Europos Parlamento rezoliucija dėl numanomo Europos valstybių panaudojimo CŽV neteisėtai gabenant ir laikant kalinius
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2, 3, 5 ir 6 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 4, 19, 47 ir 48 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą 2, 3 ir 11 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 9 d. Martine Roure, Giovanni Claudio Fava ir Wolfgang Kreissl-Dörfler (PSE) Komisijai ir Tarybai pateiktus rašytinius klausimus Nr. E-2203/05 ir Nr. E-2204/05 apie "ypatingo persekiojimo" (extraordinary rendition) atvejus Europos Sąjungos teritorijoje,
– atsižvelgdamas į ES ir JAV Transatlantinį dialogą ir ypač į 2005 m. birželio 20 d. ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimą bei po jo priimtus ES ir JAV pareiškimus dėl kovos su terorizmu ir dėl demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių,
– atsižvelgdamas į ES ir JAV susitarimus dėl ekstradicijos(1) ir savitarpio teisinės pagalbos(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi tarptautinis terorizmas kelia vieną didžiausių grėsmių ES visuomenei ir jos vertybėms,
B. kadangi 2005 m. lapkričio 2 d. Washington Post pareiškė, kad CŽV laikė ir tardė įtariamus teroristus slaptose Rytų Europos bazėse, kurios buvo slaptos pasaulinės transporto, kalėjimų ir tardymo sistemos, vadinamos "ypatingu persekiojimu" ir sukurtos po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių aktų bei veikiančios be jokios teisminės kontrolės ir nepaisant jokių ekstradicijos reikalavimų, dalis,
C. kadangi bendradarbiavimas žvalgybos srityje lieka valstybių narių kompetencijos ir jų dvišalių bei daugiašalių santykių klausimas,
D. yra susirūpinęs, kad kovoje su tarptautiniu terorizmu po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių, atrodo, buvo pažeistos pagrindinės Europoje ir tarptautiniu mastu pripažintos teisės,
E. kadangi šie ir kiti įtariami teroristai yra laikomi JAV ar užsienio valstybėse kaip vadinamieji "kaliniai – vaiduokliai", o tai reiškia, kad jie galėjo būti pagrobti ir laikomi atskirti nuo pasaulio be jokių teisių arba galimybių susisiekti su gynėjais, Raudonuoju Kryžiumi ar Raudonuoju Pusmėnuliu,
F. kadangi su tokiais kaliniais gali būti elgiamasi žiauriai, nežmoniškai, jie gali būti žeminami ir kankinami,
G. kadangi keliose valstybėse narėse buvo pradėti teismo, parlamento ar valstybės tyrimai dėl numanomo CŽV dalyvavimo grobiant, vežant ir neteisėtai laikant šiuos "kalinius – vaiduoklius",
H. kadangi tokie tyrimai, spaudos ir NVO, pvz., Žmogaus teisių stebėtojų tinklo (Human Rights Watch) pranešimai atskleidė orlaivių ir oro uostų, kuriais numanomai naudojasi CŽV transportuoti įtariamuosius, kurių atžvilgiu taikomas "ypatingas persekiojimas", kodus ir nuorodas, įskaitant tokius oro uostus kaip pavyzdžiui, Aviano - Italijoje, Ramstein – Vokietijoje ir Kogalniceanu – Rumunijoje, kurie yra Europos Sąjungos ar jos būsimų valstybių narių teritorijoje,
I. kadangi bet kokia pagalba ir parama kitų valstybių agentams, susijusi su slaptu laisvės atėmimu ir kankinimu, įskaitant pagalbą ir paramą gabenant orlaiviais ir naudojant oro uostus, taip pat pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 3 ir 5 straipsnius,
J. kadangi 2005 m. lapkričio 21 d. Europos Tarybos Generalinis sekretorius pradėjo šių kaltinimų tyrimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 52 straipsnį paprašydamas 45 valstybių, esančių tos konvencijos šalimis, vyriausybių iki 2006 m. vasario 21 d. atsakyti į tam tikrus klausimus,
K. kadangi dėl šio klausimo atsiranda teisinių, moralinių ir saugumo pasekmių kovoje su terorizmu, prieš kurį Europos Sąjunga įsipareigojo kovoti ir jį nugalėti,
L. kadangi Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja (ETPA) paskyrė pranešėją Dick Marty vadovauti šiam tyrimui,
M. kadangi itin svarbu išnagrinėti visus kaltinimus dėl JAV daromų žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimus ir Europos vyriausybių bendrininkavimo, nes tai turi labai rimtų pasekmių pagrindinių teisių apsaugai Europos Sąjungoje,
1. dar kartą patvirtina savo pasiryžimą kovoti su terorizmu, tačiau pabrėžia, kad ši kova negali būti laimėta paaukojus tuos pačius principus, kuriuos siekia sužlugdyti terorizmas, t.y. niekada negali būti menkinama pagrindinių teisių apsauga;
2. mano, kad su terorizmu reikia kovoti teisėtomis priemonėmis ir kad šią naujos rūšies kovą būtina laimėti gerbiant tarptautinę teisę ir atsakingai žiūrint į vyriausybių vaidmenį ir viešąją nuomonę;
3. griežtai smerkia bet kokį kankinimą, įskaitant žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį;
4. primena, kad ES Sutarties 6 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės gerbtų pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, ir kad tarptautiniai įsipareigojimai taip pat, kaip ir šie bendri principai, draudžia kankinimą;
5. primena, kad ES Sutarties 7 straipsnyje Tarybai numatyta galimybė, tuo atveju, jei valstybėje narėje šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjamos pagrindinės teisės ar kyla tokio pažeidinėjimo grėsmė, laikinai atimti tam tikras teises, įskaitant balsavimo Taryboje teisę, kaip nesenai pakartotinai patvirtino Komisijos vicepirmininkas Frattini;
6. pareiškia esąs giliai susirūpinęs dėl įtarimų, kad CŽV dalyvavo nelegaliai grobiant, gabenant, slaptai laikant ir kankinant įtariamus teroristus, taip pat dėl įtariamų CŽV slaptų kalėjimų Europos Sąjungos ir stojančių šalių bei šalių kandidačių teritorijoje;
7. pabrėžia, kad tolesnis ES ir JAV santykių stiprinimas ir bendradarbiavimas kovojant su terorizmu turi būti grindžiamas visišku skaidrumu ir abipuse esminių teisės principų pagarba;
8. teigiamai vertina Europos Tarybos pradėtą šių įtarimų tyrimą ir ragina visas valstybes nares kuo greičiau pateikti visą su jais susijusią informaciją;
9. ragina Tarybą ir Komisiją išsiaiškinti žiniasklaidos pranešimus dėl 2003 m. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo, sudarančio JAV specialias tranzito galimybes;
10. ragina visas susijusias vyriausybes dėti visas pastangas, kad būtų ištirti išsakyti įtarimai, ir pateikti visą reikalingą informaciją Komisijai ir Europos Tarybai;
11. mano, kad kartu su ETPA pranešėjo Dick Marty vadovaujamu tyrimu ir sekant juo Parlamentas turi atlikti savo parlamentinį tyrimą ir šiuo tikslu pagal Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnį bent jau sudaryti laikiną komitetą, kuris remtųsi savo kompetentingų pagrindinių teisių ekspertų tinklo žiniomis, siekiant ištirti inter alia:
a)
ar CŽV dalyvavo vykdant'ypatingą persekiojimą" "kalinių – vaiduoklių", kurie laikomi atskirti nuo pasaulio be jokių teisių arba galimybių susisiekti su gynėjais, su kuriais žiauriai elgiamasi arba jie kankinami, lėktuvais pervežami per Europos Sąjungos teritoriją ir laikomi slaptuose kalėjimuose;
b)
ar tokia praktika galėtų būti laikoma teisėta Europos Sąjungos teritorijoje pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 2, 3, 5 ir 6 straipsnius bei ES ir JAV susitarimus dėl ekstradicijos ir savitarpio teisinės pagalbos;
c)
ar ES piliečiai ir jos teritorijoje teisėtai gyvenantys asmenys buvo įsitraukę į veiksmus, susijusius su "ypatingo persekiojimo" operacijomis, neteisėtu laikymu arba kankinimais, atliekamais ES teritorijoje pagal numanomą slaptą CŽV priedangą;
d)
ar valstybės narės, valstybės pareigūnai arba valstybines pareigas einantys asmenys veiksmais ar neveikimu, žinodami ar nežinodami, dalyvavo ar bendrininkavo neteisėtuose asmenų laisvės atėmimo veiksmuose, įskaitant persekiojimą, transportavimą, laikymą ir kankinimą;
12. įsipareigoja pradėti procesą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, jei tyrimų metu pasitvirtintų įtarimai, kad kokia nors valstybė narė veiksmais arba neveikimu padėjo kitoms vyriausybėms dirbantiems agentams atlikti šiuos veiksmus;
13. ragina Europos Vadovų Tarybą savo 2005 m. gruodžio 16–17 d. posėdyje aptarti šį klausimą ir reikalauja, kad šiuo metu ES pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė ir ateityje Austrija kartu su Europos Parlamento Pirmininku Josep Borrell skubiai užmegztų ryšius su JAV valstybės sekretore Condoleezza Rice, JAV Kongresu, nacionaliniais parlamentais ir Europos Taryba;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių, stojančiųjų šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir abejiems JAV Kongreso rūmams.