Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos reglamento Nr. 94 dėl reikalavimų transporto priemonėms patvirtinimo, atsižvelgiant į jomis važiuojančių asmenų apsaugą priešpriešinio susidūrimo atveju, ir reglamento Nr. 95 dėl nuostatų dėl reikalavimų transporto priemonėms patvirtinimo, atsižvelgiant į jomis važiuojančių asmenų apsaugą šoninio susidūrimo atveju (KOM(2004)0672 - 7590/2005 – C6-0209/2005 – 2004/0243(AVC))

P6_TA(2005)0273 A6-0218/2005

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0672 - 7590/2005)(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo 97/836/EB  3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį(2) (C6-0209/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A6-0218/2005),

1.   duoda pritarimą pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbta OL. (2) OL L 346, 1997 12 17, p. 78.

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo priedas siekiant suderinti jį su technikos pažanga (KOM(2005)0241)

P6_TA(2005)0274 B6-0392/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (KOM(2005)0241),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/11/EB, dvidešimt ketvirtą kartą iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (pentabromdifenileteris, oktabromdifenileteris)(1),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 95 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį,

A.   kadangi vienas iš Direktyvos 2002/95/EB(3) tikslų – prisidėti prie žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugai priimtino elektros ir elektroninės įrangos atliekų utilizavimo ir laidojimo; kadangi pagal tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį nuo 2006 m. liepos 1 d. ribojamas kai kurių pavojingų medžiagų naudojimas į rinką teikiamoje naujoje elektros ir elektroninėje įrangoje, išskyrus atvejus, kai pagal šios direktyvos priedą apribojimai netaikomi;

B.   kadangi pagal Direktyvos 2002/95/EB 7 straipsnį įkurtas komitetas 2005 m. balandžio 19 d. nepritarė Komisijos sprendimo projektui, kuriuo iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/95/EB priedas išbraukiant prioritetinį kai kurių gaminių vertinimą ir į priedą įtraukiant dvi naujas išimtis (polimeruose naudojamą Deka BDE; guoliuose ir įvorėse, į kurių sudėtį įeina bronza, esantis švinas); kadangi 2005 m. birželio 8 d. Parlamentas gavo Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo panašiai iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/95/EB priedas,

C.   kadangi Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 5 dalyje nustatoma Parlamento teisė priimti rezoliuciją, kuria Tarybai pranešama, kad Komisijos pasiūlymas "viršija pagrindinėje priemonėje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus",

D.   kadangi vadovaujantis Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalimi komitologijos procedūros metu leidžiama iš dalies keisti priedą siekiant suderinti jį su mokslo ir technikos pažanga; kadangi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatoma galimybė nedrausti naudoti kai kurias pavojingas medžiagas, jeigu neįmanoma naudoti saugesnio jų pakaitalo(4), kadangi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte pateikiami vieninteliai kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti komitologijos procedūros metu į priedą įtraukiant išimtis;

E.   kadangi siūlomo sprendimo 2 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad neturi būti draudžiama naudoti kai kurias medžiagas ir sudedamąsias dalis, į kurias įeina kai kurių pavojingų medžiagų, kadangi "minėtas pavojingas medžiagas vis dar neįmanoma eliminuoti iš minėtų konkrečių medžiagų arba sudėtinių dalių arba keisti jas kitomis medžiagomis", kadangi iš kelių tyrimų matyti priešingai, kad esama saugesnių Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Deka BDE alternatyvų, kurias galima naudoti daugelyje, jeigu ne visuose, elektros ir elektroninėje įrangoje naudojamuose polimeruose,

F.   kadangi siūlomo sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad "kadangi įvertinus Deka BDE keliamą pavojų (...) prieita išvados, kad šiuo metu nesama vartotojams keliamą pavojų mažinančių medžiagų poreikio (...), todėl Deka BDE galima netaikyti Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų"; kadangi ES bendrose teisėkūros priemonėse reikia atsižvelgti į visas pavojaus mokslinio įvertinimo dalis ir atitinkamo mokslinio komiteto nuomonę; kadangi Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalyje minimos medžiagos keliamo pavojaus svarstymai neįtraukti į Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir todėl komitologijos procedūros metu negali būti naudojami priedo pakeitimui pagrįsti; kadangi norint taip peržiūrėti direktyvą reikėtų pateikti teisėkūros pasiūlymą pagal Sutarties 251 straipsnį,

G.   kadangi, neapribojant galimybės nesvarstyti rizikos komitologijos procedūros metu, siūlomame sprendime neatsižvelgiama į 2004 m. gegužės mėn. atliktą papildomos rizikos aplinkai įvertinimą, kuriuo nustatyta, kad Deka BDE labai ilgai išlieka nesuiręs, ir kuriame pateikiami duomenys apie jo platų paplitimą maitinimosi grandinės viršuje esančiuose plėšrūnuose bei arktinėje zonoje, nervams žalingą poveikį, žinduolių suvartojamą medžiagą laboratorijos tyrimų metu ir galimą dar nuodingesnių ir labiau linkusių kauptis produktų, pvz., mažiau brominuotų difenilo eterių, susidarymą; kadangi Direktyva 2003/11/EB nuo 2004 m. rugpjūčio 15 d. uždrausta prekiauti ir naudoti visus parduodamus mažiau brominuotus difenilo eterius;

H.   kadangi siūlomas sprendimas prieštarauja Komisijos rizikos sveikatai ir aplinkai tyrimo komiteto 2005 m. kovo 18 d. pateiktai nuomonei, kuria "tvirtai rekomenduojama ir toliau mažinti riziką" vadovaujantis anksčiau minėtu rizikos įvertinimu,

I.   kadangi siūlomu sprendimu kliudoma įgyvendinti vieną Direktyvos 2002/95/EB tikslų ir prieštaraujama aiškiam teisėkūros proceso dalyvių norui, išreikštam Direktyvos 2003/11/EB 6 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Parlamentas ir Taryba reikalavo nedelsiant imtis priemonių toliau mažinti Deka BDE keliamą pavojų, nebent jeigu atlikus tolesnius rizikos įvertinimus paaiškės, kad nėra priežasčių nerimauti dėl Deka BDE keliamo pavojaus; kadangi papildomas rizikos vertinimas jau įrodo, kad yra priežasčių nerimauti,

1.   mano, kad Komisija nesilaikė Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkto ir todėl viršijo šioje direktyvoje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.   ragina Tarybą nepritarti pasiūlymui, jeigu Komisija jo iš dalies nepakeis išbraukdama dalį apie Deka BDE;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 42, 2003 2 15, p. 45. (2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (3) OL L 37, 2003 2 13, p. 19. (4) Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad "4 straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi elektros ir elektroninės įrangos medžiagoms, jei jų eliminavimas ar konstrukcijos arba medžiagų pakeitimas panaudojant komponentus, kuriems nereikia jokių iš nurodytųjų medžiagų, yra techniškai ar moksliškai neįmanomas arba dėl pakeitimo atsiradęs neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai nusvertų jų naudą aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai".

Europos Parlamento teisėkûros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kompiuterinių išradimų patentabilumo priėmimo (11979/1/2004 – C6-0058/2005 – 2002/0047(COD))

P6_TA(2005)0275 A6-0207/2005

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11979/1/2004 – C6-0058/2005),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2002)0092)(2),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0207/2005),

1.   atmeta bendrąją poziciją;

2.   paveda Pirmininkui paskelbti, kad teisėkūros procedūra baigta, ir perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 230. (2) OL C 151 E, 2002 6 25, p. 129.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo, iš dalies keičiančio Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (KOM(2004)0634 – C6-0130/2004 – 2004/0231(COD))

P6_TA(2005)0276 A6-0169/2005

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0634)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0130/2004),

–   atsižvelgdamas į JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų,

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0169/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją vėl kreiptis į Parlamentą, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą ar pakeisti jį kitu tekstu;

3.   įpareigoja EP Pirmininką perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo, iš dalies keičiantį Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2),

kadangi:

1)   2002 m. liepos 22 d Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB(3) patvirtinta Šeštąja Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa yra reikalaujama remti prieinamos informacijos apie aplinkos raidos krypčių būklę, susijusią su socialinėmis, ekonominėmis ir sveikatos apsaugos raidos kryptimis, teikimą piliečiams ir gerinti bendrą informuotumą aplinkos apsaugos klausimais.

(2)  JT EEK konvencijoje dėl galimybių susipažinti su informacija, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Aarhuso konvencija), Europos bendrijos pasirašytoje 1998 m. birželio 25 d., pripažįstama, kad suteikus visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apie aplinką ir šią informaciją platinant yra prisidedama prie didesnio informuotumo aplinkosaugos klausimais, laisvo keitimosi nuomonėmis, veiksmingesnio visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl aplinkosaugos ir galiausiai prie geresnės aplinkos sukūrimo.

(3)  Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai (toliau – PRTR) yra ekonomiškai veiksminga priemonė, skatinanti tobulinti aplinkosaugos veiklą, suteikianti visuomenei galimybių susipažinti su aplinkosaugos informacija apie išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus bei atliekas, naudojama tendencijoms stebėti, mažinant taršą padarytai pažangai parodyti, stebėti, kaip laikomasi tam tikrų tarptautinių susitarimų, prioritetams nustatyti ir įgyvendinant Bendrijos bei nacionalinę aplinkosaugos politiką bei programas padarytai pažangai įvertinti.

(4)  Integruotas ir darnus PRTR visuomenei, pramonei, mokslininkams, draudimo bendrovėms, vietos valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems sprendimus priimantiems asmenims suteikia patikimą duomenų bazę, leidžiančią palyginti duomenis ir ateityje priimti sprendimus aplinkosaugos klausimais

5)   2003 m. gegužės 21 d. Europos bendrija pasirašė JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (PRTR protokolas). Kad Bendrija galėtų sudaryti protokolą, Bendrijos teisės nuostatos turi atitikti jo nuostatas.

(6)  Europos išmetamų teršalų registras (toliau – EPER) buvo įsteigtas Sprendimu 2000/479/EB(4). PRTR protokolas grindžiamas tais pačiais principais, kaip ir EPER, tačiau yra platesnis – į jį įtrauktos ataskaitos apie daugiau teršalų, veiklos rūšių, į žemę, iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus.

(7)  Tikslai, kurių siekiama pagal Europos PRTR, ir pagal jį vykdytini uždaviniai gali būti pasiekti ir įvykdyti tik jei duomenys yra patikimi ir palyginami. Todėl duomenų kokybiškumui ir palyginamumui užtikrinti reikia atitinkamai suderinti duomenų rinkimo ir perdavimo sistemą. Pagal PRTR protokolą Europos PRTR turėtų būti kuriamas taip, kad visuomenė labai lengvai galėtų naudotis juo internetu. Išleidžiamus ir perduodamus teršalus turėtų būti lengva rasti įvairiomis sudėtinėmis ir nesudėtinėmis formomis, kad per priimtiną laiką būtų galima gauti didžiausią informacijos kiekį.

(8)  Toliau siekiant remti prieinamos informacijos apie aplinkos raidos krypčių būklę, susijusią su socialinėmis, ekonominėmis ir sveikatos apsaugos raidos kryptimis, teikimą piliečiams bei gerinti bendrą informuotumą aplinkos apsaugos klausimais, turėtų būti Europos PRTR saitai su kitomis panašiomis valstybių narių, valstybėmis narėmis nesančių valstybių ir tarptautinių organizacijų duomenų bazėmis.

(9)  Pagal PRTR protokolą Europos PRTR taip pat turėtų būti informacijos apie konkrečius atliekų šalinimo būdus, apie kuriuos ataskaitose turi būti pranešama kaip apie į žemę išleidžiamus teršalus; apie eksploatacijos veiksmus (tręšimą dumblu ir kitomis trąšomis) šioje kategorijoje nepranešama.

(10)  Kad būtų pasiektas Europos PRTR tikslas teikti visuomenei patikimą informaciją ir sudaryti sąlygas priimti žiniomis pagrįstus sprendimus, būtina numatyti pakankamus, tačiau griežtus duomenų rinkimo ir ataskaitų pateikimo terminus, ypač valstybių narių ataskaitų Komisijai pateikimo.

(11)  Ataskaitos apie iš pramonės objektų išleidžiamus teršalus, nors jos dar ne visuomet yra nuoseklios, išsamios ir palyginamos, daugelyje valstybių narių pateikiamos gerai nusistovėjusia tvarka. Prireikus, ataskaitų apie iš pasklidusių taršos šaltinių išleidžiamus teršalus pateikimas turėtu būti gerinamas, siekiant suteikti galimybes už politikos formavimą atsakingiems pareigūnams geriau suprasti tų išleidžiamų teršalų vietą bendrame kontekste ir pasirinkti veiksmingiausią sprendimą dėl taršos mažinimo.

(12)  Valstybių narių pranešami duomenys turėtų būti labai kokybiški, ypač jų pateikimo išsamumo, darnumo ir patikimumo požiūriu. Labai svarbu ateityje koordinuoti operatorių ir valstybių narių pastangas gerinti pranešamų duomenų kokybę. Todėl Komisija kartu su valstybėmis narėmis pradės kokybės užtikrinimo darbą.

(13)  Pagal Aarhuso konvenciją visuomenei turėtų būti suteiktos galimybės nenurodant intereso susipažinti su Europos PRTR esančia informacija, pirmiausia užtikrinant, kad Europos PRTR numatytų galimybę su ja susipažinti elektroniniu būdu internetu.

(14)  Turėtų būti neribojama galimybė susipažinti su Europos PRTR esančia informacija, o šios taisyklės išimtis turėtų būti daroma tik tuomet, kai ją aiškiai numato galiojantys Bendrijos teisės aktai.

(15)  Pagal Aarhuso konvenciją turėtų būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas toliau plėtojant Europos PRTR, iš anksto visuomenei suteikiant geras galimybes pateikti pastabas, informaciją, analizę arba sprendimų priėmimui svarbias nuomones. Pareiškėjams reikėtų turėti galimybę prašyti administracine arba teismine tvarka išnagrinėti valdžios institucijos veiksmus arba neveikimą jų prašymo atžvilgiu.

(16)  Siekdamos didesnio PRTR naudingumo ir poveikio, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti rengdamos rekomendacijas, skirtas Europos PRTR įgyvendinti, skatindamos visuomenės informuotumą bei tinkamai ir laiku teikdamos techninę pagalbą.

(17)  Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(5).

(18)  Kadangi valstybės narės negali pakankamai pasiekti veiksmo, kurio turi būti imtasi, tikslo, būtent suteikti visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apie aplinką, sukuriant integruotą, suderintą ir visą Bendriją apimančią elektroninę duomenų bazę, kadangi tam, kad visų valstybių narių duomenis būtų galima palyginti, reikia, kad jie būtų labai suderinti, ir kadangi dėl to tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant to tikslo.

(19)  Siekiant supaprastinti ir racionalizuoti ataskaitų reikalavimus, turėtų būti iš dalies pakeista 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų(6) ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės(7).

(20)  Europos PRTR be kita ko siekiama informuoti visuomenę apie svarbias teršalų emisijas, susijusias su veikla, kurią apima Direktyva 96/61/EB. Tai reiškia, kad informuojant visuomenę apie minėtos direktyvos I priede apibrėžtų įrenginių išleidžiamus teršalus taikomas Reglamentas dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro.

(21)  Siekiant sumažinti vienodų pranešimų skaičių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sistema, vadovaujantis PRTR protokolu, pagal galimybes gali būti integruojama į esamus informacijos šaltinius, pvz., su licencijomis arba leidimais dirbti susijusius pranešimo mechanizmus. Pagal PRTR protokolą šio reglamento nuostatos neturi įtakos valstybių narių teisei išlaikyti arba įkurti išsamesnį arba labiau visuomenei prieinamą išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą negu reikalaujama minėtu protokolu.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Objektas

Siekiant įgyvendinti JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas) ir padėti visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, taip pat prisidėti prie aplinkos taršos prevencijos ir mažinimo, šiuo reglamentu Bendrijos mastu įsteigiamas integruotas visuomenei prieinamos elektroninės duomenų bazės formos Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (Europos PRTR) ir nustatomos jo veikimo taisyklės.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

3 straipsnis

Europos PRTR turinys

4 straipsnis

Projektas ir struktūra

1.  Komisija skelbia Europos PRTR, kuriame apibendrinti ir neapibendrinti duomenys pateikiami taip, kad duomenų apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus būtų galima ieškoti ir juos nustatyti pagal:

2.  Europos PRTR suprojektuojamas taip, kad visuomenei būtų kuo lengviau juo naudotis, kad įprastomis darbo sąlygomis informaciją būtų galima nuolat ir lengvai gauti internetu bei kitomis elektroninėmis priemonėmis. Jį projektuojant atsižvelgiama į galimybę ateityje jį išplėsti ir įtraukiami visi pranešti ankstesnių ataskaitinių metų duomenys, palaipsniui iki ne mažiau kaip dešimties praėjusių ataskaitinių metų.

3.  Europos PRTR turi nuorodas į:

5 straipsnis

Operatorių ataskaitos

1.  Kiekvieno objekto, kuriame vykdoma viena ar kelios I priede nurodytos veiklos viršija taikomą ten pat nurodytą pajėgumo ribinę vertę, operatorius kompetentingai institucijai kasmet praneša apie šių teršalų kiekius ir nurodo, ar informacija nustatyta matavimu, apskaičiuota ar įvertinta:

Kiekvieno objekto, kuriame vykdoma viena ar kelios I priede nurodytos veiklos viršija taikomą ten pat nurodytą pajėgumo ribinę vertę, operatorius savo valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia informaciją apie objektą, vadovaujantis III priede pateiktomis nuostatomis, nebent tokią informaciją kompetentinga institucija jau turi.

Jei nurodoma, kad duomenys yra nustatyti matavimu arba apskaičiuoti, pranešamas analizės ir (arba) skaičiavimo metodas.

Išleidžiami teršalai, minimi II priede, pranešami vadovaujantis 1 straipsnio a punktu, turi apimti visus esančius objekto teritorijoje teršalus iš visų šaltinių, įtrauktų I priede.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje minima informacija apima informaciją apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus, kuri nurodoma kaip bendras dėl visų tyčinių, atsitiktinių, įprastinių arba neįprastinių veiksmų išleistas kiekis.

Pateikiant šią informaciją operatorius turi, kai tai įmanoma, nurodyti visus su atsitiktiniais išleidimais susijusius duomenis.

3.  Kiekvieno objekto operatorius, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų pateikimo reikalavimų, tinkamu dažnumu renka duomenis, reikalingus objekto išleidžiamiems ir už objekto vietos ribų perduodamiems teršalams nustatyti.

4.  Rengdamas ataskaitą, atitinkamas operatorius remiasi kokybiškiausia turima informacija, kurią gali sudaryti stebėsenos duomenys, emisijų koeficientai, masės balanso formulės, netiesioginė stebėsena arba kiti skaičiavimai, inžinierių išvados bei kiti metodai, atitinkantys 9 straipsnio 1 dalies nuostatą ir pripažintas tarptautines metodologijas, jei tokių yra.

5.  Kiekvieno atitinkamo objekto operatorius duomenų, kuriais remiantis buvo pranešta informacija, įrašus, skirtus valstybės narės kompetentingoms institucijoms susipažinti, saugo penkerius metus nuo atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos. Šiuose įrašuose taip pat aprašoma duomenims rinkti taikyta metodologija.

6 straipsnis

Į žemę išleidžiami teršalai

Apie atliekas, kurioms objekto vietoje taikomi "apdorojimo žemėje" arba "giluminio įpurškimo" šalinimo būdai, kaip nurodyta Direktyvos 75/442/EEB IIA priede, kaip apie išleidimą į žemę, praneša tik objekto, kuriame atsirado atliekos, operatorius.

7 straipsnis

Valstybių narių ataskaitos

1.  Atsižvelgdamos į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytus reikalavimus, valstybės narės nustato datą, iki kurios operatoriai kompetentingai institucijai pateikia visus 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis ir 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą informaciją.

2.  Valstybės narės visus 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis Komisijai pateikia elektroniniu būdu, III priede pateikta forma ir laikydamosi tokio grafiko:

Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2007 metai.

8 straipsnis

Iš pasklidusių taršos šaltinių išleidžiami teršalai

1.  Komisija, padedant Europos aplinkos agentūrai, įtraukia į Europos PRTR informaciją apie iš pasklidusių taršos šaltinių išleidžiamus teršalus, kai tokia informacija turima ir valstybių narių jau buvo pateikta.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija sisteminama taip, kad vartotojai iš pasklidusių taršos šaltinių išleidžiamų teršalų galėtų ieškoti ir juos nustatyti pagal reikiamą erdvinį išskaidymą, ir ji apima informaciją apie informacijai gauti taikytą metodologiją..

3.  Jei Komisija nustato, kad duomenų apie iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus nėra, ji, remdamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir, kur reikia, vadovaudamasi tarptautiniu mastu patvirtinta metodologija, imasi priemonių inicijuoti ataskaitų apie atitinkamus iš vieno ar kelių pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus pateikimą.

9 straipsnis

Kokybės užtikrinimas ir vertinimas

1.  Kiekvieno objekto, kuriam taikomi 5 straipsnyje išdėstyti ataskaitų pateikimo reikalavimai, operatorius užtikrina jų pranešamos informacijos kokybę.

2.  Kompetentingos institucijos įvertina objektų operatorių pateiktų duomenų kokybę, ypač jų išsamumą, darnumą ir patikimumą.

3.  Komisija, konsultuodamasi su 19 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, koordinuoja kokybės užtikrinimo ir kokybės vertinimo darbą.

4.  Komisija 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali patvirtinti emisijų stebėsenos ir ataskaitų pateikimo gaires. Šios gairės, kur reikia, turi atitikti tarptautiniu mastu patvirtintą metodologiją ir derėti su kitais Bendrijos teisės aktais.

10 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

1.  Komisija, padedama Europos aplinkosaugos agentūros, 7 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais, paskelbdama Europos PRTR internete, padaro jį nemokamai viešai prieinamą.

2.  Jei Europos PRTR esanti informacija nėra visuomenei lengvai prieinama tiesioginėmis elektroninėmis priemonėmis, atitinkama valstybė narė ir Komisija pasirūpina galimybėmis visuomenei prieinamose vietose Europos PRTR naudotis elektroniniu būdu.

11 straipsnis

Konfidencialumas

Jei vadovaudamasi 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką(10) 4 straipsniu valstybė narė laiko informaciją konfidencialia, pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį valstybė narė kiekvienų ataskaitinių metų ataskaitoje atskirai nurodo, kokia kiekvieno konfidencialumo reikalaujančio objekto informacija buvo nepranešta ir kodėl ji buvo nepranešta.

12 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

1.  Komisija visuomenei suteikia išankstines ir veiksmingas galimybes prisidėti prie tolesnio Europos PRTR plėtojimo, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir šio reglamento pakeitimų rengimą.

Visuomenei suteikiama galimybė per pakankamai laiko pateikti atitinkamas pastabas, informaciją, tyrimus arba nuomones.

2.  Komisija tinkamai atsižvelgia į tokį indėlį ir visuomenei praneša jos dalyvavimo rezultatus.

13 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus

Teisė kreiptis į teismus dėl galimybių visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką suteikiama vadovaujantis Direktyvos 2003/4/EB 6 straipsniu, o Bendrijos institucijoms – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001(11) 6, 7 ir 8 straipsniais.

14 straipsnis

Rekomendacijų dokumentas

1.  Komisija kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip keturi mėnesiai prieš pirmųjų ataskaitinių metų pradžia, ir konsultuodamasi su 19 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu parengia rekomendacijų dokumentą, turintį padėti įgyvendinti Europos PRTR.

2.  Rekomendacijų dėl Europos PRTR įgyvendinimo dokumente visų pirma išsamiai aptariama:

15 straipsnis

Informuotumo didinimas

Komisija ir valstybės narės skatina visuomenę labiau informuoti apie Europos PRTR ir užtikrina, kad būtų padedama naudotis Europos PRTR ir suprasti jame esančią informaciją bei naudotis ja.

16 straipsnis

Papildoma valstybių narių pranešama informacija

1.  Valstybės narės pagal 7 straipsnį kas trejus metus kartu su duomenimis pateikia bendrą ataskaitą, pagrįstą trejų paskutinių ataskaitinių metų informacija, informuoja Komisiją apie praktiką ir priemones, kurių buvo imtasi dėl:

2.  Komisija, siekdama palengvinti 1 dalyje minėtą valstybių narių atsiskaitymą, siūlo parengti klausimyną, kuris bus priimtas pagal 19 straipsnio 2 dalyje aprašytą procedūrą.

17 straipsnis

Komisijos nagrinėjimas ir pakeitimų pasiūlymai

Komisija nagrinėja valstybių narių pagal 7 straipsnį pateiktą informaciją ir, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis bei remdamasi turima paskutinių trejų ataskaitinių metų informacija, kas treji metai praėjus šešiems mėnesiams nuo šios informacijos pateikimo internete paskelbia ataskaitą.

Ši ataskaita kartu su Europos PRTR veiklos įvertinimu pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

18 straipsnis

Priedų pakeitimai

19 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).

2.  Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

20 straipsnis

Baudos

Valstybės narės nustato baudų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir sulaikyti nuo pažeidimų. Valstybės narės apie šias nuostatas Komisijai praneša ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo, o apie vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus – nedelsdamos.

21 straipsnis

Direktyvų 91/689/EEB ir 96/61/EB pakeitimai

1.  Direktyvos 91/689/EEB 8 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

2.  Direktyvos 96/61/EB 15 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

VEIKLOS RŪŠYS

(1) Žvaigždutės (*) reiškia, kad pajėgumo ribinė vertė netaikoma (ataskaitų pateikimo reikalavimai taikomi visiems objektams).

(2) Pajėgumo riba, atsižvelgiant į pirmo ataskaitinio laikotarpio rezultatus, bus peržiūrėta vėliausiai iki 2010 m.

II PRIEDAS

TERŠALAI (14)

Išnašos:

(1) Jei nenurodyta kitaip, bet kokio II priede nurodyto teršalo atveju pranešama bendroji teršalo masė, arba, jei teršalas yra medžiagų grupė – bendroji grupės masė.

(2) Brūkšnelis (-) reiškia, kad duomenų pagal atitinkamą kriterijų ir terpę nereikalaujama pranešti.

(3) Bendroji hidrofluorangliavandenilių masė: HFC23, HFC32, HFC41, HFC4310mee, HFC125, HFC134, HFC134a, HFC152a, HFC143, HFC143a, HFC227ea, HFC236fa, HFC245ca, HFC365mfc suma.

(4) Bendroji perfluoro angliavandeniliai masė: CF4, C2F6, C3F8, C4F10, c-C4F8, C5F12, C6F14 suma.

(5) Bendroji Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 I priedo VIII grupėje išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.

(6) Bendra Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 I priedo I ir II grupėse išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.

(7) Bendra Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 I priedo III ir VI grupėse išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.

(8) Visų metalų atveju pranešama bendroji elemento masė visomis cheminėmis formomis, esančiomis išleidžiamuose teršaluose.

(9) Halogeninti organiniai junginiai, kurie gali būti adsorbuoti į aktyvintą anglį, išreikštą chloridu.

(10) Išreikštas I-TEQ.

(11) Duomenys apie atskirus teršalus turi būti pranešami, jei viršijamas ribinis BTEX (suminis benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksilenų kriterijus) kiekis.

(12) Bromuoto difenileterio bendra masė: penta-BDE, octa-BDE ir deca-BDE.

(13) Fenolio ir paprastųjų fenolio pakaitalų bendra masė, išreikšta bendrąja anglimi.

(14) Pateikiant ataskaitas apie išmetamus į atmosferą teršalus matavimu turi būti nustatyti šių policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) duomenys: benzo(a)pireno (50-32-8), benzo(b)fluoranteno (205-99-2), benzo(k)fluoranteno (207-08-9), indeno(1,2,3-cd)pireno (193-39-5) (pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (Nr.) 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančio Direktyvą 79/117/EEB (OL L 229, 2004 6 29, p. 5)).

(15) Junginio, kurio sudėtyje yra tributilo, bendra masė, išreikšta tributilo mase.

(16) Junginio, kurio sudėtyje yra trifeniltino, bendra masė, išreikšta trifeniltino mase.

(17) Ksileno bendra masė (orto-ksilenas, meta-ksilenas, para-ksilenas).

III PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ KOMISIJAI PATEIKIAMŲ DUOMENŲ APIE IŠLEIDŽIAMUS IR PERDUODAMUS TERŠALUS FORMA

(1) Pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(15), 3 straipsnio 1 dalį.

(1) Dar nepaskelbtas OL. (2) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija. (3) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (4) 2000 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas 2000/479/EB dėl Europos išmetamųjų teršalų registro (EPER) įgyvendinimo pagal Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) 15 straipsnį (OL L 192, 2000 7 28, p. 36). (5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (6) OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28). (7) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (8) OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003. (9) OL L 135, 1991 5 30, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003. (10) OL L 41, 2003 2 14, p. 26. (11) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). (12) OL L 332, 2000 12 28, p. 91 (13) OL L 182, 1999 7 16, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003. (14) Informacija apie išleidžiamus teršalus, priklausančius skirtingoms teršalų grupėms, turi būti pateikiama kiekvienai grupei atskirai. (15) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492 - 2004/0163(AVC))

P6_TA(2005)0277 A6-0177/2005

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (KOM(2004)0492 – 2004/0163(AVC)),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 161 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. EP rezoliuciją dėl trečiosios ataskaitos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos(1),

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto tarpinį pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0177/2005),

1.   mano, jog pasiūlymas dėl reglamento visiškai atitinka 2004 m. balandžio 22 d. EP rezoliuciją ir todėl nebepateikia papildomo pritarimo Komisijos pasiūlymams, tačiau vis dėlto, ypač atkreipdamas dėmesį į Taryboje vykstančius debatus, ragina Komisiją ir Tarybą atsižvelgti į toliau pateiktas konkrečias rekomendacijas;

2.   apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo dėl finansinės perspektyvos ir išreiškia susirūpinimą dėl galimų neigiamų atgarsių sanglaudos politikai; tiki, kad dėl neaiškumų, susijusių su struktūrinių politikų finansavimu, gali dar labiau nukentėti piliečių pasitikėjimas Europos projektu;

3.   ragina Europos Vadovų Tarybą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju iki 2005 m. pabaigos priimti sprendimą, užtikrinantį pakankamai laiko Europos regionams ir valstybėms narėms parengti naujas veiksmų programas;

4.   prašo, kad nauju laikotarpiu, darant nuorodą į ekonominę ir socialinę sanglaudą, papildomai būtų daroma nuoroda į teritorinės sanglaudos koncepciją, o šios koncepcijos plėtojimui būtų skirtas ypatingas dėmesys;

5.   nesutinka su bet kokiu esminiu Komisijos pasiūlymo struktūros modifikavimu, o ypač bandymu renacionalizuoti visą ar dalį Sąjungos regioninės politikos (1 antraštinė dalis);

6.   ragina statistinio poveikio regionams skirti 85 procentus visiškos konvergencijos regionams finansavimo laikotarpio pradžioje skiriamų lėšų, kurios iki 2013 m. bus sumažintos iki 60 procentų;

7.   atmeta bet kokį bandymą sumenkinti regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslų svarbą ir patvirtina, kad savo dėmesį sutelkia į prieinamumą, mokslinius tyrimus ir vystymąsi, švietimą ir mokymą, užimtumą ir socialinę integraciją bei informacinę visuomenę; ragina, šie prioritetai būtų tinkamai koordinuojami su kitomis Bendrijos programomis ir politikos sritimis ir ypač su Lisabonos strategija;

8.   ragina išplėsti vadinamųjų natūralaus efekto regionų tinkamumą taip pat teikti prašymus veiksmams pagal konvergencijos tikslą, tačiau atitinkamai nedidinant šiems regionams skirtų Bendrijos lėšų (6 straipsnio 2 dalis);

9.   pabrėžia, kad, siekiant naujo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, yra svarbu turėti trijų sričių struktūrą, apimančią tarptautinį, kaimynystėje esančių valstybių ir tarpregioninį bendradarbiavimą; todėl ragina įtraukti tarpregioninį bendradarbiavimą kaip nepriklausomą šio tikslo komponentą, panašiai kaip dabartinėje INTERREG IIIc programoje;

10.   mano, kad bendras Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui siekti skirtas biudžetas turėtų likti toks pat, bei pabrėžia to tikslo svarbą, o išteklių paskirstymo požiūriu ragina iš esmės pakeisti prioritetus į kaimynines valstybes apimantį bendradarbiavimą (18 straipsnio a punktas);

11.   nepritaria nuostatai įvesti ginčytiną 150 km ribą, pagal kurią nustatomi jūriniai regionai, tinkantys kaimyninių valstybių bendradarbiavimo programoms, ir ragina imtis specialių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas ES teritorijos pakraščiuose esančių regionų dalyvavimas šiose programose; bet kuriuo atveju mano, kad minėto atstumo kriterijaus reikėtų atsisakyti tada, kai susijusių NUTS 3 lygio regionų ribos yra prie tos pačios jūros;

12.   nesutinka su bet kokiu bandymu susilpninti partnerystės principą, kaip numatyta pradiniame pasiūlyme, ypač programų strateginio programavimo ir stebėsenos srityse; ypač ragina išlaikyti tinkamų organų sąrašą (10 straipsnio 1 dalies c punktas);

13.   ragina valstybes nares stiprinti ryšius su regioniniais, vietiniais ir miesto partneriais, kad jų specifinės žinios būtų optimaliai panaudotos tiek ruošiant programas, tiek jas įgyvendinant; be to, siekiant išvengti didelio administracinio darbo, šiame kontekste pritaria maksimaliam įgaliojimų decentralizavimui, (10 straipsnis);

14.   ragina išplėsti vyrų ir moterų lygybės principą, kad būtų užtikrintas nediskriminavimas dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus ar lytinės orientacijos ir ypač kad prieinamumas neįgaliesiems taptų fondų finansavimo sąlyga, kurios laikymasis būtų kontroliuojamas įvairiose fondų įgyvendinimo stadijose (14 straipsnis);

15.   ragina, vertinant fondø veiklà, taip pat atkreipti dëmesá á pasiektà pažangà propaguojant vyrø ir moterø lygybæ, socialinæ integracijà ir kovà su bet kokios formos diskriminacija;

16.   ragina valstybes nares ir Komisiją patvirtinti, kad aplinkos apsauga bei jos būklės gerinimas bus skatinami įvairiose fondų įgyvendinimo pakopose;

17.   ragina kategoriškai atmesti visus bandymus koreguoti pasiūlytą finansinę koncepciją, tiek globalių išteklių, tiek išteklių paskirstymo įvairiems tikslams ir jų sudedamosioms dalims atžvilgiu, ir, nepaisant to, mano, kad Komisijos pasiūlytos sumos dėl išteklių paskirstymo tarp įvairių tikslų sudaro teisingą interesų pusiausvyrą (15–22 straipsniai);

18.   mano, kad sanglaudos politikai skirtos lėšos turi būti ir išleistos šiam tikslui, kadangi daugeliui ES regionų nauju programavimo laikotarpiu labai reikia struktūrinių fondų finansavimo; todėl ragina apsvarstyti galimybę lėšas, neišleistas pritaikius N+2 formulę 1b poskirsnyje, panaudoti regionams, kurie yra pajėgūs jas įsisavinti vadovaujantis veiksmingumo ir sąžiningumo principais;

19.   ragina priimti politinį sprendimą, kuriuo būtų sukuriamos specialios kompensacijos, skirtos regionams arba valstybėms narėms, susiduriančioms su rimtais finansiniais nuostoliais, sukeltais skirtumų, atsiradusių įgyvendinant Komisijos pasiūlymą dėl finansinių išteklių paskirstymo;

20.  Komisijos siūlomą 336,1 milijardų eurų (pagal 2004 m. kainas) sumą, skirtą remti peržiūrėtos sanglaudos politikos trijų prioritetinių sričių įgyvendinimą, laiko minimalia reikalinga suma, užtikrinančia sėkmingą reformą, ir laikosi nuomonės, kad, priėmus būsimą finansinę perspektyvą, Komisija (išbraukta) patvirtins pasiūlyme dėl reglamento nurodytas sumas (išbraukta);

21.   pažymi, kad fondams taikomos Finansinio reglamento nuostatos, ir pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi taikyti skaidrumo ir tinkamo finansų valdymo taisykles;

22.   ragina naudoti aiškias ir išsamias Bendrijos strategines gaires dėl sanglaudos, kurios turi būti patvirtintos laikantis EB Sutarties 161 straipsnyje numatytos procedūros; be to, jeigu nebus įsigaliojusi Sutartis dėl Konstitucijos Europai, kuomet III-223 straipsnis turi būti taikomas kaip numatantis teisinę Europos Parlamento bendro sprendimo procedūrą, ragina pagal tą pačią procedūrą įvykdyti peržiūrą laikotarpio viduryje (23–24 straipsniai);

23.   prašo į 23 straipsnio 3 dalį įtraukti sprendimus dėl transeuropinio transporto tinklo ("TEN-T") (Sprendimas Nr. 884/2004/EB(2) ir Sprendimas Nr. 1692/96/EB(3));

24.   ragina pasiūlyme dėl reglamento nustatyti stipresnį ryšį su Europos darniojo vystymosi strategija (23 straipsnis); atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ragina, kad nacionalinėse strateginėse nuorodų sistemose valstybės narės parodytų, kaip jos ketina finansuoti – iš Bendrijos ar savų išteklių – aplinkos poreikius, ypač Natura 2000 tinklo rėmimą, vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą ir Kioto tikslų siekimą (25 straipsnis);

25.   pakartotinai pabrėžia savo reikalavimą subalansuotai ir tinkamai finansiniu aspektu traktuoti regionus, kurie kenčia nuo sunkių ir nuolatinių gamtinių, klimatinių ar demografinių kliūčių, tokius kaip salos, kalnuotos ir pasienio vietovės bei retai apgyvendinti regionai, ypač labai retai apgyvendintos šiaurinės Sąjungos teritorijos (12 konstatuojamoji dalis); taip pat ragina įtraukti nuorodą į šiuos regionus teminiuose ir teritoriniuose prioritetuose, kurie bus nustatyti nacionalinės strateginės nuorodų sistemos strategijos skirsnyje (25 straipsnis);

26.   ragina naujosioms valstybėms narėms Maltai ir Kiprui, jų buvimo salose ir pakraštyje pagrindu bei vadovaujantis nediskriminavimo principu, suteikti pakankamą finansinę paramą, kad jos galėtų spręsti specifines problemas, su kuriomis jos susiduria būdamos salose Europos Sąjungos pakraštyje;

27.   tvirtai remia Komisijos pasiūlytą specialią 1 100 milijonų eurų priemonę atokiausiems regionams, taip pat galimybę finansuoti veiklos pagalbą, kuri numatyta pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo (KOM(2004)0495) 11 straipsnyje; ragina, kad praktiškai būtų vykdomi EB sutarties 299 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos atokiausi regionai turi būti laikomi išskirtiniais jų prieigos prie struktūrinių fondų atžvilgiu, įskaitant tuos regionus, kurių BVP jau pakilo aukščiau kaip iki 75 procentų Bendrijos vidurkio;

28.   ragina naudoti nacionalinę strateginę nuorodų sistemą, kuri rengiama artimai bendradarbiaujant su 10 straipsnyje nurodytais partneriais ir kuriai turi būti taikomas Komisijos sprendimas, dėl kurio deramasi su partneriais (26 straipsnis);

29.   ragina numatyti galimybę peržiūrėti nacionalinę strateginę nuorodų sistemą (26 straipsnis);

30.   ragina supaprastinti tolesnę strateginę priežiūrą, kad valstybės narės ir Komisiją pranešimus rengtų kas dvejus metus (27 ir 28 straipsniai); atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ragina kas dvejus metus surengti diskusijas strateginiame forume, kuriose dalyvautų Europos Parlamentas, Komisija, Regionų komitetas ir valstybės narės (29 straipsnis);

31.   ragina, remiantis vieno fondo vienai programai požiūriu, nuo 5 iki 10 procentų padidinti dalį, kuria tiek ESF, tiek EKPF gali finansuoti priemones, patenkančias į kito fondo sritį (33 straipsnis); tačiau siūlo Komisijai kai kuriais atvejais patvirtinti tą pačią valdymo instituciją vadovauti daugiau nei vienai intervencijai ir vis tiek taikyti 10 procentų ribą;

32.   ragina, siekdamas pabrėžti urbanistinį aspektą ir ypač tvarų miestų vystymąsi struktūrinių fondų finansuojamose veiksmų programose konvergencijos ir regioninio konkurencingumo bei užimtumo tikslais, ir toliau reikalauti pateikti informaciją dėl požiūrio į miestų problemą, įskaitant pasirinktų miestų zonas ir perdelegavimo procedūras; ragina nustatyti šias procedūras atsižvelgiant į regioninės ir vietinės partnerystės pobūdį; mano, kad finansavimo lygis mažiausiai turi atitikti bent jau galiojančiame reglamente nustatytą miestų zonų finansavimo lygį (36 straipsnis);

33.   ragina, kad trys fondai atsižvelgtų į mažų ir mikroįmonių, ypač amatų įmonių, prioritetus, atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį sanglaudos ir regioniniame vystymesi, ir remti Europos chartijos dėl mažų įmonių, kurią 2000 m. patvirtino Feiros Europos Vadovų Taryba, principų ir veiksmų įgyvendinimą;

34.   mano, kad valstybės narės turėtų konkretizuoti susitarimus dėl nacionalinių strateginių nuorodų sistemų ir veiksmų programų strateginio įvertinimo aplinkosaugos požiūriu ir užtikrinti svarbesnių infrastruktūrinių projektų Poveikio aplinkai įvertinimo atlikimą laiku; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad svarbesni infrastruktūriniai projektai neprieštarautų aplinkos apsaugai ir jos gerinimui (38–40 straipsniai); ragina sustabdyti išmokas projektams, kurie buvo pradėti pažeidžiant ES teisės aktus aplinkos apsaugos srityje;

35.   ragina, dabartines kaimynystės programas keičiant į naujas programas naujų bendradarbiavimo priemonių dėl Sąjungos išorės sienų pagrindu (angl. ENPI ir IPA), turėti nuoseklų požiūrį ir palikti struktūrinių fondų procedūras;

36.   ragina palikti pasiūlymą dėl Bendrijos kokybės ir efektyvumo rezervo, kuris galėtų būti mechanizmu, skirtu atsilyginti už pažangą, įskaitant sanglaudos fondą; tačiau ragina taikyti sąžiningus, objektyvius, skaidrius ir bendrai priimtus kriterijus, kad jis tikrai pasiektų tikslą (48 straipsnis);

37.   ragina strateginėse gairėse ir vertinimo procese, kuris yra būtinas pagal strategines gaires, aiškiai reikalauti ir pripažinti prieinamumo neįgaliesiems asmenims principą ir praktiką;

38.   ragina pageidaujančioms valstybėms narėms suteikti galimybę įsteigti nacionalinį rezervą nenumatytiems atvejams ir rekomenduoja leisti jį lanksčiau panaudoti (49 straipsnis);

39.   atmeta primygtinus siūlymus pakeisti pasiūlytas bendro finansavimo proporcijas (51 straipsnis), tačiau ragina padvigubinti iki 10 procentinių punktų leidžiamą padidinimą vietovėms, turinčioms daugiau nei vieną pasiūlyme numatytą geografinę arba gamtinę kliūtį;; taip pat ragina 10 procentinių punktų padidinti normą miestų teritorijoms (52 straipsnis);

40.   tvirtai remia visas paskatas, skirtas telkti privatų kapitalą ir remti valstybines privačias partnerystes nauju programavimo laikotarpiu (50 straipsnio d punktas ir 54 straipsnis); mano, kad skaičiuoti Bendrijos bendro finansavimo dalį procentais tik nuo deklaruotų viešųjų išlaidų yra svarbi šiame reglamente siūloma supaprastinimo priemonė, kuri geriau užtikrina papildomumo principo taikymą, nepriklausomai nuo to, ar programoje valstybės narės bendro finansavimo dalies viešosios išlaidos galėtų būti iš dalies pakeistos privačiu kapitalu; tuo pačiu metu ragina laikytis lankstumo, kurį suteiktų bendro finansavimo dalies skaičiavimas kiekvienam prioritetui, o ne kiekvienai priemonei (51 ir 76 straipsniai); tačiau pabrėžia, kad skaičiuojant bendro finansavimo dalį negalima iš anksto priešiškai nusiteikti NVO ir kitų ne pelno organizacijų dalyvavimui struktūrinių fondų veikloje;

41.   ypač atkreipia dėmesį, kad visos ES politikos sritys turi būti įpareigotos prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslo įgyvendinimo, taip pat kad prie šio tikslo prisideda ir tarptautinė prekybos politika, ir čia negali būti taikomos jokios išimtys; ragina taip formuoti prekybos politiką, kad būtų vykdoma regioninių sukrėtimų prevencija, ir ypač pažymi, kad įmonių ar gamybos dalių perkėlimas kelia didelę grėsmę regionų plėtrai;

42.   mano, kad Komisijos pasiūlymas nustatyti finansines korekcijas firmoms, kurios perkelia savo veiklą, yra būtina priemonė siekiant nesukelti pavojaus kenčiančių regionų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos konsolidacijai; siūlo sukurti stebėsenos sistemas, kad būtų galima įvertinti bet kokio perkėlimo ekonomines ir socialines sąnaudas ir atitinkamai skirti reikiamas baudas; tuo pat metu ragina priimti visas būtinas teisines priemones, užtikrinančias, kad Bendrijos finansavimą gaunančios įmonės ilgą ir iš anksto nustatytą laiką nebūtų perkeliamos į kitą vietą;

43.   ragina priimti nuostatą, pagal kurią būtų atmestas veiklos, skatinančios žymų darbo vietų skaičiaus sumažėjimą arba uždaryti gamyklas esamose jų veiklos vietose, bendras finansavimas;

44.   ragina įtraukti aukšto lygio projektų valdymo įgūdžių ir kvalifikacijos reikalavimą kaip esminį elementą, užtikrinantį, kad projektai bus baigti laiku ir neviršijant biudžeto (57 straipsnis);

45.   ragina, kad proporcingumo principas būtų veiksmingai taikomas programų planavimui (31-37 straipsniai), vertinimui (45 straipsnis) ir valdymui, stebėsenai ir kontrolei (57-73 straipsniai), atsižvelgiant į programų apimtis; be to, mano, kad visų valstybių narių interesais šiose srityse supaprastinimo principas turi būti taikomas visoms programoms;

46.   pažymi, kad Komisija ir valstybės narės yra bendrai atsakingos už struktūrinius fondus; ragina valstybes nares kasmet pateikti deklaruoti garantijas, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai bus panaudoti įprastu, teisėtu ir skaidriu būdu; Komisija turi aiškiai apibrėžti, ką valstybių narių pranešimų požiūriu reiškia terminas "neįprastas";

47.   ragina išsaugoti proporcinės kontrolės ribas (33 procentai bendro finansavimo ir 250 milijonų eurų kaštai), žemiau kurių Komisija nevykdo patikrinimų, tačiau ragina atsižvelgti į skirtingų fondų specialias charakteristikas (73 straipsnis);

48.   nesutinka su jokiais pasiūlytų pradinio finansavimo sumų keitimais (81 straipsnis);

49.   jokiu būdu nesutinka toliau, t.y. labiau nei svarbesniems projektams pasiūlytas lankstumas, silpninti struktūrinių fondų N+2 taisyklę, kadangi šios taisyklės efektyvumas gerinant efektyvų fondų panaudojimą jau įrodė savo privalumus per dabartinį programavimo laikotarpį (93 straipsnis); tačiau ragina Sanglaudos fondui suteikti daugiau lankstumo;

50.   ragina didinti lankstumą pratęsiant pasiūlytą dviejų mėnesių galutinį terminą valstybėms narėms ginčyti Komisijos finansines korektūras; ragina keisti šį terminą pagal kiekvienos problemos sudėtingumą (100 straipsnis);

51.   prašo Komisijos, bendradarbiaujant su sanglaudos šalimis, rasti sprendimą nekompensuojamojo PVM tinkamumo problemai išspręsti, užtikrinant tiesioginę savivaldos institucijų galimybę naudotis fondų lėšomis;

52.   atmeta bet kokius bandymus įtraukti išlaidas, nesusijusias su investicijomis, pvz., būsto išlaidas, į išlaidų kategoriją, naudojamą Bendrijos bendram finansavimui apskaičiuoti; tačiau mano, kad išlaidos, susijusios su socialinio būsto remontu, kad būtų taupoma energija ir saugoma aplinka, turėtų būti įtrauktos į leistinas išlaidas;

53.   nesutinka su valstybės pagalbos konvergencijos regionams, įskaitant tuos, kuriems galioja statistinis efektas, viršutinės ribos mažinimu; todėl ragina, kad visi regionai, kuriuos apima konvergencijos tikslas, būtų vienodai traktuojami taikant pagalbos taisykles bei patektų į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo sritį; taip pat ragina viršutines pagalbos ribas palaipsniui perorientuoti į vadinamuosius natūralaus efekto regionus; pabrėžia būtinybę, skiriant valstybės pagalbą regionams, kuriems nekeliamas konvergencijos tikslas, palikti teritorinės diferenciacijos kriterijų, ypač atsižvelgiant į teritorines ar geografines kliūtis;

54.   paveda EP Pirmininkui prašyti tolesnės diskusijos su Taryba pagal EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį;

55.   paveda EP Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1000. (2) OL L 167, 2004 4 30, p. 1. (3) OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Sanglaudos fondą (KOM(2004)0494 – 2004/0166(AVC))

P6_TA(2005)0278 A6-0178/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (KOM(2004)0494 – 2004/0166(AVC))(1),

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 161 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. EP rezoliuciją dėl trečiosios ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitos (2),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 8 d. EP rezoliuciją dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų(3) ir ypač į Regioninės plėtros komiteto nuomonę šiuo klausimu bei į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2007–2013 m. finansinės perspektyvos (KOM(2004)0487),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492) – 2004/0163(AVC))(4),

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto tarpinį pranešimą bei į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A6-0178/2005),

1.   ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas:

2.   paveda EP Pirmininkui prašyti tolesnės diskusijos su Taryba pagal EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį ir prireikus, vadovaujantis EP Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsniu, pradėti su Taryba taikinimo procedūrą, numatytą 1975 m. bendroje deklaracijoje;

3.   paveda EP Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar nepaskelbtas OL. (2) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1000. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0224. (4) Dar nepaskelbtas OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo (KOM(2004)0495 – C6-0089/2004 – 2004/0167(COD))

P6_TA(2005)0279 A6-0184/2005

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0495)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 162 straipsnį bei 299 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0089/2004),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 160 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0184/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti savo poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos regioninės plėtros fondo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 162 straipsnio pirmąją pastraipą ir 299 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Sutarties 160 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paskirtis yra padėti ištaisyti pagrindinius Bendrijos regionų pusiausvyros sutrikimus. Todėl ERPF padeda mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir atsiliekančių regionų, įskaitant kaimo ir miesto vietoves, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktas vietoves bei regionus su dideliais ir nuolatiniais gamtiniais ar demografiniais trūkumais, menkai apgyvendintas vietoves, pasienio bei kalnuotas vietoves ir salas, atsilikimo mastą.

(2)  Struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui bendros nuostatos yra išdėstytos Reglamente (EB) Nr. .../2005(5), [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo]. Turi būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšies, kurią ERPF gali finansuoti pagal tame reglamente nustatytus tikslus.

(3)  ERPF turėtų teikti pagalbą pagal bendrąją sanglaudos politikos strategiją, kuri užtikrina didesnį pagalbos orientavimą į Bendrijos prioritetus ir kuria siekiama kovoti su pagrindine regioninių skirtumų priežastimi, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose.

(4)  Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad visuose ERPF ir kitų Struktūrinių fondų įgyvendinimo etapuose, ypač suteikiant teisę jais naudotis, nebūtų diskriminuojama dėl lyties, rasės ar tautybės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

(5)  Reglamentas (EB) Nr. .../2005 nustato, kad išlaidų tinkamumo taisyklės turi būti nustatytos nacionaliniu lygiu, su tam tikromis išimtimis, dėl kurių turi būti nustatytos konkrečios nuostatos. Todėl turėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su ESF.

(6)  Efektyvų ir veiksmingą ERPF remiamo veiksmo įgyvendinimą lemia veiksmingas valdymas ir visų atitinkamų teritorinių, socialinių ekonominių ir aplinkos apsaugos partnerių, ypač tarpregioninės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, bendradarbiavimas ir dalyvavimas visais planavimo etapais: rengiant, įgyvendinant, atliekant tolesnius veiksmus ir įvertinant. Jei reikia, regioninių ir vietiniųvaldíos institucijų bendradarbiavimas bus padidintas tam, kad būtų pasiekti bendri tikslai.

(7)  Techninės pagalbos, numatytos Reglamento (EB) Nr. .../2005 43 ir 44 straipsniuose, rėmuose ERPF gali finansuoti su paruošimu, steb4sena, administracine ir technine pagalba, vertinimu, auditu ir kontrole susijusią veiklą, reikalingą tiek viešojo administravimo institucijoms, tiek ir kitiems susijusiems teritoriniams subjektams, pvz., nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), išrinktų atstovų asociacijoms ir socialinėms – profesinėms bei aplinkos apsaugos organizacijoms.

(8)  Remiantis miestams skirtos Bendrijos iniciatyvos, numatytos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(6), 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir pagal 2 tikslą su sunkumais susiduriantiems priemiesčiams teikiamos paramos įgyvendinimo patirtimi ir privalumais, urbanistinis aspektas turėtų būti stiprinamas, įskaitant investicijų didinimą į darnią miestų plėtrą, visiškai integruojant tos srities priemones į ERPF bendrai finansuojamas veiklos programas. Šiuo aspektu svarbų vaidmenį vaidina vietinės plėtros ir užimtumo skatinimo iniciatyvos ir jų potencialas kurti naujoves.

(9)  Ypač svarbu užtikrinti, kad ERPF skiriama parama ir parama, kurią skiria Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005(7) ir Europos žuvininkystės fondas pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005(8), viena kitą papildytų ir derėtų. Todėl ERPF bendrai finansuojamos programos turėtų remti kaimo ekonomikos įvairinimą, kaimo vietovių kultūros sritį ir turizmo plėtrą, taip pat nuo žvejybos priklausančių vietovių įvairinimą, šalia jų tradicinės veiklos, bei ilgalaikių darbo vietų kūrimą ir padėti šiems regionams tapti patrauklesniems ekonominiu ir socialiniu požiūriu.

(10)  Būtina užtikrinti, kad ERPF finansuojamas veiksmas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), atsižvelgtų į Europos mažųjų įmonių chartiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė Santa Maria de Feira, ir padėtų ją įgyvendinti.

(11)  Pageidautina sukurti paramos, teikiamos pagal konvergencijos tikslą, priemones ir sritis, įvedant naują pagalbos MVĮ mechanizmą ir naują požiūrį į regioninę plėtrą, leidžiant MVĮ visiškai nemokamai naudotis mokslinių tyrimų, finansuojamų vien tik iš valstybės lėšų, rezultatais.

(12)  Be to, ERPF operacijas reikia glaudžiau koordinuoti su Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programa (2007–2013 m.)(9).

(13)  Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atokiausiems regionams, t. y. išimties tvarka turėtų būti išplėsta ERPF veiklos sritis, įtraukiant veiklos paramos, susijusios su papildomų išlaidų tam tikruose sektoriuose kompensavimu, finansavimą. Šios išlaidos atsiranda dėl atokiausių regionų ypatingos socialinės ir ekonominės struktūrinės padėties, sunkinamos jų atokumo, izoliuotumo, mažo dydžio, nepalankios topografijos ir klimato bei ekonominės priklausomybės nuo nedidelio produktų skaičiaus, veiksnių, kurių nuolatinumas ir derinys stipriai veikia minėtų regionų vystymąsi ir prieigą prie vidaus rinkos, laikantis Sutarties 299 straipsnio 2 dalies.

(14)  ERPF turėtų spręsti problemas, susijusias su Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 6 protokole minimų kaimyninių sričių, kuriose itin mažas gyventojų tankumas, prieinamumu ir jų nutolimu nuo didelių rinkų. ERPF taip pat turėtų spręsti konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria salos, kalnuotos vietovės, pasienio regionai ir retai apgyvendintos vietovės, kurių geografinė padėtis lėtina jų vystymąsi, siekiant paremti savarankišką ir darnią plėtrą šiuose regionuose.

(15)  Transeuropinių tinklų (TET) srityje ERPF turėtų gerinti ryšius su naujomis valstybėmis narėmis, ypač siekdama stiprinti ekonominius ryšius su šiomis šalimis.

(16)  ERPF turėtų užtikrinti sinergiją su Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo pagalba. Jis taip pat užtikrina papildomumą ir atitikimą kitoms Bendrijos politikoms.

(17)  Būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl veiklos programų, vykdomų siekiant "Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo" programavimo, valdymo, stebėsenos ir kontrolės ir sukurti nuoseklų ryšį, papildantį kitas Bendrijos politikos kryptis, įskaitant "platesnės kaimynystės" politiką.

(18)  Būtina remti tarpvalstybinį ir nacionalinį bendradarbiavimą su Bendrijos kaimyninėmis valstybėmis tais atvejais, kai reikia užtikrinti, kad valstybių narių regionams, kurie ribojasi su trečiosiomis šalimis, būtų suteikta veiksminga pagalba jų vystymuisi. Atitinkamiems Europos Sąjungos pasienio regionams taip pat būtina užtikrinti sąlygas ir teises, ne blogesnes už tas, kurios buvo iki šiol arba kokias turi prie vidinių ES sienų esantys regionai. Atitinkamai yra tikslinga leisti išimties tvarka finansuoti per ERPF projektus, vykdomus trečiųjų šalių teritorijoje, jei jie yra naudingi tarpvalstybiniam bendradarbiavimui su Bendrijos regionais. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamai pasvertą finansinių išteklių paskirstymą tarp Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo transnacionalinių ir tarpvalstybinių krypčių. Tarpvalstybinė kryptis reikalauja ypatingo dėmesio, kadangi Sąjungos sienos žymiai pailgėjo, o daugelis atsiliekančių regionų yra pasienio regionai.

(19)  Turėtų būti panaikintas 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1783/1999 dėl Europos regioninės plėtros fondo(10),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) uždavinius, jo pagalbos taikymo sritį, siekiant "konvergencijos", "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" bei "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslus, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. .../2005, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 3 straipsnyje, ir išlaidų rūšis, kurios atitinka pagalbos reikalavimus.

Jis nustato konkrečias nuostatas dėl miesto ir kaimo vietovėms, nuo žvejybos priklausančioms vietovėms, atokiausiems regionams, salų regionams, pasienio regionams, vietovėms su rimtomis nuolatinėmis gamtinėmis, demografinėmis kliūtimis ir kalnuotiems regionams taikomo režimo.

Jis taip pat nustato konkrečias nuostatas dėl "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslo, ypač nuostatas, susijusias su programavimu, įgyvendinimu, valdymu, monitoringu ir kontrole.

2 straipsnis

Paskirtis

ERPF padeda finansuoti pagalbą, skirtą sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą atsižvelgiant į Europos Sąjungos darnios plėtros strategiją, spręsdamas ir naikindamas svarbiausias priežastis, sukeliančias išsivystymo skirtumus tarp regionų ir jų viduje ir remdamas regionų ekonomikos struktūrų plėtojimą bei reguliavimą, įskaitant nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarką.

3 straipsnis

Pagalbos taikymo sritis

1.  ERPF savo pagalbą skiria nedideliam skaičiui teminių prioritetų. Veiksmų, kurie bus finansuojami pagal kiekvieną prioritetą, rūšis ir įvairovė atspindi skirtingą "konvergencijos", "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" ir "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslų, nustatytų 5, 6, 7 straipsniuose, pobūdį.

2.  ERPF padeda finansuoti:

4 straipsnis

Subalansuota ir darni regioninė plėtra

Regioninė plėtra reiškia darnaus gyvenimo ir darbo sąlygų išlaikymą, plėtrą ir, jei reikia, performavimą regionuose.

5 straipsnis

Konvergencija

Pagal "konvergencijos" tikslą ERPF pagalba daugiausia skirta remti tvarų integruotą regionų, vietos, miesto ir kaimo ekonominį ir socialinį vystymąsi, mobilizuojant ir stiprinant vidaus pajėgumus per programas, skirtas modernizuoti ir įvairinti regionų ir vietines ekonomines, administracines ir socialines struktūras, bei kurti tolydų užimtumą pirmiausia šiose srityse:

1)  Teritorinės naujovės, be kita ko, skirtos padidinti regioninių ir vietinių institucinių, socialinių ir ekonominių subjektų potencialą ir modernizuoti bendrąsias vyriausybines įstaigas, plėtros agentūras ir finansų įstaigas;

2)  Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP), naujovės ir verslumas, įskaitant regionų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumų stiprinimą bei jų integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę siekiant sumažinti technologinį atotrūkį tarp regionų.

Pagalba MTTP MVĮ ir technologijų perdavimui. Ypač MVĮ ir universitetų, NVO bei mokslinių tyrimų ir technologijų centrų ryšių stiprinimas, verslo tinklų, privačios ir viešosios partnerystės stiprinimas ir grupių plėtojimas, pagalba teikiant verslo ir technologijų paslaugas MVĮ grupėms ir mikroįmonėms, MVĮ ir mikroįmonių verslumo ir naujovių finansavimo taikant naujas finansines priemones skatinimas.

Parama įprastoms regioninės plėtros priemonėms, pvz., tikslinė parama įmonių įkūrimui, bendroms investicijoms ne vien į MVĮ, taip pat ekonominės infrastruktūros kūrimas ir plėtra. Ypatingas pastangas reikėtų dėti siekiant padidinti MVĮ, mikroįmonių ir amatų įmonių organizacijų kompetenciją, gebėjimą imtis veiklos ir atstovauti.

Mokslinių tyrimų, finansuojamų vien iš valstybinių lėšų per EB biudžetą ar nacionalinius mokslinių tyrimų institutus, dar nepatentuoti rezultatai gali būti teikiami MVĮ visiškai nemokamai, jeigu tokie moksliniai tyrimai tiesiogiai transformuojami į naują pramoninę prekę. Siekiant remti keitimąsi žiniomis nesant būtinybės vystyti naujas kompetencijas, regioninių ar nacionalinių "žinių čekių" taikymas turėtų būti prieinamas kaip bendrasis instrumentas.

3)  Informacinė visuomenė, įskaitant vietos turinio, paslaugų ir programų kūrimą, geresnių sąlygų naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis sudarymas ir tų paslaugų plėtojimas, pagalba ir paslaugos MVĮ, kad jos galėtų perimti informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir veiksmingai jomis naudotis arba naudoti naujas idėjas.

4)  Vietinės užimtumo ir plėtros iniciatyvos: parama struktūroms, teikiančioms kaimynystės paslaugas, kuriomis siekiama sukurti naujas darbo vietas, tačiau neįtraukiant priemonių, finansuojamų iš Europos socialinio fondo.

5)  Vyrų ir moterų lygybės skatinimas, įskaitant paramą įmonių kūrimui, specialių verslininkėms skirtų priemonių, palengvinančių ekonominį naujų idėjų įgyvendinimą universitetų ir esamų įmonių rėmimas kuriant naujas įmones, infrastruktūrų ir paslaugų, sudarančių sąlygas suderinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą, skatinimas.

6)   Aplinka, įskaitant investicijas, susijusias su atliekų tvarkymu, vandens ūkio valdymu ir kokybe, įskaitant vandens tiekimo saugumą, įgyvendinant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(11), miestų nuotėkų valymu ir oro kokybe, integruota taršos prevencija ir kontrole, užterštų atliekų sąvartynų panaikinimu ir užterštų vietų ir žemės atgaivinimu, biologinės įvairovės skatinimu ir gamtos apsauga, infrastruktūros plėtros skatinimu siekiant Natura 2000 tikslų, pagalba MVĮ, skirta skatinti tvarios gamybos metodus, tuo tikslu diegiant rentabilias aplinkos valdymo sistemas ir perimant bei naudojant taršos prevencijos technologijas.

7)  Pertvarkymas, įskaitant užterštų atliekų sąvartynus, kariniams tikslams naudotų vietovių atgaivinimą ir jų grąžinimą civiliniam naudojimui, renatūralizavimą ar apželdinimą, kovinių medžiagų likvidavimą, kareivinių pastatų ir teritorijos rekonstravimą ir modernizavimą, siekiant atgimimo ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse bei susijusiuose mikrorajonuose, ypač paramą MVĮ šiais aspektais.

8)  Rizikos prevencija, įskaitant gamtinių ir technologinių pavojų prevencijos ir jų sprendimo planų rengimą ir įgyvendinimą.

9)   Turizmas ir kultūra, įskaitant gamtos turtų ir kultūros vertybių, kurios gali padėti plėtoti tvarų turizmą, rėmimas, materialiojo ir kultūros paveldo apsauga ir stiprinimas remiant ūkio plėtrą, pagalba, skirta pagerinti turizmo paslaugų teikimą, teikiant naujas geresnės kokybės paslaugas ir palengvinti perėjimą prie naujų, tvaresnių turizmo modelių.

10)  Krizių ištiktų miestų ir priemiesčių ekonominis ir socialinis atgaivinimas: visapusiškos planai tvariam krizių ištiktų miesto vietovių, vidutinio dydžio ir mažų miestų − administracinių centrų ir priemiesčių vystymui, miestų ir apylinkių ryšių, susijusių su bendros ekonominės svarbos funkcijomis, atgaivinimas.

11)  Transporto investicijos, įskaitant TET, didžiuosius Europos techninius ir logistinius projektus, kelių statybą ir atnaujinimą ne TET-T pagrindu, svarbiausia atsižvelgiant į poreikį sudaryti susisiekimą su salomis, kaimo vietovėmis, su jūra nesiribojančia sausuma ir kitaip nutolusiais regionais bei tarp šių ir Bendrijos centrinių regionų, ir integruotas visą miestą apimančias strategijas aplinką tausojančiam miesto transportui užtikrinti, kurios padeda sudaryti geresnes sąlygas naudotis keleivių ir krovinių vežimo paslaugomis bei gerina jų kokybę, padeda pasiekti labiau subalansuotą transporto rūšių pasiskirstymą, skatina intermodalines sistemas ir mažina poveikį aplinkai ir avarijų keliuose skaičių.

12)  Energija, įskaitant TET, kurie padeda užtikrinti didesnį tiekimo saugumą ir kokybę, išsaugoti darbo vietas, kurti vidaus rinką ir integruoti aplinkos aspektus, didinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimą.

13)  Investicijos, ypač į jaunų žmonių ir moterų švietimą, profesinį mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kurios padeda didinti gyvenimo patrauklumą ir kokybę regionuose, atnaujinti gamybos sistemas, pagerinti įgūdžius ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymą, netgi taikant naująsias technologijas.

14)  Sveikata, įskaitant investicijas, skirtas plėtoti ir gerinti sveikatos paslaugų teikimą, ligų prevencija ir didesnės galimybės pasinaudoti medicinos paslaugomis, kurios padeda užtikrinti geresnę regioninę plėtrą ir gyvenimo kokybę regionuose.

15)  Tiesioginė pagalba investicijoms į MVĮ, padedanti sukurti ir išlaikyti darbo vietas.

16)  Visuomenės saugumas siekiant palengvinti teritorinę ekonominę veiklą investuojant į technologijas bei informaciją ir informacinės kampanijos, skirtos užkirsti kelią nusikaltėliams įsiskverbti į ekonomiką ir propaguoti teisėtumo kultūrą.

17)  Struktūrizacijos, institucinio pajėgumo bei MVĮ, mikroįmonių ir amatų įmonių organizacijų ir tarpininkavimo rūmų atstovavimo stiprinimas.

18)  Tiesioginė pagalba investicijoms, ypatingą dėmesį skiriant aukštos kokybės švariosioms technologijoms, siekiant restruktūrizuoti sunkiąją pramonę tuose regionuose, kur palyginti neseniai buvo pereita prie rinkos ekonomikos.

6 straipsnis

Regionų konkurencingumas ir užimtumas ir socialinė integracija

Pagal "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" tikslą ERPF pagalba, atsižvelgiant į Septintosios pagrindų programos tikslus ir tvaraus regioninio ir ekonominio vystymosi strategijas, daugiausia skiriama šioms vietovėms, pasiliekant lankstumo galimybę dėl pereinamojo laikotarpio regionų:

1)   naujovės ir žinių ekonomika, kurių siekiama teikiant pagalbą regionų naujovių strategijų, didinančių regionų naujovių sistemų, kurios leistų sumažinti technologinį atotrūkį, efektyvumą, kūrimui ir įgyvendinimui, atsižvelgiant į vietinius poreikius, o būtent reikia:

2)   aplinka ir rizikos prevencija, o būtent reikia:

3)   galimybė ne pagrindiniuose miestuose naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis transporto ir telekomunikacijų paslaugomis, būtent:

7 straipsnis

Europos teritorinis bendradarbiavimas

Pagal "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslą ERPF pagalba daugiausia skiriama:

1)   pasienio ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos veiklos plėtra įgyvendinant bendras tvaraus regioninio vystymosi strategijas, ir visų pirma:

Be to, ERPF gali padėti skatinti tarpvalstybinių darbo rinkų integraciją, vietos užimtumo iniciatyvas, vienodas galimybes, mokymą ir socialinę integraciją, keitimąsi žmogiškaisiais ištekliais ir MTTP priemonėmis.

2)   nacionaliniam bendradarbiavimui, įskaitant dvišalį ar daugiašalį jūrinių regionų bendradarbiavimą, kurti ir plėtoti pagal "platesnės kaimynystės veiksmų planą", finansuojant integruotą teritorijų vystymąsi skatinančius tinklus ir veiksmus, ypač laikantis šių prioritetų:

d)   mokslinių ir technologinių tinklų, susijusių su transnacionalinių regionų subalansuoto vystymosi klausimais, kūrimas ir technologinio atotrūkio mažinimas, įskaitant tarpuniversitetinių tinklų kūrimą taip juos efektyviai integruojant į Europos mokslinių tyrimų erdvę, ryšių kūrimą, siekiant įvertinti, kaip MTTP įstaigos ir tarptautiniai MTTP centrai keičiasi mokslo žiniomis ir technologijomis, transnacionalinių MTTP išteklių dalybos konsorciumų plėtojimą, technologijų perdavimo institucijų giminiavimąsi, bendrų finansinės inžinerijos priemonių, skirtų MTTP remti mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kūrimą;

3)   regionų bendradarbiavimo vystymo ir regionų politikos efektyvumo stiprinimas skatinant jungimąsį į tinklus ir keitimąsį patirtimi bei projektų plėtra tarp vietos valdžios institucijų, pagrindinį dėmesį skiriant dalykams, kurie minimi 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose, įskaitant visos Bendrijos bendradarbiavimo tinklų kūrimo programas ir veiksmus, tokius kaip tyrimai, duomenų surinkimas ir Bendrijos plėtros tendencijų stebėjimas ir analizė.

Tinklų kūrimo projektai koordinuojami sukuriant vieną bendrą ES erdvę.

Turi būti atliekamas jau esančių tinklų, tokių kaip ESPON, URBACT ir INTERACT, tarpinis įvertinimas.

8 straipsnis

Išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės

Toliau išvardytoms išlaidoms padengti negali būti skiriama ERPF pagalba:

a)  PVM;

II SKYRIUS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL POŽIŪRIO Į TAM TIKRUS TERITORINIUS ASPEKTUS

9 straipsnis

Urbanistinis aspektas

1.  Jeigu veiksmas yra susijęs su darniu miesto vystymu, apie kurį kalbama Reglamento (EB) Nr. .../2005 25 straipsnio 4 dalies a punkte ir 36 straipsnio 4 dalies b punkte, ERPF palaiko į dalyvavimą nukreiptų integruotų strategijų vystymą siekiant stiprinti darnų augimą ir išspręsti gausybę ekonominių, aplinkos apsaugos ir socialinių problemų miestų vietovėse bei pašalinti architektūrines kliūtis.

Tai turėtų padėti pagerinti miestų aplinką, iš naujo paruošiant naudojimui užterštus žemės sklypus ir saugant bei plėtojant istorinį ir kultūros paveldą, vystyti kultūros paslaugas numatant tinkamas priemones skatinti naujovių diegimą ir žiniomis pagrįstą ekonomiką, verslumą, vietinį įdarbinimą, aplinkos puoselėjimą ir vietos gyvenimo būdo tobulinimą, o taip pat sukurti paslaugas piliečiams, atsižvelgiant į besikeičiančias demografines struktūras ir darnų mobilumą.

2.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. .../2005 33 straipsnio 2 dalies, ERPF finansavimo dalis, skirta priemonėms pagal "regionų konkurencingumo, užimtumo užimtumo ir socialinės integracijos" tikslą, kurias reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. .../2005 [dėl Europos socialinio fondo] sudaro atitinkamo prioriteto 20 proc.

10 straipsnis

Kaimo vietovės ir nuo žvejybos priklausančios vietovės

Valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos užtikrina, kad priemonės, kurias pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 bendrai finansuoja Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas (EŽŪKPF), bei veiksmai, kuriuos pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 bendrai finansuoja Europos žuvininkystės fondas (EŽF) ir programos, kurias bendrai finansuoja ERPF, papildytų vienos kitas ir derėtų.

Valstybės narės ir regionai, vykdydami Reglamento (EB) Nr. …/2005 36 straipsnyje numatytas veiksmų programas ir nepažeisdami to reglamento 25 straipsnio 4 dalies c punkte numatytų koordinavimo priemonių, užtikrina EŽŪKPF ir EŽF bendrai finansuojamų veiksmų bei ERPF bendrai finansuojamų veiksmų papildomumą ir suderinamumą. Šiuo tikslu 1, 3 ir 5 punktuose numatytiems veiksmams valstybės narės, regionai ir atitinkami partneriai, rengdami veiklos programas, apibrėžia aiškius kriterijus, kurie leistų atskirti, kuriuos kaimo vietovėms skirtus veiksmus turi pagal šį straipsnį finansuoti ERPF arba pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 49 straipsnio 1 dalies a, b ir i punktus – EŽŪKPF, arba kuriuos veiksmus, skirtus nuo žvejybos priklausančioms vietovėms, turi pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 straipsnį finansuoti EŽF. Be to, turėtų būti numatyti in itinere ir ex post patikrinimai papildomumo ir suderinamumo veiksniams stebėti.

11 straipsnis

Vietovės su gamtinėmis kliūtimis

ERPF bendrai finansuojamose regioninėse programose, skirtose Reglamento (EB) Nr. .../2005 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms vietovėms su gamtinėmis kliūtimis, ypatingas dėmesys skiriamas konkrečioms tų vietovių problemoms.

Nepažeisdamas 3 ir 5 straipsnių, ERPF pirmiausia padeda finansuoti investicijas, skirtas prieinamumui visais lygmenimis pagerinti, ne tik su kultūros paveldu susijusioms visoms darnios ekonominės veiklos rūšims, bet ir su naujovėmis bei naujosiomis ypač regiono poreikius atitinkančiomis technologijomis susijusioms ekonominės veiklos rūšims skatinti ir plėtoti, skatinti tausojantį gamtos išteklių naudojimą ir turizmo sektorių bei užkirsti kelią gyventojų mažejimui.

12 straipsnis

Atokiausi regionai

III SKYRIUS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL

"EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO" TIKSLO

1 SKIRSNIS

VEIKLOS PROGRAMOS

13 straipsnis

Turinys

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas bus taikomas visiems regionams (NUTS III), esantiems sausumos vidaus ir išorės pasienyje bei tam tikruose kaimyniniuose jūros pasieniuose, taip pat kai kuriems NUTS III lygio Bendrijos regionams, esantiems jūros pasienyje, kurie, taikant tarpvalstybinio bendradarbiavimo kriterijus pagal lanksčiai suformuluotą taisyklę, nutolę vienas nuo kito 150 km atstumu.

Valstybės narės užtikrina, kad regionų valdžios institucijos dalyvautų planuojant pasienio ir transnacionalines bendradarbiavimo operacijas ir atliekant tolesnius su jomis susijusius veiksmus.

2 SKIRSNIS

TAM TIKRŲ REIKALAVIMŲ ATITIKIMAS

14 straipsnis

Išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės

Nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. .../2005 55 straipsnio, Komisija, gavusi valstybės narės prašymą, gali pasiūlyti tam tikrų kategorijų išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisykles, pakeičiančias nacionalines taisykles, kiekvienu atveju nustatydama galutinį tokių taisyklių sudarymo terminą, prieš pradedant įgyvendinti į jų taikymo sritį patenkančius projektus. Šios Bendrijos išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės priimamos Komisijos reglamentu, laikantis Reglamento (EB) Nr. .../2005 104 straipsnio 3 dalies nuostatų.

3 SKIRSNIS

VALDYMAS, MONITORINGAS IR KONTROLĖ

15 straipsnis

Institucijų skyrimas

1.  Veiklos programoje dalyvaujančios valstybės narės paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją, vieną tvirtinimo instituciją ir vieną audito instituciją vadovaujančiosios institucijos valstybėje narėje. Tvirtinimo institucija gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir paprastai atlieka mokėjimus pagrindiniam pagalbos gavėjui.

Valstybės narės įsteigia jungtinį techninį sekretoriatą, kuris funkcijų požiūriu veikia vadovaujančioje institucijoje. Jis padeda vadovaujančiajai institucijai ir priežiūros komitetui atlikti savo atitinkamas pareigas.

2.  Veiklos programos audito institucijai atlikti savo pareigas, numatytas Reglamento (EB) Nr. .../2005 61 straipsnyje, padeda grupė auditorių. Šią grupę sudaro veiklos programoje dalyvaujančios valstybės narės. Ją sudaro audito institucijos atstovas, kurį skiria kiekviena veiklos programoje dalyvaujanti valstybė narė. Kiekviena auditorių grupė sudaroma vėliausiai per tris mėnesius nuo veiklos programą patvirtinančio sprendimo. Ji parengia savo darbo tvarkos taisykles. Jai pirmininkauja veiklos programos audito institucija.

Auditorių grupė patvirtina veiklos programos audito institucijos baigiamąją ataskaitą, minimą Reglamento (EB) Nr. .../2005 70 straipsnyje.

3.  Kiekviena šalis narė, dalyvaujanti veiklos programoje privalo skirti savo atstovus į monitoringo komitetą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. .../2005 64 straipsnyje ir stengiasi užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujamos suinteresuotos regiono ir vietos valdžios institucijos.

4.  Valstybės narės šias užduotis vykdo pagal su Komisija suderintą tvarkaraštį siekiant išvengti nereikalingo delsimo nustatant ir įgyvendinant operatyvinę programą.

5.  Valdančiosios institucijos, prižiūrint valstybėms narėms, reguliariai ir tinkamai skelbia ataskaitą apie veiksmus, finansuojamus iš Bendrijos lėšų, ir apie gaunamus asignavimus, išdėstytus pagal tinkamumo kriterijus.

16 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

Vadovaujančioji institucija atlieka Reglamento (EB) Nr. .../2005 59 straipsnyje numatytas užduotis, išskyrus užduotis, susijusias su operacijų ir išlaidų reguliarumu, atsižvelgiant į nacionalines ir Bendrijos taisykles. Šiuo atžvilgiu jo pareiga tėra tikrinti, kad kiekvieno operacijoje dalyvaujančio pagalbos gavėjo išlaidas patvirtintų kvalifikuotas auditorius.

17 straipsnis

Kontrolės sistema

Kad patvirtintų 22 straipsnyje numatytas išlaidas, kiekviena valstybė narė sukuria audito sistemą, leidžiančią, pristačius bendrai finansuojamus produktus ir suteikus bendrai finansuojamas paslaugas, patikrinti, ar išlaidos, deklaruotos jos teritorijoje atliktoms operacijoms arba operacijų dalims, yra pagrįstos ir ar šios išlaidos arba susijusios operacijos arba tų operacijų dalis atitinka Bendrijos ir nacionalines taisykles. Jeigu, pristačius bendrai finansuojamus produktus arba suteikus bendrai finansuojamas paslaugas, galima patikrinti tik visą operaciją, tokį patikrinimą atlieka pagrindinio pagalbos gavėjo auditorius arba vadovaujančioji institucija.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kvalifikuotas auditorius patvirtintų išlaidas per du mėnesius.

18 straipsnis

Finansų valdymas

1.  ERPF įnašas mokamas į vieną sąskaitą; mokėti į nacionalines tarpines sąskaitas nereikia.

2.  Nepažeisdama valstybių narių atsakomybės už netikslumų nustatymą ir taisymą bei už neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimą, tvirtinimo institucija išieško iš pagrindinio pagalbos gavėjo visas sumas, kurios buvo sumokėtos dėl netikslumų. Pagalbos gavėjai grąžina pagrindiniam pagalbos gavėjui per klaidą sumokėtas sumas pagal tarpusavio susitarimą.

Jeigu pagrindiniam pagalbos gavėjui pagalbos gavėjai sumų negrąžina, valstybės narės, kurios teritorijoje veikia tas pagalbos gavėjas, kompensuoja tvirtinimo institucijai per klaidą tam pagalbos gavėjui sumokėtą sumą.

19 straipsnis

Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupė

Valstybės narės, dalyvaujančios veiklos programoje pagal "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslą, gali pasinaudoti teisine bendradarbiavimo priemone, sukurta pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005, ir padaryti ją atsakinga už veiklos programos valdymą, pavedant jai atlikti vadovaujančiosios institucijos ir jungtinio techninio sekretoriato pareigas. Šioje situacijoje kiekviena valstybė narė ir toliau prisiima finansinę atsakomybę.

4 SKIRSNIS

OPERACIJOS

20 straipsnis

Operacijų atranka

1.  Operacijos, atrinktos veiklos programoms, skirtoms 7 straipsnio 1 dalyje minimai tarpvalstybinei ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos veiklai plėtoti, ir veiklos programoms, skirtoms 7 straipsnio 2 dalyje minimam nacionaliniam bendradarbiavimui kurti ir plėtoti, apima pagalbos gavėjus iš mažiausiai dviejų valstybių, kurie kiekvienoje operacijoje bendradarbiauja bent dviem iš toliau nurodytų būdų: bendras kūrimas, bendras įgyvendinimas, bendras aprūpinimas personalu ir bendras finansavimas.

Tačiau operacijos, atrinktos veiklos programoms, kurios skirtos nacionaliniam bendradarbiavimui kurti ir plėtoti, gali būti įgyvendinamos vienoje valstybėje narėje, jei jas pateikė institucijos, priklausančios bent dviem valstybėms narėms.

2.  Operacijos, atrinktos veiklos programoms, susijusioms su regionų bendradarbiavimu ir bendradarbiavimo tinklais ir keitimusi patirtimi, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje, apima bent tris pagalbos gavėjus iš mažiausiai trijų regionų, esančių mažiausiai dviejose valstybėse narėse, kurie kiekvienoje operacijoje bendradarbiauja šiais būdais: bendras kūrimas, bendras įgyvendinimas, bendras aprūpinimas personalu ir bendras finansavimas.

3.  Be Reglamento (EB) Nr. .../2005 64 straipsnyje minimų užduočių monitoringo komitetas dar atsako už operacijų atranką.

21 straipsnis

Pagrindinio partnerio atsakomybė

1.  Kiekvienoje operacijoje skiriamas pagrindinis pagalbos gavėjas. Pagrindinis pagalbos gavėjas prisiima šiuos įsipareigojimus:

2.  Vadovaujančioji institucija, susitarusi su pagrindiniu pagalbos gavėju, nustato kiekvienos operacijos įgyvendinimo priemones.

22 straipsnis

Išlaidų tvirtinimas

Kiekvieno operacijoje dalyvaujančio pagalbos gavėjo deklaruotą išlaidų teisėtumą ir reguliarumą pagal 15 straipsnio 2 dalį patvirtina nepriklausomi ir kvalifikuoti auditoriai. Kiekvienas operacijoje dalyvaujantis pagalbos gavėjas prisiima atsakomybę, jei jo deklaruotose išlaidose nustatomi netikslumai

23 straipsnis

Specialios sąlygos, reglamentuojančios operacijų vietą

1.  Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis deramai pagrįstais atvejais NUTS III lygio vietovėms, esančioms šalia Reglamento (EB) Nr. .../2005 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų vietovių, gali būti skirtas finansavimas, siekiantis iki 20 proc. atitinkamos veiklos programos biudžeto.

2.  Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis, deramai pagrįstais atvejais operacijoms, kuriose dalyvauja ne tos vietovės partneriai, gali būti skirtas finansavimas, siekiantis iki 20 proc. atitinkamos veiklos programos biudžeto.

3.  Tarpvalstybinio ir nacionalinio bendradarbiavimo sąlygomis ERPF gali finansuoti išlaidas, patirtas įgyvendinant operacijas arba jų dalis Europos bendrijai nepriklausančių valstybių teritorijoje, iki 10 proc. savo įnašo veiklos programai sumos, jei jos yra naudingos Bendrijos regionams.

Valstybės narės užtikrina šių išlaidų teisėtumą ir reguliarumą.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi įtakos priemonių, kurias Taryba arba Komisija yra patvirtinusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999, taikomą iki šio reglamento įsigaliojimo, tolesniam įgyvendinimui ar taisymui, įskaitant visišką arba dalinį panaikinimą.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 pateiktos paraiškos ir toliau galioja.

25 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1783/1999 yra panaikinamas nuo ....

Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

26 straipsnis

Persvarstymo straipsnis

Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba persvarstys šį reglamentą iki 2013 m. gruodžio 31 d.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta OL. (2) OL C […], […], p. […]. (3) OL C […], […], p. […]. (4) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija. (5) OL L […], […], p. […]. (6) OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 173/2005 (OL L 29, 2005 2 2, p. 3). (7) OL L .... (8) OL L .... (9) KOM(2005)119 galutinis. (10) OL L 213, 1999 8 13, p. 1. (11) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1). (12) OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos pasienio bendradarbiavimo grupės (EPBG) įkūrimo (KOM(2004)0496 – C6-0091/2004 – 2004/0168(COD))

P6_TA(2005)0280 A6-0206/2005

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0496)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnio 3 pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0091/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0206/2005),

1.  Pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   prašo Komisijos dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) įkūrimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 159 straipsnio trečiąją pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamasi sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Sutarties 159 straipsnio trečioji pastraipa numato, kad reikia imtis konkrečių veiksmų, nesusijusių su šio straipsnio pirmojoje pastraipoje minimais fondais, kad būtų įgyvendintas sutarties tikslas plėtoti ekonominę ir socialinę sanglaudą. Vykstant visokeriopai darniai Bendrijos plėtrai ir stiprinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą turėtų būti didinamas valstybių teritorinis bendradarbiavimas. Šiuo tikslu turėtų būti imtasi reikiamų priemonių sąlygoms, kuriomis vyksta toks teritorinis bendradarbiavimas, pagerinti.

(2)  Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės ir regioninės bei vietinės valdžios institucijos vykdydamos ir koordinuodamos bendradarbiavimo veiksmus pasienyje, tarpvalstybinio bendradarbiavimo bei tarpregioninio bendradarbiavimo veiksmus susidūrė su rimtais sunkumais dėl skirtingų nacionalinės teisės nuostatų ir procedūrų taikymo, turi būti Bendrijos lygmeniu imtasi atitinkamų priemonių minėtiems sunkumams išspręsti.

(3)  Ypač atsižvelgiant į po Bendrijos plėtros išaugusį žemės ir jūros sienų skaičių, turi būti sustiprintas Bendrijos bendradarbiavimas pasienyje, tarpvalstybinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas.

(4)  Jau sukurti instrumentai, kaip, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės, nėra pakankamai pritaikyti bendradarbiavimui pagal struktūrinių fondų programas vykdyti įgyvendinant Bendrijos iniciatyvą Interreg 2000-2006 m. programavimo laikotarpiui.

(5)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. …/2005, [nustatantis bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo](5) nuostatas, padidina Europos teritoriniam bendradarbiavimui gerinti numatytų priemonių skaičių trijose srityse: tarpvalstybiniame, tarpregioniniame ir transnacionaliniame bendradarbiavime.

(6)  Yra būtina sudaryti galimybę ir prisidėti prie teritorinio bendradarbiavimo vykdymo Bendrijai neteikiant finansinės paramos.

(7)  Siekiant įveikti sunkumus, su kuriais susiduriama vykdant teritorinį bendradarbiavimą, yra būtina Bendrijos lygmeniu įsteigti bendradarbiavimo instrumentą, kuris suteiktų galimybę Bendrijos teritorijoje įsteigti juridinį statusą turinčias bendradarbiavimo grupes, vadinamas "Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis" (ETBG). ETBG įsteigimas nėra privalomas.

(8)  Gali būti ir toliau įgyvendinami susitarimai tarp valstybių narių ir (arba) regioninės ir vietos valdžios institucijų dėl pasienio, tarpregioninio ir antnacionalinio bendradarbiavimo.

(9)  ETBG turėtų būti suteiktas įgaliojimas veikti jos narių vardu, ypač grupės narių – vietinių ir regioninių valdžios institucijų – vardu, ir jų naudai.

(10)  ETBG uždavinius bei kompetencijas turi apibrėžti jos nariai "Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės konvencijoje".

(11)  Nariai įsteigia ETBG kaip atskirą juridinį vienetą, o jis savo uždavinius gali pavesti vienam iš narių.

(12)  ETBG veikla turi būti susijusi arba su teritorinio bendradarbiavimo programų, kurias bendrai finansuoja Bendrija, ypač vykdydama finansavimą iš struktūrinių fondų pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 [nustatantis bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 [dėl Europos regioninės plėtros fondo](6), įgyvendinimu, transnacionalinių ir tarpregioninių programų įgyvendinimu arba teritorinio bendradarbiavimo programų vykdymu vien tik valstybių narių ir (arba) jų regioninių bei vietinių valdžios institucijų iniciatyva be finansinės Bendrijos paramos.

(13)  Komisija turėtų užtikrinti, kad šis reglamentas atitiktų Europos Tarybos priimtos Europos konvencijos dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios institucijų papildomo protokolo Nr. 3 projekto nuostatas dėl Euroregioninio bendradarbiavimo grupių (EBG) įkūrimo.

(14)  Turėtų būti pažymėta, kad įsteigiant ETBG regioninėms ir vietinėms valdžios institucijoms ir valstybėms narėms netaikoma finansinė atsakomybė nei Bendrijos fondų administravimo atžvilgiu, nei nacionalinių fondų atžvilgiu.

(15)  Turėtų būti pažymėta, kad susitarimas neapibrėžia regioninių ir vietinių valdžios institucijų, veikiančių kaip valstybinės organizacijos, kompetencijų, ypač su policijos darbu ir reglamentavimu susijusių kompetencijų.

(16)   ETBG turėtų priimti savo veiklos įstatus, nustatyti valdymo organus ir apibrėžti sprendimų priėmimo procedūras bei biudžeto ir finansinės atsakomybės taisykles.

(17)  Kadangi šio reglamento tikslų – visoje Europoje vienodų teisinių teritorinio bendradarbiavimo sąlygų sukūrimo – valstybės narės negali deramai pasiekti, tokias sąlygas geriau nustatyti Bendrijos lygiu. Todėl Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina šiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į kiekvienos iš valstybių narių konstitucinę sistemą, kadangi ETBG sukūrimas nėra privalomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

ETBG prigimtis

1.  Laikantis šiame reglamente numatytų sąlygų ir tvarkos Bendrijos teritorijoje gali būti sukurta bendradarbiavimo grupė, veikianti kaip Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė, toliau vadinama "ETBG".

2.  ETBG turi teisinį subjektiškumą.

3.   ETBG tikslas – sudaryti palankias sąlygas ir prisidėti prie teritorinio (tarpvalstybinio, transnacionalinio ir tarpregioninio) bendradarbiavimo tarp regioninių bei vietinių valdžios institucijų ES, kad būtų stiprinama ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda.

Kitas ETBG tikslas yra sudaryti palankias sąlygas ir prisidėti prie tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo vykdymo.

4.  Valstybės narės, kurios teisė yra taikoma, kompetentinga valdžios institucija turi teisę stebėti, kaip ETBG valdo ir nacionalinius, ir Bendrijos viešuosius fondus.

Valstybės narės, kurios teisė yra taikoma, kompetentinga valdžios institucija informuoja kitą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės konvencijos, toliau vadinamos "konvencija" valstybę narę apie bet kokių atliktų patikrų rezultatus.

5.  ETBG galėtų skatinti susitaikymą tarp tų pasienio regionų, kuriuose vyko ilgalaikiai pilietiniai arba kariniai konfliktai, remdamos taikos palaikymo programas.

2 straipsnis

Sudėtis

1.   ETBG gali sudaryti valstybės, ir (arba) kiti ne pelno siekiantys organai, kurių veikloje dalyvauja regioninės (vietinės valdžios institucijos ir valstybės narės) toliau vadinamos "nariais".

2.  ETBG sudėtis yra nustatoma narių sprendimu.

3.  Nariai įsteigia ETBG kaip atskirą juridinį vienetą, o jis savo uždavinius gali pavesti vienam iš narių.

3 straipsnis

Pareigos ir kompetencijos

1.  ETBG vykdo užduotis, kurias jai pagal šį reglamentą patiki nariai. Jos kompetencijos apibrėžiamos konvencijoje, kurią grupės nariai sudaro pagal 4 straipsnį.

2.  ETBG veikia pagal jai pavestus uždavinius, kuriuos vykdyti gali būti paskirta vienam iš jos narių.

3.  ETBG gali būti patikėta įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo programas, kurias bendrai finansuoja Bendrija, ypač vykdydama finansavimą iš struktūrinių fondų, arba bet kokius kitus teritorinio bendradarbiavimo veiksmus Bendrijai suteikiant arba ne finansavimą.

Įsteigiant ETBG jos nariams ir valstybėms narėms finansinė atsakomybė netaikoma nei Bendrijos fondų atžvilgiu, nei nacionalinių fondų atžvilgiu.

4.  Valstybės narės, kurios nėra ETBG narės, neturi jokios finansinės atsakomybės net tuo atveju, kai jų regioniniai, vietiniai arba valstybiniai organai yra ETBG nariai. Tačiau tai neturi įtakos valstybių narių finansinei atsakomybei dėl ETBG valdomų Bendrijos fondų.

5.  Susitarimas negali nustatyti valdžios institucijų kompetencijos, ypač policijos kompetencijos ir reglamentavimo kompetencijos.

4 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės konvencija

1.  ETBG yra jos narių sudarytos konvencijos subjektas.

2.  Konvencijoje apibrėžiami ETBG veikimo principai ir kompetencijos, nustatomi jos uždaviniai, gyvavimo laikas ir likvidavimo sąlygos.

3.  Konvencijoje apibrėžiama tik viena teritorinio bendradarbiavimo sritis, kurią nustato nariai.

4.  Konvencijoje nustatomos teisės normos, taikomos interpretuojant ir taikant konvenciją. Taikytina teisė yra vienos iš konvencijos valstybių narių, kurioje įsikūrusi ETBG, teisė.

5.  ETBG taikomos jos narių paskirtos valstybės narės teisė, reglamentuojanti asociacijų veiklą.

6.  Remiantis taikoma nacionaline teise konvencijoje apibrėžiamos sąlygos, kuriomis ETBG suteikiamos viešosios paslaugos arba įgaliojama jas suteikti vykdant teritorinį bendradarbiavimą.

7.  Apie konvenciją pranešama valstybėms narėms, kurios yra ETBG narės, Komisijai ir Regionų komitetui. Komisija įtraukia konvenciją į viešą visų ETBG konvencijų registrą.

5 straipsnis

Nuostatai

1.  ETBG savo nuostatus priima remdamasi susitarimu.

2.  ETBG nuostatuose nurodoma:

3.  Jei nariui paskiriama atlikti ETBG uždavinius pagal 2 straipsnio 3 dalį, nuostatų turinys gali būti konvencijos dalis.

6 straipsnis

Biudžetas

1.  ETBG sudaro planuojamą metinį biudžetą, kurį patvirtina jos nariai. ETBG rengia metinę ataskaitą, patvirtinamą nepriklausomų iš narių sudarytų ekspertų.

2.  Narių finansinė atsakomybė yra proporcinga jų indėliui į biudžetą tol, kol ETBG skola neapmokėta.

7 straipsnis

Skelbimas

Kai pagal narių paskirtos valstybės narės teisės normas ETBG suteikiamas juridinio asmens statusas, ETBG steigimo sutartis skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Skelbiant nurodomas ETBG pavadinimas, jos tikslas, narių sąrašas ir būstinės adresas.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir taikomas tiesiogiai visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta OL. (2) OL C .... (3) OL C .... (4) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija. (5) OL ... (6) OL ...

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo (KOM(2004)0493 – C6-0090/2004 – 2004/0165(COD))

P6_TA(2005)0281 A6-0216/2005

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0493)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0090/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0216/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba pakeisti jį kitu tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos socialinio fondo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 148 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Tarybos reglamente (EB) Nr. …/2005, [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo](5), yra nustatytas šių fondų ir Sanglaudos fondo veiksmų pagrindas, o taip pat yra nustatyti tikslai, principai ir taisyklės, susiję su partneryste, programavimu, vertinimu ir valdymu. Todėl būtina apibrėžti Europos socialinio fondo (toliau – ESF) misiją, siejant ją su Sutarties 146 straipsnyje nustatytais uždaviniais ir atsižvelgiant į valstybių narių ir Bendrijos veiklą, kuriant suderintą užimtumo strategiją, kaip numatyta Sutarties 125 straipsnyje. Siekiant aiškumo turėtų būti pakeistas 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1784/1999 dėl Europos socialinio fondo(6).

(2)  Atsižvelgiant į 2002 m. birželio 25 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(7) nuostatas, turėtų būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšies, kurią ESF gali finansuoti vadovaudamasis tikslais, apibrėžtais Reglamente (EB) Nr. …/2005 [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo].

(3)  Būtina atsižvelgti į bendrąją fondų struktūrą ir užtikrinti, kad būtų skiriamos lėšos įvairiems tikslams pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 [nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo].

(4)  ESF, siekdamas labiau prisidėti įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo Europos Vadovų Tarybų nustatytus tikslus bei taikant Sutarties 2 straipsnį ir 299 straipsnio 2 dalį, ypatingą dėmesį skirdamas sąlygų, kurios leistų pakelti našumo ir konkurencingumo lygius, pasiekti didesnę socialinę sanglaudą ir sukurti geresnes darbo vietas, sudarymui, turëtø remti valstybiø nariø politikas, kurios didþiàja dalimi atitinka pagal Europos uþimtumo strategijà pateiktas gaires ir rekomendacijas bei Sàjungos nustatytus tikslus socialinës integracijos, nediskriminavimo, moterų ir vyrų lygybės skatinimo, švietimo ir mokymo srityje bei tokias politikas, kuriomis visà gyvenimà trunkanèio mokymosi koncepcija taikoma darbo vietoje ir už jos ribų, ypatingą dėmesį skiriant pradiniam mokymui.

(5)  Šis požiūris įgauna didesnę svarbą dėl iššūkių, kuriuos lemia ES plėtra ir ekonominės globalizacijos reiškinys.

(6)  Turint tai omenyje, turi būti pripažinta Europos socialinio modelio svarba. Tačiau tai pripažinus padidėja poreikis šį modelį peržiūrėti, kad būtų galima toliau teikti paramą, ypač sunkioje padėtyje esantiems žmonėms.

(7)  Įgyvendinant Bendrijos iniciatyvinę programą EQUAL, įgyta naujos patirties, ypač vietinių, regioninių, nacionalinių ir europinių veiksmų apjungimo; nevyriausybinių organizacijų galimybės dalyvauti projektuose ir jiems vadovauti; tikslinių grupių dalyvavimo; politinių klausimų įvardijimo ir vėlesnio jų integravimo; naujovių ir bandymų, tarpvalstybiškumo, nuo darbo rinkos nušalintų grupių įtraukimo bei veiksmų, susijusių su socialiniu poveikiu vidaus rinkai, srityse.

(8)  Kad galima būtų geriau numatyti ir valdyti pokyèius, ESF pagalba turėtų būti daugiausia skirta geresnių galimybių, kaip prisitaikyti prie globalizacijos ir verslo restruktūrizavimo pasekmių, darbuotojams, įmonėms ir verslininkams sudarymui, darbuotojø kvalifikacijos këlimui, darbo sàlygø gerinimui, aktyvioms priemonėms, pavyzdžiui, įdarbinimui kitur ir konsultacijoms karjeros klausimais atsižvelgiant į atskirų asmenų kvalifikaciją, siekiant neleisti, kad etatų mažinimas lemtų ilgalaikį nedarbą, geresniø ásidarbinimo sàlygø sudarymui ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje skatinimui siekiant visiško užimtumo, socialiai pažeidžiamų žmonių socialinės integracijos bei geresniø sàlygø jiems ásidarbinti skatinimui ir kovai su diskriminacija dël Sutarties 13 straipsnyje nurodytø prieþasèiø, skurdu ir socialine atskirtimi bei partnerystės skatinimui vykdant reformas.

(9)  ESF taip pat turėtų būti naudojamas su aktyviųjų ES gyventojų demografiniais pokyčiais susijusioms problemoms spręsti. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dėl tokių pokyčių kylančioms problemoms spręsti, visų pirma užtikrinant visą gyvenimą trunkantį profesinį mokymą.

(10)  Be šių prioritetų, vadovaujantis konvergencijos tikslu ir siekiant didesnio ūkio augimo, geresnių užimtumo galimybių moterims ir vyrams, geresnės darbo kokybės ir našumo bei skatinant ekonomiškai neaktyvius asmenis grįžti į darbo rinką, labiausiai atsilikusiuose regionuose ir valstybėse narėse būtina padidinti ir pagerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, patobulinti institucinius, administracinius ir tesimų gebėjimus, ypač siekiant pasirengti reformoms ir jas įgyvendinti bei įgyvendinti acquis.

(11)  Priemonėmis, kurių imamasi siekiant regionų konkurencingumo ir užimtumo ir (arba) konvergencijos tikslų, turėtų būti atsižvelgiama į Sutarties 299 straipsnio 2 dalį.

(12)  Novatoriškos veiklos skatinimas, kaip pagrindinis aspektas, turėtų būti integruotas į ESF veiklos sritį siekiant ir konvergencijos, ir regionų konkurencingumo bei užimtumo tikslų. Reikėtų užtikrinti, kad būtų skatinamos ir išbandomos novatoriškos idėjos ir priemonės, kaip numatyta pagal Europos užimtumo strategiją priimtose Europos gairėse ir rekomendacijose bei vadovaujantis socialinės integracijos srities tikslais, dėl kurių sutarta Bendrijoje. Tokios veiklos atveju didžiausia ESF paramos dalis turėtų būti padidinta iki 85 %.

(13)  Nacionalinio bendradarbiavimo skatinimas turėtų būti integruotas į ESF veiklos sritį kaip pagrindinis aspektas. Koordinavimo priemonių, susijusių su nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir regioniniu bendradarbiavimu, atveju ESF finansuojama dalis turėtų būti 100 %.

(14)  Būtina užtikrinti, kad ESF veiksmai atitiktų Europos užimtumo strategijoje numatytas politikas, ir sutelkti ESF paramą užimtumo gairėms ir rekomendacijoms bei Bendrijos socialinės įtraukties tikslams ir valstybių narių nacionalinių socialinės įtraukties veiksmų planams įgyvendinti. ESF taip pat gali remti veiksmus, kuriais peržengiamos nacionalinio užimtumo plano ribos, jei jie būtini dėl regioninių ir vietos ypatumų ir juos atliekant galima geriau pasiekti Lisabonos užimtumo tikslus, skatinti socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą. ESF taip pat skirtas siekti iš kitų fondų gaunamos pagalbos sinergijos norint užtikrinti darnią vietos, regioninę ir nacionalinę plėtrą. ESF parama yra taip pat esminė siekiant spręsti socialinės įtraukties, švietimo ir mokymo uždavinius.

(15)  ESF remiamų veiksmų efektyvų ir veiksmingą įgyvendinimą lemia veiksmingas valdymas ir visų susijusių teritorinių ir socialinių ekonominių subjektų, ypač socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų asmenų partnerystė, taip pat ir regioniniu ir vietos lygiu.

(16)  Ypač svarbu ne tik supaprastinti šios srities teisės aktus, bet ir peržiūrėti procedūras, kad jas būtų galima supaprastinti, pagreitinti ir sumažinti jų biurokratiškumą, siekiant, kad lėšos būtų naudojamos veiksmingiau ir kokybiškiau, bei užtikrinant, kad būtų griežčiau laikomasi einamųjų veiksmų grafikų.

(17)  Galima įvesti nuostatas, kurių pagalba vietiniai subjektai, įskaitant nevyriausybines organizacijas, norintys vykdyti su kova su socialine atskirtimi susijusią veiklą, galėtų lengvai ir greitai pasinaudoti Fondo parama, taip padidindami savo pajėgumą imtis veiksmų šioje srityje.

(18)  Valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad ESF finansuojamų prioritetų įgyvendinimas siekiant konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslų padėtų skatinti moterų ir vyrų lygybæ bei nelygybës tarp jų bei tarp nepalankioje socialinëje padëtyje esanèiø grupiø ir visuomenës daugumos ðalinimà. Lyčių ir mažumų aspektų integravimo strategija turëtø bûti derinama su konkreèiais ásidarbinimo galimybiø gerinimo veiksmais, skirtais aktyvesniam nuolatiniam moterų, neágaliøjø, migrantø ir etniniø maþumø atstovø, ypaè romø, dalyvavimui ieškant darbo paskatinti ir jų užimtumo rodikliui padidinti.

(19)  Vadovaudamasis biudžeto valdymo institucijos sprendimais, ESF taip pat turėtų remti techninę pagalbą, daugiausia skatindamas abipusį mokymąsi, keičiantis patirtimi, perteikiant gerą praktiką, ir akcentuodamas ESF indėlį, siekiant Bendrijos tikslų ir prioritetų, susijusių su užimtumu ir socialine integracija bei kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija.

(20)  Reglamente (EB) Nr. .../2005 [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] numatyta, kad dėl išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams sprendimas sprendžiama nacionaliniu lygiu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių reikia parengti specialias nuostatas. Todėl turėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su ESF,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato Europos socialinio fondo (ESF) užduotis ir jo pagalbos taikymo sritį, atsižvelgiant į "konvergencijos" ir "regionų konkurencingumo ir užimtumo" tikslus, kurie apibrėžti Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 3 straipsnyje, bei išlaidų rūšis, kurios atitinka reikalavimus pagalbai gauti.

2 straipsnis

Paskirtis

1.  ESF stiprina ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą, gerindamas įsidarbinimo ir darbo galimybes, skatindamas aukštą užimtumo lygį bei užtikrindamas daugiau ir geresnių darbo vietų. Jis tai daro remdamas valstybių narių politikas, skirtas visiškam užimtumui pasiekti, įsidarbinimo galimybėms, darbo kokybei ir našumui gerinti visais aspektais, socialinei integracijai skatinti, kovoti su socialine atskirtimi, taip pat gerinant nepalankioje padėtyje esančių žmonių įsidarbinimo galimybes, nediskriminavimui dėl visų Sutarties 13 straipsnyje nurodytų priežasčių ir vyrų ir moterų lygybei skatinti bei mažinti užimtumo skirtumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu.

Pirmiausia ESF remia veiksmus, kurie atitinka pagal Europos uþimtumo strategijà priimtas gaires ir rekomendacijas ir kuriais atsižvelgiama į įsipareigojimus, prisiimtus pagal socialinei integracijai skirtus valstybių narių nacionalinius veiksmų planus ir juos lydinčius instrumentus.

2.  Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, ESF remia Bendrijos prioritetus, susijusius su būtinybe stiprinti socialinæ integracijà, naðumà ir konkurencingumà ir skatinti aplinkà tausojantá ekonominá augimà ir tvarià plëtrà. Visų pirma, ESF skatina ekonomiškai neaktyvių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje ir remia veiksmus, atitinkančius Bendrijos tikslus kovos su socialine atskirtimi, ypač nepalankioje padėtyje esančių grupių, pvz., neįgaliųjų, švietimo, mokymo, moterų bei vyrų lygybės ir nediskriminavimo srityse.

ESF užtikrina, kad būtų atsižvelgta į įgyvendinant programą EQUAL nustatytus principus, ypač vietos, regioninių, nacionalinių ir europinių veiksmų apjungimą; nevyriausybinių organizacijų galimybę dalyvauti ir vadovauti projektams; tikslinių grupių dalyvavimą; politinių klausimų įvardijimą ir vėlesnį jų integravimą; praktinę politikos koncepcijų svarbą; naujoves ir bandymus; požiūrį "nuo atskiro prie bendro"; tarpvalstybinį požiūrį; nušalintų grupių galimybės patekti į darbo rinką skatinimą ir veiksmus, susijusius su socialiniu poveikiu vidaus rinkai.

3 straipsnis

Pagalbos taikymo sritis

1.  Siekdamas konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslų, ESF remia veiksmus ir novatoriškas priemones, kurių imamasi valstybėse narėse ir daugiašalio bendradarbiavimo pagrindu, laikydamasis šių prioritetų:

a)   sudaryti geresnes prisitaikymo galimybes darbuotojams ir įmonėms, pirmiausia skatinant:

b)   gerinti darbo ieðkanèiø þmoniø ir nedirbanèiø þmoniø uþimtumo galimybes ir darnià integracijà á darbo rinkà, ypaè bandant spræsti ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei tarptautinio darbo rinkų integravimo problemas, uþkertant kelià nedarbui ir pakartotiniam jo padidėjimui, ilginant darbinæ veiklà, skatinant aktyvesná moterø, neįgaliųjų, legalių migrantų, neaktyviø vyresniø nei 40 metø, taèiau darbingo amþiaus asmenø, ilgalaikiø bedarbiø ir etniniø maþumø atstovø, ypaè romø, dalyvavimà darbo rinkoje, ypaè skatinant:

c)   stiprinti socialiai remtinų žmonių socialinę integraciją ir įtraukimą į darbo rinką, kovojant prieš socialinę atskirtį ir visų rūšių diskriminaciją darbo rinkoje ir bendruomenėje didžiąja dalimi, pavyzdžiui skatinant:

d)   susitelkti reformoms, kurios skatintų galutinį užimtumą, geresnę darbo kokybę ir integraciją, ypač skatinant verslo pradžią, bei tolimesnį partnerystės ir susitarimų vystymą ir taikymą nustatant ryšius su atitinkamais suinteresuotaisiais asmenimis tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, pavyzdžiui, – socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos, ypač socialinės įtraukties, bei vyrų ir moterų lygių galimybių srityse, vietinės iniciatyvos įdarbinimo srityje bei teritoriniai užimtumo paktai, kuriais siekiama padidinti užimtumą, įgūdžius ir galimybes, ir pagerinti rezultatus;

e)   stiprinti žmogiškąjį kapitalą, ypač rengiant ir įgyvendinant švietimo ir mokymo sistemų reformas.

2.  Siekdamas konvergencijos tikslo, ESF sanglaudai skirtą paramą gaunančiose šalyse taip pat remia veiksmus, laikydamasis šių prioritetų:

a)  Plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, ypač skatinant:

b)  Stiprinti valstybės valdymo institucijų institucinius gebėjimus ir darbo efektyvumą, viešąsias paslaugas, socialinius partnerius, pilietinę visuomenę bei nevyriausybines organizacijas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, apimant reformas ir veiksmingą valdymą, ypač ekonomikos, užimtumo, socialinėje, aplinkosaugos ir teismų srityje, pirmiausia skatinant:

3.  Įgyvendindamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus tikslus ir prioritetus, ESF remia novatoriškos veiklos skatinimą ir integravimą kaip atskirą klausimą, taip pat bendradarbiavimą tarp valstybių narių nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, pirmiausia keičiantis informacija, patirtimi, rezultatais ir gera praktika, bei plėtojant papildomas strategijas, suderintus arba bendrus veiksmus.

4.  ESF remia informacijos skleidimo visuomenei ir jos sąmoningumo didinimo priemones, kurias vykdo valstybės narės, siekdamos kovoti su diskriminacija ir skatinti vienodą požiūrį bei lygias galimybes vyrams ir moterims darbo vietoje bei visuomenėje.

5.  Įgyvendinant socialinės integracijos prioritetą, minimą šio straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje, ESF skiriamas finansavimas veiksmams, patenkantiems į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2005 dėl Europos regioninės plėtros fondo(9) taikymo sritį, gali siekti daugiausia 10% atitinkamam prioritetui skirtų lėšų.

4 straipsnis

Darna ir koncentracija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad ESF finansuojamas veiksmas atitiktų Europos užimtumo strategijos tikslus ir pagrįstų jo įgyvendinimą, bei derėtų su Bendrijos tikslais socialinio įtraukimo, švietimo, mokymo bei lygybės tarp vyrų ir moterų srityse. Pirmiausia jos užtikrina, kad strateginiuose metmenyse ir veiklos programose nustatyti veiksmai kiekvienoje valstybėje narėje skatintų įgyvendinti nacionalinių užimtumo ir socialinio įtraukimo planų tikslus, prioritetus ir užduotis. Valstybės narės daugiausia finansavimo skiria užimtumo rekomendacijų, pateiktų Sutarties 128 straipsnio 4 dalyje, o taip pat atitinkamų Bendrijos tikslų socialinės integracijos ir kovos su socialine atskirtimi srityje įgyvendinimui. ESF taip pat gali paremti priemones, kurios viršija valstybių narių nacionalinių užimtumo planų apimtis, jeigu šios yra būtinos atsižvelgiant į regionines ir vietos ypatybes ir dėl to galima geriau įgyvendinti Lisabonos užimtumo, socialinio įtraukimo ir socialinės sanglaudos tikslus.

2.  Veiklos programose lėšos skiriamos svarbiausiems poreikiams; daugiausia jų skiriama toms politikos sritims, kuriose ESF parama gali padaryti didelį poveikį, siekiant programos tikslų. Siekiant maksimizuoti ESF paramos efektyvumą, veiklos programose ypač atsižvelgiama į regionus ir vietoves, kurie turi rimtų problemų, įskaitant neturtingas miestų vietoves ir atsilikusias kaimo vietoves bei nuo žvejybos priklausančias vietoves, salas, kalnuotus ir atokius regionus, regionus kuriuose mažas gyventojų tankumas arba egzistuoja demografinio pobūdžio problemų, bei ypač neigiamai paveiktus dėl verslo persikėlimo kitur regionus.

3.  Atitinkami valstybių narių metinės ataskaitos, minimos Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo], 19 straipsnyje elementai atitinkamai integruojami į atitinkamus nacionalinių veiksmų planus užimtumo srityje ir nacionalinių veiksmų planus socialinės integracijos srityje.

4.  Kiekybiniai uždaviniai ir rodikliai, atrinkti kontroliuoti nacionalinio strateginio orientacinio plano, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 18 straipsnyje, įgyvendinimą yra tikslai ir rodikliai, naudojami įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir siekiant Bendrijos suderintų tikslų socialinės integracijos, nediskriminavimo, švietimo ir mokymo bei moterų ir vyrų lygybės srityse. Veiklos programų priežiūros rodikliai turėtų būti suderinti su šiais kiekybiniais uždaviniais.

5.  Vertinant ESF veiksmus taip pat atsižvelgiama į ESF finansuojamo veiksmo indėlį, įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir Bendrijos tikslus socialinės integracijos, nediskriminavimo, moterų ir vyrų lygybės, švietimo ir mokymo srityse suinteresuotoje valstybėje narėje.

5 straipsnis

Veiksmingas valdymas ir partnerystė

1.  ESF skatina veiksmingą valdymą ir partnerystę. Jo parama formuojama ir įgyvendinama atitinkamu teritoriniu lygiu, ypatingą dėmesį skiriant regioniniam ir vietos lygiui, pagal kiekvienai valstybei narei būdingą institucinę tvarką.

2.  Valstybės narės ir kiekvienos veiklos programos vadovaujančioji institucija užtikrina socialinių partnerių dalyvavimą ir pakankamą prieigą, deramas konsultacijas su nevyriausybiniais suinteresuotaisiais asmenimis ir jų dalyvavimą, ypač socialinio įtraukimo, nediskriminavimo ir vyrų bei moterų lygių galimybių srityse atitinkamu teritoriniu lygiu, kuris tuo pat metu gali būti tiek nacionalinis, tiek regioninis, ESF paramos programavimo, įgyvendinimo ir priežiūros srityje.

3.  Valstybės narės imasi reikalingų priemonių informuoti gyventojus ir suinteresuotus asmenis apie veiksmų programas ir veiklas, kurioms ESF gali suteikti finansavimą.

4.  Kiekvienos veiklos programos vadovaujančiosios institucijos skatina tinkamą socialinių partnerių dalyvavimą pagal šio reglamento 3 straipsnį finansuojamoje veikloje.

Mažiausiai 2% ESF lėšų skiriama gebėjimų formavimui, apmokymams ir tinklų kūrimo priemonėms, socialinio dialogo stiprinimui ir veiklai, kurią bendrai vykdo socialiniai partneriai, ypač veiklai, susijusiai su NVO ir Bendrijos vaidmens stiprinimu, geresnių prisitaikymo sąlygų darbuotojams ir įmonėms sudarymu, minimu 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, kurios veikia socialinio įtraukimo ir nediskriminavimo srityse, gebėjimų formavimui.

5.  Kiekvienos veiklos programos vadovaujančioji institucija skatina tinkamą nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą ir užtikrina paprastą ir greitą atitinkamų NVO prieigą prie finansuojamos veiklos, ypač socialinės integracijos nepalankioje padėtyje esančių grupių (pvz. neįgaliųjų) nediskriminavimo ir moterų bei vyrų lygių galimybių srityse.

Pagal "konvergencijos" tikslą mažiausiai 1% ESF lėšų skiriama gebėjimų formavimui ir NVO vykdomai švietimo bei tinklų kūrimo veiklai, ypač veikiant socialinio įtraukimo ir kovos su diskriminacija srityse, kaip minima 3 straipsnio 1 dalies c punkte.

6.  Kai įgyvendinimo atsakomybė yra perduodama, parama programai gali būti teikiama visuotinių dotacijų forma.

7.  Novatoriškai veiklai skirtų programų prioritetų kontekste, vadovaujantis 3 straipsnio 3 dalimi, gali būti įkurtas fondas paremti ribotus programos elementus nedideliems projektams, įtraukiantiems vietinius veikėjus. Finansavimas turėtų būti teikiamas visuotinių dotacijų forma. "Nedideli projektai" – projektai kurių bendra suma neviršija 300 000 EUR.

Vadovaujančioji institucija užtikrina socialinio įtraukimo ir nediskriminavimo srityse dirbančių NVO prieigą prie finansavimo ne mažiau palankiomis finansavimo sąlygomis, kaip EQUAL programoje.

6 straipsnis

Lyčių lygybė ir vienodos galimybės

Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad veiklos programose būtų įtraukta specifinio poveikio lyčiai analizė, kad lėšų paskirstymas pakankamai atspindės specifinius vyrų ir moterų poreikius ir bus skatinama lyčių lygybė programavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir vertinimo procesuose, įskaitant specifinių tikslų ir siekių nustatymą esant aiškiam grafikui, naudojant kokybinius ir kiekybinius lyčių rodiklius.

Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina, kad lyčių programos biudžeto planavimas bus taikomas visuose veiklos programos etapuose.

Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina subalansuotą vyrų ir moterų dalyvavimą valdant bei įgyvendinant veiklos programas vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.

7 straipsnis

Nediskriminuojantis elgesys

Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina, kad veiklos programose bus aprašyta kaip bus skatinama socialinį neįgalių žmonių arba pažeidžiamų grupių įtraukimą ir nediskriminavimo principus bei kaip to pasiekti programavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir vertinimo etapuose, naudojant specifinius rodiklius.

8 straipsnis

Naujovės

Įgyvendindamos kiekvieną veiklos programą, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos ypatingą dėmesį skiria novatoriškos veiklos skatinimui ir integravimui kaip atskiram klausimui, o ypač veiklai, skatinančiai glaudesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų visuomeninių, socialinių ir ekonominių veikėjų. Pasikonsultavusi su priežiūros komitetu, minimu Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 47 straipsnyje, vadovaujančioji institucija atrenka naujovių finansavimo temas vadovaujantis Europos užimtumo strategijos gairėmis ir nustato įgyvendinimo tvarką. Novatoriškai veiklai reikėtų skirti mažiausiai 1 % veiklos programos lėšų. Tokiai veiklai lygiagretus ESF vykdomas finansavimas turėtų siekti 85 %.

9 straipsnis

Nacionalinis bendradarbiavimas

1.  Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos gali nustatyti ypatingo prioriteto centrinį statusą veiklos programoje arba specialioje veiklos programoje kuriant tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo veiklos programas. Tokiai veiklai ESF finansuojama dalis siekia 85 %. Koordinavimo priemonės tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo pagrinduose yra 100 % finansuojamos ESF.

2.  Kad būtų optimizuotas Bendrijos lėšų naudojimas švietimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi remti, valstybės narės užtikrina, kad Fondo veiksmas ir veiksmai, finansuojami pagal kitas Bendrijos nacionalines programas, būtų suderinti ir papildytų vieni kitus, ypač švietimo ir mokymo srityje, tam tikslui taikydamos tinkamus koordinavimo mechanizmus.

10 straipsnis

Novatoriškos priemonės ir techninė pagalba

Mažiausiai 1 % ESF lėšų skiriama Komisijai finansuoti su darbo rinka, užimtumu ir profesiniu mokymu susijusius novatoriškus veiksmus ir bandomuosius projektus, taip pat socialinio dialogo veiksmus, skirtus darbuotojams ir susijusius su specialių žinių perdavimui fondo remiamose srityse.

Be to, siekdama nustatyti gerą praktiką ir ją platinti, skatinti abipusį mokymąsi, kad sustiprintų politikos svarbą ir ESF indėlį įgyvendinant Bendrijos tikslus, ypač susijusius su jaunimo ir vyresnių žmonių užimtumu, socialine integracija, nediskriminacija bei profesinio ir šeimyninio gyvenimo derinimu, Komisija pirmiausia skatina fora raidą ir regioninių užimtumo paktų kūrimą rengiant programų planus, keitimąsi patirtimi, informuotumo didinimo veiklą, seminarus, ryšių užmezgimą ir ekspertų patikrinimus.

11 straipsnis

Pažangos ir įgyvendinimo ataskaitos

12 straipsnis

Finansavimo tinkamumas

1.  ESF teikia paramą padengti valstybės išlaidas, susijusias su nekompensuojamomis individualiomis arba visuotinėmis dotacijomis, kompensuojamomis dotacijomis, palūkanų normos kompensacijomis, mikrokreditais ir prekių bei paslaugų pirkimu laikantis viešiesiems konkursams taikomų valstybių narių įstatymų.

2.  Šioms išlaidoms padengti ESF parama neskiriama:

a)  Kompensuojamas PVM;

b)  Skolos palūkanos;

c)  Infrastruktūros, nusidėvinčio kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto ir žemės pirkimas.

3.  Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, Reglamento (EB) Nr. .../2005 [dėl Europos regioninės plėtros fondo] 6 straipsnyje išdėstytos finansavimo tinkamumo taisyklės taikomos veiksmams, kurie bendrai finansuojami su ESF ir kurie patenka į minėto Reglamento [2] straipsnio taikymo sritį.

4.  Nepaisant nacionalinių finansavimo tinkamumo taisyklių, išlaidos, deklaruotos pagal einamąsias programas ir bendrai finansuojamos su ESF, gali apimti:

13 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi įtakos priemonių, kurias Taryba arba Komisija yra patvirtinusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999, taikomą iki 2007 m. sausio 1 d., tolesniam įgyvendinimui ar taisymui, įskaitant visišką arba dalinį panaikinimą.

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1784/1999 pateiktos paraiškos ir toliau galioja.

14 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1784/1999 yra panaikinamas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

15 straipsnis

Persvarstymo straipsnis

Pagal Sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką Europos Parlamentas ir Taryba persvarsto šį reglamentą vėliausiai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta OL. (2) OL C […], […], p. […]. (3) OL C 164, 2005 7 5, p. 48. (4) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija. (5) OL L […], […], p. […]. (6) OL L 213, 1999 8 13, p. 5. (7) OJ L 248, 2002 9 16, p. 1. (8) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (9) OL L ...

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos žuvininkystės fondo (KOM(2004)0497 – C6-0212/2004 – 2004/0169(CNS))

P6_TA(2005)0282 A6-0217/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2004)0497)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0212/2004),

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A6-0217/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą, vadovaujantis EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi;

3.   patikslina, kad pasiūlyme dėl reglamento nurodyti asignavimai tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl 2007 m. ir vėlesnių metų finansinės perspektyvos, yra tik orientacinio pobūdžio;

4.   ragina Komisiją, kai bus patvirtinta kita finansinė perspektyva, patvirtinti pasiūlyme dėl reglamento nurodytas sumas arba, jei iškiltų būtinybė, pateikti peržiūrėtas sumas Europos Parlamento ir Tarybos pritarimui, kad tokiu būdu būtų užtikrintas jų atitikimas nustatytoms riboms;

5.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketintų nukrypti nuo Parlamento patvirtinto teksto;

6.   prašo Tarybos dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jeigu ji ketintų iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

7.   paveda Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 4 konstatuojamoji dalis (4) remiantis Sutarties 33 straipsnio 2 dalimi būtina atsižvelgti į minimos veiklos savitumą, kurį lemia šio sektoriaus socialinė struktūra ir įvairių žvejybos veikla užsiimančių regionų struktūriniai bei gamtiniai skirtumai; (4) remiantis Sutarties 33 straipsnio 2 dalimi būtina atsižvelgti į minimos veiklos savitumą, kurį lemia šio sektoriaus socialinė struktūra ir įvairių žvejybos veikla užsiimančių regionų struktūriniai, gamtiniai bei geografiniai skirtumai; 3 pakeitimas 9 konstatuojamoji dalis (9)  Fondo veikla ir operacijos, kurias jis padeda finansuoti, turėtų būti suderinami su kitomis Bendrijos politikos sritimis ir atitikti visus Bendrijos teisės aktus; (9)  Fondo veikla ir operacijos, kurias jis padeda finansuoti, turėtų būti suderinami su kitomis Bendrijos politikos sritimis ir atitikti visus Bendrijos teisės aktus, tokius kaip Finansinį reglamentą ir jį įgyvendinančias priemones; 4 pakeitimas 10 konstatuojamoji dalis (10)  Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių veiksmus arba prisidėti prie jų ir, siekiant užtikrinti didelę pridėtinę vertę, stiprinti partnerystę. Tai taikytina regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant už aplinką ir už vyrų bei moterų lygybės skatinimą atsakingas institucijas, ekonominiams bei socialiniams partneriams ir kitoms kompetentingoms įstaigoms. Šie partneriai turėtų dalyvauti rengiant, kontroliuojant ir vertinant paramą; (10)  Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių veiksmus arba prisidėti prie jų ir, siekiant užtikrinti didelę pridėtinę vertę, stiprinti partnerystę. Tai taikytina regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant už aplinką ir už nediskriminavimo, įskaitant vyrų bei moterų lygybę, skatinimą atsakingas institucijas, ekonominiams bei socialiniams partneriams ir kitoms kompetentingoms įstaigoms. Šie partneriai turėtų dalyvauti rengiant, kontroliuojant ir vertinant paramą; 5 pakeitimas 13 konstatuojamoji dalis (13) laikydamosi Sutarties 274 straipsnio, valstybės narės turi bendradarbiauti su Komisija, kad užtikrintų patikimo finansų valdymo principų laikymąsi. Tam tikslui šiame reglamente yra nurodytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlikti savo pareigas vykdant Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą; (13) laikydamosi Sutarties 274 straipsnio, valstybės narės turi bendradarbiauti su Komisija, kad užtikrintų patikimo finansų valdymo principų laikymąsi. Tam tikslui šiame reglamente yra nurodytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlikti savo pareigas vykdant Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą, su Europos Parlamento priežiūra jo, kaip biudžeto valdymo institucijos, kompetencijos ribose; 6 pakeitimas 24 konstatuojamoji dalis (24) būtina numatyti BŽP lydimąsias priemones, ypač jos socialinio ir ekonominio poveikio sumažinimą įgyvendinant pakrantės zonų vystymo politiką; (24) būtina numatyti BŽP lydimąsias priemones, ypač jos socialinio ir ekonominio poveikio sumažinimą įgyvendinant pakrantės zonų vystymo politiką, kad būtų diversifikuota ekonominė veikla ir užtikrintas ilgalaikis užimtumas; 7 pakeitimas 29 konstatuojamoji dalis (29)  Bendrijos laivyną reikėtų sumažinti, siekiant jį pritaikyti prie turimų ir prieinamų išteklių; (29) reikėtų ir toliau stengtis Bendrijos laivyną pritaikyti prie turimų ir prieinamų išteklių, kai tai būtina išteklių pusiausvyrai pasiekti ir laivyno ekonominiam gyvybingumui užtikrinti; 8 pakeitimas 29 a konstatuojamoji dalis (nauja) (29a) todėl būtina sudaryti tikrai visose valstybėse narėse suderintą, pagal laivyno segmentus ir valstybes suskirstytą, Bendrijos žvejybos laivų registrą, kuriame būtų nurodyti laivyno pajėgumas ir galia. Toks registras turi būti tikslus, skaidrus ir patikimas, o Komisijos prižiūrimos valstybės narės turėtų priimti tokius pačius kriterijus savo laivų pajėgumui ir galiai matuoti; 9 pakeitimas 29 b konstatuojamoji dalis (nauja) (29b) Bendrijos žvejybos laivų pervedimas į trečiąsias šalis turėtų ne tik padėti sumažinti pajėgumą Bendrijos vandenyse, bet ir prisidėti prie tvarios žvejybos ne Bendrijos vandenyse stiprinimo; 10 pakeitimas 30 konstatuojamoji dalis (30) žvejybos laivyno pertvarkymui įgyvendinti bus reikalingos socialinės ir ekonominės lydimosios priemonės; (30) žvejybos laivyno pritaikymui prie jo žvejybos rajonuose nustatytų išteklių įgyvendinti bus reikalingos socialinės ir ekonominės lydimosios priemonės; 11 pakeitimas 33 konstatuojamoji dalis (33) turėtų būti nustatytos išsamios pagalbos suteikimo akvakultūrai, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, taisyklės, kartu užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą; tam tikslui būtina nustatyti ribotą remtinų prioritetinių tikslų skaičių ir struktūrinę pagalbą labiau teikti labai mažoms ir mažoms įmonėms; (33) turėtų būti nustatytos išsamios pagalbos suteikimo akvakultūrai, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, taisyklės, kartu užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą; 12 pakeitimas 35 konstatuojamoji dalis (35) suteikdamas techninę paramą, Fondas turėtų teikti paramą vertinimams, tyrimams, bandomiesiems projektams ir keitimuisi patirtimi, kad paskatintų diegti naujus paprasto ir skaidraus įgyvendinimo metodus bei praktiką; (35) suteikdamas techninę paramą, Fondas turėtų teikti paramą vertinimams, tyrimams, bandomiesiems projektams, eksperimentinėms žvejybos kampanijoms ir keitimuisi patirtimi, kad paskatintų diegti naujus paprasto ir skaidraus įgyvendinimo metodus bei praktiką; 13 pakeitimas 37 konstatuojamoji dalis (37) struktūrinių fondų veiklos veiksmingumas ir poveikis dar priklauso ir nuo tobulesnio bei kruopštesnio vertinimo. Reikėtų nustatyti valstybių narių bei Komisijos atsakomybę šiuo atžvilgiu ir priemones, užtikrinančias vertinimo patikimumą; (37) struktūrinių fondų veiklos veiksmingumas ir poveikis dar priklauso ir nuo tobulesnio bei kruopštesnio vertinimo ir skaidrumo. Reikėtų nustatyti valstybių narių bei Komisijos pareigas šiuo atžvilgiu ir priemones, užtikrinančias vertinimo patikimumą ir viešą prieinamumą; 14 pakeitimas 53 konstatuojamoji dalis (53) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 ir 1999 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantys Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje kriterijus ir tvarką, šio sektoriaus produktų perdirbimą bei prekybą jais ir kitas nuostatas, turėtų būti panaikinti. Tačiau tam, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. patvirtinta parama, veikla ir projektai būtų tinkamai vykdomi, panaikintos nuostatos dar turėtų būti taikomos, (53) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1263/1999 ir 1999 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantys Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje kriterijus ir tvarką, šio sektoriaus produktų perdirbimą bei prekybą jais ir kitas nuostatas, turėtų būti panaikinti. Tačiau tam, kad parama, veikla ir projektai, kuriems įsipareigota iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir kurie finansuojami iki 2008 m. gruodžio 31 d., būtų tinkamai vykdomi, panaikintos nuostatos dar turėtų būti taikomos, 15 pakeitimas 1 straipsnis Šiuo reglamentu yra įsteigiamas Bendrijos žuvininkystės fondas (toliau – Fondas) ir apibrėžiamos bendros Bendrijos paramos tvariam žuvininkystės sektoriaus ir pakrantės žvejybos zonų vystymui nuostatos. Šiuo reglamentu yra įsteigiamas Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros fondas (toliau – Fondas) ir apibrėžiamos bendros nuostatos Bendrijos paramos tvariam ekonominiam, socialiniam ir ekologiniam žuvininkystės sektoriaus, akvakultūros ir pakrantės žvejybos zonų vystymui. 16 pakeitimas 3 straipsnio e punktas e) "akvakultūra" – tai vandens organizmų auginimas arba kultivavimas taikant metodus, skirtus natūraliam gamtoje esančiam jų kiekiui didinti; organizmai per visą auginimo arba kultivavimo laiką iki pat derliaus nuėmimo ir jį nuimant lieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybe; (e) akvakultūra, įskaitant valikultūrą (žuvų ūkius Italijos lagūnose) ir vėžiagyvių selekciją, – tai vandens organizmų auginimas arba kultivavimas taikant metodus, skirtus natūraliam gamtoje esančiam jų kiekiui didinti; ji remiama tik tuomet, kai nedaro žalos aplinkai; organizmai per visą auginimo arba kultivavimo laiką iki pat derliaus nuėmimo ir jį nuimant lieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybe; 17 pakeitimas 3 straipsnio f punktas f) "labai maža ir maža įmonė" – tai labai maža arba maža įmonė, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinio dydžio įmonių; išbrauktas 18 pakeitimas 4 straipsnio b punktas (b) skatinti tvarią išteklių ir Bendrijos laivyno pajėgumų pusiausvyrą; (b) skatinti žvejybos laivyno atnaujinimą ir modernizavimą užtikrinant tvarią išteklių ir Bendrijos laivyno žvejybos pastangų bei ekonominio gyvybingumo pusiausvyrą, kad būtų užtikrintas kuo geresnė pasiūla Bendrijos rinkoje; 19 pakeitimas 4 straipsnio b a punktas (naujas) ba) skatinti tvarią akvakultūros produkcijos plėtrą; 20 pakeitimas 4 straipsnio d punktas d) remti aplinkos ir gamtos išteklių apsaugą; (d) remti aplinkos ir gyvųjų gamtos išteklių apsaugą bei gerinimą, jeigu jie susiję su žuvininkystės sektoriumi ir akvakultūra; 21 pakeitimas 4 straipsnio f a punktas (naujas) (fa) skatinti palankesnio režimo taikymą atokiausiems regionams, atsižvelgiant į EB sutarties 299 straipsnį. 22 pakeitimas 5 straipsnis Europos žuvininkystės fondas (toliau – Fondas arba EŽF) teikia paramą žuvininkystės sektoriui. Pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės padės siekti Sutarties 33 straipsnyje nustatytų tikslų ir tikslų, kurie sudaro bendrą žuvininkystės politiką (BŽP). Atitinkamais atvejais jie papildys kitas Bendrijos priemones ir politikos sritis. Europos žuvininkystės ir akvakultūros fondas (toliau – Fondas arba EŽAF) teikia paramą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui. Pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės padės siekti Sutarties 33 straipsnyje nustatytų tikslų ir tikslų, kurie sudaro bendrą žuvininkystės politiką (BŽP). Atitinkamais atvejais jie papildys kitas Bendrijos priemones ir politikos sritis. 23 pakeitimas 6 straipsnio 4 dalis 4.  Fondo finansuojama veikla neturi tiesioginio ar netiesioginio poveikio žvejybos pastangos didinimui. 4.  Fondo finansuojama veikla negali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie žvejybos pastangos didinimo rajonuose, kurių ištekliams kyla pavojus dėl per didelės žvejybos. Be to, Fondo lėšų negalima skirti rūšių, kurioms nustatytos kvotos arba taikomos kitos priemonės arba kurių išteklių biologinis saugumas nėra užtikrintas, žvejybos pastangos didinimui skatinti. Tačiau leidžiama finansuoti rūšių, kurių ištekliai aiškiai pernelyg mažai naudojami, žvejybos priemones. 24 pakeitimas 11 straipsnis 2 dalis Valstybės narės užtikrina, kad būtų skatinami veikla, susijusi su moterų vaidmens žuvininkystės sektoriuje didinimu. Valstybės narės užtikrina, kad būtų skatinamos priemonės, skirtos moterų vaidmeniui žuvininkystės sektoriuje didinti, įskaitant ir priemones tarptautiniu lygmeniu. 25 pakeitimas 13 straipsnis Komisija preliminariai paskirsto valstybėms narėms 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui turimas įsipareigotas lėšas ir konvergencijos tikslui skirtą dalį atskiria atsižvelgdama į šiuos objektyvius kriterijus: valstybės narės žuvininkystės sektoriaus dydį, žvejybos pastangos būtino keitimo mastą, užimtumo žuvininkystės sektoriuje lygį ir taikomų priemonių nenutrūkstamumą. Komisija preliminariai paskirsto valstybėms narėms 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui turimas įsipareigotas lėšas ir konvergencijos tikslui skirtą dalį atskiria atsižvelgdama į šiuos objektyvius kriterijus: valstybės narės žuvininkystės sektoriaus dydį, būtino žvejybos pastangos keitimo mastą, užimtumo žuvininkystės sektoriuje lygį, taikomų priemonių nenutrūkstamumą ir žuvininkystės pramonės poveikį ekonominei ir socialinei struktūrai. 26 pakeitimas 15 straipsnio 1dalis 1.  Per tris mėnesius nuo strateginių gairių patvirtinimo prieš pateikdama veiklos programą, kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinį strategijos planą žuvininkystės sektoriui. 1.  Per šešis mėnesius nuo strateginių gairių patvirtinimo prieš pateikdama veiklos programą, kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinį strategijos planą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui. 27 pakeitimas 15 straipsnio 4 dalies a punktas a) žvejybos pastangos bei pajėgumų mažinimo ir išteklių bei terminų, per kuriuos žuvininkystė ir konkretus laivynas turi pasiekti tikslą, nustatymo; a) žvejybos pastangos bei pajėgumų pritaikymo ir išteklių bei terminų, per kuriuos konkretus laivynas tam tikroje žvejyboje turi pasiekti tikslą, nustatymo; 28 pakeitimas 15 straipsnio 4 dalies b punktas b) akvakultūros sektoriaus ir perdirbimo bei realizavimo pramonės plėtros; b) akvakultūros sektoriaus ir perdirbimo bei realizavimo pramonės tvarios plėtros; 29 pakeitimas 15 straipsnio 4 dalies d punktas d) žuvininkystės produktų tiekimo strategijos plečiant žvejybos veiklą ne Bendrijos vandenyse; d) žuvininkystės produktų tiekimo strategijos plečiant žvejybos veiklą ne Bendrijos vandenyse, deramai atsižvelgus į žuvų išteklius; 30 pakeitimas 15 straipsnio 4 dalies e a punktas (naujas) (ea) aplinkos ir biologinių vandens išteklių apsaugos. 31 pakeitimas 15 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a. Komisijai patvirtinus nacionalinius strategijos planus jie skelbiami viešai. 32 pakeitimas 18 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos d a punktas (naujas) (da) sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos veiksmų planas. 33 pakeitimas 20 straipsnio 4 dalis 4.  Komisija kiekvieną veiklos programą patvirtina ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė ją oficialiai pateikė, jei ta veiklos programa yra parengta pagal 18 straipsnio nuostatas. 4.  Komisija kiekvieną veiklos programą patvirtina ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė ją oficialiai pateikė, jei ta veiklos programa yra parengta pagal 18 straipsnio nuostatas. Ši programa skelbiama viešai. 34 pakeitimas 23 straipsnio a punkto 5 įtrauka – nacionalinius planus dėl išėjimo iš laivyno ne anksčiau kaip po dvejų metų, sudarančio Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11–16 straipsniuose nustatytus įpareigojimus dėl Bendrijos žvejybos laivyno pajėgumo reguliavimo; – nacionalinius planus dėl išėjimo iš laivyno ne anksčiau kaip iki programavimo laikotarpio pabaigos, sudarančio Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11–16 straipsniuose nustatytus įpareigojimus dėl Bendrijos žvejybos laivyno pajėgumo reguliavimo; 35 pakeitimas 23 straipsnio a punkto 5 a įtrauka (nauja) - apsaugos zonų įgyvendinimą, įskaitant laikiną žvejybos sustabdymą, žvejybos sustabdymą tam tikrose zonose, žvejybos ribojimą tam tikrose teritorijose ar visiško žvejybos draudimo zonas. 36 pakeitimas 24 straipsnio 1 dalis 1.  Kiekviena valstybė narė savo nacionaliniame strategijos plane nustato žvejybos pastangos reguliavimo politiką. Ji suteikia prioritetą 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytos veiklos finansavimui. 1.  Kiekviena valstybė narė savo nacionaliniame strategijos plane nustato žvejybos pastangos reguliavimo politiką. Ji teikia pirmenybę 23 straipsnyje nurodytos veiklos finansavimui. 37 pakeitimas 24 straipsnio 2 dalis 2. 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje numatytus nacionalinės žvejybos pastangos planus sudaro nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo pagal 25 straipsnio nuostatas priemonės. 2. 23 straipsnio a punkto pirmoje įtraukoje numatyti nacionalinės žvejybos pastangos reguliavimo planai gali apimti nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo pagal 25 straipsnio nuostatas priemones. 38 pakeitimas 24 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa 6. 23 straipsnio a punkte nurodytų nacionalinių žvejybos pastangos reguliavimo planų trukmė – ne daugiau kaip dveji metai. 6.  Valstybės narės pateikia 23 straipsnio a punkte nurodytus nacionalinius žvejybos pastangos reguliavimo planus per visą EŽAF galiojimo laikotarpį, kuris neviršija penkerių metų programavimo laikotarpio. 39 pakeitimas 24 straipsnio 6 dalies antra pastraipa 23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytais atvejais nacionalinius planus valstybės narės patvirtina per du mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo priimtas Tarybos ar Komisijos sprendimas. 23 straipsnio a punkto pirmoje, antroje ir ketvirtoje įtraukose nurodytais atvejais nacionalinius planus valstybės narės patvirtina per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo priimtas Tarybos ar Komisijos sprendimas. 40 pakeitimas 24 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa 23 straipsnio a punkto trečiojoje įtraukoje nustatytais atvejais valstybės narės per du mėnesius nuo Komisijos pranešimo gavimo patvirtina nukentėjusių laivų ir žvejų pertvarkymo planus (dėl priverstinio žvejybos nutraukimo). 23 straipsnio a punkto trečioje įtraukoje nustatytais atvejais valstybės narės per šešis mėnesius nuo Komisijos pranešimo gavimo patvirtina nukentėjusių laivų ir žvejų pertvarkymo planus (dėl priverstinio žvejybos nutraukimo). 41 pakeitimas 25 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.  Fondas teikia paramą iš dalies finansuodamas nuolatinį laivų žvejybos veiklos nutraukimą, jei tai įeina į 23 straipsnio a punkte nurodytą žvejybos pastangos reguliavimo planą. Galutinai laivo žvejybos veikla gali būti nutraukta tik pašalinus laivą iš apyvartos arba pakeitus jo paskirtį į veiklą, kuria nesiekiama pelno. 1.  Fondas teikia paramą iš dalies finansuodamas nuolatinį laivų žvejybos veiklos nutraukimą, jei tai įeina į 23 straipsnio a punkte nurodytą žvejybos pastangos reguliavimo planą arba vykdomas savanoriškai nusprendus tai daryti ir dėl to mažėja žvejybos mastas. Galutinai laivo žvejybos veikla gali būti nutraukta tik pašalinus laivą iš apyvartos arba pradėjus jį naudoti veikloje, kuri nėra žvejybinė, bendrų bendrovių kūrimui arba eksportavimui kitais nei žvejybiniais tikslais. Pastaruoju atveju II priedo lentelėje nurodyta 1 grupei nustatyta Fondo paramos norma mažinama 50 %. 42 pakeitimas 25 straipsnio 2 dalies antra pastraipa Be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į geriausią išlaidų/veiksmingumo santykį, gali nustatyti viešosios pagalbos lygį pagal šiuos objektyvius kriterijus: Be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į geriausią išlaidų/veiksmingumo santykį, gali nustatyti viešosios pagalbos lygį pagal šį objektyvų kriterijų: a) nacionalinėje rinkoje užregistruota žvejybos laivo kaina arba jo draudimo vertė; b) laivo apyvarta; c) laivo amžius ir jo tonažas (talpa) arba variklio galingumas, išreikštas atitinkamai GT arba kW. c) laivo amžius ir jo tonažas (talpa) arba variklio galingumas, išreikštas atitinkamai GT arba kW. 43 pakeitimas 26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.  Taikant 23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytus žvejybos pastangos reguliavimo planus, Fondas gali prisidėti prie žvejams ir laivų savininkams dėl žvejybos veiklos laikino nutraukimo taikomų pagalbos priemonių finansavimo ne ilgiau kaip vienerius metus su galimybe pratęsti dar vieneriems metams. 1.  Taikant 23 straipsnio a punkto pirmoje, antroje, trečioje ir ketvirtoje įtraukose nurodytus žvejybos pastangos reguliavimo planus, Fondas gali prisidėti prie žvejams ir laivų savininkams dėl žvejybos veiklos laikino nutraukimo taikomų pagalbos priemonių finansavimo ne trumpiau kaip tris mėnesius ir ne ilgiau kaip dvejus bet kurio programavimo laikotarpio metus. 44 pakeitimas 26 straipsnio 1 dalies antra pastraipa Šios laikino nutraukimo priemonės papildo žvejybos pastangos reguliavimo planą, užtikrindamos, kad per dvejus metus žvejybos pajėgumai nuolat mažės bent jau tiek, kiek dėl laikino nutraukimo sumažės žvejybos pastanga. išbraukta 45 pakeitimas 26 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a. Valstybės narės gali įvesti vienkartinę kompensaciją laivų savininkams ir žvejams pagal jūros išteklių apsaugos planus, pvz., Natura 2000, jeigu tai padeda sumažinti žvejybos pajėgumus. 46 ir 47 pakeitimai 27 straipsnio 1 dalies a punktas a) numatytos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 5 dalyje; a) įgalinančios pritaikyti laivus didinant saugumą juose, gyvenimo ir darbo sąlygas, o bendrai - darbuotojų gerovę laivuose, įskaitant variklių pakeitimą. Motorų keitimas remiamas tik tuomet, kai jis atliekamas siekiant užtikrinti saugą, taupyti degalus ar mažinti poveikį aplinkai, ir su sąlyga, kad jis nedidina žvejybos pajėgumų; 48, 55 ir 57 pakeitimai 27 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas aa) leidžiančios naudoti geriau parinktas ir aplinką tausojančias technologijas, kad būtų išvengta nenorimo žuvų sugavimo, pagerinti laive laikomo laimikio kokybę ir saugą, taip pat darbo ir saugos sąlygas. 49 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies b punktas b) suteikiančios galimybę laikyti laive tą laimikį, kurio nebeleidžiama išmesti; b) suteikiančios galimybę laikyti laive tą laimikį, kurio nebeleidžiama išmesti, taip pat laikyti laive šalutinius gaminius, gautus perdirbus laimikį; 50 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas) ba) laivuose, kuriuose saugumo sumetimais arba siekiant sumažinti aplinkos taršą reikia keisti variklį; 52 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) ca) laivyno atnaujinimui keičiant žvejybinius laivus, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 m. Taip pat gali būti pakeisti senesni kaip 20 metų laivai, kuriais nesaugu plaukioti; 54 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas) da) skirtos sumažinti sunaudojamos energijos kiekį. 56 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas) db) skirtos labiau atsižvelgti į žvejybos poveikį aplinkai, ypač mažinti teršalų emisiją iš tam tikro laivo. 58 pakeitimas 27 straipsnio 2 dalis 2.  Fondas gali prisidėti prie investicijų finansavimo atrenkant žūklės priemones, jei tam laivui yra taikomas 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytas atkūrimo planas, jis keičia žvejybos būdą, palieka vieną žvejybos rajoną ir pereiną į kitą, kuriame dėl išteklių būklės žvejyba yra įmanoma, ir jei investicija yra skirta tik tam, kad pirmą kartą būtų pakeistos žūklės priemonės. 2.  Fondas gali prisidėti prie investicijų finansavimo atrenkant žūklės priemones, jei tas laivas keičia žvejybos būdą, palieka vieną žvejybos rajoną ir pereiną į kitą, kuriame dėl išteklių būklės žvejyba yra įmanoma, ir jei investicija yra skirta tik tam, kad pirmą kartą būtų pakeistos žūklės priemonės. 59 pakeitimas 27 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Fondas prisideda prie visų kategorijų žvejybos laivų modernizavimo, įskaitant jų variklius, saugumo sumetimais ir su sąlyga, kad naujo variklio galingumas neviršys senojo. 60 pakeitimas 27 a straipsnis 1.  Šiame straipsnyje "mažos apimties pakrantės žvejyba" – tai žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijoje įregistruotų žvejybos laivų I priedo 2 lentelėje išvardytų velkamųjų žūklės priemonių. 1.  Šiame straipsnyje "mažos apimties pakrantės žvejyba" – tai žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijoje įregistruotų žvejybos laivų I priedo 3 lentelėje išvardytų velkamųjų žūklės priemonių. 2.  Jei Fondas finansuoja šio reglamento 27 straipsnyje numatytas priemones, skirtas mažos apimties pakrantės žvejybai, II priedo lentelės 2 grupėje nurodyta privataus finansinio dalyvavimo norma sumažinama 20%. 2.  Jei Fondas finansuoja šio reglamento 26 straipsnyje numatytas priemones, skirtas mažos apimties pakrantės žvejybai, II priedo lentelės 2 grupėje nurodyta privataus finansinio dalyvavimo norma sumažinama 20% 3.  Jei Fondas finansuoja šio reglamento 28 straipsnyje numatytas priemones, taikomos II priedo lentelės 3 grupėje nurodytos normos. 3.  Jei Fondas finansuoja šio reglamento 27 straipsnyje numatytas priemones, taikomos II priedo lentelės 3 grupėje nurodytos normos. 4.  Fondas gali dalyvauti išmokant priemokas mažos apimties pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams ir laivų savininkams, siekiant: 4.  Fondas gali dalyvauti išmokant priemokas mažos apimties pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams ir laivų savininkams, siekiant: - pagerinti prieigos prie tam tikrų žvejybos rajonų sąlygų valdymą ir kontrolę; - pagerinti prieigos prie tam tikrų žvejybos rajonų sąlygų valdymą ir kontrolę; - skatinti žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir pardavimo organizavimą; - skatinti žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir pardavimo organizavimą; - skatinti savanorišką žvejybos pastangos mažinimą siekiant išsaugoti išteklius; - skatinti savanorišką žvejybos pastangos mažinimą siekiant išsaugoti išteklius; – taikyti naujas technologijas (labiau selektyvias žvejybos technologijas, kurios išeina už atitinkamų reguliavimo reikalavimų ribų), nedidinančias žvejybos pastangos; - skatinti naujų technologijų (labiau selektyvių žvejybos technologijų, kurios išeina už nustatytų reguliavimo reikalavimų ribų), nedidinančių žvejybos pastangos, naudojimą; Viešoji pagalba teikiama laivyno atnaujinimui, kuriuo be kitų tikslų siekiama įdiegti labiau atrinktą techniką ir laivo stebėsenos sistemas, padidinti saugumą laive, pagerinti darbo ir sveikatos sąlygas, su sąlyga, kad tai nedidins žvejybos pastangos; - įdiegti mikroorganizmų suskaidomą žvejybos įrangą ypatingai saugomuose jūrų plotuose numatant nuotolinę medicinos pagalbą; - užtikrinti mažų pakrantės žvejybos laivų laivyno atnaujinimą, jei pateikiami įrodymai, kad atrinkti laivai bus eksploatuojami taip, kad jų pajėgumai neviršytų Reglamente (EB) Nr. 2371/2002 nustatytų viršutinių ribų. Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos. Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos. 61 pakeitimas 27 a straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a. Siekiant padidinti saugumą, tausoti aplinką ar taupyti degalus, laivo ir variklio pakeitimas taip pat turėtų tikti, jei nedidinami jo pajėgumai. 62 pakeitimas 27 b straipsnis (naujas) 27b straipsnis Viešoji pagalba siekiant atnaujinti ir modernizuoti laivyną atokiausiuose regionuose Viešoji pagalba gali būti skirta atnaujinti ir modernizuoti laivyną atokiausiuose regionuose. Valstybės narės pateikia Komisijai patvirtinti nuolatinį laivyno stebėsenos ir modernizavimo planą, įrodantį, kad atrinkti laivai bus eksploatuojami taip, kad jų pajėgumai neviršys Reglamente (EB) Nr. 639/2004 nustatytų viršutinių ribų. Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos. 63 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.  Fondas gali prisidėti prie finansavimo valstybių narių pasiūlytų priemonių, skirtų žvejams, kuriems poveikį padarė žvejybos veiklos plėtra, ir apimančiu: 1.  Fondas prisideda prie finansavimo valstybių narių pasiūlytų priemonių, skirtų žvejams, kuriems poveikį padarė žvejybos veiklos plėtra, ir apimančiu: 64 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies a punktas a) veiklos rūšių įvairinimą siekiant, kad žvejybos sektoriaus darbuotojai imtųsi kelių darbų; a) veiklos rūšių įvairinimą siekiant, kad žvejybos sektoriaus darbuotojai imtųsi kelių darbų, įskaitant su žvejyba susijusį įvairių rūšių turizmą; 65 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas) ba) saugos jūroje mokymo kursus, mokymą darbo vietoje ir visų Europos Sąjungos žuvininkystės pramonės darbuotojų kursų ir studijų mainus, 66 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) \ ca) laikinų žvejybos draudimų poveikio sumažinimą; 67 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas) cb) darbo vietos praradimą laive, kurio eksploatacija pritaikius priemones buvo nutraukta. 68 pakeitimas 28 straipsnio 2 dalis 2.  Be to, Fondas gali prisidėti prie mokymo priemonių ir iniciatyvos mokyti jaunus žvejus, pageidaujančius pirmą kartą tapti žvejybos laivo savininkais, finansavimo. 2.  Be to, Fondas gali prisidėti prie finansavimo: a) asmeninių premijų žvejams iki 35 metų amžiaus, kurie įrodo, kad yra mažiausiai penkerius metus išdirbę žvejais, arba turi atitinkamą profesinį išsilavinimą ir kurie pirmą kartą tampa panaudoto žvejybos laivo savininkais arba nuosavybės dalininkais, b) mokymo priemonių ir iniciatyvos mokyti jaunus žvejus, pageidaujančius pirmą kartą tapti žvejybos laivo savininkais. 69 pakeitimas 28 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Fondas gali prisidėti išmokėdamas vienkartines premijas laivo, kurio eksploataciją numatyta sustabdyti, įgulai . 70 pakeitimas 28 a straipsnis (naujas) 28a straipsnis Pagalba, skiriama atnaujinti ir modernizuoti žvejybos laivyną nedidinant jo pajėgumų Norėdamos gauti pagalba, skirtą atnaujinti ir modernizuoti laivyną, valstybės narės turi patenkinti visus nacionalinius ir Bendrijos pagrindinius reikalavimus ir tikslus laivyno atžvilgiu bei leisti Komisijai atlikti nuolatinę stebėseną. Valstybės narės parodo, kad laivynas buvo tvarkomas taip, jog jo pajėgumai neviršijo nustatytų nacionalinių ir Bendrijos metinių tikslų, ir kad laivų skaičiaus didinimo ir mažinimo santykis buvo kontroliuojamas taip , kad jokiu būdu nebūtų padidinti pajėgumai. Bus sukurtas visose valstybėse narėse suderintas Bendrijos laivų registras, kuriame taikant vienodus kriterijus bus nurodyti pajėgumai bei galingumas ir kurį galės lengvai pasiekti stebėseną vykdysianti Komisija. 71 pakeitimas 28 b straipsnis (naujas) 28b straipsnis Pagalba, skirta vykdyti eksperimentines kampanijas Fondas gali bendrai finansuoti valstybių narių pasiūlytas su eksperimentinėmis kampanijomis jūroje susijusias priemones, kuriomis siekiama nustatyti naujas žvejybos vietas ir naujas žuvų rūšis. 72 pakeitimas 28 c straipsnis (naujas) 28c straipsnis Pagalba, skirta steigti bendras įmones su trečiosiomis valstybėmis Fondas prisideda prie nacionalinių priemonių, skirtų galutinai perduoti laivus trečiajai šaliai, kai tuo tikslu sukuriama bendra įmonė, finansavimo, su sąlyga, kad bus gautas atitinkamos šalies atsakingos tarnybos leidimas, ir jei yra tenkinamos šios sąlygos: a) trečioji šalis, kuriai bus perduotas laivas, nėra šalis kandidatė; b) perdavimas susijęs su žvejybos pastangų, kurias eksploatuodamas žvejybos išteklius anksčiau atlikdavo perduodamas laivas, mažinimu; c) trečioji šalis nėra šalis, turinti patogios šalies vėliavą, arba IUU (neteisėtą, be dokumentų ir nereglamentuotą) žvejybą toleruojanti šalis, o kruopščiai eksploatuoja ir saugo savo išteklius ir užtikrina realias žvejybos galimybes. Konkrečiu perdavimo trečiajai šaliai atveju laivus privaloma nedelsiant įtraukti į trečiosios šalies registrą ir galutinai draudžiama grįžti į Bendrijos vandenis. 73 pakeitimas 29 straipsnio 2 dalis 2.  Šios investicijos gali būti skirtos gamybos įrenginiams konstruoti, papildyti, instaliuoti ir modernizuoti, ypač siekiant pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas ir produktų kokybę arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba neteikiama. 2.  Šios investicijos gali būti skirtos visoms gamybos proceso grandinės dalims, įskaitant naujų įrenginių konstravimą, egzistuojančių gamybos įrenginių bei midijų dragų papildymą, įdiegimą ir modernizavimą, ypač siekiant padidinti rinkoje itin perspektyvių rūšių gamybą ir pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas, akvakultūros darbininkų darbo bei saugos sąlygas ir produktų kokybę nuo pat to laiko, kai jie pateikiami į rinką, ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba neteikiama. 74 pakeitimas 29 straipsnio 4 dalis 4.  Fondas neprisidės prie investicijų, kuriomis siekiama padidinti įprastos rinkos neturinčių produktų arba produktų, kurių poveikis žuvininkystės išteklių išsaugojimo politikai yra neigiamas, gamybą. 4.  Fondas prisidės tik prie tų investicijų, kuriomis bus suteikiamos tinkamos techninio ir finansinio gyvybingumo garantijos ir kurios nesąlygos gamybos pajėgumų perviršio, o jų poveikis žuvininkystės išteklių rinkodaros politikai nebus neigiamas. Ši politika taip pat taikoma pramoniniu būdu žvejojamoms rūšims, kurios yra perdirbamos į žuvų pašarą. 75 pakeitimas 29 straipsnio 5 dalis 5.  Pagalba nesuteikiama Direktyvos 85/337/EEB II priede nurodytiems projektams, apie kuriuos nebuvo pateikta tos direktyvos IV priede nustatyta informacija. 5.  Pagalba suteikiama tik Direktyvos 85/337/EEB II priede nurodytiems projektams, jei buvo pateikta tos direktyvos IV priede nustatyta informacija. 76 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies a punktas a) perėjimas prie naujų rūšių ir gerą rinkos perspektyvą turinčių rūšių gamybos; a) perėjimas prie naujų rūšių, naujų veisimo metodų ir gerą rinkos perspektyvą turinčių rūšių gamybos, kurie, vertinant pagal energijos poreikį ir žuvies proteinus, atitinka tvarios ekologiškos gamybos reikalavimus; 77 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas) aa) pasiūlos Bendrijos rinkoje užtikrinimas ir padėjimas pagerinti šios rinkos prekybos balansą; 78 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies b punktas b) veisimo metodų, galinčių gerokai sumažinti poveikį aplinkai, palyginti su įprastine žuvininkystės sektoriaus praktika, įgyvendinimas; b) veisimo metodų, galinčių gerokai sumažinti poveikį aplinkai, įgyvendinimas; 79 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas) ba) susitarimai, gerinantys darbo aplinką; 80 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies d punktas d) šios antraštinės dalies III skyriuje numatyto bendro intereso priemonės, susijusios su akvakultūra, ir profesinis mokymas; išbrauktas 81 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas) fa) naujų pardavimų vienetų skatinimas ir radimas. 82 pakeitimas 30 straipsnio 2 dalis 2.  Pagalba investicijoms taikoma tik mažoms ir labai mažoms įmonėms. išbraukta 84 pakeitimas 31 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas) ca) akvakultūros gamybos pajėgumų, kuriems dėl stichinių ar pramoninių nelaimių buvo padaryta žala, atkūrimą. 85 pakeitimas 31 straipsnio 3 dalis 3.  Kad gautų dotacijas pagal šį straipsnį, projektų rengėjai turi įsipareigoti ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti akvakultūros aplinkos reikalavimus, kurie išeina už vien tik įprastos geros akvakultūros praktikos taikymo ribų. Šių įsipareigojimų naudą turi įrodyti ex-ante poveikio vertinimas, kurį turi atlikti valstybės narės paskirta įstaiga. 3.  Kad gautų dotacijas pagal šį straipsnį, projektų rengėjai turi įsipareigoti ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti akvakultūros aplinkos reikalavimus, kurie išeina už vien tik įprastos geros akvakultūros praktikos taikymo ribų. 86 pakeitimas 31 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a. Žvejyba vidaus vandenyse (išimtinai valstybės narės teritorijos vidaus vandenyse plaukiojančiais laivais vykdoma komercinės žvejybos veikla), kaip ir laivų, naudojamų šiai žvejybai, pakeitimas, bei modernizavimas, yra tinkami paramai bei pertvarkymo pagalbai gauti. Be to, Fondo lėšomis galima pasinaudoti įdiegiant priemones, skirtas ungurių ištekliams atkurti. 87 pakeitimas 31 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis 4.  Didžiausią metinę viešosios pagalbos sumą, skiriamą kaip kompensaciją už minėtą įsipareigojimą akvakultūros aplinkos atžvilgiu, valstybė narė kasmet apibrėžia savo veiklos programoje, atsižvelgdama į šiuos kriterijus: 4.  Valstybės narės apskaičiuoja kompensaciją atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 88 pakeitimas 31 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a. Išskirtinė kompensacija gali būti skiriama: - pagal 2 dalies a punktą, remiantis didžiausiu iš hektaro ploto, kuriame įsikūrusi įmonė ir kuriam taikomi akvakultūros aplinkos reikalavimai, gaunamu kiekiu; - pagal 2 dalies c punktą, per ilgiausią dvejų metų laikotarpį, pradedamą skaičiuoti nuo datos, kai įmonė perėjo prie ekologiškos produkcijos gamybos; 89 pakeitimas 32 straipsnio a punkto įžanginė dalis (a) vėžiagyvių augintojams suteikiamos kompensacijos už laikiną ūkiuose auginamų moliuskų gamybos nutraukimą. Per visą 2007–2013 metų laikotarpį ši kompensacija gali būti mokama šešis mėnesius. Ji gali būti suteikta tada, kai dėl toksinus išskiriančio planktono padaugėjimo arba biotoksinų turinčio planktono atsiradimo užsikrėtus moliuskams visuomenės sveikatai apsaugoti auginimas sustabdomas: a) vėžiagyvių augintojams suteikiamos kompensacijos už gamybos nuostolius, patirtus laikinai nutraukus ūkiuose auginamų moliuskų gamybą. Per visą 2007–2013 metų laikotarpį ši kompensacija gali būti mokama dvyliką mėnesių. Ji gali būti suteikta tada, kai dėl toksinus išskiriančio planktono padaugėjimo arba biotoksinų turinčio planktono atsiradimo užsikrėtus moliuskams visuomenės sveikatai apsaugoti auginimas sustabdomas: 90 pakeitimas 32 straipsnio a punkto 1 įtrauka – daugiau kaip keturiems mėnesiams iš eilės arba – daugiausia trims mėnesiams iš eilės arba 91 pakeitimas 32 straipsnio a punkto 2 įtrauka – kai dėl auginimo sustabdymo patirti nuostoliai sudaro daugiau kaip 35 % konkrečios įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos pagal jos vidutinę pastarųjų trejų metų apyvartą. – kai dėl auginimo sustabdymo patirti nuostoliai sudaro daugiau kaip 30 % konkrečios įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos pagal jos vidutinę pastarųjų trejų metų apyvartą. 92 pakeitimas 33 straipsnio 1 dalis 1.  Fondas, taikydamas konkrečias strategijas, kurios turi būti įtrauktos į nacionalinius strategijos planus, gali paremti investicijas į žmonėms tiesiogiai vartoti skirtų žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybą ir pardavimą. Ši pagalba skiriama tik labai mažoms ir mažoms įmonėms. 1.  Fondas, taikydamas konkrečias strategijas, kurios turi būti įtrauktos į nacionalinius strategijos planus, gali paremti investicijas į žmonėms tiesiogiai vartoti skirtų žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybą ir pardavimą. 93 pakeitimas 33 straipsnio 2 dalis 2.  Šios investicijos gali būti skirtos gamybos įrenginiams konstruoti, papildyti, instaliuoti ir modernizuoti, ypač siekiant pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas ir produktų kokybę arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba nesuteikiama. 2.  Šios investicijos gali būti skirtos gamybos įrenginiams konstruoti, papildyti, instaliuoti ir modernizuoti, ypač inter alia siekiant pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas ir maisto saugą, atsekamumą, produktų kokybę ir naujoves arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba neteikiama. 94 pakeitimas 34 straipsnio 1 dalis 1.  Fondas remia investicijas perdirbimo ir pardavimo srityje, susijusias su firmų statyba, išplėtimu, įrengimu ir modernizavimu. 1.  Fondas remia investicijas perdirbimo ir pardavimo srityje, susijusias su firmų statyba, išplėtimu, įrengimu ir modernizavimu. Investicijos turi suteikti tinkamas techninio ir finansinio gyvybingumo garantijas. 95 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis 2.  Šio straipsnio 1 dalyje minimos investicijos padės išsaugoti arba padidinti užimtumą žuvininkystės sektoriuje ir pasiekti vieną arba daugiau toliau nurodytų tikslų: 2.  Šio straipsnio 1 dalyje minimos investicijos padės sukurti darnų vystymąsi žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje ar pasiekti vieną arba daugiau toliau nurodytų tikslų: 96 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas) ba) aukštos kokybės produktų, skirtų labai specializuotoms rinkoms, gamyba; 97 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies d punktas (d) pagalba gerinant mažai naudojamų rūšių, šalutinių produktų ir atliekų naudojimą; d) pagalba gerinant šalutinių produktų ir atliekų naudojimą; 98 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies e punktas e) naujų technologijų taikymas arba elektroninės prekybos plėtojimas; e) naujų technologijų taikymas, naujoviškų produkto formų pristatymas arba elektroninės prekybos plėtojimas; 99 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies f punktas f) prekyba produktais, daugiausia gautais iš vietos laivyno. f) prekyba produktais, kurie yra inovatyvūs arba turi didesnę pridedamąją vertę, pageidautina gautais iš vietos laivyno arba iš akvakultūros. 100 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas) fa) prisidėjimas prie naujų perdirbtos žuvies ir akvakultūros produktų diversifikavimo ir vystymo. 101 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies f b punktas (naujas) fb) naujų produktų, padedančių skatinti pramonės įvairovę, marketingas; 102 pakeitimas 36 straipsnio įžanginė dalis Fondas remia bendrus veiksmus, kuriais siekiama: Fondas remia bendrus veiksmus, kuriais ypač siekiama: 103 pakeitimas 36 straipsnio b punktas b) įtraukti bendras investicijas į veisimo vietų plėtimą, atliekų valymą arba į gamybos, perdirbimo ar realizavimo įrangos pirkimą; arba b) įtraukti bendras investicijas į veisimo vietų plėtimą, į gamybos ar darbo sąlygų gerinimą, į priemones, prisidedančias prie aplinkos apsaugos, atliekų valymą arba į gamybos, perdirbimo ar realizavimo įrangos pirkimą; arba 104 pakeitimas 36 straipsnio d a punktas (naujas) da) kompensuoti tam tikrus trūkumus, susijusius su investicijomis į programos Natura 2000 sritis; 105 pakeitimas 36 straipsnio d b punktas (naujas) db) finansuoti mokslinių tyrimų kampanijas (mokslines, eksperimentines ir stebėsenos), socialinius ekonominius atkuriamųjų priemonių poveikio tyrimus ir mokslines konsultacijas sektoriuje. 106 pakeitimas 36 straipsnio d c punktas (naujas) dc) pašalinti iš jūrų dugno pamestą ar apleistą žūklės įrangą, kad sumažėtų nepageidaujamos žvejybos. 107 pakeitimas 36 straipsnio d d punktas (naujas) dd) atlikti socialinio ekonominio išteklių atnaujinimo planų poveikio tyrimus. 108 pakeitimas 36 straipsnio d e punktas (naujas) de) užtikrinti atitinkamą paramą duomenų, susijusių su ekologija, rinkimo ir apdorojimo veiklai; 109 pakeitimas 36 straipsnio d f punktas (naujas) df) įdiegti produkto atsekamumo nuostatas pasitelkiant technines priemones, rengiant mokymus ir konsultuojant perdirbimo sektoriaus grandinės veikėjus. 110 pakeitimas 36 straipsnio d g punktas (naujas) dg) skatinti eksperimentinę ir tiriamąją žuvininkystę; 111 pakeitimas 36 straipsnio d h punktas (naujas) dh) teikti pagalbą žvejų grupėms ir profesinėms organizacijoms, kurios pasirengusios prisiimti dalį atsakomybės įgyvendinant BŽP (bendras valdymas); 112 pakeitimas 37 straipsnio 1 dalis 1.  Fondas gali remti bendro intereso veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir dauginti vandens gyvūniją, išskyrus tiesioginį išteklių atkūrimą. Šie veiksmai turi prisidėti prie vandens aplinkos gausinimo. 1.  Fondas gali remti bendro intereso veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir dauginti vandens išteklius, išskyrus tiesioginį išteklių atkūrimą, bet neapimant išteklių atkūrimo vidaus vandenyse siekiant iš naujo užveisti ar padėti veisti labai migruojančių žuvų rūšis. Šie veiksmai turi prisidėti prie vandens aplinkos atkūrimo ir gausinimo, o jiems galima priskirti veiklą, vykdomą pagal susijusias su žuvininkyste Natura 2000 programas, o taip pat rajonų, nualintų dėl akvakultūros, atkūrimą. 113 pakeitimas 37 straipsnio 2 dalis 2.  Minėti veiksmai siejami su nejudamųjų ar judamųjų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai apsaugoti ir dauginti arba vidaus vandenų keliams atkurti, įskaitant migruojančių rūšių nerštavietes ir migracijos kelius, įrengimu. 2.  Minėti veiksmai siejami su nejudamųjų ar judamųjų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai apsaugoti ir dauginti arba vidaus vandenų keliams atkurti, įskaitant migruojančių rūšių nerštavietes ir migracijos kelius, įrengimu ir rajonų, nualintų dėl akvakultūros, atkūrimu. 114 pakeitimas 38 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas) aa) pagerinti atliekų ir šiukšlių perdirbimą. 115 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis 3.  Šios investicijos siejamos su: 3.  Šios investicijos visų pirma siejamos su: 116 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies a punktas a) nacionalinių ir tarptautinių reklamos kampanijų organizavimu; a) nacionalinių ir tarptautinių reklamos kampanijų organizavimu, prekybos mugių, renginių ir parodų organizavimu bei dalyvavimu jose ir partnerių susitikimų rengimu; 117 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies d punktas d) produktų, gaunamų taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčius metodus, reklamavimu; d) produktų, gaunamų taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčius metodus, sertifikavimu ir reklamavimu; 118 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies f punktas f) kokybės sertifikavimu; f) kokybės užtikrinimu, kontrole ir sertifikavimu; 119 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies g punktas g) ženklinimu, įskaitant produktų, sugautų taikant aplinkai palankius žvejybos būdus, ženklinimą; g) ženklinimu ir atsekamumu, įskaitant produktų, sugautų taikant aplinkai palankius žvejybos būdus, ženklinimą; 120 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies i punktas i) rinkos tyrimų vykdymu. i) rinkos ir mokslo tyrimų vykdymu. 121 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies i a punktas (naujas) ia) sektoriaus įvaizdžio gerinimu; 122 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies i b punktas (naujas) ib) specialių kampanijų, kuriomis skatinama gaminti oficialiai pripažintos kokybės produktus, rėmimu. 123 pakeitimas 39 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a. Valstybės narės, atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 3759/92 nuostatas, gali skatinti pripažintų gamintojų organizacijų steigimąsi ir palengvinti jų veiklą. 124 pakeitimas 40 straipsnio 1 dalis 1.  Fondas gali remti bandomuosius projektus, kurių tikslas – įgyti ir paskleisti naują techninę informaciją ir kuriuos vykdo ūkio subjektas, pripažintas prekybos susivienijimas arba kuri nors kita tam tikslui valdymo institucijos paskirta kompetentinga institucija kartu su mokslo ar technine įstaiga. 1.  Fondas gali remti bandomuosius projektus, kuriais siekiama mokyti, vykdyti tiriamąją veiklą ir kaupti bei skleisti naują techninę informaciją, taip pat vykdyti bandomąsias mokslo tiriamosios veiklos kampanijas jūrose, skirtas tiksliai nustatyti naujas žuvininkystės vietas ir naujas žuvų rūšis, kuriuos vykdo ūkio subjektas, pripažintas prekybos susivienijimas arba kuri nors kita tam tikslui valdymo institucijos paskirta kompetentinga institucija kartu su mokslo ar technine įstaiga. 125 pakeitimas 40 straipsnio 2 dalies a punktas a) taikant gamybos sektoriui artimas sąlygas ištirti techninį ir finansinį naujų technologijų gyvybingumą, siekiant įgyti ir paskleisti techninę arba finansinę informaciją apie tiriamą technologiją; a) taikant gamybos sektoriui artimas sąlygas ištirti techninį ir finansinį naujų technologijų gyvybingumą, įskaitant tas technologijas, kuriomis siekiama pagerinti žvejybos įrangos pasirinkimą ar kitaip sumažinti žvejybos poveikį aplinkai arba sumažinti žvejybinei veiklai sunaudojamos energijos kiekį, siekiant įgyti ir paskleisti techninę arba finansinę informaciją apie tiriamą technologiją; 127 pakeitimas 40 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas) ba) apimti programas, kuriomis siekiama sumažinti neplanuojamai sugaunamų žuvų kiekį ir kitą poveikį aplinkai. 126 pakeitimas 40 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Eksperimentiniams žvejybos projektams galima skirti bandomiesiems projektams numatytą pagalbą, su sąlyga, kad jais siekiama išsaugoti žuvų išteklius ir taikyti labiau selektyvias technologijas. 128 pakeitimas 41 straipsnio 1 dalis Fondas gali remti viešųjų arba pusiau valstybinių įstaigų atliekamą žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, paskirties pakeitimą, kai jie pritaikomi tik mokymo arba tyrimų žuvininkystės sektoriuje tikslams. Fondas gali remti viešųjų arba pusiau valstybinių įstaigų arba kitų mokymo bei mokslinių tyrimų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti privačios, tačiau nesiekiančios pelno, ir kurias nurodo valdymo institucija, atliekamą žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, gamybą arba pakeitimą, kai jie tampa naudotinais tik mokymo arba tyrimų žuvininkystės sektoriuje tikslams. 129 pakeitimas 41 straipsnio 2 dalis Fondas gali remti veiksmus, susijusius su negrįžtamu profesionalia žvejyba užsiimančio žvejybos laivo pritaikymu su pelnu nesusijusiai veiklai. Fondas gali remti veiksmus, susijusius su negrįžtamu profesionaliai žvejybai skirto žvejybos laivo pritaikymu nežvejybinei veiklai. 130 pakeitimas 41 a straipsnis (naujas) 41a straipsnis Pagalbinės priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės 1.  Fondas gali finansuoti pagalbines priemones, kuriomis skatinama vyrų ir moterų lygybė, ir lyčių lygybės principo integravimą į įstaigos veiklą. 2.  Norėdami gauti šią paramą, projekto rėmėjai privalo pateikti lygių galimybių integravimo į įstaigos veiklos valdymą planą ir įsipareigoti jį taikyti bei vykdyti ne trumpiau kaip penkerius metus (šios pagalbos finansavimas nurodytas II priedo 3 grupėje). 131 pakeitimas 41 b straipsnis (naujas) 41b straipsnis Finansavimo skyrimas Fondas, atsižvelgdamas į IV antraštinėje dalyje nurodytą aukščiausią ribą, gali prisidėti prie to, kad taikant atskirų vietų finansavimo priemones būtų įvertinami šio sektoriaus žvejybinės veiklos pajėgumai nepalankiuose Sąjungos regionuose. 132 pakeitimas IV skyriaus pavadinimas 4 PRIORITETINĖ KRYPTIS: PAKRANTĖS ŽVEJYBOS ZONŲ TVARUS VYSTYMAS 4 PRIORITETINĖ KRYPTIS: ŽVEJYBOS IR AKVAKULTŪROS ZONŲ TVARUS VYSTYMAS 133 pakeitimas 42 straipsnio 1 dalis 1.  Fondas, kaip ir kiti Bendrijos instrumentai, teikia paramą pakrantės žvejybos rajonų, remiamų pagal bendrąją strategiją, kuria siekiama remti bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimą, tvariam vystymui ir gyvenimo kokybės gerinimui, ypač atsižvelgiant į minėtos politikos socialines bei ekonomines pasekmes. 1.  Fondas, kaip ir kiti Bendrijos instrumentai, teikia paramą žvejybos rajonų, ypač periferinėse pakrantės zonose, remiamų pagal bendrąją strategiją, kuria siekiama remti bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimą, tvariam vystymui ir gyvenimo kokybės gerinimui, ypač atsižvelgiant į minėtos politikos socialines bei ekonomines pasekmes. 135 pakeitimas 42 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Pakrantės žvejybos rajonas paprastai yra mažesnis už NUTS III regioną su jūros arba ežero pakrante ar upės žiotimis, kuriose žvejojama. Ši zona geografiniu ir okeanografiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais turėtų būti gana vientisa. Žvejybos ir akvakultūros rajonai yra laikomi vienu rajonu su jūros arba ežero pakrante ar upės žiotimis, kuriose žvejojama ar puoselėjama akvakultūra. Ši zona geografiniu ir okeanografiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais turėtų būti gana vientisa. 136 pakeitimas 42 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa Gyventojų tankumas minėtoje zonoje turėtų būti mažas, nemažai žmonių turėtų dirbti žuvininkystės sektoriuje, žvejyba smunka, o savivaldą turinčiame mieste nėra daugiau kaip 100 000 gyventojų. išbraukta 137 pakeitimas 43 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.  Parama pakrantės žvejybos rajonų tvariam vystymui gali būti suteikta šiai veiklai: 1.  Parama žvejybos ir akvakultūros rajonų tvariam vystymui gali būti suteikta šiai veiklai: 138 pakeitimas 43 straipsnio 1 dalies a punktas a) ekonominės veiklos restruktūrizavimui arba jos krypties pakeitimui, ypač skatinant gamtos turizmą, jei šie veiksmai nedidina žvejybos pastangos; a) ekonominės veiklos restruktūrizavimui arba jos krypties pakeitimui, ypač skatinant žvejybos turizmą, jei šie veiksmai nedidina žvejybos pastangos; 139 pakeitimas 43 straipsnio 1 dalies b punktas b) veiklos rūšių įvairinimui siekiant paskatinti žuvininkystės sektoriaus darbuotojus imtis kelių darbų ir dėl to kurti papildomas arba pakaitines darbo vietas ne žuvininkystės sektoriuje; b) veiklos rūšių įvairinimui siekiant paskatinti žuvininkystės ar akvakultūros sektoriaus darbuotojus imtis kelių darbų ir dėl to kurti papildomas arba pakaitines darbo vietas ne žuvininkystės sektoriuje; 141 pakeitimas 43 straipsnio 1 dalies d punktas d) išvykstamajai žvejybai skirtos įrangos rėmimui ir turizmo skatinimui; d) mažos apimties žvejybai skirtos įrangos rėmimui ir žvejybos turizmo skatinimui; 142 pakeitimas 43 straipsnio 2 dalis 2.  Fondas gali papildomai finansuoti iki 15 % tikslų priemones, skatinančias ir didinančias profesinius įgūdžius, darbininkų, ypač moterų, prisitaikymą ir galimybę įsidarbinti, jei šios priemonės yra neatskiriama pakrantės rajonų tvaraus vystymo strategijos dalis ir jei jos yra tiesiogiai susijusios su šio straipsnio 1 dalyje apibūdintomis priemonėmis. 2.  Fondas pagal subsidiarumo principą gali finansuoti iki 20% tikslų priemones, skatinančias ir didinančias profesinius įgūdžius, darbininkų, ypač moterų, prisitaikymą ir galimybę įsidarbinti, jei šios priemonės yra neatskiriama žvejybos ir akvakultūros rajonų tvaraus vystymo strategijos dalis ir jei jos yra tiesiogiai susijusios su šio straipsnio 1 dalyje apibūdintomis priemonėmis. 143 pakeitimas 43 straipsnio 3 dalis 3.  Pagal šio straipsnio 1 dalį suteikiama parama neturi būti skirta žvejybos laivams atnaujinti arba modernizuoti. išbraukta 144 pakeitimas 43 straipsnio 4 dalis 4.  Šio straipsnio 1 dalies a bei b punktuose ir 2 dalyje nurodyti paramos gavėjai turėtų būti žuvininkystės sektoriuje dirbantys asmenys arba asmenys, dirbantys to sektoriaus darbą. 4.  Šio straipsnio 1 dalies a bei b punktuose ir 2 dalyje nurodyti paramos gavėjai turėtų būti žuvininkystės arba akvakultūros sektoriuose dirbantys asmenys arba asmenys, priklausomi nuo šių sektorių. 145 pakeitimas 43 straipsnio 5 dalis 5.  Jei šiame straipsnyje nurodyta priemonė yra remiama taikant kitą Bendrijos paramos priemonę, valstybė narė rengdama savo programą aiškiai nurodo, ar ją remia Fondas, ar kita Bendrijos paramos priemonė. 5.  Jei šiame straipsnyje nurodyta priemonė yra remiama taikant kitą Bendrijos paramos priemonę, valstybė narė rengdama savo programą aiškiai nurodo, ar ją remia Fondas ar kita Bendrijos paramos priemonė, ir įvertina, ar tam, kad būtų pasiekti Žaliojoje knygoje apie jūrininkystės strategiją numatyti tikslai, reikalinga sinergija su kitais fondais, pvz., EKPF. 146 pakeitimas 43 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a. Finansinė parama turi būti susijusi su investicijomis, skirtomis laivuose pagerinti saugumą, darbo sąlygas, higieną ir produktų kokybę, ir su investicijomis, skirtomis pagerinti žvejybos atranką. 147 pakeitimas 44 straipsnio pavadinimas Įsitraukimas į pakrantės žvejybos rajonų tvarų vystymą Įsitraukimas į žvejybos ir akvakultūros rajonų tvarų vystymą 148 pakeitimas 44 straipsnio 1 dalis 1.  Pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo rėmimo veiksmus konkrečioje teritorijoje vykdo tam tikslui sukurta vietinė viešųjų arba privačių partnerių grupė (toliau – pakrantės veiksmų grupė (PVG)). Kiekviena PVG, sukurta pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, skaidriai atrenkama paskelbus viešą konkursą. 1.  Žvejybos ir akvakultūros rajonų tvaraus vystymo rėmimo veiksmus konkrečioje teritorijoje vykdo vietinės viešosios arba pusiau viešosios įstaigos arba tam tikslui sukurta vietinė viešųjų arba privačių partnerių grupė (toliau – pakrantės veiksmų grupė (PVG)). Kiekviena PVG, sukurta pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, skaidriai atrenkama paskelbus viešą konkursą. 149 pakeitimas 44 straipsnio 2 dalis 2.  Privatus sektorius atsako už PVG iniciatyva vykdomą veiklą, ne mažiau kaip už du trečdalius projektų. išbraukta 150 pakeitimas 45 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos g a punktas (naujas) ga) socialiniai ir ekonominiai tyrimai, skirti išteklių atnaujinimo priemonių drastiškam poveikiui ištirti ir tiesiogiai susiję su programos įgyvendinimu. 151 pakeitimas 54 straipsnio 4 dalies a punktas a)  PVM; a) bet kokiu būdu grąžintinas PVM; 152 pakeitimas 56 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas) ia) veiksmingos grąžinimo procedūros. 153 pakeitimas 58 straipsnio 1 dalies j a punktas (naujas) ja) užtikrina Bendrijos lėšų, kurios, kaip nustatyta, dėl padarytų pažeidimų buvo išmokėtos neteisėtai, sugrąžinimą, o atitinkamais atvejais – ir palūkanų išieškojimą, grąžintinų sumų apskaitos tvarkymą ir grąžintų sumų grąžinimą Komisijai, kai įmanoma, atimant iš kitos išlaidų ataskaitos. 154 pakeitimas 59 straipsnio 6 punktas 6.  Bendrijos lėšų, kurios, kaip nustatyta, dėl padarytų pažeidimų buvo išmokėtos neteisėtai, sugrąžinimą, o atitinkamais atvejais – ir palūkanų išskaičiavimą, grąžintinų sumų apskaitos tvarkymą ir grąžintų sumų grąžinimą Komisijai, kai įmanoma, atimant iš kitos išlaidų ataskaitos. išbrauktas 155 pakeitimas 65 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a. Metinės ataskaitos ir galutinė ataskaita skelbiamos viešai. 156 pakeitimas 74 straipsnis Tarpinės ir likučio išmokos apskaičiuojamos kiekvieno prioriteto viešosioms išlaidoms, šiam prioritetui patvirtintoms remiantis už patvirtinimą atsakingos institucijos patvirtinta išlaidų ataskaita, taikant bendro finansavimo koeficientą. Tarpinės ir likučio išmokos apskaičiuojamos kiekvieno prioriteto viešosioms išlaidoms, šiai priemonei patvirtintoms remiantis už patvirtinimą atsakingos institucijos patvirtinta išlaidų ataskaita, taikant bendro finansavimo koeficientą; kitais atvejais kompensuojama atsižvelgiant į faktiškai patirtas ir atsakingos institucijos patvirtintas išlaidas. 157 pakeitimas 95 straipsnio 5 dalis 5.  Kai sumos turi būti grąžintos po šio straipsnio 1 dalyje minėto atšaukimo, kompetentinga tarnyba arba įstaiga pradeda sugrąžinimo procedūras ir apie tai praneša sertifikavimo bei valdymo institucijai. Apie grąžinimą pranešama ir už jį atsiskaitoma. 5.  Kai sumos turi būti grąžintos po šio straipsnio 1 dalyje minėto atšaukimo, valdymo institucija nedelsdama pradeda sugrąžinimo procedūras ir apie tai praneša sertifikavimo bei valdymo institucijai. Apie grąžinimą pranešama ir už jį atsiskaitoma Bendrijos teisės aktuose nustatyta tvarka. 158 pakeitimas II priedo 2 grupė Pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo priemonės (43 straipsnis): investicijos į žvejybos laivus (27 straipsnis); investicijos į akvakultūrą (30 straipsnis); investicijos į žvejybos produktų perdirbimą ir prekybą (34 straipsnis); skatinimas kurti naujas rinkas ir jų plėtra (39 straipsnis). Žvejybos ir akvakultūros rajonų tvaraus vystymo priemonės (43 straipsnis): investicijos į žvejybos laivus (27 straipsnis); investicijos į akvakultūrą (30 straipsnis); investicijos į žvejybos produktų perdirbimą ir prekybą jais (34 straipsnis); skatinimas kurti naujas rinkas ir jų plėtra (39 straipsnis); bendri veiksmai (36 straipsnis); konstravimas (33 straipsnis); žvejybos uostų įranga (38 straipsnis); žvejybos laivų modifikavimas arba pakeitimas (41 straipsnis). 159 pakeitimas II priedo 3 grupės įžanginė dalis • Remiantis 23 straipsnio a punkto pirmoje įtraukoje numatytais žvejybos pastangos koregavimo planais: • Remiantis 23 straipsnio a punkte numatytais žvejybos pastangos koregavimo planais: 160 pakeitimas II priedo 3 grupės 3 a įtrauka (nauja) - lyčių lygybė (41a straipsnis) 161 pakeitimas II priedo 3 grupės baigiamoji dalis • 27a straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos mažos apimties pakrantės žvejybos priemonės. • 27a straipsnyje numatytos mažos apimties pakrantės žvejybos priemonės.