Europos Parlamento rezoliucija dėl Euroregionų vaidmens regioninės politikos plėtros sferoje (2004/2257(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į EB Sutarties 158 straipsnį,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (KOM(2004)0628),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo (KOM(2004)0495),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Sanglaudos fondą (KOM(2004)0494),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl Europos tarpvalstybinio pasienio bendradarbiavimo grupės (ETBG) įkūrimo (KOM(2004)0496),
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos konvenciją dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų (Madridas, 1980 m. gegužės 21 d.) ir jos papildomus protokolus ir į Europos Tarybos Europos vietos savivaldos chartiją (Strasbūras, 1985 m. spalio 15 d.),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0311/2005),
A. kadangi dėl 2004 m. gegužės 1 d. įvykusios Europos Sąjungos plėtros iki 25 valstybių narių padidėjo skirtumai tarp Europos regionų ir kadangi dėl tolesnės plėtros šie skirtumai gali dar labiau padidėti, be to, kadangi dėl minėtos plėtros smarkiai padidėjo pasienio regionų skaičius; kadangi būtina paminėti, kad euroregionai atliko lemiamą vaidmenį įveikiant sienas Europoje, sukuriant geros kaimynystės santykius, suartinant žmones abiejose sienos pusėse ir sulaužant prietarus visų pirma bendradarbiavimo tarp valstybių vietiniu ir regioniniu lygiais pagalba,
B. kadangi regioninius skirtumus išsiplėtusioje Sąjungoje reikia mažinti ir siekti juos panaikinti vykdant veiksmingą sanglaudos politiką, kuria siekiama darnaus vystymosi ES,
C. kadangi vienas iš veiksmingos sanglaudos politikos ir Europos integracijos reikalavimų yra užtikrinti tvarią tarpvalstybinio bendradarbiavimo raidą ir pagaliau nugalėti sunkumus, su kuriais iki šiol buvo susiduriama finansuojant bendrus projektus, vienodai naudingus vietos valdžios institucijoms ir regionams abiejose sienos pusėse,
D. kadangi euroregionai ir panašios struktūros yra svarbios tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės, kurios turi būti toliau vystomos bei tobulinamos, ir kadangi jie turi įgauti tam tikrą teisinį statusą,
E. kadangi pagrindinis euroregionų tikslas – skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą kultūros, švietimo, turizmo ir ekonominiais klausimais bei bet kuriuo kitu kasdienio gyvenimo aspektu tarp nebūtinai ES valstybių narių susisiekiančių regionų, vietos bendruomenių, regioninių valdžios institucijų, socialinių partnerių ir kitų veikėjų,
F. kadangi Europos pasienio regionų asociacija pateikė kelis pranešimus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo padėties Europoje ir parengė tarpvalstybinės teisinės priemonės dėl Europos Komisijos ir Regionų komiteto decentralizuoto bendradarbiavimo tyrimą,
1. mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus Europos sanglaudai ir integracijai ir todėl turi būti labai remiamas;
2. ragina valstybes nares skatinti skatinti euroregionus kaip vieną iš tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonių;
3. pažymi, kad euroregionai ar panašios struktūros atlieka svarbius tarpvalstybinio bendradarbiavimo uždavinius, būdami, pvz.:
–
informacijos ir paslaugų centru piliečiams, įstaigoms ir regioninėms bei vietos valdžios institucijoms;
–
pagrindiniu bendrų vertybių, tikslų ir strategijų centru;
–
tarpvalstybinių problemų sprendimo varomąja jėga;
–
politiniu ruporu visais tarpvalstybiniais klausimais;
4. pažymi, kad euroregionai teikia įvairių galimybių visiems tarpvalstybiniams santykiams, ryšiams, žinių perdavimui ir veiklos programoms bei projektams, ir kad jiems uždavinių įvykdymui reikalingas tam tikras teisinis statusas;
5. pabrėžia, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas užtikrina tinkamą požiūrį sprendžiant kasdienes problemas abiejose sienos pusėse, ypač ekonomikos, socialinėje, kultūros ir aplinkos apsaugos srityse;
6. pabrėžia, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas labai prisideda prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo:
–
bendrai ieškant inovacijų ir atliekant mokslinius tyrimus;
–
kuriant tarpvalstybinius mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos tinklus;
–
keičiantis pažangiausia praktika ir patirtimi;
7. pažymi, kad euroregionai skatina artimesnius ryšius įgyvendinant vietinės pažangiausios patirties mainų projektus; todėl mano, jog itin svarbu, kad mikroprojektų paramos forma, kuri numatyta šiuo metu galiojančiame Komisijos komunikate INTERREG III(1), būtų palaikoma struktūrinių fondų;
8. pažymi ETBG vykdomą teisėkūros darbą, kurio tikslas – supaprastinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemones (palengvinant jų veiklą, racionalizuojant procedūras ir mažinant veiklos sąnaudas) ir taip sukurti pagrindą euroregionams vystyti;
9. pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti siekiui panaikinti skirtumus tarp naujųjų valstybių narių ir senųjų valstybių narių regionų;
10. pabrėžia, kad reikia išplėsti euroregionų ir panašių struktūrų koncepciją, net jei šios struktūros nebūtinai turi teisinių galių įtraukti įvairiašalius bendradarbiavimo aspektus; siūlo, kaip abipusiškai dominančių sričių pavyzdžius, kultūros propagavimą, švietimą, turizmą ir ekonomikos klausimus bei, kur taikytina, kovą su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais ir sukčiavimu bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis;
11. atkreipia dėmesį į poreikį integruoti projektus, numatytus įgyvendinti bendras sienas turinčiose šalyse;
12. džiaugiasi Komisijos pastangomis supaprastinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemones;
13. ragina suteikti kompetenciją euroregionams ir panašioms ETBG sistemoje siūlomoms struktūroms, bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis, rengti, įgyvendinti ir valdyti ES tarpvalstybines programas, taip pat programas, atitinkančias Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę ir Pasirengimo narystei priemonę nuo 2007 m.;
14. pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir euroregionų svarbą valstybėms narėms, turinčioms gamtinių trūkumų, įskaitant mažas salų valstybes;
15. pabrėžia poreikį remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir euroregionų steigimą, įtraukiant regionus opiuose Viduriniuose Rytuose, siekiant abipusės pagarbos ir naudos sąlygomis skatinti draugiškus santykius, stabilumą, saugumą ir ekonominius interesus;
16. atkreipia dėmesį į savo 2005 m. liepos 6 d. rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Sanglaudos fondą,(2) 1 punkto xxvii papunktį ir ragina Komisiją numatyti panašią "premijavimo sistemą", kuri įgautų "Bendrijos kokybės ir efektyvumo rezervo fondo" formą ir būtų konkrečiai skirta inicijuoti tarpvalstybinį poveikį turinčias arba potencialiai euroregionuose esančią infrastruktūrą atitinkančias priemones;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2004 m. rugsėjo 2 d. Komisijos komunikatas valstybėms narėms, nustatantis gaires Bendrijos iniciatyvai dėl transeuropinio bendradarbiavimo, skirto skatinti darnią ir subalansuotą Europos teritorijos plėtrą ‐ INTERREG III (OL C 226, 2004 9 10, p. 2).