gali pavaduoti nedalyvaujančius pilnateisius narius. 10 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS 6 straipsnio 9 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 9.  Valdyba sprendžia dėl biuro posėdžių metinio tvarkaraščio. Pirmininkas sušaukia papildomus biuro posėdžius jo narių prašymu. 9.  Valdančioji taryba sprendžia dėl metinio Biuro posėdžių skaičiaus. Biuro narių prašymu Biuro pirmininkas šaukia papildomus posėdžius. 11 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS 6 straipsnio 10a dalis (nauja) (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 10a. Valdančioji taryba laiku ir išsamiai informuojama apie Biuro veiklą ir sprendimus. 12 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 4 PUNKTO A PAPUNKTIS 7 straipsnio 1 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 1.  Valdyba valdo Fondą, apibrėždama jo veiklos kryptis. Remdamasi direktoriaus pateiktu projektu, valdyba, neprieštaraujant Komisijai, patvirtina veiklos programą. 1.  Valdančioji taryba nustato Fondo strateginius tikslus. Remdamasi direktoriaus parengtu 5 straipsnyje nurodytu projektu, Valdančioji taryba patvirtina biudžetą, ketverių metų reguliariai vykdomą programą ir metinę programą. 13 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 4 PUNKTO AA PAPUNKTIS (naujas) 7 straipsnio 2 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) aa) 2 dalis pakeičiama taip: "2. Valdančioji taryba, atsižvelgdama į iš Komisijos gautą nuomonę, patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose apibrėžiama praktinė jos veiklos tvarka. Darbo tvarkos taisyklės perduodamos susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai. Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai Darbo tvarkos taisyklės buvo jai perduotos, paprasta balsų dauguma gali darbo tvarkos taisykles pataisyti." 14 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 4 DALIES B PUNKTAS 7 straipsnio 4 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 4.  Nepažeisdamas direktoriaus įsipareigojimų, išdėstytų 8 ir 9 straipsniuose, valdybos nurodymu biuras imasi visų reikiamų priemonių tinkamam Fondo valdymui tarp valdybos posėdžių, išskyrus priemones, nurodytas 12 ir 15 straipsniuose. 4.  Nepažeidžiant 8 ir 9 straipsniuose numatytų direktoriaus pareigų, Valdančiosios tarybos nurodymu Biuras prižiūri, kaip įgyvendinami Valdančiosios tarybos sprendimai, ir imasi visų reikiamų priemonių tinkamam Fondo valdymui tarp Valdančiosios tarybos posėdžių. Valdančioji taryba negali suteikti Biurui galių, nurodytų 12 ir 15 straipsniuose. 15 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTAS 9 straipsnio 1 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 1.  Direktorius atsako už Fondo valdymą ir įgyvendina valdybos ir biuro sprendimus. Jis yra teisinis Fondo atstovas. 1.  Direktorius atsako už Fondo valdymą ir už Valdančiosios tarybos ir Biuro priimtų sprendimų bei programų įgyvendinimą. Direktorius yra teisinis Fondo atstovas ir 17 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia klausimus, susijusius su darbuotojais. 16 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 DALIS 10 straipsnis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) Direktoriui pasiūlius, valdyba turi turėti galimybę prašyti nepriklausomus ekspertus pateikti nuomones dėl konkrečių klausimų, susijusių su metine darbų programa. Direktoriaus pasiūlymo pagrindu Valdančioji taryba turi turėti galimybę atrinkti nepriklausomus ekspertus ir prašyti juos pateikti nuomones dėl konkrečių klausimų, susijusių su ketverių metų reguliariai vykdoma programa ir metine veiklos programa. 17 ir 21 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 7 DALIS 12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) (7) 12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: (7) 12 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip: "Rengdamas šią programą, direktorius atsižvelgia į Bendrijos institucijų ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones." "1. Kasmet iki liepos 1 d. direktorius parengia metinę veiklos programą pagal 7 straipsnyje apibrėžtus nurodymus. Metinė veiklos programa yra ketverių metų reguliariai vykdomos programos dalis. Drauge su metinėje veiklos programoje numatytais projektais pateikiama būtinų išlaidų sąmata. Rengdamas šias programas, direktorius atsižvelgia į Bendrijos institucijų, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones." 18 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 7A DALIS (nauja) 12 straipsnio 2 dalis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 7a) 12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: "1. Direktorius perduoda programas Valdančiajai tarybai patvirtinti." 19 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 8 DALIS 17 straipsnis (Reglamentas (EEB) Nr. 1365/75) 1.  Fondo darbuotojams, įdarbintiems po [šio reglamento įsigaliojimo datos], taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai arba, prireikus, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Fondas darbuotojų atžvilgiu vykdo įgaliojimus, suteiktus paskiriančiajai arba atitinkamai užsakančiajai institucijai. 1.  Fondo darbuotojams, įdarbintiems po [šio reglamento įsigaliojimo data], taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai arba, prireikus, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (angl. CEOS). Taikomos Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 skirsnio nuostatos. 1a. Visiems Fondo darbuotojams, įdarbintiems pagal 1976 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 1860/76, nustatantį Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo sąlygas dėl darbuotojų įdarbinimo,* iki [šio reglamento įsigaliojimo data] taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai. Nuo tos dienos jiems taikomos Tarnybos nuostatų XIII priedo 1, 3 ir 4 skirsnio, išskyrus 22 straipsnio 2 dalį, nuostatos. Tą pačią dieną darbuotojai turi teisę nutraukti sutartį nesilaikydami įspėjimo laikotarpiui, numatyto Reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 1860/76 45 straipsnyje. Išeitinių išmokų nutraukus sutartį ir bedarbio pašalpų atžvilgiu toks sutarties nutraukimas laikomas veiksmų, kurių Fondas ėmėsi savo iniciatyva. 1b. Fondas darbuotojų atžvilgiu vykdo įgaliojimus, suteiktus paskiriančiajai arba sutartis sudaryti įgaliotai institucijai. 2.  Valdyba, neprieštaraujant Komisijai, priima tinkamas įgyvendinimo taisykles. 2.  Valdančioji taryba, Komisijai pritarus, priima tinkamas įgyvendinimo taisykles. _________________ * OL L 214, 1976 8 6, p. 24. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 680/87 (OL L 72, 1987 3 14, p. 15). 20 pakeitimas 2 STRAIPSNIS 2 straipsnis Reglamentas (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 1860/76 yra taikomas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo darbuotojams, įdarbintiems pagal šio Reglamento nuostatas. Išbrauktas.

(1) Dar nepaskelbtas OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo (KOM(2004)0050 – C6-0014/2004 – 2004/0014(CNS))

P6_TA(2005)0147 A6-0092/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2004)0050)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0014/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0092/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą, vadovaujantis EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketintų nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   prašo Tarybos dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jeigu ji ketintų iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 1 konstatuojamoji dalis 1) 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2062/94, kuriuo įsteigiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, numatytos nuostatos dėl agentūros ir ypač jos Valdančiosios tarybos tikslų, užduočių ir struktūros. Austrijai, Suomijai ir Švedijai įstojus į Europos Sąjungą šios nuostatos buvo iš dalies pakeistos, kadangi nauji nariai turėjo papildyti Valdančiosios tarybos sudėtį. 1) 1994 m. liepos 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2062/94, kuriuo įsteigiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, numatytos nuostatos dėl agentūros ir ypač jos Valdančiosios tarybos tikslų, užduočių ir struktūros. Po paskutinės ES plėtros šios nuostatos buvo iš dalies pakeistos, kadangi nauji nariai turėjo papildyti Valdančiosios tarybos sudėtį. 2 pakeitimas 5 A KONSTATUOJAMOJI DALIS (nauja) 5a) Norėdama pasiekti pirmiau minėtus tikslus, agentūra turėtų ne tik rinkti ir platinti informaciją, bet ir ją analizuoti, nustatyti riziką ir gerą praktiką bei skatinti prevencinę veiklą. Dėl to svarbu paaiškinti, kad agentūros užduotis yra "stebėti riziką" ir kad ji turėtų analizuoti riziką, ypač naują, bei skatinti prevencinę veiklą. Į jos veiklos sritį reikėtų įtraukti ir darbuotojų šeimos nariams gresiančią riziką. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas genotoksinei rizikai, kurios pasekmės gali turėti įtakos darbuotojų palikuonių sveikatai. 3 pakeitimas 6 konstatuojamoji dalis 6)  Komisijos komunikate dėl Agentūros veiklos įvertinimo, paruoštame pagal Reglamento (EB) Nr. 2062/94 32 straipsnį ir pagrįstame 2001 m. išorės ekspertų atliktu įvertinimu bei Valdančiosios tarybos ir Komisijos Darbo saugos ir sveikatos patariamojo komiteto indėliu, pabrėžiamas būtinumas iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2062/94 siekiant išlaikyti Agentūros ir jos valdymo struktūrų efektyvumą ir veiksmingumą. 6)  Komisijos komunikate dėl Agentūros veiklos įvertinimo, paruoštame pagal Reglamento (EB) Nr. 2062/94 32 straipsnį ir pagrįstame 2001 m. išorės ekspertų atliktu įvertinimu bei Valdančiosios tarybos ir Komisijos Darbo saugos ir sveikatos patariamojo komiteto indėliu, pabrėžiamas būtinumas iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 2062/94 siekiant išlaikyti ir pagerinti Agentūros ir jos valdymo struktūrų efektyvumą ir veiksmingumą. 4 pakeitimas 15 konstatuojamoji dalis 15)  Pagal Sutarties 3 straipsnį Bendrija siekia pašalinti nelygybę ir skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes visose savo veiklos srityse. Todėl reikėtų apibrėžti nuostatas, kuriomis būtų skatinama sudarant Valdybą vienodai atstovauti vyrams ir moterims. 15)  Pagal Sutarties 3 straipsnį Bendrija siekia pašalinti nelygybę ir skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes visose savo veiklos srityse. Todėl reikėtų turėti nuostatą, skatinančią subalansuotą atstovavimą moterims ir vyrams Agentūros vadovavimo ir valdymo struktūroje. 5 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 1 PUNKTAS 2 straipsnis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) Kad būtų skatinama pažanga, ypač dėl darbo aplinkos, susijusi su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga, kaip numatyta Sutartyje ir tolesnėse darbuotojų sveikatos ir saugos veiksmų programose, Agentūra teikia Bendrijos organams, valstybėms narėms ir šioje veikloje dalyvaujančioms įstaigoms techninę, mokslinę ir ekonominę informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais." Kad būtų gerinama darbo aplinka, susijusi su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga, kaip numatyta Sutartyje ir tolesnėse darbuotojų sveikatos ir saugos veiksmų programose, Agentūra teikia Bendrijos organams, valstybėms narėms, socialiniams partneriams ir šioje veikloje dalyvaujančioms įstaigoms techninę, mokslinę ir ekonominę informaciją bei įvertinimus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais." 6 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 PUNKTO A PAPUNKČIO I PUNKTAS 3 straipsnio 1 dalies a punktas (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) a) valstybėse narėse kaupti ir skleisti techninę, mokslinę ir ekonominę informaciją, siekiant ją perduoti Bendrijos organams, valstybėms narėms ir suinteresuotoms šalims; tokia sukaupta informacija turi padėti nustatyti nacionalinius prioritetus ir programas bei papildyti Bendrijos prioritetus ir programas; a) valstybėse narėse kaupti ir skleisti techninę, mokslinę ir ekonominę informaciją, siekiant ją perduoti Bendrijos organams, valstybėms narėms ir suinteresuotoms šalims; tokia sukaupta informacija turi padėti nustatyti rizikos faktorius ir gerą praktiką, o taip pat nacionalinius prioritetus ir programas bei papildyti Bendrijos prioritetus ir programas; 7 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 PUNKTO A PAPUNKČIO I A PUNKTAS (naujas) 3 straipsnio 1 dalies c punktas (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) ia) c punktas keičiamas taip: "c) Eurostatui padedant sistemingai kaupti informaciją ir taip skatinti bei remti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei patirtimi tarp valstybių narių darbo saugos ir sveikatos apsaugos srityje, įskaitant informaciją apie profesinio mokymo programas; šiuo tikslu Agentūra skatina suderinti statistinių duomenų rinkimą apie su darbu susijusius nelaimingus atsitikimus ir ligas siekiant išvengti skirtumų juos vertinant ir analizuojant;" 8 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 PUNKTO A PAPUNKČIO II PUNKTAS 3 straipsnio 1 dalies h punktas (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) h) teikti techninę, mokslinę ir ekonominę informaciją apie prevencinės veiklos metodų ir priemonių taikymą, nustatyti pažangios patirties atvejus ir skatinti prevencinius veiksmus, ypač kreipiant dėmesį į mažų ir vidutinių įmonių specifines problemas; h) teikti techninę, mokslinę ir ekonominę informaciją apie prevencinės veiklos metodų ir priemonių taikymą, nustatyti rizikos faktorius ir perduodamą gerą praktiką, išnagrinėti su tuo susijusią patirtį ir skatinti prevencinius veiksmus, ypač kreipiant dėmesį į mažų ir vidutinių įmonių specifines problemas ir skatinant specialius, tokioms įmonėms skirtus sprendimus. Atsižvelgdama į gerą praktiką, Agentūra ypatingą dėmesį turėtų skirti tai praktikai, kuria galima naudotis rengiant saugos ir sveikatos darbe įvertinimus ir nustatant priemones, kurių reikia imtis siekiant išvengti minėtos rizikos; 9 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 PUNKTO A PAPUNKČIO III PUNKTAS 3 straipsnio 1 dalies j punktas (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) j)  Agentūra užtikrina, kad skleidžiama informacija yra suprantama galutiniams naudotojais ir siekdamos šio tikslo glaudžiai bendradarbiauja su 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtomis centrinėmis valstybių narių agentūromis. j)  Agentūra užtikrina, kad skleidžiama informacija yra susijusi su galutiniais naudotojais. Siekdama šio tikslo, Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtomis centrinėmis valstybių narių agentūromis laikydamasi 4 straipsnio 2 dalies nuostatų. 10 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 PUNKTO B PAPUNKTIS 3 straipsnio 2 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 2.  Agentūra kuo glaudžiau bendradarbiauja su esamomis institucijoms, fondais, specialiomis struktūromis ir programomis Bendrijos lygmeniu, siekiant išvengti darbo dubliavimosi. Agentūra užtikrina glaudų bendradarbiavimą su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu, nepažeisdama savo tikslų. 2.  Agentūra kuo glaudžiau bendradarbiauja su esamomis institucijoms, fondais, specialiomis struktūromis ir programomis Bendrijos lygmeniu, siekiant išvengti darbo dubliavimosi. Agentūra taip pat toliau plėtoja ryšius, kuriuos Komisija jau užmezgė su Jungtinių Tautų agentūromis − Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautine darbo organizacija (TDO) − ir Tarptautiniu profesinės sveikatos komitetu (TPSK), siekiant stebėti tarptautinių organizacijų veiklą. Agentūra stiprina bendradarbiavimą su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu, nepažeisdama savo tikslų. 11 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 2 A PUNKTAS (naujas) 4 straipsnio 1 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 2a) 4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: "1. Agentūra sukuria tinklą, sudarytą iš: – nacionalinių informacijos tinklų pagrindinių sudedamųjų dalių, įskaitant nacionalines socialinių partnerių organizacijas, nustatytas pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką; – pagrindinių nacionalinių centrų; – bet kokių būsimų teminių centrų." 12 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 3 PUNKTAS 4 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 3) 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa keičiama tokiu tekstu: 3) 4 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip: "2. Valstybės narės reguliariai praneša Agentūrai apie savo nacionalinių saugos darbe ir sveikatos apsaugos informacijos klausimais tinklų pagrindines sudedamąsias dalis, įskaitant ir kiekvieną instituciją, kuri, jų nuomone, galėtų prisidėti prie Agentūros veiklos, atsižvelgdamos į būtinybę aprėpti kuo didesnę šalių teritoriją. "Kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos arba jų paskirta institucija koordinuoja ir (arba) perduoda informaciją, teiktiną Agentūrai nacionaliniu lygmeniu. Nacionalinės valdžios institucijos atsižvelgia į nacionaliniu lygmeniu dirbančių socialinių partnerių požiūrį laikydamosi nacionalinės teisės ir (arba) praktikos." Kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos arba jų paskirta institucija – pagrindinis nacionalinis centras – koordinuoja ir (arba) perduoda informaciją, teiktiną Agentūrai nacionaliniu lygmeniu kiekvieno pagrindinio centro ir Agentūros kartu patvirtintą darbo planą, atsižvelgdamas į Agentūros patvirtintą darbo programą. Nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiauja su nacionaliniu lygmeniu dirbančiais socialiniais partneriais laikydamosi nacionalinės teisės ir (arba) praktikos." 13 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 4 PUNKTAS 7 a straipsnis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) Agentūrą sudaro: Agentūros vadovavimo ir valdymo struktūrą sudaro: a)  Valdančioji taryba; a)  Valdančioji taryba; b) biuras; b) biuras; c) direktorius. c) direktorius. 14 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTAS 8 straipsnio 2 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 2. 1 dalies a, b ir c punktuose paminėtus narius skiria Taryba iš Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamojo komiteto narių ir pakaitinių narių Komitete valstybių narių vyriausybėms bei darbdavių ir darbuotojų organizacijoms atstovaujančių narių siūlymu. 2. 1 dalies a, b ir c punktuose paminėtus narius skiria Taryba iš Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamojo komiteto narių ir pakaitinių narių. 1 dalies a punkte paminėti nariai skiriami valstybių narių siūlymu. 1 dalies b ir c punktuose paminėti nariai skiriami atitinkamų grupių atstovų Komitete siūlymu. Komitete atstovaujamų trijų grupių pasiūlymai pateikiami Tarybai ir perduodami Komisijai susipažinti. Tuo pačiu metu Taryba tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir narį, skiria pakaitinį narį dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose tik tuomet, kai nedalyvauja narys. Tuo pačiu metu Taryba tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir narį, skiria pakaitinį narį dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose tik tuomet, kai nedalyvauja narys. Komisija paskiria narius ir pakaitinius narius, kurie atstovauja jai. Komisija paskiria narius ir pakaitinius narius, kurie jai atstovauja. Valstybės narės, darbdavių ir darbuotojų organizacijos, teikdamos kandidatų sąrašus, stengiasi užtikrinti, kad Valdančiosios tarybos sudėtyje teisingai atsispindėtų įvairūs susiję ekonomikos sektoriai ir kad būtų vienodai atstovaujama vyrams ir moterims. Valstybės narės, Komisija, darbdavių ir darbuotojų organizacijos, teikdamos kandidatų sąrašus, stengiasi užtikrinti, kad Valdančiosios tarybos sudėtyje teisingai atsispindėtų įvairūs susiję ekonomikos sektoriai ir kad 7 A straipsnyje numatytuose organuose būtų vienodai atstovaujama vyrams ir moterims. Sąrašai pateikiami per tris mėnesius nuo narystės Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamajame komitete atnaujinimo arba galimų pasikeitimų pagal Tarybos sprendimo 2003/C 218/01 3 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 4 straipsnio 1 dalies nuostatas*. Taryba Valdančiosios tarybos narių sąrašą paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Taryba Valdančiosios tarybos ir biuro narių sąrašą paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o Agentūra savo interneto svetainėje. ___________________ * OL C 218, 2003 9 13, p. 1. 15 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTAS 8 straipsnio 3 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 3.  Valdančiosios tarybos narių kadencija yra treji metai. Ji gali būti atnaujinama. 3.  Valdančiosios tarybos narių kadencija yra treji metai. Ji gali būti atnaujinama. Valdančiosios tarybos narių, kurie eina pareigas ... *, iš dalies keičiančio šį reglamentą, įsigaliojimo dieną, kadencija tęsiama tol, kol pagal 2 dalies nuostatas patvirtinama nauja Valdančioji taryba. Pasibaigus narių kadencijai arba nariams atsistatydinus, jie eina pareigas tol, kol atnaujinama jų kadencija arba į jų vietą paskiriami kiti nariai. Pasibaigus narių kadencijai arba nariams atsistatydinus, jie eina pareigas tol, kol atnaujinama jų kadencija arba į jų vietą paskiriami kiti nariai. _____________________ * Tarybos reglamentas (EB) Nr. .../2005 įsigaliojimo data. 16 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTAS 8 straipsnio 7 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 7.  Valdančioji taryba patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kurios įsigalioja po to, kai joms pritaria Taryba, atsižvelgusi į Komisijos nuomonę. 7.  Valdančioji taryba, atsižvelgdama į iš Komisijos gautą nuomonę, patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose apibrėžiama praktinė jos veiklos tvarka. Darbo tvarkos taisyklės perduodamos susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai. Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai Darbo tvarkos taisyklės buvo jai perduotos, paprasta balsų dauguma gali darbo tvarkos taisykles pataisyti. 17 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTAS 8 straipsnio 8 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 8.  Valdančioji taryba paskiria biurą. Biurą sudaro Valdančiosios tarybos pirmininkas ir trys pirmininko pavaduotojai, vienas kiekvienos 4 dalies antroje pastraipoje apibrėžtos grupės koordinatorius ir vienas Komisijos atstovas. 8.  Valdančioji taryba įsteigia 11 narių Biurą. Biurą sudaro Valdančiosios tarybos pirmininkas ir trys pirmininko pavaduotojai, po vieną kiekvienos 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos grupės koordinatorių ir dar po vieną atstovą iš kiekvienos grupės ir Komisijos. Kiekviena grupė gali paskirti ne daugiau kaip tris pakaitinius narius, kurie Biuro posėdžiuose gali pavaduoti nedalyvaujančius pilnateisius narius. 18 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTAS 8 straipsnio 9 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 9.  Nepažeisdamas 11 straipsnyje numatytų direktoriaus įgaliojimų ir vykdydamas jam Valdančiosios tarybos suteiktus įgaliojimus, biuras laikotarpiu tarp Valdančiosios tarybos posėdžių imasi būtinų priemonių tinkamai valdyti Agentūrą, išskyrus numatytas 10, 13, 14 ir 15 straipsniuose. 9.  Nepažeidžiant 11 straipsnyje numatytų direktoriaus pareigų, Valdančiosios tarybos nurodymu Biuras prižiūri, kaip įgyvendinami Valdančiosios tarybos sprendimai, ir imasi visų reikiamų priemonių tinkamam Agentūros valdymui tarp Valdančiosios tarybos posėdžių. Valdančioji taryba negali suteikti Biurui galių, nurodytų 10, 13, 14 ir 15 straipsniuose. 19 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTAS 8 straipsnio 10 dalis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 10.  Valdančioji taryba sprendžia dėl metinio biuro posėdžių tvarkaraščio. Pirmininkas rengia papildomus biuro posėdžius jo narių prašymu. 10.  Valdančioji taryba sprendžia dėl metinio Biuro posėdžių skaičiaus. Biuro narių prašymu Biuro pirmininkas šaukia papildomus posėdžius. 20 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTAS 8 straipsnio 11 a dalis (nauja) (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 11a. Valdančioji taryba laiku ir išsamiai informuojama apie Biuro veiklą ir sprendimus. 21 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 7 PUNKTAS 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 7. 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa keičiama tokiu tekstu: 7. a) 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: "Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu, priima agentūros metinę ir ketverių metų darbų programą, remdamasi 11 straipsnyje minimo direktoriaus parengtu projektu." "Valdančioji taryba nustato Agentūros strateginius tikslus. Remdamasi direktoriaus parengtu 11 straipsnyje nurodytu projektu,Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu, patvirtina biudžetą, ketverių metų reguliariai vykdomas programas ir metinę programą." 22 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 7 PUNKTO B PAPUNKTIS (naujas) 10 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) b) 10 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa išbraukiama. 23 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 8 PUNKTAS 11 straipsnis (Reglamentas (EB) Nr. 2062/94) 8. 11 straipsnio 2 dalis keičiama tokiu tekstu: 8. 11 straipsnis pakeičiama taip: "11 straipsnis Direktorius (-ė) 1.  Komisija skiria direktorių (-ę) iš Valdančiosios tarybos pateikto kandidatų sąrašo. 2.  Direktorius (-ė) išrenkamas atsižvelgiant į jo/jos kompetenciją. Jo/Jos nepriklausomumu negalima abejoti. 3.  Direktorius (-ė) skiriamas daugiausia penkeriems metams. Jo/Jos kadencija gali būti atnaujinama. "2. Direktorius yra oficialus Agentūros atstovas. 4.  Direktorius (-ė) yra oficialus Agentūros atstovas. Jis atsakingas už: Jis/Ji atsakingas už: a) sklandų Valdančiosios tarybos ir biuro priimtų sprendimų ir programų parengimą ir vykdymą; a) sklandų Valdančiosios tarybos ir biuro priimtų sprendimų ir programų parengimą bei vykdymą; b)  Agentūros administravimą ir jos einamųjų reikalų tvarkymą; b)  Agentūros administravimą ir jos einamųjų reikalų tvarkymą; c) 10 straipsnio 2 dalyje minėtos ataskaitos parengimą ir paskelbimą; c) 10 straipsnio 2 dalyje minėtos ataskaitos parengimą ir paskelbimą; d) numatytų užduočių atlikimą; d) numatytų užduočių atlikimą; e) visus personalo reikalus; e) visus personalo reikalus; f)  Valdančiosios tarybos ir biuro posėdžių rengimą." f)  Valdančiosios tarybos ir biuro posėdžių rengimą."

(1) Dar nepaskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 abipusiškumo mechanizmo srityje (KOM(2004)0437 – C6-0097/2004 – 2004/0141(CNS))

P6_TA(2005)0148 A6-0065/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (KOM(2004)0437)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 67 straipsnį, kuriuo remdamasi Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0097/2004),

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą bei Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0065/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą, laikantis EB sutarties 250 straipsnio 2 dalies;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina pradėti taikinimo procedūrą pagal 1975 m. kovo 4 d. Bendrą deklaraciją, jei Taryba ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 2 KONSTATUOJAMOJI DALIS (2)  Kadangi tokie neabipusiškumo atvejai yra rimti, svarbu, kad apie juos konkreti viena ar kelios valstybės narės būtinai informuotų. Norint, kad konkreti trečioji šalis vėl imtų taikyti bevizį režimą konkrečių valstybių narių piliečiams, reikia numatyti skirtingų lygių ir veiksmų skubos mechanizmą, kurį būtų galima pradėti taikyti nedelsiant. Tad reikia, kad Komisija kuo greičiau pradėtų atitinkamus veiksmus su trečiąja šalimi, Tarybai pateiktų ataskaitą ir bet kuriuo metu turėtų galimybę pasiūlyti Tarybai priimti laikiną sprendimą dėl vizų režimo atstatymo konkrečios trečiosios šalies piliečiams. Tokio laikino sprendimo priėmimas neturi būti kliūtis galimybei įtraukti tą trečiąją šalį į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedą. Be kita ko reikia numatyti laikiną ryšį nuo laikinosios priemonės įsigaliojimo iki galimo pasiūlymo dėl šalies perkėlimo į I priedą. (2)  Kadangi tokie neabipusiškumo atvejai yra rimti, svarbu, kad apie juos konkreti viena ar kelios valstybės narės būtinai informuotų. Norint, kad konkreti trečioji šalis vėl imtų taikyti bevizį režimą konkrečių valstybių narių piliečiams, reikia numatyti skirtingų lygių ir veiksmų skubos mechanizmą, kurį būtų galima pradėti taikyti nedelsiant. Tad reikia, kad Komisija kuo greičiau pradėtų atitinkamus veiksmus su trečiąja šalimi, pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir galėtų bet kuriuo metu pasiūlyti Tarybai priimti laikiną sprendimą dėl vizų režimo grąžinimo konkrečios trečiosios šalies piliečiams. Tokio laikino sprendimo priėmimas neturi būti kliūtis įtraukti tą trečiąją šalį į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedą. Be kita ko, reikia numatyti ryšį laike nuo laikinosios priemonės įsigaliojimo iki galimo pasiūlymo dėl šalies perkėlimo į I priedą. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratinę kontrolę, Europos Parlamentas turi visuose etapuose būti informuotas apie mechanizmus ir galėti pateikti savo nuomonę apie laikiną priemonę. 2 pakeitimas 3 A KONSTATUOJAMOJI DALIS (nauja) (3a) Abipusiškumo sąvoką taip pat reikėtų taikyti trečiosios šalies įvestoms sąlygoms ir procedūroms, kuriomis iš esmės apribojamos valstybių narių piliečių kelionės. 3 pakeitimas 5 KONSTATUOJAMOJI DALIS (5)  Reikia numatyti pereinamąjį režimą tuo atveju, jei įsigaliojus šiam reglamentui, trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede, valstybėms narėms taikys vizų režimą. Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šis reglamentas toliau plėtoja Šengeno acquis nuostatas, pagal sutartį, kurią sudarė Europos Sąjungos Taryba su Islandijos Respublika bei Norvegijos Karalyste dėl šių šalių bendradarbiavimo įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kuri priklauso sričiai, apie kurią yra kalbama 1999 m. gegužės 17 d. Sprendimo 1999/437/EB dėl kai kurių šios sutarties taikymo būdų 1 straipsnio A punkte. (5)  Reikia numatyti pereinamąjį režimą tuo atveju, jei įsigaliojus šiam reglamentui, trečiosios šalys, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede, valstybėms narėms taikys vizų režimą. Siekdama sustiprinti valstybių narių solidarumą tokiais atvejais, Komisija savo pastangose dėl bevizio režimo kelionėms įvedimo turėtų vadovautis abipusiškumo principu. Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šis reglamentas toliau plėtoja Šengeno acquis nuostatas, pagal sutartį, kurią sudarė Europos Sąjungos Taryba su Islandijos Respublika bei Norvegijos Karalyste dėl šių šalių bendradarbiavimo įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kuri priklauso sričiai, apie kurią yra kalbama 1999 m. gegužės 17 d. Sprendimo 1999/437/EB dėl kai kurių šios sutarties taikymo būdų 1 straipsnio A punkte. 4 pakeitimas 1 STRAIPSNIS 1 straipsnio 4 pastraipos a punktas (Reglamentas (EB) Nr. 539/2001) a)per dešimt dienų, po to, kai trečioji šalis paskelbia ar įveda vizų režimą, valstybė narė apie tai raštu praneša Tarybai ir Komisijai; toks pranešimas yra išspausdinamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, C serijoje; a) per 90 dienų po to, kai trečioji šalis paskelbia ar įveda vizų režimą, valstybė narė apie tai raštu praneša Komisijai; toks pranešimas yra paskelbiamas Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje; 5 pakeitimas 1 STRAIPSNIS 1 straipsnio 4 pastraipos b punktas (Reglamentas (EB) Nr. 539/2001) b)  Komisija nedelsiant pradeda veiksmus su trečiosios šalies valdžios atstovais, kad vėl būtų panaikintas vizų režimas, ir, vėliausiai per šešis mėnesius nuo pranešimo išspausdinimo, apie ta i praneša Tarybai; b)  Komisija nedelsdama pradeda veiksmus su trečiosios šalies valdžios atstovais, kad vėl būtų panaikintas vizų režimas, ir, vėliausiai per šešis mėnesius nuo pranešimo paskelbimo, apie tas procedūras praneša Europos Parlamentui ir Tarybai; 6 pakeitimas 1 STRAIPSNIS 1 straipsnio 4 pastraipos c punktas (Reglamentas (EB) Nr. 539/2001) c) pagal savo ataskaitos išvadas Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymą dėl laikino vizų režimo įvedimo konkrečios trečiosios šalies piliečiams. Dėl šio pasiūlymo Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma per 3 mėnesius. c) priklausomai nuo jos pranšimo išvadų, Komisija vėliausiai per du mėnesius nuo b punkte numatyto pranešimo pateikimo dienos gali pateikti Tarybai pasiūlymą dėl laikino vizų režimo grąžinimo atitinkamos trečiosios šalies piliečiams, kurį Taryba perduoda Europos Parlamentui. Dėl šio pasiūlymo Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma per tris mėnesius. 7 pakeitimas 1 STRAIPSNIS 1 straipsnio 4 pastraipos c a punktas (naujas) (Reglamentas (EB) Nr. 539/2001) ca) jei Europos Parlamentas rezoliucijoje, kurioje išdėsto jos priėmimo motyvus, nurodo, kad nesutinka su pasiūlymu dėl laikinos priemonės, kuria laikinai grąžinamas vizų režimas atitinkamos trečiosios šalies piliečiams, Komisija pasiūlymą išnagrinėja dar kartą. Atsižvelgdama į rezoliuciją, Komisija per vieną mėnesį po jos priėmimo gali pateikti naują pasiūlymą arba tęsti jau pradėtą procedūrą. Ji paaiškina savo veiksmų priežastis; 8 pakeitimas 1 STRAIPSNIS 1 straipsnio 4 pastraipos c b punktas (naujas) (Reglamentas (EB) Nr. 539/2001) cb) jei Komisija nepateikia pasiūlymo dėl laikinos priemonės, kuria laikinai grąžinamas vizų režimas atitinkamos trečiosios šalies piliečiams, ji toliau siekia atkurti bevizį režimą per šešis mėnesius nuo b punkte numatyto pranešimo pateikimo dienos ir informuoja apie tas procedūras Europos Parlamentą ir Tarybą. Jei trečiosios šalys nepanaikina vizų režimo, per du mėnesius nuo to pranešimo pateikimo dienos Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą dėl laikinos priemonės, kuria laikinai grąžinamas vizų režimas atitinkamos trečiosios šalies piliečiams, arba kitos tinkamos išorinės priemonės, o Taryba jį perduoda Europos Parlamentui. Dėl šio pasiūlymo Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma per tris mėnesius. Taikoma ca punkte numatyta procedūra. 9 pakeitimas 1 STRAIPSNIO 1 A DALIS (NAUJA) 7 a straipsnis (naujas) (Reglamentas (EB) Nr. 539/2001) 1a. Įterpiamas toks 7a straipsnis: ,,7a straipsnis 1.  Kai trečioji šalis įveda sąlygas arba procedūras, dėl kurių iš esmės apribojamas valstybės narės piliečių judėjimas, taikomos šios nuostatos: a) per 90 dienų nuo tų sąlygų arba procedūrų įvedimo arba paskelbimo apie įvedimą atitinkama valstybė narė apie jas raštu praneša Komisijai; šis pranešimas paskelbiamas Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje; b)  Komisija nedelsdama pradeda veiksmus su trečiosios šalies valdžios atstovais, kad užtikrintų šių sąlygų arba procedūrų netaikymą ir vėliausiai per šešis mėnesius nuo pranešimo paskelbimo dienos praneša apie tas procedūras Europos Parlamentui ir Tarybai; c) priklausomai nuo jos pranešimo išvadų, Komisija vėliausiai per du mėnesius nuo b punkte numatyto pranešimo pateikimo dienos gali pateikti Tarybai pasiūlymą dėl laikinos priemonės, kuria įvedamos panašios sąlygos arba procedūros į Europos Sąjungą vykstantiems atitinkamos trečiosios šalies piliečiams ir kurią Taryba perduoda Europos Parlamentui. Dėl šio pasiūlymo Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma per tris mėnesius; d) jei Europos Parlamentas rezoliucijoje, kurioje išdėsto jos priėmimo motyvus, nurodo, kad nesutinka su pasiūlymu dėl laikinos priemonės, kuria įvedamos panašios sąlygos arba procedūros į Europos Sąjungą vykstantiems atitinkamos trečiosios šalies piliečiams, Komisija pasiūlymą išnagrinėja dar kartą. Atsižvelgdama į rezoliuciją, Komisija per vieną mėnesį nuo jos priėmimo gali pateikti naują pasiūlymą arba tęsti jau pradėtą procedūrą. Ji paaiškina savo veiksmų priežastis; e) jei Komisija nepateikia pasiūlymo dėl laikinos priemonės, kuria įvedamos panašios sąlygos arba procedūros į Europos Sąjungą vykstantiems atitinkamos trečiosios šalies piliečiams, ji toliau siekia užtikrinti tų sąlygų ir procedūrų netaikymą per šešis mėnesius nuo b punkte numatyto pranešimo pateikimo dienos ir praneša apie tas procedūras Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei trečioji šalis tebetaiko tas sąlygas ir procedūras, Komisija per du mėnesius nuo pranešimo dienos gali pateikti pasiūlymą Tarybai dėl atitinkamos abipusiškumo principu grindžiamos priemonės, kurį Taryba perduoda Parlamentui. Dėl šio pasiūlymo Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma per 3 mėnesius. Taikoma d punkte numatyta procedūra; f) jei Komisija mano, kad tai yra reikalinga, iš anksto nepranešusi ji gali pateikti c ir e punktuose numatytą pasiūlymą. Šiam pasiūlymui yra taikoma c ir d punktuose numatyta procedūra; g) kai trečioji šalis panaikina sąlygas arba procedūras, dėl kurių iš esmės apribojamas valstybės narės piliečių judėjimas, atitinkama valstybė narė praneša apie tai Komisijai. Šis pranešimas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje. Bet kokia pagal c punktą įvesta laikina priemonė ir pagal e punktą įvesta atitinkama priemonė automatiškai nustoja galioti nuo tos dienos, kai įsigalioja sąlygų arba procedūrų, dėl kurių iš esmės apribojamas valstybės narės piliečių judėjimas, panaikinimas."

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento rezoliucija dėl vidaus rinkos naujose valstybėse narėse: situacija, galimybės ir pamokos (2004/2155(INI))

P6_TA(2005)0149 A6-0068/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sutartis(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 13 d. Vidaus rinkos pasiekimų įvertinimo leidinį Nr. 13,

–   atsižvelgdamas į tarpinstitucinį susitarimą dėl tobulesnės teisės aktų leidybos(2),

–   atsižvelgdamas į 1 579 vidaus rinkos direktyvas, kurių galutinis perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2004 m. lapkričio 15 d.,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 7 d. Komisijos pranešimą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Vidaus rinkos strategija – Prioritetai 2003–2006 m." (KOM(2003)0238),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 21 d. Komisijos pranešimą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Vidaus rinkos strategijos įgyvendinimo ataskaita" (2003–2006 m.) (KOM(2004)0022),

–   atsižvelgdamas į Wim Kok pirmininkaujamos aukšto lygio grupės 2004 m. lapkričio mėnesį paskelbtą pranešimą "Susiduriant su sunkumais: Lisabonos strategija dėl augimo ir užimtumo",

–   atsižvelgdamas į Prekybos ir amatų rūmų asociacijos (EUROCHAMBRES) ir Slovėnijos verslo ir mokslinių tyrimų asociacijos (SBRA) paskelbtą pranešimą "CAPE 2004 m. apžvalga: bendrovių pasiruošimas plėtrai Vidurio Europoje",

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A6-0068/2005),

A.   kadangi Sutarties 3 straipsnio 1 dalies c punkte teigiama, kad Bendrijos veikla apima vidaus rinkos, pasižyminčios kliūčių laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui tarp valstybių narių panaikinimu, kūrimą,

B.   kadangi Sutarties 3 straipsnio 1 dalies h punkte teigiama, kad Bendrijos veikla apima tokį valstybių narių įstatymų derinimą, koks reikalingas bendrajai rinkai veikti,

C.   kadangi Sutarties 10 straipsnyje valstybės narės raginamos imtis visų atitinkamų priemonių, užtikrinančių jų įsipareigojimų, kylančių iš Sutarties ar atsiradusių dėl Bendrijos institucijų veiksmų, įvykdymą, ir taip pat numatyta, kad valstybės narės turėtų nesiimti jokių priemonių, kurios gali trukdyti Sutarties tikslų,

D.   kadangi Sutarties 14 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarties nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas,

E.   kadangi Sutarties 18 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad, laikantis tam tikrų sąlygų, kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turės teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje,

F.   kadangi Sutarties 23 ir 24 straipsniuose numatomas laisvas prekių judėjimas Bendrijoje,

G.   kadangi Sutarties trečiosios dalies III antraštėje numatomas laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas Bendrijoje,

H.   kadangi Europos bendrijos sukurta vidaus rinka pasitvirtino esanti neabejotina ekonomikos sėkme ir tapo ekonominės sanglaudos bei pažangaus regioninių skirtumų šalinimo varomąja jėga,

I.   kadangi vidaus rinkos kūrimas gali būti visiškai užbaigtas tik visoms valstybėms narėms perkėlus į nacionalinę teisę ir įgyvendinus vidaus rinkos direktyvas,

J.   kadangi direktyvų neperkėlimas į nacionalinę teisę, jų neįgyvendinimas ir nesilaikymas sukelia vidaus rinkos fragmentaciją, stabdo tolimesnį ekonomikos augimą ir didina regioninius skirtumus,

K.   kadangi dėl pavėluoto ar neteisingo Bendrijos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę verslas ir vartotojai netenka ekonominės gerai funkcionuojančios vidaus rinkos naudos,

L.   kadangi efektyvus Bendrijos teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimas padeda plėsti abipusį pasitikėjimą tarp vyriausybių, piliečių ir verslo sektoriaus,

M.   kadangi Lisabonos strategijos pagrindinis tikslas – iki 2010 m. paversti ES dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, pasižyminčia daugiau ir geresnių darbo vietų, stipresne socialine sanglauda ir aukštu aplinkos apsaugos lygiu,

1.   yra įsitikinęs, kad, norint naudotis visomis naujos padidėjusios Europos rinkos galimybėmis, reikia perkelti ir įgyvendinti visas laiku neperkeltas ir neįgyvendintas vidaus rinkos direktyvas, o tai pašalintų likusias kliūtis laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;

2.   rekomenduoja naujoms valstybėms narėms sukurti strategijas, pagal kurias būtų efektyviai įgyvendinami Bendrijos teisės aktai, o naujų teisės aktų srityje būtų patobulintas vartotojų, gamintojų, prekybininkų ir teismų informuotumas;

3.   primygtinai reikalauja, kad Europos Vadovų Tarybų siūlomas tikslas 1,5 proc. tikslas trūkstamų direktyvų perkėlimui valstybių narių būtų vertinamas rimtai ir kad kiekviena valstybė narė priimtų politinį įsipareigojimą iki tam tikro termino perkelti į nacionalinę teisę vėluojamas perkelti direktyvas;

4.   siūlo valstybėms narėms, greta laiku vykdomo ir tikslaus vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų veiksmingo taikymo, peržiūrėti esamus nacionalinius teisės aktus suderinamumo su ES taisyklėmis požiūriu, kad būtų paspartintas rinkos kliūčių šalinimo procesas ir atsivertų konkurencijos vidaus rinkoje galimybės;

5.   palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės įgyvendino abipusio pripažinimo principą savo teisės aktuose, taip pat kad kai kurios valstybės narės priėmė horizontalią abipusio pripažinimo nuostatą, pagal kurią šis principas automatiškai pripažįstamas nesuderintose srityse, bet dar kartą pabrėžia būtinybę siekti teisės aktų suderinimo - pagrindinio vidaus rinkos siekio;

6.   ypač giria daugelio naujų valstybių narių vaidmenį priimant Europos produktų standartus daugeliu atvejų žymiau anksčiau už senąsias valstybes nares;

7.   ragina naujų valstybių narių valdžią plėtoti ir tobulinti administracinius gebėjimus taip mažinant spragą tarp formalaus laikymosi ir faktiško Bendrijos teisės aktų vykdymo;

8.   siūlo naujoms valstybėms narėms, siekiant Lisabonos strategijos tikslų, didinti investicijas į tyrimus ir plėtrą, kurios šiuo metu yra žymiai mažesnės už ES vidurkį, skatinti geresnius tyrimų institucijų ir verslo sektoriaus kontaktus, taip pat sukurti efektyvesnes švietimo ir ugdymo sistemas, galinčias patobulinti darbo rinkos kokybę, atsižvelgiant į rekomendacijas, pateikiamas neseniai išleistoje ataskaitoje "Susiduriant su sunkumais: Lisabonos strategija dėl augimo ir užimtumo";

9.   pastebi didelę veiksmingo intelektinės nuosavybės režimo svarbą skatinant inovacijas ir naujų idėjų pritaikymą komercinei veiklai bei vystant kūrybingą turinį internetinėje ir neinternetinėje erdvėse; ragina naujas valstybes nares užtikrinti veiksmingą patentų ir autorių teisių apsaugos sistemų veikimą ir atitinkamą finansavimą kovos prieš piratavimą bei klastojimą priemonėms;

10.   atsižvelgdamas į intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą išradimų srityje, įskaitant ir skaitmenines technologijas, ragina Tarybą glaudžiau dirbti su Europos Parlamentu pritariant naujai patentų priemonei, kuri sukurs patikimą šios srities techninių išradimų patentavimo sistemą;

11.   ragina nacionalines, regioninės ir vietos valdžios institucijas naujose valstybėse narėse sukurti lanksčią ir dinamišką darbo rinką, kuri padidintų užimtumą privačiame sektoriuje ir išspręstų struktūrinės bedarbystės ir regioninių skirtumų problemas;

12.   pastebi veiksmingos profesinių kvalifikacijų sistemos kūrimo ir abipusiai pripažįstamų standartų nustatymo svarbą; siūlo Komisijai teikti papildomą finansavimą, kuris padėtų sukurti naujose valstybėse narėse profesionalias institucijas, galinčias skatinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgos kūrimą;

13.   pabrėžia vidaus rinkos galutinio sukūrimo svarbą, kuri sumažintų socialinius ir regioninius skirtumus tarp naujų valstybių narių;

14.   pastebi dinamiškos paslaugų rinkos svarbą kuriant darbo vietas ir steigiant naujas įmones; pabrėžia ypatingą pasiūlytos Direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkos svarbą naujų valstybių narių ekonomikai; tačiau mano, kad šis tikslas turi būti pasiektas nekenkiant socialinei sanglaudai Sąjungoje ir aukštam Europos vartotojų apsaugos lygmeniui;

15.   primygtinai reikalauja, kad naujų valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos patobulintų ir išplėstų užduotis platinti informaciją apie ES ir vidaus rinkos teisės aktus ir jų veikimą; mano, jog yra svarbu, kad visuomenės nariai gautų informaciją ir gaires apie savo, kaip vartotojų, teises ir apie galimybes dirbti ir įsikurti vidaus rinkoje;

16.   kviečia naujas valstybes nares užtikrinti, kad neteisminės sureguliavimo ir problemų sprendimo priemonės, pavyzdžiui, "SOLVIT"(3), gautų tinkamą finansinę paramą jų vystymui ir veikimui – tai užtikrintų, kad Europos piliečiai ir ūkio subjektai turėtų problemų, su kuriomis jie gali susidurti vystantis vidaus rinkai, sprendimo priemones;

17.   palaiko Komisijos 2004 m. spalio 20 d. pradėtą ypatingą pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš naujas valstybes nares, kurios iki nurodyto termino, t. y. iki 2004 m. gegužės 1 d., neperkėlė direktyvų į nacionalinę teisę;

18.   yra įsitikinęs, kad norint palengvinti Bendrijos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, reikia dažniau skelbti atnaujintą informaciją apie teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį. Ši informacija turėtų papildyti Vidaus rinkos pasiekimų įvertinimą, ji taip pat turėtų būti naudojama sudarant visų teisės aktų perkėlimo procese atsiliekančių valstybių narių "gėdos sąrašą";

19.   laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų pradėti dabartinių Bendrijos teisės aktų racionalizaciją ir taip juos supaprastinti. Tai būtų labai naudinga perkėlimo ir įgyvendinimo procese, toliau skatintų judėjimą ir prekybą Bendrijos viduje ir paspartintų Europos ekonomikos augimą;

20.   pastebi, kaip svarbu turėti paprastą ir efektyvų reguliavimo klimatą, mažinantį verslo kaštus ir didinantį atitikimą reikalavimams; skatina naujas valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę vidaus rinkos acquis kuo paprastesniu būdu. Siūlo naujoms valstybėms narėms aktyviau palaikyti geresnes Komisijos teisės aktų kūrimo programas ir perkelti dabartines žinias apie esamo acquis kompleksiškumą, kol tai nėra primiršta;

21.   siūlo kilstelėti Pasiekimų įvertinimą į Europos Vadovų Tarybos lygį ir jį politiniame lygmenyje pripažinti pagrindiniu įstatymų perkėlimo į nacionalinę teisę įvertinimo tašku;

22.   laikosi nuomonės, kad Europos Parlamentas turėti vaidinti aktyvesnį vaidmenį stebint ir raginant perkelti direktyvas į valstybių narių nacionalinę teisę;

23.   prisimena savo paties įsipareigojimą aktyviai įtakoti, kur tai tinkama ir reikalinga, Lisabonos darbotvarkės perorientavimą, tuo pat metu išlaikant pusiausvyrą tarp Lisabonos ir Geteborgo procesų ekonominės, socialinės ir klimato dimensijų, siekiant sukurti ambicingą darnaus vystymosi strategiją;

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 236, 2003 9 23, p. 17. (2) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (3) SOLVIT – tai savanoriškas internetinis problemų sprendimo tinklas, kuriame ES valstybės narės dirba kartu be teisinių procedūrų sprendžiant problemas, atsiradusias dėl netinkamo viešosios valdžios institucijų vidaus rinkos teisės aktų taikymo. SOLVIT centrai yra visose ES valstybėse narėse. SOLVIT centrai gali padėti nagrinėjant skundus tiek iš piliečių, tiek iš verslo sektoriaus. Jie sudaro nacionalinės administracijos dalį ir yra įsipareigoję pateikti realius problemų sprendimus per dešimties savaičių laikotarpį.

Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl žmogaus teisių pasaulyje 2004 m. ir ES politikos šiuo klausimu (2004/2151(INI))

P6_TA(2005)0150 A6-0086/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į visas su tuo susijusias tarptautines žmogaus teisių priemones,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto įsigaliojimą 2002 m. liepos 1 d. bei į savo rezoliucijas, susijusias su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (toliau – TBT)(1),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11, 13 ir 19 straipsnius bei į Europos bendrijos steigimo sutarties 177 ir 300 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į AKR ir ES Partnerystės susitarimą(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl taikos ir orumo Vidurio Rytuose(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijos 61-osios sesijos Ženevoje(5),

–   atsižvelgdamas į šeštąjį ES metinį pranešimą dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į pirmą ir antrą Jungtinių Tautų vystymo programos arabų šalių žmogaus teisių raidos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į EP darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0086/2005),

A.   kadangi šia rezoliucija nesiekiama apimti viską, joje išskiriamos dvi dalys: pirmojoje pagal geografines vietoves apžvelgiami svarbiausi pasiekimai žmogaus teisių srityje už ES ribų, antrojoje aptariami aštuoni pagrindiniai teminiai klausimai, kurie ES bus svarbūs ateinančiais metais,

Įvairių šalių problemos
Šalys kandidatės

1.   primena specialiuose išsamiuose pranešimuose dėl stojančių šalių bei šalių kandidačių (Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos) pateiktas savo išvadas ir sveikina jas padarius pažangą žmogaus teisių srityje, tačiau primena, kad reikia dar daug ką nuveikti; todėl ragina šalis tęsti ir padvigubinti savo pastangas šioje srityje;

Vakarų Balkanai

2.   patvirtina, kad Europos Parlamentas ir toliau turėtų dirbti siekdamas užtikrinti žmogaus teises Voivodinoje ir Kosove;

3.   ragina Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją užtikrinti teisingus karo nusikaltimų teismo procesus; primena šioms šalims jų pareigą visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Tribunolu Buvusiajai Jugoslavijai (toliau – TBTJ);

4.   primena Serbijai ir Juodkalnijai, kad svarbu užtikrinti žmogaus teises ir teisinės valstybės principus ir ypač būtinybę pasmerkti ir teisiškai nagrinėti visus netoleravimo ir smurto tautiniu pagrindu veiksmus;

ES kaimynystė ir Vidurio Rytai

5.   pritaria, kad, siekiant didinti pagarbą žmogaus teisėms kaimyninėse šalyse ir Viduržemio jūros regione, šiose šalyse reikia sukurti nepriklausomas, atviras pilietinėms visuomenėms institucijas, kurios užtikrintų pasirašytuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose numatytų teisių veiksmingą įgyvendinimą;

6.   reikalauja kuo labiau gerbti moterų ir mažumų teises bei žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, gerbti žmogaus teises baudžiamojo persekiojimo sistemoje ir panaikinti kankinimus bei mirties bausmę šalyse, su kuriomis ES pasirašė asociacijos susitarimus ir derasi dėl bendrų veiksmų planus;

7.   tikisi, kad Barselonos proceso kontekste daugiau pastangų bus skiriama skatinti gerbti moterų teises; šiuo atžvilgiu reikalauja parengti regioninį veiksmų planą, skirtą didinti moterų teises ir lyčių lygybę, atsižvelgiant į JT vystymo programos ataskaitą; ragina visas Barselonos proceso valstybes panaikinti bet kokias išlygas, susijusias su Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

8.   pabrėžia, kad šio regiono šalys turi siekti pažangos žmogaus teisių srityje, ypač bendradarbiaudamos su TBTJ; vykdyti veiksmingą politiką, kad būtų grąžinti pabėgėliai ir perkeltieji asmenys; gerbti mažumų teises; vykdyti aktyvią kovos su prekyba žmonėmis politiką;

9.   ragina visas kaimynines ES šalis, dėl šios kaimynystės bendraujančias su ES politikos, prekybos ir socialinės srities klausimais, pripažinti, kad siekiant tęsti ekonomikos ir socialinės srities reformų procesą būtina priimti nuostatas, kuriomis pagal tarptautinius žmogaus teisių teisę būtų skatinami ir įgyvendinami žmogaus teisių ir demokratijos standartai;

10.   palankiai vertina naujai išrinkto Ukrainos prezidento tvirtą pareiškimą laikytis žmogaus teisių standartų ir 2005 m. vasario mėn. kreipimąsi Strasbūre į EP, palankiai vertina tai, kad per prezidento rinkimus Ukrainoje buvo laikomasi teisinės valstybės principų, ir skatina Ukrainą rinktis atvirumo ir demokratijos kelią, kuris yra būtinas pagrindą siekiant plačiausia prasme visiems šalies piliečiams užtikrinti žmogaus teises; ragina naująją vyriausybę vykdyti reformas teisės ir politikos srityse, kuriomis visoje Ukrainoje būtų užtikrinama spaudos ir žiniasklaidos laisvė, nutraukti kankinimus ir neleistiną teisėtvarkos pareigūnų elgesį, po sulaikymo užtikrinti neatidėliotiną teisinės konsultacijos galimybę ir kovoti su korupcija;

11.   ragina Baltarusiją suteikti pilietines ir politines teises visiems piliečiams; ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti susidorojimą su politiniais oponentais, sustabdyti savavališkus suėmimus ir įkalinimus; remia Baltarusijos žurnalistų asociacijos veiklą, apdovanotą A. Sacharovo premija už pastangas teikti Baltarusijos piliečiams objektyvią informaciją ir rodyti nešališkus reportažus; ragina Baltarusijos valdžios institucijas leisti plėtoti įvaikinimo politiką su ES šalimis bei supaprastinti vizų režimą, leidžiantį tęsti atostogų programas nukentėjusiems nuo Černobylio branduolinės katastrofos vaikams;

12.   pripažįsta pastaruosius rinkimus Moldovoje; pabrėžia ES Tarybos susirūpinimą, kad per rinkimus nepavyko įvykdyti kai kurių, iki galo konkurencingą rinkimų procesą užtikrinančių įsipareigojimų, ypač teisingos prieigos prie žiniasklaidos priemonių ir bešališko kampanijų nušvietimo spaudoje; ragina naują Moldovos vyriausybę išnagrinėti pranešimus apie įtariamus kankinimus ir neleistiną policijos elgesį su nukentėjusiais, taip pat ir su nepilnamečiais, ir pagerinti šalies kalėjimų sąlygas; ragina vykdyti reformas siekiant geriau taikyti teisinės valstybės principus ir institucijose pašalinti korupciją; ragina Moldovą užkirsti kelią prekybai žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, įskaitant seksualinio išnaudojimo tikslais parduodamas moteris, ir nelegaliai prekybai transplantavimui skirtais žmonių organais; ragina valdžios institucijas užtikrinti politinę pusiausvyrą valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje; mano, kad opozicijai priklausančių parlamento narių areštai ir kiti prieš taikius demonstrantus nukreipti veiksmai yra akivaizdūs pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, pvz., saviraiškos, suvienijimų ir susirinkimų laisvės, pažeidimai; ragina vadinamąją Padniestrės Moldavijos Respubliką išlaisvinti likusius politinius kalinius;

13.   kviečia Ukrainą ir Moldovą užkirsti kelią kontrabandai į, iš ir per Uždniestrę, taip pat Rusiją užkirsti kelią kontrabandai iš Kaliningrado srities į Lietuvą bei Lenkiją ir sukurti veiksmingas programas kovai su korupcija muitinių, sienos apsaugos ir mokesčių tarnybų bei policijos darbe;

14.   džiaugiasi Maroko pastangomis gerinti anksčiau dėl žmogaus teisių pažeidinėjimų nukentėjusių žmonių padėtį, ypač įsteigtu Lygybės ir susitaikymo komitetu; pripažįsta teigiamus poslinkius siekiant uždrausti kankinimus ir atlyginti žmonėms, kurie yra nukentėję anksčiau; pritaria vykdomoms teisės reformoms, pvz., Šeimos kodeksui, kurį 2004 m. sausio mėn. priėmė Maroko parlamentas, ir įstatymo projektui kankinimus priskirti nusikalstamai veikai (2004 m. gruodžio mėn.); griežtai smerkia žurnalistų įkalinimus vadinamose šmeižimo bylose, prašo Maroko valdžios institucijas pataisyti baudžiamąjį kodeksą ir iš jo pašalinti įkalinimo bausmę už žiniasklaidos įstatymų pažeidimus; pažymi, kad Maroke galioja mirties bausmės moratoriumas ir ragina Maroko valdžios institucijas panaikinti mirties bausmę;

15.   su nerimu atkreipia dėmesį į pranešimus apie sacharavi tautos Vakarų Sacharos regione žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant žodžio laisvės, laisvo judėjimo srityse ir skatina Maroko ir Polisario frontą vadovautis tarptautiniu mastu pripažintu Beikerio planu; ragina Maroko ir Polisario frontą išlaisvinti visus karo belaisvius;

16.   skatina Maroką ir Alžyrą priimamus migrantus traktuoti humaniškai; pabrėžia, kad visos šios priemonės privalo visiškai atitikti tarptautinės humanitarinės teisės ir pabėgėlių įstatymus;

17.   ragina Alžyrą, kovojant su terorizmo grėsme, ir toliau atsižvelgti į savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir džiaugiasi šalyje tęsiamu reformų procesu; atkreipia dėmesį į tai, kad Alžyras turi toliau skatinti spaudos laisvę, nepriklausomos pilietinės visuomenės aktyvumą, politinės opozicijos laisvę, ir sveikina šalį su pastaraisiais pasiekimais šiuo aspektu; džiaugiasi, kad tęsiamas Alžyro vyriausybės ir ES dialogas dėl nelegalaus imigravimo; prašo Alžyrą pritarti JT darbo grupės dėl priverstinio ir netyčinio dingimo be žinios reikalavimui ir be žinios dingusių asmenų klausimą priskirti prioritetiniams;

18.   ragina Libiją išlaisvinti visus politinius kalinius; yra giliai susirūpinęs dėl Libijos įstatymų, draudžiančių politines partijas, asociacijas ir žiniasklaidą; pabrėžia, kaip svarbu gerbti tarptautines žmogaus teisių ir humanitarinės teisės konvencijas; kviečia ES paraginti Libijos valdžios institucijas suteikti leidimą tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms atvykti į Libiją ir atlikti tyrimus; ragina Libiją leisti tarptautiniams stebėtojams atvykti į šalį, nutraukti žiaurius migrantų išvarymus ir sulaikymus, ratifikuoti Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir pripažinti JTVPK mandatą;

19.   ragina Tunisą leisti steigtis nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms; ragina Tunisą nedelsiant pašalinti kliūtis naudotis lėšomis, kurias Europos Sąjunga pervedė žmogaus teisių organizacijoms, ypač Tuniso žmogaus teisių lygai skirtomis lėšomis;

20.   ragina Tunisą gerbti pagrindines teises, pvz., nuomonės, saviraiškos ir asociacijos laivę, ir toliau imtis visų reikiamų priemonių užpildyti likusias spragas siekiant įgyvendinti žmogaus teisių konvencijas ir į asociacijos sutartį įtraukti straipsnį apie žmogaus teises; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie nuolatinius žmogaus teisių gynėjų teisių pažeidinėjimus: priekabiavimu, gąsdinimu, šmeižimu, neteisėtais suėmimais ir fizine prievarta; todėl reikalauja ES atsižvelgti į visus šiuos aspektus sudarant Europos kaimynystės politikos (toliau – EKP) veiksmų planą ir atidžiai bei reguliariai vertinti žmogaus teisių pažangą šiose srityse;

21.   ragina vykstančiame ES ir Egipto dialoge skatinti stabilumą, vystymąsi ir žmogaus teises Europos ir Viduržemio jūros regione, kaip buvo pažymėta per Kaire vykusią Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių Parlamentinę Asamblėją; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad buvo išlaisvintas dr. Noor; ragina Egiptą teikti pirmenybę žmogaus teisių skatinimui; džiaugiasi, kad Egipte bus paminėtas aukščiausio lygio vadovų susitikimas Darfūro klausimu ir pripažįsta Egipto vyriausybės įsipareigojimą remti taiką Sudane; ragina Egiptą atšaukti nepaprastąją padėtį;

22.   pripažįsta, kad Palestinos vadovybės pasikeitimas atvėrė naujų galimybių teigiamiems pokyčiams regione, ir palaiko "Vidurio Rytų taikos kelio žemėlapį", kaip ilgalaikio sprendimo pagrindą; mano, kad norint pasiekti šį ilgalaikį sprendimą, būtinas visapusiškas JAV ir ES politinis palaikymas;

23.   ragina naująją Palestinos vadovybę ir toliau imtis visų reikalingų priemonių sustabdyti teroristinę veiklą prieš Izraelį, ypač pabrėžia būtinybę sustabdyti materialinę ir moralinę paramą savižudžiams sprogdintojams ir jų veiklą; remia ir skatina naujosios Palestinos vadovybės ligšiolines pastangas ir padarytą pažangą šioje srityje;

24.   pažymi Izraelio pastangas puoselėti naujus santykius tarp Palestinos ir Izraelio vadovybių; ypač sveikina priemones, kurių buvo imtasi pasitikėjimui stiprinti, pvz., paleisti kaliniai, paskelbta kariuomenės antpuolių pabaiga, liautasi naikinti palestiniečių namus ir skatinama politika, kuria siekiama nutraukti veiklą Gazos ruože; pripažįsta Izraelio teisę imtis priemonių, kad būtų užtikrintas šios šalies gyventojų saugumas; primena Izraeliui, kad taikant bet kokias prieš terorą nukreiptas priemones negalima ignoruoti žmogaus teisių;

25.   išreiškia susirūpinimą dėl didžiojoje Vakarų Kranto dalyje esančių apsauginių užtvarų ir skiriamųjų barjerų bei jų poveikio vietinių gyventojų žmogaus teisėms; reikalauja Izraelį liautis stačius šias apsaugines užtvaras (skiriamuosius barjerus); pažymi Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl apsauginės užtvaros (skiriamojo barjero); taip pat pažymi Izraelio Aukščiausiojo Teisingumo Teismo nutarimą (2004 m. birželio mėn.) ir Izraelio vyriausybės sprendimą ( 2005m. vasario mėn.);

26.   ragina Siriją gerbti žmogaus teises, ypač asociacijos laisvę ir yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad teroristų organizacijos gauna lėšų iš Sirijos; pritaria Sirijos užsienio reikalų ministro pareiškimui, kad pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1559(2004) iki 2005 m. balandžio 30 d. turi būti išvesta visa Sirijos kariuomenė, galutinai išgabenta karinė įranga ir žvalgybos pajėgos;

27.   ragina Sirijos vyriausybę nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius ir atšaukti nepaprastosios padėties įstatymą; tikisi, kad Sirija vadovauja įgyvendinant ir praktiškai vykdant savo įsipareigojimus žmogaus teisių ir laisvių srityje, ypač įsipareigojimą nutraukti kurdų diskriminavimą ir suteikti lygias galimybes moterims bei nutrauki prievartą prieš moteris; pabrėžia, kad yra labai daug savavališkų areštų ir įkalinimo atvejų, be to, plačiai paplitę kankinimai ir neleistinas elgesys, įskaitant elgesį su vaikais;

28.   smerkia mirties bausmės taikymą Saudo Arabijoje ir ragina vyriausybę liautis taikius šią bausmę, kuri šiuo metu taikoma labai dažnai; yra susirūpinęs, kad Saudo Arabijos įstatymai negina daugelio pagrindinių teisių ir kad labai ribojama laisvė reikšti savo mintis bei įsitikinimus;

29.   džiaugiasi neseniai įvykusiais vietiniais rinkimais, kurie yra žingsnis demokratijos link, tačiau smerkia lyčių segregaciją Saudo Arabijoje ir didžiulį moterų diskriminavimą bei jų laisvių suvaržymą, įskaitant teisę balsuoti; primena, kad Saudo Arabijoje moterims, kad galėtų keliauti, vis dar reikia gauti raštišką vyriškos lyties giminaičio leidimą ir kad dažnai tais atvejais, kai su moterimis blogai elgiamasi ar jos patiria giminaičių vyrų smurtą, jos neturi jokių skriaudos atsiteisimo priemonių;

30.   pripažįsta sunkumus, su kuriais susidūrė naujosios valdžios institucijos Irake, norėdamos įkurti teisinę valstybę su ten dislokuotų karinių pajėgų pagalba ir išreiškia susirūpinimą dabartine padėtimi; džiaugiasi Irako žmonių ryžtu ir drąsa per neseniai vykusią rinkimų kampaniją ir balsavimą, kuriuo jiems ir jų šaliai suteikta geresnės demokratinės ateities perspektyva; tikisi, kad netrukus, bendradarbiaujant su tautinėmis mažumomis, bus parengtas naujos demokratinės Konstitucijos projektas; pareiškė savo palaikymą dėl rinkimų ir tikisi, kas jie bus sėkmingi ir taip bus išrinkta teisėta Irako vyriausybė; ragina Komisiją dar labiau paremti Irako valdžios institucijas; ragina Jungtines Tautas aktyviau įsitraukti į veiklą Irake; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie besitęsiančius kankinimus ir šiurkštų elgesį su kaliniais Irako kalėjimuose; atkreipia dėmesį į pavojingas sąlygas, kuriomis Irake toliau dirba žurnalistai ir smerkia tebesitęsiančius žmonių grobimus; ragina nedelsiant išlaisvinti visus pagrobtus asmenis ir griežtai smerkia barbarišką įkaitų ėmimą, egzekucijas ir savižudžių vykdomus sprogdinimus; dar kartą smerkia, kad Irako valdžios institucijos ar užsienio šalių karinis personalas kankina Irako karo belaisvius ir kitaip nežmoniškai ar žeminamai su jais elgiasi;

31.   ragina Iraną įsitraukti į žmogaus teisių dialogą su ES; yra labai susirūpinęs, kad per pastaruosius dvejus metus žmogaus teisių padėtis (išbraukta) pablogėjo ir ragina Irano valdžios institucijas įsipareigoti pakreipti šią tendenciją priešinga linkme; smerkia tai, kad labai padidėjo žmogaus teisių pažeidimų, kad ypač daugėja pranešimų apie viešai vykdomą mirties bausmę (išbraukta) ir plakimą rimbu; palankiai vertina užmėtymo akmenimis memorandumą ir ragina Irano parlamentą priimti teisės aktus, kuriais šis bausmės būdas būtų be išimčių draudžiamas; pažymi Irano valdžios institucijų garantijas, kad nebebus vykdomos mirties bausmės nepilnamečiams, ir ragina valdžios institucijas priimti siūlomus teisės aktus, kuriais draudžiama bausti mirties bausme nepilnamečius nusikaltėlius; minėtas draudimas turi galioti ir po to, kai nusikaltusiam asmeniui sueina 18 metų; pažymi Irano valdžios institucijų garantijas, susijusias su amputavimo bausmės uždraudimu; ragina Tarybą ir Komisiją nuodugniai stebėti, ar Iranas laikosi įsipareigojimo uždrausti vykdyti minėtas tris bausmes, t. y. užmėtymo akmenimis, nepilnamečiams vykdomą mirties bausmę ir amputavimo bausmę; yra susirūpinęs dėl didžiulio areštų, ypač jaunų žmonių ir moterų, pateikus neaiškų ar nereikšmingą kaltinimą, skaičiaus; išreiškia gilų susirūpinimą, kad (išbraukta) neseniai dėl netinkamo seksualinio elgesio nepilnamečiui buvo įvykdyta mirties bausmė; smerkia Iraną dėl jo vykdomos žeminančios žurnalistų ir kibernetinių disidentų areštų ir įkalinimų politikos ir dėl to, kad užgniaužiama spaudos ir žiniasklaidos laisvė; ragina Iraną liautis remti teroristų organizacijas;

32.   prašo būti pilnaverčiu partneriu visapusiškai peržiūrint Europos ir Viduržemio jūros valstybių partnerystę ir pateikti ministrams rezultatus kitame, Liuksemburge įvyksiančiame Europos ir Viduržemio jūros valstybių susitikime;

33.   dar kartą ragina visas Europos ir Viduržemio jūros valstybių asociacijos sutartis pasirašiusias šalis įtraukti straipsnį apie žmogaus teises į veiksmų programą, kuria siekiama sustiprinti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms, ir numatyti mechanizmą, skirtą reguliariai vertinti, kaip laikomasi atitinkamų Asociacijos susitarimų 2 straipsnio;

34.   yra įsitikinęs, kad Europos iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms privalo atlikti lemiamą vaidmenį skatinant pamatines ES vertybes Barselonos procese; atsižvelgdamas į tai, ragina sustiprinti jos veiklą Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse siekiant remti pilietinės visuomenės ir nepriklausomų nevyriausybinių veikėjų plėtrą ir vienijimąsi;

Kaimyninė Rusija

35.   apgailestauja ir smerkia piktinančius teroristų veiksmus 2004 m. Rusijos Federacijoje, ypač tragiškus nepamirštamus teroro aktus Beslane, kurių metu nukentėjo vaikai;

36.   pripažįsta, kad Rusija susiduria su ekstremistų grasinimais dėl galimų teroro aktų, palaiko Rusijos pastangas kovojant su terorizmu, tačiau primygtinai reikalauja, kad šioje veikloje būtų gerbiamos žmogaus teisės;

37.   ragina Rusiją imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų nutraukti Rusijos pajėgų Čečėnijoje vykdomi žudymai be teismo, dingimai be žinios ir kankinimai kardomojo kalinimo metu, apie kuriuos gaunama daug pranešimų; ragina Rusiją netrukdyti susisiekti su humanitarinėmis organizacijomis, žiniasklaidos korespondentais ir žmonių teisių gynėjais bei stebėtojais Čečėnijoje; pakartoja savo prašymą ieškoti ilgalaikio Čečėnijos problemų politinio sprendimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į žmogaus teises ir pripažįstama Rusijos Federacijos teritorinis vientisumas;

38.   primena Rusijai jos įsipareigojimus pagal tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas; yra susirūpinęs, kad pastaraisiais Rusijos įstatymais, pvz., tiesioginių gubernatorių rinkimų panaikinimas, valstybės faktinės kontrolės išplėtimas daugumai televizijos stočių, viešų demonstracijų teisę ribojantys įstatymai ir įstatymų dėl nuosavybės ir investuotojo teisių taikymas atgaline data, gali būti ribojamos žmogaus, piliečių ir politinės teisės;

39.   primena Rusijai jos, kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pasirašiusios šalies, įsipareigojimus, būtent: gerbti ir skatinti demokratijos bei teisinės valstybės principus, organizuoti laisvus ir sąžiningus rinkimus, užtikrinti sveiką politinę įvairovę, alternatyvius informacijos šaltinius, teisę vienytis į asociacijas, laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus ir laisvę į skaidrų bei nediskriminuojantį nepriklausomų teismų teisės taikymą;

40.   prašo Rusijos palengvinti žmogaus teisių stebėtojų lankymąsi bet kurioje šalies dalyje;

41.   kviečia Rusijos vyriausybę apsaugoti visus žmogaus teisių aktyvistus ir organizacijas nuo vietinės valdžios persekiojimo visose šiaurės Kaukazo respublikose;

42.   ragina Rusijos vyriausybę užtikrinti teismų nepriklausomumą ir laikytis principų, kuriais užtikrinamas sąžiningo, nepolitizuoto verslo sektoriaus kaip demokratinėse ES šalyse egzistavimas;

Azija

43.   palankiai vertina tai, kad Kazachstano vyriausybė įvedė mirties bausmės vykdymo moratoriumą, o Kirgizija pratęsė savąjį moratoriumą; ragina abiejų šalių vyriausybes ir parlamentus formaliai panaikinti mirties bausmę; skatina abi vyriausybes suteikti politinėms partijoms daugiau galimybių registruotis ir dalyvauti rinkimuose; ragina abi šalis sudaryti sąlygas pusiausvyrai žiniasklaidoje ir spaudos laisvei;

44.   ragina Uzbekistano vyriausybę po to, kai ji prisiėmė įsipareigojimą panaikinti mirties bausmę, imtis konkrečių veiksmų, pvz., paskelbti mirties bausmės ir mirties bausmės vykdymo moratoriumą; palankiai vertina 2003 m. padarytas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis draudžiamas kankinimas ir netinkamas elgesys kalėjimuose bei numatomas baudžiamasis persekiojimas už tokių priemonių naudojimą; ragina Uzbekistaną iš tiesų įgyvendinti šias pataisas ir išlaisvinti visus likusius politinius kalinius; primygtinai reikalauja įsteigti nepriklausomų teismų sistemą; palankiai vertina neseniai prisiimtą vyriausybės įsipareigojimą atlikti esminę reformą, kuria taip pat būtų stiprinamas teismų sistemos nepriklausomumas ir nutraukta spaudos cenzūra;

45.   ragina Tadžikistano vyriausybę liautis stiprinti valdžią prieš šių metų parlamento rinkimus ir leisti opozicinėms partijoms registruotis dalyvauti rinkimuose;

46.   ragina Turkmėnistaną visiems savo piliečiams suteikti tikrą politinę laisvę, įskaitant ir laisvę reikšti savo įsitikinimus; skatina Turkmėnistaną nutraukti savavališkus sulaikymus ir įkalinimus, taip pat politinių oponentų įžeidinėjimus;

47.   palankiai vertina Afganistane įvykusių rinkimų teigiamus rezultatus ir skatina naująją H. Karzai vyriausybę tęsti šiuolaikišką pertvarkos politiką, ypač daug dėmesio skiriant žmogaus teisių garantijoms visiems piliečiams; ypač smerkia barbarišką įkaitų grobimą ir nekaltų žmonių žudymą;

48.   palankiai vertina faktą, kad Afganistane ir Maldyvuose įkurti žmogaus teisių komitetai; atsižvelgdamas į šį faktą, ragina abiejų minėtų šalių vyriausybes prisiminti, kad šiuos komitetus reikia remti finansiškai, tačiau reikia sudaryti sąlygas jiems dirbti nepriklausomai;

49.   pritaria įvairiems teigiamiems pokyčiams žmogaus teisių srityje Pakistane: bendro tautinių mažumų elektorato įkūrimui, Informacijos laisvės akto priėmimui ir vietų moterims Nacionalinėje Asamblėjoje paskyrimui; pripažįsta, kad Pakistanas turi išskirtinę atsakomybę, susijusią su veikla prieš terorizmą ir politiniais sunkumais, kurie atsiranda dėl šios atsakomybės, tačiau primygtinai reikalauja bet kokiose kovos su terorizmu priemonėse neignoruoti žmogaus teisių klausimų, ypač susijusių su sulaikymu ir įkalinimu; apgailestauja, kad Prezidentas Pervez Musharraf nenori vykdyti savo įsipareigojimo atskirti valstybės vyriausybę nuo karinės valdžios, nors toks atskyrimas yra normalios demokratijos, kai kariuomenė tarnauja demokratiškai išrinktai valdžiai, skiriamasis bruožas;

50.   pripažįsta, kad Indija yra didžiausia veikianti demokratija pasaulyje ir pritaria žmogaus teisių srityje padarytai pažangai; vis dėlto, yra susirūpinęs dėl besitęsiančio Indijos visuomenės diskriminavimo priklausymo kastoms, socialiniu ar išpažįstamos religijos pagrindu; mano, kad Indijos vyriausybė privalo toliau skatinti socialines permainas kaimo vietovėse, kadangi čia dažniausiai pasireiškia minėti diskriminavimo atvejai;

51.   palankiai vertina pastarąjį teigiamą Pakistano ir Indijos dialogą dėl Kašmyro; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad Indijos karinių ir policijos pajėgų darbuotojai pažeidžia žmogaus teises Kašmyro regione; ragina Indijos vyriausybę užtikrinti, kad teismų institucijos skubiai išnagrinėtų visus pranešimus apie tokius pažeidimus; griežtai smerkia bet kokius terorizmo ir smurto atvejus regione ir pažymi, kad Pakistanas atsakingas už tai, kad būtų dedamos tvirtos pastangos siekiant padėti sustabdyti tokią veiklą; reikalauja, kad į Kašmyro regioną būtų leidžiama atvykti žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijoms;

52.   palankiai vertina pagerėjusią žmogaus teisių padėtį Šri Lankoje, bet išreiškia susirūpinimą dėl Tamilų Elamo "Išsivadavimo tigrų" praktikos žudyti ir grobti kitų tamilų politinių grupių narius ir verbuoti vaikus;

53.   ragina Bangladešo vyriausybę laikytis šios šalies Aukščiausiojo teismo duotų nurodymų vengti netinkamai taikyti įstatymines priemones sulaikant opozicijos demonstracijose dalyvaujančius asmenis bei nemalšinti taikių politinių protesto akcijų sulaikant ir kankinant jų dalyvius; ragina Bangladešo vyriausybę nutraukti nusikalstamus sukarinto greitojo reagavimo padalinio vykdomus veiksmus, kurių metu buvo neteisėtai žudoma; ragina Bangladešo vyriausybę imtis prevencijos priemonių kovojant su sukarintomis musulmonų grupuotėmis, kurios skleidžia prievartą ir baimę Bangladešo kaimo vietovėse;

54.   vis dar yra susirūpinęs, kad Laose ir Vietname, vienpartinio valdymo šalyse, toliau slopinamos etninės ir religinės mažumos, demokratijos ir žmogaus teisių aktyvistai, ir ragina abiejų šalių valdžias puoselėti laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, susirinkimų ir religijos laisvę;

55.   smerkia vietinių montanjarų tautybės gyventojų žmogaus teisių pažeidimus Vietname ir ragina valdžią panaikinti bet kokios formos diskriminavimą visų mažumų atžvilgiu;

56.   mano, kad Kambodžos Nacionalinės asamblėjos panaikintas Rainsy, Poch ir Channy politinis imunitetas yra rimtas demokratinių principų pažeidimas ir ragina Kambodžos valdžios institucijas nutraukti bet kokios formos demokratinės opozicijos šioje šalyje persekiojimą; tačiau skatina Kambodžą pradėti tikras demokratines reformas, kurios suteiktų pagrindą siekiant užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi ir pašalintų nuolatinius rimtus trūkumus; ragina Kambodžą siekti pažangos keičiant savo teisinę sistemą ir stiprinti kovą su nelegalia prekyba moterimis ir vaikais; atsižvelgdamas į tai skelbia faktą, kad anksčiau iš vergijos išvaduoti 91 moterys ir vaikai yra pagrobti Phnom Pehne ir reikalauja nedelsiant juos išlaisvinti;

57.   ragina Birmos vyriausybę žengiant pirmąjį žingsnį tautos valia įkurti valstybę, liautis drausti teisėtą ir demokratinę politinę veiklą; ragina vyriausybę nedelsiant išlaisvinti opozicijos lyderę Aung San Suu Kyi – A. Sacharovo premijos laureatę, ir 75 metų žurnalistę Win Tin, Aung Suu Kyi patarėją;

58.   palankiai vertina faktą, kad Kinija įsitraukia į dialogą su ES dėl žmogaus teisių; prašo valstybių narių vyriausybes, Komisiją ir Kiniją pasinaudoti šiuo dialogu, kaip galimybe vykdyti pokyčius Kinijos vidaus politikoje, kuri vis dar kelia problemų žmogaus teisės srityje, ypač dėl mirties bausmės taikymo ir draudžiamos susirinkimų bei religijos laisvės; pabrėžia, kad stiprėjantys prekybos santykiai turi priklausyti nuo žmogaus teisių reformų; yra susirūpinęs neseniai Tarybos visiškai pakeista ES politika dėl ginklų pardavimo Kinijai embargo ir primygtinai rekomenduoja nepanaikinti ginklų embargo, kol nebus padaryta didesnės pažangos žmogaus teisių klausimais; ragina Kinijos valdžios institucijas iš naujo oficialiai įvertinti įvykius Tiananmenio aikštėje, paskelbti politinių kalinių sąrašą ir besąlygiškai juos išlaisvinti; yra susirūpinęs dėl to, kaip Tibete ir Šindžiange (Xinjiang) elgiamasi su žmonėmis, siekiančiais susirinkimų ir religijos laisvės;

59.   smerkia tai, kad 2005 m. vasario 1 d. valdžią užgrobė karalius Gyanendra ir Karališkoji Nepalo armija, ir griežtą cenzūros įstatymą; nerimauja dėl gausėjančių pranešimų apie visoje šalyje be žinios dingusius asmenis ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynimo aktyvistus, žurnalistus, opozicijos politinių partijų ir pilietinės visuomenės grupes; smerkia rimtus partizanų piktnaudžiavimus, vykdomus per konfliktą, niokojantį kraštą nuo 1999 m.; ragina karalių atkurti demokratišką valdymą ir bendravimą, išlaisvinti visus politinius vadovus ir žmogaus teisių gynėjus ir gerbti laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus ir susirinkimų laisvę;

60.   palaiko Indonezijos 2004 m. rugsėjo mėn. įvykusius pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus; nerimauja dėl pranešimų apie Indonezijos karinių pajėgų ir sukilėlių grupių nuolatinius šiurkščius pažeidimus prieš civilius asmenis karinių operacijų metu Papua ir Aceh provincijose; išreiškia viltį, kad po niokojančio cunamio pradėtas atstatymo procesas padės siekti susitaikymo ir taikaus sambūvio pažangos ir kartu užbaigti užsitęsusį Aceho konfliktą; ragina Indonezijos valdžios institucijas iki galo ištirti ir patraukti teisminėn atsakomybėn asmenis, atsakingus už žmogžudystes ir kitus žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus, ir užtikrinti, kad Indonezijoje iš tiesų būtų gerbiamos 1998 m. gruodžio mėn. JT Generalinės Asamblėjos priimtos deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos nuostatos;

61.   ragina Šiaurės Korėją pripažinti, kad jos gyventojai kenčia nuo Šiaurės Korėjos režimo priespaudos, ir pradėti realią pertvarką visais lygmenimis siekiant įgyvendinti reformas, kuriomis būtų pripažįstama būtinybė gerbti žmogaus teises; pažymi, kad pagal metinį pasaulio spaudos laisvės rodiklį Šiaurės Korėja išvardyta kaip blogiausia šalis visame pasaulyje; smerkia Šiaurės Korėjos režimo pareiškimą, kad ji nedalyvaus rengiant daugiašalį pagrindų planą dėl derybų (šešių šalių derybų);

Afrika

62.   pabrėžia sunkią daugybės Afrikos šalių piliečių, užsikrėtusių sunkiomis pandeminėmis ligomis, ypač ŽIV (AIDS), padėtį; pripažįsta, kad buvo padaryta pažanga tam tikrose Afrikos šalyse, pvz., Ugandoje; ragina Komisiją padėti Jungtinėms Tautoms kartu su Afrikos Sąjunga plėtoti visapusę strategiją siekiant sustabdyti ir sumažinti pandeminių ligų, ypač ŽIV (AIDS), viruso plitimą; dar kartą patvirtina, kad kiekvienas žmogus turi teisę į sveikatos priežiūrą ir gydymą; ragina valstybes nares ir Komisiją kovą su užkrečiamomis ligomis ir ypač su plintančia ŽIV(AIDS) pandemija priskirti didžiausiems politiniams ir finansiniams savo vystymo politikos prioritetams;

63.   mano, kad Afrikoje į pietus nuo Sacharos reikia skubiai formuoti visapusį požiūrį į ŽIV/AIDS, jei iki 2015 m. norima sustabdyti ir sumažinti AIDS plitimą;

64.   giliai smerkia faktą, kad už įvairiose Afrikos dalyse vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir už atsakingus postus užimančių asmenų veiksmus lieka nenubaustų; ragina Afrikos Sąjungą išnagrinėti tokius atvejus ir glaudžiau bendradarbiauti su TBT, kad pakeistų šią padėtį (žr. TBT skyrių);

65.   susirūpinęs dėl blogėjančios padėties Gambijoje, kuri pasireiškia spaudos laisvės pažeidimais, ir ragina pradėti tyrimą dėl žurnalisto Deyda Hydara nužudymo 2004 m.;

66.   išreiškia gilų susirūpinimą dėl nesenų įvykių Dramblio Kaulo Krante, po kurių civiliai gyventojai tapo rasistinių išpuolių aukomis; ragina kariaujančias Dramblio Kaulo Kranto grupuotes gerbti visų piliečių žmogaus teises;

67.   giliai susirūpinęs dėl coup d'état, kuris leido Faure Gnassingbé būti paskirtu Togo Prezidentu po tėvo mirties pažeidžiant demokratijos taisykles; ragina Togo valdžios institucijas sukurti būtiną institucijų sistemą, kad būtų užtikrinti laisvi ir nešališki prezidento rinkimai bei grįžti prie Konstitucijoje numatytos tvarkos ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, be kurių bendradarbiavimas su Europos Sąjunga nebus atnaujintas;

68.   džiaugiasi dėl sumažėjusio mirties bausmių, skiriamų sharia teismuose Nigerijoje, skaičiaus, bet yra susirūpinęs, kad dauguma teismų toliau taiko sharia įstatymą; mano, kad Nigerija turi laikytis tarptautinių standartų;

69.   nerimauja dėl pranešimų apie tai, kad Eritrėjos vyriausybė vis dar persekioja krikščionių mažumas visame regione; susirūpinęs pažymi, kad Eritrėja tebėra vienos politinės partijos valstybė, ir nėra numatyta jokios rinkimų datos; prašo nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir šalyje sulaikytus žurnalistus; ragina Eritrėjos institucijas pasirūpinti tuo, kad žmogaus teisės ne silpnėtų, o būtų stiprinamos;

70.   pažymi, kad nuo 2001 m. rugsėjo mėn. 10 nepriklausomų žurnalistų buvo areštuoti Asmare; vienas iš jų yra Švedijos pilietis David Isaak, kuriam nebuvo pateikti kaltinimai ir kuris vis dar yra įkalintas; ragina Eritrėjos valdžią išlaisvinti įkalintus žurnalistus ir panaikinti privačios spaudos draudimą;

71.   pripažįsta ir palaiko tai, kad buvo pasirašyta nauja taikos sutartis tarp Pietų ir Šiaurės Sudano pajėgų, kuria buvo užbaigtas du dešimtmečius trukęs pilietinis karas, kurio metu buvo siaubingai pažeidinėjamos žmogaus teisės; reikalauja, kad minėtos pusės laikytųsi visų protokolų dėl suderintos taikos;

72.   ragina Sudano vyriausybę nedelsiant nutraukti bet kokį bendradarbiavimą arba kolaboravimą su arabų milicija, vadinamąja Janjaweed milicija, kuri imasi smurto prieš didžiąją visuomenės dalį, įskaitant piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis, karo nusikaltimus bei nusikaltimus prieš žmoniją Vakarų Sudano Darfuro regione; palankiai vertina Komisijos tyrimo ataskaitą ir remia jos išvadas ir rekomendacijas; primygtinai reikalauja, kad Sudano vyriausybė, sudariusi koaliciją su Afrikos Sąjunga, priimtų tvirtą ir galutinį sprendimą dėl išpuolių nutraukimo prieš visų šalių neginkluotus civilius gyventojus ir nuginkluotų Janjaweed miliciją; ragina Sudano vyriausybę parodyti norą derėtis dėl taikos su sukilėliais Darfūre;

73.   ragina ES imtis planuotų sankcijų prieš Sudano vyriausybę, kol bus įsitikinta, kad tikrai nebevykdoma gyventojų etninio valymo politika ir masinės žudynės; džiaugiasi JT Saugumo Tarybos sprendimu perduoti Darfūro padėties sprendimo klausimą TBT, siekiant užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems ir užbaigti nebaudžiamumą, kuris karaliauja, ir užkirsti kelią kitiems nusikaltimams; tačiau apgailestauja, kad šioje Saugumo Tarybos rezoliucijoje numatyta, jog valstybių, kurios nėra pasirašiusios TBT statuto, piliečiai, įtariami įvykdę tarptautinius nusikaltimus Darfūre turi būti išimties tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn jų šalių teismuose;

74.   vis dar yra susirūpinęs dėl didelio incidentų skaičiaus rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje, ypač Ituri, Šiaurės ir Pietų Kivu provincijose, Maniemoje ir Šiaurės Katangoje; ypač smerkia vyriausybės pajėgas ir sukilėlių kovotojus, kurie 2004 m. birželio mėn. kartu vykdė karo nusikaltimus Pietų Kivu provincijos Bukavu mieste;

75.   sveikina Ruandoje teigiama linkme pasistūmėjusį atkūrimo ir taikinimosi procesą; ragina Ruandą įdėti daugiau pastangų užkertant kelią žmogaus teisių pažeidimams ir siekiant ilgalaikės taikos Centrinėje Afrikoje; sunerimęs dėl padaugėjusių išpuolių prieš civilinės visuomenės organizacijas, bažnyčias ir mokyklas Ruandoje ir labai susirūpinęs dėl to, kad daug teisėjų ir teismo pareigūnų buvo priversti atsistatydinti dėl vadinamųjų juridinių reformų;

76.   smerkia visais įmanomais būdais masines žudynes Gatumga pabėgėlių stovykloje Burundyje; ragina Burundžio vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę dėti didžiausias pastangas siekiant sugauti nusikaltėlius ir atiduoti teismui; remia Burundžio pereinamojo laikotarpio procesą; palankiai vertina suplanuotus rinkimus kaip svarbų žingsnį pereinamojo laikotarpio procese;

77.   labai nerimauja dėl ypač blogos humanitarinės būklės Šiaurės Ugandoje, kur dėl Lordo pasipriešinimo armijos sukilimo lyderio Joseph Kony veiksmų didžioji gyventojų dalis tebėra pabėgėlių stovyklose; smerkia žiaurius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant didelio masto grobimus, vaikų luošinimą ir prievartavimą regione, kuriuos vykdo Lordo pasipriešinimo armijos sukilėliai;

78.   pritaria Angolos vyriausybės pareiškimui organizuoti parlamento rinkimus 2006 m. pabaigoje; yra susirūpinęs dėl ginkluoto konflikto Kabinda regione ir dėl pranešimų apie Angolos ginkluotųjų pajėgų pažeidimus prieš civilius asmenis;

79.   protestuoja prieš Zimbabvės vyriausybės veiksmus, skatinančius rasinį susiskirstymą ir blogą ekonomikos valdymą; yra susirūpinęs, kad tokia politika veda šalį į katastrofą; su nerimu pažymi, kad pastaruoju metu žymiai smunka maisto pramonė, o NVO susiduria su sunkumais, kai reikia pagalbos; ragina vyriausybę liautis spaudus politinę opoziciją, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir užtikrinti, kad bus surengti nepriklausomi ir teisingi rinkimai, dalyvaujant garbingiems tarptautiniams stebėtojams;

80.   išlieka susirūpinęs, kad Pusiaujo Gvinėjoje politiniai kaliniai vis dar yra sulaikyti dėl prisipažinimų, išgautų kankinant, ir kad politinės opozicijos nariai yra kalinami be kaltinimų ir be teismo;

Šiaurės ir Pietų Amerika

81.   ragina Kubos vyriausybę pripažinti laisvų susirinkimų teisę ir žodžio laisvę ir nedelsiant atnaujinti neoficialų mirties bausmės moratoriumą; dar kartą pasmerkia mirties bausmės paskyrimą trims lėktuvo užgrobėjams bei politinių oponentų įkalinimą, reikalauja nedelsiant juos paleisti; ragina Kubos valdžios instancijas leisti A. Sacharovo premijos laureatui Oswaldo Payá priimti Europos Parlamento kvietimą; ir smerkia skubų Tarybos strategijos pakeitimą ir sankcijų panaikinimą;

82.   ragina Jamaikos vyriausybę imtis efektyvių veiksmų neleisti saugumo pajėgoms žudyti žmonių be teismo; taip pat ragina Jamaikos vyriausybę panaikinti Nusikaltimų asmenims įstatymo 76, 77 ir 79 skirsnius, kuriuose suaugusių vyrų lytiniai santykiai laisva valia priskiriami baudžiamosioms veikoms ir kurie naudojami siekiant pateisinti nepriimtiną priekabiavimą, ypač prie asmenų, šviečiančių ŽIV(AIDS) klausimais; prašo Jamaikos vyriausybę aktyviai kovoti su paplitusia homofobija;

83.   palaiko Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos nuomonę, kuomet 2004 m. spalio mėn. buvo išreikštas didžiulis susirūpinimas dėl žmogaus teisių ir humanitarinių sąlygų Haityje;

84.   susirūpinęs dėl didelio Gvatemaloje žiauriai nužudytų moterų skaičiaus ir ragina vadovybę nuodugniai ištirti šiuos nusikaltimus bei užkirsti kelią naujiems žiauriems aktams;

85.   kaip ir Meksikos valdžios institucijos yra susirūpinęs dėl didelio Ciudad Juareze (Meksika) žiauriai nužudytų moterų skaičiaus bei remia Meksikos valdžios institucijų ir ypač specialiai paskirto teisėjo pastangas ištirti ir išsiaiškinti šiuos nusikaltimus bei užkirsti kelią būsimoms žudynėms;

86.   išlieka susirūpinęs dėl šokiruojančių išpuolių ir grasinimų gvatemaliečiams, siekiantiems teisingumo dėl buvusių žmogaus teisių pažeidimų, ypač išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, teisėtvarkos pareigūnus bei žurnalistus; palankiai vertina kaip pozityvų ženklą 2005 m. vasario mėn. buvusio parlamentaro ir majoro nuteisimą už keturių žurnalistų pagrobimą 2003 m., ir taip pat palankiai vertina Gvatemalos parlamento sutikimą įsteigti JT vyriausio Komisijos nario, atsakingo už žmogaus teises, postą, kurį Gvatemalos Kongresas tikisi patvirtinti kiek įmanoma greičiau;

87.   ragina Venesuelą imtis efektyvių priemonių, galinčių garantuoti išraiškos laisvę ir laisvą priėjimą prie informacijos; pažymi, kad būtina bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir kartu dirbti regiono stabilumo labui;

88.   smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, pvz., vaikų kovotojų panaudojimą Kolumbijos pilietiniame kare, įskaitant keletą tūkstančių vaikų iki 15 metų; ir toliau nerimauja dėl šalyje iškilusios grėsmės žmogaus teisių gynėjams ir ragina Kolumbijos valdžios institucijas imtis aiškių ir veiksmingų priemonių siekiant apsaugoti šių asmenų gyvybę ir jų veiklą; yra sunerimęs, kad daug kolumbiečių – nepilnamečių, daugiau nei prieš septynerius metus pagrobtų kareivių ir policininkų, Kongreso narių (tarp jų Jorge. Eduardo Gechem Turbay, Óscar Tulio Lizcano ir Luis Eladio Pérez Bonilla), Valle regioninės asamblėjos narių, buvęs ministras Fernando de Araujo ir buvusi kandidatė į prezidentus Ingrid Betancourt – vis dar laikomi įkalinti prastomis sąlygomis; remia išvadas, kurios buvo išdėstytos per Tarptautinio bendradarbiavimo ir koordinavimo susirinkimą dėl Kolumbijos paskelbtoje deklaracijoje, kuri buvo priimta Kartaginoje po Londone dalyvaujant JT pasiūlytų rekomendacijų, remia JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Kolumbijoje rekomendacijas;

89.   atsižvelgia į Jungtinių Tautų specialaus pranešėjo Ambeyi Libago išreikštą nuomonę dėl Kolumbijos. Jis pataria valdžiai oficialiai paskelbti visas milicijas neteisėtomis ir paleisti jas bei inicijuoti teismo procesus prieš tuos, kurie yra atsakingi už žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo jų politinio statuso;

90.   ragina Ekvadorą nedelsiant panaikinti policijos teismus, kad būtų galima efektyviau paduoti į nešališką pilietinį teismą saugumo pajėgų narius, apkaltintus dėl netinkamo elgesio;

91.   yra susirūpinęs dėl dažnėjančių išpuolių prieš Peru žurnalistus, ypač dėl dviejų gerai žinomų žurnalistų nužudymo 2004 m.; nerimauja dėl didelio skaičiaus pranešimų apie įtariamųjų, laikomų Peru kalėjimuose, kankinimų ir mirties atvejus;

92.   pripažįsta, kad smurtas Brazilijos miestuose kelia didžiausią susirūpinimą, pažymi, kad 2004 m. padažnėjo smurto kaimo vietovėse ir žemių konflikto atvejų, ypač Roosvelt rezervate, Rondonijos valstijos Cinta Larga genties indėnų gimtinėje;

93.   reikalauja Jungtines Amerikos Valstijas panaikinti mirties bausmę, pažymi, kad nuolatinis mirties bausmės vykdymas JAV nesuderinamas su šalies, besistengiančios diegti žmogaus teisių, laisvės ir teisingumo standartus visame pasaulyje, įvaizdžiu, džiaugiasi, kad pagal paskutinius statistinius duomenis mirties bausmių skaičius JAV mažėja;

94.   smerkia Jungtinių Valstijų vyriausybę dėl elgesio su kaliniais Gvantaname; reikalauja, kad JAV vyriausybė užtikrintų, jog visiems kaliniams, įskaitant ir Gvantanamo įkalinimo stovykloje esančius, būtų suteiktos minimalios žmogaus teisės garantuotas tinkamas teisminių bylų nagrinėjimas; ragina JAV nedelsiant išaiškinti kalinių padėtį Gvantaname ir kitose vietose tarptautinių žmogaus teisių standartų ir humanitarinės teisės požiūriu, ir primena keliose rezoliucijose minėtą savo poziciją dėl dramatiškos kalinių padėties Gvantaname;

95.   ragina JAV pateikti ataskaitą JT žmogaus teisių komitetui dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) sąlygų laikymosi;

Teminiai klausimai
I.Kova su terorizmu ir žmogaus teisės

96.   smerkia visas terorizmo apraiškos formas;

97.   pripažįsta, kad egzistuoja šiuolaikinis ir pasaulinis terorizmas, nukreiptas prieš liberalias vakarų demokratijas ir tautas, kuris jau spėjo pasireikšti žiauriais ir žmogžudiškais išpuoliais prieš daugybę civilių gyventojų; pripažįsta, kad šių išpuolių tikslas buvo paveikti demokratinius procesus; pažymi, kad toks terorizmas – tai nauja didelė grėsmė pagrindinėms ir pamatinėms žmogaus teisėms;

98.   dar kartą patvirtina, kad norint tinkamai pasiruošti kovai su šiuo nauju pavojumi svarbiausia demokratinių vyriausybių užduotis – apsaugoti savo piliečius, tvirtai ir atkakliai kovoti su terorizmu, stengtis aptikti ir išardyti bet kokius teroristų tinklus; primygtinai reikalauja, kad tokias pastangas ir tariamų nusikaltėlių traukimą baudžiamojon atsakomybėn valdžia pati turi remti tiek teisinės valstybės samprata, tiek tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais, įskaitant humanitarinę ir pabėgėlių teisę;

99.   pripažįsta, kad šis iššūkis reikalauja ES solidarumo norint pasiruošti terorizmo iššūkiams; mano, kad yra būtina sudaryti visapusiškas strategijas, kurios padėtų atkreipti dėmesį į didelio skurdo, nesaugumo, valstybių žlugimo bei augančio fundamentalizmo priežastis, kurios gali skatinti teroristinius veiksmus;

100.   atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų Aukšto lygmens grupę dėl grėsmių pateiktą pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad pasaulinės kovos su terorizmu pastangos "kai kuriais atvejais sunaikino vertybes – žmogaus teises ir teisinę valstybę – į kurias terorizmas yra nukreiptas";

101.   remia atskirų valstybių pastangas sugriežtinti nacionalinių teisės aktų reikalavimus ir sustiprinti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant išvengti teroro aktų, bet primygtinai reikalauja, kad tai neturi būti atlikta tarptautinės žmogaus teisės bei pabėgėlių teisės sąskaita ir mano, kad valstybės turi užtikrinti, jog saugumo teisės aktai nėra nukreipti prieš žmogaus teisių gynėjus norint sustabdyti jų veiklą; supranta nukentėjusiųjų kančias ir sielvartą ir ragina valstybes ir visas kitas administracines institucijas įgyvendinti teisinės ir socialinės apsaugos priemones; prašo Komisijos skatinti parengti JT tarptautinę konvenciją dėl terorizmo aukų apsaugos ir pagalbos;

102.   ragina Tarybą ir valstybes nares užtikrinti glaudesnius ryšius tarp Tarybos darbo grupių, atsakingų už ES kovos su terorizmu veiklą, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, įgyvendinant svarbias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, ir su Tarybos žmogaus teisių darbo grupe; ir ragina glaudžiau bendradarbiauti ES kovos su terorizmu koordinatorių ir asmeninį atstovą žmogaus teisėms, kuris neseniai buvo paskirtas Tarybos generalinio sekretoriaus (vyriausiojo įgaliotinio BUSP);

103.   pripažįsta stipraus ir koordinuoto atsako terorizmui būtinybę ir atkakliai tvirtina, kad teroro aktai jokiais atvejais negali būti pateisinti; pabrėžia, kad kovai su kiekviena konkrečia teroristų organizacija reikia specialių priemonių; todėl ragina Tarybą nuolat pranešti Parlamentui apie atnaujintą teroristinių organizacijų sąrašą ir pagrįsti atliktus pakeitimus;

104.   primena visoms valstybėms, kad jos įsipareigojusios savo jurisdikcijos ribose gerbti ir užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves;

105.   pripažįsta, kad Tarptautinės teisininkų komisijos Berlyno deklaracijoje stengiamasi nustatyti priimtiną pusiausvyrą tarp kovos su terorizmu ir žmogaus teisių apsaugos;

106.   ragina kovos su terorizmu priemones naudojančias valstybes tvirtai laikytis teisėtumo, būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų;

107.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas nelaikyti nusikaltimu teisėto naudojimosi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė už terorizmo aktus turi būti individuali, o ne kolektyvinė;

108.   ragina visas valstybes užtikrinti, kad nuo teisės leidžiančios nukrypti nuostatos, skirtos taikyti nepaprastosios padėties atveju, būtų griežtai būtinos ir proporcingos konkrečiam pavojui ir nediskriminuotų žmonių pagal rasę, odos spalvą, lytį, seksualinę orientaciją, neįgalumą, amžių, religiją, kalbą, politines ir kitokias pažiūras, nacionalinę, socialinę arba etninę kilmę, nuosavybės, gimimo arba kitokį požymį;

109.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas nesulaikyti asmenų slapta ir registruoti visus sulaikytuosius, be to, visiems asmenims, kuriems atimta laisvė, suteikti galimybę neatidėliojant susitikti su advokatais, o jei reikia, – su medicinos darbuotojais;

110.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas bet kuriuo metu ir bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad įtariamieji būtų teisiami tik nepriklausomo ir nešališko teismo, įsteigto įstatymų nustatyta tvarka, ir jiems būtų užtikrintas nešališką procesas, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, laikantis teisės susipažinti su įrodymais, teisės į gynybą, teisės gauti tinkamas teisines konsultacijas ir teisės pateikti apeliacinį skundą;

111.   pabrėžia, kad valstybės, įgyvendindamos kovos su terorizmu priemones, turi gerbti pagrindines žmogaus teises ir laisves, taip pat ir saviraiškos laisvę (išskyrus atvejus, kai ji naudojama kurstant neapykantą ir smurtą), religijos, sąžinės arba įsitikinimų, asociacijos ir susirinkimų laisves, taip pat teisę į privatumą, kuriai skiriamas ypač didelis dėmesys renkant ir skleidžiant informaciją;

112.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas neišsiųsti, negrąžinti, neperduoti arba neišduoti asmens, įtariamo arba pripažinto kaltu už teroristinę veiklą, valstybei, jei kiltų reali grėsmė, kad joje šio asmens žmogaus teisės bus rimtai pažeistos, įskaitant kankinimą, antihumanišką, žeminantį elgesį arba bausmes, priverstinį dingimą, egzekuciją teismo sprendimu arba be teismo arba sąmoningai šališką teismą;

113.   pabrėžia, kad ginkluotų konfliktų ar okupacijos metu valstybės turi taikyti ir gerbti tiek tarptautinės humanitarinės teisės, tiek ir žmogaus teisių teisės principus ir taisykles;

114.   ragina valstybes neatiduoti apklausai kalinių šalims, kuriose gali būti naudojamas kankinimas; reikalauja valstybes nesinaudoti įrodymais, išgautais prievarta arba kankinimais; primena valstybes, kad, sulaikydamos įtariamus teroristus, jos turi gerbti JT Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;

115.   ragina Komisiją įvardyti valstybes, kurios naudojasi terorizmo grėsme kaip dingstimi vykdyti represinę politiką, visų pirma tas, kurios taikosi apriboti spaudos ir žiniasklaidos laisvę; ypač pabrėžia, kad, kovojant su terorizmu, saugumo įstatymai negali būti teisėtas pagrindas patraukti baudžiamojon atsakomybėn žmogaus teisių gynėjus;

116.   ragina Tarybą ir valstybes nares ypač atkreipti dėmesį į žmogaus teisių trūkumą, kuris pasireiškia Jungtinių Tautų požiūriu į kovą su terorizmu, įskaitant užtikrinimą, kad priemonės, kurias JT Saugumo Tarybos kovos su terorizmu komitetas rekomenduoja valstybėms, atitinka tarptautinius žmogaus teisių standartus;

II.Vaikų teisės

117.   pabrėžia, kad vienas iš dvylikos pasaulio vaikų yra įtraukiamas į žiauriausių formų priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą bei priverstinę karinę prievolę(6);

118.   pritaria vaiko sąvokai, pateiktai JT Vaiko teisių konvencijoje(7) (toliau – VTK) ir Afrikos vaikų chartijoje(8), kuriose nurodoma, kad vaikas – tai bet kuris asmuo, neturintis 18 metų, be išimčių;

119.   prašo Komisijos pateikti komunikatą dėl vaikų teisių ir ES vystymosi politikos;

120.   kreipiasi į Tarybą ir Komisiją ragindamas ES pataisytame Vystymosi politikos pareiškime skirti ypatingą dėmesį vaikų teisėms kaip savaime prioritetiniams principams ir tikslams;

121.   yra sunerimęs, kad šiuo metu yra daugiau skurde gyvenančių vaikų, nei bet kuriuo kitu istorijos metu; Kreipiasi į Komisiją ir Tarybą ragindamas vaikų ir vaiko teisėms ES indėlyje į Tūkstantmečio plėtros tikslus skirti centrinę vietą;

122.   pripažįsta, kad beveik visuotinis VTK ratifikavimas gali neatsispindėti tolesniame jos įgyvendinimo procese(9); ragina visas valstybes nuo visuotinio pripažinimo pereiti prie visuotinio jos laikymosi;

123.   ragina valstybes paisyti VTK stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūrų; mano, kad Konvencijos įgyvendinimas – tai pagrindinis faktorius, leidžiantis kontroliuoti vyriausybes;

124.   palaiko VTK fakultatyvų protokolą dėl vaikų įtraukimo į ginkluotuosius konfliktus; ragina valstybes, įskaitant ES valstybes nares, pasirašyti ir ratifikuoti šį protokolą;

125.   ragina Jungtines Valstijas kuo greičiau ratifikuoti VTK, nes Jungtinės Valstijos – viena iš dviejų Konvencijos vis dar neratifikavusių valstybių (antroji valstybė yra Somalis, neturinti veikiančios vyriausybės);

126.   yra labai susirūpinęs, kad milijonai vaikų ir toliau kasmet miršta nuo išvengiamų ligų, netekę teisės į sveikatą ir gyvenimą, ir kad milijonai vaikų yra patys užsikėtę ŽIV(AIDS) arba yra našlaičiai;

127.   yra labai susirūpinęs, kad maždaug 104 milijonai mokyklinio amžiaus vaikų yra netekę teisės į išsimokslinimą, dauguma jų mergaitės; kreipiasi į Komisiją, kad tesėtų įsipareigojimus Greito kelio iniciatyvai ir aktyviai įsitrauktų į švietimo klausimus su AKR partneriais;

128.   ypač susirūpinęs dėl pasauliniu mastu augančios prekybos vaikais; šią situaciją vertina kaip visos pasaulio bendrijos nelaimę ir pabrėžia skubių veiksmų ir įstatymų, kuriais remiantis būtų baudžiami kaltininkai ir apsaugomos aukos, būtinybę;

129.   remia regioninio ir tarptautinio lygio priemones, skirtas kovai su bet kokios formos vaikų darbu;

130.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas nutraukti vaikų ėmimą į ginkluotąsias pajėgas ir jaunesnių nei 18 metų vaikų naudojimą karo veiksmuose;

131.   kategoriškai smerkia barbarišką "vaikų kareivių" naudojimą konfliktuose ir karuose; kreipiasi į susijusias valstybes, kad gerbtų visuotinai pripažintus žmogaus teisių teisės aktus;

III.Konfliktų poveikis moterims ir vaikams

132.   pabrėžia, kad pastaraisiais metais buvo užfiksuota masinio išžaginimo atvejų daugelyje valstybių, kuriose vyko karo veiksmai: Kambodžoje, Liberijoje, Peru, Bosnijoje, Siera Leonėje, Ruandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Somalyje ir Ugandoje; nerimauja, kad pastaruoju metu pabėgėliai iš Darfūro vakarų Sudane pranešė, kad vyriausybės finansuojama nereguliari arabų kariuomenė ir Sudano karinės pajėgos prieš civilius gyventojus rengia nuolatines neteisėtas atakas, įskaitant ir žaginimus; pripažįsta, kad tokiais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pačioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, ypač moterims, vaikams, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms;

133.   smerkia barbarišką išžaginimų, kaip karo priemonės, naudojimą ir ragina tarptautinę bendriją toliau aiškiai pabrėžti, kad išžaginimai kare – tai sunkus tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių konvencijų pažeidimas; ragina ryžtingomis teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią šiems nusikaltimams; pažymi, kad Romos sutartyje, kuria 2000 m. buvo įsteigtas TBT, išžaginimas priskiriamas nusikaltimams žmoniškumui;

134.   pripažįsta, kad dėl masinių išžaginimų moterys ir mergaitės tampa labiausiai galinčia užsikrėsti ŽIV (AIDS) grupe; ragina ES užtikrinti, kad visoms išprievartautoms moterims ir mergaitėms, nukentėjusioms nuo smurto, nedelsiant būtų prieinama profilaktinė pagalba, įskaitant netgi galimybę nutraukti nėštumą;

135.   pripažįsta, kad daugeliu atvejų asmenys, atsakingi už seksualinę prievartą ir išžaginimus karinių konfliktų metu, lieka nenubausti ir nežinomi ir mano, kad šių atvejų sumažėtų įgyvendinus ir reikalaujant laikytis reprodukcinės sveikatos teisių;

136.   susirūpinęs dėl kaltinimų, kad JT personalas yra prisidėjęs prie seksualinio ir fizinio išnaudojimo, inter alia, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Bosnijoje ir Kosove;

137.   susirūpinęs, kad tūkstančiai vaikų vis dar naudojami kaip "ginkluoti pėstininkai" daugiau nei 20 pasaulio valstybių; pabrėžia, kad 2004 m. Tarptautinėje ataskaitoje dėl vaikų kareivių nurodoma, jog vaikus kareivius ginkluotuose konfliktuose naudojo Burundžio, Kongo Demokratinės Respublikos, Dramblio Kaulo Kranto, Gvinėjos, Liberijos, Mianmaro, Ruandos, Sudano ir Ugandos vyriausybės;

138.   palaiko VTK fakultatyvų protokolą dėl vaikų įtraukimo į ginkluotus konfliktus ir ragina visas valstybes, įskaitant ES valstybes nares, pasirašyti ir ratifikuoti šį protokolą;

139.   pripažįsta, kad visų pirma berniukai naudojami kaip vaikai kareiviai, tačiau nurodo, kad vis dažniau ir mergaitės padaromos kovotojomis ginkluotų konfliktų metu;

140.   pabrėžia, kad vaikai yra imami į ginkluotas pajėgas daugeliui užduočių, tokioms kaip pasiuntiniai, šnipai, virėjai, budėtojai ir t. t., ir kad visos šios užduotys kelia vaikams pavojų; pabrėžia ypatingą mergaičių pažeidžiamumą dėl smurto ir seksualinio išnaudojimo, naudojant jas kaip priverstines sekso verges ir (arba) priverstines žmonas;

141.   prašo JT ir tarptautinės bendrijos skirti didesnį dėmesį klausimams, susijusiems su konfliktų daromu poveikiu moterims ir vaikams, ypač priklausantiems etninėms, kalbinėms ir (arba) religinėms mažumoms ir visų pirma jiems tampant sąmoningos karo strategijos objektais;

142.   pritaria 2003 m. patvirtintoms ES Gairėms dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų; prašo Tarybos ir Komisijos kas šešis mėnesius pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie šių gairių įgyvendinimą ir jų poveikį; yra paskatintas teigiamų ženklų, kad Komisija rodo pasirengimą bendradarbiauti;

IV.Mirties bausmės panaikinimas

143.   palaiko besitęsiančią tendenciją panaikinti mirties bausmę; pripažįsta, kad daugiau nei pusėje pasaulio šalių, t. y. 118 valstybių, mirties bausmė uždrausta įstatymų arba praktikoje; tebelieka susirūpinęs, kad 78 valstybės vis dar vykdo mirties bausmės taikymo politiką;

144.   teigiamai vertina Butaną, Samoa, Senegalą ir Turkiją, kurios 2004 m. panaikino mirties bausmę;

145.   ragina Filipinų valdžios institucijas sustabdyti mirties bausmių vykdymą ir visais atvejais gerbti minimalias teismines ir procesines garantijas g, ragina ypatingai šalies valdžios institucijas iš naujo peržiūrėti ES piliečio iš Ispanijos Juan Francisco Larrañaga atveji, nes taisyklių nesilaikiusio teismo proceso metu jam buvo skirta mirties bausmė ir nebuvo užtikrintos minimalios teisminės ir procesinės garantijos;

146.   skatina valstybes ratifikuoti TPPTP antrąjį fakultatyvų protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę;

147.   kreipiasi į ES ragindamas naudoti daugiašalius forumus, pvz., JT Žmogaus teisių komisiją (toliau – JTŽTK), kad valstybės būtų skatinamos ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautines žmogaus teisių apsaugos priemones, susijusias su mirties bausme, bei toliau JTŽTK pateikti rezoliucijas, kuriomis reikalaujama panaikinti mirties bausmę, įvesti visų mirties bausmių vykdymo moratoriumą ir laikytis bent minimalių JT nustatytų standartų valstybėms, taikančioms mirties bausmę;

148.   pritaria 2004 m. balandžio 21 d. JTŽTK kasmetinėje sesijoje Ženevoje priimtai Rezoliucijai 2004/67, kurioje visos valstybės, kuriose toliau vykdoma mirties bausmė, raginamos ją visiškai panaikinti, o kol kas – įvesti visų mirties bausmių vykdymo moratoriumą; pripažįsta svarbų ES ir visų šią rezoliuciją parėmusių valstybių narių vaidmenį; ragina visas valstybes laikytis JT rezoliucijos ir bent jau įvesti mirties bausmių vykdymo moratoriumą;

149.   ragina visas mirties bausmių vykdymo moratoriumą įvedusias valstybes siekti visiškai panaikinti mirties bausmę;

150.   susirūpinęs, kad Azija tebėra žemynas, kuriame mirties bausme nubaudžiama daugiausia žmonių; nerimauja, kad Kinijoje įvykdoma daugiau mirties bausmių nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje, nes 2004 m. pranešta apie tūkstančius mirties bausmių įvykdymo atvejų; kreipiasi į Kiniją ragindamas pateikti oficialius duomenis apie 2004 m. įvykdytas mirties bausmes;

151.   susirūpinęs, kad tai, jog Šri Lankoje po 27 metus trukusio moratoriumo buvo vėl pradėtos vykdyti mirties bausmės, prieštarauja tarptautinio masto tendencijai atsisakyti mirties bausmės, todėl ragina Šri Lankos valdžios institucijas ieškoti kitų sprendimų, kaip kovoti su nusikalstamumu;

152.   pažymi, kad Rusijoje įvestas mirties bausmės vykdymo moratoriumas, tačiau mirties bausmė nebuvo panaikinta Rusijos teisės aktuose; ragina Rusiją nedelsiant imtis priemonių siekiant ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo ir pasirašyti protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais;

153.   nerimauja dėl didelio Irane įvykdytų mirties bausmių skaičiaus, ypač dėl nepilnamečiams įvykdytų mirties bausmių, ir dėl Irano atsisakymo pateikti oficialius duomenis apie įvykdytas mirties bausmes;

154.   ragina Komisiją ir Tarybą derybose su Kinija ir Iranu dėl žmogaus teisių daryti spaudimą, kad šiose šalyse būtų įvestas mirties bausmių vykdymo moratoriumas, kuris būtų realiai įgyvendintas ir dėl to būtų pakeisti teisės aktai;

155.   kreipiasi į naująją Irako vyriausybę ragindamas neįvesti iš naujo mirties bausmės, ypač dėl to, kad laikinojoje Konstitucijoje mirties bausmė neminima;

156.   susirūpinęs, kad 2004 m. balandžio mėn. Afganistane buvo įvykdyta pirmoji mirties bausmė nuo to laiko, kai buvo nuverstas Talibano režimas; ragina neseniai išrinktą naująją Afganistano vadovybę įvesti mirties bausmių vykdymo moratoriumą;

157.   pritaria Tadžikistano žemųjų parlamento rūmų, kurie 2004 m. birželio mėn. balsavo už įstatymą, kuriuo sustabdomas mirties bausmės vykdymas, sprendimui;

158.   susirūpinęs, kad Vietnamo vyriausybė šiuo metu pranešimus ir statistikos duomenis apie mirties bausmes paskelbimą laiko valstybės paslaptimi; tebelieka ypač susirūpinęs dėl didelio praeitais metais Vietname įvykdytų mirties bausmių skaičiaus;

159.   džiaugiasi, kad Afrikoje vis rečiau taikoma mirties bausmė; ypač džiaugiasi, kad Zimbabvės valdžia nurodė persvarstyti visas bylas, kuriose buvo priimti mirties nuosprendžiai, ir pasiūlė parlamentui panaikinti mirties bausmę; palankiai vertina panašų nutarimą Malavyje, kurio prezidentas 2004 m. balandžio mėn. pakeitė 79 mirties nuosprendžius;

160.   ragina vakarų Afrikos valstybes, ypač Gvinėją, kuri nenori atsisakyti mirties bausmės, laikytis vieningos pozicijos ir visiškai panaikinti mirties bausmę;

161.   džiaugiasi, kad mirties bausmė Europoje faktiškai nebeegzistuoja ir ragina Baltarusiją prisidėti, kad tai taptų realybe; taip pat ragina Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikuoti tas Europos Sąjungos valstybes nares (Prancūziją, Italiją, Liuksemburgą ir Ispaniją) ir Europos Tarybos nares, kurios dar to nepadarė ;

162.   smerkia tai, kad Kuboje vėl pradėta taikyti mirties bausmė po to, kai keletą metų jos vykdymas buvo sustabdytas;

163.   palaiko Meksikos prezidento pasiūlymą visiškai panaikinti mirties bausmę(10);

164.   ragina Jungtines Amerikos Valstijas panaikinti mirties bausmę ir džiaugiasi dėl vilčių teikiančios nuteistųjų mirties bausme mažėjimo tendencijos; pažymi, kad nuo 1999 m. mirties nuosprendžių sumažėjo 54 proc., įvykdyta 40 proc. mažiau mirties bausmių, o laukiančiųjų mirties bausmės vykdymo sumažėjo 6 proc.(11);

165.   skatina Komisiją toliau teikti amicus curiae (teismo draugų) laiškus(12) JAV aukščiausiojo teismo bylose, kaip tai buvo daroma 2001 m., dėl mirties bausme nuteistų nepilnamečių ir asmenų su psichine negalia;

166.   ragina ES nuosekliai propaguoti 1998 m. patvirtintas Gaires dėl mirties bausmės derantis su valstybėmis, kurios nėra ES narės;

167.   primygtinai ragina mirties bausmės neatsisakiusias valstybes neskirti mirties bausmės asmenims, kuriems nusikaltimo įvykdymo momentu nebuvo sukakę 18 metų, taip pat nėščiosioms ar asmenims su psichine negalia, ir primygtinai reikalauja, kad mirties bausmė būtų skiriama tik už pačius sunkiausius nusikaltimus;

168.   ragina valstybes, kurios skiria mirties bausmę asmenims, kaltinamiems sutikimu paremtais lytiniais santykiais su tos pačios lyties asmenimis, panaikinti tokius įstatymus ir teismo praktiką;

V.Prekyba žmonėmis ir žmonių organais – sekso pramonė ir vaikų darbas

169.   pritaria prekybos žmonėmis sąvokai, pateiktai JT Generalinės Asamblėjos 2000 m. lapkričio mėn.(13) patvirtintame JT Protokole dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, papildančiame JT Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą;

170.   pripažįsta, kad moterys ir vaikai yra ypač pažeidžiami kaip potencialios šiuolaikinės vergijos aukos;

171.   pabrėžia, kad vergija draudžiama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnyje(14);

172.   pabrėžia, kad prekyba žmonėmis bet kokia forma yra žmogaus teisių pažeidimas, kuris draudžiamas ES Pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 3 dalyje;

173.   pripažįsta, kad prekyba moterims ir vaikais seksualinio išnaudojimo tikslu yra tarptautinis organizuoto nusikalstamumo reiškinys, keliantis didžiulę grėsmę aukų saugumui, gerovei ir jų žmogaus teisėms;

174.   pažymi, kad moterys ir vaikai, kuriais prekiaujama seksualinio išnaudojimo tikslais, dažnai patiria seksualinę prievartą, netenka judėjimo laisvės ir asmens tapatybės;

175.   pabrėžia, kad prekyba žmonėmis ir prievartinė prostitucija yra tarptautiniu mastu pripažinti žmogaus teisių pažeidimai, apibrėžti Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, specialiai įpareigojančioje valstybes "užkirsti kelią prekybai moterimis ir jų, kaip prostitučių, išnaudojimui" (6 straipsnis);

176.   susirūpinęs, kad moterys ir vaikai, atvykę į šalį be dokumentų arba prekybos žmonėmis aukos, iš kurių atimti dokumentai, dažnai neturi galimybės teisiniu būdu reikalauti kompensacijos už patirtą žalą;

177.   pabrėžia, kad prekyba moterimis ir vaikais yra pasaulinė problema, ir ragina valstybes koordinuoti veiksmus siekiant, kad būtų sėkmingiau vykdomos tarptautinės teisės normos, skirtos kovai su šiais nusikaltimais;

178.   pabrėžia, kad būtina ES mastu apmokyti teisėsaugos pareigūnus susekti prekeivių žmonėmis gaujas, o pasienio apsaugos pareigūnus – atpažinti prekeivius žmonėmis ir jų aukas;

179.   pripažįsta, kad prekyba žmonėmis neapsiriboja sekso industrija; į vergiją patekę moterys ir vaikai dirba priverčiamuosius darbus;

180.   pažymi, kad, UNICEF duomenimis, vakarų ir centrinėje Afrikoje daugiau kaip 20 tūkst. vaikų nelegaliai pervežami per valstybių sienas ir parduodami į vergiją;

181.   pripažįsta, kad prekyba žmonių organais yra gerai organizuota nusikalstama veikla, sukelianti ypač sunkius ir žalingus padarinius; kreipiasi į tarptautinę bendriją ragindamas sutelkti pastangas kovai su šia problema;

182.   ragina atskiras valstybes stiprinti baudžiamąjį persekiojimą dėl prekybos žmonėmis tobulinat įstatymų leidybą, skleidžiant žinias ir apmokant kadrus; pabrėžia, kad būtina remti ir teikti apsaugą parodymus duodančioms aukoms;

183.   ypač džiaugiasi dėl Europos Tarybos konvencijos dėl prieš prekybą žmonėmis nukreiptų veiksmų projekto (2005 m. sausio mėn.); ragina Komisiją, palaikant Tarybai, užtikrinti, kad Europos Tarybos konvencijos projekte būtų numatyti aukščiausi parduotų asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai;

184.   džiaugiasi, kad Komisija įsipareigojo pateikti pranešimą dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja;

185.   pripažįsta Komisijos pastangas, ypač susijusias su TACIS ir CARDS programomis, kuriant kovos su prekyba žmonėmis priemones, bet pabrėžia būtinybę sustiprinti veiklą pagrindinėse tranzito šalyse, pvz., Baltarusijoje, Moldovoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje;

VI.Tarptautinio verslo vaidmuo įgyvendinant žmogaus teises

186.   ragina tarptautiniu mastu dirbančias bendroves laikytis žmogaus teisių standartų nustatant savo politiką, atsižvelgti į savo pareigas pagal bendrovių socialinės atsakomybės įsipareigojimus ir priimti minimalius šiomis normomis pagrįstus standartus; primygtinai ragina bendroves sukurti aiškius mechanizmus, skirtus veiksmingai stebėti, ar visoje jų veikloje laikomasi elgesio kodeksų ir tarptautinių žmogaus teisių standartų;

187.   pripažįsta, kad, rinkai tapus pasauline, verslas gali daryti didelę įtaką vyriausybių sprendimams; ragina verslą puoselėti, ginti ir užtikrinti savo ir tiekėjų, subrangovų ir verslo partnerių darbuotojų teises, net jei tokios teisės nėra saugomos pagal tam tikros šalies nacionalinę teisę;

188.   ragina verslininkus užtikrinti, kad jų gaminiai nebūtų naudojami pažeidžiant žmogaus teises;

189.   pripažįsta, kad pastaraisiais metais verslas buvo vartotojų akcijų ir žmogaus teisių kampanijų taikinys, siekiant priversti verslą jautriau reaguoti į susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir kad kartais tokių kampanijų poveikis dėl neprotingų reikalavimų buvo destruktyvus; ragina bendroves įgyvendinti tam tikrus minimalius standartus, kad būtų mažinama visuomenės įtampa;

190.   pripažįsta pirmąjį ir antrąjį Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimo principus, kad "verslas privalo palaikyti ir gerbti tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises" jo įtakos sferoje ir "užtikrinti, kad neprisidės prie žmogaus teisių pažeidimų", taip pat nuo trečiojo principo iki šeštojo, kurie prašo pasaulio verslo palaikyti pagrindines darbuotojų teises;

191.   džiaugiasi JT Žmogaus teisių komisijos ataskaita dėl JT normų ir tikisi, kad JT tęs savo plačias konsultacijas dėl JT normų, atsižvelgiant į jų svarbų statusą kaip verslo atsakomybės už žmogaus teisių laikymąsi standartus;(15)

192.   ragina bendroves, kur įmanoma, bendradarbiauti su vietinėmis nevyriausybinėmis žmogaus teisių organizacijomis;

193.   primygtinai ragina bendroves nedirbti valstybėse, kurioms dėl žmogaus teisių pažeidimų taikomos vienašalės ar regioninės sankcijos;

194.   kreipiasi į Europos Sąjungą ragindamas priimti Europos verslo bendrovių, veikiančių tarptautiniu mastu ir ypač besivystančiose šalyse, elgesio kodeksą, panašų į Europos iniciatyvą dėl etiškos gamybos ir vartojimo;

195.   pakartoja savo kreipimąsi į Komisijos delegacijas, kad jos trečiosiose šalyse remtų EBPO nustatytas Gaires tarptautinėms įmonėms ir atliktų kontaktinių taškų vaidmenį;

196.   ragina Europos Sąjungą remti Tarptautinio verslo elgesio kodekso koncepciją problemų, susijusių su žmogaus teisėmis, atžvilgiu;

VII.Nebaudžiamumas ir TBT vaidmuo

197.   įsitikinęs, kad negali būti tvarios taikos, kol nėra atsakomybės už žiaurumus, ir tiki, kad, norint atkurti pagarbą teisinei valstybei, taikai ir demokratijai, svarbiausia yra padaryti galą nebaudžiamumui visuomenėse, nukamuotose karo ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų;

198.   tiki, kad TBT, kuris papildo nacionalinę jurisdikciją, įsteigimas sudaro dalį tarptautinio teisingumo sistemos, kurioje nacionaliniai teismai, tarptautiniai ir mišrūs tribunolai ir TBT dirba kartu, siekdami veiksmingai padaryti galą nebaudžiamumui už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ir sulaikantys jų atsiradimą;

199.   ragina Komisiją ir ES valstybes nares, planuojant bendradarbiavimo pagalbą kylančioms iš karų šalims, palaikyti nacionalinės teisės traukti baudžiamojon atsakomybėn už rimtus žmogaus teisių pažeidimus stiprinimą;

200.   prašo ES valstybes nares padėti TBTJ, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Ruandai ir Specialiajam teismui Siera Leonei sėkmingai veikti pagal jų įgaliojimus, ypač užtikrinant veiksmingą valstybių bendradarbiavimą ir nedelsiant perduodant kaltinamuosius, įskaitant Mladičių, Karadžičių, Gotoviną ir Teilorą;

201.   ragina Komisiją, Tarybą ir ES valstybes nares, remiantis ES bendrąja pozicija dėl TBT (2003 m. birželio mėn.) ir vėliau priimtu Veiksmų planu (2004 m. sausio mėn.), dėti dideles pastangas skatinant visuotinį Romos statuto ratifikavimą ir įgyvendinimo įstatymų priėmimą, didinti demaršus ir kitus veiksmus norint apginti teismą, kai jis yra kritikuojamas, ir užtikrinant veiksmingą valstybių bendradarbiavimą su teismu; prašo kiekvieną Europos Sąjungai pirmininkaujančią valstybę pristatyti Europos Parlamentui veiksmų, kurių buvo imtasi pagal bendrąją poziciją, ataskaitą;

202.   džiaugiasi, kad Ugandos Respublika ir Kongo Demokratinė Respublika dėl dviejų bylų kreipėsi į TBT vyriausiąjį prokurorą(16);

203.   pripažįsta faktą, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo nužudyta nuo 5000 iki 8000(17) žmonių; nuoširdžiai džiaugiasi dėl TBT prokuroro nutarimo nuo 2004 m. birželio mėn. ištirti karo nusikaltimus Konge; mano, kad šis tyrimas įspės, jog nebaudimui už karo nusikaltimus ateina pabaiga;

204.   palaiko Prokuroro sprendimą pradėti tirti nuo 2004 m. liepos mėn. pranešimus apie tai, kad šiaurės Ugandoje Viešpaties pasipriešinimo armijai priklausantys sukilėliai puldinėja civilius gyventojus, taip pat pagrobta tūkstančiai vaikų;

205.   ragina ES valstybes nares imtis visų atitinkamų priemonių siekiant visiško bendradarbiavimo su TBT, kad būtų užtikrinti sėkmingi tyrimai; ypač ragina visas ES valstybes nares su teismu pasirašyti liudininkų perkėlimo susitarimą ir pasidalinti visa svarbia turima informacija; ragina ES sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su TBT, kuris leis ES veiksmingai bendradarbiauti su teismu, ir padėti jam sėkmingai atlikti tyrimus;

206.   palaiko paskutinįjį Centrinės Afrikos Respublikos kreipimąsi į Prokurorą (2005 m. sausio mėn.);

207.   pritaria ES deklaracijai, kuria pritariama JT Tyrimo komisijos ataskaitos dėl Darfūro(18) turiniui; primygtinai siūlo JT Saugumo Tarybai perduoti svarstyti padėtį Darfūre TBT;

208.   nerimauja, kad karo vedimo ir nukentėjusiųjų per konfliktus aukų apsaugos taisyklės tebepažeidinėjamos; ragina pabaigti šį nebaudimą ir remia TBT, kaip tinkamiausią priemonę, nagrinėjant žmogaus teisių pažeidimus tarptautinių konfliktų metu ir po jų;

209.   rekomenduoja Tarybai ir Komisijai apsvarstyti priemones, kurios skatintų JAV palankiau žvelgti į TBT;

210.   primena valstybėms, kurios ratifikavo Romos statutą, kad susitarimo, suteikiančio imunitetą nuo TBT persekiojimo, pasirašymas su valstybe, kuri nėra pasirašiusi Romos statuto, neatitinka Statuto dvasios; ypač ragina Jungtines Amerikos Valstijas ratifikuoti šį statutą ir nesiderėti dėl ypatingo statuso suteikimo jų kariniam personalui, kuriam būtų suteiktas "tarptautinis imunitetas"; ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai remti valstybes, kurios patiria spaudimą ir finansines sankcijas dėl to, kad jos atsisakė pasirašyti tokius susitarimus;

211.   tiki, kad yra ypač svarbu panaikinti nebaudžiamumą valstybėse, nuniokotose karo ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų, siekiant atkurti pagarbą teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms;

212.   prašo, kad į kiekvieną iš keturių svarbių užsienio santykių instrumentų(19) būtų įtrauktas aiškus, nuoseklus ir konkretus įsipareigojimas palaikyti žmogaus teisių ir demokratijos skatinimą, kaip pagrindinį ir prioritetinį tikslą;

213.   ragina išsaugoti ir patobulinti Europos iniciatyvą demokratijai ir žmogaus teisėms, ES prisiimant daugiau įsipareigojimų skirti dėmesį žmogaus teisėms ir demokratijai;

VIII.Institucijų plėtra ir tolimesnė politika

214.   ragina Komisiją stiprinti visus žmogaus teisių aspektus palaikant tarptautinius santykius ir vykdant kitų sričių politiką;

215.   ragina Tarybą ir Komisiją atkreipti dėmesį ir imtis konkrečių priemonių tų šalių, kuriose galioja diskriminuojamieji lytinės orientacijos pagrindu įstatymai, atžvilgiu; ragina tas šalis, kurios turi įstatymų, pagal kuriuos suaugusių tos pačios lyties atstovų lytiniai santykiai laisva valia laikomi baudžiamuoju nusikaltimu, panaikinti tuos įstatymus;

216.   palankiai vertina tai, kad 2004 m. birželį buvo priimtos ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų; primygtinai ragina ES nuolat remti ir padėti žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams, kuriems kyla pavojus dėl to, kad 2004 m. padaugėjo išpuolių prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus bei jų suėmimų; šiuo klausimu ragina Tarybą į politines diskusijas su trečiosiomis šalimis visokeriopai įtraukti žmogaus teisių gynėjų padėties klausimą;

217.   prašo Europos Sąjungą dėti pastangas gerinant žmogaus teisių politikos darną ir užtikrinti geresnį informacijos srautą; pabrėžia, kad ekonominiai sumetimai jokiu būdu neturėtų kelti Sąjungos ignoravimo arba menkinti žmogaus teisių pažeidimų;

218.   prašo Europos Sąjungą ir valstybes nares sutartinai pasisakyti dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijoje, kurioje ES anksčiau neturėjo pakankamai svorio sprendimų priėmimo procese, nes tarp valstybių narių nebuvo sutarimo;

219.   dar kartą pabrėžia, kad ES susitarimuose su trečiosiomis šalimis nurodytas reikalavimas gerbti žmogaus teises yra esminė šių susitarimų sudedamoji dalis; šiuo klausimu ragina Komisiją įsteigti aiškų mechanizmą ES sutartiniuose santykiuose su trečiosiomis šalimis nurodytiems reikalavimams žmogaus teisių srityje įgyvendinti ir šiuo aspektu peržiūrėti esamus bei būsimus susitarimus; ragina Komisiją atsižvelgiant į Barselonos proceso 10-ąją sukaktį parengti viešą pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Viduržemio jūros regiono valstybėse, pagal kurį būtų toliau plėtojama partnerystė;

220.   prašo pagal Asociacijos susitarimus įsteigti žmogaus teisių pakomitetį, kad būtų galima plėtoti struktūrinį dialogą dėl žmogaus teisių ir demokratijos bei nustatyti svarbiausias rūpimas sritis, kurios bus sprendžiamos EKP veiksmų planuose; pabrėžia pilietinės visuomenės konsultavimo ir įtraukimo į šių pakomitečių darbą svarbą, kad būtų galima geriau stebėti žmogaus teisių padėtį; taip pat pabrėžia poreikį, kad Parlamentas glaudžiai dalyvautų darbe ir toliau šiuose pakomitečiuose; dar kartą prašo Komisiją parengti pažangos ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties EKP šalyse;

221.   rekomenduoja įvertinti Tarybos ir Komisijos veiklą, kaip apibrėžta Europos Sąjungos metinėje žmogaus teisių ataskaitoje, pagal ankstesnėse rezoliucijose pabrėžtas šalis ir teminius dalykus, pagal jų veiklos poveikį ir veiksmingumą;

222.   džiaugiasi, kad ES vyriausiasis įgaliotinis BUSP Javieras Solana paskyrė Michaelį Matthiesseną savo asmeniniu atstovu žmogaus teisių klausimais(20);

223.   pabrėžia, kad šis pareigūnas turi būti autoritetingas, ir prašo naująjį atstovą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, būti atsakingą ir dirbti kartu su atitinkamais Parlamento komitetais; prašo Tarybą sustiprinti žmogaus teisių personalą Tarybos Generaliniame Sekretoriate, kad būtų užtikrinta pakankama parama Asmeniniam žmogaus teisių atstovui einant savo pareigas;

224.   atkreipia dėmesį į 2004 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtas išvadas dėl ES Gairių dėl žmogaus teisių dialogo įgyvendinimo; pabrėžia poreikį Parlamentui įsitraukti į šių gairių įgyvendinimą bent informuojant Tarybą du kartus per metus; ypač atkreipia dėmesį į ES struktūrinius dialogus su Kinija ir Iranu bei prašo Tarybos glaudžiau bendradarbiauti su Parlamentu; bendrai prašo Tarybą reguliariai informuoti Parlamentą apie ES Gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą ir tolimesnę eigą ir pateikti pažangos ataskaitą dėl šių gairių poveikio;

225.   pritaria personalo, atsakingo už kontaktus su pilietine visuomene Komisijos delegacijose trečiosiose šalyse, įdarbinimui ir prašo, kad šios delegacijos užtikrintų apsaugą tų, kurie palaiko žmogaus teises neatidėliotinos pagalbos atvejais;

226.   palaiko visas iniciatyvas, kurių ėmėsi Taryba, Trojka ir pirmininkaujanti šalis, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į svarbiausias problemas, liečiančias žmogaus teisių padėtį trečiosiose šalyse; prašo Tarybą vieną kartą per metus pristatyti Parlamentui darbo plano, kurį siūlo kiekviena pirmininkaujanti šalis dėl bendrųjų strategijų, rezultatus; prašo Tarybą sistemingai perduoti su žmogaus teisėmis susijusias deklaracijas ir demaršus Parlamentui, kad jis būtų visiškai ir nuodugniai informuotas; tiki, kad turi būti padėta daug pastangų, norint Europos Sąjungos užsienio veiksmams suteikti didesnį nuoseklumą ir darną;

227.   pakartoja savo prašymą, kad Komisija imtųsi žmogaus teisių mokymo kiekvienoje Europos Sąjungos delegacijoje trečiosiose šalyse ir užtikrintų aiškų gairių taikymą;

228.   tikisi, kad galimas tikras ir objektyvus poveikio ir pagerinimų, realiai atliktų žmogaus teisių srityje pasaulyje, įvertinimas, kaip EP šioje srityje atlikto darbo rezultatas, kuris šiuo metu, atrodo, neturi žymaus ir apčiuopiamo poveikio;

229.   pažymi, kad Taryba priėmė sprendimą įsteigti visavertę Pagrindinių teisių agentūrą(21); tikisi, kad šios agentūros pagrindinis tikslas bus paremti Komisiją siekiant mažinti atotrūkį tarp Sąjungos vidaus ir užsienio žmogaus teisių politikos; ragina Tarybą įtraukti į agentūros veiklos sritį šalis kandidates;

230.   pripažįsta, kad ES Pagrindinių teisių chartijos įtraukimas į Konstituciją rodo, jog ES rimtai traktuoja žmogaus teisių problemas savo teritorijos ribose, ir dėl to pataria išplėsti agentūros kompetenciją, kad ji apimtų visas Chartijos sritis ir svarbias Sutarties dėl Konstitucijos pirmosios dalies nuostatas; tai būtų dar vienas įrodymas, kad ES pasiryžusi įgyvendinti šias teises;

231.   pataria agentūrai nedubliuoti darbo, kurį atlieka Europos Taryba; todėl pataria agentūrai plėtoti įsitvirtinusį bendradarbiavimą su Europos Taryba ir jos institucijomis bei su Europos Žmogaus Teisių Teismu, taip pat atkreipti dėmesį į ESBO ir JT darbą;

232.   siūlo agentūrai palaikyti prasmingą dialogą su pilietine visuomene, nacionaliniais ekspertais ir akademiniais institutais;

233.   ryžtingai pabrėžia, kad agentūra turi būti nepriklausoma ir reguliariai teiktų ataskaitas Parlamentui, kad ji galėtų veiksmingai ir patikimai stebėti, kaip ES įgyvendinamos pagrindinės žmogaus teisės;

234.   prašo laiku priimti JT deklaraciją dėl vietinių gyventojų teisių; todėl palaiko skubų deklaracijos projekto darbo grupės veiklos atnaujinimą; šiuo atžvilgiu prašo, kad Komisija ir Taryba visokeriopai paremtų vietinių gyventojų siekius ir atsižvelgtų į šios deklaracijos išvadas;

235.   palaiko Liuksemburgo pirmininkavimo metu pasiūlytą ES Elgesio kodekso ginklų eksporto srityje peržiūrėjimą ir prašo, kad Komisija imtųsi žingsnių siekdama užtikrinti, kad visos valstybės narės tvirtai laikytųsi jo nuostatų, suteiktų būtinus išteklius stebėti ir užtikrinti, kad kodekso būtų laikomasi, bei toliau skatintų ir dirbtų tam, kad būtų priimta visuotinė ginklų prekybos sutartis;

o
o   o

236.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir siekiančių narystės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, ESBO ir šalių, kurios minimos šioje rezoliucijoje, vyriausybėms, taip pat pagrindinėms nevyriausybinėms žmogaus teisių organizacijoms, kurių buveinės yra Europos Sąjungoje.

(1) OL C 379, 199812 7, p. 265; OL C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576. (2) OL C 364, 2000 12 18, p. 1. (3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (4) OL C 82 E, 2004 4 1, p. 610. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0051. (6) UNICEF ataskaita dėl vaikų darbo 2005 m. (7) Priimta 1989 m. ir ratifikuota visų valstybių, išskyrus JAV ir Somalį. (8) Priimta 1990 m. Afrikos vienybės organizacijos. (9) VTK – vienintelė sutartis dėl žmogaus teisių, apibrėžianti visą spektrą pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių. (10) Dabartinės Meksikos Konstitucijos 22 straipsnis riboja mirties bausmės taikymą, tačiau visiškai jos neuždraudžia. Pagal Meksikos įstatymus, mirties bausmė įtvirtinta Kariniame baudžiamajame kodekse. Vis dėlto mirties bausmė nebuvo vykdoma daugiau nei 50 metų. (11) Mirties bausmė 2004 m.: galutinė metų ataskaita, Mirties bausmės informacijos centras, 2004 m. gruodžio mėn. (12) Amicus curiae laiškas pateikiamas ne bylos šalių, ir gali suteikti teisinio pobūdžio informaciją; jis dažnai pateikiamas siekiant daryti spaudimą Aukščiausiajam Teismui. (13) "Prekyba žmonėmis'  žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą. (14) 4 straipsnis: "Niekas neturi būti laikomas vergijoje ar dirbti priverčiamuosius darbus; bet kokia vergijos ir prekybos vergais forma yra draudžiama". (15) JT ataskaita pateikta JTŽTK Ženevoje 2005 m. kovo mėn. (16) Prokuroras pakartotinai pareiškė, kad jis išnagrinės abu įtarimų dėl seksualinės prievartos, pavyzdžiui, išžaginimo, atvejus. Vis dėlto TBT neteis vaikų kareivių, kadangi, remiantis statutu, teisiamasis turėtų būti vyresnis nei 18 metų. (17) Skaičiai pateikti remiantis duomenimis, gautais iš Prokuroro tarnybos, TBT, 2004 m. spalio mėn. (18) Tarptautinės tyrimo komisijos dėl Darfūro ataskaita JT Generaliniam Sekretoriui, 2005 m. sausio 25 d. (19) Bendradarbiavimo vystymosi labui ir ekonominio bendradarbiavimo instrumentas (DCECI), Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentas (ENPI), Stabilumo instrumentas (SI) ir Pasirengimo narystei instrumentas (IPA). (20) Pirmininkavimo išvados, Briuselis, 2004 m. gruodžio 16-17 d. (52 skirsnis). (21) Pirmininkavimo išvados, Briuselis, 2004 m. gruodžio 16-17 d. Komisijos pranešimas: Pagrindinių teisių agentūra: viešojo pasitarimo dokumentas, SEK(2004)1281, Briuselis, 2004.10.25, KOM(2004)0693.

Europos Parlamento rezoliucija dėl romų padėties Europos Sąjungoje

P6_TA(2005)0151 RC-B6-0272/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės romų dienos minėjimą 2005 m. balandžio 8 d.(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašytą Konstitucinę sutartį, kurios antrąją dalį sudaro Europos Sąjungos Pagrindinių laisvių chartija,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 3, 6, 7, 29 ir 149 straipsnius, kuriais valstybės narės įpareigojamos užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kurį Europos bendrijai suteikiama teisė imtis atitinkamų veiksmų kovai su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(2), kuria draudžiamas diskriminavimas etniniu pagrindu,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos pagrindų konvencijos dėl tautinių mažumų apsaugos 4 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos rekomendaciją 1557 (2002), ypač jos 3 ir 15 dalis, kuriuose pabrėžiama, kad yra paplitęs romų diskriminavimas ir kad būtina sustiprinti tokio diskriminavimo stebėsenos sistemą bei išspręsti romų teisinės padėties klausimą,

–   atsižvelgdamas į COCEN grupės prieš 1999 m. Europos Vadovų Tarybos susitikimą Tamperėje priimtą dokumentą "Romų padėtis šalyse kandidatėse", kuriame pabrėžiamas poreikis stiprinti rasizmo ir diskriminavimo, su kuriais susiduria romai, suvokimą,

–   atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(3),

–   atsižvelgdamas į Europos politinių partijų chartiją už nerasistinę visuomenę(4),

–   atsižvelgdamas į tai, kad buvo įkurta už pagrindines teises, kovą su diskriminavimu ir lygias galimybes atsakingų Komisijos narių grupė(5), ir laukdamas, kol bus pateikta grupės darbotvarkė,

–   atsižvelgdamas į 1997 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1035/97 dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centro įsteigimo(6), į Stebėsenos centro (EUMC) metinius ir teminius pranešimus apie rasizmą ES ir Komisijos žaliąją knygą apie lygybę ir nediskriminavimą išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (KOM(2004)0379),

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos paskelbtą pranešimą, kuriame atspindimas sukrečiantis priešiškumo romams ir čigonams bei jų žmogaus teisių pažeidimo lygis Europoje(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 27 d. rezoliuciją dėl holokausto, antisemitizmo ir rasizmo(8),

–   atsižvelgdamas į tarptautinius teisinius instrumentus, pvz., Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto XXVII bendrąją rekomendaciją ("Romų diskriminacija") ir Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrosios politikos rekomendaciją Nr. 3 dėl kovos su rasizmu ir romų bei čigonų netolerancija,

–   atsižvelgdamas į ESBO dalyvaujančių valstybių, įskaitant ES valstybes nares ir šalis kandidates, priimtą išsamų Veiksmų planą, skirtą gerinti romų ir sinti mažumų padėtį ESBO teritorijoje, kuriame valstybės įsipareigoja inter alia sustiprinti savo pastangas užtikrinant, jog romų ir sinti tautybės žmonės galėtų visiškai lygiateisiškai gyvuoti mūsų visuomenėse, ir panaikinant prieš juos nukreiptą diskriminaciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi balandžio 8 d. buvo paskelbta Tarptautine romų diena, kuri laikoma romams skirta metų diena ir kartu galimybe gerinti supratimą apie Europos didžiausią etninę mažumą ir jos socialinės atskirties mastą,

B.   kadangi Europoje gyvena 12–15 mln. romų, iš kurių 7–9 mln. – Europos Sąjungoje, ir jie yra diskriminuojami dėl rasės ir dažnai kenčia nuo didžiulės struktūrinės diskriminacijos, skurdo bei socialinės atskirties, bei įvairaus pobūdžio diskriminacijos dėl lyties, neįgalumo ir lytinės orientacijos,

C.   pabrėždamas, kad svarbu skubiai panaikinti besitęsiančias prievartos kupinas rasizmo ir rasinės romų diskriminacijos tendencijas, ir suprasdamas, kad bet kokios formos nebaudžiamumas už ekstremistinių grupuočių vykdomus rasistinius išpuolius, neapykantą kurstančias kalbas, fizinius užpuolimus, taip pat neteisėtą iškeldinimą ir policijos priekabiavimą, motyvuojamą priešiško nusiteikimo romų ir čigonų atžvilgiu, silpnina teisinę valstybę ir demokratiją, naujai skatina tokius nusikaltimus, ir verčia imtis priemonių šiai problemai galutinai išspręsti,

D.   pripažindamas, kad tai, jog nekovojama su prieš romus nukreipta ksenofobija ir rasine diskriminacija, ypač vykdoma valdžios institucijų, yra veiksnys, trukdantis visuomenei atsikratyti šių problemų,

E.   kadangi iki šiol romų bendruomenė nė vienoje valstybėje narėje ar šalyje kandidatėje nelaikoma etnine ar tautine mažuma ir todėl minėtose šalyse neturi su šiuo statusu siejamų teisių,

F.   kadangi, nors daug valstybių narių greitai perkėlė į savo nacionalinę teisę Direktyvą 2000/43/EB, kai kurios šalys jos dar neperkėlė arba perkėlė ne visą arba netinkamai,

G.   kadangi būtina iki galo pripažinti klajoklių romų holokaustą ir prilyginant jo svarbą nacių nusikaltimams, kuriais siekta fiziškai sunaikinti romų tautybės žmones Europoje, ir todėl ragina Komisiją bei valdžios institucijas imtis visų reikiamų priemonių, kad iš buvusios koncentracijos stovyklos Lety u Pisku vietovėje būtų iškeldinta kiaulių ferma ir sukurtas tinkamas memorialas,

H.   primindamas, kad daugybė romų buvo karų ir vykdomo vadinamojo tautinio gryninimo aukos ir iki šiol tebėra persekiojimo aukos kai kuriose buvusios Jugoslavijos regionų dalyse,

I.   apgailestaudamas, kad daugybė prieglobsčio ieškančių romų tautybės žmonių pažeidžiant 1951 m. Ženevos konvencija ir atitinkamais protokolais nustatytą represijų netaikymo (pranc. non-refoulement) principą yra ištremti ar bauginami ištrėmimu iš ES šalies, kurioje jie yra apsistoję,

J.   apgailestaudamas, kad romų valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, kuriose jie sudaro ženklią gyventojų dalį, vis dar labai menkai atstovaujami valstybinėse struktūrose ir viešo administravimo srityje; kadangi šių šalių vyriausybės įsipareigojo daugiau romų įtraukti į sprendžiamosios valdžios struktūras, tačiau vis dar turi siekti didesnės pažangos,

K.   pripažindamas būtinybę užtikrinti, kad romai dalyvautų politiniame gyvenime, ypač priimant sprendimus, turinčius įtakos romų bendruomenių gyvenimui ir jų gerovei,

L.   pabrėždamas, kad naująjį pilietybės įstatymą privalu parengti ir įgyvendinti taip, kad nebūtų diskriminuojami teisėti pretendentai į pilietybę ar atsisakoma suteikti pilietybę ilgalaikiams valstybės narės ar atitinkamos šalies kandidatės gyventojams romams,

M.   kadangi daugelyje šalių yra akivaizdžių požymių, kad policija ir kiti baudžiamosios teisingumo sistemos organai yra priešiškai nusiteikę romų atžvilgiu ir todėl baudžiamųjų teismų veikloje nuolatos pasireiškia rasinis diskriminavimas,

N.   kadangi romai yra nuolatos diskriminuojami teikiant sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugas; atkreipdamas dėmesį į nerimą keliančius segregacijos gimdymo palatose ir romų moterų sterilizavimo, apie tai jas neinformavus ir negavus jų sutikimo, atvejus,

O.   kadangi labai dažnai gyvenimo sąlygos yra žemesnės už standartines, antisanitarinės ir yra daug įrodymų apie getų steigimą, o romams nuolatos trukdoma persikelti iš tokių vietovių,

P.   atkreipdamas dėmesį į keliose valstybėse narėse rasiniu aspektu suskirstytas mokymo sistemas, pagal kurias romų vaikai mokomi atskirose klasėse, kuriose jiems keliami žemesni reikalavimai, arba protiškai atsilikusiųjų klasėse; pripažindamas, kad siekiant romų bendruomenėms suteikti platesnių ateities perspektyvų, būtina pagerinti romų galimybes mokytis ir siekti universitetinio išsilavinimo,

Q.   kadangi romų bendruomenėse yra vidutiniškai labai aukštas nedarbo lygis, todėl reikia numatyti specialių priemonių, kad jie galėtų lengviau gauti darbą,

R.   atsižvelgdamas į sunkumus, su kuriais susiduria romų tautybės gyventojai siekdami, kad būtų pripažinta jų kultūra, ir smerkdamas faktą, kad daugumos valstybių narių ir kandidačių šalių pagrindinė žiniasklaida ir toliau pernelyg mažai pristato romus savo programose ir tuo pat metu naujienų straipsniais ir televizijos bei radijo laidomis stiprina neigiamą romų piliečių stereotipą; pabrėždamas, kad naujosios ryšių technologijos, įskaitant internetą, gali padėti kovoti su romofobija,

1.   visiškai smerkia bet kokias diskriminavimo, su kuriuo susiduria romai, apraiškas;

2.   ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares ir šalis kandidates apsvarstyti, kad romai būtų pripažinti kaip Europos tautinė mažuma;

3.   džiaugiasi, kad Komisijos pirmininkas J. M. Barroso neseniai pareiškė, jog svarbu panaikinti romų tautybės žmonių diskriminavimą, ir pabrėžė Lisabonos strategijos vaidmenį suteikiant romams daugiau galimybių(9), ir ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares ir šalis kandidates viešai imtis priemonių siekiant įveikti visas priešiško nusistatymo prieš čigonus ir (arba) romofobijos apraiškas vietos, šalies regiono ar ES lygmeniu;

4.   ragina Komisiją priskirti kovos su priešišku nusistatymu prieš čigonus ir (arba) romofobija visoje Europoje klausimą į savo 2007 m. – Europos lygių galimybių metų – prioritetams ir ragina politines partijas ir pilietinę visuomenę visais lygmenimis aiškiai pareikšti, kad Europos visuomenė negali toleruoti rasinės neapykantos romų tautybės žmonėms;

5.   ragina Komisiją Kopenhagos kriterijų politinių reikalavimų aprėptyje papildomai užtikrinti, kad šalys kandidatės iš tiesų stengtųsi stiprinti teisinės valstybės principus ir mažumų teises, ypač romų tautybės gyventojų;

6.   ragina Komisiją parengti komunikatą apie tai, kaip ES drauge su valstybėmis narėmis gali veiksmingiausiai koordinuoti ir skatinti pastangas gerinti romų padėtį, ir priimti veiksmų planą su aiškiomis rekomendacijomis valstybėms narėms ir šalims kandidatėms geriau integruoti romus ekonominiu, socialiniu ir politiniu aspektu;

7.   palankiai vertina valstybes nares, kad greitai perkėlė į savo šalies teisę Direktyvą 2000/43/EB, ir ragina tas valstybes, kurios šiuo metu vis dar neišvengia vadinamųjų neinformavimo pažeidimų, stengtis ištaisyti šį pažangos trūkumą; ragina Tarybą pritarti Liuksemburgo Pirmininkavimo siūlomam ES pagrindų sprendimui dėl rasizmo ir ksenofobijos, kuriuo numatoma visoje ES bausti iš neapykantos paskatų vykdomus nusikaltimus, ir dėl kurio dar kartą reikia konsultuotis su Europos Parlamentu;

8.   ragina valstybes nares ir šalis kandidates stiprinti savo šalies įstatymus ir administracines priemones, kuriomis aiškiai ir konkrečiai prieštaraujama priešiškam nusistatymui prieš čigonus ir (arba) romofobijai ir draudžiamas rasinis diskriminavimas ar panaši tiesioginė ir netiesioginė netolerancija visose visuomenės gyvenimo srityse;

9.   ragina valstybes nares ir šalis kandidates keistis geriausia praktika, kad būtų skatinama parama romų kultūrai;

10.   ragina visas valstybes nares imtis reikiamų veiksmų pašalinti bet kokiai rasinei neapykantai ir diskriminavimui bei smurto prieš romus kurstymui žiniasklaidoje ir bet kokia kita ryšių technologijos forma ir ragina pagrindinę žiniasklaidą sukurti tinkamiausią darbuotojų įdarbinimo praktiką, kuria būtų atsižvelgiama į gyventojų sudėtį;

11.   ragina valstybes nares ir šalis kandidates sukurti strategiją, kuri padėtų visais lygmenimis pagausinti romų, kaip rinkėjų ir kandidatų, dalyvavimą rinkimuose;

12.   pabrėžia būtinybę užtikrinti lygias socialines ir politines teises romų kilmės migrantams;

13.   pabrėžia, kad oficialių dokumentų stoka yra rimta kliūtis siekiant Europoje įgyvendinti pagrindines romų teises ir suteikti jiems paslaugų, kurios būtinos siekiant socialinės integracijos, prieigą;

14.   ragina visas valstybes nares ir šalis kandidates imtis konkrečių priemonių pagerinti romų galimybes dalyvauti darbo rinkoje siekiant jiems užtikrinti geresnį ilgalaikį darbą;

15.   ragina valstybes nares, kuriose romų vaikai izoliuojami protiškai atsilikusiųjų mokyklose arba atskiriami nuo savo bendraamžių atskirose klasėse, per iš anksto numatytą laikotarpį įgyvendinti desegregacijos programas ir šiuo būdu užtikrinti romų vaikams galimybę į kokybišką mokymą ir neleisti didėti priešiškam mokinių nusistatymui prieš romus;

16.   primena 1989 m. gegužės 22 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusios Švietimo ministerijos rezoliuciją dėl čigonų ir klajoklių vaikų galimybės lankyti mokyklą(10) ir mano, kad visų pirma ir toliau reikia siekti užtikrinti, kad visi romų vaikai galėtų gauti pagrindinį išsilavinimą;

17.   ragina valstybes nares ir šalis kandidates imtis priemonių, kad būtų užtikrinta visiems vienoda sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugų prieiga siekiant nutraukti visas diskriminavimo apraiškas, ypač romų segregavimą gimdymo palatose, ir neleisti sterilizuoti romų tautybės moteris be jų sutikimo;

18.  Sveikina Europos romų ir klajoklių forumo sukūrimą ir grupių darbą Parlamente romų ir mažumų klausimais; pripažįsta bendradarbiavimo su tokiais organais svarbą, kuriant romų politikos kryptis Europoje;

19.   mano, kad nepriimtinas šiuo metu egzistuojantis Europoje apgyvendinimas getuose, ir ragina valstybes nares imtis konkrečių veiksmų getams panaikinti, kovoti su diskriminacijos apraiškomis suteikiant būstus ir padėti romams ieškoti alternatyvių, higieniškų gyvenamųjų patalpų;

20.   ragina vyriausybes tuose regionuose, kur gyvena romai, imtis tolesnių veiksmų integruoti romų tautybės tarnautojus į visus administravimo ir sprendimų priėmimo lygmenis, atsižvelgiant į ankstesnius įsipareigojimus, ir veiksmingam šių pareigybių darbui numatyti reikiamų resursų;

21.  Sveikina Dešimtmečio romų įtraukimui iniciatyvą, kurią pasirašė penkios valstybės narės ir šalys kandidatės ir ragina Komisiją dirbti drauge su šiomis suinteresuotomis vyriausybėmis derinant atitinkamų ES programų finansavimą siekiant įgyvendinti šią iniciatyvą;

22.   ragina Komisiją viešai skatinti atskirų šalių vyriausybes užtikrinti, kad tais atvejais, kai finansavimas numatomas romams, romų tautybės veikėjai aktyviai dalyvautų kuriant ir įdiegiant šiuos projektus ir prižiūrint jų vykdymą;

23.   pritaria nuolatinėms ES institucijų akcijoms siekiant įgyvendinti "romai – romams" požiūrį, kurį numatė ESBO, ir ateityje įdarbinti darbuotojus į laisvas vietas, susijusias ar ne su romais;

24.   ragina tiek valstybių narių, tiek Europos partijas peržiūrėti savo struktūrą ir procedūras siekiant pašalinti visas kliūtis, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai trukdo dalyvauti romams jų veikloje, ir suvienyti politikos kryptis, kuriomis siekiama visiškai integruoti romus į pagrindinę politinę ir socialinę darbotvarkę;

25.   ragina EUMC ir vėliau, kai bus įkurta, Pagrindinių teisių agentūrą daugiau dėmesio Europoje skirti, kad būtų įveiktas nusiteikimas prieš čigonus ir (arba) romofobija, ir numatyti reikiamų resursų registruoti užgauliojimus rasiniu pagrindu ir žmogaus teisių pažeidimus prieš romus;

26.   ragina valstybes nares remti iniciatyvas, kuriomis stiprinamas romų gebėjimas save atstovauti ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir socialiniame gyvenime bei suteikiama galimybė pilietinėms romų organizacijoms pareikšti savo nuomonę;

27.   ragina Komisiją svarstyti romų klausimą visos Europos mastu, ypač šalyse kandidatėse, kadangi romų tautybės žmonės gyvena visose Europos dalyse;

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Tarptautinė romų diena buvo paskelbta Pirmajame romų pasauliniame kongrese 1971 m. (2) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (3) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (4) Europos politinių partijų chartija už nerasistinę visuomenę" yra ES konsultacinės komisijos rasizmo ir ksenofobijos klausimais politinėms partijoms Europos Sąjungoje pateiktas pasiūlymas. Minėta komisija šį tekstą priėmė 1997 m. gruodžio 5 d. (5) Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso paskelbė apie šią iniciatyvą savo kalboje Europos Parlamente 2004 m. spalio 26 d. sakydamas, kad grupei (kuriai jis pirmininkaus) bus duota užduotis stebėti visus Komisijos veiksmus ir pagrindines iniciatyvas šiose srityse bei būti politine varomąja jėga. (6) OL L 230, 1997 8 21, p. 19. (7) "Romų padėtis išsiplėtusioje Europoje", parengtas ir paskelbtas Užimtumo ir socialinių reikalų GD užsakymu 2004 m. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0018. (9) 2005 m. kovo 17 d. komentaras, pradedant taikyti "Lisabonos strategijos rezultatų vertinimą V". (10) OL C 153, 1989 6 21, p. 3.

Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinės apsaugos modernizavimo ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros sukūrimo (2004/2189(INI))

P6_TA(2005)0152 A6-0085/2005

Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl socialinės apsaugos modernizavimo siekiant sukurti aukštos kokybės, prieinamą ir darnią sveikatos apsaugą ir ilgalaikę priežiūrą: parama valstybių narių strategijoms, naudojantis "atviruoju koordinavimo metodu" (KOM(2004)0304),

‐   atsižvelgdamas į 2000 m. vasario 16 d. EP rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo dėl suderintos socialinės apsaugos modernizavimo strategijos(1),

‐   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 15 d. EP rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl tolesnės sveikatos apsaugos ir pagyvenusių žmonių priežiūros: prieinamumo, kokybės ir finansinio įgyvendinamumo užtikrinimas(2),

‐   atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 20–21 d. Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir į Europos Vadovų Tarybos Lisabonoje, Giotenburge ir Barselonoje susitikimų išvadas dėl sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą dėl bendrojo intereso paslaugų (KOM(2004)0374),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl " Lisabonos strategijos socialinės dimensijos sustiprinimo: supaprastinti atvirąjį koordinavimą socialinės apsaugos srityje" (KOM(2003)0261),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 11 d. EP rezoliuciją dėl bendro pranešimo apie'sveikatos apsaugą ir pagyvenusių žmonių priežiūrą: parama nacionalinėms strategijoms, užtikrinant aukštą socialinės apsaugos lygį"(3),

–   atsižvelgdamas į EP darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0085/2005),

A.   kadangi teisė į sveikatą yra pagrindinė socialinė teisė, kaip nustatyta šiuo metu ratifikuojamos Sutarties dėl Konstitucijos Europai II-95 straipsnyje(4), ir kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje(5) pripažįstama kiekvieno žmogaus teisė į sveikatos priežiūros paslaugas ir pagyvenusių žmonių teisė oriai ir savarankiškai gyventi bei dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime,

B.   kadangi sveikata yra kiekvieno asmens prigimtinė vertybė visuose gyvenimo etapuose ir gyvenimo situacijose bei sudaro vieną iš pagrindinių sąlygų, leidžiančių individui veikti visuomenėje, ir kadangi visuomenės sveikata sudaro vieną iš visuomenės vertybių ir todėl jos priežiūra yra pagrindinė visuomenės užduotis,

C.   kadangi sveikatą veikia daugelis veiksnių, įskaitant genetinį polinkį, gyvenimo būdą ir socialinę padėtį, ir kadangi sveikatos apsauga tik iš dalies prisideda prie bendros žmogaus sveikatos padėties (dažniausiai minimi 10 proc.) prisideda prie bendros žmogaus sveikatos būklės,

D.   kadangi kiekvienas žmogus turi būti tikras, jog prireikus jam bus suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kad jis galėtų sėkmingai veikti visuomeniniame gyvenime visais amžiaus tarpsniais ir visose gyvenimo situacijose,

E.   kadangi laisvas asmenų judėjimas (įskaitant darbuotojų) yra vienas iš pagrindinių ES principų ir taip pat sudaro pagrindus tolesniam kiekvienos valstybės narės ir pačios Sąjungos vystymuisi, ir piliečių pasitikėjimas galimybe naudotis kitoje šalyje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kokybe gali būti stiprinamas atvirai derinant socialines sistemas,

F.   kadangi remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija padidės pacientų mobilumas ir naudojimasis kitų valstybių paslaugomis bei šios tendencijos kartu su vidaus rinkos plėtra turės didėjantį poveikį nacionalinėms sveikatos sistemoms, kurių principai ir tikslai negali būti dėl to pažeidžiami,

G.   kadangi Europos sveikatos draudimo kortelė yra tinkama priemonė leidžianti užtikrinti judėjimo laisvę ES sveikatos apsaugos srityje, nepaisant to, kad šalių socialinės sistemos struktūros iš esmės skiriasi,

H.   kadangi Teisingumo Teismas keletą kartų pripažino paciento teisę į kitoje valstybėje narėje patirtų gydymo išlaidų kompensaciją, nors ir skirtingai traktuodamas stacionarinį ir ambulatorinį gydymą, nustatė tam tikras naudojimosi šia teise sąlygas, kuriomis ypač siekiama užtikrinti pusiausvyrą ir socialinę saugą, visuomet siekdamas užtikrinti aukštus sveikatos apsaugos standartus,

I.   kadangi savo pirmiau minėtoje 2004 m. kovo 11 d. rezoliucijoje paragino valstybes nares stiprinti savo viešąsias ir privačias sveikatos priežiūros įstaigas, naudojant visą paciento kilmės šalyse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų spektrą,

J.   kadangi valstybių narių sveikatos apsaugos sistemos yra sukurtos remiantis lygybės ir solidarumo principu, kuris nusako, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūra ir ilgalaikė slauga turi būti prieinama ir teikiama visiems pagal jų poreikius, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar turimų išteklių,

K.   kadangi Sąjungos nuolatinis tikslas yra skatinti aukštą socialinės apsaugos lygį ir kadangi efektyvesnis bendradarbiavimas sveikatos apsaugos ir ilgalaikės slaugos srityje padės modernizuoti Europos socialinį modelį ir didinti socialinę sanglaudą; kadangi sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos paslaugos yra visuotinės svarbos paslaugos ir solidarumo principui turėtų būti teikiamas prioritetas,

L.   kadangi sveikatos apsaugos sistemos, esančios valstybių narių socialinio draudimo sistemų dalimi, susiduria su naujų tyrimų ir gydymo technologijų, gyventojų senėjimo (t. y. smarkiai didėja labai senų ir silpnų žmonių, kuriems reikia specialaus sveikatos būklės įvertinimo ir tinkamos priežiūros, skaičius), bendrai padidėjusių visuomenės lūkesčių ir visiems piliečiams garantuoto visuotinio prieinamumo prie šių sistemų keliamais iššūkiais,

M.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse dėl sveikatos priežiūros srityje dirbančiųjų ir nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų senėjimo atsiranda naujų iššūkių,

N.   kadangi naujos diagnostinės ir gydymo technologijos ne tik kelia pavojų finansiniam sveikatos sistemų stabilumui, bet ir suteikia naujas galimybės bei viltis nuolatinėje visuomenės kovoje su ligomis ir senėjimu; tačiau kadangi būtina atsižvelgti į didėjantį skurdą tarp vyresnio amžiaus žmonių,

O.   kadangi prevencija yra efektyviausia sveikatos priežiūros forma ir kadangi prieinamos, visiems teikiamos, aukštos kokybės prevencinės priemonės didina vidutinę gyvenimo trukmę, mažina ligų dažnumą ir sveikatos apsaugos išlaidas bei užtikrina nuolatinį ir ilgalaikį sveikatos apsaugos sistemų finansavimą,

P.   kadangi nors didžioji dauguma vyresniojo amžiaus žmonių gyvena sveiką ir savarankišką gyvenimą, daug jų vis dar kenčia nuo ligų ir neįgalumo, todėl jiems būtinos aukštos kokybės puikiai integruotos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, suteikiančios geriatrinį (t. y. daugiadisciplinį ir holistinį) įvertinimą, kuris yra vienintelė priemonė, įgalinanti sumažinti neįgalumą bei apsaugoti nuo nereikalingos ilgalaikės šios grupės narių priežiūros,

Q.   kadangi pats svarbiausias su sveikta susijęs dalykas yra asmuo, t. y. pacientas, tiesiogiai, draudimo įmokomis arba mokesčiais mokantis už suteikiamas sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi paprasti žmonės yra suinteresuoti galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kokybe ir todėl juos būtina nuolatos išsamiai informuoti bei suteikti jiems teisę kartu spręsti dėl sveikatos apsaugos pasirinkimo ir, kokį gydymo metodą taikyti,

R.   kadangi sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ypač veikia sveikatos priežiūros srityje dirbančių darbuotojų išsilavinimo ir tobulinimosi lygis, tinkamos darbo ir darbo apsaugos sąlygos, aukštos kokybės tyrimų ir gydymo technologijų prieinamumas, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo lygis ir bendravimo kokybė bei informacijos sklaida tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų ir pacientų,

S.   kadangi, labai padidėjus silpnų pagyvenusių žmonių skaičiui būtina skubiai plėtoti ir skatinti gerontologų bei geriatrų profesinį rengimą tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijų programose, siekiant visiems sveikatos priežiūros specialistams įdiegti žinias ir įgūdžius, kurių reikia siekiant suteikti geresnę ir tinkamesnę priežiūrą šiai žmonių grupei,

T.   kadangi Europos bendrijos veiksmų programoje visuomenės sveikatos srityje (2003-2008 m.) yra išdėstytas integruotas požiūris į sveikatos politiką ir sveikatos apsaugą, kuris remiasi inter alia sveikatos skatinimu ir pirmine prevencija, šalinant pavojus sveikatai įtraukiant į sektorinių politikos sričių apibrėžimus ir įgyvendinimą aukštos kokybės sveikatos apsaugą bei sprendžiant socialinės nelygybės klausimus, nes jie sudaro sveikatos problemų šaltinį,

U.   kadangi sveikatos apsauga, kaip ir ekonomika, yra svarbi mokslo ir tyrimų sritis; joje yra daug erdvės mokslo plėtrai ir tyrimams bei tuo pačiu mokslinių tyrimų ir analizės rezultatai yra pritaikomi praktikoje; kadangi sveikatos apsauga, būdama ekonomikos sektoriumi, sukuria daug darbo vietų ir prisideda prie ekonominės naudos kūrimo,

V.   kadangi be fundamentinių tyrimų būtina atlikti ir klinikinius tyrimus, kuriais siekiama spręsti su didėjančiu silpnų pagyvenusių žmonių skaičiumi susijusias dabartines problemas sveikatos priežiūros srityje ir sukurti naujų gydymo metodų, siekiant teikti efektyviausią ir veiksmingiausią sveikatos priežiūrą ir padėti tobulinti aukštą gyvenimo kokybę,

W.   kadangi sveikatos priežiūros sektorius artimai susijęs su ekonominiu augimu ir darniu vystymusi ir dėl to negali būti vertinamas tik išlaidų požiūriu, bet turi būti laikomas produktyvia investicija, įgyvendintina vykdant efektyvią sveikatos priežiūros politiką,

X.   kadangi bendradarbiavimas sveikatos priežiūros sektoriuje yra sveikesnės Europos kūrimo elementas, o jį organizuoti yra valstybių narių atsakomybė; kadangi siekdamos pagerinti ir išplėsti aukštos kokybės, prieinamą ir darnią sveikatos priežiūrą valstybės narės turi keistis patirtimi; sveikatos priežiūrai turi būti skiriamas svarbus vaidmuo Lisabonos strategijoje,

Y.   kadangi didėja namuose teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, įgalinančių gydyti pacientą jo įprastoje namų aplinkoje, poreikis ir jos naudingai papildo stacionaraus gydymo paslaugas bei sudaro svarbią paslaugų sritį, turinčią didelį įdarbinimo potencialą,

Z.   kadangi Komisijos komunikate dėl socialinės politikos darbotvarkės (KOM(2000)0379) nurodoma, kad socialinio sveikatos draudimo įvedimas buvo svarbiausias sveikatos priežiūros sektoriaus reformų elementas, pabrėžiant faktą, kad septynios iš dešimties naujų valstybių narių mieliau renkasi draudimu nei mokesčiais grindžiamą sistemą,

1.   pastebi, kad Komisija, inter alia pagal atvirojo koordinavimo metodą, ketina remti valstybių (kai kur regionų) vyriausybes, vykdant sveikatos apsaugos sistemos plėtotę ir reformas ir reikalauja, kad valstybių (kai kur regionų) nepriklausomumas sveikatos apsaugos organizavimo srityje, ypač įvairiose finansavimo sistemose, būtų visiškai išsaugotas; kad jos galėtų įgyvendinti bendrai nustatytus socialinės saugos sistemų modernizavimo tikslus;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad atvirojo koordinavimo metodo procesas negali kelti grėsmės nei valstybių narių kompetencijai socialinės saugos srityje, nei subsidiarumo principui; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena valstybė narė ir ateityje turi pati spręsti, kaip ji sieks bendrai nustatytų socialinės saugos sistemų modernizavimo tikslų;

3.   ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio prevencijos ir sveikatos svarbai, nustatant Bendrijos tikslus ir rodiklius;

4.   kritikuoja nuostatą, kad sveikatos priežiūros srityje numatytas taikyti atviro koordinavimo metodas yra nesuderintas, ypač dėl naudojamo kompiuterizuoto duomenų įrašymo būdo, su valstybių narių administraciniais pajėgumais; siūlo rengiant duomenis iš pradžių apsiriboti keliomis itin svarbiomis sritimis;

5.   džiaugiasi Tarybos sprendimu taikyti atvirojo koordinavimo metodą sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje; pabrėžia, jog pritaria trims pagrindiniams tikslams – visuotiniam prieinamumui nepaisant pajamų ar turto, aukštai kokybei ir ilgalaikiam finansiniam tvarumui; ragina valstybes nares aiškiai apibrėžti šiuos prioritetus ir užtikrinti visuotinį prieinamumą be nereikalingo laukimo ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dėti pastangas suderinti šiuos tikslus; mano, kad piliečių teisės į lygiavertę sveikatos priežiūrą kiekvienoje valstybėje narėje turi būti stiprinamos; ragina visas valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad šios teisės būtų gerbiamos ir kad ypač turistai nebūtų verčiami naudotis brangiomis privačiai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis prieš jų norą ir pažeidžiant jų teises;

6.   kuo skubiau ragina valstybes nares apsvarstyti aktyvius veiksmus dėl skurdžiausių visuomenės narių sveikatos poreikių ir jų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad visuotinė apsauga turėtų būti vieninga ir nukreipta prieš skurdą bei socialinę atskirtį, daugiausiai naudos teikianti visų pirma mažas pajamas gaunantiems asmenims ir ligoniams, kuriems reikalinga ilgalaikė, intensyvi ir brangiai kainuojanti priežiūra, įskaitant paliatyvią slaugą ir mirštančiųjų priežiūrą;

7.   apgailestauja, kad Komisija mano, jog socialinės apsaugos modernizavimas pirmiausia turi būti vertinamas atsižvelgiant į Stabilumo pakto reikalavimus; apgailestauja, kad Komisija savo tekste neužsimena apie įvairiems sveikatos priežiūros sektoriams (gydymui, slaugai gydymo įstaigose ir t. t.) skirtas išlaidas bei atskirose valstybėse narėse vykdomos prevencijos poveikį;

8.   sutinka, kad dėl pažangos ir didėjančių kaštų medicinos technikos srityje, demografinės raidos, ypač augančio silpnų pagyvenusių žmonių, sergančių keliomis ligomis, prie kurių dažnai prisideda nepalankios socialinės aplinkybės, skaičius, didėjančio sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos produktų poreikio bei vis didėjančio Bendrijos gyventojų mobilumo Sąjungos sveikatos apsaugos sistemos susiduria su bendromis problemomis;

9.   laikosi nuomonės, kad didėjantis pagyvenusių žmonių skaičius kelia iššūkį ir kartu turėtų būti suprantamas kaip galimybė žmones, turinčius ilgametę ir vertingą patirtį, glaudžiau integruoti į visuomenę ir įmones kaip aktyvią senėjančią visuomenės dalį;

10.   atkreipia dėmesį, kad tolesnei socialinės infrastruktūros, didinančios gyvenimo trukmę, plėtrai reikia geresnio bendradarbiavimo tarp medicinos paslaugų ir priežiūros paslaugų;

11.   pripažįsta, kad didėjantis Bendrijos gyventojų mobilumas ir imigracija iš kitų šalių gali sukelti naują administracinį iššūkį;

12.   pabrėžia prevencijos ir finansiškai prieinamo rūpinimosi savo sveikata svarbą, nes tai yra vienas iš veiksmingiausių būdų kovojant su ligomis ir ragina valstybių narių vyriausybes stiprinti sveikatos prevencijos programų, skirtų įvairioms amžiaus grupėms ir apimančių sveikatos propagavimą ir sveikatos mokymą kartu su prevencinėmis priemonėmis, įskaitant nuolatinį prevencinį sveikatos patikrinimą ir vakcinavimą, taikomą pagal mokslo žinias, koordinavimą, bei užtikrinti visuotinį prieinamumą prie šių priemonių; rekomenduoja tinkamą geriatrinę silpnų pagyvenusių žmonių priežiūrą, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir išvengti nereikalingos ilgalaikės hospitalizacijos ir priežiūros slaugos namuose, taip ženkliai prisidedant prie sveikatos apsaugos išlaidų sumažinimo;

13.   pastebi, kad "didžiausi žudikai" (pavyzdžiui: vėžiniai susirgimai, širdies ir kraujotakos ligos) ir "didžiausi luošintojai" (pavyzdžiui: raumenų ir griaučių sutrikimai, chroniškos profesinės ligos, sveikatos problemos, kylančios dėl nesveikos dietos, narkotikų vartojimo, aplinkos nykimo ir sumažėjusio fizinio aktyvumo) gali būti žymiai sumažinti, plėtojant tarpsektorinę ir individualią prevencijos politiką ir gerinant priemones, nukreiptas į veiksnius, lemiančius žmonių ligas darbo ir gyvenamojoje aplinkoje; dėl to pabrėžia sveikatos apsaugos profesinės plėtotės svarbą, atsižvelgiant į prevenciją ir ankstyvą ligų ir sveikatos problemų nustatymą;

14.   pabrėžia, kad sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje svarbiausias vaidmuo turėtų tekti asmeniui, t.y. paslaugų gavėjui ir priežiūros naudotojui; jo teisės yra pačios svarbiausios ir pati svarbiausioji tarp jų yra gauti išsamią informaciją apie savo sveikatos stovį, sveikatos apsaugą ir ilgalaikės priežiūros galimybes bei apie rinkoje siūlomą atskirų priežiūros teikėjų pasirinkimą;

15.   ragina valstybes nares ir Komisiją, ypač sveikatos veiksmų programomis, užtikrinti duomenų surinkimo suderinimą ir duomenų būklės pagerinimą ir leisti piliečiams ir paslaugų teikėjams per ES sveikatos apsaugos portalą, kuris dabar kuriamas, prieiti prie informacijos apie kitų valstybių narių sveikatos apsaugą ir sveikatos politiką;

16.   remia Komisijos skiriamą dėmesį tarpdalykiniam ir tarpinstituciniam bendravimui ir bendradarbiavimui tarp atskirų sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjų dėl prevencijos, diagnozavimo ir gydymo; gydytojas, kuris vykdo pirminę priežiūrą yra labai svarbus minėtam bendravimui ir bendradarbiavimui; esamos informacijos sklaida gerina teikiamos priežiūros kokybę ir efektyvumą, mažina pavojų, kad pacientas nukentės, ir didina žmogiškųjų išteklių efektyvumą;

17.   susirūpinęs dėl esminių gyventojų sveikatos padėties, prieigos, kokybės ir naudojamų išteklių sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje skirtumų, esančių tarp senųjų valstybių narių ir naujųjų valstybių narių; ragina Komisiją ir senąsias valstybes nares remti naujas valstybes nares jų siekiuose gerinti sveikatos apsaugą ir ilgalaikę priežiūrą, naudojant sveikatos veiksmų programą ir kitas būtinas priemones, ypač atviro koordinavimo metodą;

18.   pabrėžia sveikatos apsaugos, ilgalaikės priežiūros ir socialinės priežiūros šalies ekonomikos sektoriuje svarbą dėl to, kad šiuo metu šioje srityje dirba daug žmonių ir dėl įvairios priežiūros teikėjų potencialo sukurti daugelį darbo vietų, taip stiprinant konkurenciją ir didesnį nacionalinės ekonomikos augimo potencialą; pabrėžia, kad dėl nuoseklaus ES gyventojų senėjimo prireiks didesnio finansų ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo, siekiant padėti senesniems žmonėms; mano, kad daugelyje valstybių narių reikia nedelsiant imtis aktyvių veiksmų, siekiant įdarbinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros darbuotojus;

19.   atkreipia dėmesį, kad didėjantis sveikatos ir priežiūros sektoriaus paslaugų poreikis kuria papildomas nuolat didėjančios kokybės darbo vietas;

20.   ragina valstybes nares naudoti veiksmingas priemones, kurios pagerintų žmonių sveikatos apsaugą ir ilgalaikę priežiūrą, remtų bendrosios informacijos prieigą plačiajai visuomenei ir pagerintų sąlygas, dėl kurių žmonės gali laisvai priimti sprendimus dėl sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros naudojimo; siekiant, kad tai būtų įmanoma, yra reikalinga priežiūros teikėjų įvairovė ir informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, prevencines, diagnostines ir gydomąsias technologijų galimybes prieinamumas;

21.   atkreipia dėmesį, kad kai kurios valstybės narės didina sveikatos apsaugos išlaidų dalį, kurią moka patys pacientai, ir dėl to ragina, kad mažas pajamas gaunantys asmenys ir toliau turėtų prieinamumą prie tinkamos sveikatos priežiūros;

22.   susirūpinęs, kad daugumoje valstybių narių tam tikrų skubių ir neskubių gydymo formų laukimo laikas yra per ilgas; ragina šias valstybes nares imtis tikslingų veiksmų trumpinant laukimo laiką; ragina valstybes nares egzistuojant ilgiems laukimo sąrašams ir neesant galimybės laiku suteikti tokį patį ar taip pat efektyvų gydymą pacientams namuose, dirbti glaudžiau, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos ir socialinio saugumo visiems ES piliečiams lygį, visiškai laikantis subsidiarumo principo, nacionalinės sistemos ir finansinės pusiausvyros balanso;

23.   ragina valstybių narių vyriausybes teikti praktinę pagalbą, keičiantis informacija (įskaitant tarp įvairių agentūrų ir disciplinų, susijusių su individualių pacientų priežiūra) ir naudojant elektroninio susisiekimo priemones sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje; ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes labiau ir nuosekliau remti vadinamosios elektroninės sveikatos apsaugos plėtotę;

24.   susirūpinęs, kad visose valstybėse narėse – nors ir skirtingais lygiais – didėja gerai apmokytų gydytojų, medicinos ir slaugos personalo trūkumas; kuo skubiau ragina valstybes nares atlikti tikslingus veiksmus, siekiant pagerinti darbo kokybę, padaryti šias profesijas patrauklesnėmis ir panaikinti esantį darbuotojų trūkumą; pabrėžia poreikį skatinti savanorių ir kvalifikuotų šios srities darbuotojų mokymąsi ir tęstinį mokymąsi;

25.   apgailestauja, kad sprendžiant su glaudesniu bendradarbiavimu susijusius klausimus per mažai atsižvelgiama į kitų veikėjų nuomonę; pažymi, jog labai svarbu, kad veikiančiose valdymo struktūrose informacija būtų perduodama pagal principą "iš apačios į viršų";

26.   apgailestauja, kad neskiriama tinkamo dėmesio pirmo būtinumo moksliniams tyrimams; primena, kad negalima naudotis kitų organizacijų mokslinių tyrimų duomenimis prieš tai jų nepatikrinus; siūlo apdorojant nuosavus duomenis labiau naudotis įgyvendinamomis mokslinių tyrimų programomis;

27.   ragina valstybių narių vyriausybes suderinti ir koordinuoti sveikatos apsaugos darbuotojų švietimo ir mokymo sistemas, pagerinti abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą, taip palengvinant sveikatos darbuotojų mobilumą bei labiau koordinuoti ir derinti reikalavimus, keliamus sveikatos priežiūros patalpų įrengimui bei naujų tyrimų ir gydymo technologijų panaudojimui, ir skatinti panašią sveikatos apsaugos kokybę visose valstybėse narėse;

28.   pabrėžia, kad ilgalaikis finansinis darnumas gali būti užtikrinamas, jei esantys ištekliai naudojami optimaliai; pabrėžia, kad šis tikslas gali būti pasiektas, jei sveikatos priežiūros kokybė taps skaidresnė nei yra dabar, jei valstybės narės pradės sistemingas programas, siekdamos užtikrinti kokybę ir gydymo gaires, paremtas įrodymais, ir jei jos naudos viešąsias lėšas tik tiems medicinos gaminiams ir technologijoms, kurių nauda yra įrodyta;

29.   pabrėžia valstybių narių poreikį nuolat sekti medicininį ir medicinos technikos pažangą, efektyvumo, naudos ir ekonominio įgyvendinamumo aspektais; reikalauja, kad Komisija ištirtų galimybę sujungti į tinklą ir koordinuoti sveikatos technologijų ir medicinos gairių, kurių imasi valstybės narės, įvertinimą;

30.   kuo skubiau ragina valstybes nares laiku, t. y. iki ateinančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, pristatyti preliminarius nacionalinius pranešimus;

31.   mano, kad silpnų pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra yra tinkama tyrimų sritis Europos lygiu;

32.   ragina Komisiją iki 2005 m. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl politikos gairių, bendrųjų tikslų, darbo metodų ir išsamaus kalendoriaus bei pabrėžia, kad piliečių sveikatos priežiūra yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė;

33.   pabrėžia, kad turi būti priimtas labai atsakingas požiūris rengiant rodiklius ir aiškinant rezultatus ir turi būti laikomasi egzistuojančių skirtumų tarp sveikatos apsaugos sistemų; ragina, kad rodikliai būtų sudaryti kuo skubiau siekiant išmatuoti teisingą priežiūros prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą;

34.   ragina Europos Vadovų Tarybą , siekiant racionalizuoti atvirojo koordinavimo metodą, 2006 m. pavasarį priimti integruotą pagrindą socialinės apsaugos srityje ir priimti standartinį bendrų tikslų sąrašą socialinės integracijos, pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityse;

35.   ragina Tarybą ir Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie savo pasiūlymus;

36.   ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti pacientų organizacijas labiau nei ligi šiol į sveikatos politikos sprendimų priėmimą ir suteikti joms tinkamą pagalbą jų darbe;

37.   ragina Komisiją ir valstybes nares sveikatos priežiūros reikaluose atkreipti tinkamą dėmesį į moterų specifinius poreikius; ragina Komisiją pateikti naują pranešimą dėl moterų sveikatos padėties Europos Sąjungoje;

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Socialinės apsaugos komitetui ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 339, 2000 11 29, p. 154. (2) OL C 38 E, 2004 2 12, p. 269. (3) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 862. (4) OL C 310, 2004 12 16. (5) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES finansų rinkų integracijos dabartinės padėties (2005/2026(INI))

P6_TA(2005)0153 A6-0087/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos priimto Finansinių paslaugų veiksmų plano (FPVP) (KOM(1999)0232) įgyvendinimą, ypač į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą(1), 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)(2), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(3) ir 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB dėl skaidrumo reikalavimų, susijusių su informacija apie emitentus, kurių vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos sąrašą reguliuojamojoje rinkoje, suderinimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2001/107/EB(5) ir 2001/108/EB(6), iš dalies keičiančias Tarybos direktyvą 85/611/EEB(7) dėl kolektyvinių investavimų į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIAVPS),

–   atsižvelgdamas į tarpinstitucinės priežiūros grupės trečiąjį pranešimą apie Lamfalussy proceso stebėseną,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės mėn. Komisijos paskelbtus keturių nepriklausomų ekspertų grupių pranešimus apie finansinę integracijos būklę bankų, draudimo, vertybinių popierių ir turto valdymo sektoriuose ir į finansų rinkų veikėjų pateiktus šių pranešimų komentarus,

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl riziką ribojančios priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl alternatyvių investicijų fondų ir išvestinių priemonių ateities(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl įvertinimo agentūrų funkcijos ir metodų(10),

–   atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) pranešimą dėl "ES vertybinių popierių rinkų priežiūros priemonių", vadinamą "Himalaya" pranešimu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0087/2005),

A.   kadangi 1999 gegužės 11 d. Komisija priėmė Finansinių paslaugų veiksmų planą (FPVP), kurio tikslas – didinti investicijas, augimą ir konkurencingumą, pagerinti saugumą ir stabilumą bei suteikti skaidrias ir saugias sąlygas visoms susijusioms šalims,

B.   kadangi tarptautinė prekyba, ypač mažmeninė prekyba finansiniais produktais, tebėra suskaidyta, ją plėtoti trukdo teisinės ir mokesčių kliūtys, kultūriniai skirtumai ir gerokai skirtingi valstybių įstatymai, ypač susiję su vartotojų apsauga;

C.   kadangi tolesni teisėkūros arba teisinės galios neturintys veiksmai ES lygmeniu turėtų būti aiškiai nustatyti ir apsvarstyti bei visais aspektais turi būti įvertintas tokių veiksmų poveikis dalyviams, galiojančioms taisyklėms, ir ypač vidaus rinkos kūrimui, konsultuojantis su visais dalyviais; kadangi reikia laikytis geresnio reguliavimo principų ir atlikti išlaidų ir gautos naudos tyrimus;

D.   kadangi reguliavimo ir priežiūros sistemoje reikia numatyti pagrindus, padedančius įgyvendinti bendrą finansinių paslaugų rinką, kurioje įmonės gali dirbti veiksmingai ir produktyviai; tokie pagrindai turi būti taikomi ir remiami nuolat, nepriklausomai nuo valstybės narės, kurioje plėtojamas verslas,

E.   kadangi Lamfalussy procesu siekiama užtikrinti aukštą teisės aktų kokybę ir lankstumą, įgyvendinimo ir priežiūros nuoseklumą, institucijų skaidrumą ir aukštas konsultavimosi normas; kadangi reikia nuodugniai įvertinti, kaip įgyvendinami šie uždaviniai, kokia yra politinė ir demokratinė atsakomybė už visą procesą ir kaip į šį procesą įsitraukia su teisėkūra nesusiję dalyviai,

A.Bendros perspektyvos

1.   pažymi, kad vertinant teisėkūros procedūros aspektu laikoma, jog FPVP įgyvendinamas sėkmingai, nes jau priimtos 39 priemonės iš 42; tačiau pažymi, kad dar per anksti teikti galutinį sprendimą, kadangi daugelis įgyvendinamų priemonių dar nėra priimtos, dar nesibaigė įgyvendinimo laikotarpio terminai ir nuostatos dar neperkeltos į valstybių narių teisę; siūlo, kad Komisija viešai ir nuosekliai įvertintų dabartinį FPVP, atsižvelgdama į jo veiksmingumą, po to, kai jis bus galutinai įgyvendintas;

2.   pabrėžia, kad veiksmingas teisės normų perkėlimas į valstybių teisę, jų vykdymas bei dar labiau derinama valstybių priežiūros praktika bus svarbiausi veiksniai norint sėkmingai įgyvendinti FPVP; ragina Europos įstaigas užtikrinti, kad Lamfalussy procesas būtų veiksmingas visais lygmenimis, ypač kad 3 lygmens komitetai atliktų savo funkcijas ir kad 4 lygmens vykdomosiomis procedūromis būtų užtikrinta, kad ES teisės normos bus tiksliai ir laiku perkeltos į nacionalinę teisę;

3.   rekomenduoja didesnį politinį dėmesį skirti dabartinių teisės aktų įgyvendinimui ir taikymui; ketina kompetentingame savo komitete nuolatos rengti dialogus su visais svarbiais veikėjais, kad būtų užtikrinta demokratinė įgyvendinimo proceso priežiūra;

4.   primena, kad jo teisės atšaukti 2 lygmens įgyvendinamąsias priemones pripažinimas ir su tuo susijusių nuostatų įtraukimas į EB Sutartį buvo būtina sąlyga tam, kad Europos Parlamentas pritartų Lamfalussy procesui ir tam, kad šis procesas būtų išplėstas ir apimtų bankų, draudimo, pensijų fondų ir UCITS sektorius, bei įvairiose direktyvose numatytai galiojimo pasibaigimo sąlygai;

5.   tiki, kad reikia vadovautis 2002 m. Komisijos geresnio reguliavimo veiksmų plane (KOM(2002)0278) nustatytais geresnio reguliavimo principais; visų pirma, į visas būsimas priemones, kuriomis siekiama ištaisyti konkrečias rinkos nesėkmes, reikia įtraukti tokioms nesėkmėms panaikinti skirtų teisinės galios neturinčių priemonių sąnaudų ir gaunamos naudos analizę;

6.   tiki, kad visų suinteresuotų šalių konsultacijos labai svarbios kuriant tinkamus teisės aktus, ir ragina Komisiją išplėsti minėtas konsultacijas bei įtraukti į jas oficialų dialogą su finansinių paslaugų teikėjų ir vartotojų asociacijų atstovais, įskaitant smulkiųjų akcininkų asociacijas, socialinius partnerius ir MVĮ;

7.   apgailestauja, kad vartotojai ir naudotojai mažai prisideda prie finansinių paslaugų teisės aktų rengimo; prašo Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti vartotojų informavimo programas, švietimo iniciatyvas ir specializuotų vartotojų iniciatyvų kūrimą finansiniame sektoriuje; primena CESR vadovaujamo konsultavimosi proceso, kuriame dalyvauja vartotojų asociacijų atstovai, svarbą ir primygtinai ragina šias suinteresuotas šalis aktyviai dalyvauti ir vertingai prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso;

8.   tiki, kad finansinei integracijai vykdyti skirta politika ir teisės aktai turi būti grindžiami Lamfalussy pranešime ir vertybinių popierių ekspertų grupės pranešime rekomenduojamais esminiais principais ir tikslais, t. y. teisės aktais reikia išlaikyti pasitikėjimą ES rinkomis; išsaugoti aukšto lygio apdairią priežiūrą; prisidėti prie sistemos stabilumo; užtikrinti tinkamą su skirtingais rizikos laipsniais susijusią vartotojų apsaugą; laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų; remti konkurenciją; užtikrinti teisės veiksmingumą ir tai, kad ji ne stabdytų, o skatintų naujoves; atsižvelgti į Europos ir platesnes tarptautines rinkas; jie turi remtis įrodytais faktais ir būti priežiūros poveikio tyrimo objektu; skatinti teisinės galios neturinčių sprendimų rengimą; remtis išsamia konsultacijų metu gauta informacija ir pagrįstais vertinimais; išsaugoti tarptautinį Europos rinkų konkurencingumą; būti veiksmingai įgyvendintiems ir kad jų būtų laikomasi valstybėse narėse bei visoje ES;

9.   tiki, kad svarstant ES finansinių paslaugų reguliavimo poveikį ES finansų bendrovių ir centrų konkurencingumui reikia vertinti pasauliniu mastu, atsižvelgiant į faktą, kad finansinės rinkos yra globalaus masto ir joms reikia tarptautinių, ne vien ES lygmens sprendimų;

B.Priežiūros ir reguliavimo sistemos

10.   pažymi, kad valstybių narių valdžios institucijų priežiūros praktikų darna yra svarbiausia veiksmingai tarptautinei veiklai; mano, kad priežiūros įstaigų bendradarbiavimas ir abipusis pasitikėjimas yra lemiamas veiksnys, ir ragina minėtas valdžios institucijas stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą;

11.   pabrėžia, kad svarbu koordinuoti valstybių narių veiklą šioms perkeliant teisės aktus į savo teisę, siekiant, kad šiuo etapu nebūtų prarasta teisės aktų suderinimo nauda; pritaria Komisijos iniciatyvai rengti neoficialius valstybių narių darbo posėdžius šia tema, ir siūlo, kad atsakingo komiteto atstovas būtų įtrauktas į šį procesą; prašo, kad jam būtų pranešta posėdžių rezultatus, kad būtų suteikta galimybė veiksmingai naudotis Lamfalussy procedūroje jam numatytomis prerogatyvomis;

12.   palankiai vertina CESR konsultacijoms pateiktą vadinamąjį "Himalaya" pranešimą, laiko jį tinkamu pradėti tolesnes derybas ir sutinka su daugeliu esminių jo rekomendacijų, susijusių su priežiūros galių, atsakomybės ir praktikos derinimo Parlamentui atliekant priežiūros funkcijas; rekomenduoja standartų nustatymo ir stebėsenos funkciją pagal dabartinę priežiūros sistemą skirti CESR, Europos bankininkystės priežiūros institucijų (CEBS) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros (CEIOPS) komitetams, jiems artimai bendradarbiauti ir, svarbiausia, valstybėms narėms imtis atitinkamų veiksmų siekiant patvirtinti darbo metodus ir prireikus didinti valstybių priežiūros sistemų išteklius;

13.   supranta, kad dėl skirtingų valstybių tradicijų ir teisės sistemų kontrolės galias ir sankcijų sistemas suderinti sudėtingiau negu priežiūrą; vis dėlto ragina Komisiją kartu su Finansinių paslaugų komitetu, CESR, CEBS bei CEIOPS aiškiai nustatyti, kuriose šalyse dėl šios įvairovės galėtų kilti problemų ir būtų trukdoma įgyvendinti FPVP numatytas priemones;

14.   siekdamas užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir kad Parlamentui būtų suteiktos galimybės iki galo vykdyti savo prerogatyvas Lamfalussy nustatyta tvarka, reikalauja, kad ne tik už vertybinius popierius, bet ir bankininkystę bei draudimą atsakingi priežiūros komitetai būtų dukart per metus išklausyti atsakingame Parlamento komitete, kad jie galėtų teikti savo veiklos ataskaitas; ragina, kad minėtas komitetas oficialiai gautų laiškus ir kitus dokumentus, kuriuos priežiūros komitetai siunčia Komisijai ir Tarybai;

15.   palaiko laipsnišką, apgalvotą ir nuoseklią metodiką, kaip standartizuoti ir užtikrinti veiksmų darną ir pagal kurią palaipsniui būtų parengtas Europos normų, kurios suteiktų daugiau aiškumo ir saugumo Europos Sąjungos rinkos veikėjams, rinkinys;

16.   pažymi, kad Europos finansinės rinkos yra labai dinamiškos ir kad ypač dėl Europos vertybinių popierių biržų koncentracijos bei tolesnio didesnių Europos bankų ir finansų konglomeratų susivienijimo ES reikia imtis veiksmų, kad būtų užtiktinta tinkama, veiksminga ir darni priežiūra; perspėja, kad nesant koordinuotos priežiūros gali kilti problemų efektyviai finansų rinkų veiklai; dar kartą pažymi, kad integruotos Europos priežiūros sistemos, kuri atspindėtų visų valstybių narių poreikį prisiimti atsakomybę pagal abipusio pripažinimo principą užtikrinant savo įmonių ir piliečių interesus nesvarbu, kur jie yra įsikūrę, sukūrimas yra iššūkis;

17.   ragina Europos institucijas skatinti konvergenciją nuolatos vertinant, ar priežiūros institucijų bendradarbiavimo lygis yra pakankamas, ar laikui bėgant reikėtų apsvarstyti ir sukurti kokią nors Europos lygmens integruotą priežiūros sistemą, įtraukiant galimybę sukurti dviejų lygių dideliems tarpvalstybiniams veikėjams skirtą priežiūros sistemą Europos lygmeniu, neiškreipiant tarptautinių ir vietinių veikėjų vienodų galimybių;

18.   mano, kad pasiūlyme dėl kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos (KOM(2004)0486) numatyta tarptautines galias turinčio "vadovaujančio" arba "konsoliduojančio" prižiūrėtojo sąvoka yra svarbi ir teigiama; pritaria tam, kad būtų sukurtos atitinkamos gairės ar, laikui bėgant prireikus, teisės nuostatos, kuriomis nustatoma, kaip valdytojai vienas kitam perduoda sprendimo galias, sprendžia konfliktus ir priima galutinį sprendimą; pažymi, kad CESR, CEBS ir CEIOPS tarpininkavimas sprendžiant klausimus, už kuriuos kiekvienas yra atsakingas, galėtų būti žingsnis pirmyn; prašo Komisiją apsvarstyti, ar galima parengti pasiūlymus, kuriais Europos Bendrijos komitetams leidžiama atlikti šias funkcijas;

19.   pripažindamas, kad reikia, jog valstybių priežiūros institucijos galėtų pačios spręsti, kaip įgyvendinti galias, kurios joms suteikiamos Bendrijos direktyvomis ir reglamentais bei valstybių teisės aktais, mano, kad labai svarbu užtikrinti politinę priežiūros sistemos atskaitomybę Europos ir nacionaliniu lygmeniu; pažymi, kad dėl to, kad kompetencija perkelta Europai, arba dėl prižiūrėtojų pagal Europos priežiūros sistemą pateiktų iniciatyvų esama parlamentinės priežiūros ir demokratinės kontrolės, ypač 3 lygiu atliekamo darbo, trūkumų, kurie gali turėti akivaizdžios įtakos bendrai rinkai; ragina visus 3 lygio komitetus ypatingą dėmesį skirti tam, kad jų veiklai būtų suteiktas rimtas teisinis pagrindas, būtų išvengta kišimosi į politinius reikalus ir būsimos Bendrijos teisės pažeidimų; ketina savo kompetentingame komitete reguliariai rengti oficialius ekspertų klausymus ir diskusijas su Komisija, Europos centriniu banku ir CESR, CEBS bei CEIOPS;

20.   taip pat nerimauja dėl politinės ir demokratinės atskaitomybės užtikrinimo tuo atveju, kai kitos priežiūros institucijos, pvz., Tarptautinių apskaitos standartų valdyba, Tarptautinių audito ir garantijų standartų valdyba (IAASB) arba Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF), imasi "techninių priemonių", kurios gali turėti poveikį nei tik techniniu lygmeniu, bet ir paliesti svarbiausius politikos principus, kurie turėtų būti sprendžiami politiniu lygiu; siūlo darbo grupėse nuolatos rengti tarpinstitucinį dialogą su atitinkamais organais dėl europinio lygio sprendimo priėmimo procedūrų nustatymo tais atvejais, kai ES bus susijusi su tokiomis išorinėmis priemonėmis; tiki, kad nesvarbu, kokia procedūra bus pasirinkta, į ją turi būti įtrauktas Europos Parlamentas ir Taryba, nes tai padėtų atmesti su Europos interesais nesuderinamas normas;

21.   pabrėžia, kad svarbu užmegsti ir išlaikyti artimus santykius su atitinkamomis institucijomis JAV ir kitose svarbiose pasaulinėse finansų rinkose; ragina Komisiją ir CESR, CEBS bei CEIOPS nuodugniai suderinti savo ryšius su atitinkamomis politinėmis ir priežiūros valdžios institucijomis, pranešti ir pateikti naujausius duomenis apie šiuos ryšius kompetentingam komitetui ir išlaikyti dialogą dėl šių ryšių su visais dalyviais ES; ketina sustiprinti kompetentingo komiteto ryšius su atitinkamas pareigas einančiais asmenimis JAV Kongrese ir kitur;

C.Finansinių paslaugų veiksmų plano priežiūra

22.   pažymi, kad be rengiamų teisėkūros iniciatyvų (pvz., dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių kapitalui keliamų reikalavimų, perdraudimo, mokumo II, įstatymu nustatyto audito, pinigų plovimo, teisinės užmokesčio sistemos, išaiškinimo ir sureguliavimo, veiksmų korporacinio valdymo ir įmonių teisės srityje) bei daugelio rengiamų 2 lygio priemonių Komisija turėtų teikti tik tikslinius, gerai apgalvotus ir įvertintus naujų teisės aktų pasiūlymus, prie kurių būtų pridedama poveikio analizė ir būtų pagrįsta, kodėl būtent tokios teisinės ir kitokios priemonės buvo pasirinktos užsibrėžtiems tikslams pasiekti;

23.   pažymi, kad esama iš dalies sutampančių direktyvų, o dėl to gali atsirasti nesuderinamų ir dvigubų reikalavimų; pritaria tam, kad (ateityje) rengiant teisės aktus, kuriais suteikiamos vienodos pradinės sąlygos produktams, kuriuos pateikia panašūs emitentai, būtų laikomasi funkcinio, rizika paremto požiūrio; prašo Komisiją pasinaudoti esamomis atitinkamose Bendrijos direktyvose numatytomis peržiūros sąlygomis siekiant įvertinti ir, jei būtina, pataisyti dabartinius su šia perspektyva susijusius dokumentus, ypač tuos, kuriuose yra konkurencijos iškraipymo rizikos ir (arba) nėra teisinio reglamentavimo arba net esama neatitikimų; ragina Komisiją vertinant FPVP ar rengiant būsimus pasiūlymus užtikrinti, kad horizontalios direktyvos šioje srityje atitiktų vartotojų apsaugą reglamentuojančias direktyvas; toliau prašo Komisijos teikti pirmenybę tų teisės aktų keitimui ar panaikinimui, kurie kenkia sklandžiam Europos finansų rinkos funkcionavimui;

24.   siūlo teisėkūros būdą, kuriuo būtų užtikrinama įvairių paslaugų teikėjų ir verslo modelių, struktūrų, paskirstymo kanalų ir įvairių produktų sąžininga konkurencija;

25.   ragina Komisiją atsižvelgti į Europoje atliekamą turto valdymo ir skirtingų turto valdymo tipų skiriamosios ribos mažėjimo tyrimą ir apsvarstyti, ar valdant turtą reikia taikyti bendrą daugialypį požiūrį nekuriant naujo atskiro būdo, bet apimti finansinių instrumentų rinkas, UCITS, Profesinių pensijų rūpybos įstaigų ir gyvybės draudimo direktyvas ir derinti atitinkamus jų aspektus siekiant sukurti tinkamai veikiančią, visapusiškai integruotą, saugią ir pasauliniu mastu konkurencingą bendrą turto valdymo rinką;

26.   prašo Komisiją įvertinti daugelį valstybių rizikos kapitalo projektų, ypač susijusių su naujoviškos veiklos pradžia ir mikrokreditais; pritaria kapitalui keliamų reikalavimų direktyvoje išdėstytam pasiūlymui suteikti šiems projektams pirmenybę; kviečia plėtoti atitinkamas pagalbos, priežiūros ir antidiskriminavimo priemones, skirtas prityrusių investuotojų tarptautiniu mastu įsigyjamam kapitalui ir rizikos kapitalo fondų investicijoms;

27.   pažymi, kad privačių akcijų paklausa šiuo metu auga, ir prašo Komisiją stebėti šią raidą siekiant skatinti ją prisidėti prie naujovių ir ekonomikos augimo ir kartu įvertinti neekspertų investuotojų riziką ir pagerinti skaidrumo reikalavimus;

28.   prašo ištirti įmonių struktūras, kurios parodė, kad sudaro didžiausią finansinę ar sisteminę riziką, ir atkreipti ypatingą dėmesį į ofšorines struktūras (įskaitant tas, kurios naudojasi specialios paskirties priemonėmis netinkamu būdu arba netinkamomis aplinkybėmis);

29.   pabrėžia konkurencijos politikos vaidmenį stebint ir gerinant finansų rinkų veiklą Europos Sąjungoje; ragina su tuo susijusius Komisijos narius ir direktoratus artimai bendradarbiauti; ir rodyti daugiau iniciatyvos Europos vertybinių popierių biržų galimos koncentracijos klausimu;

30.   ragina Komisiją pašalinti visas, pavyzdžiui, Giovannini pranešimuose nurodytas akivaizdžias dar nepanaikintas kliūtis, trukdančias Europos Sąjungoje teikti tarptautines finansines paslaugas, ir atsižvelgiant į valstybių narių viršenybę šioje srityje ieškoti būdų diskriminuojančioms ir konkurenciją ribojančioms mokesčių kliūtims pašalinti;

31.   ragina valstybes nares siekti pažangos įgyvendinant Profesines pensijas skiriančių įstaigų direktyvą(11) ir sukurti integruotą papildomų pensijų fondų investicijų vidaus rinką, kad taupytojams būtų suteikiama daugiau galimybių ir alternatyvų bei sudaromos sąlygos gauti didžiausią pelną iš savo investicijų, tuo pačiu turėdamas omenyje didžiulę tokios sistemos reikšmę Europos rinkų integracijai ir užtikrinant jų veiksmingumą ir likvidumą bei augančią jų svarbą socialinės apsaugos sistemų patvarumui atsižvelgiant į tai, kad ES gyventojai senėja;

32.   prašo Komisiją reaguoti į Europos Parlamento per ankstesnę kadenciją priimtus iniciatyvinius pranešimus; su susidomėjimu pažymi Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos ir CESR pastangas gerinti kreditų įvertinimo agentūrų skaidrumą ir valdymą bei siūlo, kad Komisija, atsižvelgdama į Išorinių kredito vertinimo institucijų ES pripažinimo sistemos sukūrimą pagal kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos 81 straipsnį, įvertintų jų konkurencijos padėtį ir galimus konfliktus; ragina Komisiją perduoti šio vertinimo išvadas Europos Parlamentui;

33.   pažymi išaugusią nepatenkančių alternatyvių investicijų fondų ir kitų kolektyvinių investuotojų valdomo turto, kuriam netaikoma KIAVPS direktyva, apimtį; pažymi JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos iniciatyvas užregistruoti alternatyvių fondų valdytojus ir (arba) konsultantus ir ragina Komisiją apsvarstyti, ar ES reikia imtis veiksmų;

34.   pažymi lemiamą reformuojamų ir racionalizuojamų apskaitos ir audito normų svarbą; pabrėžia, kad elgtis etiškai ir atsakingai turi ne tik auditoriai, bet ir investicijų bankai, teisės įmonės ir kiti įmonėms finansų valdymo ir apskaitos klausimais patariantys subjektai; laukia, kad korporacinio valdymo veiksmų planas (KOM(2003)0284) būtų plėtojamas toliau; palaiko principu "laikykis arba paaiškink" (angl. comply or explain) grindžiamų nacionalinių korporacinio valdymo įstatymų konvergenciją; sveikina Europos korporacinio valdymo forumo įkūrimą;

35.   prašo Komisiją pateikti išsamią mažmeninės prekybos finansinėmis paslaugomis, ypatingą dėmesį atkreipiant į bankų paslaugas, įvairiose valstybėse narėse studiją, kuria būtų nustatytos pagrindinės konkurencijos ir tolesnės integracijos kliūtys, įskaitant kultūrinius ir socialinius skirtumus; pripažįsta, kad žemas tarptautinės veiklos lygis nereiškia, kad trūksta konkurencijos valstybių mažmeninės prekybos rinkose; taip pat pripažįsta įsikūrimo laisvės svarbą suteikiant galimybę rinkos veikėjams būti labai aktyviems daugelyje valstybių skirtingų mažmeninės prekybos rinkų, net ten, kur tarptautinė prekyba yra ribojama;

36.   mano, kad valstybės narės turi senas įvairias vartotojų apsaugos tradicijas; pažymi, kad finansinių paslaugų pramonės subjektų dalis pasisako už minimalų derinimą, tuo tarpu kai kurie specialistai, ypač daugianacionalinės finansinės įstaigos, pritaria minimaliam derinimui tik siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas; todėl ragina Komisiją rengti diskusiją apie pagrindinę ES finansinių paslaugų rinkos struktūrą atsižvelgiant į vartotojų ir specialistų interesus bei visuotinę Europos konkurenciją;

37.   pažymi, kad interneto ir elektroninės bankininkystės raida gali padidinti tarptautinių finansinių produktų poreikį; prašo Komisiją įvertinti Nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyvos įgyvendinimą ir veiksmingumą(12);

38.   pažymi, kad nepaisant mažo tarptautinių finansinių paslaugų poreikio tam tikroms grupėms, tarptautiniams mobiliems vartotojams, pvz., kasdien autobusu ar traukiniu kertantiems valstybių sienas asmenims bei emigrantams, reikia jiems žinomų finansinių paslaugų produktų; mano, kad pagal vienodą 26 Europos šalių tvarką (panašią į, pvz., Europos įmonės statutą) tokioms grupėms ir tokiu tikslu parenkamos "paneuropietiškos" schemos gali suteikti savanorišką pasirinkimą; prašo Komisiją įvertinti ir išanalizuoti tokių schemų galimumą;

39.   supranta, kad galima vienos finansinių paslaugų rinkos nauda, kurią gauna kitos vartotojų grupės, priklauso nuo užsienio ir vidaus operatorių veiklos vartotojų vidaus rinkose; pažymi, kad padidėjusi konkurencija neturėtų sukelti finansinės klientų atskirties; daro išvadą, kad pagrindinės finansinės paslaugos turėtų likti pasiekiamos ir prieinamos kiekvienam Europos piliečiui; prašo Komisiją įvertinti padėtį valstybėse narėse;

o
o   o

40.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 345, 2003 12 31, p. 64. (2) OL L 96, 2003 4 12, p. 16. (3) OL L 145, 2004 4 30, p 1. (4) OL L 390, 2004 12 31, p. 38. (5) OL L 41, 2002 2 13, p. 20. (6) OL L 41, 2002 2 13, p. 35. (7) OL L 375, 1985 12 31, p. 3. (8) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394. (9) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 407. (10) OL C 97 E, 2004 4 22, p.117. (11) 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10). (12) 2002 m. rugėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Punta del Este vyksiančios konferencijos patvarių organinių teršalų klausimais

P6_TA(2005)0154 B6-0217/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Stokholmo Konvenciją dėl patvarių organinių teršalų ir į 2005 m. gegužės 2–6 d. Punta del Este, Urugvajuje, vyksiančią pirmąją šios konvencijos šalių konferenciją (KŠK-1),

–   atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį pateiktą žodinį klausimą Nr. B6-0171/2005 ir į Tarybos bei Komisijos pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Stokholmo konvencija įsigaliojo 2004 m. gegužės 17 d.,

B.   kadangi Europos Bendrija ratifikavo Stokholmo konvenciją 2004 m. lapkričio 16 d.(1), o dauguma valstybių narių, įskaitant naująsias, ją taip pat ratifikavo,

C.   kadangi Europos Parlamentas ir Taryba priėmė teisės aktus, įgyvendinančius Stokholmo konvenciją(2), ir šitaip parodė savo įsipareigojimą kiek galima labiau pašalinti patvarius organinius teršalus,

D.   kadangi KŠK-1 paruoš pagrindą būsimoms konvencijos šalių konferencijoms ir kadangi KŠK-1 bus aptariama daug svarbių klausimų ir dėl jų sprendžiama,

E.   kadangi Stokholmo konvencija nėra statiškas teisės aktas, nes joje numatyta galimybė įtraukti naujų medžiagų,

1.   ragina ES aktyviai dalyvauti derybose, veiksmingai bendradarbiaujant Komisijai, Tarybai ir Parlamentui;

2.   mano, kad konferencija suteiks puikią galimybę ambicingiems uždaviniams imantis priemonių, ypač skirtų nutraukti specialiai gaminamų patvarių organinių teršalų gamybą, jų pateikimą į rinką ir naudojimą, nustatyti;

3.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad KŠK-1 metu priimti sprendimai leistų veiksmingai įgyvendinti ir toliau vystyti konvenciją ir kad šie sprendimai atitiktų Bendrijos aplinkos apsaugos uždavinius ir vystymo politikos siekius bei teisės aktus;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares ypač siekti užtikrinti, kad:

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares Patvarių organinių teršalų peržiūros komisijoje užtikrinti geografiniu aspektu nešališką atstovavimą ES, kuris jau buvo užtikrintas pagal Roterdamo konvenciją;

6.   mano, kad Pasaulinis aplinkos fondas ir toliau turėtų būti pagrindinė programa, kuriai įgyvendinti galima patikėti finansinių priemonių, daugiausiai remiant nustatytų tikslų siekiančias mažiau išsivysčiusias šalis (MIŠ);

7.   mano, kad Bendrijos lygmeniu įgyvendinant Roterdamo, Stokholmo ir Bazelio konvencijų nuostatas bei dalyvaujant Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą (SAICM) vystymo procese Jungtinių Tautų rėmuose reikia užtikrinti bendradarbiavimą ir darną;

8.   ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti, kaip reikėtų tinkamai vadovauti detalizuojant atskirų šalių įgyvendinimo planus; ragina tas valstybes nares, kurios dar neparengė savo įgyvendinimo planų, kuo greičiau juos parengti;

9.   mano, kad EB delegacijai priklausantys Europos Parlamento nariai turi įnešti svarų indėlį ir todėl tikisi, kad jie galės dalyvauti ES koordinaciniuose posėdžiuose Punta del Este bent jau stebėtojais, turinčiais arba neturinčiais žodžio teisę;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos sekretoriatui su prašymu ją išplatinti visoms susitarimo šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) 2004 m. spalio 14 d. Sprendimas 2004/.. / EB (dar nepaskelbtas), deponuotas 2004 m. lapkričio 16 d. (2) 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantis Direktyvą 79/117/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 7) (Spaudos klaidų atitaisymas: OL L 229, 2004 6 29, p. 5); 2003 m. sausio 28 d. Reglamentas (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 63, 2003 3 6, p. 1); 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (PCB/PCT) (OL L 243, 1996 9 24, p. 31).