Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių Rusijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių(1),
– atsižvelgdamas į ES ir Rusijos tikslą įgyvendinti keturis kelio žemėlapius dėl keturių erdvių sukūrimo, dėl kurių buvo susitarta 2005 m. gegužės 10 d. Maskvoje vykusiame ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikime,
– atsižvelgdamas į ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimų rezultatus, o ypač į 2004 m. lapkričio 25 d. Hagoje vykusiame ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikime priimtą sprendimą palaikyti nuolatinį dialogą žmogaus teisių klausimais,
– atsižvelgdamas į politinių laisvių ir demokratijos stiprinimo Rusijos Federacijoje tikslus, kaip nustatyta ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime(2), kuris įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d.,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją ir jos protokolus,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos tarpinę nuomonę dėl Rusijos Federacijos federalinių įstatymų pakeitimo, susijusio su ne pelno organizacijomis (NPO) ir viešosiomis asociacijomis,
– atsižvelgdamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastabas ir pasiūlymus, kurie 2005 m. gruodžio 9 d. nusiųsti Valstybės Dūmos pirmininkui Borisui Gryzlovui,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir ne pelno organizacijos (NPO) yra svarbiausi veiksniai, skatinantys stiprios ir veiksmingos pilietinės visuomenės vystymąsi, kadangi dabar Rusijoje yra labai daug nevyriausybinių organizacijų, nuo vaikų labdaros organizacijų iki kaimynystės draugijų ir nuo benamių prieglaudų iki vartotojų grupių,
B. kadangi asociacijų laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė ir labai svarbi demokratinėje visuomenėje,
C. kadangi 2005 m. lapkričio 23 d. Rusijos Valstybės Dūma po pirmojo svarstymo didžiąja dauguma pritarė įstatymo pavadinimu "Dėl tam tikrų Rusijos Federacijos teisėkūros aktų pakeitimų" projektui, keičiančiam esamus teisės aktus dėl NVO registravimo ir ypač įstatymus "Dėl pilietinės visuomenės organizacijų", "Dėl nekomercinių organizacijų" ir "Dėl uždarų administracinių teritorinių vienetų"; kadangi šio teisės akto antrasis svarstymas numatytas 2005 m. gruodžio 16 d.,
D. kadangi Rusijos žmogaus teisių kontrolierius Vladimiras Lukinas pareiškė, kad šis įstatymo projektas pažeidžia Rusijos konstituciją ir tarptautinę teisę, o neseniai įkurta valdžios institucija – Rusijos Federacijos viešieji rūmai, įgalioti koordinuoti piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų valdžios institucijų interesus - paprašė Dūmos atidėti balsavimą dėl šio teisės akto, kol bus galima išsamiau išnagrinėti jo padarinius;
E. kadangi Rusijos ir tarptautinė visuomenė labai nerimauja dėl šių pakeitimų, kurie gali apriboti asociacijų laisvę Rusijos Federacijoje,
F. kadangi Rusijos Federacijos prašymu Europos Taryba parengė nuomonę dėl šio įstatymo projekto suderinamumo su Europos žmogaus teisių konvencija,
G. kadangi Europos Tarybos Generalinis sekretorius Terry Davis kalboje, pasakytoje šios nuomonės pristatymo proga, teigė, kad "siūlomais Rusijos Federacijos susirinkimų laisvę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais [siekiama] teisėtų kovos su terorizmu ir pinigų plovimu tikslų", bet Europos Tarybai atrodo "lyg kai kurie šių pakeitimų aspektai, susiję su administravimo ir mokestiniais nevyriausybinių ir ne pelno organizacijų registravimo reikalavimais, su užsieniečių ir nepilnamečių dalyvavimu ir valdžios įstaigų galiomis kontroliuoti NVO veiklą ir jų likvidavimo priežastis, [yra] per daug ribojantys",
H. atsižvelgiant į ES valstybių narių patirtį, kai leidžiama laisvai veikti neformalioms grupėms ir nereikalaujama jas registruoti ar pranešti apie jas vyriausybei, ir kai teisėtai jų teritorijoje gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės užtikrinamos visos pagrindinės teisės vienodomis sąlygomis su jų pačių piliečiais kurti asociacijas ir jungtis prie jų, o užsienio organizacijoms leidžiama kurti atstovybes ir skyrius siekiant vykdyti veiklą,
I. kadangi pastaraisiais metais demokratijos padėtis Rusijoje toliau gerokai pablogėjo, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos pagrindinės televizijos ir daugelis radijo stočių tapo kontroliuojamos vyriausybės, spaudoje paplito vidinė cenzūra, buvo uždrausta nepriklausoma žiniasklaida, nustatyti teisės organizuoti viešas demonstracijas apribojimai, blogėja NVO padėtis, įskaitant atvejus, kai puldinėjami žmogaus teisių aktyvistai, buvo panaikinti tiesioginiai regionų gubernatorių rinkimai ir padidėjo politinė teismų kontrolė, ką įrodo Jukos byla ir M. Chodorkovskio bei P. Lebedevo teismai,
1. pabrėžia nevyriausybinių organizacijų svarbą stabilioje ir demokratinėje pilietinėje visuomenėje, kurios pagrindas yra ne tik, pvz., teisinės valstybės ir žodžio laisvės principai, bet ir piliečių galimybė laisvai jungtis į asociacijas;
2. nerimauja dėl įstatymo dėl tam tikrų Rusijos teisėkūros aktų pakeitimų, susijusių su ne pelno organizacijomis ir viešosiomis asociacijomis, projekto ir ragina parengti naują teisės aktą, kuris atitiktų Europos Tarybos normas ir standartus;
3. palankiai vertina Rusijos Federacijos prašymą Europos Tarybai pateikti patarimų dėl siūlomų pakeitimų; visiškai pritaria Europos Tarybos rekomendacijoms ir jos negalutinei nuomonei ir ragina Rusijos Federaciją visapusiškai į tas rekomendacijas atsižvelgti;
4. atkreipia dėmesį į paskutinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymus iš esmės perrašyti šių teisės aktų pakeitimų projektą;
5. tikisi, kad Rusijos įstatymų leidėjai:
a)
pateiks aiškų nepriimtinos politinės veiklos, kuri negali būti finansuojama užsienio lėšomis, apibrėžimą,
b)
įtvirtins, kad vienintelis pagrindas panaikinti NVO ir NPO veiklą yra teismo, o ne priežiūros institucijos sprendimas,
c)
nenustatys reikalavimo, kad kitų valstybių piliečiai turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat amžiaus cenzo,
d)
užtikrins kitų valstybių piliečių teisę steigti Rusijoje NVO ir dalyvauti jų veikloje,
e)
sumažins siūlomus valdžios įstaigų NVO priežiūros įgaliojimus, ypač kai jie susiję su reikalavimais pateikti finansinę atskaitomybę dėl užsienio rėmėjų pervestų lėšų;
6. prašo Rusijos Dūmos, kad ji, neskubėdama ir atsižvelgdama į prezidento apžvalgoje pateiktus pasiūlymus, Europos Tarybos tarpinę nuomonę ir į šią rezoliuciją, peržiūrėtų ir pataisytų šiuos pakeitimus;
7. ragina Valstybės Dūmą pradėti visuotines konsultacijas, kuriose dalyvautų visi demokratiniai Rusijos pilietinės visuomenės elementai, kad būtų rasta būdų iš tikrųjų skatinti, remti ir stiprinti NVO kūrimo procesą;
8. ragina ateinančiais Austrijos ir Suomijos pirmininkavimo Europos Vadovų Tarybai laikotarpiais kituose ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimuose kelti demokratijos ir žmogaus teisių klausimus, teikti ES ir Rusijos dialogui dėl žmogaus teisių didesnę reikšmę ir į šį procesą labiau įtraukti Europos Parlamentą;
9. todėl mano, kad keturių bendrų erdvių sukūrimo kelio žemėlapiai turėtų būti susieti su konkrečia pažanga demokratijos ir žmogaus teisių srityje;
10. ragina Rusijos valdžios institucijas nustoti dėl politinių motyvų puldinėti NVO, ypač tas, kurios stebi padėtį Čečėnijoje, pvz., Rusijos ir Čečėnijos draugystės bendruomenę;
11. ragina Rusijos Federaciją, kaip Europos Tarybos narę, tapti Europos konvencijos dėl juridinio asmens statuso pripažinimo tarptautinėms NVO nare (ETS Nr. 124);
12. nerimauja dėl bendrųjų kalinių laikymo sąlygų ir dėl sunkumų kai kuriems iš jų naudotis advokatų pagalba; pažymi, kad pagal Rusijos Baudžiamąjį kodeksą sulaikytieji turėtų būti kalinami arba netoli nuo jų nuolatinės gyvenamosios vietos, arba netoli nuo teismo proceso vietos;
13. ragina Tarybą ir Komisiją sustiprinti paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir padidinti asignavimus žmogaus teisių skatinimui;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybai, JT Generaliniam Sekretoriui, Rusijos Valstybės Dūmai ir Rusijos Federacijos vyriausybei.