Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu "Pasiūlymas dėl jungtinio Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos pareiškimo dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos "Europos masto sutarimas" (KOM (2005)0311),

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (CESE 1072/2005),

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę (CdR 224/2005),

–   atsižvelgdamas į EB vystymosi politikos įvertinimą, kurį atliko Europos vystymosi politikos valdymo centras, Užjūrio vystymosi institutas ir Instituto Complutense de Estudios Internacionales (2005 m. vasario mėnuo),

–   atsižvelgdamas į EBPO Vystymosi paramos komiteto (EBPO VPK) 2002 m. ataskaitą apie Europos bendrijos vystymosi bendradarbiavimą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 25 d. Romos suderinimo pareiškimą ir 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti kriterijai skurdo panaikinimui,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Vystymo programos (JTVP) parengtas Žmonijos raidos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. parengtą Tūkstantmečio ekosistemų įvertinimą "Gyvenimas plačiai: gamtos turtai ir žmonių gerovė",

–   atsižvelgdamas į JT prekybos ir vystymosi konferencijos (UNCTAD) 2002 m. ataskaitą "Kaip įveikti skurdą mažiausiai išsivysčiusiose šalyse",

–   atsižvelgdamas į tarptautinių konferencijų, ypač į Tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos (Monterėjus, 2002 m.), Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais (Johanesburgas, 2002 m.), Pasaulio viršūnių susitikimo socialinės raidos klausimais (Kopenhaga, 1995 m.), Trečiosios Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims (Briuselis, 2001 m.), Ketvirtosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos (Doha, 2001 m.), Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos (Pekinas, 1995 m.), Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) (Kairas, 1994 m.), JT generalinės asamblėjos 1999 m. neeilinės sesijos, skirtos įvertinti pažangą siekiant ICPD tikslų ("Kairas +5"), vaikams pritaikyto pasaulio (Niujorkas, 2002 m. gegužės mėnuo) ir Pasaulio švietimo forumo (Dakaras, 2000 m.), baigiamąsias deklaracijas ir išvadas,

–   atsižvelgdamas į įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė 2002 m. kovo mėnesį Barselonos viršūnių susitikime, vykusiame prieš Monterėjaus konferenciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos bendrijos vystymosi politikos(1),

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos vystymosi politikos ataskaitą, (VPA) kurią Taryba ir Komisija patvirtino 2000 m. lapkričio 10 d.,

–   atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2004 m. lapkričio 22–23 d. ir 2005 m. gegužės 23-24 d. posėdžių išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl sunkių ir užleistų ligų besivystančiose šalyse(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2004 m. spalio 29 d. pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų 2000–2004 m. (SEC(2004)1379),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pavadinimu "Paspartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo – Europos Sąjungos įnašas" (KOM(2005)0132),

–   atsižvelgdamas į profesoriaus Jeffrey Sachs vadovaujamos JT Tūkstantmečio projekto specialiosios paskirties grupės pranešimą "Investavimas į vystymąsi: praktinis Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo planas",

–   atsižvelgdamas į daugiašalius aplinkosaugos susitarimus (DAS) dėl klimato kaitos, ozono sluoksnio plonėjimo, biologinės įvairovės, pelkių, dykumų susidarymo, pavojingų atliekų ir išliekančių organinių teršalų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6–0319/2005),

"Europos masto sutarimas"

1.   džiaugiasi iniciatyva paskelbti trišalį pareiškimą dėl bendros ES vystymosi vizijos ir pabrėžia poreikį Parlamentui vienodai su kitomis institucijomis visiškai įsitraukti į derybų procesą, vadovaujantis galiojančia bendro sprendimo procedūra, kad tuo būtų labai prisidedama siekiant vystymosi politikos nuoseklumo, koordinavimo, papildomumo, kokybės ir veiksmingumo tikslų;

2.   džiaugiasi pasiūlyta jungtine deklaracija ir siūlo aiškiau apibrėžti jos oficialų statusą (t. y. kad deklaracija būtų įpareigojanti vystymosi politikos tvarka Europos Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmams, susijusiems su visomis besivystančiomis šalimis, kaip nurodo EBPO VPK), be to, ragina paaiškinti, kaip jungtinis pareiškimas siesis su vystymosi bendradarbiavimo finansavimo priemone;

3.   apgailestauja, kad pasiūlyme nėra jokių konkrečių teiginių, kuriais būtų įvertinamas ES pagalbos ir 2000 m. VPA veiksmingumas bei išmoktos pamokos ir jų poveikis Bendrijos pagalbai;

4.   džiaugiasi pastangomis pirmiau minėto Komunikato pirmoje dalyje suderinti pagrindinius ES pagalbos tikslus ir principus; tačiau ragina siekti didesnio aiškumo, ypač dėl prioritetų ir to, kaip turi būti didinamas ES vystymosi bendradarbiavimo nuoseklumas ir koordinavimas;

5.   džiaugiasi pastangomis pirmiau minėto Komunikato antroje dalyje parengti gaires vystymosi politikai įgyvendinti Bendrijos lygmeniu; tačiau ragina aiškiai apibrėžti ypatingą Bendrijos pagalbos vaidmenį, remiantis jos lyginamojo pranašumo analize;

6.   mano, kad dabartinė Bendrijos pagalbos organizacinė struktūra Briuselio lygmenyje, būtent programavimo ir įgyvendinimo atskyrimas, nėra optimali siekiant veiksmingai įgyvendinti vystymosi politiką;

7.   pažymi, kad globalizacija padidino nelygybę pasaulyje, ir siūlo, kad vienas iš būsimų Europos vystymosi politikos tikslų būtų tolygesnis vystymasis;

Tikslai ir principai

8.   pabrėžia, kad bendras ES vystymosi bendradarbiavimo tikslas turėtų būti "pasinaudojant tvariu vystymusi sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą"; pabrėžia, kad skurdo samprata yra susijusi su įvairiais aspektais, su žmogiškaisiais gebėjimais, tokiais kaip vartojimo ir maisto saugumas, sveikata, švietimas, teisės, galimybė būti išklausytam, žmogaus saugumas, socialinis teisingumas, orumas ir padorus darbas;

9.   pritaria požiūriui, kad skurdo panaikinimo (pirmas žingsnis siekiant įgyvendinti TVT) skatinimas, demokratija, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms yra svarbiausi vystymosi tikslai; vis dėlto pabrėžia, kad kova su skurdu bus sėkminga tik tokiu atveju, jei aplinkos ir gamtiniai ištekliai bus naudojami darniai ir ne mažesnis dėmesys bus skiriamas investicijoms į žmones, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui ir moterims, visų pirma – sveikatos apsaugoje ir švietime, ir į gerovės kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant verslumui, mokslui ir technologijoms, darbo vietų kūrimui, pagarbai darbininkų teisėms, galimybėms gauti paskolas, nuosavybės teisėms ir infrastruktūrai; pabrėžia, kad vystymasis įmanomas tik suteikus lygias teises moterims ir kad lyčių lygybė turėtų būti svarbi visų politinių strategijų dalis;

10.   remia tikros partnerystės, nuosavybės ir politinio dialogo principus bei teisėmis grįstą požiūrį į vystymąsi; pabrėžia paramos šalių partnerių pastangoms tobulinti savo skurdo mažinimo strategijas, aktyviai dalyvaujant šių šalių parlamentams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, svarbą; siūlo išplėsti pagrindinių Kotonu partnerystės susitarimo principų taikymo sritį taip, kad šie principai būtų taikomi visoms besivystančioms šalims;

11.   pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės, kaip paslaugų teikėjos bei demokratijos ir žmogaus teisių puoselėtojos, vaidmenį besivystančiose šalyse ir ragina didinti paramą, skirtą didinti šalių partnerių NVO pajėgumą; taip pat pripažįsta Europos pilietinės visuomenės vaidmenį, todėl ragina supaprastinti projektų rėmimo, įskaitant finansavimą, taisykles;

12.   pabrėžia, jog reikia, kad ES dirbtų siekdama demokratizuoti tarptautines institucijas, kad būtų geriau atstovaujama besivystančių šalių interesams ir būtų stiprinama demokratija siekiant kiekvieno interesų;

13.   džiaugiasi, kad ES pasiūlymo projektas skirtas stiprinti ES ginklų eksporto stebėseną siekiant užtikrinti, kad ES pagaminti ginklai nebūtų naudojami prieš civilius gyventojus, ir apima konkrečias priemones, skirtas riboti nekontroliuojamą šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės platinimą; taip pat ragina ES prisiimti atsakomybę už praeities ginklų eksportą ir sustiprinti bei paspartinti išminavimo ir nusiginklavimo programas regionuose, kuriuose vyko karai;

Teminis aspektas ir prioritetai

14.   džiaugiasi pastangomis labiau sutelkti dėmesį tuo pat metu išlaikant pakankamą lankstumą; apgailestauja, kad pateikus veiksmų temas nebuvo nurodyti aiškūs prioritetai, ypač Bendrijos lygmeniu, ir ragina paaiškinti, kodėl pasirinkti tokie tikslai, veiksmų temos ir prioritetai;

15.   pabrėžia svarbą, suteikiamą žmogaus teisėms, kuriant, įgyvendinant ir stebint ES finansuojamus arba bendrai finansuojamus projektus;

16.   pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį ŽIV ir AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės prevencijai ir gydymui, o taip pat seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, lyčių lygybės ir moterų teisių propagavimui, klimato kaitos sumažinimui, prekybos reformai, konfliktų prevencijai, demokratijai ir geram valdymui (pirmenybę teikiant kovai su korupcija), nes jų veiksmingai nesprendžiant kitos vystymosi pastangos gali būti bergždžios;

17.   siūlo Jungtiniame pareiškime didesnį dėmesį skirti šiems aspektams:

Pagalbos priemonės, finansiniai ištekliai, veiksmingumas ir nuoseklumas

18.   teigiamai vertina įsipareigojimą Europos Sąjungoje padidinti pagalbos biudžetą siekiant, kad 2015 m. jis sudarytų 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų; skatina sukurti pažangius mechanizmus vystymosi bendradarbiavimo finansavimui, pvz. tarptautines mokesčių sistemas; vis dėlto pabrėžia, kad tuo pat metu reikia labai pagerinti pagalbos kokybę ir pagalbos išmokas ir kad svarbu geriau įvertinti jos rezultatus bei poveikį TVT indikatorių požiūriu; be to, bendras EB pagalbos skyrimo kriterijų rinkinys turi būti nukreiptas neturtingiausioms šalims ir gyventojams;

19.   ragina didinti mažas pajamas gaunančioms šalims skiriamų lėšų vystymuisi dalį;

20.   mano, kad su skolomis susijusi iniciatyva, skirta labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims, galėtų būti daug veiksmingesnė; ragina aktyviau nurašyti skolas šalims, kurias slegia nepakeliama skolų našta ir kurių vyriausybės gerbia žmogaus teises ir demokratiją bei atsakingai investuoja po skolų nurašymo atlaisvintus išteklius; be to, pabrėžia, kad skolų nurašymas neturėtų sukelti žalingų ekonomikos politikos sąlygų ir turėtų papildyti oficialią vystymosi paramą (OVP);

21.   mano, kad itin svarbios didesnės ES ir valstybių narių pastangos atsekti neteisingai paskirstytas arba panaudotas lėšas ir jas susigrąžinti, kad lėšas būtų galima panaudoti numatytiems tikslams;

22.   ragina pertvarkyti Europos investicijų banko (EIB) išorinio skolinimo įgaliojimus, kad EIB taptų visavertiškai veikiančiu vystymo banku, vykdančiu ES vystymosi strategijas ir galinčiu finansuoti viešąsias investicijas į paslaugas ir bendrus interesus atitinkančias priemones;

23.   apgailestauja, kad ES vystymosi politikai trūksta nuoseklumo, o tai lemia dideles pagalbos teikimo sąnaudas ir veiklos dubliavimą bei sukelia sunkumų šalims partnerėms; remia Paryžiaus deklaracijoje nurodytas pastangas labiau koordinuoti, suderinti ir atitaikyti būdus, kuriais pagalbos teikėjai planuoja ir teikia pagalbą, ir mano, kad tokios pastangos reikalingos ir vidutines pajamas gaunančioms šalims; vis dėlto pabrėžia, kad pasiūlytame jungtiniame pareiškime pernelyg neaiškiai aptariama, kaip tai bus įgyvendinama;

24.   siūlo ES siekti, kad šalių partnerių nuosavybės ir vystymosi strategijos pagrindu būtų siekiama geresnio koordinavimo tarp ES valstybių narių ir Komisijos vystymosi paramos, priimant bendras šalių strategijas ir naudojant jungtinį daugiametį programavimą (pageidautina įtraukti kitus svarbiausius dvišalius ir daugiašalius pagalbos teikėjus); ragina pasiekti geresnės koordinacijos ir vienas kito papildymo, veiksmingai derinant šalių partnerių biudžeto procesus su skurdo mažinimo strategijomis; be to, siūlo patvirtinti principą (pasitarus šalims), kad tam tikroje šalyje partnerėje svarbiausio vaidmens imtųsi ne daugiau kaip 2–3 ES pagalbos teikėjai, o sprendžiant konkrečius teminius klausimus būtų siekiama aiškiai pasidalyti užduotis;

25.   pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų su vystymosi veikloje dalyvaujančiomis organizacijomis, pvz. JT fondais, programomis ir agentūromis, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymosi programą (JTPP), Pasaulio banką ir Tarptautinį valiutos fondą, siekiant sustiprinti ES vystymosi politikos nuoseklumą ir išvengti veiklos dubliavimo siekiant tarptautiniu mastu susitartų tikslų;

26.   pabrėžia, kad ES turėtų geriau koordinuoti savo valstybių narių politiką su Pasaulio banku ir Tarptautinių valiutos fondu;

27.   pabrėžia, kad Komisija neturėtų būti laikoma 26-ąja ES pagalbos teikėja; užuot tą darius turėtų būti nustatyta Bendrijos pagalbos teikiama nauda ir susitarta dėl jos, ypatingą dėmesį skiriant galimybėms padidinti koordinavimą, papildomumą, nuoseklumą ir Bendrijos pagalbos mastą bei pagerinti su neutralumu susijusį Komisijos įvaizdį, su valdymu, demokratija ir žmogaus teisėmis susijusią jos veiklą, padidinti Komisijos vaidmenį pasaulyje, galimą jos vaidmenį kaip Europos vystymosi politikos specialistų centro ir t. t.;

28.   pritaria požiūriui, kad paramos teikėjų primetamos specialios sąlygos, atspindinčios paramos teikėjų istorinius ekonominius interesus, dažniausiai yra neveiksmingos; vis dėlto pabrėžia, kad iš biudžeto skiriamą paramą, kaip pagalbos mechanizmą, kuriam teikiama pirmenybė, dar reikia atidžiai įvertinti ir kad galimybė taikyti šį mechanizmą turėtų būti svarstoma tik esant tinkamos sąlygoms ir egzistuojant veiksmingoms kontrolės sistemoms, pvz., nepriklausomoms komisijoms, kurių veiklą prižiūri nacionaliniai parlamentai; kur galima, Komisija ir valstybės narės turėtų pereiti nuo projektų pobūdžio pagalbos prie pagalbos sektoriams, o nuo pastarosios prie tiesioginės biudžeto paramos;

29.   ragina Komisiją nurodyti Europos Parlamentui kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas poreikis paremti besivystančias šalis ir suteiktos paramos veiksmingumas, jau suteiktos paramos statistiniai rodikliai bei kontrolės sistema, sukurta paramos įgyvendinimo veiksmingumui vertinti, siekiant juos dar patobulinti;

30.   atkreipia dėmesį į didelius Komisijos veiklos trūkumus, susijusius su tuo, kaip sprendžiami vaikų teisių, lyčių lygybės, moterų teisių, neįgaliųjų ir aplinkos klausimai; džiaugiasi aktyvesnėmis pastangomis politikos, programavimo, įgyvendinimo ir įvertinimo etapuose ir pažymi, kad norint padaryti pažangą, padėtį reikės labai pagerinti šviečiant ir mokant personalą tiek pagrindinėje būstinėje, tiek atskirose šalyse;

31.   remia pastangas siekti politikos nuoseklumo užtikrinant, kad ji padėtų, o ne trukdytų siekti vystymosi politikos tikslų ir rezultatų, ragina nedelsiant imtis veiksmų, susijusių su itin neigiamą poveikį turinčiomis ES politikos sritimis, pvz., prekyba, BŽŪP ir žuvininkystės susitarimais; pabrėžia, kad svarbu padėti besivystančioms šalims pasiekti ES maisto, produktų ir medžiagų saugumo standartus, kad jie netaptų kliūtimi norint patekti į ES rinkas; taip pat ragina per penkerius metus palaipsniui panaikinti visas pagalbos eksportui formas, įskaitant paslėptą pagalbą, teikiamą per eksporto kreditus, paramą maistu, eksporto prekybos įmones ir susietą pagalbą;

32.   pažymi, kad per tris pastaruosius dešimtmečius mažiausiai išsivysčiusios šalys tapo tikromis maisto importuotojomis ir todėl ragina žemės ūkio politikoje prioritetą teikti maisto saugumui;

33.   pabrėžia, kad vystymosi politika yra viena iš kelių priemonių, kuriomis šalinamos nesaugumą sukeliančios priežastys, tačiau ji neturėtų būti priklausoma nuo saugumo politikos, o bet koks veiksmas, kurio imamasi vystymosi bendradarbiavimo kontekste, turėtų atitikti EBPO VPK pateikiamą OVP apibrėžimą;

34.   pabrėžia, kad sąžininga tarptautinė prekybos politika ir tinkamos prekybos sąlygos besivystančiose šalyse turi didžiulį poveikį vystymuisi; todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti tiekimą, įskaitant šalių partnerių gebėjimų ugdymą, suteikiant joms galimybę prekybos galimybes paversti vystymosi varikliais; todėl pabrėžia tokių sričių kaip žemės ūkis ir maisto saugumas svarbą ir pabrėžia smulkių bei vidutinio dydžio įmonių vaidmenį;

35.   mano, kad vystymosi politika turi būti pagrįsta pripažinimu, kad šalis arba regionas turi teisę demokratiškai nustatyti savo politikos kryptis, prioritetus ir strategijas, skirtus apsaugoti savo gyventojų pragyvenimo šaltinius, socialines, ekonomines ir kultūrines teises, ir kad Komisija ir valstybės narės turi gerbti šiuos principus;

36.   džiaugiasi didėjančiu pripažinimu, kad besivystančių šalių rinkos atvėrimo eiliškumas turi būti kruopščiai parengtas, ir pabrėžia, kad tai yra susiję su besivystančių šalių teise planuoti prekybos liberalizavimo tempą ir kryptis, remiantis savo vystymosi tikslais;

o
o   o

37.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 277, 2001 10 1, p. 130. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0115. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0341.