Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2004/2255(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0364/2005

Pateikti tekstai :

A6-0364/2005

Debatai :

PV 13/12/2005 - 22

Balsavimas :

PV 15/12/2005 - 5.18

Priimti tekstai :

P6_TA(2005)0527

Priimti tekstai
PDF 245kWORD 94k
Ketvirtadienis, 2005 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras
Tiesioginė valstybės pagalba kaip regioninės plėtros priemonė
P6_TA(2005)0527A6-0364/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl tiesioginės valstybės pagalbos kaip regioninės plėtros priemonės (2004/2255(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikato "2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės" projektą (Regioninės pagalbos gairių projektas),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato pateiktą neoficialų dokumentą, skirtą diskusijoms pirmajame daugiašaliame susitikime su valstybių narių ekspertais,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalį, 158 straipsnį ir 299 str. 2 d.,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą – Trečiąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą (KOM(2004)0107),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Trečiosios ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitos(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 12 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus nustatymo (NUTS), ir į tai, kad į Europos Sąjungą įstojo Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, ir Slovakija(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(3),

–   atsižvelgdamas į Lisabonos ir Geteborgo strategijų tikslus,

–   atsižvelgdamas į Barselonos ir Geteborgo Europos Vadovų Tarybų išvadas, ypač į nuostatas, pagal kurias valstybės narės susitarė Europos Sąjungoje sumažinti valstybės pagalbos lygį ir skirti pagalbą tik bendro intereso sritims, įskaitant ekonominę ir socialinę sanglaudą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0364/2005),

A.   kadangi sanglaudos ir valstybės pagalbos politika viena kitą papildo, o struktūrinių fondų nuostatos ir regioninės pagalbos gairės turėtų būti kaip įmanoma labiau suderintos, ypač apibrėžiant geografines teritorijas, kurioms skirtina pagalba,

B.   kadangi tiesioginė valstybės pagalba, atlikdama pagrindinę – regioninės plėtros priemonės – funkciją, yra pagrindinis įrankis siekiant prioritetinio sanglaudos tikslo, ir todėl turi būti laikomasi lankstaus požiūrio į tokią pagalbą apskritai vertinant valstybės pagalbą rinkos ekonomikos sąlygomis,

C.   kadangi valstybės pagalba turi poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai Europos Sąjungoje,

D.   kadangi dauguma valstybių narių sumažino valstybės pagalbą ir numatė, kad ji bus perorientuota siekiant su ES strategija suderintų horizontalių tikslų, nors sumažėjus regioninei pagalbai mažiau pastebimas perorientavimas siekiant sanglaudos tikslų,

E.   kadangi sanglaudos tikslas turėtų būti remiamas stiprinant teritorinį aspektą,

F.   kadangi regioninė valstybės pagalba, kuria siekiama skatinti tam tikrų nepalankioje padėtyje esančių teritorijų ir ekonomiškai augančių regionų ekonominę plėtrą, turi atsižvelgti į poreikį atitinkamai padidinti tam tikro regiono strateginį ekonominį konkurencingumą (Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktas),

G.   kadangi Komisija, vertindama regioninės valstybės pagalbos poveikį, taip pat turėtų atsižvelgti į kiekvienam konkrečiam regionui skirtos bendros valstybės pagalbos dydį (vienam gyventojui),

H.   kadangi Regioninės pagalbos gairėmis reguliuojama tik apytikriai 10 proc. visos valstybės pagalbos, kadangi valstybės pagalba gali teigiamai paveikti atsiliekančio regiono ekonominį vystymąsi,

I.   kadangi valstybės pagalbos skyrimas turėtų būti visiškai skaidrus, kad tai būtų nešališka priemonė, siekianti darnios ir tvarios regioninės plėtros ir stiprinanti ekonominę ir socialinę sanglaudą, ir leistų atlikti valstybės pagalbos poveikio analizę, suteikiančią galimybę taikyti vadinamąjį didesnės naudos mažesnėmis sąnaudomis principą,

J.   kadangi nustatant kriterijus ir vertinant valstybės pagalbos, įskaitant visą konkrečiam regionui suteiktą pagalbos sumą, poveikį reikia panaudoti daug įvairių sudėtingų ir tikslių regioninės plėtros ir konkurencingumo rodiklių,

K.   kadangi regioninė pagalba turėtų būti teikiama siekiant svarbiausio tikslo – skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą,

1.   atkreipia dėmesį į Europos Komisijos komunikato projektą dėl 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos gairių;

2.   ragina Komisiją nepriimti Regioninės pagalbos gairių projekto, kol valstybės narės nesutars dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos ir bus priimtas sprendimas dėl regioninės bei sanglaudos politikos biudžeto;

3.   mano, kad, remiantis teisingumo principu, didžiausios pagalbos teikimo intensyvumo ribos, taikomos visoms Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto kategorijoms ir atokiausiems regionams, naujuoju programavimo laikotarpiu turėtų likti tokios pačios, kaip ir ankstesniuoju 2000–2006 m. laikotarpiu;

4.   prašo, kad skirtumas nebūtų didesnis kaip 10 procentų siekiant išvengti įmonių perkėlimo ir dėl to kylančios žalingos konkurencijos tarp nepalankioje padėtyje esančių valstybių narių teritorijų, kaip nustatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte;

5.   pritaria, kad atokiausiems regionams turėtų būti savaime suteiktas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas statusas, ir taip pat siūlo atsižvelgti į didelius bei nuolatinius gamtinius, geografinius arba demografinius sunkumus išgyvenančių regionų padėtį;

6.   pabrėžia visų sanglaudos aspektų svarbą ir prašo pakankamai dėmesio skirti kaimo vietovėms ir pereinamąjį pramonės laikotarpį išgyvenantiems regionams, atsilikusioms miestų zonoms bei nuo didelių nuolatinių gamtinių bei demografinių sunkumų kenčiantiems regionams, pvz., retai gyvenamiems, tarpvalstybiniams bei kalnuotiems regionams ir saloms; tačiau ragina Komisiją nustatyti specialius kriterijus, kurie leistų identifikuoti minėtuosius regionus ir suteikti jiems pagalbą, kuri atitiktų jų problemų mastą;

7.   mano, kad statistinio poveikio regionai turi išlaikyti į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą patenkančių teritorijų statusą, kaip jau buvo raginama pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl Trečiosios ataskaitos apie ekonominę ir socialinę sanglaudą, siekiant jiems užtikrinti tokias pačias sąlygas, kokios pagal bendrąsias struktūrinių ir sanglaudos fondų nuostatas taikomos konvergencijos tikslo regionams; todėl ragina išlaikyti atitinkamas nuostatas dėl statistinio poveikio regionų iki programavimo laikotarpio pabaigos, t.y. iki 2013 m., nepersvarstant jų padėties 2009 m.;

8.   palankiai vertina tai, kad Komisija, nustatydama pagalbinį rodiklį reikalavimus atitinkančioms teritorijoms, kurias, remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, turi nustatyti valstybės narės, ketina naudoti nedarbo rodiklį, tačiau pabrėžia, kad svarbu nustatyti rodiklius, kurie išryškintų įvairius regioninės plėtros skirtumus ir tuo suteiktų galimybę valstybėms narėms tiksliau įvertinti santykinę teritorijų gerovę ir jų tinkamumą gauti pagalbą;

9.   pažymi Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyto reikalavimus atitinkančios teritorijos statuso suteikimą kitoms teritorijoms pagal Komisijos aukščiausią valstybėms nustatytą ribą, kurioje taip pat atsižvelgiama į nedarbo svyravimus regionuose; vis dėlto ragina Komisiją dėl bendros gyventojų ribos priimti paskirstymo kriterijus, kuriais būtų atsižvelgta į tam tikrų valstybių narių santykinai nepalankią padėtį siekiant, kad nebūtų skiriamos griežtos sankcijos toms valstybėms narėms, kuriose vis dar ryškūs objektyvūs vidaus skirtumai iš dalies dėl atsiliekančių regionų, kuriems suteiktas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas statusas; todėl ragina priimti tuos pačius paskirstymo kriterijus ir korekcijas, apibrėžtas dabartinėse gairėse, ir suteikti leidimą šiek tiek padidinti bendrą reikalavimus gauti regioninę pagalbą atitinkančių 25 valstybių narių Europos Sąjungos gyventojų ribą;

10.   mano, kad ekonominio vystymosu regionams turėtų būti suteiktas didžiausias Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytas pagalbos intensyvumo lygis siekiant, kad staigūs pagalbos lygio pokyčiai netrukdytų konsoliduoti jų pasiektos pažangos;

11.   dar kartą patvirtina, kad, remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančia nukrypti nuostata, bet kokia regioninė pagalba privalo būti įtraukta į nuoseklią ir integruotą valstybių narių regioninę politiką;

12.   prašo Komisijos paraginti valstybes nares, kad jos skaidriai apibrėžtų ekonominius principus ir statistinius kriterijus, kuriuos jos ketina naudoti apibrėždamos regionus, turinčius Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą statusą; primena valstybėms narėms, kad nacionaliniu lygiu nustatant regionus, turinčius Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą statusą, turi būti konsultuojamasi su vietos ir regionine valdžia;

13.   prašo Komisijos užtikrinti, kad, kaip nurodyta Regioninės pagalbos gairių projekte, kompetentingoms regionų institucijoms būtų leidžiama jų regionams ypač svarbius investicinius projektus susikirstyti taikant partnerystės principą;

14.   džiaugiasi Europos Komisijos ketinimui taikyti papildomą apsauginį tinklą siekiant užtikrinti, kad nei viena valstybė narė neprarastų daugiau kaip 50 proc. gyventojų aprėpties 2000–2006 m., bet rekomenduoja, kad Komisija pakeistų saugumo tinklą 50 proc. sumažindama ribinę vertę, kad būtų išvengta žymaus gyventojų aprėpties sumažėjimo 2007 - 2013 m. laikotarpiu;

15.   ragina, kad siekiant išvengti labai didelio gyventojų aprėpties sumažėjimo, Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų teritorijų pereinamajai sistemai būtų taikoma tokia pati pereinamoji priemonė kaip ir regionams, tinkamiems pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą;

16.   ragina Komisiją, kad 87 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų teritorijų statusą turintiems regionams, kuriems pagal naująjį pasiūlymą pagalba nebebus teikiama, būtų nustatytas pereinamasis pagalbos mažinimo laikotarpis;

17.   pritaria Komisijos pasiūlymui leisti valstybėms narėms regioninę valstybės pagalbą naudoti sprendžiant ypatingas ekonomines problemas, įskaitant nustatytus NUTS-III lygio regionų skirtumus, kuriuos apibūdina žemesnis BVP, aukštesnis nedarbo lygis ar kiti pripažinti ekonominiai rodikliai, suteikiant juose galimybę valstybės pagalbą gauti ir didelėms įmonėms; šiuo atžvilgiu pritaria tam, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) būtų taikomos atitinkamos lengvatos;

18.   tačiau pabrėžia, kad yra naudingi ir kiti rodikliai, leidžiantys geriau įvertinti vystymosi sunkumus, su kuriais susiduria įvairūs regionai;

19.   šiuos atžvilgiu pabrėžia būtinybę užtikrinti būsimo globalizacijos fondo, skirto tam tikroms ekonominėms restruktūrizacijos problemoms spręsti, ir Regioninės pagalbos gairių sąveiką;

20.   supranta, kad atitinkama veiklos pagalba struktūrinius sunkumus išgyvenantiems regionams yra tinkamas būdas papildyti investicijas tuose regionuose, ir pritaria Komisijos norui valstybėms narėms šioje srityje leisti veikti lanksčiai;

21.   tikisi, kad Komisija apsvarstys, ar suteikti leidimą skirti veiklos pagalbą tose teritorijose, kurios nuo 2007 m. neteks Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyto statuso, ir ar leisti atitinkamas papildomas veiklos pagalbos išmokas regionams, kenčiantiems dėl nepatogios gamtinės, geografinės ar demografinės padėties;

22.   pritaria Komisijos nustatytam maksimaliam veiksmingos pagalbos skirtumui mažiau remiamiems regionams, turintiems sausumos sieną su labiau remiamu regionu, ir rekomenduoja tokią nuostatą taikyti regionams, turintiems jūros sieną, nemažinant didžiausios pagalbos ribos labiau remiamiems regionams;

23.   palankiai vertina tai, kad Komisija suteikia valstybėms narėms galimybę teikti reikšmingas papildomas nacionalinės regioninės valstybės pagalbos išmokas MVĮ; siūlo nustatyti vienodą 20 proc. padidėjimą tiek mažoms, tiek ir vidutinėms įmonėms, kad nebūtų stabdomas mažų įmonių augimas;

24.   mano, kad Horizontaliosios pagalbos gairės taip pat turi tinkamai atspindėti teritorinius skirtumus, kad nebūtų keliamas pavojus sanglaudos tikslams – dėl šios priežasties turi būti išlaikytas esamas pagalbos santykis;

25.   todėl ragina Komisiją papildomai padidinti didžiausią valstybės pagalbos intensyvumo ribą tam, kad ji apimtų skurdesniems regionams naudingą regioninį komponentą tuo atveju, kai valstybės pagalba suteikiama remiantis naujomis Horizontaliosios pagalbos gairėmis; ši papildoma horizontaliosios pagalbos išmoka turi būti diferencijuojama pagal regioninės pagalbos intensyvumo kategorijas, nurodytas Regioninės pagalbos gairių projekto 41–46 punktuose;

26.   remia Komisijos pasiūlytą pradinės investicijos apibrėžimą ir ypač reikalavimus atitinkančių išlaidų diferencijavimą MVĮ ir didelėms įmonėms, kaip apibrėžta Regioninės pagalbos gairių projekto 31 ir kituose punktuose, tačiau tikisi, kad bus suteikta daugiau lankstumo tam tikroms pagrįstoms situacijoms; tačiau ragina Komisiją paaiškinti, ar Regioninės pagalbos gairių projekto pagrindu paslaugų teikimas ir produktų tiekimas atitiks reikalavimus pagalbai gauti; be to, mano, kad apibrėžiant pradinę investiciją, ir toliau turėtų būti naudojamas dabartinis reikalavimas, kad investicijos skatintų esminius pokyčius produktų arba tolesnio gamybos proceso racionalizavime, įvairovėje ir modernizavime, kadangi šis reikalavimas varžo mažiau nei reikalavimas į rinką pateikti visiškai naują produktą;

27.   siūlo, kad atsižvelgdama į dabartinę praktiką, Komisija leistų valstybėms narėms, nepriėmusioms bendros valiutos, patvirtintų programų dalimi esantiems projektams taikyti tos dienos valiutos kursą, "kai buvo gauta paraiška suteikti pagalbą", kadangi tam tikrą pagalbos lygį reikia žinoti ne tik tada, kai priimamas sprendimas, bet ir vertinant projektą;

28.   ragina Komisiją konkrečiau apibrėžti, kas sudaro tinkamas išlaidas siekiant, kad būtų tiksliau nustatytos kategorijas ir valstybėms narėms būtų leista pačioms priimti sprendimus dėl tinkamų išlaidų;

29.   džiaugiasi Komisijos pritarimu, kad regioninės pagalbos forma gali būti įvairi, ir prašo Komisijos atlikti tyrimą, įvertinantį, koks valstybės pagalbos būdas būtų naudingiausias regioninei plėtrai ir sudarytų mažesnę grėsmę konkurencijos iškraipymams;

30.   pritaria Komisijos ketinimui nustatyti, kad reikalavimus atitinkantis nematerialusis turtas liktų reikalavimus atitinkančiame regione, užtikrinant tai daugeliu Regioninės pagalbos teikimo gairių projekto 53 punkte nurodytų sąlygų; tačiau pabrėžia būtinybę išaiškinti, ar įmonės perkėlimas iš vieno reikalavimus atitinkančio regiono į kitą reikalavimus atitinkantį regioną nepažeidžia sąlygos, leidžiančios pagalbą, skirtą finansuoti tam tikrą investiciją, ar apibrėžtas sankcijas galima taikyti tik perkėlus investicijas į reikalavimų neatitinkantį regioną;

31.   pritaria tam, kad laikina ir mažėjanti veiklos pagalba ir toliau būtų teikiama Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytiems regionams, su sąlyga, kad ji padės spręsti aiškiai apibrėžtus regioninės plėtros sunkumus ir bus proporcinga; tačiau ragina Komisiją pateikti tikslesnį tinkamumo veiklos pagalbai gauti reikalavimų apibrėžimą;

32.   pritaria tam, kad veiklos pagalba, kuri nėra laipsniškai mažėjanti ir jai netaikomos laiko ribos, ir toliau būtų leidžiama regionuose, išgyvenančiuose nuolatinius sunkumus;

33.   mano, kad ir toliau turi būti teikiama papildomas transporto veiklos išlaidas apimanti pagalba atokiausiuose ir mažai gyventojų turinčiuose regionuose, jei ji atitinka tam tikrus Regioninės pagalbos gairių projekto 79 punkte nurodytus objektyvius kriterijus ir jei viešųjų pirkimų taisyklės užtikrina sąžiningą valstybės pagalbą gaunančių įmonių kainodarą; taip pat mano, kad pagalba turėtų būti leidžiama nuolatinių geografinių trūkumų turinčių ES regionų, pvz., salų, kalnuotų vietovių, regioninės plėtros stiprinimui, nes tai padėtų paskatinti Bendrijos integraciją;

34.   siūlo veiklos pagalbą, remiantis tam tikromis sąlygomis ir atsižvelgiant į nustatytas papildomas išlaidas ir į galimybę turėti vienodas sąlygas rinkoje, taip pat pasirinktinai teikti regionams, išgyvenantiems rimtus, nuolatinius gamtinius bei demografinius sunkumus, pvz., mažo gyventojų tankumo regionams, regionams, kuriuose mažėja gyventojų ir saloms, pasienio bei kalnuotiems regionams; vis dėlto ragina Komisiją tiksliai nustatyti tinkamumo kriterijus veiklos pagalbai minėtuose regiuonuose gauti;

35.   ragina pripažinti tą faktą, kad tiesioginė transporto pagalba gali prisidėti prie salų regionų ekonominės integracijos ES ir suteikti jiems galimybę pasinaudoti jų geografine padėtimi ES supančiose jūrų teritorijose;

36.   džiaugiasi tuo, kad Komisija, siekdama apriboti didžiausią savo finansavimo dydį ir atsižvelgdama į bendras investicijas, įvestų maksimalų pagalbos procentą nuo bendrai suteiktos valstybės pagalbos sumos didelių įmonių vykdomiems tam tikriems nematerialių investicijų projektams;

37.   pabrėžia, kad bendras reikalavimas išlaikyti valstybės pagalbos remiamas investicijas tam tikrame regione turi atitikti struktūrinių fondų reikalavimus;

38.   pripažįsta bendruoju lygmeniu nustatytą įpareigojimą išlaikyti investicijas regionuose mažiausiai penkerius metus po jų užbaigimo; toliau ragina lanksčiau taikyti šią taisyklę, kad nebūtų trukdoma naujovėms, kai reikia pakeisti dėl greitų technologinių pokyčių per tuos penkerius metus jau pasenusią gamyklą ar įrangą;

39.   ragina Komisiją nustatyti, kad tuo atveju, kai tokių įsipareigojimų nesilaikoma, Regioninės pagalbos gairės yra grindžiamos pagalbos grąžinimo proporcingumo principu;

40.   mano, kad ES įmonių perkėlimo pagalba nesukuria pridėtinės vertės Europoje, todėl jos reikia vengti;

41.   pabrėžia, kad visi ekonominiai sektoriai turi būti traktuojami vienodai ir turi būti deramai išlaikoma visų susijusių teisinių priemonių darna;

42.   iš esmės pritaria Komisijos ketinimui integruoti daugiasektorinę programą į naująsias Regioninės plėtros gaires nemažinant jose numatyto intensyvumo;

43.   perspėja, kad Komisijos pasiūlymas maksimalų pagalbos procentą grįsti bendruoju subsidijų lygiu (priešingai nei ankstesniu laikotarpiu, kai buvo atsižvelgiama į skirtingas mokesčių sistemas naudojant gryno subsidijos ekvivalento (GSE) formulę) galėtų padidinti pagalbos, kurią gali gauti įvairių valstybių narių regionų įmonės, skirtumus neatsižvelgiant į sanglaudos kriterijus;

44.   nerimaudamas pažymi, kad, sumažinus didžiausias ribas siekiant nustatyti didžiausią pagalbos intensyvumą (BVP vienam gyventojui) ir kartu pakeitus skaičiavimo metodą (vietoj grynosios naudojant bendrąją subsidiją), pagalba praktiškai labai sumažėja ir netenka efektyvumo kaip konvergencijos ir sanglaudos priemonė; todėl ragina Komisiją pateikti – siekiant pagalbos valdymo skaidrumo – objektyvų tokių pokyčių reikalingumo pagrindimą;

45.   ragina Komisiją apsvarstyti būdą naudoti GSE formulę apskaičiuojant faktinį valstybės pagalbos poveikį regioninei plėtrai;

46.   pritaria naujai pagalbos formai smulkiam verslui pagalbą gaunančiuose regionuose, taip pat šios pagalbos suderinamumo kriterijui taikomoms specifinėms priemonėms, skirtoms mažo gyventojų tankumo regionams ir mažoms saloms;

47.   pritaria Komisijos ketinimui išplėsti blokines išimtis nuo išankstinio pranešimo apie skaidrias regioninės investicinės pagalbos formas ir rekomenduoja, kad nustatant blokinių išimčių viršutines ribas būtų atsižvelgta į infliaciją;

48.   pabrėžia, kad išimčių taisyklėse turėtų būti tiksliai numatyta galimybė valstybėms narėms iš anksto pranešti apie pagalbos projektus, o Komisijai – įvertinti jų suderinamumą remiantis lankstesniais kriterijais tam, kad būtų atsižvelgta į bet kokias specialias regionų arba sektorių charakteristikas, taip pat į naujovišką požiūrį;

49.   tikisi, kad Komisija nustatys paprastas ir skaidrias blokinių išimčių taisykles ir įves atitinkamą kontrolės mechanizmą, leidžiantį išvengti piktnaudžiavimo tomis išimtimis;

50.   ragina Komisiją išnagrinėti, ar šiuo metu nustatyta 100 000 eurų dydžio de minimis riba gali būti padidinta siekiant palengvinti ir sumažinti formalumų lygį MVĮ ir naujiems verslams;

51.   pažymi, kad nacionalinė valstybės pagalba yra svarbi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos finansavimo priemonė, todėl ją reikia įtraukti į nacionalinę nuorodų sistemą ir patvirtinti kaip daugiametės nacionalinės programos dalį;

52.   vertina Komisijos ketinimą pagerinti regioninės valstybės pagalbos skaidrumą išsiplėtusioje ES ir remia tai, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų gauti visą taikytinų regioninės pagalbos schemų ES tekstą;

53.   ragina pagrindines su struktūriniais fondais susijusias valstybės pagalbos taisykles įtraukti į Tarybos reglamentą, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo;

54.   dėkoja Komisijai, kad atsižvelgė į Europos Parlamento svarstymus konsultavimosi laikotarpio, po kurio buvo parengtas šioje rezoliucijoje minimas Regioninės pagalbos gairių projektas, metu;

55.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui.

(1) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1000.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0083.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0277.

Teisinė informacija - Privatumo politika