Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2005/2120(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0386/2005

Pateikti tekstai :

A6-0386/2005

Debatai :

PV 12/12/2005 - 18

Balsavimas :

PV 13/12/2005 - 8.43

Priimti tekstai :

P6_TA(2005)0511

Priimti tekstai
PDF 300kWORD 78k
Antradienis, 2005 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras
Įmonių apmokestinimas: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė
P6_TA(2005)0511A6-0386/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (2005/2120(INI))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 7 d. Komisijos dokumentus "Bendra konsoliduota ES pelno mokesčio bazė" ir "Mažų bei vidutinių įmonių apmokestinimas pagal buveinės valstybės teisę", pristatytus 2004 m. rugsėjo 10-11 d. vykusiame neoficialiame ECOFIN tarybos susitikime,

-   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 10-11 d. vykusį neoficialų ECOFIN tarybos susitikimą Scheveningene,

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "Siekiant vidaus rinkos be mokestinių kliūčių. Strategija, numatanti konsoliduotą pelno mokesčio bazę visos Europos mastu įmonių vykdomai veiklai" (KOM(2001)0582),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "Vidaus rinka be pelno mokesčio kliūčių: pasiekimai, vykdomos iniciatyvos ir likę iššūkiai" (KOM(2003)0726),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 2 d. Komisijos pirmininko Barroso komunikatą, pritariant Komisijos pirmininko pavaduotojui Verheugen, pavasario Europos Vadovų Tarybai "Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui – nauja Lisabonos strategijos pradžia" (KOM(2005)0024),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos pirmininko Barroso komunikatą, pritariant Komisijos pirmininko pavaduotojui Verheugen bei Komisijos nariams Almunia ir Spidla, dėl integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (2005-2008 m.), apimančių Komisijos rekomendaciją dėl valstybių narių ir Bendrijos ekonomikos politikos gairių bei pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (KOM(2005)0141-2005/0057(CNS)),

-   atsižvelgdamas į savo 2002 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl mokesčių politikos Europos Sąjungoje(1),

-   atsižvelgdamas į savo 2003 m. gruodžio 16 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms(2),

-   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios 1990 m. liepos 23 d. Direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis(3),

-   atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto(4),

-   atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus(5),

-   atsižvelgdamas į 2004 m. rugpjūčio 18 d. Deloitte EU Tax Group atliktą tyrimą apie galimos konkurencijos ir diskriminacijos klausimų analizę, susijusią su bandomuoju projektu dėl ES mokesčių konsolidavimo sistemos Europos bendrovės įstatams (Taxud/2003/DE/305),

-   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 10 d. Komisijos organizuotą apklausą dėl mokesčių Europoje(6),

-   atsižvelgdamas į Austrijos ekonomikos instituto mokslinį darbą "Pasiūlytos paslaugų vidaus rinkoje direktyvos poveikis mokesčių surinkimui ir įplaukoms iš mokesčių ES valstybėse narėse", atliktą pagal Europos Parlamento ES vidaus politikos generalinio direktorato A direktorato (Ekonominė ir mokslinė politika) užsakymą (Projekto Nr. IP/A/ECON/ST/2004-33),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0386/2005),

A.   kadangi Europos bendrijos steigimo sutarties 94 straipsnyje numatytas poreikis suderinti valstybių narių įstatymus, nuostatas ir administracines sąlygas, galinčias paveikti vidaus rinkos funkcionavimą,

B.   kadangi 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos Sąjunga padėjo pagrindą Lisabonos strategijos, paremtos žiniomis, konkurencingumu, augimu ir darbo vietų kūrimu, atgaivinimui,

C.   kadangi pelno mokesčio bazių srityje esančių ir vidaus rinkai funkcionuoti trukdančių kliūčių pašalinimas yra svarbus Europos įmonių konkurencingumo veiksnys pagal naujas integruotas gaires,

D.   kadangi tam tikri reiškiniai, pvz., ekonominė integracija, restruktūrizavimas, tarpvalstybinių įmonių susiliejimas ir auganti tarptautinė konkurencija, iškelia būtinybę įveikti visas mokesčių lemiamas kliūtis, kurios trukdo vidaus rinkos užbaigimui ir ekonominiam augimui,

E.   kadangi tebesančios skirtingos bazės pelno mokesčių sistemose sukuria kliūtis tarpvalstybinei įmonių veiklai ir lemia administracinį ir ekonominį neefektyvumą,

F.   kadangi 25 skirtingos mokesčių sistemos ne tik didina išlaidas ir lemia tarpvalstybine veikla užsiimančių Europos įmonių neefektyvumą, bet ir sukelia nuostolius valstybėms narėms dėl sukčiavimo, sandorių kainodaros mokesčių apskaičiavimo tikslais ir mokesčių vengimo, o taip pat daugelį su mokesčių teise susijusių problemų,

G.   kadangi reikia priešintis veiksniams, dėl kurių iškraipoma konkurencija, ir kadangi tinkamas vidaus rinkos funkcionavimas turi sudaryti sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms naudotis vienodomis galimybėmis,

H.   kadangi vidaus rinkoje įmonių apmokestinimo klausimas yra taip pat svarbus teisine prasme, nes tai liudija augantis teisinių ginčų ir teisminių nagrinėjimų skaičius; kadangi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimai, susiję su valstybių narių nuostatomis dėl įmonių apmokestinimo, visada patvirtindavo diskriminacijos ir suvaržymų draudimą ir kadangi būtina mažinti teisinį neaiškumą, atsirandantį dėl to, kad bendra konsoliduoto pelno mokesčio bazė (CCCTB) (kuri galėtų būti nustatyta ateityje sustiprinto bendradarbiavimo struktūroje) galėtų apimti įmones ir jų filialus, įsisteigusius tose šalyse, kurios nenori įdiegti CCCTB,

I.   kadangi Komisijos pasirinktas požiūris į bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę yra visiškai suderintas, siūlo tinkamiausią išeitį didelėms įmonėms ir todėl turi būti laikomas prioritetine priemone, įgyvendintina Europos mastu įmonių apmokestinimo srityje; kadangi MVĮ atžvilgiu siūloma galimybė naudoti buveinės valstybės apmokestinimo taisyklė galėtų būti suprantama kaip reikalavimų supaprastinimas verslininkams, bet su sąlyga, kad valstybės narės sudarys reikalingus dvišalius arba daugiašalius susitarimus,

J.   kadangi bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės tikslas turėtų būti sukurti bendrą Europos lygio mokesčių bazę įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą bei įsikūrusioms ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, o bendra mokesčių bazė bus veiksmingesnė, skaidresnė ir palankesnė investicijoms veiksmingoje vieningoje Europos rinkoje,

K.   kadangi Komisijos pasiūlymas dėl bandomojo projekto, kuris remiasi buveinės valstybės apmokestinimo sistema, galėtų būti realus ir efektyvus įrankis, padedantis sumažinti su teisės aktų vykdymu susijusias išlaidas bei pašalinantis fiskalines bei administracines kliūtis, kenkiančias MVĮ veiklai tose srityse, kuriose atitinkamose valstybėse narėse yra panašūs galiojančių mokesčių dydžiai, ir kadangi tokia sistema žymiai palengvina MVĮ savininko padėtį, nes jam, siekiant vykdyti veiklą vieningoje rinkoje, reikia žinoti ir taikyti tik nacionalines mokesčių taisykles,

L.   kadangi būtų neverta kurti bendrą konsoliduotą mokesčių bazę, jei ji būtų neefektyvi, neskaidri ir nekonkurencinga,

1.   pažymi, kad vidaus rinkoje veikiančios Europos įmonės yra varžomos mokesčių kliūčių, dvigubo apmokestinimo problemų ir didelių išlaidų, kai jos investuoja arba veikia kitoje valstybėje narėje;

2.   atkreipia dėmesį į tai, kad labai skirtingos nacionalinių pelno mokesčių bazės, taikomos tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungos valstybėse vykdančioms įmonėms, sudaro kliūtis, turinčias neigiamą poveikį ekonominiam augimui ir konkurencingumui tiek vidaus, tiek tarptautinėje rinkoje;

3.   primena, kad valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti įmonių apmokestinimo bazės srityje, kad pašalintų mokesčių lemiamas kliūtis, susijusias su šiais klausimais:

   tarpvalstybinėmis pelno ir nuostolių užskaitomis,
   sandorių kainodara mokesčių apskaičiavimo tikslais,
   įmonių susiliejimu ir įsigijimu,
   tarpvalstybiniais reorganizavimo procesais ir dividendų išmokėjimu tarp susijusių įmonių;

4.   patvirtina, kad pagal naująją Lisabonos strategiją reikia reformuoti įmonėms, vykdančioms savo veiklą vidaus rinkoje, taikomų pelno mokesčių bazes, kad joms būtų užtikrintos vienodos galimybės, administracinių procedūrų supaprastinimas ir kaštų sumažinimas ir kad būtų skatinamos didesnės investicijos, įmonių konkurencingumas, augimas ir naujų darbo vietų kūrimas;

5.   palankiai vertina naujus Komisijos pasiūlymus dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės įvedimo Europos lygiu didelėms įmonėms ir bandomąjį bei gerai suplanuotą MVĮ apmokestinimą pagal buveinės valstybės taisykles, bei pažymi CCCTB darbo grupės sukūrimą;

6.   apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis dar nemato poreikio glaudžiau bendradarbiauti mokesčių srityje, ypač dėl įmonėms taikomų mokesčių bazių, turint omenyje, kad bendradarbiavimas tarp valstybių narių dėl įmonių apmokestinimo yra viena iš integruotose gairėse pateiktų priemonių;

Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė Europos lygiu

7.   pabrėžia bendros konsoliduotos mokesčio bazės, kuri atitiks didesnės integracijos vidaus rinkoje reikalavimą, nustatymo svarbą; pritaria Komisijos pasiūlymui ir yra įsitikinęs, kad bendros konsoliduotos mokesčio bazės, kuri leis nustatyti apmokestinamąsias pajamas pagal bendras Europos lygiu nustatytas taisykles, taikomas tam tikrai įmonių grupei, taikymas mažiausiai dviejose valstybėse narėse įsikūrusioms įmonėms yra geriausias būdas, leidžiantis veiksmingai kovoti su kliūtimis, trukdančiomis tarpvalstybinei įmonių veiklai;

8.   dar kartą patvirtina, kad bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės įvedimas nepakenks valstybių narių pagrindinėms teisėms apmokestinimo srityje, ypač valstybių narių teisei nustatyti nacionalinius pelno mokesčio tarifus; tačiau mano, kad pelno mokesčių tarifų suderinimas sukurs sąlygas skaidresnei viešajai ir fiskalinei politikai bei įgalins panaudoti kapitalą geriausiu būdu, taip padėdamas siekti Lisabonos tikslų;

9.   pakartoja, kad bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės sukūrimo Europos Sąjungos lygiu tikslai yra šie:

   kliūčių, kylančių dėl skirtingų nacionalinių mokesčių sistemų, pašalinimas,
   administracinių procedūrų supaprastinimas ir biurokratinės naštos bei su teisės aktų vykdymu susijusių kaštų sumažinimas,
   bendrų sąlygų įmonių, įsisteigusių įvairiose valstybėse narėse, nediskriminavimui sukūrimas,
   dvigubo apmokestinimo "veidrodinio atvaizdo" bei mokesčių vengimo problemų sprendimas;

10.   mano, kad geriausias būdas užtikrinti bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės sukūrimą Europos lygiu – nustatyti bendrų standartų sistemą, paremtą dviejomis pagrindinėmis viena kitą papildančiomis dalimis: bendros konsoliduoto mokesčio bazės sukūrimas vadovaujantis Europos teise ir konsolidavimo metodo, o taip pat mokesčio bazės proporcingo paskirstymo atitinkamoms valstybėms narėms metodo sukūrimas, kuris leistų įmonėms užskaityti ir konsoliduoti pajamas bei išlaidas globaliai visos Europos Sąjungos mastu;

11.   mano, kad, jei valstybėms narėms nepavyktų vienbalsiai pasiekti susitarimo, CCCTB sukūrimo Europos lygmeniu tikslas galėtų būti pasiektas per sustiprinto bendradarbiavimo struktūrą; pabrėžia, kad sustiprinto bendradarbiavimo struktūra, nors yra tik antras geriausias būdas po vienbalsio valstybių narių susitarimo, tuo pat metu leistų didžiajai daugumai Europos šalių daryti pažangą kuriant bendrą įmonių apmokestinimo sistemą vidaus rinkoje ir kartu sudarytų galimybes kitoms valstybėms narėms prisijungti vėliau;

12.   remia laipsnišką ir pradžioje neprivalomą bendros konsoliduotos mokesčių bazės įvedimą, leisiantį įmonėms pasirinkti tarp egzistuojančių nacionalinių mokesčių bazių ir Europos mokesčių bazės, kuriam įpusėjus būtų atliktas vertinimas ir ištirtos galimybės, ar verta pereiti prie privalomos bendros konsoliduotos mokesčių bazės;

13.   mano, kad Europos Sąjungos teisės aktai dėl bendros konsoliduoto mokesčio bazės įvedimo turi nustatyti:

   bendrus mokesčių principus, naudotinus kaip gaires Europos lygiu,
   visas normas ir mechanizmus, reikalingus bendrai Europos mokesčio bazei nustatyti,
   normas, susijusias su tvarka įgyvendinant konsolidavimą įmonių grupėms,
   ryšį tarp įmonių teisinių ir mokesčių apskaitos veiksmų, t. y. apskaitos principus, taikomus nustatant apmokestinamąsias pajamas mokesčių apskaičiavimui,
   būdą tarp valstybių narių paskirstyti mokesčių pajamas iš bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės, kai ją pasirenka įmonių grupės, kuris turi atitikti skaidrumo ir gero administravimo principus;

14.   ragina valstybes nares paspartinti bendradarbiavimą mokesčių srityje ir pripažįsta, kaip svarbu, kad valstybių narių teisėti finansiniai interesai būtų tinkamai apsaugoti, ypač užtikrinant pajėgumus surinkti pelno mokestį naudojantis nešališku, skaidriu, proporcingu ir priimtinu mokesčių paskirstymo mechanizmu;

15.   prašo Komisijos vėliau ir atlikus pasekmių analizę įvertinti, ar verta mokesčių nuostatas, paremtas bendra konsoliduota mokesčių baze, taikyti Europos bendrovės įstatams;

Buveinės valstybės apmokestinimas MVĮ

16.   pažymi, kad MVĮ nepavyksta išnaudoti visų vidaus rinkos galimybių, o kliūtys, kylančios dėl administracinių procedūrų sudėtingumo ir didelių skirtingų nacionalinių mokesčių sistemų laikymosi kaštų, proporcingai labiau veikia MVĮ nei dideles įmones ir mažina MVĮ augimo galimybes rinkose, tarpvalstybinėje veikloje bei jų pajėgumuose įsisteigti kitoje valstybėje narėje;

17.   mano, kad, valstybėms narėms sudarius dvišalius ar daugiašalius susitarimus, reglamentuojančius visus techninius aspektus ir nustatančius pajamų iš mokesčių pasidalijimo tarp įvairių dalyvaujančių nacionalinių mokesčių administracijų mechanizmą, nukreiptą išvengti žalingos mokesčių konkurencijos, buveinės valstybės apmokestinimas galėtų iš esmės palengvinti MVĮ tarpvalstybinę veiklą; pritaria Komisijos pasiūlymui dėl šios sistemos bandomojo projekto, kuris leis dalyvaujančioms projekte MVĮ suskaičiuoti patronuojančios įmonės, jos filialų ir dukterinių įmonių, įsteigtų kitose projekte dalyvaujančiose valstybėse narėse, apmokestinamąsias pajamas pagal jų buveinės valstybėse narėse galiojančias mokesčių taisykles;

18.   atkreipia dėmesį, kad svarbiausias naujosios Lisabonos strategijos, Inovacijų bei konkurencingumo pagrindų programos (2007-2013 m.) tikslas – parama MVĮ, ir yra įsitikinęs, kad bandomasis projektas gali teigiamai paveikti MVĮ išlikimo perspektyvas bei konkurencingumą Europos ir tarptautiniu lygiais;

19.   apgailestauja, kad valstybės narės nerodo pakankamai noro panaikinti nereikalingas mokesčių kliūtis, kurios trukdo MVĮ veiklai, ir nededa jokių pastangų pasiūlytam Komisijos bandomajam projektui įgyvendinti; ragina valstybes nares, ypač tas, kurios turi ekonomiškai integruotų tarpvalstybinių regionų, prisijungti prie bandomojo projekto ir taip pasidalinti vertinga ir naudinga patirtimi;

o
o   o

20.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 47 E, 2003 2 27, p. 591.
(2) OL C 91 E, 2004 4 15, p. 84.
(3) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 569.
(4) OL L 294, 2001 11 10, p. 1.
(5) OL L 294, 2001 11 10, p. 22.
(6) Apklausa dėl mokesčių Europoje, darbinis dokumentas Nr 3/2004.

Teisinė informacija - Privatumo politika