Transporto priemonių keleivių apsauga susidūrimo atveju ***
190k
36k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos reglamento Nr. 94 dėl reikalavimų transporto priemonėms patvirtinimo, atsižvelgiant į jomis važiuojančių asmenų apsaugą priešpriešinio susidūrimo atveju, ir reglamento Nr. 95 dėl nuostatų dėl reikalavimų transporto priemonėms patvirtinimo, atsižvelgiant į jomis važiuojančių asmenų apsaugą šoninio susidūrimo atveju (KOM(2004)0672 - 7590/2005 – C6-0209/2005 – 2004/0243(AVC))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0672 - 7590/2005)(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo 97/836/EB 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį(2) (C6-0209/2005),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A6-0218/2005),
1. duoda pritarimą pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Pavojingos medžiagos elektros ir elektroninėje įrangoje
207k
48k
Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo priedas siekiant suderinti jį su technikos pažanga (KOM(2005)0241)
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (KOM(2005)0241),
– atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/11/EB, dvidešimt ketvirtą kartą iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (pentabromdifenileteris, oktabromdifenileteris)(1),
– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 95 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį,
A. kadangi vienas iš Direktyvos 2002/95/EB(3) tikslų – prisidėti prie žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugai priimtino elektros ir elektroninės įrangos atliekų utilizavimo ir laidojimo; kadangi pagal tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį nuo 2006 m. liepos 1 d. ribojamas kai kurių pavojingų medžiagų naudojimas į rinką teikiamoje naujoje elektros ir elektroninėje įrangoje, išskyrus atvejus, kai pagal šios direktyvos priedą apribojimai netaikomi;
B. kadangi pagal Direktyvos 2002/95/EB 7 straipsnį įkurtas komitetas 2005 m. balandžio 19 d. nepritarė Komisijos sprendimo projektui, kuriuo iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/95/EB priedas išbraukiant prioritetinį kai kurių gaminių vertinimą ir į priedą įtraukiant dvi naujas išimtis (polimeruose naudojamą Deka BDE; guoliuose ir įvorėse, į kurių sudėtį įeina bronza, esantis švinas); kadangi 2005 m. birželio 8 d. Parlamentas gavo Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo panašiai iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/95/EB priedas,
C. kadangi Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 5 dalyje nustatoma Parlamento teisė priimti rezoliuciją, kuria Tarybai pranešama, kad Komisijos pasiūlymas "viršija pagrindinėje priemonėje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus",
D. kadangi vadovaujantis Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalimi komitologijos procedūros metu leidžiama iš dalies keisti priedą siekiant suderinti jį su mokslo ir technikos pažanga; kadangi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatoma galimybė nedrausti naudoti kai kurias pavojingas medžiagas, jeigu neįmanoma naudoti saugesnio jų pakaitalo(4), kadangi Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte pateikiami vieninteliai kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti komitologijos procedūros metu į priedą įtraukiant išimtis;
E. kadangi siūlomo sprendimo 2 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad neturi būti draudžiama naudoti kai kurias medžiagas ir sudedamąsias dalis, į kurias įeina kai kurių pavojingų medžiagų, kadangi "minėtas pavojingas medžiagas vis dar neįmanoma eliminuoti iš minėtų konkrečių medžiagų arba sudėtinių dalių arba keisti jas kitomis medžiagomis", kadangi iš kelių tyrimų matyti priešingai, kad esama saugesnių Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Deka BDE alternatyvų, kurias galima naudoti daugelyje, jeigu ne visuose, elektros ir elektroninėje įrangoje naudojamuose polimeruose,
F. kadangi siūlomo sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad "kadangi įvertinus Deka BDE keliamą pavojų (...) prieita išvados, kad šiuo metu nesama vartotojams keliamą pavojų mažinančių medžiagų poreikio (...), todėl Deka BDE galima netaikyti Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų"; kadangi ES bendrose teisėkūros priemonėse reikia atsižvelgti į visas pavojaus mokslinio įvertinimo dalis ir atitinkamo mokslinio komiteto nuomonę; kadangi Direktyvos 2002/95/EB 4 straipsnio 1 dalyje minimos medžiagos keliamo pavojaus svarstymai neįtraukti į Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir todėl komitologijos procedūros metu negali būti naudojami priedo pakeitimui pagrįsti; kadangi norint taip peržiūrėti direktyvą reikėtų pateikti teisėkūros pasiūlymą pagal Sutarties 251 straipsnį,
G. kadangi, neapribojant galimybės nesvarstyti rizikos komitologijos procedūros metu, siūlomame sprendime neatsižvelgiama į 2004 m. gegužės mėn. atliktą papildomos rizikos aplinkai įvertinimą, kuriuo nustatyta, kad Deka BDE labai ilgai išlieka nesuiręs, ir kuriame pateikiami duomenys apie jo platų paplitimą maitinimosi grandinės viršuje esančiuose plėšrūnuose bei arktinėje zonoje, nervams žalingą poveikį, žinduolių suvartojamą medžiagą laboratorijos tyrimų metu ir galimą dar nuodingesnių ir labiau linkusių kauptis produktų, pvz., mažiau brominuotų difenilo eterių, susidarymą; kadangi Direktyva 2003/11/EB nuo 2004 m. rugpjūčio 15 d. uždrausta prekiauti ir naudoti visus parduodamus mažiau brominuotus difenilo eterius;
H. kadangi siūlomas sprendimas prieštarauja Komisijos rizikos sveikatai ir aplinkai tyrimo komiteto 2005 m. kovo 18 d. pateiktai nuomonei, kuria "tvirtai rekomenduojama ir toliau mažinti riziką" vadovaujantis anksčiau minėtu rizikos įvertinimu,
I. kadangi siūlomu sprendimu kliudoma įgyvendinti vieną Direktyvos 2002/95/EB tikslų ir prieštaraujama aiškiam teisėkūros proceso dalyvių norui, išreikštam Direktyvos 2003/11/EB 6 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Parlamentas ir Taryba reikalavo nedelsiant imtis priemonių toliau mažinti Deka BDE keliamą pavojų, nebent jeigu atlikus tolesnius rizikos įvertinimus paaiškės, kad nėra priežasčių nerimauti dėl Deka BDE keliamo pavojaus; kadangi papildomas rizikos vertinimas jau įrodo, kad yra priežasčių nerimauti,
1. mano, kad Komisija nesilaikė Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkto ir todėl viršijo šioje direktyvoje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus;
2. ragina Tarybą nepritarti pasiūlymui, jeigu Komisija jo iš dalies nepakeis išbraukdama dalį apie Deka BDE;
3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
Direktyvos 2002/95/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad "4 straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi elektros ir elektroninės įrangos medžiagoms, jei jų eliminavimas ar konstrukcijos arba medžiagų pakeitimas panaudojant komponentus, kuriems nereikia jokių iš nurodytųjų medžiagų, yra techniškai ar moksliškai neįmanomas arba dėl pakeitimo atsiradęs neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai nusvertų jų naudą aplinkai, sveikatai ir (arba) vartotojų saugai".
Kompiuterinių išradimų patentabilumas ***II
188k
33k
Europos Parlamento teisėkûros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kompiuterinių išradimų patentabilumo priėmimo (11979/1/2004 – C6-0058/2005 – 2002/0047(COD))
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo, iš dalies keičiančio Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (KOM(2004)0634 – C6-0130/2004 – 2004/0231(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0634)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0130/2004),
– atsižvelgdamas į JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų,
– atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0169/2005),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją vėl kreiptis į Parlamentą, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą ar pakeisti jį kitu tekstu;
3. įpareigoja EP Pirmininką perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo, iš dalies keičiantį Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2),
kadangi:
1) 2002 m. liepos 22 d Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB(3) patvirtinta Šeštąja Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa yra reikalaujama remti prieinamos informacijos apie aplinkos raidos krypčių būklę, susijusią su socialinėmis, ekonominėmis ir sveikatos apsaugos raidos kryptimis, teikimą piliečiams ir gerinti bendrą informuotumą aplinkos apsaugos klausimais.
(2) JT EEK konvencijoje dėl galimybių susipažinti su informacija, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Aarhuso konvencija), Europos bendrijos pasirašytoje 1998 m. birželio 25 d., pripažįstama, kad suteikus visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apie aplinką ir šią informaciją platinant yra prisidedama prie didesnio informuotumo aplinkosaugos klausimais, laisvo keitimosi nuomonėmis, veiksmingesnio visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl aplinkosaugos ir galiausiai prie geresnės aplinkos sukūrimo.
(3) Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai (toliau – PRTR) yra ekonomiškai veiksminga priemonė, skatinanti tobulinti aplinkosaugos veiklą, suteikianti visuomenei galimybių susipažinti su aplinkosaugos informacija apie išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus bei atliekas, naudojama tendencijoms stebėti, mažinant taršą padarytai pažangai parodyti, stebėti, kaip laikomasi tam tikrų tarptautinių susitarimų, prioritetams nustatyti ir įgyvendinant Bendrijos bei nacionalinę aplinkosaugos politiką bei programas padarytai pažangai įvertinti.
(4) Integruotas ir darnus PRTR visuomenei, pramonei, mokslininkams, draudimo bendrovėms, vietos valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems sprendimus priimantiems asmenims suteikia patikimą duomenų bazę, leidžiančią palyginti duomenis ir ateityje priimti sprendimus aplinkosaugos klausimais
5) 2003 m. gegužės 21 d. Europos bendrija pasirašė JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (PRTR protokolas). Kad Bendrija galėtų sudaryti protokolą, Bendrijos teisės nuostatos turi atitikti jo nuostatas.
(6) Europos išmetamų teršalų registras (toliau – EPER) buvo įsteigtas Sprendimu 2000/479/EB(4). PRTR protokolas grindžiamas tais pačiais principais, kaip ir EPER, tačiau yra platesnis – į jį įtrauktos ataskaitos apie daugiau teršalų, veiklos rūšių, į žemę, iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus.
(7) Tikslai, kurių siekiama pagal Europos PRTR, ir pagal jį vykdytini uždaviniai gali būti pasiekti ir įvykdyti tik jei duomenys yra patikimi ir palyginami. Todėl duomenų kokybiškumui ir palyginamumui užtikrinti reikia atitinkamai suderinti duomenų rinkimo ir perdavimo sistemą. Pagal PRTR protokolą Europos PRTR turėtų būti kuriamas taip, kad visuomenė labai lengvai galėtų naudotis juo internetu. Išleidžiamus ir perduodamus teršalus turėtų būti lengva rasti įvairiomis sudėtinėmis ir nesudėtinėmis formomis, kad per priimtiną laiką būtų galima gauti didžiausią informacijos kiekį.
(8) Toliau siekiant remti prieinamos informacijos apie aplinkos raidos krypčių būklę, susijusią su socialinėmis, ekonominėmis ir sveikatos apsaugos raidos kryptimis, teikimą piliečiams bei gerinti bendrą informuotumą aplinkos apsaugos klausimais, turėtų būti Europos PRTR saitai su kitomis panašiomis valstybių narių, valstybėmis narėmis nesančių valstybių ir tarptautinių organizacijų duomenų bazėmis.
(9) Pagal PRTR protokolą Europos PRTR taip pat turėtų būti informacijos apie konkrečius atliekų šalinimo būdus, apie kuriuos ataskaitose turi būti pranešama kaip apie į žemę išleidžiamus teršalus; apie eksploatacijos veiksmus (tręšimą dumblu ir kitomis trąšomis) šioje kategorijoje nepranešama.
(10) Kad būtų pasiektas Europos PRTR tikslas teikti visuomenei patikimą informaciją ir sudaryti sąlygas priimti žiniomis pagrįstus sprendimus, būtina numatyti pakankamus, tačiau griežtus duomenų rinkimo ir ataskaitų pateikimo terminus, ypač valstybių narių ataskaitų Komisijai pateikimo.
(11) Ataskaitos apie iš pramonės objektų išleidžiamus teršalus, nors jos dar ne visuomet yra nuoseklios, išsamios ir palyginamos, daugelyje valstybių narių pateikiamos gerai nusistovėjusia tvarka. Prireikus, ataskaitų apie iš pasklidusių taršos šaltinių išleidžiamus teršalus pateikimas turėtu būti gerinamas, siekiant suteikti galimybes už politikos formavimą atsakingiems pareigūnams geriau suprasti tų išleidžiamų teršalų vietą bendrame kontekste ir pasirinkti veiksmingiausią sprendimą dėl taršos mažinimo.
(12) Valstybių narių pranešami duomenys turėtų būti labai kokybiški, ypač jų pateikimo išsamumo,darnumo ir patikimumo požiūriu. Labai svarbu ateityje koordinuoti operatorių ir valstybių narių pastangas gerinti pranešamų duomenų kokybę. Todėl Komisija kartu su valstybėmis narėmis pradės kokybės užtikrinimo darbą.
(13) Pagal Aarhuso konvenciją visuomenei turėtų būti suteiktos galimybės nenurodant intereso susipažinti su Europos PRTR esančia informacija, pirmiausia užtikrinant, kad Europos PRTR numatytų galimybę su ja susipažinti elektroniniu būdu internetu.
(14) Turėtų būti neribojama galimybė susipažinti su Europos PRTR esančia informacija, o šios taisyklės išimtis turėtų būti daroma tik tuomet, kai ją aiškiai numato galiojantys Bendrijos teisės aktai.
(15) Pagal Aarhuso konvenciją turėtų būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas toliau plėtojant Europos PRTR, iš anksto visuomenei suteikiant geras galimybes pateikti pastabas, informaciją, analizę arba sprendimų priėmimui svarbias nuomones. Pareiškėjams reikėtų turėti galimybę prašyti administracine arba teismine tvarka išnagrinėti valdžios institucijos veiksmus arba neveikimą jų prašymo atžvilgiu.
(16) Siekdamos didesnio PRTR naudingumo ir poveikio, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti rengdamos rekomendacijas, skirtas Europos PRTR įgyvendinti, skatindamos visuomenės informuotumą bei tinkamai ir laiku teikdamos techninę pagalbą.
(17)Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(5).
(18) Kadangi valstybės narės negali pakankamai pasiekti veiksmo, kurio turi būti imtasi, tikslo, būtent suteikti visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apie aplinką, sukuriant integruotą, suderintą ir visą Bendriją apimančią elektroninę duomenų bazę, kadangi tam, kad visų valstybių narių duomenis būtų galima palyginti, reikia, kad jie būtų labai suderinti, ir kadangi dėl to tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant to tikslo.
(19) Siekiant supaprastinti ir racionalizuoti ataskaitų reikalavimus, turėtų būti iš dalies pakeista 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų(6) ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės(7).
(20)Europos PRTR be kita ko siekiama informuoti visuomenę apie svarbias teršalų emisijas, susijusias su veikla, kurią apima Direktyva 96/61/EB. Tai reiškia, kad informuojant visuomenę apie minėtos direktyvos I priede apibrėžtų įrenginių išleidžiamus teršalus taikomas Reglamentas dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro.
(21)Siekiant sumažinti vienodų pranešimų skaičių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sistema, vadovaujantis PRTR protokolu, pagal galimybes gali būti integruojama į esamus informacijos šaltinius, pvz., su licencijomis arba leidimais dirbti susijusius pranešimo mechanizmus. Pagal PRTR protokolą šio reglamento nuostatos neturi įtakos valstybių narių teisei išlaikyti arba įkurti išsamesnį arba labiau visuomenei prieinamą išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą negu reikalaujama minėtu protokolu.
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Objektas
Siekiant įgyvendinti JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas) ir padėti visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, taip pat prisidėti prie aplinkos taršos prevencijos ir mažinimo, šiuo reglamentu Bendrijos mastu įsteigiamas integruotas visuomenei prieinamos elektroninės duomenų bazės formos Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (Europos PRTR) ir nustatomos jo veikimo taisyklės.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente:
1)
"visuomenė" – tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys ir, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ar praktiką, asociacijos, organizacijos arba asmenų grupės;
2)
"kompetentinga institucija" – tai valstybių narių paskirtos nacionalinė valdžios institucija ar institucijos arba kita kompetentinga įstaiga ar įstaigos;
3)
"įrenginys" – tai stacionarus techninis įrenginys, kuriame vykdoma vienos arba kelių I priede išvardytų rūšių veikla ir kita su ja tiesiogiai susijusi veikla, techniniu požiūriu susijusi su toje vietoje vykdoma veikla ir galinti turėti įtakos emisijoms ir taršai;
4)
"objektas" – vienas arba keli toje pačioje vietoje esantys įrenginiai, kuriuos eksploatuoja vienas fizinis ar juridinis asmuo;
5)
"vieta" – tai geografinė objekto vietovė;
6)
"operatorius" – tai bet koks objektą eksploatuojantis arba valdantis fizinis ar juridinis asmuo arba, jeigu tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, asmuo, kuriam buvo suteikti sprendžiamieji ekonominiai įgaliojimai techninės įrenginio veiklos atžvilgiu;
7)
"ataskaitiniai metai" – tai kalendoriniai metai, kurių duomenys apie išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus turi būti renkami;
8.
8 "medžiaga" – tai bet koks cheminis elementas ir jo junginiai, išskyrus radioaktyviąsias medžiagas;
9)
"teršalas" – tai medžiaga arba medžiagų grupė, kurios dėl savo savybių ir patekusios į aplinką gali būti žalingos aplinkai arba žmonių sveikatai;
10)
"išleidimas" – tai tyčinis arba atsitiktinis, įprastinis arba neįprastinis teršalų patekimas į aplinką dėl žmogaus veiklos, įskaitant išsiliejimą, išmetimą, nuotėkį, įšvirkštimą, išmetimą arba išvertimą, arba kanalizacijos sistemomis, neturinčiomis galutinių nuotekų valymo įrenginių;
11)
"perdavimas už objekto vietos ribų" – tai šalinti arba naudoti skirtų atliekų ir valyti skirtose nuotėkose esančių teršalų judėjimas už objekto ribų;
12)
"pasklidę taršos šaltiniai" – tai daug mažesni arba išsimėtę šaltiniai, iš kurių teršalai gali būti išleidžiami į žemę, atmosferą arba vandenį, kurių bendras poveikis toms terpėms gali būti didelis ir apie kuriuos ataskaitas rinkti iš kiekvieno atskiro šaltinio yra nepraktiška;
13)
"atliekos'– tai medžiaga arba daiktas, kaip apibrėžta 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų(8) 1 straipsnio a punkte;
14)
"pavojingos atliekos" – tai medžiaga arba daiktas, kaip apibrėžta Direktyvos 91/689/EEB 1 straipsnio 4 dalyje;
15)
"nuotėkos" – tai miesto, buitinės ir gamybinės nuotėkos, kaip jos apibrėžtos 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo(9) 2 straipsnyje, ir kitas panaudotas vanduo, kuris dėl jame esančių medžiagų arba objektų yra reglamentuojamas Bendrijos teisės;
16)
"šalinimas" – tai bet kuris iš Direktyvos 75/442/EEB IIA priede numatytų būdų;
17)
"panaudojimas" – tai bet kuri iš Direktyvos 75/442/EEB IIB priede numatytų operacijų.
3 straipsnis
Europos PRTR turinys
Europos PRTR sudaro informacija apie:
a)
5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus išleidžiamus teršalus, apie kuriuos turi pranešti I priede išvardytų rūšių veiklą vykdančių objektų operatoriai;
b)
5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas už objekto vietos ribų perduodamas atliekas ir 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus nuotekose esančius teršalus, apie kuriuos turi pranešti I priede išvardytų rūšių veiklą vykdančių objektų operatoriai;
c)
jei turima, iš pasklidusių taršos šaltinių, minimų 8 straipsnio 1 dalyje, išleidžiamus teršalus.
4 straipsnis
Projektas ir struktūra
1. Komisija skelbia Europos PRTR, kuriame apibendrinti ir neapibendrinti duomenys pateikiami taip, kad duomenų apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus būtų galima ieškoti ir juos nustatyti pagal:
a)
objektą, įskaitant ir jo motininę bendrovę,bei jo geografinę vietą, įskaitant upės baseiną;
b)
veiklą;
c)
paplitimą valstybėje narėje arba Bendrijos mastu;
d)
atitinkamai teršalus arba atliekas;
e)
kiekvieną aplinkos terpę, į kurią teršalas yra išleidžiamas;
f)
atitinkamai už objekto vietos ribų perduodamas atliekas ir jų paskirties vietą;
g)
už objekto vietos ribų perduodamas teršalų turinčias nuotėkas;
h)
pasklidusius taršos šaltinius;
i)
savininką arba operatorių.
2. Europos PRTR suprojektuojamas taip, kad visuomenei būtų kuo lengviau juo naudotis, kad įprastomis darbo sąlygomis informaciją būtų galima nuolat ir lengvai gauti internetu bei kitomis elektroninėmis priemonėmis. Jį projektuojant atsižvelgiama į galimybę ateityje jį išplėsti ir įtraukiami visi pranešti ankstesnių ataskaitinių metų duomenys, palaipsniui iki ne mažiau kaip dešimties praėjusių ataskaitinių metų.
3. Europos PRTR turi nuorodas į:
a)
nacionalinius valstybių narių PRTR;
b)
kitas svarbias esamas, visuomenei prieinamas su PRTR susijusių dalykų duomenų bazes, įskaitant nacionalinius kitų protokolą pasirašiusių valstybių PRTR ir, jei tai tikslinga, kitų šalių registrus;
c)
objektų interneto svetaines, jei tokios svetainės yra ir jei objektai tokias nuorodas pateikia.
5 straipsnis
Operatorių ataskaitos
1. Kiekvieno objekto, kuriame vykdoma viena ar kelios I priede nurodytos veiklos viršija taikomą ten pat nurodytą pajėgumo ribinę vertę, operatorius kompetentingai institucijai kasmet praneša apie šių teršalų kiekius ir nurodo, ar informacija nustatyta matavimu, apskaičiuota ar įvertinta:
a)
II priede nurodytų į atmosferą, vandenį ir žemę išmetamų teršalų, kuriems taikoma II priede nurodyta ribinė vertė buvo viršyta;
b)
už objekto vietos ribų perduodamų pavojingų atliekų, viršijančių 2 tonas per metus, arba nepavojingų atliekų, viršijančių 2000 tonų per metus, pagal visus naudojimo ir šalinimo būdus, išskyrus "apdorojimo žemėje" arba "giluminio įpurškimo" šalinimo būdus, kaip nurodoma 6 straipsnio 1 dalyje, nurodant atitinkamai "N" arba "Š", neatsižvelgiant į tai, ar atliekos yra skirtos naudoti, ar šalinti, o pavojingų atliekų judėjimo už objekto ribų atveju – nurodant atliekų naudojimo arba šalinimo įmonės pavadinimą bei adresą ir faktinę naudojimo arba šalinimo vietą;
c)
už objekto vietos ribų perduodamų II priede nurodytų teršalų, esančių valyti skirtose nuotekose, kurių II priedo 1b skiltyje nurodyta ribinė vertė buvo viršyta.
Kiekvieno objekto, kuriame vykdoma viena ar kelios I priede nurodytos veiklos viršija taikomą ten pat nurodytą pajėgumo ribinę vertę, operatorius savo valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia informaciją apie objektą, vadovaujantis III priede pateiktomis nuostatomis, nebent tokią informaciją kompetentinga institucija jau turi.
Jei nurodoma, kad duomenys yra nustatyti matavimu arba apskaičiuoti, pranešamas analizės ir (arba) skaičiavimo metodas.
Išleidžiami teršalai, minimi II priede, pranešami vadovaujantis 1 straipsnio a punktu, turi apimti visus esančius objekto teritorijoje teršalus iš visų šaltinių, įtrauktų I priede.
2. Šio straipsnio 1 dalyje minima informacija apima informaciją apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus, kuri nurodoma kaip bendras dėl visų tyčinių, atsitiktinių, įprastinių arba neįprastinių veiksmų išleistas kiekis.
Pateikiant šią informaciją operatorius turi, kai tai įmanoma, nurodyti visus su atsitiktiniais išleidimais susijusius duomenis.
3. Kiekvieno objekto operatorius, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų pateikimo reikalavimų, tinkamu dažnumu renka duomenis, reikalingus objekto išleidžiamiems ir už objekto vietos ribų perduodamiems teršalams nustatyti.
4. Rengdamas ataskaitą, atitinkamas operatorius remiasi kokybiškiausia turima informacija, kurią gali sudaryti stebėsenos duomenys, emisijų koeficientai, masės balanso formulės, netiesioginė stebėsena arba kiti skaičiavimai, inžinierių išvados bei kiti metodai, atitinkantys 9 straipsnio 1 dalies nuostatą ir pripažintas tarptautines metodologijas, jei tokių yra.
5. Kiekvieno atitinkamo objekto operatorius duomenų, kuriais remiantis buvo pranešta informacija, įrašus, skirtus valstybės narės kompetentingoms institucijoms susipažinti, saugo penkerius metus nuo atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos. Šiuose įrašuose taip pat aprašoma duomenims rinkti taikyta metodologija.
6 straipsnis
Į žemę išleidžiami teršalai
Apie atliekas, kurioms objekto vietoje taikomi "apdorojimo žemėje" arba "giluminio įpurškimo" šalinimo būdai, kaip nurodyta Direktyvos 75/442/EEB IIA priede, kaip apie išleidimą į žemę, praneša tik objekto, kuriame atsirado atliekos, operatorius.
7 straipsnis
Valstybių narių ataskaitos
1. Atsižvelgdamos į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytus reikalavimus, valstybės narės nustato datą, iki kurios operatoriai kompetentingai institucijai pateikia visus 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis ir 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą informaciją.
2. Valstybės narės visus 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis Komisijai pateikia elektroniniu būdu, III priede pateikta forma ir laikydamosi tokio grafiko:
a)
pirmųjų ataskaitinių metų – per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos;
b)
visų kitų ataskaitinių metų – per 15 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.
Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2007 metai.
Komisija, Europos aplinkosaugos agentūros padedama, valstybių narių pranešamą informaciją įtraukia į Europos PRTR laikydamasi tokio grafiko:
a)
pirmųjų ataskaitinių metų – per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos;
b)
visų kitų ataskaitinių metų – per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.
8 straipsnis
Iš pasklidusių taršos šaltinių išleidžiami teršalai
1. Komisija, padedant Europos aplinkos agentūrai, įtraukia į Europos PRTR informaciją apie iš pasklidusių taršos šaltinių išleidžiamus teršalus, kai tokia informacija turima ir valstybių narių jau buvo pateikta.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija sisteminama taip, kad vartotojai iš pasklidusių taršos šaltinių išleidžiamų teršalų galėtų ieškoti ir juos nustatyti pagal reikiamą erdvinį išskaidymą, ir ji apima informaciją apie informacijai gauti taikytą metodologiją..
3. Jei Komisija nustato, kad duomenų apie iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus nėra, ji, remdamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir, kur reikia, vadovaudamasi tarptautiniu mastu patvirtinta metodologija, imasi priemonių inicijuoti ataskaitų apie atitinkamus iš vieno ar kelių pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus pateikimą.
9 straipsnis
Kokybės užtikrinimas ir vertinimas
1. Kiekvieno objekto, kuriam taikomi 5 straipsnyje išdėstyti ataskaitų pateikimo reikalavimai, operatorius užtikrina jų pranešamos informacijos kokybę.
2. Kompetentingos institucijos įvertina objektų operatorių pateiktų duomenų kokybę, ypač jų išsamumą, darnumą ir patikimumą.
3. Komisija, konsultuodamasi su 19 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, koordinuoja kokybės užtikrinimo ir kokybės vertinimo darbą.
4. Komisija 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali patvirtinti emisijų stebėsenos ir ataskaitų pateikimo gaires. Šios gairės, kur reikia, turi atitikti tarptautiniu mastu patvirtintą metodologiją ir derėti su kitais Bendrijos teisės aktais.
10 straipsnis
Galimybė susipažinti su informacija
1. Komisija, padedama Europos aplinkosaugos agentūros, 7 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais, paskelbdama Europos PRTR internete, padaro jį nemokamai viešai prieinamą.
2. Jei Europos PRTR esanti informacija nėra visuomenei lengvai prieinama tiesioginėmis elektroninėmis priemonėmis, atitinkama valstybė narė ir Komisija pasirūpina galimybėmis visuomenei prieinamose vietose Europos PRTR naudotis elektroniniu būdu.
11 straipsnis
Konfidencialumas
Jei vadovaudamasi 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką(10) 4 straipsniu valstybė narė laiko informaciją konfidencialia, pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį valstybė narė kiekvienų ataskaitinių metų ataskaitoje atskirai nurodo, kokia kiekvieno konfidencialumo reikalaujančio objekto informacija buvo nepranešta ir kodėl ji buvo nepranešta.
12 straipsnis
Visuomenės dalyvavimas
1. Komisija visuomenei suteikia išankstines ir veiksmingas galimybes prisidėti prie tolesnio Europos PRTR plėtojimo, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir šio reglamento pakeitimų rengimą.
Visuomenei suteikiama galimybė per pakankamai laiko pateikti atitinkamas pastabas, informaciją, tyrimus arba nuomones.
2. Komisija tinkamai atsižvelgia į tokį indėlį ir visuomenei praneša jos dalyvavimo rezultatus.
13 straipsnis
Teisė kreiptis į teismus
Teisė kreiptis į teismus dėl galimybių visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką suteikiama vadovaujantis Direktyvos 2003/4/EB 6 straipsniu, o Bendrijos institucijoms – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001(11) 6, 7 ir 8 straipsniais.
14 straipsnis
Rekomendacijų dokumentas
1. Komisija kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip keturi mėnesiai prieš pirmųjų ataskaitinių metų pradžia, ir konsultuodamasi su 19 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu parengia rekomendacijų dokumentą, turintį padėti įgyvendinti Europos PRTR.
2. Rekomendacijų dėl Europos PRTR įgyvendinimo dokumente visų pirma išsamiai aptariama:
a)
ataskaitų pateikimo tvarka;
b)
pranešami duomenys;
c)
kokybės užtikrinimas ir vertinimas;
d)
konfidencialių duomenų atveju nurodomos nepranešamų duomenų rūšys ir priežastys, dėl kurių jie nepranešami;
e)
nuoroda į pripažintus tarptautinius išleidžiamų teršalų nustatymo ir analizės metodus, bandinių ėmimo metodologijas;
f)
patronuojančių bendrovių nurodymas;
g)
veiklos rūšių kodavimas pagal šio reglamento ir Direktyvos 96/61/EB I priedą.
15 straipsnis
Informuotumo didinimas
Komisija ir valstybės narės skatina visuomenę labiau informuoti apie Europos PRTR ir užtikrina, kad būtų padedama naudotis Europos PRTR ir suprasti jame esančią informaciją bei naudotis ja.
16 straipsnis
Papildoma valstybių narių pranešama informacija
1. Valstybės narės pagal 7 straipsnį kas trejus metus kartu su duomenimis pateikia bendrą ataskaitą, pagrįstą trejų paskutinių ataskaitinių metų informacija, informuoja Komisiją apie praktiką ir priemones, kurių buvo imtasi dėl:
a)
kokybės užtikrinimo pagal 5 straipsnį;
b)
kokybės užtikrinimo pagal 9 straipsnį;
c)
galimybių susipažinti su informacija pagal 10 straipsnio 2 dalį;
d)
informuotumo gerinimo veiksmų pagal 15 straipsnį;
e)
duomenų konfidencialumo pagal 11 straipsnį;
f)
baudų, numatytų pagal 20 straipsnį, ir jų taikymo patirties.
2. Komisija, siekdama palengvinti 1 dalyje minėtą valstybių narių atsiskaitymą, siūlo parengti klausimyną, kuris bus priimtas pagal 19 straipsnio 2 dalyje aprašytą procedūrą.
17 straipsnis
Komisijos nagrinėjimas ir pakeitimų pasiūlymai
Komisija nagrinėja valstybių narių pagal 7 straipsnį pateiktą informaciją ir, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis bei remdamasi turima paskutinių trejų ataskaitinių metų informacija, kas treji metai praėjus šešiems mėnesiams nuo šios informacijos pateikimo internete paskelbia ataskaitą.
Ši ataskaita kartu su Europos PRTR veiklos įvertinimu pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.
18 straipsnis
Priedų pakeitimai
Bet kokie pakeitimai, reikalingi suderinti:
a)
šio reglamento II ar III priedams su mokslo ir technikos pažanga, arba
b)
šio reglamento II ir III priedams po to, kai per protokolo šalių susirinkimą buvo priimtas bet koks protokolo priedų pakeitimas,
priimami 19 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
19 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).
2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
20 straipsnis
Baudos
Valstybės narės nustato baudų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir sulaikyti nuo pažeidimų. Valstybės narės apie šias nuostatas Komisijai praneša ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo, o apie vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus – nedelsdamos.
21 straipsnis
Direktyvų 91/689/EEB ir 96/61/EB pakeitimai
1. Direktyvos 91/689/EEB 8 straipsnio 3 dalis išbraukiama.
2. Direktyvos 96/61/EB 15 straipsnio 3 dalis išbraukiama.
22 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta...,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
VEIKLOS RŪŠYS
Nr.
Veikla
Pajėgumo ribinė vertė
1.
Energetikos sektorius
a)
Naftos ir dujų perdirbimo gamyklos
*(1)
b)
Anglių dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai
*
c)
Šiluminės elektrinės ir kiti kurą deginantys įrenginiai
Tiekiamas 50 megavatų (MW) šilumos galingumas
d)
Kokso krosnys
*
e)
Anglių valcavimo staklynas
1 tonos per valandą pajėgumas
f)
Anglių produktų ir bedūmio kietojo kuro gamybos įrenginiai
*
2.
Metalų gamyba ir apdirbimas
a)
Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai
*
b)
Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą
2,5 tonos per valandą pajėgumas
Nr.
Veikla
Pajėgumo ribinė vertė
c)
Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai:
i) karšto valcavimo staklės
20 tonų plieno žaliavos per valandą pajėgumas
ii) kalvės, turinčios kūjus
50 kilodžaulių energijos ir 20 MW kaloringumo
iii) dengimas apsauginėmis lydyto metalo dangomis
2 tonų plieno žaliavos per valandą įkrovos
d)
Juodųjų metalų liejyklos
20 tonų per dieną gamybos pajėgumas
e)
Įrenginiai:
i) Neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti taikant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus
*
ii) Spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą
4 tonų per valandą švino ir kadmio, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą lydymo pajėgumo
f)
Įrenginiai metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais
30 m3 dengimo vonių tūrio
Nr.
Veikla
Pajėgumo ribinė vertė
3.
Naudingųjų iškasenų pramonė
a)
Šachtinė kasyba ir susiję procesai
*
b)
Atviroji kasyba ir karjerų veikla
Teritorijos, kurioje realiai vykdomi gavybos darbai, plotas sudaro 25 hektarus
c)
Įrenginiai, skirti gaminti:
i) Cemento klinkeriui rotacinėse krosnyse
500 tonų per dieną gamybos pajėgumas
ii) Kalkėms rotacinėse krosnyse
Didesnio negu 50 tonų per dieną gamybos pajėgumas
iii) Cemento klinkeriui arba kalkėms kitose aukštakrosnėse
50 tonų per dieną gamybos pajėgumas
d)
Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti
*
e)
Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą
20 tonų per dieną lydymo pajėgumas
f)
Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą
20 tonų per dieną lydymo pajėgumas
g)
Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, visų pirma stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui
75 tonų per dieną gamybos pajėgumas, arba 4 m3 degimo krosnies pajėgumas ir 300 kg/m3 vienos krosnies džiovinimo talpos
Nr.
Veikla
Pajėgumo ribinė vertė
4.
Chemijos pramonė
a)
Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti pramonine gamyba, būtent:
i) Gryniems angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams; sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams
Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti pramonine gamyba, būtent:
i) Dujoms, tokioms kaip amoniakas, chloras arba vandenilio chloridas, fluoras arba vandenilio fluoridas, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas
ii) Rūgštims, tokioms kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys
iii) Bazėms, tokioms kaip amonio hidroksidas, kalio hidroksidas, natrio hidroksidas
iv) Druskoms, tokioms kaip amonio chloridas, kalio chloratas, kalio karbonatas, natrio karbonatas, perboratas, sidabro nitratas
v) Ne metalams, metalo oksidams arba kitiems neorganiniams junginiams, tokiems kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas
*
c)
Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti pramonine gamyba
*
d)
Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti pramonine gamyba
*
Nr.
Veikla
Pajėgumo ribinė vertė
e)
Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti pramonine gamyba naudojami cheminiai arba biologiniai procesai
*
f)
Chemijos įrenginiai sprogmenims ir pirotechnikos produktams gaminti pramonine gamyba
*
5.
Atliekų ir nuotėkų tvarkymas
a)
Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms panaudoti
Priimantys 10 tonų per dieną
b)
Įrenginiai nepavojingoms atliekoms, kurioms taikoma 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo(12), deginti
3 tonų per valandą pajėgumas
c)
Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti
50 tonų per dieną pajėgumas
d)
Sąvartynai (išskyrus inertinių atliekų sąvartynus ir sąvartynus, kurie buvo galutinai uždaryti iki 2001 7 16 arba kurių kompetentingų institucijų pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(13)13 straipsnį reikalaujamas priežiūros po uždarymo etapas yra pasibaigęs)
Priimantys 10 tonų per dieną arba bendras 25 000 tonų pajėgumas
e)
Gyvulių skeletų ir gyvulių atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai
10 tonų per dieną apdorojimo pajėgumas
Nr.
Veikla
Pajėgumo ribinė vertė
f)
Miesto nuotekų valymo įrenginiai
100 000 gyventojų ekvivalentų pajėgumas
g)
Nepriklausomai eksploatuojami pramonės nuotekų valymo įrenginiai, naudojami vienai ar kelioms šiame priede nurodytoms veiklos rūšims
10 000 m3 per dieną pajėgumas(2)
6.
Popieriaus ir medienos gamyba bei perdirbimas
a)
Pramonės įrenginiai popieriaus masei iš medienos ar panašių pluoštinių medžiagų gaminti
*
b)
Pramonės įrenginiai popieriui ir kartonui bei kitiems pagrindiniams medienos produktams (tokiems kaip medienos drožlių plokštės, medienos pluošto plokštės ir fanera) gaminti
20 tonų per dieną gamybos pajėgumas
c)
Pramonės įrenginiai medienos ir medienos produktams apdoroti cheminėmis medžiagomis
50 m3 per dieną gamybos pajėgumas
7.
Intensyvioji gyvulininkystė ir akvakultūra
a)
Intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai
i) Turintys 40 000 vietų naminiams paukščiams
ii) Turintys 2 000 vietų kiaulėms (per 30 kg) auginti
iii) Turintys 750 vietų paršavedėms
Nr.
Veikla
Pajėgumo ribinė vertė
b)
Intensyvioji akvakultūra
Gamybos pajėgumas 1000 tonų žuvies arba kiautuotųjų vėžiagyvių per metus
8.
Gyvūniniai ir augaliniai maisto ir gėrimų sektoriaus produktai
a)
Skerdyklos
Gamybos pajėgumas 50 tonų skerdenų per dieną
b)
Apdorojimo ir perdirbimo įrenginiai, skirti maisto ir gėrimų produktams gaminti iš:
i) Gyvūninių žaliavų (išskyrus pieną)
Gamybos pajėgumas 75 tonos baigtų produktų per dieną
ii) Augalinių žaliavų
Gamybos pajėgumas 300 tonų baigtų produktų per dieną (vidutinė ketvirčio vertė)
c)
Pieno apdorojimas ir perdirbimas
Galintys priimti 200 tonų pieno per dieną (vidutinė metų vertė)
9.
Kitos veiklos rūšys
a)
Išankstinio apdorojimo (tokie procesai kaip plovimas, balinimas, merserizavimas) arba siūlų ar tekstilės dažymo įrenginiai
Apdorojimo pajėgumas 10 tonų per dieną
Nr.
Veikla
Pajėgumo ribinė vertė
b)
Kailių ir odos rauginimo įrenginiai
Apdorojimo pajėgumas 12 tonų baigtų produktų per dieną
c)
Įrenginiai, kuriuose naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba produktų paviršiaus apdorojimas, visų pirma taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atsparaus vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas
Vartojimo pajėgumas 150 kg per valandą arba 200 tonų per metus
d)
Įrenginiai, kuriuose deginimo arba grafitizacijos būdu gaminamos anglys (perdegtos anglys) arba elektrografitas
*
e)
Įrenginiai laivams statyti ir dažyti arba dažams šalinti
Tinkantys 100 m ilgio laivams
(1) Žvaigždutės (*) reiškia, kad pajėgumo ribinė vertė netaikoma (ataskaitų pateikimo reikalavimai taikomi visiems objektams).
(2) Pajėgumo riba, atsižvelgiant į pirmo ataskaitinio laikotarpio rezultatus, bus peržiūrėta vėliausiai iki 2010 m.
Bendroji organinė anglis (TOC) (kaip bendroji C arba COD/3) (16)
-
50 000
-
77
1582-09-8
Trifluralinas
-
1
1
78
1330-20-7
Ksilenai (17)
-
200
(kaip BTEX)(11)
200
(kaip BTEX)(11)
79
Chloridai (kaip bendrasis Cl)
-
2 milijonai
2 milijonai
Išleidžiamų teršalų ribinis kiekis
(1 skiltis)
Nr.
CAS
numeris
Teršalas
į atmosferą
(1a skiltis)
į vandenį
(1b skiltis)
į žemę
(1c skiltis)
kg per metus
kg per metus
kg per metus
80
Chlorinas ir neorganiniai junginiai (kaip HCl)
10 000
-
-
81
1332-21-4
Asbestas
1
1
1
82
Cianidai (kaip bendrasis CN)
-
50
50
83
Fluoridai (kaip bendrasis F)
-
2 000
2 000
84
Fluoras ir jo neorganiniai junginiai (kaip HF)
5 000
-
-
85
74-90-8
Vandenilio cianidas (HCN)
200
-
-
86
Kietosios dalelės (PM10)
50 000
-
-
87
1806-26-4
Oktilfenoliai ir oktilfenolio etoksilatai
-
1
-
88
206-44-0
Fluorantenas
-
1
-
89
465-73-6
Izodrinas
-
1
-
Išleidžiamų teršalų ribinis kiekis
(1 skiltis)
Nr.
CAS
numeris
Teršalas
į atmosferą
(1a skiltis)
į vandenį
(1b skiltis)
į žemę
(1c skiltis)
kg per metus
kg per metus
kg per metus
90
36355-1-8
Chlorinas ir neorganiniai junginiai (kaip HCl)
0.1
0.1
0.1
91
191-24-2
Benzo(g,h,i)perilenas
1
Išnašos:
(1)Jei nenurodyta kitaip, bet kokio II priede nurodyto teršalo atveju pranešama bendroji teršalo masė, arba, jei teršalas yra medžiagų grupė – bendroji grupės masė.
(2) Brūkšnelis (-) reiškia, kad duomenų pagal atitinkamą kriterijų ir terpę nereikalaujama pranešti.
(5) Bendroji Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 I priedo VIII grupėje išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.
(6) Bendra Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 I priedo I ir II grupėse išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.
(7) Bendra Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 I priedo III ir VI grupėse išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.
(8) Visų metalų atveju pranešama bendroji elemento masė visomis cheminėmis formomis, esančiomis išleidžiamuose teršaluose.
(9) Halogeninti organiniai junginiai, kurie gali būti adsorbuoti į aktyvintą anglį, išreikštą chloridu.
(10) Išreikštas I-TEQ.
(11) Duomenys apie atskirus teršalus turi būti pranešami, jei viršijamas ribinis BTEX (suminis benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksilenų kriterijus) kiekis.
(12) Bromuoto difenileterio bendra masė: penta-BDE, octa-BDE ir deca-BDE.
(13) Fenolio ir paprastųjų fenolio pakaitalų bendra masė, išreikšta bendrąja anglimi.
(14) Pateikiant ataskaitas apie išmetamus į atmosferą teršalus matavimu turi būti nustatyti šių policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) duomenys: benzo(a)pireno (50-32-8), benzo(b)fluoranteno (205-99-2), benzo(k)fluoranteno (207-08-9), indeno(1,2,3-cd)pireno (193-39-5) (pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (Nr.) 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančio Direktyvą 79/117/EEB (OL L 229, 2004 6 29, p. 5)).
(15) Junginio, kurio sudėtyje yra tributilo, bendra masė, išreikšta tributilo mase.
(16) Junginio, kurio sudėtyje yra trifeniltino, bendra masė, išreikšta trifeniltino mase.
(17) Ksileno bendra masė (orto-ksilenas, meta-ksilenas, para-ksilenas).
III PRIEDAS
VALSTYBIŲ NARIŲ KOMISIJAI PATEIKIAMŲ DUOMENŲ APIE IŠLEIDŽIAMUS IR PERDUODAMUS TERŠALUS FORMA
Nuorodos metai
Duomenys apie objektą
Patronuojančios bendrovės pavadinimas
Objekto pavadinimas
Objekto identifikavimo numeris
Adresas (gatvė)
Miestas (kaimas)
Pašto indeksas
Šalis
Vietos koordinatės
Upės baseino rajonas(1)
NACE kodas (4 skaitmenų)
Pagrindinė ekonominės veiklos rūšis
Gamybos apimtis (pasirinktinai)
Įrenginių skaičius (pasirinktinai)
Eksploatavimo valandų skaičius per metus (pasirinktinai)
Darbuotojų skaičius (pasirinktinai)
Teksto laukas, skirtas teksto informacijai arba patronuojančios bendrovės pateiktam svetainės adresui (pasirinktinai)
Visos I priedo objekto veiklos rūšys (pagal I priede pateiktą kodavimo sistemą ir IPPC kodą, jei jis yra
1 veikla (pagrindinė I priedo veiklos rūšis)
2 veikla
N veikla
Duomenys apie teršalų išmetimą į atmosferą pagal objektus pagal kiekvieną ribinę vertę viršijantį teršalą (pagal II priedą)
Teršalų išmetimas į atmosferą
1 teršalas
2 teršalas
N teršalas
I: išmatuota; taikytas analizės metodas
A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas
Į: įvertinta
IV: iš viso
kg per metus
A: atsitiktinai
kg per metus
Duomenys apie teršalų išleidimą į vandenį pagal objektus pagal kiekvieną ribinę vertę viršijantį teršalą (pagal II priedą)
Teršalų išleidimas į vandenį
1 teršalas
2 teršalas
N teršalas
I: išmatuota; taikytas analizės metodas
A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas
Į: įvertinta
IV: iš viso
kg per metus
A: atsitiktinai
kg per metus
Duomenys apie teršalų išleidimą į žemę pagal objektus pagal kiekvieną ribinę vertę viršijantį teršalą (pagal II priedą)
Teršalų išleidimas į žemę
1 teršalas
2 teršalas
N teršalas
I: išmatuota; taikytas analizės metodas
A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas
Į: įvertinta
IV: iš viso
kg per metus
A: atsitiktinai
kg per metus
Kiekvienas už objekto vietos ribų į nuotekų valymo įrenginį perduodamas teršalas, kurio kiekis viršija ribinę vertę (pagal II priedą)
1 teršalas
2 teršalas
N teršalas
I: išmatuota; taikytas analizės metodas
A: apskaičiuota; taikytas skaičiavimo metodas
Į: įvertinta
kg per metus
Už objekto vietos ribų perduodamos pavojingos atliekos pagal ribinę vertę viršijančius objektus (pagal 5 straipsnį)
Šalyje:
Skirtos naudoti (N)
Skirtos šalinti (Š)
tonomis per metus
tonomis per metus
Į kitas šalis:
Skirtos naudoti (N)
Naudotojo pavadinimas
Naudotojo adresas
Perduodamus teršalus gaunančio naudojimo objekto adresas
tonomis per metus
Į kitas šalis:
Skirtos šalinti (Š)
Šalintojo pavadinimas
Šalintojo adresas
Perduodamus teršalus gaunančio šalinimo objekto adresas
tonomis per metus
Už objekto vietos ribų perduodamos nepavojingos atliekos pagal ribinę vertę viršijančius objektus (pagal 5 straipsnį)
Skirtos naudoti (N)
tonomis per metus
Skirtos šalinti (Š)
tonomis per metus
Kompetentinga institucija, kuriai visuomenė gali pateikti prašymus:
Pavadinimas
Adresas (gatvė)
Miestas (kaimas)
Telefono numeris
Fakso numeris
El. pašto adresas
(1) Pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(15), 3 straipsnio 1 dalį.
2000 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas 2000/479/EB dėl Europos išmetamųjų teršalų registro (EPER) įgyvendinimo pagal Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) 15 straipsnį (OL L 192, 2000 7 28, p. 36).
OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).
Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas ***
270k
98k
Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492 - 2004/0163(AVC))
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. EP rezoliuciją dėl trečiosios ataskaitos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos(1),
– atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto tarpinį pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0177/2005),
1. mano, jog pasiūlymas dėl reglamento visiškai atitinka 2004 m. balandžio 22 d. EP rezoliuciją ir todėl nebepateikia papildomo pritarimo Komisijos pasiūlymams, tačiau vis dėlto, ypač atkreipdamas dėmesį į Taryboje vykstančius debatus, ragina Komisiją ir Tarybą atsižvelgti į toliau pateiktas konkrečias rekomendacijas;
2. apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo dėl finansinės perspektyvos ir išreiškia susirūpinimą dėl galimų neigiamų atgarsių sanglaudos politikai; tiki, kad dėl neaiškumų, susijusių su struktūrinių politikų finansavimu, gali dar labiau nukentėti piliečių pasitikėjimas Europos projektu;
3. ragina Europos Vadovų Tarybą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju iki 2005 m. pabaigos priimti sprendimą, užtikrinantį pakankamai laiko Europos regionams ir valstybėms narėms parengti naujas veiksmų programas;
4. prašo, kad nauju laikotarpiu, darant nuorodą į ekonominę ir socialinę sanglaudą, papildomai būtų daroma nuoroda į teritorinės sanglaudos koncepciją, o šios koncepcijos plėtojimui būtų skirtas ypatingas dėmesys;
5. nesutinka su bet kokiu esminiu Komisijos pasiūlymo struktūros modifikavimu, o ypač bandymu renacionalizuoti visą ar dalį Sąjungos regioninės politikos (1 antraštinė dalis);
6. ragina statistinio poveikio regionams skirti 85 procentus visiškos konvergencijos regionams finansavimo laikotarpio pradžioje skiriamų lėšų, kurios iki 2013 m. bus sumažintos iki 60 procentų;
7. atmeta bet kokį bandymą sumenkinti regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslų svarbą ir patvirtina, kad savo dėmesį sutelkia į prieinamumą, mokslinius tyrimus ir vystymąsi, švietimą ir mokymą, užimtumą ir socialinę integraciją bei informacinę visuomenę; ragina, šie prioritetai būtų tinkamai koordinuojami su kitomis Bendrijos programomis ir politikos sritimis ir ypač su Lisabonos strategija;
8. ragina išplėsti vadinamųjų natūralaus efekto regionų tinkamumą taip pat teikti prašymus veiksmams pagal konvergencijos tikslą, tačiau atitinkamai nedidinant šiems regionams skirtų Bendrijos lėšų (6 straipsnio 2 dalis);
9. pabrėžia, kad, siekiant naujo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, yra svarbu turėti trijų sričių struktūrą, apimančią tarptautinį, kaimynystėje esančių valstybių ir tarpregioninį bendradarbiavimą; todėl ragina įtraukti tarpregioninį bendradarbiavimą kaip nepriklausomą šio tikslo komponentą, panašiai kaip dabartinėje INTERREG IIIc programoje;
10. mano, kad bendras Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui siekti skirtas biudžetas turėtų likti toks pat, bei pabrėžia to tikslo svarbą, o išteklių paskirstymo požiūriu ragina iš esmės pakeisti prioritetus į kaimynines valstybes apimantį bendradarbiavimą (18 straipsnio a punktas);
11. nepritaria nuostatai įvesti ginčytiną 150 km ribą, pagal kurią nustatomi jūriniai regionai, tinkantys kaimyninių valstybių bendradarbiavimo programoms, ir ragina imtis specialių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas ES teritorijos pakraščiuose esančių regionų dalyvavimas šiose programose; bet kuriuo atveju mano, kad minėto atstumo kriterijaus reikėtų atsisakyti tada, kai susijusių NUTS 3 lygio regionų ribos yra prie tos pačios jūros;
12. nesutinka su bet kokiu bandymu susilpninti partnerystės principą, kaip numatyta pradiniame pasiūlyme, ypač programų strateginio programavimo ir stebėsenos srityse; ypač ragina išlaikyti tinkamų organų sąrašą (10 straipsnio 1 dalies c punktas);
13. ragina valstybes nares stiprinti ryšius su regioniniais, vietiniais ir miesto partneriais, kad jų specifinės žinios būtų optimaliai panaudotos tiek ruošiant programas, tiek jas įgyvendinant; be to, siekiant išvengti didelio administracinio darbo, šiame kontekste pritaria maksimaliam įgaliojimų decentralizavimui, (10 straipsnis);
14. ragina išplėsti vyrų ir moterų lygybės principą, kad būtų užtikrintas nediskriminavimas dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus ar lytinės orientacijos ir ypač kad prieinamumas neįgaliesiems taptų fondų finansavimo sąlyga, kurios laikymasis būtų kontroliuojamas įvairiose fondų įgyvendinimo stadijose (14 straipsnis);
15. ragina, vertinant fondø veiklà, taip pat atkreipti dëmesá á pasiektà pažangà propaguojant vyrø ir moterø lygybæ, socialinæ integracijà ir kovà su bet kokios formos diskriminacija;
16. ragina valstybes nares ir Komisiją patvirtinti, kad aplinkos apsauga bei jos būklės gerinimas bus skatinami įvairiose fondų įgyvendinimo pakopose;
17. ragina kategoriškai atmesti visus bandymus koreguoti pasiūlytą finansinę koncepciją, tiek globalių išteklių, tiek išteklių paskirstymo įvairiems tikslams ir jų sudedamosioms dalims atžvilgiu, ir, nepaisant to, mano, kad Komisijos pasiūlytos sumos dėl išteklių paskirstymo tarp įvairių tikslų sudaro teisingą interesų pusiausvyrą (15–22 straipsniai);
18. mano, kad sanglaudos politikai skirtos lėšos turi būti ir išleistos šiam tikslui, kadangi daugeliui ES regionų nauju programavimo laikotarpiu labai reikia struktūrinių fondų finansavimo; todėl ragina apsvarstyti galimybę lėšas, neišleistas pritaikius N+2 formulę 1b poskirsnyje, panaudoti regionams, kurie yra pajėgūs jas įsisavinti vadovaujantis veiksmingumo ir sąžiningumo principais;
19. ragina priimti politinį sprendimą, kuriuo būtų sukuriamos specialios kompensacijos, skirtos regionams arba valstybėms narėms, susiduriančioms su rimtais finansiniais nuostoliais, sukeltais skirtumų, atsiradusių įgyvendinant Komisijos pasiūlymą dėl finansinių išteklių paskirstymo;
20. Komisijos siūlomą 336,1 milijardų eurų (pagal 2004 m. kainas) sumą, skirtą remti peržiūrėtos sanglaudos politikos trijų prioritetinių sričių įgyvendinimą, laiko minimalia reikalinga suma, užtikrinančia sėkmingą reformą, ir laikosi nuomonės, kad, priėmus būsimą finansinę perspektyvą, Komisija (išbraukta) patvirtins pasiūlyme dėl reglamento nurodytas sumas (išbraukta);
21. pažymi, kad fondams taikomos Finansinio reglamento nuostatos, ir pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi taikyti skaidrumo ir tinkamo finansų valdymo taisykles;
22. ragina naudoti aiškias ir išsamias Bendrijos strategines gaires dėl sanglaudos, kurios turi būti patvirtintos laikantis EB Sutarties 161 straipsnyje numatytos procedūros; be to, jeigu nebus įsigaliojusi Sutartis dėl Konstitucijos Europai, kuomet III-223 straipsnis turi būti taikomas kaip numatantis teisinę Europos Parlamento bendro sprendimo procedūrą, ragina pagal tą pačią procedūrą įvykdyti peržiūrą laikotarpio viduryje (23–24 straipsniai);
23. prašo į 23 straipsnio 3 dalį įtraukti sprendimus dėl transeuropinio transporto tinklo ("TEN-T") (Sprendimas Nr. 884/2004/EB(2) ir Sprendimas Nr. 1692/96/EB(3));
24. ragina pasiūlyme dėl reglamento nustatyti stipresnį ryšį su Europos darniojo vystymosi strategija (23 straipsnis); atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ragina, kad nacionalinėse strateginėse nuorodų sistemose valstybės narės parodytų, kaip jos ketina finansuoti – iš Bendrijos ar savų išteklių – aplinkos poreikius, ypač Natura 2000 tinklo rėmimą, vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą ir Kioto tikslų siekimą (25 straipsnis);
25. pakartotinai pabrėžia savo reikalavimą subalansuotai ir tinkamai finansiniu aspektu traktuoti regionus, kurie kenčia nuo sunkių ir nuolatinių gamtinių, klimatinių ar demografinių kliūčių, tokius kaip salos, kalnuotos ir pasienio vietovės bei retai apgyvendinti regionai, ypač labai retai apgyvendintos šiaurinės Sąjungos teritorijos (12 konstatuojamoji dalis); taip pat ragina įtraukti nuorodą į šiuos regionus teminiuose ir teritoriniuose prioritetuose, kurie bus nustatyti nacionalinės strateginės nuorodų sistemos strategijos skirsnyje (25 straipsnis);
26. ragina naujosioms valstybėms narėms Maltai ir Kiprui, jų buvimo salose ir pakraštyje pagrindu bei vadovaujantis nediskriminavimo principu, suteikti pakankamą finansinę paramą, kad jos galėtų spręsti specifines problemas, su kuriomis jos susiduria būdamos salose Europos Sąjungos pakraštyje;
27. tvirtai remia Komisijos pasiūlytą specialią 1 100 milijonų eurų priemonę atokiausiems regionams, taip pat galimybę finansuoti veiklos pagalbą, kuri numatyta pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo (KOM(2004)0495) 11 straipsnyje; ragina, kad praktiškai būtų vykdomi EB sutarties 299 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos atokiausi regionai turi būti laikomi išskirtiniais jų prieigos prie struktūrinių fondų atžvilgiu, įskaitant tuos regionus, kurių BVP jau pakilo aukščiau kaip iki 75 procentų Bendrijos vidurkio;
28. ragina naudoti nacionalinę strateginę nuorodų sistemą, kuri rengiama artimai bendradarbiaujant su 10 straipsnyje nurodytais partneriais ir kuriai turi būti taikomas Komisijos sprendimas, dėl kurio deramasi su partneriais (26 straipsnis);
29. ragina numatyti galimybę peržiūrėti nacionalinę strateginę nuorodų sistemą (26 straipsnis);
30. ragina supaprastinti tolesnę strateginę priežiūrą, kad valstybės narės ir Komisiją pranešimus rengtų kas dvejus metus (27 ir 28 straipsniai); atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ragina kas dvejus metus surengti diskusijas strateginiame forume, kuriose dalyvautų Europos Parlamentas, Komisija, Regionų komitetas ir valstybės narės (29 straipsnis);
31. ragina, remiantis vieno fondo vienai programai požiūriu, nuo 5 iki 10 procentų padidinti dalį, kuria tiek ESF, tiek EKPF gali finansuoti priemones, patenkančias į kito fondo sritį (33 straipsnis); tačiau siūlo Komisijai kai kuriais atvejais patvirtinti tą pačią valdymo instituciją vadovauti daugiau nei vienai intervencijai ir vis tiek taikyti 10 procentų ribą;
32. ragina, siekdamas pabrėžti urbanistinį aspektą ir ypač tvarų miestų vystymąsi struktūrinių fondų finansuojamose veiksmų programose konvergencijos ir regioninio konkurencingumo bei užimtumo tikslais, ir toliau reikalauti pateikti informaciją dėl požiūrio į miestų problemą, įskaitant pasirinktų miestų zonas ir perdelegavimo procedūras; ragina nustatyti šias procedūras atsižvelgiant į regioninės ir vietinės partnerystės pobūdį; mano, kad finansavimo lygis mažiausiai turi atitikti bent jau galiojančiame reglamente nustatytą miestų zonų finansavimo lygį (36 straipsnis);
33. ragina, kad trys fondai atsižvelgtų į mažų ir mikroįmonių, ypač amatų įmonių, prioritetus, atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį sanglaudos ir regioniniame vystymesi, ir remti Europos chartijos dėl mažų įmonių, kurią 2000 m. patvirtino Feiros Europos Vadovų Taryba, principų ir veiksmų įgyvendinimą;
34. mano, kad valstybės narės turėtų konkretizuoti susitarimus dėl nacionalinių strateginių nuorodų sistemų ir veiksmų programų strateginio įvertinimo aplinkosaugos požiūriu ir užtikrinti svarbesnių infrastruktūrinių projektų Poveikio aplinkai įvertinimo atlikimą laiku; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad svarbesni infrastruktūriniai projektai neprieštarautų aplinkos apsaugai ir jos gerinimui (38–40 straipsniai); ragina sustabdyti išmokas projektams, kurie buvo pradėti pažeidžiant ES teisės aktus aplinkos apsaugos srityje;
35. ragina, dabartines kaimynystės programas keičiant į naujas programas naujų bendradarbiavimo priemonių dėl Sąjungos išorės sienų pagrindu (angl. ENPI ir IPA), turėti nuoseklų požiūrį ir palikti struktūrinių fondų procedūras;
36. ragina palikti pasiūlymą dėl Bendrijos kokybės ir efektyvumo rezervo, kuris galėtų būti mechanizmu, skirtu atsilyginti už pažangą, įskaitant sanglaudos fondą; tačiau ragina taikyti sąžiningus, objektyvius, skaidrius ir bendrai priimtus kriterijus, kad jis tikrai pasiektų tikslą (48 straipsnis);
37. ragina strateginėse gairėse ir vertinimo procese, kuris yra būtinas pagal strategines gaires, aiškiai reikalauti ir pripažinti prieinamumo neįgaliesiems asmenims principą ir praktiką;
38. ragina pageidaujančioms valstybėms narėms suteikti galimybę įsteigti nacionalinį rezervą nenumatytiems atvejams ir rekomenduoja leisti jį lanksčiau panaudoti (49 straipsnis);
39. atmeta primygtinus siūlymus pakeisti pasiūlytas bendro finansavimo proporcijas (51 straipsnis), tačiau ragina padvigubinti iki 10 procentinių punktų leidžiamą padidinimą vietovėms, turinčioms daugiau nei vieną pasiūlyme numatytą geografinę arba gamtinę kliūtį;; taip pat ragina 10 procentinių punktų padidinti normą miestų teritorijoms (52 straipsnis);
40. tvirtai remia visas paskatas, skirtas telkti privatų kapitalą ir remti valstybines privačias partnerystes nauju programavimo laikotarpiu (50 straipsnio d punktas ir 54 straipsnis); mano, kad skaičiuoti Bendrijos bendro finansavimo dalį procentais tik nuo deklaruotų viešųjų išlaidų yra svarbi šiame reglamente siūloma supaprastinimo priemonė, kuri geriau užtikrina papildomumo principo taikymą, nepriklausomai nuo to, ar programoje valstybės narės bendro finansavimo dalies viešosios išlaidos galėtų būti iš dalies pakeistos privačiu kapitalu; tuo pačiu metu ragina laikytis lankstumo, kurį suteiktų bendro finansavimo dalies skaičiavimas kiekvienam prioritetui, o ne kiekvienai priemonei (51 ir 76 straipsniai); tačiau pabrėžia, kad skaičiuojant bendro finansavimo dalį negalima iš anksto priešiškai nusiteikti NVO ir kitų ne pelno organizacijų dalyvavimui struktūrinių fondų veikloje;
41. ypač atkreipia dėmesį, kad visos ES politikos sritys turi būti įpareigotos prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslo įgyvendinimo, taip pat kad prie šio tikslo prisideda ir tarptautinė prekybos politika, ir čia negali būti taikomos jokios išimtys; ragina taip formuoti prekybos politiką, kad būtų vykdoma regioninių sukrėtimų prevencija, ir ypač pažymi, kad įmonių ar gamybos dalių perkėlimas kelia didelę grėsmę regionų plėtrai;
42. mano, kad Komisijos pasiūlymas nustatyti finansines korekcijas firmoms, kurios perkelia savo veiklą, yra būtina priemonė siekiant nesukelti pavojaus kenčiančių regionų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos konsolidacijai; siūlo sukurti stebėsenos sistemas, kad būtų galima įvertinti bet kokio perkėlimo ekonomines ir socialines sąnaudas ir atitinkamai skirti reikiamas baudas; tuo pat metu ragina priimti visas būtinas teisines priemones, užtikrinančias, kad Bendrijos finansavimą gaunančios įmonės ilgą ir iš anksto nustatytą laiką nebūtų perkeliamos į kitą vietą;
43. ragina priimti nuostatą, pagal kurią būtų atmestas veiklos, skatinančios žymų darbo vietų skaičiaus sumažėjimą arba uždaryti gamyklas esamose jų veiklos vietose, bendras finansavimas;
44. ragina įtraukti aukšto lygio projektų valdymo įgūdžių ir kvalifikacijos reikalavimą kaip esminį elementą, užtikrinantį, kad projektai bus baigti laiku ir neviršijant biudžeto (57 straipsnis);
45. ragina, kad proporcingumo principas būtų veiksmingai taikomas programų planavimui (31-37 straipsniai), vertinimui (45 straipsnis) ir valdymui, stebėsenai ir kontrolei (57-73 straipsniai), atsižvelgiant į programų apimtis; be to, mano, kad visų valstybių narių interesais šiose srityse supaprastinimo principas turi būti taikomas visoms programoms;
46. pažymi, kad Komisija ir valstybės narės yra bendrai atsakingos už struktūrinius fondus; ragina valstybes nares kasmet pateikti deklaruoti garantijas, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai bus panaudoti įprastu, teisėtu ir skaidriu būdu; Komisija turi aiškiai apibrėžti, ką valstybių narių pranešimų požiūriu reiškia terminas "neįprastas";
47. ragina išsaugoti proporcinės kontrolės ribas (33 procentai bendro finansavimo ir 250 milijonų eurų kaštai), žemiau kurių Komisija nevykdo patikrinimų, tačiau ragina atsižvelgti į skirtingų fondų specialias charakteristikas (73 straipsnis);
48. nesutinka su jokiais pasiūlytų pradinio finansavimo sumų keitimais (81 straipsnis);
49. jokiu būdu nesutinka toliau, t.y. labiau nei svarbesniems projektams pasiūlytas lankstumas, silpninti struktūrinių fondų N+2 taisyklę, kadangi šios taisyklės efektyvumas gerinant efektyvų fondų panaudojimą jau įrodė savo privalumus per dabartinį programavimo laikotarpį (93 straipsnis); tačiau ragina Sanglaudos fondui suteikti daugiau lankstumo;
50. ragina didinti lankstumą pratęsiant pasiūlytą dviejų mėnesių galutinį terminą valstybėms narėms ginčyti Komisijos finansines korektūras; ragina keisti šį terminą pagal kiekvienos problemos sudėtingumą (100 straipsnis);
51. prašo Komisijos, bendradarbiaujant su sanglaudos šalimis, rasti sprendimą nekompensuojamojo PVM tinkamumo problemai išspręsti, užtikrinant tiesioginę savivaldos institucijų galimybę naudotis fondų lėšomis;
52. atmeta bet kokius bandymus įtraukti išlaidas, nesusijusias su investicijomis, pvz., būsto išlaidas, į išlaidų kategoriją, naudojamą Bendrijos bendram finansavimui apskaičiuoti; tačiau mano, kad išlaidos, susijusios su socialinio būsto remontu, kad būtų taupoma energija ir saugoma aplinka, turėtų būti įtrauktos į leistinas išlaidas;
53. nesutinka su valstybės pagalbos konvergencijos regionams, įskaitant tuos, kuriems galioja statistinis efektas, viršutinės ribos mažinimu; todėl ragina, kad visi regionai, kuriuos apima konvergencijos tikslas, būtų vienodai traktuojami taikant pagalbos taisykles bei patektų į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo sritį; taip pat ragina viršutines pagalbos ribas palaipsniui perorientuoti į vadinamuosius natūralaus efekto regionus; pabrėžia būtinybę, skiriant valstybės pagalbą regionams, kuriems nekeliamas konvergencijos tikslas, palikti teritorinės diferenciacijos kriterijų, ypač atsižvelgiant į teritorines ar geografines kliūtis;
54. paveda EP Pirmininkui prašyti tolesnės diskusijos su Taryba pagal EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį;
55. paveda EP Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
– atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 161 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. EP rezoliuciją dėl trečiosios ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitos (2),
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 8 d. EP rezoliuciją dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų(3) ir ypač į Regioninės plėtros komiteto nuomonę šiuo klausimu bei į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2007–2013 m. finansinės perspektyvos (KOM(2004)0487),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492) – 2004/0163(AVC))(4),
– atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto tarpinį pranešimą bei į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A6-0178/2005),
1. ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas:
i)
mano, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda turi likti esminiu ir pagrindiniu elementu siekiant Europos integracijos; mano, kad Sanglaudos fondas turi ir toliau padėti siekti Europos Sąjungos tikslų, susijusių su valstybių narių sanglauda ir solidarumu;
ii)
prašo, kad nauju laikotarpiu, darant nuorodą į ekonominę ir socialinę sanglaudą, papildomai būtų daroma nuoroda į teritorinės sanglaudos koncepciją, o šios koncepcijos plėtojimui būtų skirtas ypatingas dėmesys;
iii)
mano, kad turėtų būti ieškoma politinio sprendimo dėl Sąjungos teritorijų, kurioms nuo šiol dėl plėtros nebus skiriama paramos;
iv)
pritaria Sanglaudos fondo tikslams ir jiems pasiekti naudojamoms pagrindinėms priemonėms, kurias pasiūlė Komisija;
v)
ragina paremti finansinių asignavimų Sanglaudos fondui padidinimą nuo 18 000 milijonų eurų iki 62 990 milijonų eurų (2000–2006 m.) ir subalansuotai paskirstyti lėšas paramą galintiems gauti aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūros sektoriams, tai susiejant su lanksčia fondo įsitraukimo galimybe;
vi)
patikslina, kad pasiūlyme dėl reglamento dėl Sanglaudos fondo (COM(2004)0494) nurodyti asignavimai taikomi tik laikotarpiui, kuris prasideda 2007 biudžetiniais metais, ir yra tik preliminarūs, kol bus pasiektas susitarimas dėl 2007 ir tolesnių metų finansinės perspektyvos;
vii)
laikosi nuomonės, kad priėmus būsimą finansinę perspektyvą, Komisija arba patvirtins pasiūlyme dėl reglamento nurodytas sumas, arba pateiks pataisytas sumas patvirtinti Europos Parlamentui ir Tarybai, taip užtikrindama, kad nebus viršijama didžiausių numatytų išlaidų riba;
viii)
pabrėžia programavimo strateginį aspektą ir prioritetinį pobūdį, kuriais siekiama padidinti svarbų sanglaudos politikos poveikį;
ix)
primena ir pabrėžia Europos Parlamento, kaip šios srities biudžetą tvirtinančios institucijos, vaidmenį;
x)
ragina Tarybą ir Komisiją į finansinius dokumentus įtraukti (kaip numatyta Finansinio reglamento 3 straipsnyje) Komisijos pasiūlytų asignavimų įsipareigojimams metinį paskirstymą;
xi)
ragina pagerinti Sanglaudos fondo biudžeto išdėstymą ir padaryti jį aiškesniu atskiriant biudžeto eilutes kiekvienam iš trijų biudžeto skirsnių, numatytų pasiūlymo dėl Reglamento 2 straipsnyje;
xii)
primena, kad Sanglaudos fondui taikomos Finansinio reglamento nuostatos, ir todėl reikalauja, kad to reglamento būtų laikomasi;
xiii)
prašo Komisijos pasiūlymo dėl reglamento 2 straipsnio 1 punkto pabaigoje įrašyti šiuos žodžius:" pakeistas Sprendimu Nr. 884/2004/EB"
xiv)
mano, kad iš Sanglaudos fondo turi būti finansuojami ne tik transeuropinių transporto tinklų projektai, bet ir projektai regioniniams tinklams gerinti, padaryti juos saugius ir tinkamus eksploatuoti;
xv)
ragina, kad į įvairių transporto sektorių, kuriems teikiama Sanglaudos fondo parama, sąrašą būtų įtraukta pakrančių laivyba, jūriniai ryšiai ir susisiekimas su atokiausiais regionais ir mažomis salomis;
xvi)
prašo Komisijos pasiūlymo dėl reglamento 2 straipsnio 3 punktą suformuluoti taip:" srityse, kurios gali būti tvariai vystomos ir būtų aiškiai naudingos aplinkosaugos požiūriu, pvz., energetikos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos srityse, o transporto sektoriuje, nepatenkančiame į transeuropinius tinklus, projektams, susijusiems su greitkeliams prilyginamais kelių ruožais arba magistralėmis, skirtomis transeuropiniams transporto tinklams sujungti, geležinkeliais (įskaitant riedmenis), upių ir jūrų transportu, intermodalinėmis transporto sistemomis ir jų suderinamumu, kelių ir oro transporto valdymu, švariu miestų ir viešuoju transportu (įskaitant ir riedmenų bei kelių infrastruktūrą, skirtą tarpmiestinių ir miesto autobusų transportui)."
xvii)
prašo, kad į reglamento 2 straipsnį būtų įtraukta aiški nuoroda dėl naudingumo neįgaliems asmenims, ir ragina, kad iš Sanglaudos fondo finansuojamuose projektuose būtų, be kita ko, numatyta galimybė panaikinti bet kokius trukdžius ir kliūtis;
xviii)
xviii) mano, kad galutiniu finansiniu susitarimu būtina užtikrinti, jog ES galės įveikti mūsų laikmečio politinius iššūkius, iš kurių svarbiausias yra sanglaudos politikos reforma; todėl tinkamas lygis 0,41 procento bendrojo vidaus produkto (BNP);
xix)
mano, kad EB sutarties 104 straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo atveju visą ar dalį Fondo paramos galima nutraukti tik specialiuoju Tarybos sprendimu, o ne automatiškai, kaip numatyta pasiūlyme dėl reglamento;
xx)
ragina užtikrinti darną tarp projektų, finansuojamų iš Sanglaudos fondo, ir tų, kurie finansuojami pagal kitas Bendrijos programas, ypač pagal programą Natura 2000;
xxi)
džiaugiasi, kad į paramos taikymo sferą įtraukti energijos efektyvumas ir atsinaujinanti energija, nes jie turi didelį potencialą atitinkamose šalyse ir jų teikiama nauda (įskaitant oro kokybės gerinimą, naujų darbo vietų kūrimą ir socialinio teisingumo stiprinimą) yra bendras Europos interesas;
xxii)
mano, kad nuostatos dėl didžiųjų projektų, reglamentuojamų pasiūlymo dėl bendrojo reglamento (KOM(2004)0492) 38–40 straipsniuose, turėtų būti aiškiai įtrauktos į pasiūlymą dėl reglamento dėl Sanglaudos fondo, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas;
xxiii)
xxiii) tai pat ragina į pasiūlymą dėl reglamento aiškiai įtraukti nuostatas dėl techninės pagalbos (tyrimų, vertinimų, ekspertizės, statistikos ir t. t.), reglamentuojamos pasiūlymo dėl bendrojo reglamento 43 straipsnyje, finansavimo;
xxiv)
pabrėžia būtinybę dėl paramos, kuri negalėtų būti teikiama žemės pirkimo išlaidų padengimui, jeigu suma, už kurią perkama, būtų didesnė kaip 10 procentų visų padengiamų atitinkamos operacijos išlaidų, kaip numatyta pasiūlymo dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, įtraukti lankstumo sąlygą kartu su griežtos stebėsenos procedūra, kad būtų sudaryta galimybė įgyvendinti projektą tuo atveju, jei ši suma yra nepakankama ir tai gali sukelti problemų jį įgyvendinant; tačiau mano, kad reikėtų leisti finansuoti išlaidas socialinio būsto atnaujinimui, leidžiančiam taupyti energiją, saugoti aplinką ir pasiekti socialinės sanglaudos tikslą;
xxv)
ragina sustabdyti projektų, parengtų nesilaikant ES teisės aktų aplinkosaugos srityje, finansavimą;
xxvi)
ragina Komisiją sudaryti pavyzdinį prioritetų sąrašą programų rengimo etape, kad būtų galima įvertinti projektų rezultatus kokybės, Bendrijos finansavimo veiksmingumo ir šių projektų indėlio į tvarią raidą visose Sanglaudos fondo finansuojamose srityse aspektais;
xxvii)
xxvii) prašo Komisijos įtraukti "premijavimo sistemos" principą, kad geriausios valstybės narės būtų skatinamos už pasiektą pažangą, ypač geresnio finansuojamų projektų įvertinimo, geresnės kaštų ir naudos analizės, inovacijų bei indėlio į tvarią plėtrą aspektais;
xxviii)
xxviii) mano, kad būtų naudinga stiprinti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą Sanglaudos fondo įgyvendinime taikant specialiąsias paramos priemones ir "geriausios patirties" sistemą;
xxix)
pritaria įsipareigojimų panaikinimo taisyklės (vadinamosios N+2 taisyklės) taikymui Sanglaudos fondui; tačiau prašo pirmuosius trejus naujojo programavimo metus ją taikyti lanksčiai;
xxx)
ragina Komisiją atkreipti dėmesį į pakraščiuose ir salose esančių valstybių narių, finansuojamų iš sanglaudos fondo, ypatumus, atsižvelgiant į tai, kad jose egzistuoja gamtinės ir demografinės kliūtys, dėl kurių kyla vystymosi sunkumų ir jis tampa nevienodu;
2. paveda EP Pirmininkui prašyti tolesnės diskusijos su Taryba pagal EP Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalį ir prireikus, vadovaujantis EP Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsniu, pradėti su Taryba taikinimo procedūrą, numatytą 1975 m. bendroje deklaracijoje;
3. paveda EP Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo (KOM(2004)0495 – C6-0089/2004 – 2004/0167(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0495)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 162 straipsnį bei 299 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0089/2004),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 160 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0184/2005),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti savo poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos regioninės plėtros fondo
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),
kadangi:
(1) Sutarties 160 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paskirtis yra padėti ištaisyti pagrindinius Bendrijos regionų pusiausvyros sutrikimus. Todėl ERPF padeda mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir atsiliekančių regionų, įskaitant kaimo ir miesto vietoves, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktas vietoves bei regionus su dideliais ir nuolatiniais gamtiniais ar demografiniais trūkumais, menkai apgyvendintas vietoves, pasienio bei kalnuotas vietoves ir salas, atsilikimo mastą.
(2) Struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui bendros nuostatos yra išdėstytos Reglamente (EB) Nr. .../2005(5), [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo]. Turi būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšies, kurią ERPF gali finansuoti pagal tame reglamente nustatytus tikslus.
(3) ERPF turėtų teikti pagalbą pagal bendrąją sanglaudos politikos strategiją, kuri užtikrina didesnį pagalbos orientavimą į Bendrijos prioritetus ir kuria siekiama kovoti su pagrindine regioninių skirtumų priežastimi, ypač mažiauišsivysčiusiuoseregionuose.
(4)Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad visuose ERPF ir kitų Struktūrinių fondų įgyvendinimo etapuose, ypač suteikiant teisę jais naudotis, nebūtų diskriminuojama dėl lyties, rasės ar tautybės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
(5) Reglamentas (EB) Nr. .../2005 nustato, kad išlaidų tinkamumotaisyklės turi būti nustatytos nacionaliniu lygiu, su tam tikromis išimtimis, dėl kurių turi būti nustatytos konkrečios nuostatos. Todėl turėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su ESF.
(6) Efektyvų ir veiksmingą ERPF remiamo veiksmo įgyvendinimą lemia veiksmingas valdymas ir visų atitinkamų teritorinių, socialinių ekonominių ir aplinkos apsaugos partnerių, ypač tarpregioninės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, bendradarbiavimas ir dalyvavimas visais planavimo etapais: rengiant, įgyvendinant, atliekant tolesnius veiksmus ir įvertinant. Jei reikia, regioninių ir vietiniųvaldíos institucijų bendradarbiavimas bus padidintas tam, kad būtų pasiekti bendri tikslai.
(7)Techninės pagalbos, numatytos Reglamento (EB) Nr. .../2005 43 ir 44 straipsniuose, rėmuose ERPF gali finansuoti su paruošimu, steb4sena, administracine ir technine pagalba, vertinimu, auditu ir kontrole susijusią veiklą, reikalingą tiek viešojo administravimo institucijoms, tiek ir kitiems susijusiems teritoriniams subjektams, pvz., nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), išrinktų atstovų asociacijoms ir socialinėms – profesinėms bei aplinkos apsaugos organizacijoms.
(8) Remiantis miestams skirtos Bendrijos iniciatyvos, numatytos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(6), 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir pagal 2 tikslą su sunkumais susiduriantiems priemiesčiams teikiamos paramos įgyvendinimo patirtimi ir privalumais, urbanistinis aspektas turėtų būti stiprinamas, įskaitant investicijų didinimą į darnią miestų plėtrą, visiškai integruojant tos srities priemones į ERPF bendrai finansuojamas veiklos programas. Šiuo aspektu svarbų vaidmenį vaidina vietinės plėtros ir užimtumo skatinimo iniciatyvos ir jų potencialas kurti naujoves.
(9) Ypač svarbu užtikrinti, kad ERPF skiriama parama ir parama, kurią skiria Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005(7) ir Europos žuvininkystės fondas pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005(8), viena kitą papildytų ir derėtų. Todėl ERPF bendrai finansuojamos programos turėtų remti kaimo ekonomikos įvairinimą,kaimo vietovių kultūros sritį ir turizmo plėtrą, taip pat nuo žvejybos priklausančių vietoviųįvairinimą, šalia jų tradicinės veiklos, bei ilgalaikių darbo vietų kūrimą ir padėti šiems regionams tapti patrauklesniems ekonominiu ir socialiniu požiūriu.
(10) Būtina užtikrinti, kad ERPF finansuojamas veiksmas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), atsižvelgtų į Europos mažųjų įmonių chartiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė Santa Maria de Feira, ir padėtų ją įgyvendinti.
(11)Pageidautina sukurti paramos, teikiamos pagal konvergencijos tikslą, priemones ir sritis, įvedant naują pagalbos MVĮ mechanizmą ir naują požiūrį į regioninę plėtrą, leidžiant MVĮ visiškai nemokamai naudotis mokslinių tyrimų, finansuojamų vien tik iš valstybės lėšų, rezultatais.
(12)Be to, ERPF operacijas reikia glaudžiau koordinuoti su Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programa (2007–2013 m.)(9).
(13) Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atokiausiems regionams, t. y. išimties tvarka turėtų būti išplėsta ERPF veiklos sritis, įtraukiant veiklos paramos, susijusios su papildomų išlaidų tam tikruose sektoriuose kompensavimu, finansavimą. Šios išlaidos atsiranda dėl atokiausių regionų ypatingos socialinės ir ekonominės struktūrinės padėties, sunkinamos jų atokumo, izoliuotumo, mažo dydžio, nepalankios topografijos ir klimato bei ekonominės priklausomybės nuo nedidelio produktų skaičiaus, veiksnių, kurių nuolatinumas ir derinys stipriai veikia minėtų regionų vystymąsi ir prieigą prie vidaus rinkos, laikantis Sutarties 299 straipsnio 2 dalies.
(14) ERPF turėtų spręsti problemas, susijusias su Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 6 protokole minimų kaimyninių sričių, kuriose itin mažas gyventojų tankumas, prieinamumu ir jų nutolimu nuo didelių rinkų. ERPF taip pat turėtų spręsti konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria salos, kalnuotos vietovės, pasienio regionai ir retai apgyvendintos vietovės, kurių geografinė padėtis lėtina jų vystymąsi, siekiant paremti savarankišką ir darnią plėtrą šiuose regionuose.
(15)Transeuropinių tinklų (TET) srityje ERPF turėtų gerinti ryšius su naujomis valstybėmis narėmis, ypač siekdama stiprinti ekonominius ryšius su šiomis šalimis.
(16) ERPF turėtų užtikrinti sinergiją su Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo pagalba. Jis taip pat užtikrina papildomumą ir atitikimą kitoms Bendrijos politikoms.
(17) Būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl veiklos programų, vykdomų siekiant "Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo" programavimo, valdymo, stebėsenos ir kontrolės ir sukurti nuoseklų ryšį, papildantį kitas Bendrijos politikos kryptis, įskaitant "platesnės kaimynystės" politiką.
(18) Būtina remti tarpvalstybinį ir nacionalinį bendradarbiavimą su Bendrijos kaimyninėmis valstybėmis tais atvejais, kai reikia užtikrinti, kad valstybių narių regionams, kurie ribojasi su trečiosiomis šalimis, būtų suteikta veiksminga pagalba jų vystymuisi. Atitinkamiems Europos Sąjungos pasienio regionams taip pat būtina užtikrinti sąlygas ir teises, ne blogesnes už tas, kurios buvo iki šiol arba kokias turi prie vidinių ES sienų esantys regionai. Atitinkamai yra tikslinga leisti išimties tvarka finansuoti per ERPF projektus, vykdomus trečiųjų šalių teritorijoje, jei jie yra naudingi tarpvalstybiniam bendradarbiavimui su Bendrijos regionais. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamai pasvertą finansinių išteklių paskirstymą tarp Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo transnacionalinių ir tarpvalstybinių krypčių. Tarpvalstybinė kryptis reikalauja ypatingo dėmesio, kadangi Sąjungos sienos žymiai pailgėjo, o daugelis atsiliekančių regionų yra pasienio regionai.
(19) Turėtų būti panaikintas 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1783/1999 dėl Europos regioninės plėtros fondo(10),
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šis reglamentas nustato Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) uždavinius, jo pagalbos taikymo sritį, siekiant "konvergencijos", "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" bei "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslus, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. .../2005, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 3 straipsnyje, ir išlaidų rūšis, kurios atitinka pagalbos reikalavimus.
Jis nustato konkrečias nuostatas dėl miesto ir kaimo vietovėms, nuo žvejybos priklausančioms vietovėms, atokiausiems regionams, salų regionams, pasienio regionams, vietovėms su rimtomis nuolatinėmis gamtinėmis, demografinėmis kliūtimis ir kalnuotiems regionams taikomo režimo.
Jis taip pat nustato konkrečias nuostatas dėl "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslo, ypač nuostatas, susijusias su programavimu, įgyvendinimu, valdymu, monitoringu ir kontrole.
2 straipsnis
Paskirtis
ERPF padeda finansuoti pagalbą, skirtą sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą atsižvelgiant į Europos Sąjungos darnios plėtros strategiją, spręsdamas ir naikindamas svarbiausias priežastis, sukeliančiasišsivystymo skirtumustarp regionų ir jų viduje ir remdamas regionų ekonomikos struktūrų plėtojimą bei reguliavimą, įskaitant nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarką.
Atlikdamas šį uždavinį, ERPF įgyvendina Bendrijos prioritetus, kuriuos išsamiau pagal veiklos programas ir nacionalines taisykles turi nustatyti regioniniai ir vietiniai partneriai, ypač:
a)
būtinybę didinti konkurencingumą laikantis naujoviško požiūrio į regioninę ir vietinę plėtrą, kuriuo siekiama kurti nuolatines darbo vietas, skatinti socialinę integraciją, vyrų ir moterų lygybę, siekti pagerinti padėtį aplinkos apsaugos ir socialinėje srityse įgyvendinant Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius aplinkos apsaugos ir socialinius klausimus;
b)
būtinybę naikinti kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs asmenys, norėdami pasiekti prekes, pasinaudoti paslaugomis ar patekti į užstatytas teritorijas, įtraukiant prieigos užtikrinimą į visų projektų, kuriuos finansuoja Fondai, sąlygas.
3 straipsnis
Pagalbos taikymo sritis
1. ERPF savo pagalbą skiria nedideliam skaičiui teminių prioritetų. Veiksmų, kurie bus finansuojami pagal kiekvieną prioritetą, rūšis ir įvairovė atspindi skirtingą "konvergencijos", "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" ir "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslų, nustatytų 5, 6, 7 straipsniuose, pobūdį.
2. ERPF padeda finansuoti:
a)
veiksmingas investicijas, kurios pirmiausia skiriamos MVĮ, kurios prisideda prie darbo vietų kūrimo ir jų išlaikymo;
b)
infrastruktūrą;
c)
kitas vystymo ir užimtumo didinimo iniciatyvas, kurias sudaro paslaugos įmonėms, finansavimo priemonės, pavyzdžiui, rizikos kapitalo, paskolų ir garantijų fondų bei vietos plėtojimo fondų, palūkanų subsidijų, kūrimas ir plėtojimas, gretutinės paslaugos, bendros vietinės iniciatyvos, tinklų kūrimas ir bendradarbiavimas, taip pat sąveika pagrįstaskeitimasis patirtimi tarp regionų, miestų ir atitinkamų socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos subjektų;
d)
MVĮ augimo ir užimtumo dinamiką (verslumą, pvz., įmonių kūrimą, įmonės perdavimą, verslo dinamiką, užsienio prekybą ir kompetencijos sričių plėtrą);
e)
techninę pagalbą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. .../2005 43 ir 44 straipsniuose.
4 straipsnis
Subalansuota ir darni regioninė plėtra
Regioninė plėtra reiškia darnaus gyvenimo ir darbo sąlygų išlaikymą, plėtrą ir, jei reikia, performavimą regionuose.
5 straipsnis
Konvergencija
Pagal "konvergencijos" tikslą ERPF pagalba daugiausia skirta remti tvarų integruotą regionų, vietos, miesto ir kaimo ekonominį ir socialinį vystymąsi, mobilizuojant ir stiprinant vidaus pajėgumus per programas, skirtas modernizuoti ir įvairinti regionų ir vietines ekonomines, administracines ir socialines struktūras, bei kurti tolydų užimtumą pirmiausia šiose srityse:
1)Teritorinės naujovės, be kita ko, skirtos padidinti regioninių ir vietinių institucinių, socialinių ir ekonominių subjektų potencialą ir modernizuoti bendrąsias vyriausybines įstaigas, plėtros agentūras ir finansų įstaigas;
2) Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP), naujovės ir verslumas, įskaitant regionų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumų stiprinimą bei jų integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę siekiant sumažinti technologinį atotrūkį tarp regionų.
Pagalba MTTP MVĮ ir technologijų perdavimui. Ypač MVĮ ir universitetų, NVO bei mokslinių tyrimų ir technologijų centrų ryšių stiprinimas, verslo tinklų, privačios ir viešosios partnerystės stiprinimas ir grupių plėtojimas, pagalba teikiant verslo ir technologijų paslaugas MVĮ grupėms ir mikroįmonėms, MVĮ ir mikroįmonių verslumo ir naujovių finansavimo taikant naujas finansines priemones skatinimas.
Parama įprastoms regioninės plėtros priemonėms, pvz., tikslinė parama įmonių įkūrimui, bendroms investicijoms ne vien į MVĮ, taip pat ekonominės infrastruktūros kūrimas ir plėtra. Ypatingas pastangas reikėtų dėti siekiant padidinti MVĮ, mikroįmonių ir amatų įmonių organizacijų kompetenciją, gebėjimą imtis veiklos ir atstovauti.
Mokslinių tyrimų, finansuojamų vien iš valstybinių lėšų per EB biudžetą ar nacionalinius mokslinių tyrimų institutus, dar nepatentuoti rezultatai gali būti teikiami MVĮ visiškai nemokamai, jeigu tokie moksliniai tyrimai tiesiogiai transformuojami į naują pramoninę prekę. Siekiant remti keitimąsi žiniomis nesant būtinybės vystyti naujas kompetencijas, regioninių ar nacionalinių "žinių čekių" taikymas turėtų būti prieinamas kaip bendrasis instrumentas.
3) Informacinė visuomenė, įskaitant vietos turinio, paslaugų ir programų kūrimą, geresnių sąlygų naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis sudarymas ir tų paslaugų plėtojimas, pagalba ir paslaugos MVĮ, kad jos galėtų perimti informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir veiksmingai jomis naudotis arba naudoti naujas idėjas.
4)Vietinės užimtumo ir plėtros iniciatyvos: parama struktūroms, teikiančioms kaimynystės paslaugas, kuriomis siekiama sukurti naujas darbo vietas, tačiau neįtraukiant priemonių, finansuojamų iš Europos socialinio fondo.
5)Vyrų ir moterų lygybės skatinimas, įskaitant paramą įmonių kūrimui, specialių verslininkėms skirtų priemonių, palengvinančių ekonominį naujų idėjų įgyvendinimą universitetų ir esamų įmonių rėmimas kuriant naujas įmones, infrastruktūrų ir paslaugų, sudarančių sąlygas suderinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą, skatinimas.
6) Aplinka, įskaitant investicijas, susijusias su atliekų tvarkymu, vandens ūkio valdymu ir kokybe, įskaitant vandens tiekimo saugumą, įgyvendinant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(11), miestų nuotėkų valymu ir oro kokybe, integruota taršos prevencija ir kontrole, užterštų atliekų sąvartynų panaikinimu ir užterštų vietų ir žemės atgaivinimu, biologinės įvairovės skatinimu ir gamtos apsauga, infrastruktūros plėtros skatinimu siekiant Natura 2000 tikslų, pagalba MVĮ, skirta skatinti tvarios gamybos metodus, tuo tikslu diegiant rentabilias aplinkos valdymo sistemas ir perimant bei naudojant taršos prevencijos technologijas.
7)Pertvarkymas, įskaitant užterštų atliekų sąvartynus, kariniams tikslams naudotų vietovių atgaivinimą ir jų grąžinimą civiliniam naudojimui, renatūralizavimą ar apželdinimą, kovinių medžiagų likvidavimą, kareivinių pastatų ir teritorijos rekonstravimą ir modernizavimą, siekiant atgimimo ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse bei susijusiuose mikrorajonuose, ypač paramą MVĮ šiais aspektais.
8) Rizikos prevencija, įskaitant gamtinių ir technologinių pavojų prevencijos ir jų sprendimo planų rengimą ir įgyvendinimą.
9) Turizmas ir kultūra, įskaitant gamtos turtų ir kultūros vertybių, kurios gali padėti plėtoti tvarų turizmą, rėmimas, materialiojo ir kultūros paveldo apsauga ir stiprinimas remiant ūkio plėtrą, pagalba, skirta pagerinti turizmo paslaugų teikimą, teikiant naujas geresnės kokybės paslaugas ir palengvinti perėjimą prie naujų, tvaresnių turizmo modelių.
10)Krizių ištiktų miestų ir priemiesčių ekonominis ir socialinis atgaivinimas: visapusiškos planai tvariam krizių ištiktų miesto vietovių, vidutinio dydžio ir mažų miestų − administracinių centrų ir priemiesčių vystymui, miestų ir apylinkių ryšių, susijusių su bendros ekonominės svarbos funkcijomis, atgaivinimas.
11) Transporto investicijos, įskaitant TET, didžiuosius Europos techninius ir logistinius projektus, kelių statybą ir atnaujinimą ne TET-T pagrindu, svarbiausia atsižvelgiant į poreikį sudaryti susisiekimą su salomis, kaimo vietovėmis, su jūra nesiribojančia sausuma ir kitaip nutolusiais regionais bei tarp šių ir Bendrijos centrinių regionų, ir integruotas visą miestą apimančias strategijas aplinką tausojančiam miesto transportui užtikrinti, kurios padeda sudaryti geresnes sąlygas naudotis keleivių ir krovinių vežimo paslaugomis bei gerina jų kokybę, padeda pasiekti labiau subalansuotą transporto rūšių pasiskirstymą, skatina intermodalines sistemas ir mažina poveikį aplinkai ir avarijų keliuose skaičių.
12) Energija, įskaitant TET, kurie padeda užtikrinti didesnį tiekimo saugumą ir kokybę, išsaugoti darbo vietas, kurti vidaus rinką ir integruoti aplinkos aspektus, didinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimą.
13) Investicijos, ypač į jaunų žmonių ir moterų švietimą, profesinį mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kurios padeda didinti gyvenimo patrauklumą ir kokybę regionuose, atnaujinti gamybos sistemas, pagerinti įgūdžius ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymą, netgi taikant naująsias technologijas.
14) Sveikata, įskaitant investicijas, skirtas plėtoti ir gerinti sveikatos paslaugų teikimą, ligų prevencija ir didesnės galimybės pasinaudoti medicinos paslaugomis, kurios padeda užtikrinti geresnę regioninę plėtrą ir gyvenimo kokybę regionuose.
15) Tiesioginė pagalba investicijoms į MVĮ, padedanti sukurti ir išlaikyti darbo vietas.
16)Visuomenės saugumas siekiant palengvinti teritorinę ekonominę veiklą investuojant į technologijas bei informaciją ir informacinės kampanijos, skirtos užkirsti kelią nusikaltėliams įsiskverbti į ekonomiką ir propaguoti teisėtumo kultūrą.
17)Struktūrizacijos, institucinio pajėgumo bei MVĮ, mikroįmonių ir amatų įmonių organizacijų ir tarpininkavimo rūmų atstovavimo stiprinimas.
18)Tiesioginė pagalba investicijoms, ypatingą dėmesį skiriant aukštos kokybės švariosioms technologijoms, siekiant restruktūrizuoti sunkiąją pramonę tuose regionuose, kur palyginti neseniai buvo pereita prie rinkos ekonomikos.
6 straipsnis
Regionų konkurencingumas ir užimtumas ir socialinė integracija
Pagal "regionų konkurencingumo, užimtumo ir socialinės integracijos" tikslą ERPF pagalba, atsižvelgiant į Septintosios pagrindų programos tikslus ir tvaraus regioninio ir ekonominio vystymosi strategijas, daugiausia skiriama šiomsvietovėms, pasiliekant lankstumo galimybę dėl pereinamojo laikotarpio regionų:
1) naujovės ir žinių ekonomika, kurių siekiama teikiant pagalbą regionų naujovių strategijų, didinančių regionų naujovių sistemų, kurios leistų sumažinti technologinį atotrūkį, efektyvumą, kūrimui ir įgyvendinimui, atsižvelgiant į vietinius poreikius, o būtent reikia:
a)
skatinti regionų MTTP ir naujovių pajėgumus, tiesiogiai susijusius su regionų ekonominio vystymosi tikslais ir kovoti su nedarbu ir skurdu, ypač remiant pramonės arba konkrečių technologijų kompetencijos centrus, skatinant pramonės MTTP ir MVĮ bei technologijų perdavimą ir plėtojant technologijų prognozavimą bei tarptautinę politikų lyginamąją analizę naujovių skatinimo tikslais, ir remiant firmų bendradarbiavimą, bendras MTTP bei naujovių politikas;
b)
skatinti naujoves ir MVĮ modernizavimą, ypač skatinant tiesiogines investicijas, remiant universitetų ir įmonių bendradarbiavimo tinklus, verslo tinklus ir MVĮ grupes, didinant galimybes gauti finansavimą ir paskolas, bei sudarant palankias sąlygas MVĮ naudotis pažangiomis verslo rėmimo paslaugomis, remiant švaresnių naujų technologijų integravimą į MVĮ, taip pat pasinaudojant specifinėmis priemonėmis ir veiksmų planais, kuriais siekiama skatinti naujoves itin mažose įmonėse;
c)
sukurti glaudesnį ryšį tarp žinių ir užimtumo, kad jauni studentai galėtų pasinaudoti mokymu, atitinkančiu realias pramonės galimybes įdarbinti;
d)
infrastruktūros suteikimas vietinei ir užimtumo plėtrai tinkančiu mastu;
e)
skatinti verslumą, sudarant palankias sąlygas naujų idėjų ekonominiam panaudojimui, įskaitant naujovėmis pagrįstus veiksmus socialinei ekonomikai ir vietos plėtrai stimuliuoti ir skatinant aukštojo mokslo įstaigas, techninio ir profesinio mokymo institucijas, amatų mokymo institucijas, universitetus ir veikiančias firmas kurti naujas firmas;
f)
skatinti viešąją-privačiąją partnerystę gaminant prekes ir teikiant paslaugas;
g)
kurti naujas finansines priemones, kurios investicinio kapitalo ir inkubacinių priemonių pagalba padedadidinti MVĮ pajėgumus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse ir skatinti verslumą ir naujų įmonių, ypač aktyviai žinias taikančių MVĮ, kūrimą;
h)
planų rengimas ir veiklos, skirtos skatinti labai mažų ir amatais besiverčiančių įmonių kūrimą, augimą, vystymąsi ir modernizavimą vykdymas;
i)
teikti tiesioginę paramą investicijoms į MVĮ, padedančią sukurti ir išlaikyti darbo vietas.
2) aplinka ir rizikos prevencija, o būtent reikia:
a)
skatinti investicijas į:
-
užterštųbuvusių pramonės ir apleistų teritorijų bei žemės atgaivinimą;
-
miestų žaliųjų zonų plėtrą ir paramątvariai plėtrai bei kaimo vietovių įvairinimui;
-
su biologine įvairove ir "Natura 2000" susijusios infrastruktūrosplėtrą;
-
kietųjų ir skystųjų atliekų tvarkymą;
-
turizmo plėtrą, įskaitant gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir rėmimą bei didesnę pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų teikimą, taip prisidedant prie tvarios ekonomikos plėtros;
b)
b) atlikti pertvarkymą, įskaitant taršos padarinių tyrimą, kariniams tikslams naudotų vietovių atgaivinimą ir jų grąžinimą civiliniam naudojimui, renatūralizavimą ar apželdinimą, kovinių medžiagų likvidavimą, kareivinių pastatų ir teritorijos rekonstravimą ir modernizavimą, siekiant atgimimo ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse bei su jomis susijusiose srityse, šiame kontekste ypač paramos teikimą MVĮ;
c)
skatinti energijos efektyvumą ir atsinaujinančios energijos gamybą, veiksmingų energijos valdymo sistemų plėtrą ir taršos CO2 bei kitomis kenksmingomis medžiagomis mažinimą;
d)
skatinti ekologišką visuomeninį transportą;
e)
kurti planus ir priemones, kaip užkirsti kelią gamtiniams ir technologiniams pavojams ir kaip su jais tvarkytis bei sušvelninti verslo ir namų ūkių veiklos poveikį aplinkai;
3) galimybė ne pagrindiniuose miestuose naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis transporto ir telekomunikacijų paslaugomis, būtent:
a)
antrinių tinklų stiprinimas gerinant ryšius su prioritetiniais TET transporto tinklais, regioniniais geležinkelio centrais, oro uostais ir uostais, arba įvairiarūšėmis platformomis, sukuriant radialines sąsajas su pagrindinėmis geležinkelio linijomis ir skatinant regiono ir vietos vidaus vandens keliųkabotažą, susisiekimą jūra su mažesnėmis salomis ir dvipusį orlaivių susisiekimą tarp pirmos ir antros klasės oro uostų;
b)
atokiausiuose regionuose sukuriant reikalingą infrastruktūrą, remiant prieigą prie tinklų, kuriant viešus naudojimosi internetu punktus, įrangą ir plėtojant paslaugas bei programas, įskaitant veiksmų planų labai mažoms ir amatais užsiimančioms bendrovėms kūrimą, sudaryti MVĮ galimybes efektyviai naudotis IRT.
7 straipsnis
Europos teritorinis bendradarbiavimas
Pagal "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslą ERPF pagalba daugiausia skiriama:
1) pasienio ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos veiklos plėtra įgyvendinant bendras tvaraus regioninio vystymosi strategijas, ir visų pirma:
a)
skatinant verslumą ir ypač MVĮ, turizmo, kultūros, sporto ir tarpvalstybinės prekybos plėtojimą;
b)
skatinant aplinkos apsaugą ir jungtinį valdymą bei rizikos prevenciją apsaugos nuo katastrofų srityje;
c)
skatinant tvarią plėtrą kaimo vietovėse;
d)
mažinant izoliavimą, tam tikslui sudarant geresnes galimybes naudotis transportu, informaciniais ir ryšių tinklais bei paslaugomis, tarptautinėmis vandens, nuotekų ir energijos sistemomis;
e)
plėtojant bendradarbiavimą, pajėgumus ir bendrą infrastruktūrų naudojimą, ypač sveikatos, kultūros, sporto ir švietimo sektoriuose;
f)
kovojant su nusikalstamumu ir saugant sienas; ir
g)
gamtos ir materialinio kultūros paveldo apsauga ir puoselėjimas, skatinant decentralizuoti INTERREG valdymą ir taip remiant ekonomikos plėtrą, miesto ir kaimo vietovių atgaivinimą ar turizmą.
Be to, ERPF gali padėti skatinti tarpvalstybinių darbo rinkų integraciją, vietos užimtumo iniciatyvas, vienodas galimybes, mokymą ir socialinę integraciją, keitimąsi žmogiškaisiais ištekliais ir MTTP priemonėmis.
2) nacionaliniam bendradarbiavimui, įskaitant dvišalį ar daugiašalį jūrinių regionų bendradarbiavimą, kurti ir plėtoti pagal "platesnės kaimynystės veiksmų planą", finansuojant integruotą teritorijų vystymąsi skatinančius tinklus ir veiksmus, ypač laikantis šių prioritetų:
a)
aiškaus transnacionalinio pobūdžio vandens ūkio tvarkyba, įskaitant upių baseinų, pakrantės zonų, jūrų išteklių, vandens paslaugų ir šlapžemių apsaugą ir tvarkymą;
b)
gerinti prieigą, įskaitant investicijas į TET pasienio dalis, galimybės vietos ir regiono mastu naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais tinklais ir platformomis gerinimą, nacionalinių ir regioninių sistemų sąveikos gerinimą ir jūrų greitkelių kūrimą ir vystymąbei pažangių logistikos, komunikacijų ir informacinių technologijų skatinimą;
c)
rizikos prevencija ir klimato kaita, įskaitant jūrų saugumo ir apsaugos nuo potvynių, sausros, jūrų ir vidaus vandens telkinių taršos, erozijos prevencijos ir apsaugos nuo erozijos taip pat ir pakrančių zonose, vandens sukeliamų katastrofų, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, griūčių, taifūnų, miško gaisrų ir dykumėjimo prevenciją, bei biologinės įvairovės, aplinkos tvarkymo ir darnios energijos gamybos priemonių skatinimą. Programos gali numatyti įrangos tiekimą ir infrastruktūros vystymą, tarptautinių paramos planų, bendros rizikos identifikavimo sistemų sudarymą ir įgyvendinimą ir gamtos ir technologinės rizikos tyrimo, prevencijos, monitoringo ir kontrolės bendrų priemonių vystymą;
d) mokslinių ir technologinių tinklų, susijusių su transnacionalinių regionų subalansuoto vystymosi klausimais, kūrimas ir technologinio atotrūkio mažinimas, įskaitant tarpuniversitetinių tinklų kūrimą taip juos efektyviai integruojant į Europos mokslinių tyrimų erdvę, ryšių kūrimą, siekiant įvertinti, kaip MTTP įstaigos ir tarptautiniai MTTP centrai keičiasi mokslo žiniomis ir technologijomis, transnacionalinių MTTP išteklių dalybos konsorciumų plėtojimą, technologijų perdavimo institucijų giminiavimąsi, bendrų finansinės inžinerijos priemonių, skirtų MTTP remti mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kūrimą;
e)
bendradarbiavimas verslo srityje ir vystant MVĮ, taip pat ir turizmo srityje, kultūros, švietimo ir sveikatos sektoriuje bei remiant darnias bendruomenes;
f)
gamtos išteklių ir kultūros paveldo apsauga, gamtinės regionų aplinkos apsauga ir gerinimas, gamtos turtų išsaugojimas ir vystymas bei žmogaus sukurtos aplinkos ir kultūros paveldo apsauga ir gerinimas, efektyvių, ilgalaikių, integruotų tvarios plėtros strategijų kūrimas ir aiškesnio vaizdo apie gamtinius išteklius ir kultūros paveldą suformavimas bei būdas, kuriuo jie gali būti sėkmingai integruoti į transnacionalines strategijas;
g)
bendradarbiavimas jūrininkystės klausimais, įskaitant uostų tinklo vystymą, gabenimo paslaugas, ekonominius uostų ryšius bei uostų ir krašto gilumos rajonų ryšius;
h)
miesto ir kaimo erdvės planavimo klausimai su aiškia transnacionaline dimensija, kaip apibrėžta Europos erdvės plėtros perspektyvoje.
3) regionų bendradarbiavimo vystymo ir regionų politikos efektyvumo stiprinimas skatinant jungimąsį į tinklus ir keitimąsį patirtimi bei projektų plėtra tarp vietos valdžios institucijų, pagrindinį dėmesį skiriant dalykams, kurie minimi 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose, įskaitant visos Bendrijos bendradarbiavimo tinklų kūrimo programas ir veiksmus, tokius kaip tyrimai, duomenų surinkimas ir Bendrijos plėtros tendencijų stebėjimas ir analizė.
Tinklų kūrimo projektai koordinuojami sukuriant vieną bendrą ES erdvę.
Turi būti atliekamas jau esančių tinklų, tokių kaip ESPON, URBACT ir INTERACT, tarpinis įvertinimas.
8 straipsnis
Išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės
Toliau išvardytoms išlaidoms padengti negali būti skiriama ERPF pagalba:
a) PVM;
b)
skolos palūkanos;
c)
žemės pirkimas už sumą, kuri viršija 10 proc. visų tinkamų išlaidų tai operacijai;
d)
būstas, išskyrus išlaidas, susijusias su socialinio būsto atnaujinimu siekiant taupyti energiją ir saugoti aplinką darnaus miesto vystymo požiūriu;
e)
atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas.
II SKYRIUS
KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL POŽIŪRIO Į TAM TIKRUS TERITORINIUS ASPEKTUS
9 straipsnis
Urbanistinis aspektas
1. Jeigu veiksmas yra susijęs su darniu miesto vystymu, apie kurį kalbama Reglamento (EB) Nr. .../2005 25 straipsnio 4 dalies a punkte ir 36 straipsnio 4 dalies b punkte, ERPF palaiko į dalyvavimą nukreiptų integruotų strategijų vystymą siekiant stiprinti darnų augimą ir išspręsti gausybę ekonominių, aplinkos apsaugos ir socialinių problemų miestų vietovėse bei pašalinti architektūrines kliūtis.
Tai turėtų padėti pagerinti miestų aplinką, iš naujo paruošiant naudojimui užterštus žemės sklypus ir saugant bei plėtojant istorinį ir kultūros paveldą, vystyti kultūros paslaugas numatant tinkamas priemones skatinti naujovių diegimą ir žiniomis pagrįstą ekonomiką, verslumą, vietinį įdarbinimą, aplinkos puoselėjimą ir vietos gyvenimo būdo tobulinimą, o taip pat sukurti paslaugas piliečiams, atsižvelgiant į besikeičiančias demografines struktūras ir darnų mobilumą.
2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. .../2005 33 straipsnio 2 dalies, ERPF finansavimo dalis, skirta priemonėms pagal "regionų konkurencingumo, užimtumo užimtumo ir socialinės integracijos" tikslą, kurias reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. .../2005 [dėl Europos socialinio fondo] sudaro atitinkamo prioriteto 20 proc.
10 straipsnis
Kaimo vietovės ir nuo žvejybos priklausančios vietovės
Valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos užtikrina, kad priemonės, kurias pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 bendrai finansuoja Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas (EŽŪKPF), bei veiksmai, kuriuos pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 bendrai finansuoja Europos žuvininkystės fondas (EŽF) ir programos, kurias bendrai finansuoja ERPF, papildytų vienos kitas ir derėtų.
ERPF intervencija į kaimo vietoves ir nuo žvejybos priklausančias vietoves labiausiai susijusi su priemonėmis, kuriomis nepažeidžiant tvarumo principo, siekiama išspręsti šių vietovių ekonomines, aplinkosaugos ir socialines problemas, ir būtinybe plėtoti įvairinimo priemones, įskaitant:
1)
infrastruktūrą susisiekimui pagerinti;
2)
spartesnį telekomunikacinių tinklų ir paslaugų kaimo vietovėse plėtojimą;
3)
žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriams nepriklausančių naujų ekonominės veiklos rūšių plėtojimą, įskaitant mažų įmonių, mikroįmonių ir amatų įmonių kūrimą, perėmimą ir plėtimą;
4)
miesto ir kaimo vietovių ryšių stiprinimą;
5)
tvaraus turizmo ir patogumų kaimo vietovėse plėtojimą;
6)
kultūros paveldo apsaugą, kultūrinio gyvenimo plėtojimą;
7)
biologinių degalų gamybą ir (arba) iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamos energijos naudojimą;
8)
investicijas į energijos efektyvumą;
9)
verslumo skatinimą ir vietinio užimtumo skatinimo priemones.
Valstybės narės ir regionai, vykdydami Reglamento (EB) Nr. …/2005 36 straipsnyje numatytas veiksmų programas ir nepažeisdami to reglamento 25 straipsnio 4 dalies c punkte numatytų koordinavimo priemonių, užtikrina EŽŪKPF ir EŽF bendrai finansuojamų veiksmų bei ERPF bendrai finansuojamų veiksmų papildomumą ir suderinamumą. Šiuo tikslu 1, 3 ir 5 punktuose numatytiems veiksmams valstybės narės, regionai ir atitinkami partneriai, rengdami veiklos programas, apibrėžia aiškius kriterijus, kurie leistų atskirti, kuriuos kaimo vietovėms skirtus veiksmus turi pagal šį straipsnį finansuoti ERPF arba pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 49 straipsnio 1 dalies a, b ir i punktus – EŽŪKPF, arba kuriuos veiksmus, skirtus nuo žvejybos priklausančioms vietovėms, turi pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 straipsnį finansuoti EŽF. Be to, turėtų būti numatyti in itinere ir ex post patikrinimai papildomumo ir suderinamumo veiksniams stebėti.
11 straipsnis
Vietovės su gamtinėmis kliūtimis
ERPF bendrai finansuojamose regioninėse programose, skirtose Reglamento (EB) Nr. .../2005 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms vietovėms su gamtinėmis kliūtimis, ypatingas dėmesys skiriamas konkrečioms tų vietovių problemoms.
Nepažeisdamas 3 ir 5 straipsnių, ERPF pirmiausia padeda finansuoti investicijas, skirtas prieinamumui visais lygmenimis pagerinti, ne tik su kultūros paveldu susijusioms visoms darnios ekonominės veiklos rūšims, bet ir su naujovėmis bei naujosiomis ypač regiono poreikius atitinkančiomis technologijomis susijusioms ekonominės veiklos rūšims skatinti ir plėtoti, skatinti tausojantį gamtos išteklių naudojimą ir turizmo sektorių bei užkirsti kelią gyventojų mažejimui.
12 straipsnis
Atokiausi regionai
Atsižvelgdamas į papildomą asignavimą, minimą Reglamento (EB) Nr. .../2005 16 straipsnio 1 dalies d punkte, ir nukrypdamas nuo šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies bei atsižvelgdamas į Sutarties 299 straipsnio 2 dalį, ERPF padeda finansuoti veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, kad neleistų, jogpapildomos išlaidos 5 straipsnyje nurodytose srityse ir toliau išvardytose papildomose srityse, išskyrus Sutarties I priede nurodytus produktus, trikdytų bendrosios rinkos veikimą:
a)
pagalba krovinių vežimo paslaugoms ir pirminė pagalba transporto paslaugoms;
b)
pagalba, susijusi su sandėliavimo apribojimais, per dideliu gamybos priemonių dydžiu ir priežiūra, žmogiškojo kapitalo trūkumu vietos darbo rinkoje bei profesiniu mokymu;
c)
parama siekiant pašalinti su technologijomis susijusių naujovių bei mokslinių tyrimų ir plėtros trūkumą.
III SKYRIUS
KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL
"EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO" TIKSLO
1 SKIRSNIS
VEIKLOS PROGRAMOS
13 straipsnis
Turinys
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas bus taikomas visiems regionams (NUTS III), esantiems sausumos vidaus ir išorės pasienyje bei tam tikruose kaimyniniuose jūros pasieniuose, taip pat kai kuriems NUTS III lygio Bendrijos regionams, esantiems jūros pasienyje, kurie, taikant tarpvalstybinio bendradarbiavimo kriterijus pagal lanksčiai suformuluotą taisyklę, nutolę vienas nuo kito 150 km atstumu.
Kiekvienoje veiklos programoje, parengtoje remiantis "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslu, turi būti pateikta ši informacija:
1)
bendradarbiavimo būklės analizė, vertinant bendradarbiavimo stipriuosius ir silpnuosius aspektus, taip pat darniosios plėtros tikslus, bei patvirtinta strategija bendradarbiavimo klausimams spręsti, atsižvelgiant į darnos kriterijus, t. y. poveikį gamtai, paveldui (įskaitant istorines vietas) ir ekonominį bei demografinį neatitikimą;
2)
prioritetų, kurie buvo pasirinkti remiantis Bendrijos strateginėmis gairėmis, ir atitinkamų veiklos programos prioritetų pagrindimas bei spėjamas ex ante vertinimo, minimo Reglamento (EB) Nr. .../2005 46 straipsnyje, poveikis;
3)
informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Šie tikslai išreiškiami skaičiais, naudojant ribotą skaičių įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio rodiklių. Šie rodikliai turi būti tokie, kad galima būtų išmatuoti prioritetus įgyvendinančių tikslų pažangą ir efektyvumą ir kad rodikliai būtų susiję su socialine ir ekonomine, struktūrų bei aplinkosaugos situacija;
4)
strateginio poveikio aplinkai vertinimo rezultatai pagal 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų poveikio aplinkai vertinimo(12);
5)
poveikio užimtumui atitinkamose vietovėse ir jų kaimyninėse vietovėse įvertinimas, įskaitant darbo rinkos modelius, sezoninius veiksnius ir įgūdžius;
6)
pagalbos sričių suskirstymas pagal kategorijas, laikantis išsamių Reglamento (EB) Nr. .../2005 įgyvendinimo taisyklių;
7)
duomenys apie bendrąjį atitikimą ir kriterijus;
8)
vienas finansavimo planas, kuriame nėra išskirstymo pagal valstybes nares ir kurį sudaro 2 lentelės:
a)
lentelė, kurioje bendra ERPF skiriamo finansinio asignavimo suma pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 50–53 straipsnius yra suskirstyta kiekvieniems metams. Bendra ERPF kasmet skiriamo įnašo suma turi atitikti atitinkamą finansinę perspektyvą;
b)
lentelė, kurioje visam programavimo laikotarpiui ir kiekvienam prioritetui yra nurodyta bendra Bendrijos skiriamo finansinio asignavimo suma, atitinkamo nacionalinio valstybės finansavimo suma ir ERPF įnašo dydis;
9)
veiklos programos įgyvendinimo nuostatos:
a)
valstybės narės skiria visas 15 straipsnyje išvardytas institucijas;
b)
aprašomi bendrieji atrankos kriterijai ir stebėsenos bei vertinimo sistemos, taip pat stebėsenos komiteto sudėtis;
c)
apibrėžiama tvarka, kuria sutelkiami ir juda finansiniai srautai jų skaidrumui užtikrinti;
d)
nuostatos veiklos programos viešumui užtikrinti;
e)
aprašomos Komisijos ir valstybės narės suderintos procedūros, skirtos keistis kompiuterizuotais duomenimis, kad būtų įvykdyti Reglamente (EB) .../2005 nustatyti mokėjimo, monitoringo ir vertinimo reikalavimai;
f)
susitarimų dėl regiono ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo ruošiant programą ir kituose programos vykdymo etapuose aprašymas, kurį rengia kiekviena šalis narė, kartu su kitomis šalimis pateikianti veiklos programą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. .../2005 10 straipsnyje;
10)
pagrindinių projektų preliminarus sąrašas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. .../2005 38 straipsnyje, kuris turi būti pateiktas programavimo laikotarpiu;
11)
partnerių rekomendacijos dėl veiklos programos.
Valstybės narės užtikrina, kad regionų valdžios institucijos dalyvautų planuojant pasienio ir transnacionalines bendradarbiavimo operacijas ir atliekant tolesnius su jomis susijusius veiksmus.
2 SKIRSNIS
TAM TIKRŲ REIKALAVIMŲ ATITIKIMAS
14 straipsnis
Išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės
Nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. .../2005 55 straipsnio, Komisija, gavusi valstybės narės prašymą, gali pasiūlyti tam tikrų kategorijų išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisykles, pakeičiančias nacionalines taisykles, kiekvienu atveju nustatydama galutinį tokių taisyklių sudarymo terminą, prieš pradedant įgyvendinti į jų taikymo sritį patenkančius projektus. Šios Bendrijos išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams taisyklės priimamos Komisijos reglamentu, laikantis Reglamento (EB) Nr. .../2005 104 straipsnio 3 dalies nuostatų.
3 SKIRSNIS
VALDYMAS, MONITORINGAS IR KONTROLĖ
15 straipsnis
Institucijų skyrimas
1. Veiklos programoje dalyvaujančios valstybės narės paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją, vieną tvirtinimo instituciją ir vieną audito instituciją vadovaujančiosios institucijos valstybėje narėje. Tvirtinimo institucija gauna Komisijos atliekamus mokėjimus ir paprastai atlieka mokėjimus pagrindiniam pagalbos gavėjui.
Valstybės narės įsteigia jungtinį techninį sekretoriatą, kuris funkcijų požiūriu veikia vadovaujančioje institucijoje. Jis padeda vadovaujančiajai institucijai ir priežiūros komitetui atlikti savo atitinkamas pareigas.
2. Veiklos programos audito institucijai atlikti savo pareigas, numatytas Reglamento (EB) Nr. .../2005 61 straipsnyje, padeda grupė auditorių. Šią grupę sudaro veiklos programoje dalyvaujančios valstybės narės. Ją sudaro audito institucijos atstovas, kurį skiria kiekviena veiklos programoje dalyvaujanti valstybė narė. Kiekviena auditorių grupė sudaroma vėliausiai per tris mėnesius nuo veiklos programą patvirtinančio sprendimo. Ji parengia savo darbo tvarkos taisykles. Jai pirmininkauja veiklos programos audito institucija.
Auditorių grupė patvirtina veiklos programos audito institucijos baigiamąją ataskaitą, minimą Reglamento (EB) Nr. .../2005 70 straipsnyje.
3. Kiekviena šalis narė, dalyvaujanti veiklos programoje privalo skirti savo atstovus į monitoringo komitetą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. .../2005 64 straipsnyje ir stengiasi užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujamos suinteresuotos regiono ir vietos valdžios institucijos.
4.Valstybės narės šias užduotis vykdo pagal su Komisija suderintą tvarkaraštį siekiant išvengti nereikalingo delsimo nustatant ir įgyvendinant operatyvinę programą.
5.Valdančiosios institucijos, prižiūrint valstybėms narėms, reguliariai ir tinkamai skelbia ataskaitą apie veiksmus, finansuojamus iš Bendrijos lėšų, ir apie gaunamus asignavimus, išdėstytus pagal tinkamumo kriterijus.
16 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos funkcijos
Vadovaujančioji institucija atlieka Reglamento (EB) Nr. .../2005 59 straipsnyje numatytas užduotis, išskyrus užduotis, susijusias su operacijų ir išlaidų reguliarumu, atsižvelgiant į nacionalines ir Bendrijos taisykles. Šiuo atžvilgiu jo pareiga tėra tikrinti, kad kiekvieno operacijoje dalyvaujančio pagalbos gavėjo išlaidas patvirtintų kvalifikuotas auditorius.
17 straipsnis
Kontrolės sistema
Kad patvirtintų 22 straipsnyje numatytas išlaidas, kiekviena valstybė narė sukuria audito sistemą, leidžiančią, pristačius bendrai finansuojamus produktus ir suteikus bendrai finansuojamas paslaugas, patikrinti, ar išlaidos, deklaruotos jos teritorijoje atliktoms operacijoms arba operacijų dalims, yra pagrįstos ir ar šios išlaidos arba susijusios operacijos arba tų operacijų dalis atitinka Bendrijos ir nacionalines taisykles. Jeigu, pristačius bendrai finansuojamus produktus arba suteikus bendrai finansuojamas paslaugas, galima patikrinti tik visą operaciją, tokį patikrinimą atlieka pagrindinio pagalbos gavėjo auditorius arba vadovaujančioji institucija.
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kvalifikuotas auditorius patvirtintų išlaidas per du mėnesius.
18 straipsnis
Finansų valdymas
1. ERPF įnašas mokamas į vieną sąskaitą; mokėti į nacionalines tarpines sąskaitas nereikia.
2. Nepažeisdama valstybių narių atsakomybės už netikslumų nustatymą ir taisymą bei už neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimą, tvirtinimo institucija išieško iš pagrindinio pagalbos gavėjo visas sumas, kurios buvo sumokėtos dėl netikslumų. Pagalbos gavėjai grąžina pagrindiniam pagalbos gavėjui per klaidą sumokėtas sumas pagal tarpusavio susitarimą.
Jeigu pagrindiniam pagalbos gavėjui pagalbos gavėjai sumų negrąžina, valstybės narės, kurios teritorijoje veikia tas pagalbos gavėjas, kompensuoja tvirtinimo institucijai per klaidą tam pagalbos gavėjui sumokėtą sumą.
19 straipsnis
Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupė
Valstybės narės, dalyvaujančios veiklos programoje pagal "Europos teritorinio bendradarbiavimo" tikslą, gali pasinaudoti teisine bendradarbiavimo priemone, sukurta pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005, ir padaryti ją atsakinga už veiklos programos valdymą, pavedant jai atlikti vadovaujančiosios institucijos ir jungtinio techninio sekretoriato pareigas. Šioje situacijoje kiekviena valstybė narė ir toliau prisiima finansinę atsakomybę.
4 SKIRSNIS
OPERACIJOS
20 straipsnis
Operacijų atranka
1. Operacijos, atrinktos veiklos programoms, skirtoms 7 straipsnio 1 dalyje minimai tarpvalstybinei ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos veiklai plėtoti, ir veiklos programoms, skirtoms 7 straipsnio 2 dalyje minimam nacionaliniam bendradarbiavimui kurti ir plėtoti, apima pagalbos gavėjus iš mažiausiai dviejų valstybių, kurie kiekvienoje operacijoje bendradarbiauja bent dviem iš toliau nurodytų būdų: bendras kūrimas, bendras įgyvendinimas, bendras aprūpinimas personalu ir bendras finansavimas.
Tačiau operacijos, atrinktos veiklos programoms, kurios skirtos nacionaliniam bendradarbiavimui kurti ir plėtoti, gali būti įgyvendinamos vienoje valstybėje narėje, jei jas pateikė institucijos, priklausančios bent dviem valstybėms narėms.
2. Operacijos, atrinktos veiklos programoms, susijusioms su regionų bendradarbiavimu ir bendradarbiavimo tinklais ir keitimusi patirtimi, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje, apima bent tris pagalbos gavėjus iš mažiausiai trijų regionų, esančių mažiausiai dviejose valstybėse narėse, kurie kiekvienoje operacijoje bendradarbiauja šiais būdais: bendras kūrimas, bendras įgyvendinimas, bendras aprūpinimas personalu ir bendras finansavimas.
3. Be Reglamento (EB) Nr. .../2005 64 straipsnyje minimų užduočių monitoringo komitetas dar atsako už operacijų atranką.
21 straipsnis
Pagrindinio partnerio atsakomybė
1. Kiekvienoje operacijoje skiriamas pagrindinis pagalbos gavėjas. Pagrindinis pagalbos gavėjas prisiima šiuos įsipareigojimus:
a)
Jis nustato savo santykių su operacijoje dalyvaujančiais pagalbos gavėjais tvarką, sudarydamas susitarimą, kuriame inter alia pateiktos nuostatos, garantuojančios patikimą operacijai skirtų lėšų valdymą; taip pat nustato neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimo tvarką;
b)
jis atsako už visos operacijos įgyvendinimą;
c)
jis užtikrina, kad operacijoje dalyvaujančių pagalbos gavėjų pateiktos išlaidos būtų sumokėtos operacijai įgyvendinti ir atitiktų veiklą, dėl kurios yra susitarta su operacijoje dalyvaujančiais pagalbos gavėjais;
d)
jis tikrina, ar operacijoje dalyvaujančių pagalbos gavėjų pateiktas išlaidas patvirtino 15 straipsnio 2 dalyje minimi auditoriai;
e)
jis atsako už ERPF įnašo pervedimą operacijoje dalyvaujantiems pagalbos gavėjams.
2. Vadovaujančioji institucija, susitarusi su pagrindiniu pagalbos gavėju, nustato kiekvienos operacijos įgyvendinimo priemones.
22 straipsnis
Išlaidų tvirtinimas
Kiekvieno operacijoje dalyvaujančio pagalbos gavėjo deklaruotą išlaidų teisėtumą ir reguliarumą pagal 15 straipsnio 2 dalį patvirtina nepriklausomi ir kvalifikuoti auditoriai. Kiekvienas operacijoje dalyvaujantis pagalbos gavėjas prisiima atsakomybę, jei jo deklaruotose išlaidose nustatomi netikslumai
23 straipsnis
Specialios sąlygos, reglamentuojančios operacijų vietą
1. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis deramai pagrįstais atvejais NUTS III lygio vietovėms, esančioms šalia Reglamento (EB) Nr. .../2005 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų vietovių, gali būti skirtas finansavimas, siekiantis iki 20 proc. atitinkamos veiklos programos biudžeto.
2. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis, deramai pagrįstais atvejais operacijoms, kuriose dalyvauja ne tos vietovės partneriai, gali būti skirtas finansavimas, siekiantis iki 20 proc. atitinkamos veiklos programos biudžeto.
3. Tarpvalstybinio ir nacionalinio bendradarbiavimo sąlygomis ERPF gali finansuoti išlaidas, patirtas įgyvendinant operacijas arba jų dalis Europos bendrijai nepriklausančių valstybių teritorijoje, iki 10 proc. savo įnašo veiklos programai sumos, jei jos yra naudingos Bendrijos regionams.
Valstybės narės užtikrina šių išlaidų teisėtumą ir reguliarumą.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Šis reglamentas neturi įtakos priemonių, kurias Taryba arba Komisija yra patvirtinusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999, taikomą iki šio reglamento įsigaliojimo, tolesniam įgyvendinimui ar taisymui, įskaitant visišką arba dalinį panaikinimą.
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 pateiktos paraiškos ir toliau galioja.
25 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 1783/1999 yra panaikinamas nuo ....
Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
26 straipsnis
Persvarstymo straipsnis
Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba persvarstys šį reglamentą iki 2013 m. gruodžio 31 d.
27 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos pasienio bendradarbiavimo grupės (EPBG) įkūrimo (KOM(2004)0496 – C6-0091/2004 – 2004/0168(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0496)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnio 3 pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0091/2004),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0206/2005),
1. Pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. prašo Komisijos dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) įkūrimo
laikydamasi sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos(4),
kadangi:
(1) Sutarties 159 straipsnio trečioji pastraipa numato, kad reikia imtis konkrečių veiksmų, nesusijusių su šio straipsnio pirmojoje pastraipoje minimais fondais, kad būtų įgyvendintas sutarties tikslas plėtoti ekonominę ir socialinę sanglaudą. Vykstant visokeriopai darniai Bendrijos plėtrai ir stiprinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą turėtų būti didinamas valstybių teritorinis bendradarbiavimas. Šiuo tikslu turėtų būti imtasi reikiamų priemonių sąlygoms, kuriomis vyksta toks teritorinis bendradarbiavimas, pagerinti.
(2) Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės ir regioninės bei vietinės valdžios institucijos vykdydamos ir koordinuodamos bendradarbiavimo veiksmus pasienyje, tarpvalstybinio bendradarbiavimo bei tarpregioninio bendradarbiavimo veiksmus susidūrė su rimtais sunkumais dėl skirtingų nacionalinės teisės nuostatų ir procedūrų taikymo, turi būti Bendrijos lygmeniu imtasi atitinkamų priemonių minėtiems sunkumams išspręsti.
(3) Ypač atsižvelgiant į po Bendrijos plėtros išaugusį žemės ir jūros sienų skaičių, turi būti sustiprintas Bendrijos bendradarbiavimas pasienyje, tarpvalstybinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas.
(4) Jau sukurti instrumentai, kaip, pavyzdžiui, Europos ekonominių interesų grupės, nėra pakankamai pritaikyti bendradarbiavimui pagal struktūrinių fondų programas vykdyti įgyvendinant Bendrijos iniciatyvą Interreg 2000-2006 m. programavimo laikotarpiui.
(5) Tarybos reglamentas (EB) Nr. …/2005, [nustatantis bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo](5) nuostatas, padidina Europos teritoriniam bendradarbiavimui gerinti numatytų priemonių skaičių trijose srityse: tarpvalstybiniame, tarpregioniniame ir transnacionaliniame bendradarbiavime.
(6) Yra būtina sudaryti galimybę ir prisidėti prie teritorinio bendradarbiavimo vykdymo Bendrijai neteikiant finansinės paramos.
(7) Siekiant įveikti sunkumus, su kuriais susiduriama vykdant teritorinį bendradarbiavimą, yra būtina Bendrijos lygmeniu įsteigti bendradarbiavimo instrumentą, kuris suteiktų galimybę Bendrijos teritorijoje įsteigti juridinį statusą turinčias bendradarbiavimo grupes, vadinamas "Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis" (ETBG). ETBG įsteigimas nėra privalomas.
(8)Gali būti ir toliau įgyvendinami susitarimai tarp valstybių narių ir (arba) regioninės ir vietos valdžios institucijų dėl pasienio, tarpregioninio ir antnacionalinio bendradarbiavimo.
(9)ETBG turėtų būti suteiktas įgaliojimas veikti jos narių vardu, ypač grupės narių – vietinių ir regioninių valdžios institucijų – vardu, ir jų naudai.
(10)ETBGuždavinius bei kompetencijas turi apibrėžti jos nariai "Europosteritorinio bendradarbiavimo grupėskonvencijoje".
(11)Nariai įsteigia ETBG kaip atskirą juridinį vienetą, o jis savo uždavinius gali pavesti vienam iš narių.
(12)ETBG veikla turi būti susijusi arba su teritorinio bendradarbiavimo programų, kurias bendrai finansuoja Bendrija, ypač vykdydama finansavimą iš struktūrinių fondų pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 [nustatantis bendrąsias Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 [dėl Europos regioninės plėtros fondo](6), įgyvendinimu, transnacionalinių ir tarpregioninių programų įgyvendinimu arba teritorinio bendradarbiavimo programų vykdymu vien tik valstybių narių ir (arba) jų regioninių bei vietinių valdžios institucijų iniciatyva be finansinės Bendrijos paramos.
(13)Komisija turėtų užtikrinti, kad šis reglamentas atitiktų Europos Tarybos priimtos Europos konvencijos dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios institucijų papildomo protokolo Nr. 3 projekto nuostatas dėl Euroregioninio bendradarbiavimo grupių (EBG) įkūrimo.
(14) Turėtų būti pažymėta, kad įsteigiant ETBG regioninėms ir vietinėms valdžios institucijoms ir valstybėms narėms netaikoma finansinė atsakomybė nei Bendrijos fondų administravimo atžvilgiu, nei nacionalinių fondų atžvilgiu.
(15) Turėtų būti pažymėta, kad susitarimas neapibrėžia regioninių ir vietinių valdžios institucijų, veikiančių kaip valstybinės organizacijos, kompetencijų, ypač su policijos darbu ir reglamentavimu susijusių kompetencijų.
(16) ETBGturėtų priimti savo veiklos įstatus, nustatyti valdymo organus ir apibrėžti sprendimų priėmimo procedūras bei biudžeto ir finansinės atsakomybės taisykles.
(17)Kadangi šio reglamento tikslų – visoje Europoje vienodų teisinių teritorinio bendradarbiavimo sąlygų sukūrimo – valstybės narės negali deramai pasiekti, tokias sąlygas geriau nustatyti Bendrijos lygiu. TodėlBendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina šiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į kiekvienos iš valstybių narių konstitucinę sistemą, kadangi ETBG sukūrimas nėra privalomas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
ETBG prigimtis
1. Laikantis šiame reglamente numatytų sąlygų ir tvarkos Bendrijos teritorijoje gali būti sukurta bendradarbiavimo grupė, veikianti kaip Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė, toliau vadinama "ETBG".
2. ETBG turi teisinį subjektiškumą.
3. ETBG tikslas – sudaryti palankias sąlygas ir prisidėti prie teritorinio (tarpvalstybinio, transnacionalinio ir tarpregioninio) bendradarbiavimo tarp regioninių bei vietinių valdžios institucijų ES, kad būtų stiprinama ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda.
Kitas ETBG tikslas yra sudaryti palankias sąlygas ir prisidėti prie tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo vykdymo.
4.Valstybės narės, kurios teisė yra taikoma, kompetentinga valdžios institucija turi teisę stebėti, kaip ETBG valdo ir nacionalinius, ir Bendrijos viešuosius fondus.
Valstybės narės, kurios teisė yra taikoma, kompetentinga valdžios institucija informuoja kitą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės konvencijos, toliau vadinamos "konvencija" valstybę narę apie bet kokių atliktų patikrų rezultatus.
5.ETBG galėtų skatinti susitaikymą tarp tų pasienio regionų, kuriuose vyko ilgalaikiai pilietiniai arba kariniai konfliktai, remdamos taikos palaikymo programas.
2 straipsnis
Sudėtis
1. ETBGgali sudaryti valstybės,ir (arba) kiti ne pelno siekiantys organai, kurių veikloje dalyvauja regioninės (vietinės valdžios institucijos ir valstybės narės) toliau vadinamos "nariais".
2. ETBG sudėtis yra nustatoma narių sprendimu.
3. Nariai įsteigia ETBG kaip atskirą juridinį vienetą, o jis savo uždavinius gali pavesti vienam iš narių.
3 straipsnis
Pareigos ir kompetencijos
1. ETBG vykdo užduotis, kurias jai pagal šį reglamentą patiki nariai. Jos kompetencijos apibrėžiamos konvencijoje, kurią grupės nariai sudaro pagal 4 straipsnį.
2. ETBG veikia pagal jai pavestus uždavinius, kuriuos vykdyti gali būti paskirta vienam iš jos narių.
3. ETBG gali būti patikėta įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo programas, kurias bendrai finansuoja Bendrija, ypač vykdydama finansavimą iš struktūrinių fondų, arba bet kokius kitus teritorinio bendradarbiavimo veiksmus Bendrijai suteikiant arba ne finansavimą.
Įsteigiant ETBG jos nariams ir valstybėms narėms finansinė atsakomybė netaikoma nei Bendrijos fondų atžvilgiu, nei nacionalinių fondų atžvilgiu.
4.Valstybės narės, kurios nėra ETBG narės, neturi jokios finansinės atsakomybės net tuo atveju, kai jų regioniniai, vietiniai arba valstybiniai organai yra ETBG nariai. Tačiau tai neturi įtakos valstybių narių finansinei atsakomybei dėl ETBG valdomų Bendrijos fondų.
5. Susitarimas negali nustatyti valdžios institucijų kompetencijos, ypač policijos kompetencijos ir reglamentavimo kompetencijos.
4 straipsnis
Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės konvencija
1. ETBG yra jos narių sudarytos konvencijos subjektas.
2. Konvencijoje apibrėžiami ETBG veikimo principai ir kompetencijos, nustatomi jos uždaviniai, gyvavimo laikas ir likvidavimo sąlygos.
3. Konvencijoje apibrėžiama tik vienateritorinio bendradarbiavimo sritis, kurią nustato nariai.
4.Konvencijoje nustatomos teisės normos, taikomos interpretuojant ir taikant konvenciją. Taikytina teisė yra vienos iš konvencijos valstybių narių, kurioje įsikūrusi ETBG, teisė.
5.ETBG taikomos jos narių paskirtos valstybės narės teisė, reglamentuojanti asociacijų veiklą.
6.Remiantis taikoma nacionaline teise konvencijoje apibrėžiamos sąlygos, kuriomis ETBG suteikiamos viešosios paslaugos arba įgaliojama jas suteikti vykdant teritorinį bendradarbiavimą.
7. Apie konvencijąpranešama valstybėms narėms, kurios yra ETBG narės, Komisijai ir Regionų komitetui. Komisija įtraukia konvenciją į viešą visų ETBG konvencijų registrą.
5 straipsnis
Nuostatai
1. ETBG savo nuostatus priima remdamasi susitarimu.
2. ETBG nuostatuose nurodoma:
a)
narių sąrašas;
b)
ETBG tikslas ir uždaviniai;
c)
pavadinimas ir buveinės adresas;
d)
valdymo organai, įskaitant jos narių atstovų asamblėją ir vykdomąjį komitetą, jos kompetencijos, funkcijos, narius valdymo organuose atstovaujančių asmenų skaičius ir sekretoriatas. Įstatuose gali būti numatyti papildomi organai;
e)
ETBG sprendimų priėmimo procedūros;
f)
darbo kalba (os);
g)
išsamios veiklos taisyklės, ypač personalo valdymo klausimai, priėmimo į tarnybą taisyklės, darbuotojų sutarčių, garantuojančių stabilumą vykdant bendradarbiavimo veiksmus, pobūdis;
h)
išsamios narių finansinius indėlius apibrėžiančios taisyklės ir biudžetą bei sąskaitybą reglamentuojančios taisyklės;
i)
nepriklausoma organizacija, atliekanti finansinę kontrolę ir išorinį auditą;
j)
likvidavimo tvarka.
3. Jei nariui paskiriama atlikti ETBG uždavinius pagal 2 straipsnio 3 dalį, nuostatų turinys gali būti konvencijosdalis.
6 straipsnis
Biudžetas
1. ETBG sudaro planuojamą metinį biudžetą, kurį patvirtina jos nariai. ETBG rengia metinę ataskaitą, patvirtinamą nepriklausomų iš narių sudarytų ekspertų.
2. Narių finansinė atsakomybė yra proporcinga jų indėliui į biudžetą tol, kol ETBG skola neapmokėta.
7 straipsnis
Skelbimas
Kai pagal narių paskirtos valstybės narės teisės normas ETBG suteikiamas juridinio asmens statusas, ETBG steigimo sutartis skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Skelbiant nurodomas ETBG pavadinimas, jos tikslas, narių sąrašas ir būstinės adresas.
8 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir taikomas tiesiogiai visose valstybėse narėse.
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo (KOM(2004)0493 – C6-0090/2004 – 2004/0165(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0493)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0090/2004),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0216/2005),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba pakeisti jį kitu tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Europos socialinio fondo
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),
kadangi:
(1)Tarybos reglamente (EB) Nr. …/2005, [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo](5), yra nustatytas šių fondų ir Sanglaudos fondo veiksmų pagrindas, o taip pat yra nustatyti tikslai, principai ir taisyklės, susiję su partneryste, programavimu, vertinimu ir valdymu. Todėl būtina apibrėžti Europos socialinio fondo (toliau – ESF) misiją, siejant ją su Sutarties 146 straipsnyje nustatytais uždaviniais ir atsižvelgiant į valstybių narių ir Bendrijos veiklą, kuriant suderintą užimtumo strategiją, kaip numatyta Sutarties 125 straipsnyje. Siekiant aiškumo turėtų būti pakeistas 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1784/1999 dėl Europos socialinio fondo(6).
(2)Atsižvelgiant į 2002 m. birželio 25 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(7) nuostatas, turėtų būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšies, kurią ESF gali finansuoti vadovaudamasis tikslais, apibrėžtais Reglamente (EB) Nr. …/2005 [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo].
(3)Būtina atsižvelgti į bendrąją fondų struktūrą ir užtikrinti, kad būtų skiriamos lėšos įvairiems tikslams pagal Reglamentą (EB) Nr. .../2005 [nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo].
(4) ESF, siekdamas labiau prisidėti įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo Europos Vadovų Tarybų nustatytus tikslus bei taikant Sutarties 2 straipsnį ir 299 straipsnio 2 dalį, ypatingą dėmesį skirdamas sąlygų, kurios leistų pakelti našumo ir konkurencingumo lygius, pasiekti didesnę socialinę sanglaudą ir sukurti geresnes darbo vietas, sudarymui, turëtø remti valstybiø nariø politikas, kurios didþiàja dalimi atitinka pagal Europos uþimtumo strategijà pateiktas gaires ir rekomendacijas bei Sàjungos nustatytus tikslus socialinës integracijos, nediskriminavimo, moterų ir vyrų lygybės skatinimo, švietimo ir mokymo srityje bei tokias politikas, kuriomis visà gyvenimà trunkanèio mokymosi koncepcija taikoma darbo vietoje ir už jos ribų, ypatingą dėmesį skiriant pradiniam mokymui.
(5)Šis požiūris įgauna didesnę svarbą dėl iššūkių, kuriuos lemia ES plėtra ir ekonominės globalizacijos reiškinys.
(6)Turint tai omenyje, turi būti pripažinta Europos socialinio modelio svarba. Tačiau tai pripažinus padidėja poreikis šį modelį peržiūrėti, kad būtų galima toliau teikti paramą, ypač sunkioje padėtyje esantiems žmonėms.
(7)Įgyvendinant Bendrijos iniciatyvinę programą EQUAL, įgyta naujos patirties, ypač vietinių, regioninių, nacionalinių ir europinių veiksmų apjungimo; nevyriausybinių organizacijų galimybės dalyvauti projektuose ir jiems vadovauti; tikslinių grupių dalyvavimo; politinių klausimų įvardijimo ir vėlesnio jų integravimo; naujovių ir bandymų, tarpvalstybiškumo, nuo darbo rinkos nušalintų grupių įtraukimo bei veiksmų, susijusių su socialiniu poveikiu vidaus rinkai, srityse.
(8) Kad galima būtų geriau numatyti ir valdyti pokyèius, ESF pagalba turėtų būti daugiausia skirta geresnių galimybių, kaip prisitaikyti prie globalizacijos ir verslo restruktūrizavimo pasekmių, darbuotojams, įmonėms ir verslininkams sudarymui, darbuotojø kvalifikacijos këlimui, darbo sàlygø gerinimui, aktyvioms priemonėms, pavyzdžiui, įdarbinimui kitur ir konsultacijoms karjeros klausimais atsižvelgiant į atskirų asmenų kvalifikaciją, siekiant neleisti, kad etatų mažinimas lemtų ilgalaikį nedarbą, geresniø ásidarbinimo sàlygø sudarymui ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje skatinimui siekiant visiško užimtumo, socialiai pažeidžiamų žmonių socialinės integracijos bei geresniø sàlygø jiems ásidarbinti skatinimui ir kovai su diskriminacija dël Sutarties 13 straipsnyje nurodytø prieþasèiø, skurdu ir socialine atskirtimi bei partnerystės skatinimui vykdant reformas.
(9)ESF taip pat turėtų būti naudojamas su aktyviųjų ES gyventojų demografiniais pokyčiais susijusioms problemoms spręsti. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dėl tokių pokyčių kylančioms problemoms spręsti, visų pirma užtikrinant visą gyvenimą trunkantį profesinį mokymą.
(10) Be šių prioritetų, vadovaujantis konvergencijos tikslu ir siekiant didesnio ūkio augimo, geresnių užimtumo galimybių moterims ir vyrams, geresnės darbo kokybės ir našumo bei skatinant ekonomiškai neaktyvius asmenis grįžti į darbo rinką, labiausiai atsilikusiuose regionuose ir valstybėse narėse būtina padidinti ir pagerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, patobulinti institucinius, administracinius ir tesimų gebėjimus, ypač siekiant pasirengti reformoms ir jas įgyvendinti bei įgyvendinti acquis.
(11)Priemonėmis, kurių imamasi siekiant regionų konkurencingumo ir užimtumo ir (arba) konvergencijos tikslų, turėtų būti atsižvelgiama į Sutarties 299 straipsnio 2 dalį.
(12) Novatoriškos veiklos skatinimas, kaip pagrindinis aspektas, turėtų būti integruotas į ESF veiklos sritį siekiant ir konvergencijos, ir regionų konkurencingumo bei užimtumo tikslų. Reikėtų užtikrinti, kad būtų skatinamos ir išbandomos novatoriškos idėjos ir priemonės, kaip numatyta pagal Europos užimtumo strategiją priimtose Europos gairėse ir rekomendacijose bei vadovaujantis socialinės integracijos srities tikslais, dėl kurių sutarta Bendrijoje. Tokios veiklos atveju didžiausia ESF paramos dalis turėtų būti padidinta iki 85 %.
(13)Nacionalinio bendradarbiavimo skatinimas turėtų būti integruotas į ESF veiklos sritį kaip pagrindinis aspektas. Koordinavimo priemonių, susijusių su nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir regioniniu bendradarbiavimu, atveju ESF finansuojama dalis turėtų būti 100 %.
(14) Būtina užtikrinti, kad ESF veiksmai atitiktų Europos užimtumo strategijoje numatytas politikas, ir sutelkti ESF paramą užimtumo gairėms ir rekomendacijoms bei Bendrijos socialinės įtraukties tikslams ir valstybių narių nacionalinių socialinės įtraukties veiksmų planams įgyvendinti. ESF taip pat gali remti veiksmus, kuriais peržengiamos nacionalinio užimtumo plano ribos, jei jie būtini dėl regioninių ir vietos ypatumų ir juos atliekant galima geriau pasiekti Lisabonos užimtumo tikslus, skatinti socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą. ESF taip pat skirtas siekti iš kitų fondų gaunamos pagalbos sinergijos norint užtikrinti darnią vietos, regioninę ir nacionalinę plėtrą. ESF parama yra taip pat esminė siekiant spręsti socialinės įtraukties, švietimo ir mokymo uždavinius.
(15) ESF remiamų veiksmų efektyvų ir veiksmingą įgyvendinimą lemia veiksmingas valdymas ir visų susijusių teritorinių ir socialinių ekonominių subjektų, ypač socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų asmenų partnerystė, taip pat ir regioniniu ir vietos lygiu.
(16)Ypač svarbu ne tik supaprastinti šios srities teisės aktus, bet ir peržiūrėti procedūras, kad jas būtų galima supaprastinti, pagreitinti ir sumažinti jų biurokratiškumą, siekiant, kad lėšos būtų naudojamos veiksmingiau ir kokybiškiau, bei užtikrinant, kad būtų griežčiau laikomasi einamųjų veiksmų grafikų.
(17)Galima įvesti nuostatas, kurių pagalba vietiniai subjektai, įskaitant nevyriausybines organizacijas, norintys vykdyti su kova su socialine atskirtimi susijusią veiklą, galėtų lengvai ir greitai pasinaudoti Fondo parama, taip padidindami savo pajėgumą imtis veiksmų šioje srityje.
(18) Valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad ESF finansuojamų prioritetų įgyvendinimas siekiant konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslų padėtų skatinti moterų ir vyrų lygybæ bei nelygybës tarp jų bei tarp nepalankioje socialinëje padëtyje esanèiø grupiø ir visuomenës daugumos ðalinimà. Lyčių ir mažumų aspektų integravimo strategija turëtø bûti derinama su konkreèiais ásidarbinimo galimybiø gerinimo veiksmais, skirtais aktyvesniam nuolatiniam moterų, neágaliøjø, migrantø ir etniniø maþumø atstovø, ypaè romø, dalyvavimui ieškant darbo paskatinti ir jų užimtumo rodikliui padidinti.
(19)Vadovaudamasis biudžeto valdymo institucijos sprendimais, ESF taip pat turėtų remti techninę pagalbą, daugiausia skatindamas abipusį mokymąsi, keičiantis patirtimi, perteikiant gerą praktiką, ir akcentuodamas ESF indėlį, siekiant Bendrijos tikslų ir prioritetų, susijusių su užimtumu ir socialine integracija bei kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija.
(20) Reglamente (EB) Nr. .../2005 [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] numatyta, kad dėl išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams sprendimas sprendžiama nacionaliniu lygiu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių reikia parengti specialias nuostatas. Todėl turėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su ESF,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šis reglamentas nustato Europos socialinio fondo (ESF) užduotis ir jo pagalbos taikymo sritį, atsižvelgiant į "konvergencijos" ir "regionų konkurencingumo ir užimtumo" tikslus, kurie apibrėžti Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 3 straipsnyje, bei išlaidų rūšis, kurios atitinka reikalavimus pagalbai gauti.
2 straipsnis
Paskirtis
1. ESF stiprina ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą, gerindamas įsidarbinimo ir darbo galimybes, skatindamas aukštą užimtumo lygį bei užtikrindamas daugiau ir geresnių darbo vietų. Jis tai daro remdamas valstybių narių politikas, skirtas visiškam užimtumui pasiekti, įsidarbinimo galimybėms, darbo kokybei ir našumui gerinti visais aspektais, socialinei integracijai skatinti, kovoti su socialine atskirtimi, taip pat gerinant nepalankioje padėtyje esančių žmonių įsidarbinimo galimybes, nediskriminavimui dėl visų Sutarties 13 straipsnyje nurodytų priežasčių ir vyrų ir moterų lygybei skatinti bei mažinti užimtumo skirtumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu.
Pirmiausia ESF remia veiksmus, kurie atitinka pagal Europos uþimtumo strategijà priimtas gaires ir rekomendacijas ir kuriais atsižvelgiama į įsipareigojimus, prisiimtus pagal socialinei integracijai skirtus valstybių narių nacionalinius veiksmų planus ir juos lydinčius instrumentus.
2. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, ESF remia Bendrijos prioritetus, susijusius su būtinybe stiprinti socialinæ integracijà, naðumà ir konkurencingumà ir skatinti aplinkà tausojantá ekonominá augimà ir tvarià plëtrà. Visų pirma, ESF skatina ekonomiškai neaktyvių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje ir remia veiksmus, atitinkančius Bendrijos tikslus kovos su socialine atskirtimi, ypač nepalankioje padėtyje esančių grupių, pvz., neįgaliųjų, švietimo, mokymo, moterų bei vyrų lygybės ir nediskriminavimo srityse.
ESF užtikrina, kad būtų atsižvelgta į įgyvendinant programą EQUAL nustatytus principus, ypač vietos, regioninių, nacionalinių ir europinių veiksmų apjungimą; nevyriausybinių organizacijų galimybę dalyvauti ir vadovauti projektams; tikslinių grupių dalyvavimą; politinių klausimų įvardijimą ir vėlesnį jų integravimą; praktinę politikos koncepcijų svarbą; naujoves ir bandymus; požiūrį "nuo atskiro prie bendro"; tarpvalstybinį požiūrį; nušalintų grupių galimybės patekti į darbo rinką skatinimą ir veiksmus, susijusius su socialiniu poveikiu vidaus rinkai.
3 straipsnis
Pagalbos taikymo sritis
1. Siekdamas konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslų, ESF remia veiksmus ir novatoriškas priemones, kurių imamasi valstybėse narėse ir daugiašalio bendradarbiavimo pagrindu, laikydamasis šių prioritetų:
a) sudaryti geresnes prisitaikymo galimybes darbuotojams ir įmonėms, pirmiausia skatinant:
i)
visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir didesnes investicijas į įmonių, ypač MVĮ, žmogiškuosius išteklius ir darbuotojus, skatinant imtis atsakomybės ir steigti naujas įmones, plėtojant ir įgyvendinant visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemas ir strategijas, ypač užtikrinančias nekvalifikuotiems, aukštos kvalifikacijos ir pagyvenusio amžiaus darbuotojams geresnes galimybes mokytis pačiose įmonėse, kvalifikacijos ir kompetencijos skaidrumą, įskaitant užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, IRT įgūdžių mokymą ir verslumo bei naujovių skatinimą;
ii)
ekonominiø pokyèiø prognozavimà ir tikslø valdymà, ypaè didinant pramonės, pirmiausia MVĮ, investicijas, kuriant bei propaguojant naujoviškus ir našesnius darbo organizavimo būdus, gerinant darbo vietų kokybę, įskaitant sveikatos ir saugos darbe užtikrinimo būdus, specialiai remiant MVĮ ir labai mažas įmones ir joms atstovaujančias organizacijas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu taikant esamas teisės nuostatas, remiant pusiausvyrą tarp saugumo ir lankstumo, nustatant būsimus profesinius ir įgūdžių reikalavimus, uþtikrinant tinkamas galimybes dirbantiems nepilnà darbo dienà, plëtojant konkreèias profesines ir mokymo paslaugas, taip pat įdarbinimo kitur ir pagalbos paslaugas darbuotojams, siekiant juos labiau apsaugoti nuo bendrovių ir sektorių pertvarkos poveikio, taip pat skatinant profesinį mokymą MVĮ, ypač susijusį su pameistryste, ir imantis priemonių, skirtų darbo rinkoje gerinti būtinuosius darbo įgūdžius bei skatinti perorientavimą, konsultavimą ir profesinį mokymą;
b) gerinti darbo ieðkanèiø þmoniø ir nedirbanèiø þmoniø uþimtumo galimybes ir darnià integracijà á darbo rinkà, ypaè bandant spræsti ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei tarptautinio darbo rinkų integravimo problemas, uþkertant kelià nedarbui ir pakartotiniam jo padidėjimui, ilginant darbinæ veiklà, skatinant aktyvesná moterø, neįgaliųjų, legalių migrantų, neaktyviø vyresniø nei 40 metø, taèiau darbingo amþiaus asmenø, ilgalaikiø bedarbiø ir etniniø maþumø atstovø, ypaè romø, dalyvavimà darbo rinkoje, ypaè skatinant:
i)
darbo rinkos institucijų, ypač užimtumo tarnybų, modernizavimą ir stiprinimą, taip pat kitas iniciatyvas, padedančias įgyvendinti Europos Sąjungos ir valstybių narių visiško užimtumo strategijas;
ii)
aktyvių prevencinių priemonių, užtikrinančių ankstyvą poreikių ir asmeniniams poreikiams pritaikytos pagalbos karjeros klausimais nustatymą, konsultavimą ir kvalifikacijos kėlimą individualių veiksmų planų pagrindu, darbo paieškas, įdarbinimą kitur ir mobilumą, bei priemonių, kuriomis būtų skatinama savisamda ir verslo kūrimas, įgyvendinimą ir paskatų kūrimą ir darbo sąlygų, kurios leistų ilgiau išlaikyti žmones profesiniame gyvenime, skatinimą; konkrečias priemones, skirtas pagerinti jaunimo galimybes patekti į darbo rinką, ypač pasiūlant profesinę praktiką ir skatinant verslumą; socialinės ekonomikos ir tarpinės darbo rinkos modelio taikymą siekiant visiško užimtumo; vaikų priežiūrą ir paramą transporto srityje, kaip priemones, kurios skatina neaktyvius asmenis ir bedarbius dirbti;
iii)
vyraujančią tendenciją ir konkrečius veiksmus, kurie palengvintų įsidarbinimą ir skatintų aktyvesnį nuolatinį moterų dalyvavimą ieškant darbo ir geresnį jų užimtumą, panaikintų tiesioginę ir netiesioginę segregaciją dėl lyties darbo rinkoje, taip pat sprendžiant lyčių apmokėjimo skirtumų problemą; ypatingą dėmesį reikia atkreipti į moteris, siekiančias pakartotinai įeiti į darbo rinką po motinystės atostogų, bei moteris kurios neteko darbo likus keliems metams iki teisės gauti pensiją įgijimo;
iv)
specialias priemones, padedančias suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, taip pat sudarant geresnes sąlygas prižiūrėti vaikus ir rūpintis išlaikomais asmenimis;
v)
konkrečius veiksmus, kurie stiprintų socialinę migrantų integraciją ir skatintų aktyvesnį jų dalyvavimą ieškant darbo, įskaitant orientavimą, kalbų mokymą bei užsienyje įgytų gebėjimų pripažinimą;
vi)
specialias priemones, skirtas kompensuoti tam tikrus apribojimus, kylančius atokiausiuose regionuose pagal Sutarties 299 straipsnio 2 dalį;
vii)
kur reikalinga, paramą psichinės sveikatos srityje ekonomiškai neaktyviems asmenims;
c) stiprinti socialiai remtinų žmonių socialinę integraciją ir įtraukimą į darbo rinką, kovojant prieš socialinę atskirtį ir visų rūšių diskriminaciją darbo rinkoje ir bendruomenėje didžiąja dalimi, pavyzdžiui skatinant:
i)
būdus integruoti į užimtumą socialiai remtinus žmones, migrantus, etninių mažumų atstovus, – ypač romų tautybės asmenis, žmones gyvenančius trūkumų turinčiose gyvenvietėse, asmenis neturinčius mokyklinio išsilavinimo, anksti baigusius mokyklą asmenis, neįgalius žmones, nedaug uždirbančius ir ilgalaikius bedarbius, bei lengvinti patekimą į darbo rinką socialiai atskirtiems žmonėms, įtraukiant žmones virš 50 metų ir vienišus tėvus, anksti baigusius mokyklą žmones, mažumas, prieglobsčio prašytojus ir neįgaliuosius taikant priemones, užtikrinančias galimybę gauti darbą, bei socialinę ir visuomeninę integraciją taip pat ir socialinės ekonomikos srityje, lydimuosius veiksmus ir atitinkamos socialinės paramos skatinimą, kaimynystės bei rūpybos paslaugas;
ii)
specialias priemones, skirtas socialiniam migrantų įtraukimui gerinti bei stiprinti jų dalyvavimą darbo rinkoje, pvz. teikiant konsultacines paslaugas, mokant kalbų ir patvirtinant užsienyje įgytą kvalifikaciją;
iii)
įvairovę darbo vietoje ir kovą su diskriminacija vykdant profesinį mokymą, skatinant patekimą į darbo rinką, dalyvavimą ir pažangą joje, didinant sąmoningumą ir įtraukiant vietos bendruomenes ir įmones, bei skatinant vietinės plėtros iniciatyvas, pavyzdžiui, socialinius projektus miestuose, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi bei aktyvų pilietiškumą;
iv)
darbo vietų, tinkamų negalią turintiems žmonėms, kūrimą bei darbdavių pasirengimą įdarbinti žmones su negalia;
v)
specialius veiksmus, kuriais skatinama didinti darbdavių sąmoningumą apie reikalavimą suteikti prideramas sąlygas, remiantis 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(8), darbdaviams suteikti informaciją ir pagalbą, kuriant neįgaliesiems palankią darbo aplinką, apmokyti darbdavius lygių galimybių įdarbinimo srityje, didinant supratingumą apie neįgalumą ir nediskriminacinį elgesį;
vi)
veiksmus, skatinančius pakartotiną įsijungimą į darbo rinką nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems ir išlaikomais asmenimis besirūpinantiems piliečiams;
vii)
kaimynystės nuosavybę, vadovavimą ir demokratiją – suteikti individams, savanorių ir bendruomenės grupėms įgūdžių, kurie skatintų dalyvavimą bendruomenės gyvenime, o taip pat nepalankioje padėtyje esančius asmenis supažindinant su galimybe įsidarbinti ir kitomis darbo rinkos teikiamomis galimybėmis;
d) susitelkti reformoms, kurios skatintų galutinį užimtumą, geresnę darbo kokybę ir integraciją, ypač skatinant verslo pradžią, bei tolimesnį partnerystės ir susitarimų vystymą ir taikymą nustatant ryšius su atitinkamais suinteresuotaisiais asmenimis tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, pavyzdžiui, – socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos, ypač socialinės įtraukties, bei vyrų ir moterų lygių galimybių srityse, vietinės iniciatyvos įdarbinimo srityje bei teritoriniai užimtumo paktai, kuriais siekiama padidinti užimtumą, įgūdžius ir galimybes, ir pagerinti rezultatus;
e) stiprinti žmogiškąjį kapitalą, ypač rengiant ir įgyvendinant švietimo ir mokymo sistemų reformas.
2. Siekdamas konvergencijos tikslo, ESF sanglaudai skirtą paramą gaunančiose šalyse taip pat remia veiksmus, laikydamasis šių prioritetų:
a) Plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, ypač skatinant:
i)
reformų švietimo ir mokymo sistemose įgyvendinimą, kurios skirtos paruošti asmenis dirbti nepriklausomai bei skatinti atsakomybės prisiėmimą bei verslo kūrimą, siekiant asmenis labiau pritaikyti prie žiniomis paremtos visuomenės poreikių, bei informuoti apie visą gyvenimą trunkančio mokymosi poreikį gerinant pradinio išsilavinimo tinkamumą darbo rinkai ir nuolatinį apmokančio ir kito personalo įgūdžių atnaujinimą;
ii)
aktyvesnį dalyvavimą švietime ir mokyme visą gyvenimą, tam tikslui taip pat imantis veiksmų, kad gerokai sumažėtų anksti baigiančių mokyklą skaičius ir segregacija, bei didinti galimybes gauti pradinį profesinį apmokymą ir visų lygmenų išsilavinimą;
iii)
plėtoti žmogiškąjį potencialą mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, ypač per antrosios ir trečiosios pakopų studijas, mokslo darbuotojų mokymą bei užmezgant ryšius tarp universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių viešojo–privataus sektoriaus partnerystės forma arba kitokiomis bendradarbiavimo tarp įvairių ekonominių ir socialinių veikėjų formomis;
iv)
darbo aplinkos priderinimą atisžvelgiant į darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyros klausimus;
b) Stiprinti valstybės valdymo institucijų institucinius gebėjimus ir darbo efektyvumą, viešąsias paslaugas, socialinius partnerius, pilietinę visuomenę bei nevyriausybines organizacijas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, apimant reformas ir veiksmingą valdymą, ypač ekonomikos, užimtumo, socialinėje, aplinkosaugos ir teismų srityje, pirmiausia skatinant:
i)
tinkamą politikos ir programų kūrimą, kontrolę ir vertinimą, organizuojant studijas, renkant statistinę informaciją ir kaupiant patirtį, pagalbą departamentų veiksmų koordinavimui ir atitinkamų valstybės ir privačių įstaigų dialogui;
ii)
gebėjimų formavimą politikos ir programų įgyvendinimo srityje, taip pat teisės aktų taikymo srityje, ypač vykdant nuolatinius vadovų ir personalo mokymus, teikiant konkrečią paramą pagrindinėms tarnyboms, inspekcijoms ir socialiniams ekonominiams dalyviams, įskaitant socialinius partnerius ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas bei atstovaujančias profesines organizacijas.
3. Įgyvendindamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus tikslus ir prioritetus, ESF remia novatoriškos veiklos skatinimą ir integravimą kaip atskirą klausimą, taip pat bendradarbiavimą tarp valstybių narių nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, pirmiausia keičiantis informacija, patirtimi, rezultatais ir gera praktika, bei plėtojant papildomas strategijas, suderintus arba bendrus veiksmus.
4.ESF remia informacijos skleidimo visuomenei ir jos sąmoningumo didinimo priemones, kurias vykdo valstybės narės, siekdamos kovoti su diskriminacija ir skatinti vienodą požiūrį bei lygias galimybes vyrams ir moterims darbo vietoje bei visuomenėje.
5. Įgyvendinant socialinės integracijos prioritetą, minimą šio straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje, ESF skiriamas finansavimas veiksmams, patenkantiems į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2005 dėl Europos regioninės plėtros fondo(9) taikymo sritį, gali siekti daugiausia 10% atitinkamam prioritetui skirtų lėšų.
4 straipsnis
Darna ir koncentracija
1. Valstybės narės užtikrina, kad ESF finansuojamas veiksmas atitiktų Europos užimtumo strategijos tikslus ir pagrįstų jo įgyvendinimą, bei derėtų su Bendrijos tikslais socialinio įtraukimo, švietimo, mokymo bei lygybės tarp vyrų ir moterų srityse. Pirmiausia jos užtikrina, kad strateginiuose metmenyse ir veiklos programose nustatyti veiksmai kiekvienoje valstybėje narėje skatintų įgyvendinti nacionalinių užimtumo ir socialinio įtraukimo planų tikslus, prioritetus ir užduotis. Valstybės narės daugiausia finansavimo skiria užimtumo rekomendacijų, pateiktų Sutarties 128 straipsnio 4 dalyje, o taip pat atitinkamų Bendrijos tikslų socialinės integracijos ir kovos su socialine atskirtimi srityje įgyvendinimui. ESF taip pat gali paremti priemones, kurios viršija valstybių narių nacionalinių užimtumo planų apimtis, jeigu šios yra būtinos atsižvelgiant į regionines ir vietos ypatybes ir dėl to galima geriau įgyvendinti Lisabonos užimtumo, socialinio įtraukimo ir socialinės sanglaudos tikslus.
2. Veiklos programose lėšos skiriamos svarbiausiems poreikiams; daugiausia jų skiriama toms politikos sritims, kuriose ESF parama gali padaryti didelį poveikį, siekiant programos tikslų. Siekiant maksimizuoti ESF paramos efektyvumą, veiklos programose ypač atsižvelgiama į regionus ir vietoves, kurie turi rimtų problemų, įskaitant neturtingas miestų vietoves ir atsilikusias kaimo vietoves bei nuo žvejybos priklausančias vietoves, salas, kalnuotus ir atokius regionus, regionus kuriuose mažas gyventojų tankumas arba egzistuoja demografinio pobūdžio problemų, bei ypač neigiamai paveiktus dėl verslo persikėlimo kitur regionus.
3. Atitinkami valstybių narių metinės ataskaitos, minimos Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo], 19 straipsnyje elementai atitinkamai integruojami į atitinkamus nacionalinių veiksmų planus užimtumo srityje ir nacionalinių veiksmų planus socialinės integracijos srityje.
4. Kiekybiniai uždaviniai ir rodikliai, atrinkti kontroliuoti nacionalinio strateginio orientacinio plano, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 18 straipsnyje, įgyvendinimą yra tikslai ir rodikliai, naudojami įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir siekiant Bendrijos suderintų tikslų socialinės integracijos, nediskriminavimo, švietimo ir mokymo bei moterų ir vyrų lygybės srityse. Veiklos programų priežiūros rodikliai turėtų būti suderinti su šiais kiekybiniais uždaviniais.
5. Vertinant ESF veiksmus taip pat atsižvelgiama į ESF finansuojamo veiksmo indėlį, įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir Bendrijos tikslus socialinės integracijos, nediskriminavimo, moterų ir vyrų lygybės, švietimo ir mokymo srityse suinteresuotoje valstybėje narėje.
5 straipsnis
Veiksmingas valdymas ir partnerystė
1. ESF skatina veiksmingą valdymą ir partnerystę. Jo parama formuojama ir įgyvendinama atitinkamu teritoriniu lygiu, ypatingą dėmesį skiriant regioniniam ir vietos lygiui, pagal kiekvienai valstybei narei būdingą institucinę tvarką.
2. Valstybės narės ir kiekvienos veiklos programos vadovaujančioji institucija užtikrina socialinių partnerių dalyvavimą ir pakankamą prieigą, deramas konsultacijas su nevyriausybiniais suinteresuotaisiais asmenimis ir jų dalyvavimą, ypač socialinio įtraukimo, nediskriminavimo ir vyrų bei moterų lygių galimybių srityse atitinkamu teritoriniu lygiu, kuris tuo pat metu gali būti tiek nacionalinis, tiek regioninis, ESF paramos programavimo, įgyvendinimo ir priežiūros srityje.
3.Valstybės narės imasi reikalingų priemonių informuoti gyventojus ir suinteresuotus asmenis apie veiksmų programas ir veiklas, kurioms ESF gali suteikti finansavimą.
4. Kiekvienos veiklos programos vadovaujančiosios institucijos skatina tinkamą socialinių partnerių dalyvavimą pagal šio reglamento 3 straipsnį finansuojamoje veikloje.
Mažiausiai 2% ESF lėšų skiriama gebėjimų formavimui, apmokymams ir tinklų kūrimo priemonėms, socialinio dialogo stiprinimui ir veiklai, kurią bendrai vykdo socialiniai partneriai, ypač veiklai, susijusiai su NVO ir Bendrijos vaidmens stiprinimu, geresnių prisitaikymo sąlygų darbuotojams ir įmonėms sudarymu, minimu 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, kurios veikia socialinio įtraukimo ir nediskriminavimo srityse, gebėjimų formavimui.
5. Kiekvienos veiklos programos vadovaujančioji institucija skatina tinkamą nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą ir užtikrina paprastą ir greitą atitinkamų NVO prieigą prie finansuojamos veiklos, ypač socialinės integracijos nepalankioje padėtyje esančių grupių (pvz. neįgaliųjų) nediskriminavimo ir moterų bei vyrų lygių galimybių srityse.
Pagal "konvergencijos" tikslą mažiausiai 1% ESF lėšų skiriama gebėjimų formavimui ir NVO vykdomai švietimo bei tinklų kūrimo veiklai, ypač veikiant socialinio įtraukimo ir kovos su diskriminacija srityse, kaip minima 3 straipsnio 1 dalies c punkte.
6. Kai įgyvendinimo atsakomybė yra perduodama, parama programai gali būti teikiama visuotinių dotacijų forma.
7.Novatoriškai veiklai skirtų programų prioritetų kontekste, vadovaujantis 3 straipsnio 3 dalimi, gali būti įkurtas fondas paremti ribotus programos elementus nedideliems projektams, įtraukiantiems vietinius veikėjus. Finansavimas turėtų būti teikiamas visuotinių dotacijų forma. "Nedideli projektai" – projektai kurių bendra suma neviršija 300 000 EUR.
Vadovaujančioji institucija užtikrina socialinio įtraukimo ir nediskriminavimo srityse dirbančių NVO prieigą prie finansavimo ne mažiau palankiomis finansavimo sąlygomis, kaip EQUAL programoje.
6 straipsnis
Lyčių lygybė ir vienodos galimybės
Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad veiklos programose būtų įtraukta specifinio poveikio lyčiai analizė, kad lėšų paskirstymas pakankamai atspindės specifinius vyrų ir moterų poreikius ir bus skatinama lyčių lygybė programavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir vertinimo procesuose, įskaitant specifinių tikslų ir siekių nustatymą esant aiškiam grafikui, naudojant kokybinius ir kiekybinius lyčių rodiklius.
Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina, kad lyčių programos biudžeto planavimas bus taikomas visuose veiklos programos etapuose.
Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina subalansuotą vyrų ir moterų dalyvavimą valdant bei įgyvendinant veiklos programas vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.
7 straipsnis
Nediskriminuojantis elgesys
Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos užtikrina, kad veiklos programose bus aprašyta kaip bus skatinama socialinį neįgalių žmonių arba pažeidžiamų grupių įtraukimą ir nediskriminavimo principus bei kaip to pasiekti programavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir vertinimo etapuose, naudojant specifinius rodiklius.
8 straipsnis
Naujovės
Įgyvendindamos kiekvieną veiklos programą, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos ypatingą dėmesį skiria novatoriškos veiklos skatinimui ir integravimui kaip atskiram klausimui, o ypač veiklai, skatinančiai glaudesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų visuomeninių, socialinių ir ekonominių veikėjų. Pasikonsultavusi su priežiūros komitetu, minimu Reglamento (EB) Nr. .../2005 [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 47 straipsnyje, vadovaujančioji institucija atrenka naujovių finansavimo temas vadovaujantis Europos užimtumo strategijos gairėmis ir nustato įgyvendinimo tvarką. Novatoriškai veiklai reikėtų skirti mažiausiai 1 % veiklos programos lėšų. Tokiai veiklai lygiagretus ESF vykdomas finansavimas turėtų siekti 85 %.
9 straipsnis
Nacionalinis bendradarbiavimas
1. Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos gali nustatyti ypatingo prioriteto centrinį statusą veiklos programoje arba specialioje veiklos programoje kuriant tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo veiklos programas. Tokiai veiklai ESF finansuojama dalis siekia 85 %. Koordinavimo priemonės tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo pagrinduose yra 100 % finansuojamos ESF.
2. Kad būtų optimizuotas Bendrijos lėšų naudojimas švietimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi remti, valstybės narės užtikrina, kad Fondo veiksmas ir veiksmai, finansuojami pagal kitas Bendrijos nacionalines programas, būtų suderinti ir papildytų vieni kitus, ypač švietimo ir mokymo srityje, tam tikslui taikydamos tinkamus koordinavimo mechanizmus.
10 straipsnis
Novatoriškos priemonės ir techninė pagalba
Mažiausiai 1 % ESF lėšų skiriama Komisijai finansuoti su darbo rinka, užimtumu ir profesiniu mokymu susijusius novatoriškus veiksmus ir bandomuosius projektus, taip pat socialinio dialogo veiksmus, skirtus darbuotojams ir susijusius su specialių žinių perdavimui fondo remiamose srityse.
Be to, siekdama nustatyti gerą praktiką ir ją platinti, skatinti abipusį mokymąsi, kad sustiprintų politikos svarbą ir ESF indėlį įgyvendinant Bendrijos tikslus, ypač susijusius su jaunimo ir vyresnių žmonių užimtumu, socialine integracija, nediskriminacija bei profesinio ir šeimyninio gyvenimo derinimu, Komisija pirmiausia skatina fora raidą ir regioninių užimtumo paktų kūrimą rengiant programų planus, keitimąsi patirtimi, informuotumo didinimo veiklą, seminarus, ryšių užmezgimą ir ekspertų patikrinimus.
11 straipsnis
Pažangos ir įgyvendinimo ataskaitos
Kas dvejus metus pateikiamose ataskaitose ir baigiamosiose ataskaitose, kurios minimos Reglamento (EB) Nr. …/2005 [nustatanèio bendràsias nuostatas dël Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo] 66 straipsnyje,pateikiama toliau išvardytų veiksmų įgyvendinimo santrauka ir įvertinimas:
a)
lyčių aspekto integravimas, taip pat bet kokio kito su lyčių problema susijusio veiksmo įgyvendinimas;
b)
visų diskriminuojamų grupių integracija, įskaitant veiksmus, skirtus užtikrinti neįgaliųjų socialinę integraciją, prieigą ir užimtumą;
c)
veiksmai, skirti sustiprinti migrantų socialinę integraciją ir padidinti jų galimybes įsidarbinti;
d)
veiksmai, skirti sustiprinti nepalankioje padėtyje esančioms grupėms priklausančių asmenų – etninių mažumų atstovų, neįgaliųjų, nepalankiose sąlygose gyvenančių asmenų, asmenų be išsilavinimo, nepasiturinčių ir ilgalaikių bedarbių − socialinę integraciją ir užimtumą;
e)
veiksmai, skirti sustiprinti kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių socialinę integraciją ir užimtumą;
f)
veiksmai, skirti sustiprinti darbuotojų profesinę kvalifikaciją;
g)
novatoriška veikla, įskaitant naujovėms atrinktų temų pagrindimas, jos rezultatų pateikimas, platinimas ir integravimas;
h)
veiksmai, skirti sustiprinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą;
i)
veiksmai, skirti skatinti socialiniø veikëjø dalyvavimà ir jø integravimà á vietos, regioninius, nacionalinius ir tarptautinius tinklus;
j)
nacionalinio, tarpvalstybinio ir regionų bendradarbiavimo veikla;
k)
priemonės, skirtos skatinti savisamdą ir naujų įmonių steigimą;
l)
ESF veiklos derinimas su priemonėmis, numatytomis nacionaliniuose užimtumo planuose, Europos užimtumo strategijoje ir Lisabonos strategijoje;
m)
veiksmai, skirti mažinti socialinę atskirtį ir ekonominio neaktyvumo lygio nustatymas.
12 straipsnis
Finansavimo tinkamumas
1. ESF teikia paramą padengti valstybės išlaidas, susijusias su nekompensuojamomis individualiomis arba visuotinėmis dotacijomis, kompensuojamomis dotacijomis, palūkanų normos kompensacijomis, mikrokreditais ir prekių bei paslaugų pirkimu laikantis viešiesiems konkursams taikomų valstybių narių įstatymų.
c) Infrastruktūros, nusidėvinčio kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto ir žemės pirkimas.
3. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, Reglamento (EB) Nr. .../2005 [dėl Europos regioninės plėtros fondo] 6 straipsnyje išdėstytos finansavimo tinkamumo taisyklės taikomos veiksmams, kurie bendrai finansuojami su ESF ir kurie patenka į minėto Reglamento [2] straipsnio taikymo sritį.
4. Nepaisant nacionalinių finansavimo tinkamumo taisyklių, išlaidos, deklaruotos pagal einamąsias programas ir bendrai finansuojamos su ESF, gali apimti:
a)
išmokas arba atlyginimus, kuriuos trečioji šalis išmoka operacijoms dalyviams ir kurie yra tvirtinami paramos gavėjui su sąlyga, kad tokios išmokos sudaro nacionalinį valstybinį bendrą operacijos finansavimą, atitinkantį galiojančias nacionalines taisykles.
b)
operacijos netiesiogines išlaidas, nustatytas pagal vienodo dydžio normą, kurios skaičiuojamos pagal operacijos rūšį, jos atlikimo situaciją ir vietą, ir kurios sudaro iki 20 % tiesioginių, tai operacijai deklaruotų išlaidų.
13 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Šis reglamentas neturi įtakos priemonių, kurias Taryba arba Komisija yra patvirtinusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999, taikomą iki 2007 m. sausio 1 d., tolesniam įgyvendinimui ar taisymui, įskaitant visišką arba dalinį panaikinimą.
Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1784/1999 pateiktos paraiškos ir toliau galioja.
14 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 1784/1999 yra panaikinamas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
15 straipsnis
Persvarstymo straipsnis
Pagal Sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką Europos Parlamentas ir Taryba persvarsto šį reglamentą vėliausiai iki 2013 m. gruodžio 31 d.
16 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos žuvininkystės fondo (KOM(2004)0497 – C6-0212/2004 – 2004/0169(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2004)0497)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0212/2004),
– atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A6-0217/2005),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą, vadovaujantis EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi;
3. patikslina, kad pasiūlyme dėl reglamento nurodyti asignavimai tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl 2007 m. ir vėlesnių metų finansinės perspektyvos, yra tik orientacinio pobūdžio;
4. ragina Komisiją, kai bus patvirtinta kita finansinė perspektyva, patvirtinti pasiūlyme dėl reglamento nurodytas sumas arba, jei iškiltų būtinybė, pateikti peržiūrėtas sumas Europos Parlamento ir Tarybos pritarimui, kad tokiu būdu būtų užtikrintas jų atitikimas nustatytoms riboms;
5. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketintų nukrypti nuo Parlamento patvirtinto teksto;
6. prašo Tarybos dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jeigu ji ketintų iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
7. paveda Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.
Komisijos siūlomas tekstas
Parlamento pakeitimai
1 pakeitimas 4 konstatuojamoji dalis
(4) remiantis Sutarties 33 straipsnio 2 dalimi būtina atsižvelgti į minimos veiklos savitumą, kurį lemia šio sektoriaus socialinė struktūra ir įvairių žvejybos veikla užsiimančių regionų struktūriniai bei gamtiniai skirtumai;
(4) remiantis Sutarties 33 straipsnio 2 dalimi būtina atsižvelgti į minimos veiklos savitumą, kurį lemia šio sektoriaus socialinė struktūra ir įvairių žvejybos veikla užsiimančių regionų struktūriniai, gamtiniai bei geografiniai skirtumai;
3 pakeitimas 9 konstatuojamoji dalis
(9) Fondo veikla ir operacijos, kurias jis padeda finansuoti, turėtų būti suderinami su kitomis Bendrijos politikos sritimis ir atitikti visus Bendrijos teisės aktus;
(9) Fondo veikla ir operacijos, kurias jis padeda finansuoti, turėtų būti suderinami su kitomis Bendrijos politikos sritimis ir atitikti visus Bendrijos teisės aktus, tokius kaip Finansinį reglamentą ir jį įgyvendinančias priemones;
4 pakeitimas 10 konstatuojamoji dalis
(10) Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių veiksmus arba prisidėti prie jų ir, siekiant užtikrinti didelę pridėtinę vertę, stiprinti partnerystę. Tai taikytina regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant už aplinką ir už vyrų bei moterų lygybės skatinimą atsakingas institucijas, ekonominiams bei socialiniams partneriams ir kitoms kompetentingoms įstaigoms. Šie partneriai turėtų dalyvauti rengiant, kontroliuojant ir vertinant paramą;
(10) Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių veiksmus arba prisidėti prie jų ir, siekiant užtikrinti didelę pridėtinę vertę, stiprinti partnerystę. Tai taikytina regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant už aplinką ir už nediskriminavimo, įskaitant vyrų bei moterų lygybę, skatinimą atsakingas institucijas, ekonominiams bei socialiniams partneriams ir kitoms kompetentingoms įstaigoms. Šie partneriai turėtų dalyvauti rengiant, kontroliuojant ir vertinant paramą;
5 pakeitimas 13 konstatuojamoji dalis
(13) laikydamosi Sutarties 274 straipsnio, valstybės narės turi bendradarbiauti su Komisija, kad užtikrintų patikimo finansų valdymo principų laikymąsi. Tam tikslui šiame reglamente yra nurodytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlikti savo pareigas vykdant Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą;
(13) laikydamosi Sutarties 274 straipsnio, valstybės narės turi bendradarbiauti su Komisija, kad užtikrintų patikimo finansų valdymo principų laikymąsi. Tam tikslui šiame reglamente yra nurodytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlikti savo pareigas vykdant Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą, su Europos Parlamento priežiūra jo, kaip biudžeto valdymo institucijos, kompetencijos ribose;
6 pakeitimas 24 konstatuojamoji dalis
(24) būtina numatyti BŽP lydimąsias priemones, ypač jos socialinio ir ekonominio poveikio sumažinimą įgyvendinant pakrantės zonų vystymo politiką;
(24) būtina numatyti BŽP lydimąsias priemones, ypač jos socialinio ir ekonominio poveikio sumažinimą įgyvendinant pakrantės zonų vystymo politiką, kad būtų diversifikuota ekonominė veikla ir užtikrintas ilgalaikis užimtumas;
7 pakeitimas 29 konstatuojamoji dalis
(29) Bendrijos laivyną reikėtų sumažinti, siekiant jį pritaikyti prie turimų ir prieinamų išteklių;
(29) reikėtų ir toliau stengtis Bendrijos laivyną pritaikyti prie turimų ir prieinamų išteklių, kai tai būtina išteklių pusiausvyrai pasiekti ir laivyno ekonominiam gyvybingumui užtikrinti;
8 pakeitimas 29 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(29a) todėl būtina sudaryti tikrai visose valstybėse narėse suderintą, pagal laivyno segmentus ir valstybes suskirstytą, Bendrijos žvejybos laivų registrą, kuriame būtų nurodyti laivyno pajėgumas ir galia. Toks registras turi būti tikslus, skaidrus ir patikimas, o Komisijos prižiūrimos valstybės narės turėtų priimti tokius pačius kriterijus savo laivų pajėgumui ir galiai matuoti;
9 pakeitimas 29 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(29b) Bendrijos žvejybos laivų pervedimas į trečiąsias šalis turėtų ne tik padėti sumažinti pajėgumą Bendrijos vandenyse, bet ir prisidėti prie tvarios žvejybos ne Bendrijos vandenyse stiprinimo;
10 pakeitimas 30 konstatuojamoji dalis
(30) žvejybos laivyno pertvarkymui įgyvendinti bus reikalingos socialinės ir ekonominės lydimosios priemonės;
(30) žvejybos laivyno pritaikymui prie jo žvejybos rajonuose nustatytų išteklių įgyvendinti bus reikalingos socialinės ir ekonominės lydimosios priemonės;
11 pakeitimas 33 konstatuojamoji dalis
(33) turėtų būti nustatytos išsamios pagalbos suteikimo akvakultūrai, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, taisyklės, kartu užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą; tam tikslui būtina nustatyti ribotą remtinų prioritetinių tikslų skaičių ir struktūrinę pagalbą labiau teikti labai mažoms ir mažoms įmonėms;
(33) turėtų būti nustatytos išsamios pagalbos suteikimo akvakultūrai, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, taisyklės, kartu užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą;
12 pakeitimas 35 konstatuojamoji dalis
(35) suteikdamas techninę paramą, Fondas turėtų teikti paramą vertinimams, tyrimams, bandomiesiems projektams ir keitimuisi patirtimi, kad paskatintų diegti naujus paprasto ir skaidraus įgyvendinimo metodus bei praktiką;
(35) suteikdamas techninę paramą, Fondas turėtų teikti paramą vertinimams, tyrimams, bandomiesiems projektams, eksperimentinėms žvejybos kampanijoms ir keitimuisi patirtimi, kad paskatintų diegti naujus paprasto ir skaidraus įgyvendinimo metodus bei praktiką;
13 pakeitimas 37 konstatuojamoji dalis
(37) struktūrinių fondų veiklos veiksmingumas ir poveikis dar priklauso ir nuo tobulesnio bei kruopštesnio vertinimo. Reikėtų nustatyti valstybių narių bei Komisijos atsakomybę šiuo atžvilgiu ir priemones, užtikrinančias vertinimo patikimumą;
(37) struktūrinių fondų veiklos veiksmingumas ir poveikis dar priklauso ir nuo tobulesnio bei kruopštesnio vertinimo ir skaidrumo. Reikėtų nustatyti valstybių narių bei Komisijos pareigas šiuo atžvilgiu ir priemones, užtikrinančias vertinimo patikimumą ir viešą prieinamumą;
14 pakeitimas 53 konstatuojamoji dalis
(53) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 ir 1999 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantys Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje kriterijus ir tvarką, šio sektoriaus produktų perdirbimą bei prekybą jais ir kitas nuostatas, turėtų būti panaikinti. Tačiau tam, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. patvirtinta parama, veikla ir projektai būtų tinkamai vykdomi, panaikintos nuostatos dar turėtų būti taikomos,
(53) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1263/1999 ir 1999 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantys Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje kriterijus ir tvarką, šio sektoriaus produktų perdirbimą bei prekybą jais ir kitas nuostatas, turėtų būti panaikinti. Tačiau tam, kad parama, veikla ir projektai, kuriems įsipareigota iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir kurie finansuojami iki 2008 m. gruodžio 31 d., būtų tinkamai vykdomi, panaikintos nuostatos dar turėtų būti taikomos,
15 pakeitimas 1 straipsnis
Šiuo reglamentu yra įsteigiamas Bendrijos žuvininkystės fondas (toliau – Fondas) ir apibrėžiamos bendros Bendrijos paramos tvariam žuvininkystės sektoriaus ir pakrantės žvejybos zonų vystymui nuostatos.
Šiuo reglamentu yra įsteigiamas Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros fondas (toliau – Fondas) ir apibrėžiamos bendros nuostatos Bendrijos paramos tvariam ekonominiam, socialiniam ir ekologiniam žuvininkystės sektoriaus, akvakultūros ir pakrantės žvejybos zonų vystymui.
16 pakeitimas 3 straipsnio e punktas
e) "akvakultūra" – tai vandens organizmų auginimas arba kultivavimas taikant metodus, skirtus natūraliam gamtoje esančiam jų kiekiui didinti; organizmai per visą auginimo arba kultivavimo laiką iki pat derliaus nuėmimo ir jį nuimant lieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybe;
(e) akvakultūra, įskaitant valikultūrą (žuvų ūkius Italijos lagūnose) ir vėžiagyvių selekciją, – tai vandens organizmų auginimas arba kultivavimas taikant metodus, skirtus natūraliam gamtoje esančiam jų kiekiui didinti; ji remiama tik tuomet, kai nedaro žalos aplinkai; organizmai per visą auginimo arba kultivavimo laiką iki pat derliaus nuėmimo ir jį nuimant lieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybe;
17 pakeitimas 3 straipsnio f punktas
f) "labai maža ir maža įmonė" – tai labai maža arba maža įmonė, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinio dydžio įmonių;
išbrauktas
18 pakeitimas 4 straipsnio b punktas
(b) skatinti tvarią išteklių ir Bendrijos laivyno pajėgumų pusiausvyrą;
(b) skatinti žvejybos laivyno atnaujinimą ir modernizavimą užtikrinant tvarią išteklių ir Bendrijos laivyno žvejybos pastangų bei ekonominio gyvybingumo pusiausvyrą, kad būtų užtikrintas kuo geresnė pasiūla Bendrijos rinkoje;
19 pakeitimas 4 straipsnio b a punktas (naujas)
ba) skatinti tvarią akvakultūros produkcijos plėtrą;
20 pakeitimas 4 straipsnio d punktas
d) remti aplinkos ir gamtos išteklių apsaugą;
(d) remti aplinkos ir gyvųjų gamtos išteklių apsaugą bei gerinimą, jeigu jie susiję su žuvininkystės sektoriumi ir akvakultūra;
21 pakeitimas 4 straipsnio f a punktas (naujas)
(fa) skatinti palankesnio režimo taikymą atokiausiems regionams, atsižvelgiant į EB sutarties 299 straipsnį.
22 pakeitimas 5 straipsnis
Europos žuvininkystės fondas (toliau – Fondas arba EŽF) teikia paramą žuvininkystės sektoriui. Pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės padės siekti Sutarties 33 straipsnyje nustatytų tikslų ir tikslų, kurie sudaro bendrą žuvininkystės politiką (BŽP). Atitinkamais atvejais jie papildys kitas Bendrijos priemones ir politikos sritis.
Europos žuvininkystės ir akvakultūros fondas (toliau – Fondas arba EŽAF) teikia paramą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui. Pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės padės siekti Sutarties 33 straipsnyje nustatytų tikslų ir tikslų, kurie sudaro bendrą žuvininkystės politiką (BŽP). Atitinkamais atvejais jie papildys kitas Bendrijos priemones ir politikos sritis.
23 pakeitimas 6 straipsnio 4 dalis
4. Fondo finansuojama veikla neturi tiesioginio ar netiesioginio poveikio žvejybos pastangos didinimui.
4. Fondo finansuojama veikla negali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie žvejybos pastangos didinimorajonuose, kurių ištekliams kyla pavojus dėl per didelės žvejybos. Be to, Fondo lėšų negalima skirti rūšių, kurioms nustatytos kvotos arba taikomos kitos priemonės arba kurių išteklių biologinis saugumas nėra užtikrintas, žvejybos pastangos didinimui skatinti. Tačiau leidžiama finansuoti rūšių, kurių ištekliai aiškiai pernelyg mažai naudojami, žvejybos priemones.
24 pakeitimas 11 straipsnis 2 dalis
Valstybės narės užtikrina, kad būtų skatinami veikla, susijusi su moterų vaidmens žuvininkystės sektoriuje didinimu.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų skatinamos priemonės, skirtos moterų vaidmeniui žuvininkystės sektoriuje didinti, įskaitant ir priemones tarptautiniu lygmeniu.
25 pakeitimas 13 straipsnis
Komisija preliminariai paskirsto valstybėms narėms 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui turimas įsipareigotas lėšas ir konvergencijos tikslui skirtą dalį atskiria atsižvelgdama į šiuos objektyvius kriterijus: valstybės narės žuvininkystės sektoriaus dydį, žvejybos pastangos būtino keitimo mastą, užimtumo žuvininkystės sektoriuje lygį ir taikomų priemonių nenutrūkstamumą.
Komisija preliminariai paskirsto valstybėms narėms 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui turimas įsipareigotas lėšas ir konvergencijos tikslui skirtą dalį atskiria atsižvelgdama į šiuos objektyvius kriterijus: valstybės narės žuvininkystės sektoriaus dydį, būtino žvejybos pastangos keitimo mastą, užimtumo žuvininkystės sektoriuje lygį, taikomų priemonių nenutrūkstamumą ir žuvininkystės pramonės poveikį ekonominei ir socialinei struktūrai.
26 pakeitimas 15 straipsnio 1dalis
1. Per tris mėnesius nuo strateginių gairių patvirtinimo prieš pateikdama veiklos programą, kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinį strategijos planą žuvininkystės sektoriui.
1. Per šešis mėnesius nuo strateginių gairių patvirtinimo prieš pateikdama veiklos programą, kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinį strategijos planą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui.
27 pakeitimas 15 straipsnio 4 dalies a punktas
a) žvejybos pastangos bei pajėgumų mažinimo ir išteklių bei terminų, per kuriuos žuvininkystė ir konkretus laivynas turi pasiekti tikslą, nustatymo;
a) žvejybos pastangos bei pajėgumų pritaikymo ir išteklių bei terminų, per kuriuos konkretus laivynas tam tikroje žvejyboje turi pasiekti tikslą, nustatymo;
28 pakeitimas 15 straipsnio 4 dalies b punktas
b) akvakultūros sektoriaus ir perdirbimo bei realizavimo pramonės plėtros;
b) akvakultūros sektoriaus ir perdirbimo bei realizavimo pramonės tvarios plėtros;
29 pakeitimas 15 straipsnio 4 dalies d punktas
d) žuvininkystės produktų tiekimo strategijos plečiant žvejybos veiklą ne Bendrijos vandenyse;
d) žuvininkystės produktų tiekimo strategijos plečiant žvejybos veiklą ne Bendrijos vandenyse, deramai atsižvelgus į žuvų išteklius;
30 pakeitimas 15 straipsnio 4 dalies e a punktas (naujas)
(ea) aplinkos ir biologinių vandens išteklių apsaugos.
31 pakeitimas 15 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a. Komisijai patvirtinus nacionalinius strategijos planus jie skelbiami viešai.
32 pakeitimas 18 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos d a punktas (naujas)
(da) sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos veiksmų planas.
33 pakeitimas 20 straipsnio 4 dalis
4. Komisija kiekvieną veiklos programą patvirtina ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė ją oficialiai pateikė, jei ta veiklos programa yra parengta pagal 18 straipsnio nuostatas.
4. Komisija kiekvieną veiklos programą patvirtina ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė ją oficialiai pateikė, jei ta veiklos programa yra parengta pagal 18 straipsnio nuostatas. Ši programa skelbiama viešai.
34 pakeitimas 23 straipsnio a punkto 5 įtrauka
– nacionalinius planus dėl išėjimo iš laivyno ne anksčiau kaip po dvejų metų, sudarančio Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11–16 straipsniuose nustatytus įpareigojimus dėl Bendrijos žvejybos laivyno pajėgumo reguliavimo;
– nacionalinius planus dėl išėjimo iš laivyno ne anksčiau kaip iki programavimo laikotarpio pabaigos, sudarančio Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11–16 straipsniuose nustatytus įpareigojimus dėl Bendrijos žvejybos laivyno pajėgumo reguliavimo;
35 pakeitimas 23 straipsnio a punkto 5 a įtrauka (nauja)
- apsaugos zonų įgyvendinimą, įskaitant laikiną žvejybos sustabdymą, žvejybos sustabdymą tam tikrose zonose, žvejybos ribojimą tam tikrose teritorijose ar visiško žvejybos draudimo zonas.
36 pakeitimas 24 straipsnio 1 dalis
1. Kiekviena valstybė narė savo nacionaliniame strategijos plane nustato žvejybos pastangos reguliavimo politiką. Ji suteikia prioritetą 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytos veiklos finansavimui.
1. Kiekviena valstybė narė savo nacionaliniame strategijos plane nustato žvejybos pastangos reguliavimo politiką. Ji teikia pirmenybę 23 straipsnyje nurodytos veiklos finansavimui.
37 pakeitimas 24 straipsnio 2 dalis
2. 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje numatytus nacionalinės žvejybos pastangos planussudaro nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo pagal 25 straipsnio nuostatas priemonės.
2. 23 straipsnio a punkto pirmoje įtraukoje numatyti nacionalinės žvejybos pastangos reguliavimo planaigaliapimti nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo pagal 25 straipsnio nuostatas priemones.
38 pakeitimas 24 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa
6. 23 straipsnio a punkte nurodytų nacionalinių žvejybos pastangos reguliavimo planųtrukmė – ne daugiau kaip dveji metai.
6. Valstybės narės pateikia 23 straipsnio a punkte nurodytus nacionalinius žvejybos pastangos reguliavimo planusper visą EŽAF galiojimo laikotarpį, kuris neviršija penkerių metų programavimo laikotarpio.
39 pakeitimas 24 straipsnio 6 dalies antra pastraipa
23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytais atvejais nacionalinius planus valstybės narės patvirtina per du mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo priimtas Tarybos ar Komisijos sprendimas.
23 straipsnio a punkto pirmoje, antroje ir ketvirtoje įtraukose nurodytais atvejais nacionalinius planus valstybės narės patvirtina per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo priimtas Tarybos ar Komisijos sprendimas.
40 pakeitimas 24 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa
23 straipsnio a punkto trečiojoje įtraukoje nustatytais atvejais valstybės narės per du mėnesius nuo Komisijos pranešimo gavimo patvirtina nukentėjusių laivų ir žvejų pertvarkymo planus (dėl priverstinio žvejybos nutraukimo).
23 straipsnio a punkto trečioje įtraukoje nustatytais atvejais valstybės narės per šešis mėnesius nuo Komisijos pranešimo gavimo patvirtina nukentėjusių laivų ir žvejų pertvarkymo planus (dėl priverstinio žvejybos nutraukimo).
41 pakeitimas 25 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Fondas teikia paramą iš dalies finansuodamas nuolatinį laivų žvejybos veiklos nutraukimą, jei tai įeina į 23 straipsnio a punkte nurodytą žvejybos pastangos reguliavimo planą. Galutinai laivo žvejybos veikla gali būti nutraukta tik pašalinus laivą iš apyvartos arba pakeitus jo paskirtį į veiklą, kuria nesiekiama pelno.
1. Fondas teikia paramą iš dalies finansuodamas nuolatinį laivų žvejybos veiklos nutraukimą, jei tai įeina į 23 straipsnio a punkte nurodytą žvejybos pastangos reguliavimo planą arba vykdomas savanoriškai nusprendus tai daryti ir dėl to mažėja žvejybos mastas. Galutinai laivo žvejybos veikla gali būti nutraukta tik pašalinus laivą iš apyvartos arba pradėjus jį naudoti veikloje, kuri nėra žvejybinė, bendrų bendrovių kūrimui arba eksportavimui kitais nei žvejybiniais tikslais. Pastaruoju atveju II priedo lentelėje nurodyta 1 grupei nustatyta Fondo paramos norma mažinama 50 %.
42 pakeitimas 25 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į geriausią išlaidų/veiksmingumo santykį, gali nustatyti viešosios pagalbos lygį pagal šiuos objektyvius kriterijus:
Be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į geriausią išlaidų/veiksmingumo santykį, gali nustatyti viešosios pagalbos lygį pagal šį objektyvų kriterijų:
a) nacionalinėje rinkoje užregistruota žvejybos laivo kaina arba jo draudimo vertė;
b) laivo apyvarta;
c) laivo amžius ir jo tonažas (talpa) arba variklio galingumas, išreikštas atitinkamai GT arba kW.
c) laivo amžius ir jo tonažas (talpa) arba variklio galingumas, išreikštas atitinkamai GT arba kW.
43 pakeitimas 26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1. Taikant 23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytus žvejybos pastangos reguliavimo planus, Fondas gali prisidėti prie žvejams ir laivų savininkams dėl žvejybos veiklos laikino nutraukimo taikomų pagalbos priemonių finansavimo ne ilgiau kaip vienerius metus su galimybe pratęsti dar vieneriems metams.
1. Taikant 23 straipsnio a punkto pirmoje, antroje, trečioje ir ketvirtoje įtraukose nurodytus žvejybos pastangos reguliavimo planus, Fondas gali prisidėti prie žvejams ir laivų savininkams dėl žvejybos veiklos laikino nutraukimo taikomų pagalbos priemonių finansavimo ne trumpiau kaip tris mėnesius ir ne ilgiau kaip dvejus bet kurio programavimo laikotarpio metus.
44 pakeitimas 26 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Šios laikino nutraukimo priemonės papildo žvejybos pastangos reguliavimo planą, užtikrindamos, kad per dvejus metus žvejybos pajėgumai nuolat mažės bent jau tiek, kiek dėl laikino nutraukimo sumažės žvejybos pastanga.
išbraukta
45 pakeitimas 26 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a. Valstybės narės gali įvesti vienkartinę kompensaciją laivų savininkams ir žvejams pagal jūros išteklių apsaugos planus, pvz., Natura 2000, jeigu tai padeda sumažinti žvejybos pajėgumus.
46 ir 47 pakeitimai 27 straipsnio 1 dalies a punktas
a) numatytos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 5 dalyje;
a) įgalinančios pritaikyti laivus didinant saugumą juose, gyvenimo ir darbo sąlygas, o bendrai - darbuotojų gerovę laivuose, įskaitant variklių pakeitimą.
Motorų keitimas remiamas tik tuomet, kai jis atliekamas siekiant užtikrinti saugą, taupyti degalus ar mažinti poveikį aplinkai, ir su sąlyga, kad jis nedidina žvejybos pajėgumų;
48, 55 ir 57 pakeitimai 27 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas
aa) leidžiančios naudoti geriau parinktas ir aplinką tausojančias technologijas, kad būtų išvengta nenorimo žuvų sugavimo, pagerinti laive laikomo laimikio kokybę ir saugą, taip pat darbo ir saugos sąlygas.
49 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies b punktas
b) suteikiančios galimybę laikyti laive tą laimikį, kurio nebeleidžiama išmesti;
b) suteikiančios galimybę laikyti laive tą laimikį, kurio nebeleidžiama išmesti, taip pat laikyti laive šalutinius gaminius, gautus perdirbus laimikį;
50 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba) laivuose, kuriuose saugumo sumetimais arba siekiant sumažinti aplinkos taršą reikia keisti variklį;
52 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca) laivyno atnaujinimui keičiant žvejybinius laivus, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 m. Taip pat gali būti pakeisti senesni kaip 20 metų laivai, kuriais nesaugu plaukioti;
54 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da) skirtos sumažinti sunaudojamos energijos kiekį.
56 pakeitimas 27 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)
db) skirtos labiau atsižvelgti į žvejybos poveikį aplinkai, ypač mažinti teršalų emisiją iš tam tikro laivo.
58 pakeitimas 27 straipsnio 2 dalis
2. Fondas gali prisidėti prie investicijų finansavimo atrenkant žūklės priemones, jei tam laivui yra taikomas 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytas atkūrimo planas, jis keičia žvejybos būdą, palieka vieną žvejybos rajoną ir pereiną į kitą, kuriame dėl išteklių būklės žvejyba yra įmanoma, ir jei investicija yra skirta tik tam, kad pirmą kartą būtų pakeistos žūklės priemonės.
2. Fondas gali prisidėti prie investicijų finansavimo atrenkant žūklės priemones, jei tas laivas keičia žvejybos būdą, palieka vieną žvejybos rajoną ir pereiną į kitą, kuriame dėl išteklių būklės žvejyba yra įmanoma, ir jei investicija yra skirta tik tam, kad pirmą kartą būtų pakeistos žūklės priemonės.
59 pakeitimas 27 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Fondas prisideda prie visų kategorijų žvejybos laivų modernizavimo, įskaitant jų variklius, saugumo sumetimais ir su sąlyga, kad naujo variklio galingumas neviršys senojo.
60 pakeitimas 27 a straipsnis
1. Šiame straipsnyje "mažos apimties pakrantės žvejyba" – tai žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijoje įregistruotų žvejybos laivų I priedo 2 lentelėje išvardytų velkamųjų žūklės priemonių.
1. Šiame straipsnyje "mažos apimties pakrantės žvejyba" – tai žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijoje įregistruotų žvejybos laivų I priedo 3 lentelėje išvardytų velkamųjų žūklės priemonių.
2. Jei Fondas finansuoja šio reglamento 27 straipsnyje numatytas priemones, skirtas mažos apimties pakrantės žvejybai, II priedo lentelės 2 grupėje nurodyta privataus finansinio dalyvavimo norma sumažinama 20%.
2. Jei Fondas finansuoja šio reglamento 26 straipsnyje numatytas priemones, skirtas mažos apimties pakrantės žvejybai, II priedo lentelės 2 grupėje nurodyta privataus finansinio dalyvavimo norma sumažinama 20%
3. Jei Fondas finansuoja šio reglamento 28 straipsnyje numatytas priemones, taikomos II priedo lentelės 3 grupėje nurodytos normos.
3. Jei Fondas finansuoja šio reglamento 27 straipsnyje numatytas priemones, taikomos II priedo lentelės 3 grupėje nurodytos normos.
4. Fondas gali dalyvauti išmokant priemokas mažos apimties pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams ir laivų savininkams, siekiant:
4. Fondas gali dalyvauti išmokant priemokas mažos apimties pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams ir laivų savininkams, siekiant:
- pagerinti prieigos prie tam tikrų žvejybos rajonų sąlygų valdymą ir kontrolę;
- pagerinti prieigos prie tam tikrų žvejybos rajonų sąlygų valdymą ir kontrolę;
- skatinti žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir pardavimo organizavimą;
- skatinti žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir pardavimo organizavimą;
- skatinti savanorišką žvejybos pastangos mažinimą siekiant išsaugoti išteklius;
- skatinti savanorišką žvejybos pastangos mažinimą siekiant išsaugoti išteklius;
– taikyti naujas technologijas (labiau selektyvias žvejybos technologijas, kurios išeina už atitinkamų reguliavimo reikalavimų ribų), nedidinančias žvejybos pastangos;
- skatintinaujų technologijų (labiau selektyvių žvejybos technologijų, kurios išeina už nustatytų reguliavimo reikalavimų ribų), nedidinančių žvejybos pastangos, naudojimą;
Viešoji pagalba teikiama laivyno atnaujinimui, kuriuo be kitų tikslų siekiama įdiegti labiau atrinktą techniką ir laivo stebėsenos sistemas, padidinti saugumą laive, pagerinti darbo ir sveikatos sąlygas, su sąlyga, kad tai nedidins žvejybos pastangos;
- įdiegti mikroorganizmų suskaidomą žvejybos įrangą ypatingai saugomuose jūrų plotuose numatant nuotolinę medicinos pagalbą;
- užtikrinti mažų pakrantės žvejybos laivų laivyno atnaujinimą, jei pateikiami įrodymai, kad atrinkti laivai bus eksploatuojami taip, kad jų pajėgumai neviršytų Reglamente (EB) Nr. 2371/2002 nustatytų viršutinių ribų.
Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos.
Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos.
61 pakeitimas 27 a straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a. Siekiant padidinti saugumą, tausoti aplinką ar taupyti degalus, laivo ir variklio pakeitimas taip pat turėtų tikti, jei nedidinami jo pajėgumai.
62 pakeitimas 27 b straipsnis (naujas)
27b straipsnis
Viešoji pagalba siekiant atnaujinti ir modernizuoti laivyną atokiausiuose regionuose
Viešoji pagalba gali būti skirta atnaujinti ir modernizuoti laivyną atokiausiuose regionuose.
Valstybės narės pateikia Komisijai patvirtinti nuolatinį laivyno stebėsenos ir modernizavimo planą, įrodantį, kad atrinkti laivai bus eksploatuojami taip, kad jų pajėgumai neviršys Reglamente (EB) Nr. 639/2004 nustatytų viršutinių ribų. Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos.
63 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Fondas gali prisidėti prie finansavimo valstybių narių pasiūlytų priemonių, skirtų žvejams, kuriems poveikį padarė žvejybos veiklos plėtra, ir apimančiu:
1. Fondas prisideda prie finansavimo valstybių narių pasiūlytų priemonių, skirtų žvejams, kuriems poveikį padarė žvejybos veiklos plėtra, ir apimančiu:
64 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies a punktas
a) veiklos rūšių įvairinimą siekiant, kad žvejybos sektoriaus darbuotojai imtųsi kelių darbų;
a) veiklos rūšių įvairinimą siekiant, kad žvejybos sektoriaus darbuotojai imtųsi kelių darbų, įskaitant su žvejyba susijusį įvairių rūšių turizmą;
65 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba) saugos jūroje mokymo kursus, mokymą darbo vietoje ir visų Europos Sąjungos žuvininkystės pramonės darbuotojų kursų ir studijų mainus,
66 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) \
ca) laikinų žvejybos draudimų poveikio sumažinimą;
67 pakeitimas 28 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)
cb) darbo vietos praradimą laive, kurio eksploatacija pritaikius priemones buvo nutraukta.
68 pakeitimas 28 straipsnio 2 dalis
2. Be to, Fondas gali prisidėti prie mokymo priemonių ir iniciatyvos mokyti jaunus žvejus, pageidaujančius pirmą kartą tapti žvejybos laivo savininkais, finansavimo.
2. Be to, Fondas gali prisidėti prie finansavimo:
a) asmeninių premijų žvejams iki 35 metų amžiaus, kurie įrodo, kad yra mažiausiai penkerius metus išdirbę žvejais, arba turi atitinkamą profesinį išsilavinimą ir kurie pirmą kartą tampa panaudoto žvejybos laivo savininkais arba nuosavybės dalininkais,
b) mokymo priemonių ir iniciatyvos mokyti jaunus žvejus, pageidaujančius pirmą kartą tapti žvejybos laivo savininkais.
69 pakeitimas 28 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Fondas gali prisidėti išmokėdamas vienkartines premijas laivo, kurio eksploataciją numatyta sustabdyti, įgulai .
70 pakeitimas 28 a straipsnis (naujas)
28a straipsnis
Pagalba, skiriama atnaujinti ir modernizuoti žvejybos laivyną nedidinant jo pajėgumų
Norėdamos gauti pagalba, skirtą atnaujinti ir modernizuoti laivyną, valstybės narės turi patenkinti visus nacionalinius ir Bendrijos pagrindinius reikalavimus ir tikslus laivyno atžvilgiu bei leisti Komisijai atlikti nuolatinę stebėseną. Valstybės narės parodo, kad laivynas buvo tvarkomas taip, jog jo pajėgumai neviršijo nustatytų nacionalinių ir Bendrijos metinių tikslų, ir kad laivų skaičiaus didinimo ir mažinimo santykis buvo kontroliuojamas taip , kad jokiu būdu nebūtų padidinti pajėgumai. Bus sukurtas visose valstybėse narėse suderintas Bendrijos laivų registras, kuriame taikant vienodus kriterijus bus nurodyti pajėgumai bei galingumas ir kurį galės lengvai pasiekti stebėseną vykdysianti Komisija.
71 pakeitimas 28 b straipsnis (naujas)
28b straipsnis
Pagalba, skirta vykdyti eksperimentines kampanijas
Fondas gali bendrai finansuoti valstybių narių pasiūlytas su eksperimentinėmis kampanijomis jūroje susijusias priemones, kuriomis siekiama nustatyti naujas žvejybos vietas ir naujas žuvų rūšis.
72 pakeitimas 28 c straipsnis (naujas)
28c straipsnis
Pagalba, skirta steigti bendras įmones su trečiosiomis valstybėmis
Fondas prisideda prie nacionalinių priemonių, skirtų galutinai perduoti laivus trečiajai šaliai, kai tuo tikslu sukuriama bendra įmonė, finansavimo, su sąlyga, kad bus gautas atitinkamos šalies atsakingos tarnybos leidimas, ir jei yra tenkinamos šios sąlygos:
a) trečioji šalis, kuriai bus perduotas laivas, nėra šalis kandidatė;
b) perdavimas susijęs su žvejybos pastangų, kurias eksploatuodamas žvejybos išteklius anksčiau atlikdavo perduodamas laivas, mažinimu;
c) trečioji šalis nėra šalis, turinti patogios šalies vėliavą, arba IUU (neteisėtą, be dokumentų ir nereglamentuotą) žvejybą toleruojanti šalis, o kruopščiai eksploatuoja ir saugo savo išteklius ir užtikrina realias žvejybos galimybes.
Konkrečiu perdavimo trečiajai šaliai atveju laivus privaloma nedelsiant įtraukti į trečiosios šalies registrą ir galutinai draudžiama grįžti į Bendrijos vandenis.
73 pakeitimas 29 straipsnio 2 dalis
2. Šios investicijos gali būti skirtos gamybos įrenginiams konstruoti, papildyti, instaliuoti ir modernizuoti, ypač siekiant pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas ir produktų kokybę arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba neteikiama.
2. Šios investicijos gali būti skirtos visoms gamybos proceso grandinės dalims, įskaitant naujų įrenginių konstravimą, egzistuojančių gamybos įrenginių bei midijų dragų papildymą, įdiegimą ir modernizavimą, ypač siekiant padidinti rinkoje itin perspektyvių rūšių gamybą ir pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas, akvakultūros darbininkų darbo bei saugos sąlygas ir produktų kokybę nuo pat to laiko, kai jie pateikiami į rinką, ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba neteikiama.
74 pakeitimas 29 straipsnio 4 dalis
4. Fondas neprisidės prie investicijų, kuriomis siekiama padidinti įprastos rinkos neturinčių produktų arba produktų, kurių poveikis žuvininkystės išteklių išsaugojimo politikai yra neigiamas, gamybą.
4. Fondas prisidės tik prie tų investicijų, kuriomis bus suteikiamos tinkamos techninio ir finansinio gyvybingumo garantijos ir kurios nesąlygos gamybos pajėgumų perviršio, o jų poveikis žuvininkystės išteklių rinkodaros politikai nebus neigiamas. Ši politika taip pat taikoma pramoniniu būdu žvejojamoms rūšims, kurios yra perdirbamos į žuvų pašarą.
75 pakeitimas 29 straipsnio 5 dalis
5. Pagalba nesuteikiama Direktyvos 85/337/EEB II priede nurodytiems projektams, apie kuriuos nebuvo pateikta tos direktyvos IV priede nustatyta informacija.
5. Pagalba suteikiama tik Direktyvos 85/337/EEB II priede nurodytiems projektams, jei buvo pateikta tos direktyvos IV priede nustatyta informacija.
76 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies a punktas
a) perėjimas prie naujų rūšių ir gerą rinkos perspektyvą turinčių rūšių gamybos;
a) perėjimas prie naujų rūšių, naujų veisimo metodų ir gerą rinkos perspektyvą turinčių rūšių gamybos, kurie, vertinant pagal energijos poreikį ir žuvies proteinus, atitinka tvarios ekologiškos gamybos reikalavimus;
77 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa) pasiūlos Bendrijos rinkoje užtikrinimas ir padėjimas pagerinti šios rinkos prekybos balansą;
78 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies b punktas
b) veisimo metodų, galinčių gerokai sumažinti poveikį aplinkai, palyginti su įprastine žuvininkystės sektoriaus praktika, įgyvendinimas;
b) veisimo metodų, galinčių gerokai sumažinti poveikį aplinkai, įgyvendinimas;
79 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba) susitarimai, gerinantys darbo aplinką;
80 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies d punktas
d) šios antraštinės dalies III skyriuje numatyto bendro intereso priemonės, susijusios su akvakultūra, ir profesinis mokymas;
išbrauktas
81 pakeitimas 30 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa) naujų pardavimų vienetų skatinimas ir radimas.
82 pakeitimas 30 straipsnio 2 dalis
2. Pagalba investicijoms taikoma tik mažoms ir labai mažoms įmonėms.
išbraukta
84 pakeitimas 31 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca) akvakultūros gamybos pajėgumų, kuriems dėl stichinių ar pramoninių nelaimių buvo padaryta žala, atkūrimą.
85 pakeitimas 31 straipsnio 3 dalis
3. Kad gautų dotacijas pagal šį straipsnį, projektų rengėjai turi įsipareigoti ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti akvakultūros aplinkos reikalavimus, kurie išeina už vien tik įprastos geros akvakultūros praktikos taikymo ribų. Šių įsipareigojimų naudą turi įrodyti ex-ante poveikio vertinimas, kurį turi atlikti valstybės narės paskirta įstaiga.
3. Kad gautų dotacijas pagal šį straipsnį, projektų rengėjai turi įsipareigoti ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti akvakultūros aplinkos reikalavimus, kurie išeina už vien tik įprastos geros akvakultūros praktikos taikymo ribų.
86 pakeitimas 31 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a. Žvejyba vidaus vandenyse (išimtinai valstybės narės teritorijos vidaus vandenyse plaukiojančiais laivais vykdoma komercinės žvejybos veikla), kaip ir laivų, naudojamų šiai žvejybai, pakeitimas, bei modernizavimas, yra tinkami paramai bei pertvarkymo pagalbai gauti. Be to, Fondo lėšomis galima pasinaudoti įdiegiant priemones, skirtas ungurių ištekliams atkurti.
87 pakeitimas 31 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4. Didžiausią metinę viešosios pagalbos sumą, skiriamą kaip kompensaciją už minėtą įsipareigojimą akvakultūros aplinkos atžvilgiu, valstybė narė kasmet apibrėžia savo veiklos programoje, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:
4. Valstybės narės apskaičiuoja kompensaciją atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
88 pakeitimas 31 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a. Išskirtinė kompensacija gali būti skiriama:
- pagal 2 dalies a punktą, remiantis didžiausiu iš hektaro ploto, kuriame įsikūrusi įmonė ir kuriam taikomi akvakultūros aplinkos reikalavimai, gaunamu kiekiu;
- pagal 2 dalies c punktą, per ilgiausią dvejų metų laikotarpį, pradedamą skaičiuoti nuo datos, kai įmonė perėjo prie ekologiškos produkcijos gamybos;
89 pakeitimas 32 straipsnio a punkto įžanginė dalis
(a) vėžiagyvių augintojams suteikiamos kompensacijos už laikiną ūkiuose auginamų moliuskų gamybos nutraukimą. Per visą 2007–2013 metų laikotarpį ši kompensacija gali būti mokama šešismėnesius. Ji gali būti suteikta tada, kai dėl toksinus išskiriančio planktono padaugėjimo arba biotoksinų turinčio planktono atsiradimo užsikrėtus moliuskams visuomenės sveikatai apsaugoti auginimas sustabdomas:
a) vėžiagyvių augintojams suteikiamos kompensacijos už gamybos nuostolius, patirtus laikinai nutraukus ūkiuose auginamų moliuskų gamybą. Per visą 2007–2013 metų laikotarpį ši kompensacija gali būti mokama dvylikąmėnesių. Ji gali būti suteikta tada, kai dėl toksinus išskiriančio planktono padaugėjimo arba biotoksinų turinčio planktono atsiradimo užsikrėtus moliuskams visuomenės sveikatai apsaugoti auginimas sustabdomas:
90 pakeitimas 32 straipsnio a punkto 1 įtrauka
– daugiau kaip keturiems mėnesiams iš eilės arba
– daugiausia trims mėnesiams iš eilės arba
91 pakeitimas 32 straipsnio a punkto 2 įtrauka
– kai dėl auginimo sustabdymo patirti nuostoliai sudaro daugiau kaip 35 % konkrečios įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos pagal jos vidutinę pastarųjų trejų metų apyvartą.
– kai dėl auginimo sustabdymo patirti nuostoliai sudaro daugiau kaip 30 % konkrečios įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos pagal jos vidutinę pastarųjų trejų metų apyvartą.
92 pakeitimas 33 straipsnio 1 dalis
1. Fondas, taikydamas konkrečias strategijas, kurios turi būti įtrauktos į nacionalinius strategijos planus, gali paremti investicijas į žmonėms tiesiogiai vartoti skirtų žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybą ir pardavimą. Ši pagalba skiriama tik labai mažoms ir mažoms įmonėms.
1. Fondas, taikydamas konkrečias strategijas, kurios turi būti įtrauktos į nacionalinius strategijos planus, gali paremti investicijas į žmonėms tiesiogiai vartoti skirtų žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybą ir pardavimą.
93 pakeitimas 33 straipsnio 2 dalis
2. Šios investicijos gali būti skirtos gamybos įrenginiams konstruoti, papildyti, instaliuoti ir modernizuoti, ypač siekiant pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas ir produktų kokybę arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba nesuteikiama.
2. Šios investicijos gali būti skirtos gamybos įrenginiams konstruoti, papildyti, instaliuoti ir modernizuoti, ypač inter alia siekiant pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas ir maisto saugą, atsekamumą, produktų kokybę ir naujoves arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba neteikiama.
94 pakeitimas 34 straipsnio 1 dalis
1. Fondas remia investicijas perdirbimo ir pardavimo srityje, susijusias su firmų statyba, išplėtimu, įrengimu ir modernizavimu.
1. Fondas remia investicijas perdirbimo ir pardavimo srityje, susijusias su firmų statyba, išplėtimu, įrengimu ir modernizavimu. Investicijos turi suteikti tinkamas techninio ir finansinio gyvybingumo garantijas.
95 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2. Šio straipsnio 1 dalyje minimos investicijos padės išsaugoti arba padidinti užimtumą žuvininkystės sektoriuje ir pasiekti vieną arba daugiau toliau nurodytų tikslų:
2. Šio straipsnio 1 dalyje minimos investicijos padės sukurti darnų vystymąsi žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje ar pasiekti vieną arba daugiau toliau nurodytų tikslų:
96 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba) aukštos kokybės produktų, skirtų labai specializuotoms rinkoms, gamyba;
97 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies d punktas
(d) pagalba gerinant mažai naudojamų rūšių, šalutinių produktų ir atliekų naudojimą;
d) pagalba gerinant šalutinių produktų ir atliekų naudojimą;
98 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies e punktas
e) naujų technologijų taikymas arba elektroninės prekybos plėtojimas;
e) naujų technologijų taikymas, naujoviškų produkto formų pristatymas arba elektroninės prekybos plėtojimas;
99 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies f punktas
f) prekyba produktais, daugiausia gautais iš vietos laivyno.
f) prekyba produktais, kurie yra inovatyvūs arba turi didesnę pridedamąją vertę, pageidautina gautais iš vietos laivyno arba iš akvakultūros.
100 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)
fa) prisidėjimas prie naujų perdirbtos žuvies ir akvakultūros produktų diversifikavimo ir vystymo.
101 pakeitimas 34 straipsnio 2 dalies f b punktas (naujas)
fb) naujų produktų, padedančių skatinti pramonės įvairovę, marketingas;
102 pakeitimas 36 straipsnio įžanginė dalis
Fondas remia bendrus veiksmus, kuriais siekiama:
Fondas remia bendrus veiksmus, kuriais ypač siekiama:
103 pakeitimas 36 straipsnio b punktas
b) įtraukti bendras investicijas į veisimo vietų plėtimą, atliekų valymą arba į gamybos, perdirbimo ar realizavimo įrangos pirkimą; arba
b) įtraukti bendras investicijas į veisimo vietų plėtimą, į gamybos ar darbo sąlygų gerinimą, į priemones, prisidedančias prie aplinkos apsaugos, atliekų valymą arba į gamybos, perdirbimo ar realizavimo įrangos pirkimą; arba
104 pakeitimas 36 straipsnio d a punktas (naujas)
da) kompensuoti tam tikrus trūkumus, susijusius su investicijomis į programos Natura 2000 sritis;
105 pakeitimas 36 straipsnio d b punktas (naujas)
db) finansuoti mokslinių tyrimų kampanijas (mokslines, eksperimentines ir stebėsenos), socialinius ekonominius atkuriamųjų priemonių poveikio tyrimus ir mokslines konsultacijas sektoriuje.
106 pakeitimas 36 straipsnio d c punktas (naujas)
dc) pašalinti iš jūrų dugno pamestą ar apleistą žūklės įrangą, kad sumažėtų nepageidaujamos žvejybos.
107 pakeitimas 36 straipsnio d d punktas (naujas)
dd) atlikti socialinio ekonominio išteklių atnaujinimo planų poveikio tyrimus.
108 pakeitimas 36 straipsnio d e punktas (naujas)
de) užtikrinti atitinkamą paramą duomenų, susijusių su ekologija, rinkimo ir apdorojimo veiklai;
109 pakeitimas 36 straipsnio d f punktas (naujas)
df) įdiegti produkto atsekamumo nuostatas pasitelkiant technines priemones, rengiant mokymus ir konsultuojant perdirbimo sektoriaus grandinės veikėjus.
110 pakeitimas 36 straipsnio d g punktas (naujas)
dg) skatinti eksperimentinę ir tiriamąją žuvininkystę;
111 pakeitimas 36 straipsnio d h punktas (naujas)
dh) teikti pagalbą žvejų grupėms ir profesinėms organizacijoms, kurios pasirengusios prisiimti dalį atsakomybės įgyvendinant BŽP (bendras valdymas);
112 pakeitimas 37 straipsnio 1 dalis
1. Fondas gali remti bendro intereso veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir dauginti vandens gyvūniją, išskyrus tiesioginį išteklių atkūrimą. Šie veiksmai turi prisidėti prie vandens aplinkos gausinimo.
1. Fondas gali remti bendro intereso veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir dauginti vandens išteklius, išskyrus tiesioginį išteklių atkūrimą, bet neapimant išteklių atkūrimo vidaus vandenyse siekiant iš naujo užveisti ar padėti veisti labai migruojančių žuvų rūšis. Šie veiksmai turi prisidėti prie vandens aplinkos atkūrimo ir gausinimo, o jiems galima priskirti veiklą, vykdomą pagal susijusias su žuvininkyste Natura 2000 programas, o taip pat rajonų, nualintų dėl akvakultūros, atkūrimą.
113 pakeitimas 37 straipsnio 2 dalis
2. Minėti veiksmai siejami su nejudamųjų ar judamųjų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai apsaugoti ir dauginti arba vidaus vandenų keliams atkurti, įskaitant migruojančių rūšių nerštavietes ir migracijos kelius, įrengimu.
2. Minėti veiksmai siejami su nejudamųjų ar judamųjų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai apsaugoti ir dauginti arba vidaus vandenų keliams atkurti, įskaitant migruojančių rūšių nerštavietes ir migracijos kelius, įrengimu ir rajonų, nualintų dėl akvakultūros, atkūrimu.
114 pakeitimas 38 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa) pagerinti atliekų ir šiukšlių perdirbimą.
115 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3. Šios investicijos siejamos su:
3. Šios investicijos visų pirma siejamos su:
116 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies a punktas
a) nacionalinių ir tarptautinių reklamos kampanijų organizavimu;
a) nacionalinių ir tarptautinių reklamos kampanijų organizavimu, prekybos mugių, renginių ir parodų organizavimu bei dalyvavimu jose ir partnerių susitikimų rengimu;
117 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies d punktas
d) produktų, gaunamų taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčius metodus, reklamavimu;
d) produktų, gaunamų taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčius metodus, sertifikavimu ir reklamavimu;
118 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies f punktas
f) kokybės sertifikavimu;
f) kokybės užtikrinimu, kontrole ir sertifikavimu;
119 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies g punktas
g) ženklinimu, įskaitant produktų, sugautų taikant aplinkai palankius žvejybos būdus, ženklinimą;
g) ženklinimu ir atsekamumu, įskaitant produktų, sugautų taikant aplinkai palankius žvejybos būdus, ženklinimą;
120 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies i punktas
i) rinkos tyrimų vykdymu.
i) rinkos ir mokslo tyrimų vykdymu.
121 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies i a punktas (naujas)
ia) sektoriaus įvaizdžio gerinimu;
122 pakeitimas 39 straipsnio 3 dalies i b punktas (naujas)
ib) specialių kampanijų, kuriomis skatinama gaminti oficialiai pripažintos kokybės produktus, rėmimu.
123 pakeitimas 39 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a. Valstybės narės, atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 3759/92 nuostatas, gali skatinti pripažintų gamintojų organizacijų steigimąsi ir palengvinti jų veiklą.
124 pakeitimas 40 straipsnio 1 dalis
1. Fondas gali remti bandomuosius projektus, kurių tikslas – įgyti ir paskleisti naują techninę informaciją ir kuriuos vykdo ūkio subjektas, pripažintas prekybos susivienijimas arba kuri nors kita tam tikslui valdymo institucijos paskirta kompetentinga institucija kartu su mokslo ar technine įstaiga.
1. Fondas gali remti bandomuosius projektus, kuriais siekiamamokyti, vykdyti tiriamąją veiklą irkaupti bei skleisti naują techninę informaciją, taip pat vykdyti bandomąsias mokslo tiriamosios veiklos kampanijas jūrose, skirtas tiksliai nustatyti naujas žuvininkystės vietas ir naujas žuvų rūšis, kuriuos vykdo ūkio subjektas, pripažintas prekybos susivienijimas arba kuri nors kita tam tikslui valdymo institucijos paskirta kompetentinga institucija kartu su mokslo ar technine įstaiga.
125 pakeitimas 40 straipsnio 2 dalies a punktas
a) taikant gamybos sektoriui artimas sąlygas ištirti techninį ir finansinį naujų technologijų gyvybingumą, siekiant įgyti ir paskleisti techninę arba finansinę informaciją apie tiriamą technologiją;
a) taikant gamybos sektoriui artimas sąlygas ištirti techninį ir finansinį naujų technologijų gyvybingumą, įskaitant tas technologijas, kuriomis siekiama pagerinti žvejybos įrangos pasirinkimą ar kitaip sumažinti žvejybos poveikį aplinkai arba sumažinti žvejybinei veiklai sunaudojamos energijos kiekį, siekiant įgyti ir paskleisti techninę arba finansinę informaciją apie tiriamą technologiją;
127 pakeitimas 40 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba) apimti programas, kuriomis siekiama sumažinti neplanuojamai sugaunamų žuvų kiekį ir kitą poveikį aplinkai.
126 pakeitimas 40 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Eksperimentiniams žvejybos projektams galima skirti bandomiesiems projektams numatytą pagalbą, su sąlyga, kad jais siekiama išsaugoti žuvų išteklius ir taikyti labiau selektyvias technologijas.
128 pakeitimas 41 straipsnio 1 dalis
Fondas gali remti viešųjų arba pusiau valstybinių įstaigų atliekamą žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, paskirties pakeitimą, kai jie pritaikomi tik mokymo arba tyrimų žuvininkystės sektoriuje tikslams.
Fondas gali remti viešųjų arba pusiau valstybinių įstaigų arba kitų mokymo bei mokslinių tyrimų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti privačios, tačiau nesiekiančios pelno, ir kurias nurodo valdymo institucija, atliekamą žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, gamybą arba pakeitimą, kai jie tampa naudotinais tik mokymo arba tyrimų žuvininkystės sektoriuje tikslams.
129 pakeitimas 41 straipsnio 2 dalis
Fondas gali remti veiksmus, susijusius su negrįžtamu profesionalia žvejyba užsiimančio žvejybos laivo pritaikymu su pelnu nesusijusiai veiklai.
Fondas gali remti veiksmus, susijusius su negrįžtamu profesionaliai žvejybai skirto žvejybos laivo pritaikymu nežvejybinei veiklai.
130 pakeitimas 41 a straipsnis (naujas)
41a straipsnis
Pagalbinės priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės
1.Fondas gali finansuoti pagalbines priemones, kuriomis skatinama vyrų ir moterų lygybė, ir lyčių lygybės principo integravimą į įstaigos veiklą.
2.Norėdami gauti šią paramą, projekto rėmėjai privalo pateikti lygių galimybių integravimo į įstaigos veiklos valdymą planą ir įsipareigoti jį taikyti bei vykdyti ne trumpiau kaip penkerius metus (šios pagalbos finansavimas nurodytas II priedo 3 grupėje).
131 pakeitimas 41 b straipsnis (naujas)
41b straipsnis
Finansavimo skyrimas
Fondas, atsižvelgdamas į IV antraštinėje dalyje nurodytą aukščiausią ribą, gali prisidėti prie to, kad taikant atskirų vietų finansavimo priemones būtų įvertinami šio sektoriaus žvejybinės veiklos pajėgumai nepalankiuose Sąjungos regionuose.
132 pakeitimas IV skyriaus pavadinimas
4 PRIORITETINĖ KRYPTIS: PAKRANTĖS ŽVEJYBOS ZONŲ TVARUS VYSTYMAS
4 PRIORITETINĖ KRYPTIS: ŽVEJYBOS IR AKVAKULTŪROS ZONŲ TVARUS VYSTYMAS
133 pakeitimas 42 straipsnio 1 dalis
1. Fondas, kaip ir kiti Bendrijos instrumentai, teikia paramą pakrantės žvejybos rajonų, remiamų pagal bendrąją strategiją, kuria siekiama remti bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimą, tvariam vystymui ir gyvenimo kokybės gerinimui, ypač atsižvelgiant į minėtos politikos socialines bei ekonomines pasekmes.
1. Fondas, kaip ir kiti Bendrijos instrumentai, teikia paramą žvejybos rajonų, ypač periferinėse pakrantės zonose, remiamų pagal bendrąją strategiją, kuria siekiama remti bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimą, tvariam vystymui ir gyvenimo kokybės gerinimui, ypač atsižvelgiant į minėtos politikos socialines bei ekonomines pasekmes.
135 pakeitimas 42 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Pakrantėsžvejybos rajonas paprastai yra mažesnis už NUTS III regioną su jūros arba ežero pakrante ar upės žiotimis, kuriose žvejojama. Ši zona geografiniu ir okeanografiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais turėtų būti gana vientisa.
Žvejybosir akvakultūros rajonai yra laikomi vienu rajonu su jūros arba ežero pakrante ar upės žiotimis, kuriose žvejojama ar puoselėjama akvakultūra. Ši zona geografiniu ir okeanografiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais turėtų būti gana vientisa.
136 pakeitimas 42 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Gyventojų tankumas minėtoje zonoje turėtų būti mažas, nemažai žmonių turėtų dirbti žuvininkystės sektoriuje, žvejyba smunka, o savivaldą turinčiame mieste nėra daugiau kaip 100 000 gyventojų.
išbraukta
137 pakeitimas 43 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Parama pakrantės žvejybos rajonų tvariam vystymui gali būti suteikta šiai veiklai:
1. Parama žvejybos ir akvakultūros rajonų tvariam vystymui gali būti suteikta šiai veiklai:
138 pakeitimas 43 straipsnio 1 dalies a punktas
a) ekonominės veiklos restruktūrizavimui arba jos krypties pakeitimui, ypač skatinant gamtos turizmą, jei šie veiksmai nedidina žvejybos pastangos;
a) ekonominės veiklos restruktūrizavimui arba jos krypties pakeitimui, ypač skatinant žvejybos turizmą, jei šie veiksmai nedidina žvejybos pastangos;
139 pakeitimas 43 straipsnio 1 dalies b punktas
b) veiklos rūšių įvairinimui siekiant paskatinti žuvininkystės sektoriaus darbuotojus imtis kelių darbų ir dėl to kurti papildomas arba pakaitines darbo vietas ne žuvininkystės sektoriuje;
b) veiklos rūšių įvairinimui siekiant paskatinti žuvininkystės ar akvakultūros sektoriaus darbuotojus imtis kelių darbų ir dėl to kurti papildomas arba pakaitines darbo vietas ne žuvininkystės sektoriuje;
141 pakeitimas 43 straipsnio 1 dalies d punktas
d) išvykstamajai žvejybai skirtos įrangos rėmimui ir turizmo skatinimui;
d) mažos apimties žvejybai skirtos įrangos rėmimui ir žvejybos turizmo skatinimui;
142 pakeitimas 43 straipsnio 2 dalis
2. Fondas gali papildomai finansuoti iki 15 % tikslų priemones, skatinančias ir didinančias profesinius įgūdžius, darbininkų, ypač moterų, prisitaikymą ir galimybę įsidarbinti, jei šios priemonės yra neatskiriama pakrantės rajonų tvaraus vystymo strategijos dalis ir jei jos yra tiesiogiai susijusios su šio straipsnio 1 dalyje apibūdintomis priemonėmis.
2. Fondas pagal subsidiarumo principą gali finansuoti iki 20% tikslų priemones, skatinančias ir didinančias profesinius įgūdžius, darbininkų, ypač moterų, prisitaikymą ir galimybę įsidarbinti, jei šios priemonės yra neatskiriama žvejybos ir akvakultūros rajonų tvaraus vystymo strategijos dalis ir jei jos yra tiesiogiai susijusios su šio straipsnio 1 dalyje apibūdintomis priemonėmis.
143 pakeitimas 43 straipsnio 3 dalis
3.Pagal šio straipsnio 1 dalį suteikiama parama neturi būti skirta žvejybos laivams atnaujinti arba modernizuoti.
išbraukta
144 pakeitimas 43 straipsnio 4 dalis
4. Šio straipsnio 1 dalies a bei b punktuose ir 2 dalyje nurodyti paramos gavėjai turėtų būti žuvininkystės sektoriuje dirbantys asmenys arba asmenys, dirbantysto sektoriausdarbą.
4. Šio straipsnio 1 dalies a bei b punktuose ir 2 dalyje nurodyti paramos gavėjai turėtų būti žuvininkystės arba akvakultūros sektoriuose dirbantys asmenys arba asmenys, priklausomi nuo šių sektorių.
145 pakeitimas 43 straipsnio 5 dalis
5. Jei šiame straipsnyje nurodyta priemonė yra remiama taikant kitą Bendrijos paramos priemonę, valstybė narė rengdama savo programą aiškiai nurodo, ar ją remia Fondas, ar kita Bendrijos paramos priemonė.
5. Jei šiame straipsnyje nurodyta priemonė yra remiama taikant kitą Bendrijos paramos priemonę, valstybė narė rengdama savo programą aiškiai nurodo, ar ją remia Fondas ar kita Bendrijos paramos priemonė, ir įvertina, ar tam, kad būtų pasiekti Žaliojoje knygoje apie jūrininkystės strategiją numatyti tikslai, reikalinga sinergija su kitais fondais, pvz., EKPF.
146 pakeitimas 43 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a. Finansinė parama turi būti susijusi su investicijomis, skirtomis laivuose pagerinti saugumą, darbo sąlygas, higieną ir produktų kokybę, ir su investicijomis, skirtomis pagerinti žvejybos atranką.
147 pakeitimas 44 straipsnio pavadinimas
Įsitraukimas į pakrantės žvejybos rajonų tvarų vystymą
Įsitraukimas į žvejybos ir akvakultūros rajonų tvarų vystymą
148 pakeitimas 44 straipsnio 1 dalis
1. Pakrantėsžvejybos rajonų tvaraus vystymo rėmimo veiksmus konkrečioje teritorijoje vykdo tam tikslui sukurta vietinė viešųjų arba privačių partnerių grupė (toliau – pakrantės veiksmų grupė (PVG)). Kiekviena PVG, sukurta pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, skaidriai atrenkama paskelbus viešą konkursą.
1. Žvejybosir akvakultūros rajonų tvaraus vystymo rėmimo veiksmus konkrečioje teritorijoje vykdo vietinės viešosios arba pusiau viešosios įstaigos arba tam tikslui sukurta vietinė viešųjų arba privačių partnerių grupė (toliau – pakrantės veiksmų grupė (PVG)). Kiekviena PVG, sukurta pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, skaidriai atrenkama paskelbus viešą konkursą.
149 pakeitimas 44 straipsnio 2 dalis
2. Privatus sektorius atsako už PVG iniciatyva vykdomą veiklą, ne mažiau kaip už du trečdalius projektų.
išbraukta
150 pakeitimas 45 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos g a punktas (naujas)
ga) socialiniai ir ekonominiai tyrimai, skirti išteklių atnaujinimo priemonių drastiškam poveikiui ištirti ir tiesiogiai susiję su programos įgyvendinimu.
151 pakeitimas 54 straipsnio 4 dalies a punktas
a) PVM;
a) bet kokiu būdu grąžintinas PVM;
152 pakeitimas 56 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas)
ia) veiksmingos grąžinimo procedūros.
153 pakeitimas 58 straipsnio 1 dalies j a punktas (naujas)
ja) užtikrina Bendrijos lėšų, kurios, kaip nustatyta, dėl padarytų pažeidimų buvo išmokėtos neteisėtai, sugrąžinimą, o atitinkamais atvejais – ir palūkanų išieškojimą, grąžintinų sumų apskaitos tvarkymą ir grąžintų sumų grąžinimą Komisijai, kai įmanoma, atimant iš kitos išlaidų ataskaitos.
154 pakeitimas 59 straipsnio 6 punktas
6.Bendrijos lėšų, kurios, kaip nustatyta, dėl padarytų pažeidimų buvo išmokėtos neteisėtai, sugrąžinimą, o atitinkamais atvejais – ir palūkanų išskaičiavimą, grąžintinų sumų apskaitos tvarkymą ir grąžintų sumų grąžinimą Komisijai, kai įmanoma, atimant iš kitos išlaidų ataskaitos.
išbrauktas
155 pakeitimas 65 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a. Metinės ataskaitos ir galutinė ataskaita skelbiamos viešai.
156 pakeitimas 74 straipsnis
Tarpinės ir likučio išmokos apskaičiuojamos kiekvieno prioriteto viešosioms išlaidoms, šiamprioritetui patvirtintoms remiantis už patvirtinimą atsakingos institucijos patvirtinta išlaidų ataskaita, taikant bendro finansavimo koeficientą.
Tarpinės ir likučio išmokos apskaičiuojamos kiekvieno prioriteto viešosioms išlaidoms, šiai priemonei patvirtintoms remiantis už patvirtinimą atsakingos institucijos patvirtinta išlaidų ataskaita, taikant bendro finansavimo koeficientą; kitais atvejais kompensuojama atsižvelgiant į faktiškai patirtas ir atsakingos institucijos patvirtintas išlaidas.
157 pakeitimas 95 straipsnio 5 dalis
5. Kai sumos turi būti grąžintos po šio straipsnio 1 dalyje minėto atšaukimo, kompetentinga tarnyba arba įstaiga pradeda sugrąžinimo procedūras ir apie tai praneša sertifikavimo bei valdymo institucijai. Apie grąžinimą pranešama ir už jį atsiskaitoma.
5. Kai sumos turi būti grąžintos po šio straipsnio 1 dalyje minėto atšaukimo, valdymo institucija nedelsdama pradeda sugrąžinimo procedūras ir apie tai praneša sertifikavimo bei valdymo institucijai. Apie grąžinimą pranešama ir už jį atsiskaitoma Bendrijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
158 pakeitimas II priedo 2 grupė
Pakrantėsžvejybos rajonų tvaraus vystymo priemonės (43 straipsnis): investicijos į žvejybos laivus (27 straipsnis); investicijos į akvakultūrą (30 straipsnis); investicijos į žvejybos produktų perdirbimą ir prekybą (34 straipsnis); skatinimas kurti naujas rinkas ir jų plėtra (39 straipsnis).
Žvejybos ir akvakultūros rajonų tvaraus vystymo priemonės (43 straipsnis): investicijos į žvejybos laivus (27 straipsnis); investicijos į akvakultūrą (30 straipsnis); investicijos į žvejybos produktų perdirbimą ir prekybą jais (34 straipsnis); skatinimas kurti naujas rinkas ir jų plėtra (39 straipsnis); bendri veiksmai (36 straipsnis); konstravimas (33 straipsnis); žvejybos uostų įranga (38 straipsnis); žvejybos laivų modifikavimas arba pakeitimas (41 straipsnis).
159 pakeitimas II priedo 3 grupės įžanginė dalis
• Remiantis 23 straipsnio a punktopirmoje įtraukoje numatytais žvejybos pastangos koregavimo planais:
• Remiantis 23 straipsnio a punkte numatytais žvejybos pastangos koregavimo planais:
160 pakeitimas II priedo 3 grupės 3 a įtrauka (nauja)
- lyčių lygybė (41a straipsnis)
161 pakeitimas II priedo 3 grupės baigiamoji dalis
• 27a straipsnio3 ir 4 dalyse numatytos mažos apimties pakrantės žvejybos priemonės.
• 27a straipsnyje numatytos mažos apimties pakrantės žvejybos priemonės.
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vyrų ir moterų lygių galimybių ir lygybės principo taikymo įdarbinimo ir profesinės veiklos srityje (KOM(2004)0279 – C6-0037/2004 – 2004/0084(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0279)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 141 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0037/2004),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0176/2005),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba pakeisti jį kitu tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB dėl vyrų ir moterų lygių galimybių ir vienodo požiūrio principo užimtumo ir profesinės veiklos srityje įgyvendinimo (nauja redakcija)
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),
kadangi:
1) 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų(5) atžvilgiu bei 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/378/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinio draudimo sistemose(6) buvo iš esmės pakeistos. 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvoje 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo(7) ir 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvoje 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose(8) irgi yra nuostatų, kuriomis siekiama įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą. Kadangi vėl reikia padaryti šių direktyvų pakeitimus, siekiant aiškumo ir norint esamas pagrindines šios srities nuostatas bei tam tikrus patobulinimus, kylančius iš Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos, sudėti į vieną tekstą, direktyvos yra išdėstytos nauja redakcija.
(2)Vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, kurį Bendrija, remdamasi Sutarties 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi ir Teisingumo Teismo praktika, turi skatinti visoje savo veikloje. Pagal minėtas Sutarties nuostatas vyrų ir moterų lygybė traktuojama kaip Bendrijos "užduotis" ir "tikslas" ir Bendrijai nustatoma pozityvi pareiga skatinti ją visoje savo veikloje. Vienodas požiūris apima ir tuos, kurie keičia lytį.
3) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(9), yra svarbi priemonė, leidžianti atsižvelgti į duomenis įgyvendinant vienodo požiūrio principą.
(4) Sutarties 141 straipsnio 3 dalis yra konkreti teisinė specialus teisinis pagrindas priimti Bendrijos priemones, skirtas užtikrinti lygių galimybių bei vienodo požiūrio principo užimtumo ir profesinės veiklos srityje, įskaitant vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principą, taikymą.
(5) Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos 21 ir 23 straipsniai taip pat draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties ir įtvirtina teisę į vienodą požiūrį į vyrus ir moteris visose srityse, įskaitant užimtumą, darbą, užmokestį ir tinkamas vaiko priežiūros atostogas kaip individualią kiekvieno iš tėvų teisę.
(6) Siekiant nuoseklumo, būtina pateikti vieningą tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą.
(7)Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas pažeidžia vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą ir šioje direktyvoje reiškia lyčių diskriminaciją. Tokios diskriminacijos formos pasireiškia ne tik darbo vietoje, bet ir įsidarbinant, profesinio mokymo ir paaukštinimo metu. Todėl šios diskriminacijos formos turi būti uždraustos ir jų atžvilgiu teismai turėtų taikyti atgrasančias ir proporcingas sankcijas.
(8) Šiais atvejais darbdaviai ir asmenys, atsakingi už profesinį mokymą, turėtų būti skatinami imtis priemonių prieš visas lyčių diskriminacijos formas, įskaitant diskriminaciją etninėms mažumoms priklausančių moterų, kurios sudaro ypač pažeidžiamą grupę, atžvilgiu, o ypač imtis prevencinių priemonių, nukreiptų prieš priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą darbe, įsidarbinant, siekiant profesinio mokymo bei paaukštinimo pagal valstybės narės teisės aktus ir praktiką.
(9) Vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, įtvirtintas Sutarties 141 straipsnyje ir išplėtotas nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje, yra svarbus vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo aspektas bei esminė ir neatsiejama Bendrijos teisyno dalis diskriminacijos dėl lyties srityje. Todėl jam įgyvendinti turi būti nustatytos papildomos nuostatos.
(10)Remiantis Teisingumo Teismo nusistovėjusia praktika ir siekiant nustatyti, ar darbuotojai atlieka tokį patį arba vienodos vertės darbą, reikia nuspręsti, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tarp jų į darbo pobūdį ir mokymo bei darbo sąlygas, ar galima laikyti, kad tų darbuotojų padėtis darbe yra panaši.
(11)Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad tam tikromis sąlygomis vienodo darbo užmokesčio principas taikomas ne tik tuomet, kai vyrai ir moterys dirba tam pačiam darbdaviui.
(12)Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų spręsti vis dar aktualią skirtingų lyčių atlyginimų skirtumo problemą ir ryškų lyčių atskyrimą darbo rinkoje, patvirtindamos nuostatas dėl lankstaus darbo laiko, leidžiančias vyrams ir moterims sėkmingiau derinti įsipareigojimus šeimai ir darbui; tai turėtų apimti ir tinkamas nuostatas dėl motinystės (tėvystės) atostogų, kurias gali pasiimti bet kuris iš tėvų, ir prieinamos bei įperkamos vaikų priežiūros bei priklausomų asmenų priežiūros galimybes.
(13) Turėtų būti priimtos konkrečios priemonės, skirtos užtikrinti vienodo požiūrio profesinių socialinio draudimo sistemų srityje principo įgyvendinimą ir aiškiau apibrėžti jo taikymo sritį.
(14) Teisingumo Teismo sprendime, priimtame byloje C-262/88, Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group(10), pripažinta, kad visos profesinės pensijos formos yra užmokesčio dalis, kaip apibrėžta Sutarties 141 straipsnyje.
(15) Nors užmokesčio sąvoka pagal Sutarties 141 straipsnį neapima socialinio draudimo išmokų, dabar yra aiškiai nustatyta, kad valstybės tarnautojų pensijų sistema patenka į vienodo užmokesčio principo taikymo sritį, jei pagal sistemą mokamos išmokos yra mokamos darbuotojui dėl jo darbinių santykių su valstybės darbdaviu, nepaisant to, kad tokia sistema sudaro bendros įstatymų nustatytos socialinio draudimo sistemos dalį. Remiantis Teisingumo Teismo sprendimais byloje C-7/93: Bestuur van het Algemeen Burgerlijk Pensioenfonds prieš G. A. Beune(11) ir byloje C-351/00: Pirkko Niemi(12), ši sąlyga bus tenkinama, jei pensijų sistema bus susijusi su tam tikra darbuotojų kategorija, pagal ją mokamos išmokos tiesiogiai priklausys nuo tarnybos laikotarpio, o jų dydis bus apskaičiuojamas pagal valstybės tarnautojo paskutinį atlyginimą. Todėl, siekiant aiškumo, tikslinga numatyti konkrečią nuostatą.
(16) Teisingumo Teismas patvirtino, kad nors vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojų pagal nustatyto dydžio išmokų pensijų sistemą mokamoms įmokoms yra taikomas Sutarties 141 straipsnis, nevienodos darbdavių įmokos, kurios yra mokamos pagal finansuojamų nustatyto dydžio išmokų sistemas ir kurios priklauso nuo aktuarinių veiksnių, besiskiriančių pagal lytį, neturi būti vertinamos pagal tą pačią nuostatą.
(17)Nustatyto dydžio išmokų sistemose, finansuojamose iš sukaupto kapitalo, gaunamų sumų skirtumai leistini keletu atvejų – vienos reguliarių pensijos mokėjimų dalies pavertimo kapitalu, teisių į pensiją perdavimo, pensijos netekus maitintojo, išmokamos turinčiam teisę ją gauti asmeniui, kuris atsisako dalies metinių iš pensijos gaunamų pajamų, arba sutrumpintos pensijos, kai darbuotojas ryžtasi paankstintam išėjimui į pensiją, jei sumų skirtumas gali būti pateisinamas tuo, kad įgyvendinant sistemos finansavimą atsižvelgiant į lytį buvo taikomi skirtingi draudimo apskaičiavimo faktoriai.
(18)Valstybės narės užtikrina, kad tikslūs duomenys, svarbūs naudojant lytį kaip lemiamą aktuarinį veiksnį, būtų renkami, publikuojami ir reguliariai atnaujinami.
(19)Į visą informaciją, kurią pagal 33 straipsnį valstybės narės pateikia Komisijai, turėtų būti įtraukiami tikslūs duomenys, svarbūs naudojant lytį kaip lemiamą aktuarinį veiksnį, kurie renkami, publikuojami ir reguliariai atnaujinami.
(20) Nustatyta, kad socialinės išmokos pagal profesines socialinio draudimo sistemas nelaikomos atlyginimu, kai jos yra priskirtinos įdarbinimo laikotarpiui iki 1990 m. gegužės 17 d., išskyrus atvejus, kai jos mokamos darbuotojams arba jų teisių turėtojams, kurie iki tos dienos pateikia ieškinį arba pareiškia lygiavertį reikalavimą pagal taikomą nacionalinę teisę. Todėl reikia atitinkamai riboti vienodo požiūrio principo įgyvendinimą.
(21)Teisingumo Teismas nuosekliai tvirtino, kad Protokolas Nr. 17 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 141 straipsnio (1992 m.) neturi įtakos teisei dalyvauti profesinės pensijos sistemoje ir kad sprendimo, kurį Teisingumo Teismas priėmė byloje C-262/88 Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group, galiojimo laike apribojimas netaikomas teisei dalyvauti profesinės pensijos sistemoje; Teismas taip pat nusprendė, kad atskirų šalių taisyklėmis, reglamentuojančiomis ieškinių pareiškimo pagal nacionalinės teisės aktus terminu gali būti remiamasi prieš darbuotojus, kurie reikalauja pripažinti jų teisę dalyvauti profesinės pensijos sistemoje, tačiau tik tuo atveju, kai šios taisyklės yra ne mažiau palankios tokiems ieškiniams nei panašaus pobūdžio ieškiniams šalies lygmeniu ir nesukuria sąlygų, kuriomis Bendrijos teisės normomis suteikiamomis teisėmis negalima naudotis praktiškai; be to, Teismas pažymėjo, kad darbuotojui suteikiama galimybė reikalauti dalyvauti profesinių pensijų sistemoje atgaline data neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti įmokų už atitinkamą dalyvavimo laikotarpį.
(22) Siekiant taikyti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinės veiklos srityje principą, būtina užtikrinti vienodas įsidarbinimo ir įsidarbinimą lemiančio profesinio mokymo galimybes. Todėl visos šio principo išimtys turėtų būti ribojamos ta profesine veikla, kurioje dėl jos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji atliekama, būtina įdarbinti konkrečios lyties asmenį, jeigu tikslas, kurio siekiama, yra teisėtas ir atitinka proporcingumo principą.
(23)Ši direktyva nepažeidžia asociacijų laisvės, įskaitant teisę įkurti sąjungas su kitais asmenimis ir tapti jų nariu siekiant ginti savo interesus. Priemonės, atsižvelgiant į Sutarties 141 straipsnio 4 dalies nuostatas, gali apimti narystę ar veiklą organizacijų ar sąjungų, kurių pagrindinis tikslas yra skatinti praktikoje taikyti vyrų ir moterų lygybės principą.
(24)Diskriminacijos draudimas turi nepažeisti nuostatos toliau taikyti ar imtis priemonių, kuriomis neleidžiama sudaryti nepalankių sąlygų vienos lyties asmenų grupei ar joms kompensuoti. Tokios priemonės leidžia vienos lyties asmenims burtis į organizacijas, kurių pagrindinis tikslas – remti tų asmenų specialius poreikius bei vyrų ir moterų lygybę.
(25) Pagal sutarties 141 straipsnio 4 dalį, siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką vyrų ir moterų lygybę darbo santykiuose, vienodo požiūrio principas nė vienai valstybei narei nedraudžia toliau taikyti arba imtis konkrečių priemonių, suteikiančių specifinius privalumus tam, kad nepakankamai atstovaujamai lyčiai būtų lengviau puoselėti profesinę veiklą arba būtų užkirstas kelias patirti nuostolius dėl profesinės karjeros arba juos kompensuoti. Atsižvelgdamos į dabartinę padėtį ir Deklaraciją Nr. 28 prie Amsterdamo sutarties valstybės narės pirmiausia siekia pagerinti moterų padėtį darbe.
(26) Iš Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad nepalankus požiūris į moterį dėl jos nėštumo arba motinystės yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties. Todėl šis aspektas turėtų būti aiškiai įtrauktas į šią direktyvą.
(27) Teisingumo Teismas vienodo požiūrio principo atžvilgiu nuosekliai pripažindavo moters biologinės būsenos nėštumo ir motinystės laikotarpiu apsaugos bei motinystės apsaugos priemonių, kaip būdo iš esmės užtikrinti esminę lyčių lygybę, legitimumą. Todėl ši direktyva neprieštarauja 1992 m. spalio 19 d. Tarybos Direktyvai 92/85/EEB dėl priemonių, skatinančių užtikrinti geresnę nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių arba krūtimi maitinančių moterų saugą ir sveikatą darbe(13) ir 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvai 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC(14).
(28) Vardan aiškumo taip pat reikėtų numatyti specialias nuostatas, kurios apsaugotų moterų teisę į užimtumą motinystės atostogų metu ir ypač jų teisę sugrįžti į tą pačią arba lygiavertę poziciją be tokių atostogų sąlygotų apribojimų ir sąlygų bei teisę naudotis pagerėjusiomis darbo sąlygomis, kurios joms būtų buvę suteiktos nebuvimo darbe metu.
(29)Tarybos užimtumo ir socialinės politikos ministrų, posėdžiavusių Taryboje 2000 m. birželio 29 d., parengtoje rezoliucijoje dėl moterų ir vyrų dalyvavimo lygiomis teisėmis šeimoje ir darbe(15) valstybės narės buvo skatinamos nagrinėti atitinkamų savo teisės sistemų taikymo sritį, kad dirbantiems vyrams būtų suteikta asmeninė ir neperduodama teisė gauti tėvystės atostogas, išsaugant savo teises, susijusias su darbu. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad valstybės narės turi nutarti suteikti tokią teisę arba jos nesuteikti, taip pat nustatyti visas sąlygas, išskyrus atleidimą iš darbo ir sugrįžimą į jį, kurios nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai.
(30)Panašios sąlygos taikomos valstybėse narėse vyrams ir moterims suteikiamai asmeninei ir neperduodamai teisei gauti įvaikinimo atostogas, išsaugant savo teises, susijusias su darbu. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad valstybės narės turi nutarti suteikti tokią teisę arba jos nesuteikti, taip pat nustatyti visas sąlygas, išskyrus atleidimą iš darbo ir sugrįžimą į jį, kurios nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai.
(31) Siekiant veiksmingai įgyvendinti vienodo požiūrio principą, būtina, kad valstybės narės įdiegtų atitinkamas procedūras.
(32) Kad būtų veiksmingai įgyvendintas vienodo požiūrio principas, būtina numatyti atitinkamas teismines arba administracines procedūras, skirtas šioje direktyvoje numatytų įsipareigojimų vykdymui užtikrinti.
(33) Taisyklių dėl įrodinėjimo pareigos priėmimas vaidina reikšmingą vaidmenį užtikrinant lygybės principo veiksmingą vykdymą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikėtų numatyti sąlygą, užtikrinančią, jog prima facie diskriminacijos bylos atveju įrodinėjimo pareiga tektų atsakovui, išskyrus procesinių veiksmų, kuriuose faktus turi tirti teismas arba kita kompetentinga nacionalinė institucija, atvejus. Tačiau būtina paaiškinti, kad faktus, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, jog buvo tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, ir toliau turi įvertinti atitinkamos atskirų šalių institucijos pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką. Be to, valstybės narės bet kuriame procesinių veiksmų etape gali įvesti įrodymų taisykles, kurios yra palankesnės ieškovams.
(34) Siekiant dar labiau padidinti šioje direktyvoje numatytą apsaugą, asociacijoms, organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims turėtų būti suteikta teisė nukentėjusiojo vardu arba jį remiant, kaip tai nustato valstybės narės, dalyvauti procesiniuose veiksmuose, nepažeidžiant nacionalinių proceso taisyklių, reglamentuojančių atstovavimą ir gynybą teismuose.
(35) Atsižvelgiant į teisės į veiksmingą teisinę apsaugą esmę, turi būti atitinkamai užtikrinta darbuotojų apsauga, net jei santykiai, sukeliantys įtariamą vienodo požiūrio principo pažeidimą, baigiasi. Tokią pačią apsaugą turi turėti darbuotojas, kuris gina asmenį, saugomą šia direktyva, ar liudija jo vardu.
(36) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas aiškiai nustatė, kad jeigu nacionalinėje teisėje numatyta sankcija yra kompensacija, tik tada, kai visais nusižengimo atvejais nukentėjusysis gauna nuostolius atitinkančią kompensaciją, gali būti laikoma, kad vienodo požiūrio principas tikrai buvo įgyvendintas. Todėl neleidžiama iš anksto nustatyti bet kokią viršutinę tokios kompensacijos ribą, išskyrus atvejus, kai darbdavys gali įrodyti, kad vienintelė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl diskriminacijos, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, yra atsisakymas išnagrinėti jo prašymą priimti į darbą.
(37) Siekdamos pagerinti veiksmingą vienodo požiūrio principo įgyvendinimą, valstybės narės turėtų skatinti socialinių partnerių dialogą, o pagal nacionalinę praktiką – dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis.
(38) Valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taikomas už įsipareigojimų pagal šią direktyvą pažeidimus.
(39) Kadangi siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl to tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
(40)Siekiant geriau suvokti skirtingo požiūrio į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinės veiklos srityje priežastis, reikia plėtoti, analizuoti ir leisti tinkamai naudotis palyginamaisiais su lyčių ypatumais susijusiais duomenimis ir statistika.
(41)Vienodas požiūris į vyrus ir moteris darbo ir užimtumo klausimais negali apsiriboti vien teisėkūros priemonėmis. Vietoj to, Europos Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti kuo geresnį visuomenės suvokimą apie darbo užmokesčio diskriminaciją bei skatinti pakeisti visuomenės požiūrį į šį procesą įtraukiant, kiek įmanoma, visas suinteresuotas viešojo ir privataus sektoriaus šalis. Prie to gali reikšmingai prisidėti socialinių partnerių dialogas.
(42) Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra esminiai ankstesnių direktyvų pakeitimai. Pareiga perkelti iš esmės nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnių direktyvų.
(43) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų dėl 1 priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminų.
(44)Remiantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos(16) 34 punktu, valstybės narės yra skatinamos jų pačių ir Bendrijos interesais sudaryti savo lenteles, kurios kiek įmanoma atspindėtų direktyvų ir perkėlimo priemonių atitikmenys, ir skelbti jas viešai,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Tikslas
Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad būtų taikomas vyrų ir moterų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinės veiklos srityje principas.
Šiuo tikslu į ją yra įtraukiamos nuostatos, skirtos vienodo požiūrio principui įgyvendinti šiose srityse:
a)
galimybės įsidarbinti, įskaitant paaukštinimą, ir siekti profesinio mokymo;
b)
darbo sąlygų, įskaitant darbo užmokestį;
c)
profesinių socialinio draudimo sistemų.
Joje taip pat įtraukiamos nuostatos, skirtos užtikrinti, kad toks įgyvendinimas būtų veiksmingesnis nustačius tinkamas procedūras.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
1. Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:
a)
tiesioginė diskriminacija: kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui;
b)
netiesioginė diskriminacija: kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
c)
priekabiavimas: kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens lytimi, siekiama įžeisti arba įžeidžiamas žmogaus orumas ir siekiant sukurti arba sukuriant bauginančią, priešišką, menkinančią, žeminančią ar užgaulią aplinką;
d)
seksualinis priekabiavimas: kai bet kokios formos nepageidaujamą žodinį ar fizinį seksualinio pobūdžio elgesį lemia tikslas ar jo poveikis įžeisti žmogaus orumą, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar užgaulią aplinką;
e)
užmokestis: įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą;
f)
profesinės socialinio draudimo sistemos: sistemos, kurioms nėra taikoma Direktyva 79/7/EEB(17) ir kurių paskirtis – pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims, dirbantiems įmonėje ar įmonių grupėje, ekonominės veiklos srityje arba profesinės veiklos sektoriuje ar sektorių grupėje, mokėti išmokas, papildančias arba pakeičiančias įstatymais nustatytose socialinio draudimo sistemose numatytas išmokas, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimas tokiose sistemose yra privalomas, ar ne;
g)
paaukštinimas – pareigų paaukštinimas ar atsakomybės padidinimas, įskaitant sąlygas, kuriomis tai yra paskelbiama ir suteikiama.
2. Šioje direktyvoje diskriminacija apima:
a)
priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, taip pat mažiau palankias sąlygas, kai asmuo laiko tokį elgesį netinkamu arba paklūsta jam;
b)
nurodymą diskriminuoti asmenis dėl lyties;
c)
nepalankų požiūrį į moterį dėl nėštumo ar motinystės atostogų, kaip apibrėžta Direktyvoje 92/85/EEB;
d)
nepalankų požiūrį dėl lyties pakeitimo.
3 straipsnis
Taikymo sritis
1.Ši direktyva nepažeidžia nuostatų, susijusių su moterų apsauga, ypač dėl nėštumo ir motinystės.
2. Ši direktyva nepažeidžia Direktyvos 96/34/EB ir Direktyvos 92/85/EEB nuostatų.
4 straipsnis
Pozityvūs veiksmai
Siekdamos praktikoje užtikrinti visišką vyrų ir moterų lygybę darbe valstybės narės toliau taiko arba patvirtina priemones pagal sutarties 141 straipsnio 4 dalį, pavyzdžiui, priemones, skatinančias prieinamą vaikų ar kitų priklausomų asmenų priežiūrą, taip pat priemones dėl galimybių įsidarbinti bei siekti profesinio mokymo, paaukštinimo ir darbo sąlygų.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
Specialiosios nuostatos
1 skyrius
Vienodo darbo užmokesčio principas
5 straipsnis
Diskriminacijos draudimas
Panaikinama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties atlyginant už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą visų atlyginimo aspektų ir sąlygų atžvilgiu.
Tais atvejais, kai nustatant darbo užmokestį naudojama pareigybių klasifikacijos sistema, ši sistema grindžiama vyrams ir moterims vienodais kriterijais ir parengiama taip, kad ją taikant nebūtų diskriminuojama dėl lyties.
2 skyrius
Vienodo požiūrio principas profesinėse socialinio draudimo sistemose
6 straipsnis
Diskriminacijos draudimas
Nepažeidžiant 5 straipsnio, neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties profesinėse socialinio draudimo sistemose, ypač dėl:
a)
socialinio draudimo sistemų aprėpties ir sąlygų, kuriomis įgyjama teisė jomis naudotis;
b)
pareigos mokėti įmokas ir įmokų dydžio apskaičiavimo;
c)
išmokų apskaičiavimo, įskaitant papildomas išmokas sutuoktiniams ir išlaikomiems asmenims, taip pat sąlygų, kurios reguliuoja teisės į išmokas trukmę ir išsaugojimą.
7 straipsnis
Šis skyrius taikomas darbingiems gyventojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, asmenis, nutraukusius savo darbinę veiklą dėl ligos, motinystės, nelaimingo atsitikimo ar ne dėl jo kaltės atsiradusio nedarbo, taip pat ieškantiems darbo asmenims bei į pensiją išėjusiems ar neįgaliems darbuotojams bei jų vardu veikiantiems asmenims, pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką.
8 straipsnis
Dalykinė taikymo sritis
1. Šis skyrius taikomas:
a)
profesinėms sistemoms, kurios suteikia apsaugą šiais atvejais:
i)
ligos,
ii)
invalidumo,
iii)
senatvės, įskaitant ankstyvą išėjimą į pensiją,
iv)
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų,
v)
nedarbo;
b)
profesinėms sistemoms, kurios numato kitas socialines išmokas, mokamas grynaisiais arba natūra, ypač maitintojo netekimo išmokas ir šeimos pašalpas, jeigu šios išmokos sudaro atlygį, kurį darbdavys moka darbuotojui pastarajam įsidarbinus.
2. Šis skyrius taikomas ir pensijų sistemoms, skirtoms atskirai darbuotojų kategorijai, pvz., valstybės tarnautojams, jei išmokos pagal šią sistemą mokamos dėl darbo santykių su darbdaviu viešajame sektoriuje.
9 straipsnis
Dalykinei taikymo sričiai nepriklausančios sritys
1. Šis skyrius netaikomas:
a)
savarankiškai dirbančių asmenų individualioms darbo sutartims;
b)
savarankiškai dirbantiems asmenims taikomoms sistemoms, turinčioms tik vieną dalyvį;
c)
pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų draudimo sutartims, kuriose darbdavys nėra šalis;
d)
neprivalomoms profesinių sistemų nuostatoms, taikomoms atskiriems dalyviams, siekiant jiems užtikrinti:
i)
papildomas išmokas arba
ii)
galimybę pasirinkti datą, kuomet bus pradėtos mokėti įprastinės išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, arba galimybę pasirinkti iš keleto išmokų;
e)
profesinėms sistemoms, jeigu išmokos yra finansuojamos iš darbuotojų savanoriškai mokamų įmokų.
2. Šis skyrius nekliudo darbdaviams skirti priedą prie pensijos asmenims, kurie jau sulaukė pensinio amžiaus, suteikiančio teisę gauti pensiją pagal profesinę sistemą, tačiau dar nesulaukė pensinio amžiaus, suteikiančio teisę gauti valstybinę senatvės pensiją. Šiuo priedu siekiama sulyginti arba beveik sulyginti bendrą šiems asmenims mokamų išmokų sumą su suma, analogiškoje situacijoje išmokama priešingos lyties asmenims, kurie jau sulaukė valstybinei pensijai gauti įstatymais nustatyto pensinio amžiaus, mokant priedą tol, kol jį gaunantys asmenys sulauks valstybinei senatvės pensijai gauti nustatyto pensinio amžiaus.
10 straipsnis
Diskriminacijos dėl lyties pavyzdžiai
1. Nuostatos, prieštaraujančios vienodo požiūrio principui, tiesiogiai arba netiesiogiai, apima tas nuostatas dėl lyties, kurios skirtos:
a)
nustatyti asmenis, galinčius dalyvauti profesinėje socialinio draudimo sistemoje;
b)
nustatyti privalomą arba neprivalomą dalyvavimą profesinėje socialinio draudimo sistemoje;
c)
nustatyti skirtingas taisykles dėl profesinės socialinio draudimo sistemos narių amžiaus, minimalios įsidarbinimo trukmės arba narystės, suteikiančios teisę į pagal sistemą mokamas išmokas;
d)
nustatyti skirtingas taisykles, išskyrus h ir j punktuose nurodytus atvejus, kompensuoti įmokas, jeigu darbuotojas iš sistemos pasitraukia neįvykdęs sąlygų, garantuojančių jam atidėtąją teisę į ilgalaikes išmokas;
e)
nustatyti skirtingas išmokų skyrimo, jų apribojimo vienos arba kitos lyties darbuotojams sąlygas;
f)
nustatyti skirtingus pensinius amžius;
g)
sustabdyti teisių išsaugojimą arba įgijimą gimdymo atostogų arba atostogų dėl šeimyninių priežasčių laikotarpiu, jeigu atostogas suteikia įstatymai arba susitarimai, ir išmokas moka darbdavys;
h)
nustatyti skirtingus išmokų dydžius, nebent būtina atsižvelgti į aktuarinio skaičiavimo veiksnius, kurie priklausomai nuo lyties skiriasi nustatyto dydžio įmokų sistemoje; finansuojamose nustatyto dydžio sistemose tam tikri elementai gali skirtis, kai skirtingas sumas lemia nuo lyties priklausančių aktuarinio skaičiavimo veiksnių taikymas tuo metu, kai įgyvendinamas sistemos finansavimas;
i)
nustatyti skirtingus darbuotojų įmokų dydžius;
j)
nustatyti skirtingus darbdavių įmokų dydžius, išskyrus:
i)
nustatyto dydžio įmokų sistemų atveju, kai siekiama suvienodinti arba beveik suvienodinti galutinių išmokų sumą abiejų lyčių atstovams;
ii)
finansuojamų nustatyto dydžio išmokų sistemų atveju, kai darbdavių įmokos yra skirtos lėšų, reikalingų nustatyto dydžio išmokų sąnaudoms padengti, pakankamumui užtikrinti;
k)
nustatyti skirtingus standartus arba standartus, taikomus tik vienos lyties darbuotojams, išskyrus h ir j punktuose numatytus atvejus, susijusius su teisės į atidėtąją išmoką išsaugojimu ar šios teisės išlaikymu darbuotojui pasitraukiant iš sistemos.
2. Jeigu išmokos, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos, skiriamos profesinės socialinio draudimo sistemos valdymo institucijų nuožiūra, pastarosios atsižvelgia į vienodo požiūrio principą.
11 straipsnis
Savarankiškai dirbantys asmenys – peržiūrėjimo sąlyga
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad savarankiškai dirbantiems asmenims taikomos profesinės sistemos nuostatos, prieštaraujančios vienodo požiūrio principui, būtų pataisytos ir įsigaliotų vėliausiai nuo 1993 m. sausio 1 d. arba, po tos datos įstojusių valstybių narių atveju, – nuo Direktyvos 86/378/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 96/97/EB, taikymo jų teritorijoje datos.
2. Iki tol, kol bus peržiūrėta sistema, šis skyrius netrukdo taikyti per tą laikotarpį galiojančias sistemos nuostatas teisėms ir įsipareigojimams, susijusiems su savarankiškai dirbančių darbuotojų narystės profesinėje socialinio draudimo sistemoje laikotarpiais.
12 straipsnis
Savarankiškai dirbantys asmenys – atidėjimo sąlyga
Valstybės narės gali atidėti privalomą vienodo požiūrio principo taikymą savarankiškai dirbantiems asmenims taikomoms sistemoms šiais atvejais:
a)
nustatant pensinį amžių senatvės arba ištarnauto laiko pensijoms gauti ir galimus padarinius kitoms išmokoms:
i)
tol, kol tokia lygybė nebus pasiekta įstatymais nustatytose socialinio draudimo sistemose;
ii)
arba vėliausiai tol, kol tokią lygybę pasiekti įpareigos direktyvos nuostatos;
b)
maitintojo netekimo pensijoms tol, kol vienodo požiūrio principą dėl to įstatymais nustatytose socialinio draudimo sistemose nenustatys Bendrijos teisė;
c)
taikant 10 straipsnio 1 dalies i punktą dėl aktuarinio skaičiavimo veiksnių naudojimo iki 1999 m. sausio 1 d. arba po tos datos įstojusių valstybių narių atveju – iki Direktyvos 86/378/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 96/97/EB, taikymo jų teritorijoje datos.
13 straipsnis
Taikymas atgaline data
1. Bet kuri šį skyrių įgyvendinanti priemonė dėl pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų apima visas pagal profesines socialinio draudimo sistemas mokamas išmokas, priklausančias už darbo stažą, įgytą po 1990 m. gegužės 17 d., ir taikomas atgaline data, nepažeidžiant darbuotojų ar jų teisių atstovų, iki tos datos pradėjusių teismo procesą ar iškėlusių lygiavertį ieškinį pagal nacionalinius teisės aktus, teisių. Tokiu atveju įgyvendinimo priemonės taikomos atgaline data iki 1976 m. balandžio 8 d. ir apima visas išmokas, priklausančias už darbo stažą, įgytą po tos datos. Valstybėms narėms, įstojusioms į Bendriją po 1976 m. balandžio 8 d. ir iki 1990 m. gegužės 17 d., ši data pakeičiama data, kuomet jų teritorijoje buvo pradėtas taikyti Sutarties 141 straipsnis.
2. 1 dalies antras sakinys nekliudo taikyti nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių ieškinių iškėlimo pagal nacionalinę teisę senaties terminus, darbuotojams ar jų teisių atstovams, iki 1990 m. gegužės 17 d. pradėjusiems teismo procesą ar iškėlusiems lygiavertį ieškinį pagal nacionalinės teisės aktus, jeigu jos yra ne mažiau palankios tokiems ieškiniams nei panašaus pobūdžio šalies vidaus ieškiniams ir nesukuria sąlygų, kuriomis Bendrijos teisės aktų negalima naudoti praktiškai.
3. Valstybėms narėms, kurios į Bendriją įstojo po 1990 m. gegužės 17 d., ir 1994 m. sausio 1 d. buvo Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalys, šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta 1990 m. gegužės 17 d. data pakeičiama 1994 m. sausio 1 d. data.
4. Valstybėms narėms, kurios į Bendriją įstojo po 1990 m. gegužės 17 d., 1 ir 2 dalyse nurodyta 1990 m. gegužės 17 d. data pakeičiama data, kuomet jų teritorijoje buvo pradėtas taikyti Sutarties 141 straipsnis.
14 straipsnis
Lankstus pensinis amžius
Jeigu vyrai ir moterys tomis pačiomis sąlygomis gali reikalauti lankstaus pensinio amžiaus, tai nelaikoma neatitikimu šiam skyriui.
3 skyrius
Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas įsidarbinimo, profesinio mokymo, paaukštinimo ir darbo sąlygų srityse
15 straipsnis
Diskriminacijos draudimas
1. Nei viešajame, nei privačiame sektoriuose, įskaitant viešąsias įstaigas, negali būti nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos dėl lyties šiais aspektais:
a)
darbo, savarankiško darbo arba užimtumo prieinamumo sąlygos, įskaitant atrankos kriterijus, kvalifikacijų įvertinimą, įdarbinimo sąlygas ir paskyrimą į pareigas bet kuriame lygmenyje, nesvarbu kurioje veiklos srityje ir visuose profesinės karjeros etapuose, įskaitant paaukštinimą;
b)
galimybė gauti visų rūšių ir visų lygių profesinį orientavimą, profesinį mokymą, aukštesnio lygio profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, įskaitant praktinę darbo patirtį;
c)
įdarbinimo ir darbo sąlygos, įskaitant atleidimą iš darbo ir darbo užmokestį, kaip nustatyta šioje direktyvoje ir Sutarties 141 straipsnyje;
d)
narystė ir dalyvavimas darbuotojų ar darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose, kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų teikiamą naudą.
2. Įsidarbinimo galimybių atžvilgiu, įskaitant įsidarbinimą lemiantį profesinį mokymą, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl lytims būdingų savybių nelaikomas diskriminacija, jei dėl konkrečios profesinės veiklos pobūdžio arba dėl tokios veiklos sąlygų tokia savybė yra tikras lemiamas profesinis reikalavimas, jeigu šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas.
16 straipsnis
Motinystės atostogos
1. Mažiau palankios darbo sąlygos dėl nėštumo arba gimdymo atostogų yra diskriminacija, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.
2. Moteris, išėjusi gimdymo atostogų, turi teisę, pasibaigus gimdymo atostogoms, grįžti į savo darbą ar lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios negali būti mažiau palankios jai, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias ji būtų turėjusi teisę, kol nedirbo.
17 straipsnis
Tėvystės ir įvaikinimo atostogos
Ši direktyva taip pat nepažeidžia valstybių narių teisės pripažinti aiškių teisių gauti tėvystės ir (arba) įvaikinimo atostogas. Tos valstybės narės, kurios pripažįsta tokias teises, imasi priemonių, būtinų apsaugoti dirbančius vyrus ir moteris nuo atleidimo iš darbo dėl to, kad naudojasi tomis teisėmis, ir užtikrina, kad, pasibaigus tokioms atostogoms, jie turėtų teisę grįžti į savo darbą arba lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios būtų ne mažiau palankios jiems, ir pasinaudoti visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias jie būtų turėję teisę, kol nedirbo.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
HORIZONTALIOSIOS NUOSTATOS
1 skyrius
Teisių gynimo priemonės ir vykdymo užtikrinimas
1 skirsnis
Teisių gynimo priemonės
18 straipsnis
Teisių gynimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad teisminės ir (arba) administracinės procedūros, skirtos įsipareigojimams pagal šią direktyvą vykdyti, įskaitant, kai, tų valstybių narių nuomone, tai tinka, taikinimo, tarpininkavimo ir arbitražo procedūras, būtų prieinamos visiems asmenims, manantiems, kad jie nukentėjo, nes jiems nebuvo taikomas vienodų sąlygų taikymo principas, net pasibaigus tariamiems diskriminaciniams santykiams.
2. Valstybės narės užtikrina, kad asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie pagal jų nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus yra teisėtai suinteresuoti, kad būtų užtikrintas šios direktyvos nuostatų laikymasis, nukentėjusiojo vardu arba jį remdami, gavę jo sutikimą, gali dalyvauti visose teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose šioje direktyvoje numatytiems įsipareigojimams įgyvendinti.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nepažeidžia nacionalinių taisyklių, kuriomis nustatomi terminai, per kuriuos turi būti iškeltos bylos dėl vienodo požiūrio principo.
19 straipsnis
Kompensavimas ir žalos atlyginimas
Savo nacionalinėse teisės sistemose valstybės narės numato priemones, užtikrinančias esant šios direktyvos reikalavimų pažeidimams realias ir veiksmingas teisių gynimo priemones, pavyzdžiui, kompensaciją arba nuostolių atlyginimą, jeigu jos nutaria atlyginti nuostolius ir žalą asmeniui, nukentėjusiam nuo diskriminacijos dėl lyties, šios priemonės turi atgrasantį poveikį ir yra proporcingos padarytai žalai. Tokioms teisų gynimo priemonėms negalima nustatyti didžiausios viršutinės ribos, išskyrus atvejus, kai darbdavys gali įrodyti, kad vienintelė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl diskriminacijos, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, yra atsisakymas išnagrinėti jo prašymą priimti į darbą.
2 skirsnis
Įrodymo pareiga
20 straipsnis
Įrodinėjimo pareiga
1. Valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas numatytas priemones, kurios yra būtinos užtikrinti, kad tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, pats atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas.
2. Šio straipsnio 1 dalis netrukdo valstybėms narėms nustatyti ieškovams palankesnes įrodymų taisykles.
3. Valstybėms narėms šio straipsnio 1 dalies nebūtina taikyti procesiniams veiksmams, kai bylos faktines aplinkybes turi ištirti teismas ar kompetentinga institucija.
21 straipsnis
Taikymas
1. 20 straipsnis taip pat taikomas:
a)
atvejams, kuriems taikomas Sutarties 141 straipsnis ir, kiek tai susiję su diskriminacija dėl lyties, – Direktyvos 92/85/EEB ir 96/34/EB;
b)
bet kuriam civiliniam ar administraciniam procesui, susijusiam su viešuoju ar privačiu sektoriumi, kuris numato teisių gynimą pagal nacionalinę teisę a punkte minimomis priemonėmis, išskyrus nacionalinės teisės aktuose numatytas neteismines savanoriško pobūdžio procedūras.
2. Šis skyrius netaikomas baudžiamajam procesui, nebent valstybės narės numato kitaip.
2 skyrius
Už vienodo požiūrio skatinimą atsakingos institucijos – socialinis dialogas
22 straipsnis
Lygybės institucijos
1. Valstybės narės paskiria instituciją ar institucijas bei parengia atitinkamą tvarką, kad būtų skatinamas, tiriamas, prižiūrimas ir remiamas vienodas požiūris į visus asmenis, nediskriminuojant dėl lyties. Šios institucijos gali priklausyti agentūroms, įpareigotoms rūpintis žmogaus teisių arba asmenų teisių apsauga nacionaliniu lygiu.
2. Valstybės narės užtikrina, kad šios institucijos būtų įgaliotos:
a)
nepažeidžiant nukentėjusiųjų ir 18 straipsnio 2 dalyje minėtų asociacijų, organizacijų ar kitų juridinių asmenų teisių, teikti nepriklausomą pagalbą nukentėjusiesiems nuo diskriminacijos teikiant skundus dėl diskriminacijos;
b)
atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos;
c)
skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas visais su tokia diskriminacija susijusiais klausimais;
d)
keistis duomenimis ir praktine patirtimi su atitinkamomis Europos institucijomis, tokiomis kaip Europos lyčių lygybės institutas.
23 straipsnis
Socialinis dialogas
1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo tradicijas ir praktiką, imasi tinkamų priemonių plėsti socialinių partnerių dialogą, kuriuo siekiama skatinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, taikant tokias priemones kaip praktikos darbo vietoje, profesinio mokymo metu, įdarbinant ir paaukštinant stebėsena, kolektyvinių susitarimų stebėsena, elgesio kodeksai, tyrimai, pagrįsti lytims būdingų duomenų raida ir analize, ar pasikeitimai pažangia praktika ir patirtimi.
2. Jei tai atitinka nacionalines tradicijas ir praktiką, valstybės narės, nedarydamos žalos jų autonomijai, užtikrina, kad socialiniai partneriai skatintų vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, lanksčias darbo sąlygas, siekdamos, kad būtų lengviau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir tinkamu lygiu sudaryti sutartis, kuriose būtų numatytos antidiskriminacinės taisyklės srityse, kurios nurodytos 1 straipsnyje ir kurios patenka į kolektyvinės sutarties sudarymo derybų sferą. Šios sutartys turi gerbti šios direktyvos nuostatas ir atitinkamas nacionalines įgyvendinančias priemones.
3. Valstybės narės, vadovaudamosi savo teisės aktais, kolektyviniais susitarimais ar praktika, užtikrina, kad darbdaviai planingai ir sistemingai propaguotų vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą profesinio mokymo metu, įdarbinant, paaukštinant ir gerinant darbo sąlygas. Valstybės narės taip pat rengia informavimo kampanijas darbdaviams ir visuomenei klausimais, susijusias su lygiomis galimybėmis darbo ir užimtumo srityje.
4. Šiuo tikslu reikalaujama, kad darbdaviai reguliariais priimtinais intervalais teiktų tinkamą informaciją darbuotojams ir (arba) jų atstovams apie vienodą požiūrį į vyrus ir moteris įmonėje.
Tokia informacija apima pranešimą apie vyrų ir moterų skyrimą į įvairias pareigas bei moterų ir vyrų pareigų klasifikacijos, jų atlyginimų bei atlyginimų diferenciacijos apžvalgą ir galimas priemones, skirtas pagerinti situaciją bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais.
24 straipsnis
Dialogas su nevyriausybinėmis organizacijomis
Valstybės narės skatina dialogą su atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką yra teisėtai suinteresuotos remti kovą su diskriminacija dėl lyties skatinant laikytis vienodo požiūrio principo.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
ĮGYVENDINIMAS
25 straipsnis
Įstatymų atitikimas
Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad:
a)
būtų panaikinti visi įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo požiūrio principui;
b)
individualiose ar kolektyvinėse visos ar ne visos darbo dienos sutartyse ar kolektyviniuose susitarimuose, darbo užmokesčio skalėse, darbo užmokesčio susitarimuose, pareigybių pavadinimuose, įmonių darbuotojų statutuose, įmonių vidaus taisyklėse arba nepriklausomų profesijų ir darbuotojų bei darbdavių organizacijų taisyklėse, privačiose darbo sutartyse ir kituose susitarimuose įrašytos nuostatos, kurios prieštarauja vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principui, skelbiamos negaliojančiomis arba yra pakeičiamos;
c)
kad nebūtų galima administracinėmis priemonėmis patvirtinti arba išplėsti profesinės ir socialinio draudimo sistemų, į kurias įtrauktos pirmiau nurodytos nuostatos.
26 straipsnis
Persekiojimas
Valstybės narės savo nacionalinėse teisinėse sistemose numato priemones, kurių reikia apsaugant darbuotojus, įskaitant darbuotojų atstovus, numatytus nacionalinės teisės aktuose ir (arba) veikiančius pagal nusistovėjusią tvarką, nuo atleidimo iš darbo ar kitokio darbdavio netinkamo elgesio, kai darbdavys reaguoja į skundą, pateiktą įmonėje, arba į kokią nors teisinę procedūrą, skirtą vienodo požiūrio principui užtikrinti.
27 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų taikymui užtikrinti. Sankcijos, kurios gali apimti kompensacijos išmoką nukentėjusiajam, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias nuostatas ne vėliau kaip iki 35 straipsnyje nurodytos datos, ir nedelsdamos praneša jai apie vėlesnius tokių nuostatų pakeitimus.
28 straipsnis
Diskriminacijos prevencija
Valstybės narės, vadovaudamosi savo teisės aktais, kolektyviniais susitarimais ar praktika, užtikrina, kad darbdaviai imtųsi visų veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią visoms diskriminacijos dėl lyties formoms, ypač priekabiavimui ir seksualiniam priekabiavimui darbo vietoje, įdarbinant, profesinio mokymo metu, paaukštinant bei darbo sąlygų požiūriu.
29 straipsnis
Minimalūs reikalavimai
1. Valstybės narės gali priimti naujas arba toliau taikyti esamas nuostatas, palankesnes vienodo požiūrio į vyrus bei moteris principo apsaugai, negu numatyta šioje direktyvoje.
2. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nėra pakankamas pagrindas sumažinti bendrą darbuotojų apsaugos lygį tose srityse, kurioms ji taikoma, ir nepažeidžia valstybių narių teisės atsižvelgti į padėties pasikeitimą ir priimti įstatymus bei kitus teisės aktus, kurie skiriasi nuo įstatymų, galiojusių pranešimo apie šią direktyvą dieną, jei jie atitinka šios direktyvos nuostatas.
2.Direktyva 96/34/EB peržiūrima jos pakankamumo ir veiksmingumo aspektais kartu su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Peržiūrint didžiausias dėmesys skiriamas moterų ir vyrų, kurie susiduria su sunkumais siekdami suderinti šeimyninius ir darbo įsipareigojimus, padėčiai pagerinti.
31 straipsnis
Lyčių aspekto integravimas
Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos įstatymus ir kitus teisės aktus, politiką ir veiklos rūšis šioje direktyvoje nurodytose srityse, skiria ypatingą dėmesį moterų ir vyrų lygybės tikslui.
32 straipsnis
Informavimas
Valstybės narės užtikrina, kad visi suinteresuoti asmenys būtų visais įmanomais būdais, pavyzdžiui, darbo vietoje, įsidarbinant, siekiant profesinio mokymo bei paaukštinimo, supažindinti su priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą bei pagal jau galiojančias nuostatas.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33 straipsnis
Pranešimai
1. Valstybės narės ... (18) pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją, kad ji galėtų paruošti pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos taikymą.
2. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės kas ketverius metus pateikia Komisijai visų priemonių, priimtų pagal Sutarties 141 straipsnio 4 dalį, tekstus, taip pat šių priemonių ir jų įgyvendinimo ataskaitas. Remdamasi šia informacija, Komisija kas ketverius metus patvirtins ir paskelbs ataskaitą, kurioje bus pateiktas visų priemonių lyginamasis vertinimas, atsižvelgiant į Deklaraciją Nr. 28, pridėtą prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto.
3.Valstybės narės įvertina 15 straipsnio 2 dalyje numatytas profesines veiklas ir sprendžia, ar yra pagrindas išlaikyti su tuo susijusį išskyrimą. Apie šio vertinimo rezultatus kas ketveri metai jos informuoja Komisiją. Tokios informacijos pagrindu Komisija kas ketveri metai rengia pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai.
34 straipsnis
Veikimo patikrinimas
Iki ... (19)* Komisija patikrina, kaip veikia ši direktyva, ir pasiūlo pakeitimų, kurie jai atrodo reikalingi.
35 straipsnis
Įgyvendinimas
Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki ... (20), įgyvendina šią direktyvą, arba užtikrina, kad iki tos dienos darbdaviai ir darbuotojai įvestų reikiamas nuostatas susitarimo būdu. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad galėtų užtikrinti šioje direktyvoje numatytus rezultatus. Jos nedelsdamos perduoda šių nuostatų tekstus Komisijai.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Be to, jos paskelbia, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytos direktyvos, panaikintos šia direktyva, turi būti suprantamos kaip nuorodos į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir jos redakciją nustato valstybės narės.
Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę apsiriboja nuostatomis, kurios yra esminiai ankstesnių direktyvų pakeitimai. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnių direktyvų.
Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus kartu su lentele, kurioje atsispindėtų šios direktyvos ir priimtų nacionalinių nuostatų atitikmenys.
36 straipsnis
Panaikinimas
1. Direktyvos 75/117/EEB, 76/207/EEB, 86/378/EEB ir 97/80/EB su pakeitimais, padarytais 1 priedo A dalyje nurodytomis direktyvomis, yra panaikinamos nuo šios direktyvos 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl 1 priedo B dalyje nustatytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų ir taikymo datų.
2. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir suprantamos pagal 2 priede pateiktą koreliacijos lentelę.
37 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja [dvidešimtą] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
38 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
1 PRIEDAS
A dalis
Panaikinamos direktyvos kartu su vėlesniais jų pakeitimais
(pagal 36 straipsnio 1 dalį)
Tarybos direktyva 75/117/EEB
OL L 45, 1975 2 19
Tarybos direktyva 76/207/EEB
OL L 39, 1976 2 14
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB
OL L 269, 2002 10 5
Tarybos direktyva 86/378/EEB
OL L 225, 1986 8 12
Direktyva 96/97/EB
OL L 46, 1997 2 17
Tarybos direktyva 97/80/EB
OL L 14, 1998 1 20
Direktyva 98/52/EB
OL L 205, 1998 7 22
B dalis
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai ir taikymo datos
(pagal 36 straipsnio 1 dalį)
Direktyva
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
Taikymo data
Direktyva 75/117/EEB
1976 2 19
Direktyva 76/207/EEB
1978 8 14
Direktyva 86/378/EEB
1993 1 1
Direktyva 96/97/EB
1997 7 1
1990 5 17, apmokamų darbuotojų atžvilgiu, išskyrus tuos darbuotojus ar jų vardu veikiančius asmenis, kurie prieš tai buvo pateikę ieškinį arba pradėję atitinkamą procedūrą pagal nacionalinę teisę.
Direktyvos 86/378/EEB 8 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 96/97/EB – vėliausiai 1993 1 1.
Direktyvos 86/378/EEB 6 straipsnio 1 dalies i punkto pirmoji įtrauka, kuri buvo įterpta Direktyva 96/97/EB –vėliausiai 1999 1 1.
Direktyva 97/80/EB
2001 1 1
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinei Karalystei – 2001 7 22.
Direktyva 98/52/EB
2001 7 22
Direktyva 2002/73/EB
2005 10 5
2 PRIEDAS
Koreliacijos lentelė
Direktyva
75/117/EEB
Direktyva
76/207/EEB
Direktyva
86/378/EEB
Direktyva
97/80/EB
Ši direktyva
-
1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
-
1 straipsnio 2 dalis
-
-
-
-
2 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka
-
-
2 straipsnio 1 dalies a punktas
-
2 straipsnio 2 dalies antra įtrauka
-
2 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 1 dalies b punktas
-
2 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta įtraukos
-
-
2 straipsnio 1 dalies c ir d punktai
-
-
-
-
2 straipsnio 1 dalies e punktas
-
-
2 straipsnio 1 dalis
-
2 straipsnio 1 dalies f punktas
-
2 straipsnio 3 ir 4 dalys
-
-
2 straipsnio 2 dalis
-
-
3 straipsnis
-
3 straipsnio 1 dalis
-
2 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa
5 straipsnio 2 dalis
-
3 straipsnio 2 dalis
-
2 straipsnio 7 dalies ketvirtos pastraipos pirmasis sakinys
-
-
-
1 straipsnis
-
-
-
5 straipsnis
-
-
5 straipsnio 1 dalis
-
6 straipsnis
-
-
4 straipsnis
-
8 straipsnio 1 dalis
-
-
-
-
8 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 2 dalis
9 straipsnio 1 dalis
-
-
2 straipsnio 3 dalis
-
9 straipsnio 2 dalis
-
-
6 straipsnis
-
10 straipsnis
-
-
8 straipsnis
-
11 straipsnis
-
-
9 straipsnis
-
12 straipsnis
-
-
-
-
13 straipsnis
-
-
9a straipsnis
-
14 straipsnis
-
2 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio 1 dalis
-
2 straipsnio 1 dalis
15 straipsnio 1 dalis
-
2 straipsnio 6 dalis
-
-
15 straipsnio 2 dalis
-
9 straipsnio 2 dalis
-
-
-
-
2 straipsnio 8 dalis
-
-
-
-
2 straipsnio 7 dalies trečia pastraipa
-
-
16 straipsnio 1 dalis
-
2 straipsnio 7 dalies antra pastraipa
-
-
16 straipsnio 2 dalis
-
2 straipsnio 7 dalies ketvirtos pastraipos antrasis ir trečiasis sakiniai
-
-
17 straipsnis
2 straipsnis
6 straipsnio 1 dalis
10 straipsnis
-
18 straipsnio 1 dalis
-
6 straipsnio 3 dalis
-
-
18 straipsnio 2 dalis
-
6 straipsnio 4 dalis
-
-
18 straipsnio 3 dalis
-
6 straipsnio 2 dalis
-
-
19 straipsnis
-
-
-
4 straipsnis
20 straipsnis
-
-
-
3 straipsnis
21 straipsnis
-
8a straipsnis
-
-
22 straipsnis
-
8b straipsnis
-
-
23 straipsnis
-
8c straipsnis
-
-
24 straipsnis
3 ir 6 straipsniai
3 straipsnio 2 dalies a punktas
-
-
25 straipsnio a punktas
4 straipsnis
3 straipsnio 2 dalies b punktas
7 straipsnio a punktas
-
25 straipsnio b punktas
-
-
7 straipsnio b punktas
-
25 straipsnio c punktas
5 straipsnis
7 straipsnis
11 straipsnis
-
26 straipsnis
6 straipsnis
-
-
-
-
-
8d straipsnis
-
-
27 straipsnis
2 straipsnio 5 dalis
28 straipsnis
-
8e straipsnio 1 dalis
-
-
-
-
8e straipsnio 2 dalis
-
6 straipsnis
29 straipsnis
-
1 straipsnio 1a dalis
-
-
31 straipsnis
7 straipsnis
8 straipsnis
-
5 straipsnis
32 straipsnis
9 straipsnis
10 straipsnis
12 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio ketvirta pastraipa
33 straipsnis
-
-
-
-
34 straipsnis
8 straipsnis
9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 9 straipsnio 2 ir 3 dalys
1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979 1 10, p. 24).
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės ("Roma II") (KOM(2003)0427 – C5-0338/2003 – 2003/0168(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0427)(1),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnio c punktą, kurių pagrindu Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C5-0338/2003),
– atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0211/2005),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pakartotinai pateikti pasiūlymą Parlamentui, jei ji ketintų iš esmės keisti šį pasiūlymą arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda EP Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 6 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės ("Roma II")
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),
kadangi:
(1) Europos Sąjunga iškėlė tikslą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Todėl Bendrija siekdama užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą turi imtis būtinų priemonių skatindama teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinės teisės reikalais, įskaitant priemones, kurios padėtų užtikrinti valstybėse narėse taikomų su teisės aktų ir jurisdikcijos kolizija susijusių teisės normų suderinamumą.
(2) Siekdama, kad atitinkamos Amsterdamo sutarties nuostatos būtų veiksmingai įgyvendinamos, 1998 m. gruodžio 3 d. Taryba (Teisingumo ir vidaus reikalų) priėmė veiksmų planą, kuriame pabrėžiama, kad teisės akto dėl nesutartinėms prievolėms taikomos teisės parengimas yra viena iš priemonių, kurios turi būti imtasi per du metus po to, kai įsigalios Amsterdamo sutartis(4).
(3) Per 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą Tamperėje(5) abipusio teismo sprendimų pripažinimo principas buvo patvirtintas kaip prioritetinis dalykas kuriant Europos teisėsaugos erdvę. Abipusio pripažinimo programos projekte(6) skelbiama, kad priemonės, kuriomis siekiama suderinti su teisės aktų kolizija susijusias teisės normas, "iš tiesų palengvina" principo įgyvendinimą.
(4) Siekiant pagerinti teisminio ginčo rezultatų numatomumą ir tikrumą dėl teisės aktų bei laisvo teismų sprendimų judėjimo ir taip užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą reikia nustatyti, kad valstybėse narėse taikomose su teisės aktų prieštaravimu susijusiose teisės normose būtų nurodoma vadovautis tuo pačiu nacionalinės teisės aktu nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisme nagrinėjama byla.
(5)Šio reglamento taikymo sritis ir nuostatos turi derėti su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(7) bei Reglamentu (EB) Nr. .../... dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės ("Roma I")(8).
(6)Siekiant užtikrinti Bendrijos teisės nuoseklumą, šiuo reglamentu negali būti pažeidžiamos antrinės teisės aktų (kitų nei šis reglamentas) nuostatos, susijusios su taikytina teise ar turinčios jai įtakos, pvz., konkrečių atvejų tarptautinės privatinės teisės normos, viršesnės už imperatyviąsias Bendrijos kilmės teisės normas, bei pagrindinius vidaus rinkos teisės principus. Taip šis reglamentas turėtų prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, ypač prie laisvo prekių ir paslaugų judėjimo.
(7) Siekiant išvengti pavojaus, kad konkurencija tarp bylų šalių Bendrijoje bus iškraipyta, bendras nuostatas reikia taikyti nepriklausomai nuo nurodomų teisės aktų.
(8)Siekiant maksimaliai sumažinti teisinį netikrumą, būtina turėti kuo vienodesnes tarptautinės privatinės teisės normas visose valstybėse narėse. Tačiau teisinio tikrumo poreikis visuomet turi tarnauti viršesniam poreikiui vykdyti teisingumą kiekvienoje atskiroje byloje, todėl teismams turi būti suteikta kompetencija veikti savo nuožiūra. Taip pat svarbu gerbti šalių ketinimus, kai jos aiškiai pasirinko deliktinės atsakomybės klausimui taikytiną teisę arba teismas daro pagrįstą išvadą, jog toks pasirinkimas egzistuoja.
(9)Šis reglamentas turėtų padėti lengviau prognozuoti teismo sprendimus ir užtikrinti tinkamą tikėtinai atsakingų asmenų bei žalą patyrusių asmenų interesų pusiausvyrą. Jis taip pat turėtų patenkinti pagrįstus šalių lūkesčius leisdamas teismams, sprendžiant klausimą dėl konkrečiam ginčui taikytinos teisės, laikytis tokio požiūrio, kuris patenkintų tarptautinės prekybos ir sandorių valstybių bendrijoje be vidaus sienų reikmes.
(10)Šiame reglamente esančios tarptautinės privatinės teisės normos taip pat apima prievoles, atsirandančias atsakomybės be kaltės pagrindu, o suderintos teisės normos dėl siejančių veiksnių taip pat taikomos sprendžiant, ar asmuo deliktinės atsakomybės prasme yra veiksnus.
(11)Atsakomybės už produktą atveju, kolizinės normos turi padėti užtikrinti tinkamą rizikos, atsirandančios šiuolaikinėje aukštųjų technologijų visuomenėje, užtikrinant vartotojų sveikatos apsaugą, skatinant naujoves, siekiant neiškraipytos konkurencijos ir lengvinant prekybos sąlygas, paskirstymą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, sąsaja su žalą patyrusio asmens įprastoje gyvenamoje vietoje taikoma teise ir su prognozuojamumo išlyga yra subalansuotas sprendimas.
(12)Šis reglamentas neužkerta kelio valstybėms narėms taikyti savo konstitucinių normų, susijusių su spaudos ir saviraiškos laisve žiniasklaidoje. Valstybe, kurioje atsiranda arba gali atsirasti didžiausia žalos dalis arba dalys, turėtų būti laikoma valstybė, valstybė, kuriai iš esmės skirtas leidinys ar transliacija, arba, jei tai nėra akivaizdu, valstybė, kurioje vykdoma redakcijos priežiūra, todėl taikoma šios valstybės teisė. Valstybė, kuriai skirtas leidinys ar transliacija, nustatoma visų pirma atsižvelgiant į leidinio ar transliacijos kalbą arba pardavimų ar auditorijos tam tikroje valstybėje proporciją visų pardavimų ar auditorijos atžvilgiu, arba į šių veiksnių derinį. Panašios nuostatos turėtų būti taikomos ir publikacijoms internete.
(13)Įvairios su asmeniu susijusios teisės bei istoriškai nusistovėjusios Europos Sąjungos spaudos tradicijos rodo, kad taip pat ir vis labiau viso kontinento mastu veikiančioje komunikacijų aplinkoje reikia siekti vienodesnių ginčų sprendimo prielaidų ir taisyklių. Tačiau pati apsaugojimo reikalaujanti spaudos laisvės esmė ir jos vaidmuo visuomenėje reiškia, kad šiame vienodinimo procese pirmenybė turi būti atiduota žiniasklaidai, atsakingai besielgiančiai su teisėmis, susijusiomis su asmeniu, bei pasiruošusiai savarankiškai ir tarpusavio susitarimo būdu susikurti ją įpareigojantį "Europos žiniasklaidos kodeksą" ir (arba) "Europos žiniasklaidos tarybą", kuri tuo pačiu klausimą nagrinėjantiems teismams gali teikti vienodinančias sprendimų gaires. Komisija raginama remti šį vienodinimo procesą.
(14) Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas visuotinai pripažintas lex loci protectionis principas. Šiame reglamente žodžių junginys intelektinės nuosavybės teisės turėtų būti suvokiamas kaip žodžių junginys, reiškiantis autorių teises, gretutines teises, sui generis duomenų apsaugos teisę ir pramoninės nuosavybės teises.
(15)Specialios normos turėtų būti nustatytos atsakomybei, kylančiai iš nepagrįsto praturtėjimo arba atstovavimo neturint įgaliojimo.
(16) Siekiant išsaugoti šalių valios laisvę, joms turi būti leidžiama spręsti dėl nesutartinėms prievolėms taikomo teisės akto. Silpnesnės bylos šalys turi būti apsaugomos nustatant tam tikras pasirinkimo sąlygas.
(17) Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą valstybių narių teismams suteikiama galimybė esant išskirtinėms aplinkybėms taikyti viešąja politika ir viršesnėmis privalomomis normomis pagrįstas išimtis.
(18) Siekis apsaugoti teisingą šalių interesų pusiausvyrą, kiek tai yra tinkama, reiškia, kad į valstybėje, kurioje buvo atlikta žalą sukėlusi veika, galiojančias saugumo ir elgesio taisykles būtina atsižvelgti net ir tuo atveju, kai nesutartinei prievolei taikytina kitos valstybės teisė. Tai neturėtų būti taikoma su asmeniu susijusių teisių ir sąžiningos konkurencijos pažeidimams.
(19)Dėl bet kokių vyksiančių arba įvykusių kolektyvinių darbuotojų veiksmų atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikoma valstybės, kurioje veiksmai vyks arba įvyko, teisė.
(20)Siekiant užtikrinti, kad šalys ir teismas tinkamai apgalvotų taikytinos teisės klausimą, šalys turėtų būti įpareigotos dokumente, kuriuo inicijuojamas teismo procesas, ir atsakyme į jį informuoti teismą apie teisę ar teises, kurios, jų manymu, taikytinos visam ginčui ar bet kuriai jo daliai.
(21)Pagarbos tarptautiniams įsipareigojimams, kuriuos yra prisiėmusios valstybės narės, principas reiškia, kad šis reglamentas neturi įtakoti valstybių narių pasirašytų konvencijų specifiniais klausimais. Siekdama, kad šios normos būtų aiškesnės ir remdamasi valstybių narių suteikta informacija, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs atitinkamų konvencijų sąrašą.
(22) Kadangi siūlomo veiklos tikslo t y. – padėti lengviau numatyti teismų sprendimus, o tai galima pasiekti tik taikant visiškai vienodas privalomame ir tiesiogiai taikomame Bendrijos teisės akte nustatytas teisės normas – valstybės narės negali pasiekti veikdamos atskirai, nes jos neleidžia Bendrijos teisės aktų, ir kadangi dėl jo poveikio visai Bendrijai šio tikslo geriau siekti Bendrijos lygmeniu, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu į Bendrija gali imtis priemonių. Atsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, reglamentas, padedantis užtikrinti teisinį tikrumą nereikalaujant derinti esminių valstybių nacionalinės teisės nuostatų, neperžengia nurodytam tikslui pasiekti būtinų priemonių.
23) [Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, kuris yra pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį šios valstybės narės yra pareiškusios ketinimus dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą. / Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, kuris yra pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, šios valstybės narės yra pareiškusios ketinimus nedalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą ir todėl jis šioms valstybėms narėms nebus privalomas.]
(24) Pagal Protokolo dėl Danijos Karalystės pozicijos, kuris yra pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius, ši valstybė narė yra pareiškusi ketinimus nedalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą ir todėl jis šiai valstybei narei nebus privalomas.
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I skyrius
Apimtis
1 straipsnis
Materialinė taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikytinos teisės kolizijos atvejais taikomas nesutartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose. Šiame reglamente dėl nepagrįsto praturtėjimo ir atstovavimo be įgaliojimo atsirandančios prievolės laikomos nesutartinėmis prievolėmis.
Šis reglamentas netaikomas mokesčiams, muitams, administraciniams santykiams, atsakomybei už viešojo administravimo institucijų veiksmus ar neveikimą joms atliekant savo pareigas.
2. Šio reglamento taikymo sritis neapima:
a)
iš šeimos santykių ir santykių, laikomų lygiareikšmiais, kylančių nesutartinių prievolių, įskaitant išlaikymo prievolę;
b)
nesutartinėms prievolėms, kylančioms ar galinčioms kilti iš santuokinio turto statuso, turto statuso, atsirandančio dėl santykių, kurie pagal jiems taikomą teisę laikomi turinčiais panašias pasekmes kaip ir santuoka, ir paveldėjimo;
c)
prievolių, kylančių iš vekselių, čekių ir pasižadėjimo raštų bei kitų apyvarčių dokumentų tiek, kiek su kitais apyvarčiais dokumentais susijusios prievolės kyla dėl jų ginčijamo pobūdžio;
d)
nesutartinėms prievolėms, kylančioms ar galinčioms kilti išasmeninės darbuotojų arba dalyvių atsakomybės už bendrovių ar firmų ar kitų kolektyvinių ar nekolektyvinių vienetų įsipareigojimus bei asmeninei privalomą apskaitos dokumentų auditą atliekančių bendrovės ar jos dalyvių auditorių atsakomybei;
e)
nesutartinėms patikėtojo, patikėtinio ir naudos iš savanoriškai pradėtų patikėjimo teisinių santykių gavėjo prievolėms;
f)
nesutartinės dėl branduolinio pavojaus kylančios prievolės;
g)
įrodymams ir procesams, nepažeidžiant 18 ir 19 straipsnių;
h)
atsakomybei už veiksmus, atliktus vykdant valstybės valdžios funkcijas, įskaitant teisės aktais paskirtų pareigūnų atsakomybę.
3.Šiuo reglamentu netrukdoma taikyti arba priimti Europos Bendrijų institucijų teisės aktų, kuriais:
a)
tam tikrose srityse nustatomos tarptautinės privatinės teisės normos, susijusios su nesutartinėmis prievolėmis, arba
b)
nustatomos normos, kurios taikomos neatsižvelgiant į pagal šį reglamentą konkrečiai nesutartinei prievolei taikytiną nacionalinę teisę, arba
c)
neleidžiama taikyti bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisės arba pagal šį reglamentą nustatytos teisės, arba
d)
nustatomos normos, padedančios užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, jeigu jos negali būti taikomos kartu su teise, nustatyta pagal tarptautinės privatinės teisės normas.
4. Šiame reglamente terminas "valstybė narė" reiškia bet kurią valstybę narę, išskyrus [Jungtinę Karalystę, Airiją arba] Daniją.
2 straipsnis
Visapusė taikymo apimtis
Bet kuris šiame reglamente nurodomas teisės aktas yra taikomas nepriklausomai nuo to ar jis yra valstybės narės teisės aktas.
II skyrius
Bendrosios nuostatos
1 skirsnis
Dėl civilinės teisės pažeidimo (delikto) atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikytinos nuostatos
3 straipsnis
Pasirinkimo laisvė
1.Šalys, sudarydamos susitarimą po to, kai kilo ginčas, arba, jei jos yra nesusiję prekybininkai ir anksčiau turėjo prekybinių ryšių bei turi vienodą derybinę galią, remdamosi prieš ginčą laisvomis derybomis sudarytu susitarimu, gali susitarti nesutartinėms prievolėms taikyti savo pasirinktą teisę. Pasirinkimas turi būti aiškiai išreikštas arba pagrįstai įrodytas remiantis konkretaus atvejo aplinkybėmis. Jis negali daryti įtakos trečiųjų šalių teisėms bei pareigoms ir netrukdo taikyti imperatyvių normų pagal 14 straipsnį.
2.Šalių pasirinkta teisė netrukdo darbuotojui, esančiam darbo sutarties šalimi, naudotis apsauga, kurią jam teikia imperatyvios normos
a)
valstybės, kurioje jis nuolat dirba pagal tą darbo sutartį; arba
b)
jeigu darbuotojas nuolat nedirba nei vienoje konkrečioje valstybėje, valstybės, kurioje yra įmonės, kuriai jis dirba, verslo vieta, teisėje; arba
c)
valstybės, su kuria sutartis labiausiai susijusi.
3.Jei tuo metu, kai nuostoliai arba žala yra patiriama, visi kiti situacijos aspektai yra vienoje ar daugiau valstybių narių, sutarties šalių pasirinkta taikytina teisė neturi užkirsti kelio Bendrijos teisės taikymui.
4 straipsnis
Bendroji norma
1. Nesant 3 straipsnyje numatyto susitarimo ir jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, ir nepriklausomai nuo valstybės ar valstybių, kuriose atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių, nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl delikto, taikoma tos valstybės teisė, kurioje atsirado arba gali atsirasti žala.
2. Tačiau asmens sužalojimų eismo įvykių metu, atsižvelgiant į transporto priemonių draudimo direktyvą, klausimą nagrinėjantis teismas ir atsakingo vairuotojo draudikas, siekdami nustatyti reikalavimo atlyginti žalą pobūdį ir suskaičiuoti reikalavimo dydį, taiko normas, galiojančias kiekvieno konkretaus nukentėjusiojo nuolatinėje gyvenamoje vietoje, išskyrus atvejus, kai tai nukentėjusiojo atžvilgiu neteisinga.
Atsakomybės atžvilgiu taikytina teisė yra eismo įvykio vietos teisė.
3. Nepaisant 1 dalies ir taikant išimtį, jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra aišku, kad nesutartinė prievolė yra akivaizdžiai artimiau susijusi su kita valstybe, taikoma tos kitos valstybės teisė.
Veiksniai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama kaip į akivaizdžią nesutartinės prievolės sąsają su kita valstybe, yra šie:
a)
paskirstant nuostolius ir nustatant teisinį statusą - tai, kad tikėtinai atsakingas ir nuostolių arba žalą patyręs asmuo (-enys) turi nuolatinę gyvenamąją vietą toje pačioje valstybėje, arba atitinkami tikėtinai atsakingo asmens (-ų) nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės ir nuostolių ar žalą patyrusio asmens (-ų) nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės aktai yra iš esmės vienodi;
b)
tarp šalių jau egzistavo teisiniai ar faktiniai santykiai, pvz., sutartis, glaudžiai susijusi su nagrinėjama nesutartine prievole;
c)
tikrumo, nuspėjamumo ir rezultatų vienodumo poreikis;
d)
teisėtų lūkesčių apsauga;
e)
politika, kuria remiasi taikytina užsienio valstybės teisė ir tos teisės taikymo pasekmės.
4.Sprendžiant klausimą dėl taikytinos teisės, prireikus klausimą nagrinėjantis teismas turi atskirai nagrinėti kiekvieną konkretų ginčo aspektą.
2 skirsnis
Ypatingosios taisyklės, taikytinos konkretiems deliktams ir nesutartinėms prievolėms
5 straipsnis
Privatumo ir asmens teisių pažeidimai
1. Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl privatumo arba su asmeniu susijusių teisių pažeidimų, taikoma tos valstybės teisė, kurioje atsiranda arba gali atsirasti didžiausia nuostolių arba žalos dalis arba dalys.
Jei pažeidimas atsiranda dėl paskelbimo spausdintame leidinyje arba transliacijos, laikoma, kad valstybė, kurioje atsiranda arba gali atsirasti didžiausia nuostolių arba žalos dalis arba dalys, yra valstybė, kuriai iš esmės skirtas leidinys ar transliacija, arba, jei tai nėra akivaizdu, valstybė, kurioje vykdoma redakcijos priežiūra, todėl taikoma šios valstybės teisė. Valstybė, kuriai skirtas leidinys ar transliacija, nustatoma visų pirma atsižvelgiant į leidinio ar transliacijos kalbą arba pardavimų ar auditorijos tam tikroje valstybėje proporciją visų pardavimų ar auditorijos atžvilgiu, arba į šių veiksnių derinį.
Ši nuostata mutatis mutandis taikoma internete arba kitais elektroniniais tinklais platinamiems leidiniams.
2. Replikai arba lygiavertėms priemonėms ir bet kokioms prieš leidėją arba transliuotoją taikytinoms prevencinėms priemonėms arba apsaugos priemonėms taikoma valstybės, kurioje yra nuolatinė leidėjo arba transliuotojo gyvenamoji vieta, teisė.
3. 2 dalis taip pat taikoma privatumo ir su asmeniu susijusių teisių pažeidimams, atsirandantiems dėl asmens duomenų tvarkymo.
6 straipsnis
Kolektyviniai darbuotojų veiksmai
Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl vyksiančių arba įvykusių kolektyvinių darbuotojų veiksmų, taikoma valstybės, kurioje veiksmai vyks arba įvyko, teisė.
7 straipsnis
Eismo įvykiai
1.Iki Bendrija priims išsamius teisės aktus dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, valstybės narės taiko arba šiame reglamente numatytas bendras taisykles, atsižvelgdamos į 15 straipsnį, arba 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės.
2.Asmens sužalojimo eismo įvykio metu klausimą nagrinėjantis teismas žalos dydžio nustatymui taiko kiekvieno nukentėjusiojo nuolatinės gyvenamosios vietos taisykles, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja teisingumui.
8 straipsnis
Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas
1. Dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikomi tos valstybės, kurioje siekiama apsaugoti teises, teisės aktai.
2. Dėl bendrų Bendrijos pramoninės nuosavybės teisių pažeidimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikomi atitinkami Bendrijos teisės aktai. Klausimais, kurių minėti teisės aktai nereglamentuoja, taikomi tos valstybės, kurioje įvyko pažeidimas, teisės aktai.
9 straipsnis
Nepagrįstas praturtėjimas
1.Jei dėl nepagrįsto praturtėjimo atsirandanti nesutartinė prievolė yra susijusi su anksčiau tarp šalių egzistavusiu santykiu, pavyzdžiui, su sutartimi, kuri yra artimai susijusi su ta nesutartine prievole, tai prievolei taikoma šiam santykiui taikytina teisė.
2.Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį, ir tuo metu, kai įvyko nepagrįstą praturtėjimą sukėlęs įvykis, šalių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo toje pačioje valstybėje, taikoma tos valstybės teisė.
3.Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 ir 2 dalis, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje įvyko praturtėjimas, taikoma valstybės, kurioje iš esmės įvyko nepagrįstą praturtėjimą sukėlęs įvykis, teisė.
4.Jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra akivaizdu, kad dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradusi nesutartinė prievolė yra akivaizdžiai artimiau susijusi su kita valstybe nei ta, kuri nustatyta pagal 1, 2 ar 3 dalis, taikoma tos kitos valstybės teisė.
10 straipsnis
Negotiorum gestio
1.Jei dėl veiksmo ar veiksmų, susijusių su kito asmens reikalais, atliktų be tinkamo įgaliojimo, atsiradusi nesutartinė prievolė yra susijusi su anksčiau tarp šalių egzistavusiu santykiu, pavyzdžiui, su sutartimi, kuri yra artimai susijusi su ta nesutartine prievole, tai nesutartinei taikoma šiam santykiui taikytina teisė.
2.Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį, ir tuo metu, kai įvyko nuostolius ar žalą sukėlęs įvykis, šalių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo toje pačioje valstybėje, taikoma tos valstybės teisė.
3.Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 ir 2 dalis, taikoma valstybės, kurioje buvo atliktas veiksmas, teisė.
4.Jei pagal visas konkretaus atvejo aplinkybes yra akivaizdu, kad dėl veiksmo ar veiksmų, susijusių su kito asmens reikalais, atliktų be tinkamo įgaliojimo, kylanti nesutartinė prievolė yra akivaizdžiai artimiau susijusi su kita valstybe nei ta, kuri nustatyta pagal 1, 2 ar 3 dalis, taikoma tos kitos valstybės teisė.
3 skirsnis
dėl civilinės teisės pažeidimo (delikto) ir kitokio pažeidimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikytinos bendros nuostatos
11 straipsnis
Nesutartinėms prievolėms taikomų teisės aktų apimtis
Šio reglamento 3–10 straipsniuose nurodomoms nesutartinėms prievolėms taikomi teisės aktai reglamentuoja, ypač:
a)
atsakomybės pagrindą bei ribas, įskaitant asmenų, dėl kurių veiksmų kilo atsakomybė, nustatymą;
b)
atleidimo nuo atsakomybės, atsakomybės apribojimo ir bet kokio padalijimo pagrindą;
c)
žalos bei siekiamo žalos atlyginimo buvimą, pobūdį ir įvertinimą;
d)
priemones, kurių pagal proceso teisę nustatytų savo įgaliojimų ribose gali imtis teismas siekdamas užkirsti kelią sužalojimui arba žalos padarymui ar tai nutraukti arba užtikrinti, kad už sužalojimą arba padarytą žalą bus kompensuota;
e)
teisės aktuose numatytą žalos vertinimą;
f)
klausimus ar teisė į kompensaciją gali būti atiduodama arba paveldima;
g)
su asmeniškai žalą patyrusiais ir turinčiais teisę į kompensaciją asmenimis susijusius klausimus;
h)
atsakomybę už kitos asmens veiksmus;
i)
būdus, kuriais prievolę galima panaikinti ir senaties bei apribojimo taisykles, įskaitant senaties termino pradžios ar apribojimo ir senaties termino eigos sustabdymo ar atidėjimo taisykles.
Jeigu šiame reglamente arba galiojančiame susitarime dėl taikytinos teisės nenurodyta kitaip, klausimą nagrinėjantis teismas taiko savo valstybės normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymą, išskyrus atvejus, kai bylos aplinkybės suteikia pagrindą taikyti kitos valstybės normas.
12 straipsnis
Pozicijos dėl taikytinos teisės
Kiekviena ginčo nagrinėjimo proceso šalis, teikianti su šio reglamento nuostatomis susijusį ieškininį pareiškimą pareiškimą ar priešieškininį pareiškimą, teismui ir kitoms šalims pareiškime ar lygiaverčiame inicijuojančiame dokumente nurodo vienos ar kelių valstybių teisę, kuri, proceso šalies manymu, yra taikytina visam pareiškimui ar bet kurioms jo dalims.
13 straipsnis
Užsienio teisės turinio nustatymas
1.Klausimą nagrinėjantis teismas nustato užsienio teisės turinį savo iniciatyva. Šiuo tikslu gali reikėti šalių bendradarbiavimo.
2.Jeigu neįmanoma nustatyti užsienio teisės turinio ir šalys sutinka, taikoma bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė.
14 straipsnis
Viršesnės privalomosios nuostatos
1. Nė viena šio Reglamento nuostata negali apriboti bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisės normų taikymo tuo atveju, jei jos yra imperatyvios, nepriklausomai nuo nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės.
2. Tuo atveju, kai pagal šį reglamentą taikoma konkrečios valstybės teisė, galima taikyti privalomas kitos su situacija glaudžiai susijusios valstybės imperatyvias normas, jei ir tiek, kiek pagal tos kitos valstybės teisę šios normos privalo būti taikomos nepriklausomai nuo nesutartinei prievolei taikytinos teisės. Svarstant, ar taikyti šias imperatyvias normas, reikia atsižvelgti į jų pobūdį ir tikslą bei į jų taikymo arba netaikymo pasekmes.
15 straipsnis
Saugumo ir elgesio normos
Nepriklausomai nuo taikytinos teisės, nustatant atsakomybę tuomet, kai tai yra tinkama, kaip į faktinę aplinkybę turi būti atsižvelgta į saugumo ir elgesio taisykles, galiojusias įvykio, dėl kurio atsirado žala, vietoje ir metu.
16 straipsnis
Tiesioginis ieškinys atsakingo asmens draudikui
Žalą patyrusių asmenų teisę imtis tiesioginių veiksmų prieš tikėtinai atsakingo asmens draudiką reglamentuoja nesutartinėms prievolėms taikytina teisė, išskyrus atvejus, kai žalą patyręs asmuo nori savo reikalavimą grįsti draudimo sutarčiai taikoma teise, su sąlyga, kad tokią galimybę suteikia bent viena iš šių teisių.
17 straipsnis
Draudiko teisių perėjimas draudimo organizacijai ir sudėtinė atsakomybė
1. Kai asmuo ("kreditorius") pateikia iš nesutartinių santykių kylantį ieškinį kitam asmeniui ("skolininkui") ir trečiasis asmuo privalo patenkinti arba vykdydamas savo pareigą jau patenkino kreditoriaus reikalavimus, trečiojo asmens pareigą patenkinti kreditoriaus reikalavimus reglamentuojančiame teisės akte nustatoma ar trečiasis asmuo turi skolininko atžvilgiu teisių, kokių pagal jų santykius visiškai ar iš dalies reglamentuojantį teisės aktą skolininko atžvilgiu turėjo kreditorius.
2. Ta pati nuostata taikoma ir tais atvejais, kai tas pats ieškinys pateikiamas keletui asmenų ir vienas iš yra patenkinęs kreditoriaus reikalavimus.
18 straipsnis
Oficialus pagrįstumas
Vienašalė veika, kuria siekiama sukelti teisines pasekmes ir kuri yra susijusi su nesutartine prievole, yra oficialiai pagrįsta, jeigu ji atitinka oficialius teisės akto, reglamentuojančio svarstomos nesutartinės prievolės klausimą, reikalavimus arba šalies, kurioje ta veika vyksta, teisės aktus.
19 straipsnis
Įrodinėjimo pareiga
1. Šiame reglamente nurodomas nesutartines prievoles reglamentuojantys teisės aktai taikomi tokia apimtimi: nesutartinių prievolių klausimais taikomos tų teisės aktų nuostatos, padedančios kelti teisines prezumpcijas arba nustatyti įrodinėjimo pareigą.
2. Veika, kuria siekiama sukelti teisines pasekmes, gali būti įrodoma pasitelkiant bet kokį teismo šalies teisės aktų arba bet kurio iš 18 straipsnyje nurodomų oficialiai pagrįstų teisės aktų pripažįstamą įrodymų pateikimo būdą, su sąlyga, kad teismas gali taikyti taip pateiktus įrodymus.
3.Nepaisant 12 ir 13 straipsnių bei šio straipsnio 1 ir 2 dalių, šio reglamento taisyklės netaikomos įrodymams ir procesui.
III skyrius
Kitos nuostatos
20 straipsnis
Valstybės teritorijos nustatymas
Šiame reglamente valstybės teritorija laikoma:
a)
už valstybės teritorinių vandenų ribos esančiame jūros dugne, po ar virš jo sumontuota gamtos ištekliams tirti ir eksploatuoti skirta įranga ir infrastruktūra, jeigu valstybė, vadovaudamasi tarptautine teise, naudojasi suvereniomis teisėmis tirti ir eksploatuoti gamtos išteklius toje vietovėje;
b)
laivai, esantys atviroje jūroje ir registruoti toje valstybėje ar kuriems tos valstybės ar jos vardu yra išduotas lettres de mer arba lygiavertis dokumentas arba laivai, kurie nors ir nėra registruoti toje valstybėje ar kuriems neišduotas lettres de mer arba lygiavertis dokumentas, priklauso tos valstybės piliečiui;
c)
oro erdvėje esantis orlaivis, kuris yra registruotas toje valstybėje arba jos vardu ar kuris yra įtrauktas į tos valstybės nacionalinį registrą arba kuris, nors ir nėra registruotas ar įtrauktas į tos valstybės nacionalinį registrą, priklauso jos piliečiui.
21 straipsnis
Įprastinės gyvenamosios vietos (buveinės) nustatymas
1. Pagrindinė bendrovių, firmų arba kitų organų, turinčių juridinio asmens teises ar statusą, įstaiga laikoma jų įprastine buveine. Tais atvejais, kai žalą sukėlęs įvykis arba žala padaroma dėl dukterinės bendrovės, filialo ar kitos įstaigos veikos, ta įstaiga laikoma įprastine buveine.
2. Kai žalą sukėlęs įvykis įvyksta ar žala atsiranda fiziniam asmeniui vykdant verslo veiklą, faktinė to fizinio asmens buveinė laikoma nuolatine gyvenamąja vieta. Kai veikla susijusi su kelionėmis ar darbu namie, to asmens oficialiai įregistruotas adresas laikomas nuolatine gyvenamąja vieta.
3. 5 straipsnio 2 dalyje nurodomo transliuotojo buveine pagal Tarybos direktyvą 89/552/EEB(9), laikoma jo įprastinė buveinė.
22 straipsnis
Nukreipimo (renvoi) uždraudimas
Bet kurios šioje direktyvoje nurodomos valstybės teisės aktų taikymas reiškia, kad bus taikomos toje valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatos, o ne tarptautinės privatinės teisės nuostatos.
23 straipsnis
Valstybės, kurioje veikia daugiau kaip viena teisinė sistema
1. Kai valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, turintys savo nesutartinę prievolę reglamentuojančias teisės nuostatas, siekiant vadovaujantis šiuo reglamentu nustatyti taikytinus teisės aktus kiekvienas teritorinis vienetas vertinamas kaip valstybė.
2. Valstybė, kurioje skirtingi teritoriniai vienetai taiko skirtingus su nesutartine prievole susijusius teisės aktus, neprivalo taikyti šio reglamento nuostatų tik esant kolizijai tarp tokių teritorinių vienetų teisės aktų.
24 straipsnis
Teismo valstybės viešoji tvarka
1. Pagal šį reglamentą nustatytos valstybės teisės normą galima atsisakyti taikyti tik tuomet, jei jos taikymas yra aiškiai nesuderinamas su bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešąja tvarka (ordre public).
2.Visų pirma pagal šį reglamentą nustatytos valstybės teisės normą galima atsisakyti taikyti ir (arba) taikyti bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisę, jei pagal šį reglamentą nustatytos valstybės teisės taisyklės taikymas pažeistų pagrindines teises ir laisves, numatytas Europos žmogaus teisių konvencijoje, nacionalinėse konstitucijose ir tarptautinėje humanitarinėje teisėje.
3.Be to, pagal šį reglamentą nustatytos teisės normos taikymas, dėl kurio gali būti priteisti ne kompensacinio pobūdžio nuostoliai, pvz., atgrasantys arba baudiniai nuostoliai, gali būti laikomas prieštaraujančiu bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešajai tvarkai (ordre public).
4.Kai pagal šį reglamentą nustatyta taikytina teisė yra valstybės narės teisė, viešosios tvarkos išimtis gali būti taikoma tik prašant kuriai nors iš šalių.
25 straipsnis
Ryšys su tarptautinėmis konvencijomis
1.Šis reglamentas netrukdo taikyti tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra valstybės narės ir kurios konkrečiais klausimais nustato tarptautinės privatinės teisės normas, susijusias su nesutartinėmis prievolėmis.
2.Šis reglamentas turi viršenybę prieš tarptautinių konvencijas, kurias sudarė dvi arba daugiau valstybių narių, išskyrus I priede išvardytas konvencijas.
3.Jei visi kiti su situacija susiję aspektai tuo metu, kai buvo patirti nuostoliai ar padaryta žala, buvo vienoje ar keletoje valstybių narių, šis reglamentas turi viršenybę prieš 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės.
IV skyrius
Baigiamosios nuostatos
26 straipsnis
25 straipsnyje nurodomų konvencijų sąrašas
1. Ne vėliau kaip... valstybės narės turi Komisijai pateikti 25 straipsnyje nurodomų konvencijų sąrašą. Po šios datos valstybės narės turi Komisijai pranešti apie bet kurios iš šių konvencijų denonsavimą.
2. 1 dalyje nurodomų konvencijų sąrašą Komisija per šešis mėnesius nuo sąrašo gavimo paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
27 straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip…(10) Komisija 1 ir 2 punktų atžvilgiu pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitas apie šio reglamento taikymą ir, jei reikia, pateikia naujų pasiūlymų jam pritaikyti:
(1)Rengdama ataskaitą, Komisija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kaip su užsienio teise elgiamasi įvairiose jurisdikcijose, ir į nuostolių klausimą, įskaitant galimybę tam tikroje jurisdikcijoje priteisti atgrasančius ar baudinius nuostolius.
(2)Ji taip pat apsvarsto, ar nereikėtų siūlyti Bendrijos teisės aktų, specialiai reglamentuojančių eismo įvykiams taikytiną teisę. Ataskaitoje turi būti analitinė studija, nagrinėjanti realią užsienio teisės taikymo valstybių narių teismuose apimtį ir apimanti rekomendacijas dėl to, ar reikalinga bendras požiūris į užsienio teisės taikymą.
(3)Įvairios su asmeniu susijusios teisės formos bei istoriškai nusistovėjusios Europos Sąjungos spaudos tradicijos rodo, kad taip pat ir vis labiau viso kontinento mastu veikiančioje komunikacijų aplinkoje reikia ieškoti vienodesnių ginčų sprendimo prielaidų ir taisyklių. Tačiau pati apsaugojimo reikalaujanti spaudos laisvės esmė ir jos vaidmuo visuomenėje reiškia, kad procese pirmenybė turi būti atiduota atsakingai su teisėmis, susijusiomis su asmeniu, besielgiančiai žiniasklaidai, pasiruošusiai savarankiškai ir tarpusavio susitarimo būdu susikurti ją įpareigojantį "Europos žiniasklaidos kodeksą" ir (arba) "Europos žiniasklaidos tarybą", kuri tuo pačiu klausimą nagrinėjantiems teismams gali teikti vienodinančias sprendimų gaires. Komisija raginama patikrinti galimybes stebėti ir remti tokį procesą ir ataskaitoje pateikti rekomendacijas, kokia forma reikėtų imtis tolesnių veiksmų.
28 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo terminai
Šis reglamentas įsigalioja ....
Jis taikomas prievolėms, kylančioms iš po jo įsigaliojimo atliktos nesutartinės veilos.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutartį.
Tarybos ir Komisijos veiksmų planas dėl to, kaip geriau įgyvendinti Amsterdamo sutarties su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusias nuostatas (OJ C 19, 1999 1 23, p. 1).
1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL L 298, 1989 10 17, p. 23). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60).
JTO EEK protokolas dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų *
190k
31k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl JTO EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sudarymo Europos Bendrijos vardu (KOM(2004)0635 – C6-0062/2005 – 2004/0232(CNS))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0635)(1),
– atsižvelgdamas į JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 175 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį ir 300 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0062/2005),
– atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0170/2005),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. paveda EP Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.
– atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo drausmės ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo(1),
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl 2006 m. biudžeto: Komisijos metinės politikos strategijos pranešimo(2),
– atsižvelgdamas į 2006 m. preliminarų biudžeto projektą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį ir IV priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0223/2005),
1. įsipareigoja, neviršijant esamų maksimalių finansinių ribų, pasiekti 2006 metais keliamus svarbiausius tikslus, išdėstytus Parlamento rezoliucijoje dėl metinės politikos strategijos; taip pat pabrėžia, kad sėkmingas įsipareigojimų, prisiimtų pagal dabartinę finansinę perspektyvą ir per 2004 m. lapkritį vykusią derinimo procedūrą, vykdymas yra sunkus iššūkis;
2. primena, kad maksimali suma, kurią 2006 m. galima skirti panaudojant lankstumo priemonę, siekia 320 mln. EUR, neskaičiuojant lėšų, kurios dar gali būti sukauptos 2005 m.;
3. pabrėžia, kad 2006 m. biudžete būtina nustatyti realų išmokų lygį; mano, kad labai kuklų Komisijos pasiūlymą, numatantį 1,02 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) − 1,19 mlrd. EUR mažiau nei 1,03 % BNP, pasiūlytų 2005 m. preliminariame biudžeto projekte, − reikėtų vertinti atsižvelgiant į realius poreikius ir pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlytas dydis yra žymiai mažesnis už 1,08 proc. dabartinės Finansinės perspektyvos viršutinę ribą;
4. atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą per 2005 m. balandžio 5 d. trišalį susitikimą, kad reikia Tarybos ir Parlamento susitarimo perkelti lėšas iš 1a išlaidų kategorijos pakategorės į 1b išlaidų kategorijos pakategorę prieš tokias sumas įtraukiant į Tarybos biudžeto projektą; yra pasirengęs sudaryti tokią galimybę oficialiai persvarstydamas viršutines ribas 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniame susitarime numatyta tvarka;
5. mano, kad preliminariame biudžeto projekte numatyti dydžiai, ypač kiek tai susiję su intervencinėmis žemės ūkio išlaidomis ir tiesiogine parama bei išlaidomis kaimo vystymui, yra būtinas minimumas; pabrėžia, kad bet koks sumažinimas padarytų didelės žalos sektoriui ir būtų visiškai nepateisinamas, nes jau dabar egzistuoja nemažas skirtumas nuo 2004 m. gruodį patvirtintos finansinės perspektyvos viršutinės ribos;
6. atkreipia dėmesį į žuvininkystės susitarimams siūlomą sumą; pabrėžia, kad reikia pradėti derybas dėl susitarimų su Angola, Žaliojo Kyšulio Respublika, Gabono Respublika, Bisau Gvinėja, Kiribačiu, Mauritanija, San Tomė ir Senegalu, kuriems numatyta 124 mln. EUR rezervo suma, atnaujinimo; kelia klausimą dėl 8 mln. EUR sumos galimam naujų susitarimų su Alžyru, Kroatija, Kenija, Libija ir Maroku sudarymui; primena, kad Marokui 1995–1999 m. skirta metinė suma sudarė 125 mln. EUR; tikisi gauti iš Komisijos daugiau informacijos apie rezervo sumas;
7. mano, kad struktūriniams veiksmams skirti asignavimai mokėjimams turi būti pagrįsti realiais poreikiais, ir pabrėžia, kad Komisija pagrindė preliminarų biudžeto projektą naujausiomis turimomis prognozėmis; mano, kad bendras nuostatų dėl asignavimų mokėjimams įgyvendinimo įvertinimas, kurį iki liepos pabaigos turi atlikti Komisija, suteiks galimybę dar kartą įvertinti mokėjimų poreikius ir užtikrins, kad faktiniai poreikiai būtų visiškai numatyti 2006 m. biudžete;
8. pabrėžia, kad 10 naujų valstybių narių priėmimas į Europos Sąjungą 2004 m. – ilgo sanglaudos proceso pradžia – yra naujas iššūkis Sanglaudos politikai; pabrėžia, kad vykdant Sanglaudos politiką reikėtų daugiau dėmesio atkreipti į regionus siekiant ateityje išvengti galimų konfliktų tarp naujųjų sanglaudos valstybių narių ir mažiau išsivysčiusių regionų iš 15 valstybių narių ES;
9. reikalauja, kad Šiaurės Airijai skirta programa PEACE būtų toliau remiama, tačiau nemato reikalo riboti kitų prioritetinių veiksmų tuo metu, kai 2b išlaidų kategorijos paketogorėje yra numatyti 62 mln. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimu galėtų būti Parlamento ir Tarybos susitarimas dėl minėtų dviejų viršutinių ribų, kuris neturėtų biudžetinės įtakos visai išlaidų kategorijai; todėl nepritaria Komisijos požiūriui dar 12 mln. EUR sumažinti finansavimą "pažangioms priemonėms", dėl kurio nebuvo susitarta bendrame pareiškime per 2004 m. lapkričio 25 d. derinimo procedūrą;
10. mano, kad Komisijos pateiktas preliminarus biudžeto projektas yra nepakankamas, nes biudžeto požiūriu neatspindi politinių ambicijų, dėl kurių susitarta, ypač susijusių su Lisabonos strategija ir atsižvelgiant i svarbą stiprinti mažų ir vidutinių įmonių poziciją, ragina Tarybą pradėti rimtą ir konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu dėl to, kaip įvykdyti šiuos politinius įsipareigojimus; siūlo, kad šiame kontekste būtų leista pasikliauti 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo 33 punkto nuostatomis;
11. primena, kad žmogiškasis kapitalas yra svarbiausias Europos turtas, ir mano, kad ypač po paskutinių referendumų yra kaip niekad svarbu užmegzti ryšį su jaunimu; visiškai pritaria Europos Vadovų Tarybos patvirtintam Jaunimo paktui, kaip vienai iš priemonių įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus; mano, kad esant dabartinei padėčiai taikytinos 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo 33 punkte numatytos sąlygos, ir vadovaudamasis jomis nori bendradarbiauti su Taryba, siekdamas didinti bendru sprendimu tvirtinamus paketus, skirtus programoms "Socrates" ir "Jaunimas"; atkreipia dėmesį, kad tai daryta ir praėjusio finansinio planavimo laikotarpio pabaigoje;
12. akcentuoja svarbias išorės paramos programas, kurių nebuvo galima numatyti priimant dabartinę finansinę perspektyvą, pavyzdžiui, susijusias su Afganistanu ir Iraku bei neseniai pasiūlytą atstatymo po cunamio programą; yra susirūpinęs dėl būtinybės finansuoti naujai kuriamą strategines partnerystes ir tikisi, kad Taryba pripažins esamus sunkumus ir aiškiai įsipareigos susitarti dėl naujų prioritetų nekeliant pavojaus tradicinėms politikos kryptims; atkreipia dėmesį į nerimą keliančius sumažinimus, susijusius su tam tikromis geografinėmis ir teminėmis programomis, ir mano, kad reikia iš naujo suderinti biudžeto sumas ir naujus išteklius; pabrėžia Europos kaimynystės politikos svarbą, įskaitant paramą demokratiniams pokyčiams kaimyninėse šalyse; apgailestauja dėl sprendimo apriboti Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos, vienintelės išorės programos, kurią galima taikyti be priimančiosios valstybės sutikimo, taikymą; toliau pabrėžia būtinybę sustiprinti ES tarptautinį vaidmenį stiprinant BUSP ir ESGP ir pageidauja ištirti poreikį rengti bendrus BUSP susitikimus su ES pirmininkaujančios JK atstovais prieš priimant galutinį sprendimą;
13. pabrėžia, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo paremti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir imsis juos remti iš 2006 m. biudžeto, įskaitant atitinkamus socialinės infrastruktūros, pagrindinio švietimo ir sveikatos apsaugos, "greitai pasiteisinančios veiklos" tikslus; apgailestauja, kad atsižvelgiant į dabartinę viršutinę ribą nėra galimybės greičiau įgyvendinti šiuos tikslus ar užtikrinti galimas paramos priemones vykdant cukraus sektoriaus reformą;
14. dar kartą akcentuoja, kad siekiant užtikrinti sėkmingą naujų valstybių narių atstovų įdarbinimą ir visų išsiplėtusios Sąjungos institucijų sėkmingą veiklą, įskaitant efektyvų veiklos programų įgyvendinimą, turi būti finansuojami pagrįsti administraciniai poreikiai; be to, pabrėžia poreikį naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius efektyviai ir racionaliai bei nustatyti visas sritis, kuriose galima sutaupyti, siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir kad būtų laikomasi biudžetinio griežtumo; pakartoja savo reikalavimą, kad Taryba decentralizuotoms agentūroms ir savo biudžetui taikytų tokius pačius griežtumo principus;
15. atsižvelgiant į paskutinį Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Finansinį reglamentą, ragina Tarybą kartu su Parlamentu apsvarstyti, kaip palengvinti prieigą prie Bendrijos programų ir supaprastinti atitinkamas administracines ir kontrolės procedūras; siūlo šioje srityje pradėti reguliarų dialogą ir susitarti dėl bendros pozicijos;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
-atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 6 d. reguliarią 2004 m. Europos Komisijos ataskaitą ir rekomendacijas dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei (KOM(2004)0656) bei į savo 2004 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją(1) dėl šios ataskaitos,
-atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje,
-atsižvelgdamas į Bendrijos acquis moterų teisių ir lyčių lygybės srityje,
-atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
-atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0175/2005),
A. kadangi pagal 2004 m. gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimo sprendimą Turkija derybas dėl narystės Europos Sąjungoje pradės nuo 2005 m. spalio 3 d.,
B. kadangi Konvencija dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (CEDAW)(2) yra sudėtinė tarptautinės teisės dalis ir turi viršenybę prieš nacionalinę Turkijos teisę, kaip pripažįstama Turkijos Konstitucijos 90 straipsnyje; ir kadangi Turkija nuo 1985 m. yra šios Konvencijos, o nuo 2002 m. – jos papildomo protokolo šalis,
C. kadangi Bendrijos acquis priėmimas yra privalomas kandidatėms, norinčioms prisijungti prie Europos Sąjungos,
D. kadangi moterų teisės ir lyčių lygybė yra Bendrijos acquis,
E. kadangi paskutinės teisinės reformos moterų teisių srityje Turkijoje nuėjo ilgą kelią įgyvendinant acquis, nors šių reformų ir pokyčių įgyvendinimas bei rezultatų pasiekimas praktikoje išlieka pagrindinė problema,
F. kadangi naujasis Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo 2005 m. birželio 1 d. ir dabar šis pažangos teisėkūros srityje pavyzdys turi būti praktiškai įgyvendintas,
G. kadangi minėta reguliarioji ataskaita moterų padėties požiūriu išskiria šias pagrindines problemas: smurtą prieš moteris, ypač namuose, ir nusikaltimus dėl garbės bei tradicijos nusikaltimus, aukštą neraštingumo lygį, mažą moterų skaičių parlamente ir vietos institucijose, menką moterų dalyvavimą bei diskriminavimą darbo rinkoje,
H. kadangi moterų problemos yra ypač rimtos miesto, kaimo ir neturtinguose Turkijos regionuose, taip pat migracija ir su ja susijusios problemos, pvz., skurdas ir nepriteklius miestuose, blogina moterų padėtį, kurią dar labiau apsunkina vyraujanti patriarchalinės visuomenės struktūra,
I. Ha. atsižvelgdamas į tai, kad kai kuriuose Turkijos regionuose naujagimiai neregistruojami iš karto ir kad praktiškai taikant vėlesnę registraciją jaunų moterų amžius gali būti nustatomas savavališkai ir nepilnametės mergaitės laikomos pilnametėmis siekiant, kad de facto būtų įteisinta prievartinė santuoka,
J. kadangi 2003–2004 m. Turkijos vyriausybės struktūroms ir žmogaus teisių organizacijoms buvo pranešta apie šimtus kankinimo atvejų ir kadangi 2003 m. valstybės narės priėmė daugiau nei 2000 Turkijos gyventojų (tarp jų daug moterų) prieglobsčio prašymų,
K. kadangi dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių poreikių plėtros integruotos strategijos stokos, kurdų moterys kenčia nuo seniai susikaupusių problemų (pvz., neraštingumo, prastos sveikatos, skurdo, atskirties ir t. t.),
L. kadangi esama negatyvios moterų diskriminacijos padėtis kartais geriausiai pataisoma laikinomis pozityvios diskriminacijos priemonėmis, kaip rekomenduoja CEDAW, ir būtini moterų vaidmens pavyzdžiai įtakingose ir sprendimų priėmimo pareigybėse, įskaitant ir aukšto lygio pareigybes,
M. kadangi Turkijos Vyriausybė dar nebaigė derybų su Komisija dėl dalyvavimo kovai su smurtu prieš moteris skirtoje Daphne II programoje(3) ir nėra linkusi savarankiškai daryti jokio finansinio įnašo,
N. kadangi UNICEF įvertino, jog kiekvienais metais nuo 600 000 iki 800 000 mokyklinio amžiaus mergaičių šeimos draudžia eiti į mokyklą arba nėra infrastruktūros, leidžiančios joms lankyti veikiančias mažas kaimo mokyklas,
O. kadangi labai trūksta tikslių duomenų apie moterų padėtį Turkijoje, ypač duomenų apie smurtą prieš moteris, ir esami duomenys dar neapima visų su moterų teisėmis susijusių problemų,
P. kadangi moterų dalyvavimas Turkijos darbo rinkoje nuolatos mažėja,
Q. kadangi moterų politinis aktyvumas Turkijoje yra itin žemas ir moterys sudaro tik 4,4 proc. Parlamento ir 1 proc. vietos asamblėjų narių, taip pat jų dalyvavimas ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo organuose yra nežymus,
R. kadangi ekonominė moterų nepriklausomybė yra būtina jų gebėjimui ginti savo teises,
S. kadangi Turkijoje, kur gyvena maždaug 70 mln. gyventojų, tėra 14 prieglaudų, skirtų smurto aukomis tapusioms moterims, ir nors Turkijos įstatymas siūlo menkas galimybes, pvz., įsteigti prieglaudas visose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau nei 50 000 gyventojų, net ir šios nėra įgyvendintos,
T. kadangi 2005 m. kovo 6 d. Stambule policija panaudodama smurtą nutraukė demonstraciją, kuri buvo susijusi su Tarptautine moters diena, ir suėmė moteris demonstrantes,
1. pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, yra sine qua non narystei Europos Sąjungoje, ir kviečia Komisiją įtraukti moterų teisių klausimą į derybų su Turkija darbotvarkę taip, kad jam būtų suteikta didelė svarba;
2. pabrėžia, kad Turkijos vyriausybė privalo išsaugoti ir, jei reikia, įsteigti civilinę vedybų ir gimimų registraciją, kad būtų užtikrintos visų vyrų ir moterų teisės į pilietybę ir galimybės visais aspektais įgyvendinti jų žmogaus teises, tokias kaip švietimo ir sveikatos priežiūros prieinamumas;
3. ragina Komisiją derantis su Turkija dėl narystės siekti, kad naujagimiai būtų registruojami tuojau pat po gimimo, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam piktnaudžiavimui, ypač tokiems atvejams, kai Turkijos šeimos teismuose, pateikus prašymą, vėliau nurodoma, kad mergaitės yra vyresnio amžiaus siekiant, kad jos būtų oficialiai laikomos pilnametėmis ir taip būtų išvengta baudžiamojo persekiojimo už prievartinę santuoką;
4. giria Turkijos Vyriausybę ir Parlamentą už paskutines teisines Konstitucijos, Civilinio, Baudžiamojo ir Darbo kodeksų reformas, susijusias su moterų padėtimi, išreiškia savo susirūpinimą dėl pažangos taikant ir įgyvendinant teisės aktus moterų teisių srityje stokos bei tikisi, kad konkrečios priemonės, programos ir projektai lyčių problemų srityje bus įgyvendinti, taip pat bus tęsiama teisės aktų įgyvendinimo stebėsena, pvz., reguliariai atliekant lyčių poveikio vertinimą;
5. giria Turkijos vyriausybę už paskutinius teisinius pokyčius, kuriais už nužudymą dėl garbės numatomas įkalinimas iki gyvos galvos ir suteikiama teisė bausti bendrininkus ir netiesioginius bendrininkus; giria ir pritaria vedybinio prievartavimo pripažinimui nusikaltimu, ragina valstybių narių vyriausybes sekti šiuo pavyzdžiu;
6. pabrėžia svarbą visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti naujuosius įstatymus ir ragina Turkijos valdžią užtikrinti, kad Generalinis direktoratas dėl moterų padėties turėtų aiškius įgaliojimus ir pakankamai lėšų bei darbuotojų;
7. ragina Turkijos vyriausybę vykdyti būtinas reformas, susijusias su šalies mažumų ir jų orumo apsauga, ir tinkamai jas įgyvendinti, ypač Pietryčių Turkijos kurdų bendruomenės, kur moterų teisių padėtis vis dar kelia rūpesčių (pvz., neraštingumas, socialinė ir profesinė atskirtis, skurdas); ragina Turkijos valdžią bendradarbiauti su kurdų regionų merais, sudaryti ir remti siekiamas lygias galimybes ir moterų teisių programas;
8. pabrėžia, kad vyriausybė su Generalinio direktorato pagalba ir bendradarbiaudama su moterų NVO turi laikytis, visiškai politiškai įsipareigodama, holistinio požiūrio bei nustatytų kokybinių ir kiekybinių tikslų, siekdama užtikrinti moterų teises, kuriomis būtų visapusiškai gerbiamos ir pagrindinės moterų teisės pripažįstamos kaip asmens teisės, nepaisant jų tradicinio žmonos ir motinos vaidmens, ir pabrėžia, kad Vyriausybei reikia įgyvendinti lyčių lygybės principą Konstitucijos 10 straipsnyje nustatyta tvarka, skatinti moterų problemų ir jų teisių apsaugos suvokimą bei suformuoti lyčių biudžetą nacionaliniu ir vietos lygmenimis ir nuolat inicijuoti bei plėtoti projektus, susijusius su moterų teisėmis;
9. pripažįsta teigiamą vaidmenį, kurį atliko pilietinė visuomenė vykdant paskutiniąsias teisines reformas, ir pripažįsta, kad demokratiniams pokyčiams pasiekti reikia informuoti ir mobilizuoti visus politikus, pilietinę visuomenę, religines bendruomenes ir žiniasklaidą;
10. ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę pripažinti moterų teisių organizacijų, kaip vyriausybės partnerių, vaidmenį ir jas remti bei skirti joms pakankamą finansavimą ir užtikrinti jų nepriklausomumą pagal Europos Sąjungos praktiką;
11. kviečia Turkijos vyriausybę tęsti prasmingą dialogą su pilietine visuomene, esant galimybei – bendradarbiauti ir konsoliduoti šį bendradarbiavimą, remiantis oficialiomis ir ilgalaikėmis struktūromis ir institucijomis ir įtraukti NVO į derybų procesą dėl ES narystės;
12. pabrėžia būtinybę plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą tarp Turkijos ir Europos Sąjungos NVO, pavyzdžiui, kuriant tokių organizacijų pasikeitimo ir dvynių programas;
13. konstatuoja, kad ES 2007–2014 m. finansinėje perspektyvoje Turkijos NVO turi būti suteiktas pakankamas finansavimas Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos kontekste;
14. kviečia Komisiją stojimo strategijos trečiojo ramsčio pagrindu ir bendradarbiaujant su Turkijos vyriausybe inicijuoti ir remti diskusijas Turkijos visuomenėje apie moterų teises, smurtą, neraštingumą, teisę į mokslą, ypač didelį dėmesį skiriant diskusijų organizavimui kaimo vietovėse;
15. smerkia perdėtą policijos pajėgų darbuotojų jėgos naudojimą demonstracijose ir sveikina neseną vyriausybės pasižadėjimą laikytis 2004 m. rugpjūčio 17 d. Vidaus reikalų ministerijos aplinkraščio dėl galimo neproporcingo saugumo pajėgų jėgos naudojimo prevencijos ir bausmės už tai; ragina valdžią didinti suvokimą apie moterų teises ir rengti mokymus, kaip nurodyta tolesniame punkte;
16. mano, kad moterų teisų apsauga vis dar nepakankama, ypač tuomet, kai kalbama apie smurtą prieš moteris, ir ragina vyriausybę skirti daugiau dėmesio įstatymų įgyvendinimui, be kita ko, nedelsiant įkuriant prieglaudas, remiant pilietinės visuomenės iniciatyvas ir organizuojant tinkamą finansavimą iš nacionalinių ir savivaldybių biudžetų tiek vyriausybinėms, tiek NVO prieglaudoms, taip pat privalomus mokymus apie lyčių lygybę ir smurtą valstybės tarnautojams, policijai, teismams ir sveikatos bei švietimo personalui;
17. kviečia Turkijos vyriausybę keisti Savivaldybių įstatymą dėl prieglaudų Nr. 5215 tam, kad būtų privaloma įkurti daugiau prieglaudų visose savivaldybėse, turinčiose daugiau kaip 50 000 gyventojų, užtikrinti, jog visos prieglaudos bus statomos ir išlaikomos laikantis tarptautinių standartų, ir padėti bei paremti NVO, suteikiančias tokias prieglaudas ir panašias priemones;
18. pripažįsta, kad Turkija jau pradėjo įgyvendinti teisės aktus ir pripažįsta jau sudarytus individualius projektus; taip pat pripažįsta Komisijos teigiamą vaidmenį rengiant šiuos projektus;
19. Ragina Turkijos vyriausybę įsteigti daugiau vaikų darželių, siekiant skatinti moterų darbą;
20. kaip pirmąjį žingsnį sveikina neseną vyriausybės pareiškimą, kad iki 2005 m. pabaigos papildomai bus atidarytos maždaug 5 prieglaudos;
21. ragina Turkijos Vyriausybę dalyvauti programoje Daphne II, skirtoje kovai su smurtu prieš moteris;
22. smerkia poligamijos, priverstinių vedybų, tradicijos nusikaltimų ir nusikaltimų dėl garbės bei, apskritai, smurto prieš moteris atvejus ir reikalauja, kad Turkijos Vyriausybė ir kabineto nariai bei parlamento nariai individualiai imtųsi tų pačių veiksmų, ieškotų būdų užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ir dalyvautų bei organizuotų kampanijas, supažindinančias visuomenę su šiomis problemomis, remtų finansiškai NVO kampanijas dėl šių problemų;
23. ragina vyriausybę imtis priemonių aukų nuo smurto ir liudininkų saugumui užtikrinti teismo proceso metu smurto prieš moteris atvejais;
24. pritaria tam, kad nesavanoriškas nekaltybės ir lyties patikrinimas būtų laikomas nusikaltimu, pažymi išimtis, kurias numato teismo nutartis, bet pabrėžia, kad ir esant tokioms nutartims aptariamos moters sutikimas yra būtinas;
25. kviečia vyriausybę suteikti tinkamą sveikatos priežiūrą ir teisinę pagalbą bei apsaugą moterims, kurios tapo smurto aukomis arba rizikuoja jomis tapti, taip pat įsteigti specialias telefono pagalbos linijas, kad moterys galėtų informuoti apie smurto atvejus ir prašyti pagalbos;
26. giria Turkiją už teisinius pokyčius, kurie numato įkalinimą iki gyvos galvos už nužudymus dėl garbės ir leidžia bausti nužudymų dėl garbės bendrininkus, giria už vedybinio išžaginimo pripažinimą nusikaltimu, ir ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad įstatymuose numatytos kriminalinės bausmės būtų veiksmingai taikomos; ragina valstybes nares kovoti su nusikaltimais dėl garbės;
27. kviečia Komisiją vykdyti ir remti nepriklausomas, išsamias studijas, ypač tas, kurios susijusios su neraštingumo lygiu moterų tarpe ir smurto prieš moteris atvejais ir problemomis dėl moterų darbo jėgos ir smurto prieš moteris atvejais, ypač buitiniu smurtu ir nusikaltimais dėl garbės, siekiant skatinti valdžios institucijas imtis būtinų priemonių;
28. ragina Turkiją, kuri yra CEDAW ir jos papildomo protokolo šalis, ratifikuoti Europos žmogaus teisų konvencijos(4) papildomą protokolą Nr. 12, kuris skirtas užkirsti kelią diskriminacijai;
29. siūlo politinėms partijoms peržiūrėti savo partijų struktūrą ir priimti atitinkamas strategijas, kaip pasiekti geresni moterų ir vyrų skaičiaus santykį renkamose asamblėjose, įskaitant pozityvias priemones, pvz., kvotas;
30. kviečia Turkijos politines partijas išplėsti moterų vaidmenį bendroje partijos hierarchijoje, o ne tik Moterų skyriuose, suteikti joms vadovaujantį vaidmenį organizacinėje struktūroje ir didinti suvokimą apie moterų dalyvavimo politiniame gyvenime svarbą, ieškoti ir mokyti moteris atlikti politines funkcijas bei tiki, kad šioms politinėms partijoms būtų naudinga bendradarbiauti su Europos politinėmis partijomis, kurios gali pasiūlyti keitimąsi patirtimi ir nuomonėmis;
31. džiaugiasi pasiūlymu Turkijos Parlamente įsteigti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą, turintį teisėkūros įgaliojimus, ragina kuo greičiau priimti reikalingus įstatymus ir kviečia šį komitetą palaikyti nuolatinius ryšius su Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu;
32. ragina Turkijos Parlamentą užtikrinti, kad yra moterų tarp Parlamento narių, deleguotų ES ir Turkijos bendrame parlamentiniame komitete;
33. pakartoja savo reikalavimą, kad Turkijos valdžia dėtų daugiau pastangų, siekdama užtikrinti moterų teises į mokslą ir jog moterims, kurių galimybes šviestis riboja šeima ar jų socialinė arba kultūrinė aplinka, būtų pranešta apie jų teises; siūlo Turkijos vyriausybei garantuoti teisę į pradinį ir vidurinį išsilavinimą, didinti finansinę pagalbą tėvams, ypač kaimo ir neturtingose vietovėse, siekiant skatinti juos šviesti vaikus ir, be viso to, dukteris; atsižvelgia į aukštą moterų neraštingumo lygį;
34. ragina Turkijos vyriausybę imtis būtinų priemonių, ypač kaimo ir neturtingose vietovėse, kovojant su neraštingumu, ypač organizuojant informavimo ir supažindinimo su švietimo svarba ir galimo jo įnašo į ekonomiką ir visuomenę kampanijas, ypač pabrėžiant mergaičių švietimą;
35. mano, kad lyčių klausimui jautrios švietimo sistemos ir mergaičių, kurių šeimos paprastai gyvena atokiose vietovėse, privalomojo dalyvavimo skatinimas padės gerinti socialinius standartus ir didinti visuomenės suvokimą apie lyčių problemas, todėl ragina sukurti lyčių klausimui jautrią švietimo sistemą, šiuo tikslu peržiūrint švietimo medžiagą pagal CEDAW 5 straipsnį ir ragina vyriausybę užtikrinti, kad mergaitės ir berniukai būtų šviečiami moterų teisių ir lyčių lygybės klausimais;
36. ragina Komisiją ir Turkijos vyriausybę pradėti žiniasklaidos (TV ir radijo) kampanijas, atkreipiant dėmesį į pagarbos moterų teisėms svarbą ir teigiamą poveikį visuomenei bei darbo vietoms;
37. pabrėžia, kad Turkija privalo visiškai laikytis Bendrijos teisyno vienodo atlyginimo, lygių galimybių ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris profesiniame gyvenime principų, taip pat pagerinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir gauti visą gyvenimą trunkantį mokymą imantis tokių priemonių, kaip kova su diskriminavimu ir darbo bei šeimyninio gyvenimo suderinamumo užtikrinimas;
38. ragina Turkijos vyriausybę teikti informaciją apie moterų, dirbančių šeimos versle, žemės ūkyje arba nelegaliai, teisių padėtį;
39. ragina Turkijos vyriausybę skatinti mokyklų, asociacijų ir kitų organų mainus ir suburti jaunus skirtingų lyčių Europos ir Turkijos asmenis;
40. kviečia Komisiją bei Turkijos vyriausybę ir toliau kurti bei remti moterų darbo ir užimtumo projektus, įskaitant NVO sukurtus projektus, ir ragina Turkijos vyriausybę įgyvendinti su moterų užimtumu susijusius nacionalinius planus, kaip šiuo metu daroma valstybėse narėse;
41. ragina Europos Sąjungos ir Turkijos profesines sąjungas ir kitus socialinius partnerius bendradarbiauti siekiant didinti moterų dalyvavimą Turkijos darbo rinkoje ir suteikti joms galimybes užimti vadovaujančias pozicijas įvairiuose darbo rinkos sektoriuose;
42. pabrėžia savo ketinimą atidžiai stebėti moterų padėtį Turkijoje, šiuo klausimu kasmet rengti ataskaitas pasitelkus į pagalbą Moterų teisų ir lyčių lygybės komitetą bei ragina Komisiją elgtis taip pat;
43. ragina Komisiją savo pirmojoje 2005 m. gruodžio mėnesio ataskaitoje dėl reformų spartos, skirtoje Europos Vadovų Tarybai, kurioje taip pat bus aptarta derybų pažanga,sistemiškai ir išsamiai aprašyti iki dabar pasiektą pažangą keičiant ir įgyvendinant teisės aktus, skirtus moterų teisėms remti;
44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui ir Turkijos vyriausybei bei parlamentui.
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos ir Irako: aktyvesnio dalyvavimo programos KOM(2004)0417,
– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 9 d. jungtinį Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos laišką dėl Irako: ES vidutinio laikotarpio strategija, D(2004)10111,
– atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą "Komisija dėl Irako" – 2005 m. paramos programa, PE/2005/401,
– atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 21 d. Europos Sąjungos Tarybos pranešimą dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake, 6405/3/05 - REV 3,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos posėdžių Briuselyje (2003 m. vasario 17 d.) ir Tesalonikuose (2003 m. birželio 19 ir 20 d.) išvadas ir Graikijos pirmininkavimo metu parengtą deklaraciją (2003 m. balandžio 16 d., Atėnai),
– atsižvelgdamas į Išorės santykių tarybos 2005 m. balandžio 25 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1483 (2003), 1500 (2003), 1511 (2003) ir 1546 (2004),
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas: 2002 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl padėties Irake, praėjus vienuolikai metų po Persijos įlankos karo(1), 2003 m. sausio 30 d.(2) ir 2004 m. rugsėjo 16 d.(3) rezoliucijas dėl padėties Irake, 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl padėties Irake(4) ir 2003 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2004/155/EB dėl lankstumo priemonės taikymo Irakui atstatyti ir rekonstruoti pagal 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo 24 punktą(5),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A6-0198/2005),
A. kadangi karas Irake buvo netinkamas politinio sprendimo pakaitas, kurio tikslas – skatinti politinius pokyčius ir šalies demokratizaciją,
B. kadangi konfliktas smarkiai suskaldė tarptautinę bendruomenę,
C. Ba. kadangi karas Irake, įvairūs jo aspektai ir jo pasekmės Europos ir Jungtinių Valstijų viešojoje nuomonėje ir vyriausybėse vis dar yra jautrus klausimas,
D. kadangi aiškesnių taisyklių, apribojančių jėgos panaudojimą tarptautiniuose santykiuose, nustatymas kovojant su terorizmu ir siekiant užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui yra labai svarbūs klausimai tarptautinei bendruomenei,
E. kadangi Parlamentas vieningai pageidauja greito ir išsamaus daugelio problemų, kurios vis dar dabar egzistuoja Irake, sprendimo,
F. kadangi diktatūros ir žmonių priespaudos metai, tarptautinės sankcijos ir karas sužlugdė visas Irako socialines ir politines struktūras, palikdami anarchijos ir nesaugumo atmosferą,
G. kadangi pastaraisiais mėnesiais būdingas padidėjęs nesaugumas, teroristų išpuoliai, civilių grobimas, įskaitant ir žurnalistus, bei žmogaus teisių pažeidimai, o tai turi ypatingą poveikį eilinių irakiečių kasdieniniam gyvenimui,
H. kadangi ES nesiuntė rinkimų stebėtojų į 2005 m. sausio mėn. rinkimus, nors daug prisidėjo, padėdama juos surengti ir finansuodama pasiruošimą,
I. kadangi atstatymo procesas turi būti vertinamas ne tik kaip mechaninė procedūra, apsiribojanti infrastruktūros atkūrimu, tačiau ir kaip visa apimančios politinės strategijos rezultatas, siejantis ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, pagrįstas visapusiška pagarba teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir mažumų teisėms,
J. kadangi atstatymo strategijoje turi būti atsižvelgta į išorinius ir tarptautinius veiksnius, vidinius veiksnius ir nevyriausybinį įnašą,
K. kadangi Irako visuomenė ir socialinis gyvenimas buvo visiškai suardyti dėl Sadamo Huseino diktatūros, žmogaus teisių pažeidimų, Irako gyventojų priespaudos ir karo ir todėl jiems reikia skubiai keistis visais atžvilgiais ir remiantis prioritetų nustatymo strategija, ją derinant su Irako valdžia, padedant Jungtinėms Tautoms ir tarptautinei bendruomenei,
L. Ja. atsižvelgdamas į masinį Irako gyventojų dalyvavimą pirmuosiuose demokratiniuose savo šalies rinkimuose, demokratišką Irako vyriausybės formavimą, prezidento rinkimus ir pradėtą naujos konstitucijos parengiamąjį darbą,
M. kadangi 2005 m. ES paramos programa įsipareigoja iš viso skirti 200 mln. EUR ir numato poreikius, kurie atspindėti pereinamojo laikotarpio Irako vyriausybės parengtoje Nacionalinėje plėtros strategijoje (2005–2007),
N. kadangi Europos Sąjunga privalo glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, kurios labiausiai padeda atstatyti šalį, ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis,
O. kadangi ES buvo viena iš tarptautinės konferencijos dėl Irako, vykusios 2005 m. birželio 22 d. Briuselyje, organizatorių,
1. išreiškia būtinybę pamiršti praeities įvykius ir žvelgti į ateitį; išreiškia gilų liūdesį dėl to, kad nuo įsiveržimo pradžios žuvo, kaip manoma, tūkstančiai civilių gyventojų ir užsienio karių, ir žuvusiųjų skaičius kiekvieną mėnesį vis auga; išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nuo 2003 m. gegužės 1 d., kai buvo paskelbta kovinių operacijų pabaiga, saugumo situacija Irake blogėja; išreiškia viltį, kad Irako kare išmoktos pamokos ateityje paskatins imtis daugiašalio, demokratinio ir į rezultatus nukreipto pasaulinių konfliktų valdymo metodo;
2. primena 2003 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas; primena Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1483 (2003); primena JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1546 (2004), kuri suteikia pagrindą efektyviai tarptautiniu mastu paremti Irako politinį perėjimą ir atgaivinti jo politinį autoritetą ir suverenitetą, taip pat Irako gyventojų sutaikymą vadovaujant JT, ir esant tvirtai nustatytam tvarkaraščiui;
3. mano, kad Sadamo Huseino režimo žlugimas nutiesė kelią Irako žmonėms siekti taikios, saugios ir demokratinės ateities, kuri taip ilgai jiems buvo draudžiama per buvusį represinį režimą; pabrėžia, kad labiausiai neatidėliotinas iššūkis tarptautinei bendruomenei yra užtikrinti saugumą ir stabilumą Irake, nes tai yra viena iš pagrindinių sąlygų siekiant atgaivinti Irako piliečių gyvybingą ir savanorišką pilietinę dvasią; išreiškia savo susirūpinimą dėl dabartinės padėties, kuri ir toliau lieka labai sudėtinga dėl naikinimų ir nesaugumo, kuris kyla tiek dėl augančio teroristinių veiksmų skaičiaus, tiek dėl pasipriešinimo užsienio ginkluotosioms pajėgoms; mano, kad tarptautinė bendruomenė turi tiek moralinę, tiek politinę pareigą atitinkamai reaguoti į padėtį Irake;
4. pabrėžia, kad siekiant pakeisti dabartinę nuolatinio nesaugumo padėtį ir įgyvendinti su politiniu procesu susijusius įsipareigojimus, kuriems buvo pritarta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1546, labai svarbu rasti politinį sprendimą siekiant bendro nacionalinio sutarimo, kaip pareiškė 2005 m. birželio 22 d. Briuselyje surengtos tarptautinės konferencijos dėl Irako dalyviai;
5. primena būtinybę, esant tokiai situacijai, kovoti su nebaudžiamumu, remti nacionalinį sutaikymą ir paduoti į teismą visus, atsakingus už rimtus žmogaus teisių pažeidimus šalyje; smerkia kalinių teisių pažeidimus Abu Ghraib kalėjime ir atitinkamų Ženevos konvencijų pažeidimus;
6. Yra labai susirūpinęs dėl informacijos apie daugelio Irako ir užsienio šalių piliečių pagrobimą ir priverstinį dingimą Irake; prašo, kad būtų išaiškinti šie dingimai, kaip įvyko buvusio politinio pabėgėlio Prancūzijoje Abdul Jafar Al-Kubaysi atveju, ir reikalauja, kad tie asmenys būtų nedelsiant išlaisvinti;
2005 m. sausio mėn. rinkimai į pereinamojo laikotarpio Nacionalinę Asamblėją
7. pakartoja savo įsitikinimą, kad rinkimai į pereinamojo laikotarpio Nacionalinę Asamblėją buvo privalomas pirmasis žingsnis sklandaus politinio perėjimo šalyje link ir kad jie suteikė galimybę rinkėjams pasijusti savo politinės ateities šeimininkais, nors vieneri rinkimai nereiškia, kad šalyje įsigalėjo demokratija; demokratinėje visuomenėje atsižvelgiama į tautos valią per jos pačios išrinktą ir jai atstovaujančią vyriausybę;
8. sveikina faktą, kad nepaisant aplinkybių, kurias lėmė nesaugumas ir smurtas daugelyje šalies vietų, rinkimai įvyko numatytą dieną ir kad bendras dalyvavimas aiškiai parodė Irako žmonių valią ir apsisprendimą kurti savo nepriklausomą ateitį demokratinėmis priemonėmis; pabrėžia, kad kuriant demokratinį procesą svarbiausia yra saugumas; taip pat pažymi, kad didelė sunitų dalis nedalyvavo rinkimuose, taip pat kitiems tautinių mažumų, pvz., asirų ir turkmėnų, nariams nebuvo leidžiama balsuoti; ragina Irako valdžios atstovus užtikrinti, kad šios tautinės mažumos galėtų išreikšti savo valią per kitus rinkimus; be to, ragina naujojoje Konstitucijoje įtvirtinti asirų etnines, tautines, religines ir nuosavybės teises bei jų neatsiejamą vaidmenį, kuriant naująjį Iraką;
9. pripažįsta oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus ir primena, kad šie rezultatai negali būti laikomi galutiniu tikslu savaime; ragina Irako parlamentą ir naujai išrinktą vyriausybę laikytis atviro ir konstruktyvaus požiūrio, skirto sutelkti visus Irako visuomenės komponentus bendram politiniam šalies planui, siekiant įveikti institucinį pasidalijimą pagal etninę priklausomybę; džiaugiasi faktu, kad Parlamentas patvirtino sunitų ministrų prisijungimą prie naujai išrinktos teisėtos vyriausybės; sveikina, kad naujai išrinktų pereinamojo laikotarpio Nacionalinės Asamblėjos 31% narių sudaro moterys; pažymi, kad naujasis Irako parlamentas išrinko savo pirmininką ir išreiškia didelę viltį, kad nuo šiol jis turės galimybę rinktis reguliariai; mano, kad pagrindinis naujojo parlamento ir vyriausybės uždavinys yra stiprinti demokratiją ir kurti teisinės valstybės pamatus, visų pirma rengiant naująją konstituciją;
10. palankiai vertina Irako laikinosios vyriausybės sukūrimą ir Ministro pirmininko pasižadėjimą užtikrinti visapusišką sunitų ministrų dalyvavimą;
11. ragina kaimynines šalis susilaikyti ir nesikišti į Irako vidaus reikalus, gerbti jo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei Irako gyventojų troškimą savo pastangomis kurti šalies konstitucinę ir politinę sistemą;
12. pabrėžia, kad tarptautinei bendruomenei ypač svarbu lydėti politinius pokyčius ir padėti Irako valdžiai ruoštis būsimam referendumui dėl konstitucijos ir bendriesiems rinkimams, kurie numatyti 2005 m. gruodžio 15 d.; kviečia ES imtis rimtų įsipareigojimų šių įvykių atžvilgiu ir, suderinus su Irako valdžia, siųsti reikalingą skaičių ES stebėtojų stebėti įvykių patyrusios ES rinkimų stebėtojų misijos rėmuose, kurią papildytų Europos Parlamento stebėtojų delegacija, o prieš tai imtis pastangų skirti lėšų reikalingai rinkimų paramai;
13. teigia, kad Sąjunga atsakinga už Irako pilietinės visuomenės demokratinių organizacijų veiklos skatinimą ir puoselėjimą, nes tai yra pagrindinis būdas remti naujojo demokratinio Irako raidą; ragina Komisiją ateityje teikti paramą programoms, kurios leistų Irako pilietinės visuomenės demokratinėms organizacijoms puoselėti teisinę valstybę ir irakiečių pagrindines žmogaus teises;
Saugumo atkūrimas ir kelias į rekonstrukciją
14. pabrėžia, kad tinkamos ir patikimos socialinės ir politinės aplinkos kūrimas priklauso nuo šių būtinų sąlygų įgyvendinimo:
a)
pagarba tarptautinei teisei ir suderinamumas su atitinkamais tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimais siekiant baigti žmogaus teisių pažeidinėjimus,
b)
parama ir bendradarbiavimas su Irako institucijomis remiantis JT įgaliojimais,
c)
Irako žmonių įtikinimas dalyvauti atstatant savo suverenią, vieningą ir nepriklausomą valstybę,
d)
visų terorizmo formų ir prievartos aktų, nukreiptų prieš Irako civilius gyventojus ir daugianacionalines pajėgas, pasmerkimas,
e)
parama aktyviam Europos Sąjungos bendradarbiavimui su Irako institucijomis kovojant prieš terorizmą;
15. pabrėžia, kad stabilumo atkūrimo esminė sąlyga šalyje, kuri apie du dešimtmečius buvo niokojama beveik nenutrūkstamų karų ir bausmių, yra užtikrinti, kad visiems irakiečiams būtų prieinamos pagrindinės paslaugos, kaip antai: pirminė sveikatos priežiūra ir pradinis lavinimas, švarus geriamasis vanduo ir tinkama sanitarinė sistema; ragina Europos Sąjungą nukreipti savo didelę praktinę patirtį ir išteklius darbui su Irako valdžios institucijomis ir tarptautine donorų bendruomene, siekiant užtikrinti, kad šių pagrindinių paslaugų tiekimas būtų pirmoje vietoje;
16. ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares atsižvelgti į naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Irako siekdamos įvertinti padėtį, skatinti stabilizacijos procesą ir:
a)
nustatyti garantijas didesniems įsipareigojimams bei vadovaujančiam JT vaidmeniui,
b)
JT taikos palaikymo pajėgoms leisti tikrinti ir priimti sprendimus dėl karinių pajėgų Irake pakeitimo, nes visos politinės partijos dalyvaujančios rinkimuose prašė išvesti įvairių šalių karines pajėgas, o kai kurios kare dalyvaujančios šalys jau išvedė ar nusprendė išvesti savo pajėgas remiantis faktu, kad bet koks sprendimas dėl svetimų karinių pajėgų išvedimo turi būti palaipsniui taikomas vadovaujantis aiškiai nustatytu grafiku,
c)
apsvarstyti galimybę kare nedalyvaujančioms šalims dalyvauti apmokant Irako ginkluotasias pajėgas ir policiją;
17. primena, kad didžiausias institucinės ir socialinės srities rekonstrukcijos iššūkis tebėra teisinės valstybės principų įtvirtinimas kuriant ir stiprinant veiksmingas demokratines institucijas, šalinant įtampos šaltinius tarp įvairių socialinių komponentų, į visus projektus integruojant lyčių aspekto perspektyvą, stiprinant pilietinę visuomenę ir remiant nevyriausybines organizacijas, užtikrinant nepriklausomą žiniasklaidą ir tikrą pagarbą visuotinėms žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms;
18. sveikina Irako sprendimą tapti Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) Romos statuto šalimi, tačiau dar kartą kviečia Irako valdžią panaikinti mirties bausmę, užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir sukurti efektyvų teisminį aparatą kovai su nebaudžiamumu, teismo tvarka persekiojant nusikaltėlius; pažymi, kad šias priemones turi papildyti nuosekli ekonominė, socialinė ir kultūrinė politika; tai trumpos ir vidutinės trukmės laikotarpyje turi būti paremta atsarginiu paramos planu, nes didelė dalis Irako gyventojų yra smarkiai nuskurdinti, todėl yra reikalingos tarptautinės pagalbos priemonės;
19. mano, kad reikėtų įsteigti JT vadovaujamą nepriklausomą komisiją, sudarytą iš garsių Irako žmonių ir įvairių šalių teisininkų, kuri galėtų pateikti pasiūlymų visapusiškai programai, kuri užtikrintų teisėtumą Irake, atsižvelgiant į žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus praeityje, taip pat įvairaus pobūdžio nusikaltimus; šiuo atveju pabrėžia būtinybę, buvusio režimo vadovus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, paliekant teisę į sąžiningą ir nešališką teismo procesą besilaikant bendrųjų standartų, įskaitant mirties bausmės panaikinimo principą;
20. pabrėžia, kad Irako moterys vis dar patiria įvairių diskriminacijos formų teisėkūros srityje ir teisinėje praktikoje; ypač ragina Irako valdžios institucijas uždrausti žudymus dėl garbės ir užtikrinti, kad už šiuos nusikaltimus būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama taip pat, kaip ir už kitas žmogžudystes; dėl to ragina Irako valdžios institucijas peržiūrėti visus teisės aktus, kurie diskriminuoja moteris, įskaitant Baudžiamąjį kodeksą ir įstatymus dėl asmens statuso, ir atšaukti visas išlygas dėl JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo; mano, kad reikia imtis specialių priemonių remti moterų lygybę, užtikrinant vienodą ekonominių ir socialinių teisių prieinamumą, taip pat judėjimo laisvę ir dalyvavimą politikoje;
21. ragina gerbti ir apsaugoti Irako didžiausios iškeldintųjų asmenų grupės, vadinamųjų pelkių arabų, su kuriais Sadamo Huseino režimas elgėsi ypač žiauriai ir tragiškai, pagrindines teises; primygtinai ragina ieškoti ilgalaikių sprendimų dėl pietų Irako iškeldintųjų asmenų, įskaitant jų teises grįžti į savo kraštą ir prie vandens, kur pelkių arabai dirbo žemę ir žvejojo daugiau nei 5000 metų; esant tokiai padėčiai remia žmogaus teisių politikos, kurios esmę sudaro ankstesniojo režimo išvogtos nuosavybės restitucija, raidą naujajame Irake;
22. pabrėžia būtinybę saugoti šalies archeologines vietas, kaip antai senovinį Babilono miestą, ir ragina Tarybą ir Komisiją remti UNESCO suteikiant finansavimą šalies atstatymo ir restauracijos projektams;
23. sveikina BUSP bendruosius veiksmus dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irakui ir remia tolesnius iš Bendrijos biudžeto finansuojamus veiksmus ir įvairių ES institucijų dalyvavimą juos įgyvendinant;
24. primygtinai reikalauja sustiprinti transatlantinę partnerystę pasidalijant atsakomybės naštą pasitelkus veiksmingo daugiašališkumo koncepciją, kartu įtraukiant musulmoniškas ir kaimynines valstybes; kviečia šiam tikslui sukurti JT vadovaujamą taikos palaikymo misiją;
25. pabrėžia būtinybę įtraukti Irako kaimynines šalis į rekonstrukcijos procesą; mano, kad institucinis bendradarbiavimas yra naudingas forumas diskutuoti ir koordinuoti bendras problemas, kaip antai: pasienio apsauga, terorizmas, nelegali ginklų ir narkotikų prekyba ir organizuotas nusikalstamumas; be to, įsitikinęs, kad toks forumas gali palaipsniui formuoti pasitikėjimo kūrimo ir saugumo bendradarbiavimo regione mechanizmą;
26. pripažįsta ir remia tų ekonominių partnerių iš dabartinių ES šalių, kurie efektyviai veikė kaip investuotojai ir paslaugų tiekėjai prieš karą Irake, patirtį;
ES ir EP: savitumas ir veikla
27. ES politiką Irako atžvilgiu vertina platesniame ES strateginės partnerystės su Viduržemio jūros ir Vidurinių Rytų valstybėmis kontekste ir išreiškia pageidavimą, kad Europos Sąjunga vidutiniu laikotarpiu suformuotų išsamią regioninę strategiją Vidurinių Rytų ne Viduržemio jūros šalims;
28. pažymi, kad ES privalo skatinti regiono bendradarbiavimą ir pakviesti Iraką dalyvauti ES strateginės Viduržemio jūros regiono ir Vidurinių Rytų partnerystėje, taip pat nurodo, kad laipsniškas regiono ekonomikos bendradarbiavimo kūrimas bus žymus žingsnis pirmyn mažinant įtampą ir pamažu vystant politikos ir saugumo bendradarbiavimą;
29. pabrėžia, kad Irako kaimyninės šalys gali atlikti svarbų vaidmenį sutaikymo procese, saugant šios šalies vientisumą ir kuriant demokratinį procesą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pagal savo išorės santykius remti ir skatinti Irako kaimynes šį vaidmenį atlikti sėkmingai, bei remti šiuo klausimu daromas pastangas;
30. pažymi, kad ES parama ir rekonstrukcijos politika turi pataisyti praeities trūkumus, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų pagalba padėti geriau suvokti Irako socialinę dinamiką ir realybę; pabrėžia, kad būsimosios politinės Irako institucijos turi atspindėti Irako tautos valią ir išsaugoti šalies vienybę bei kartu skatinti geografiškai decentralizuoto valdymo įtvirtinimą, dalyvavimu grįstą politinę sistemą ir federalinės valstybės kūrimą atsižvelgiant į daugialypę šalies struktūrą, užtikrinti sklandų visų socialinių ir etninių komponentų dalyvavimą ir leisti bei skatinti moteris, be jokios diskriminacijos, imtis aktyvaus vaidmens politiniame ir rekonstrukcijos procese;
31. pritaria socialinės rinkos ekonomikos raidai, kas mažoms ir vidutinėms įmonėms suteiktų galimybę suklestėti; mano, kad lygiai taip pat yra svarbi ES parama stiprinant demokratiją ir teisės normas;
32. remia prisijungimo prie PPO derybų pradžią, kaip svarbiausią Irako reintegracijos į tarptautinę ekonomiką žingsnį; tačiau mano, kad pirmiausia būtina sukurti adekvačias ir teisėtas institucijas Irake, kurios leistų jos atstovams derėtis dėl prisijungimo sąlygų, ir remia nuolatinę ES pagalbą, skatinant Iraką laikytis taisyklių ir aktyviai dalyvauti tarptautinėse organizacijose, konvencijose ir sutartyse, tokiose kaip Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija, JTVP, JTAP, TDO, Kioto protokolas ir Biologinės įvairovės konvencija;
33. primygtinai prašo, kad bet kokia svarbi Irakui atstatyti skirta ES pagalba nepakenktų kitų valstybių ar regionų pagalbai; pabrėžia, kad Komisija turi pateikti visą, reguliarią ir skaidrią informaciją apie faktines pagalbos išmokas ir ES pagalbos įgyvendinimą, taip pat ir tas lėšas, kurios turi būti netiesiogiai paskirstytos per kitas organizacijas, tokias kaip Tarptautinio rekonstrukcijos fondo programa dėl Irako;
34. stebisi, kad, nepaisant 2004 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijos dėl padėties Irake(6), ne visas atstatymui skirtas lėšas valdys Jungtinės Tautos, o dalį – World Bank Trust; nerimauja, kad iki šios dienos World Bank Trust panaudojo tik labai mažą sukauptų lėšų dalį; reikalauja, kad 2006 m. Sąjungos biudžete būtų atsižvelgiama į Irako gebėjimą panaudoti lėšas, ir kadangi šioje šalyje klesti masinė korupcija, rekomenduoja atlikti nepriklausomą šių lėšų panaudojimo auditą;
35. sveikina Komisijos išreikštą būtinybę dėl skolos nurašymo ir remia susijusią strategiją, kuri atvedė prie 2004 m. lapkričio mėn. Paryžiaus klubo susitarimo, pagal kurį Irakui trimis etapais 80 proc. sumažinama skola;
36. pažymi, kad atsižvelgiant į šalies dydį bei istorines ir geografines sąsajas, ES ir Irakas valdo bendras prekių ir paslaugų rinkas, o tai skatina dėti pastangas gerinant ES–Irako ekonominį susiliejimą bei dalyvaujant politiniame ir ekonominiame dialoge, kuris atspindėtų abipusius pilnaverčio bendradarbiavimo interesus;
37. skatina nuolatinę ES pagalbą kuriant Irako administracinių ir ekonominių institucijų pajėgumus, ypač keičiant institucinių pagrindų sistemą (nepriklausomą centrinį banką, stabilią valiutą, mokesčių ir biudžeto institucijas), bei nevaržomai finansinių rinkų raidai ir privataus sektoriaus stiprinimui, skatinant ekonomikos rinkos reformą ir tiesiogines užsienio investicijas;
38. pažymi, kad Irakas turi naudos iš Europos Bendrijos bendrosios preferencijų sistemos (BPS) ir skatina imtis specifinio administracinio bendradarbiavimo, kad BPS prekybinės lengvatos Irakui būtų taikomos kaip galima greičiau, kai tik tam bus sąlygos;
39. pabrėžia, kad viena iš esminių Irako ekonomikos rekonstrukcijos ir vystymo sąlygų yra irakiečių galimybė visiškai valdyti bei kontroliuoti šalies gamtinius išteklius ir naudoti pajamas iš naftos pardavimo taip, kad būtų užtikrintas jų reinvestavimas į Iraką;
40. pabrėžia, kad atsižvelgiant į didelį Irako indėlį užtikrinat Europos Sąjungos elektros energijos tiekimo saugumą, bei galimybę ES ir Irakui abipusiai turėti naudos iš padidėjusios Irako naftos ir gamtinių dujų gamybos tiek ES, tiek Irakui svarbu sukurti lygias investavimo galimybes bei suderinti reguliacines energetikos sektoriaus nuostatas;
41. pažymi, kad būtina aiškiai informuoti Europos mokesčių mokėtojus apie ES išlaidų sumas ir vykdomus projektus Irake; todėl prašo, kad Komisija parengtų informacijos sklaidos strategiją Europos žiniasklaidoje ir sukurtų interneto tinklalapį Komisijos EuropeAid Bendradarbiavimo tarnybos portale siekiant pateikti visuomenei atitinkamą informaciją apie vystymosi darbus Irake ir padidinti skaidrumą;
42. prašo, kad visi humanitariniai ir atkūrimo projektai būtų labai atidžiai planuojami, skaidriai ir sklandžiai vykdomi, bei geriau koordinuojami su tarptautiniais pagalbos teikėjais, ir kad būtų užtikrintas humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų saugumas;
43. pabrėžia, kad atstatymo procesas privalo vykti neutraliai, atstatymo projektus kontroliuojant laikinosioms ir suverenioms Irako valdžios institucijoms;
44. pabrėžia būtinybę skirti ypatingą dėmesį labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, t. y., vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliems žmonėms, siekiant užtikrinti kaip įmanoma geresnę sveikatos apsaugą ir socialinį aprūpinimą;
45. prašo valstybes donores kurti specialias medicininės priežiūros ir finansinės paramos programas, skirtas socialinei nuo minų ir bombų nukentėjusių asmenų bei jų šeimų reintegracijai, taip pat organizuoti efektyvią minų rizikos švietimo programą visuomenei, ypač vaikams ir moterims, aktyviai vykdyti sprogmenų išminavimo procesą ir nenaudoti priešpėstinių minų;
46. mano, kad konstitucijos projekto rengimas yra ypač svarbus šaliai ir tolesniam institucijų kūrimui; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, jog naujojoje Irako konstitucijoje būtų ginamos moterų teisės, todėl ragina Europos Sąjungą tai stipriai remti kiekvienu galimu atveju; siūlo savo žinias ir paramą rengiant konstitucijos projektą; siūlo atkurti naujojo Irako parlamentinę dimensiją, plėtojant dialogą tarp Irako Parlamento, Europos Parlamento, kaimyninių šalių parlamentų ir JAV Kongreso išplėsto Transatlantinio įstatymų leidėjų dialogo pagrindu;
47. kviečia santykiams su pereinamojo laikotarpio Irako parlamentu nedelsiant suformuoti ad hoc parlamentinę delegaciją, kuri vidutiniu laikotarpiu būtų transformuota į nuolatinę parlamentinę delegaciją ryšiams su Iraku;
48. ragina Komisiją sekti Tarybos pavyzdžiu ir įsteigti nuolatinę atstovybę Irake, atsižvelgiant į būtiną personalo saugumo įvertinimą;
o o o
49. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, Irako pereinamojo laikotarpio Nacionalinei Asamblėjai, Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, šalių, dalyvaujančių Barselonos procese, vyriausybėms, Irano ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių vyriausybėms, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir Kongresui.
– atsižvelgdamas į per pasaulio aukščiausio lygio vadovų susitikimą dėl veiksmų prieš badą suformuotą "kovos su skurdu penketuką", po kurio sekė visuotinis raginimas imtis veiksmų prieš skurdą, pradėtas Brazilijos prezidento L. I. Lula da Silva per 2005 m. sausį vykusį Pasaulio socialinį forumą,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 20 d. 111 vyriausybių, įskaitant visų ES valstybių narių vyriausybes, pasirašytą Niujorko Deklaraciją dėl veiksmų, nukreiptų prieš badą ir skurdą,
– atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir 2005 m. rugsėjį vyksiantį JT aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio metu bus peržiūrėta padaryta pažanga siekiant TVT,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužę vykusį Vystymosi Tarybos susitikimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi nuo ypač didelio skurdo kenčia daugiau nei milijardas žmonių ir kadangi į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse visiškame skurde gyvena per 300 milijonų žmonių ir milijonai žmonių kasmet miršta dėl to, kad trūksta sveikatos apsaugos, švaraus vandens, deramo būsto ir atitinkamos mitybos,
B. kadangi antroji 2005 m. pusė suteikia ES ir jos valstybėms narėms istorinę galimybę per Edinburge vyksiantį Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimą, per rugsėjį Niujorke vyksiančią TVT konferenciją ir per gruodį Honkonge vyksiančią Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) Ministrų konferenciją parodyti, kad jos atlieka vadovaujantį vaidmenį sprendžiant vystymosi klausimus,
C. kadangi siekiant TVT ir kovojant su pasauliniu skurdu reikės, kad visi donorai padidintų pagalbos apimtis ir pagerintų jos kokybę, kad jie vykdytų sąžiningesnę prekybą bei nurašytų nepakeliamas skolas, ir kadangi du trečdaliai besivystančių šalių išleidžia daugiau lėšų skolų priežiūrai nei pagrindinėms socialinėms paslaugoms,
D. kadangi didžioji dalis teikiamos pagalbos išlieka "susieta", t. y. pinigai skiriami tik su sąlyga, kad atitinkama besivystanti valstybė prekes ir paslaugas pirks iš valstybės donorės; kadangi "siejant" pagalbą įsigijimo kaštai padidėja apytiksliai 5 milijardais JAV dolerių,
E. kadangi, nepaisant padidėjusios ES oficialios paramos vystymuisi, didelė šio padidėjimo dalis susijusi su skolų nurašymo priemonėmis, o tai prieštarauja Monterėjaus konsensusui, pagal kurį itin įsiskolinusių neturtingų šalių (angl. HIPC) iniciatyva turėtų būti visiškai finansuojama iš papildomų išteklių,
F. kadangi T. Blairas G8 susitikimo išvakarėse pareiškė, kad 18 iš 165 besivystančių šalių kasmet bus nurašomi du milijardai dolerių skolų, susijusių su tarptautinėmis finansų institucijomis,
Bendrosios nuostatos
1. džiaugiasi Tarybai pirmininkaujančios Jungtinės Karalystės prisiimtu įsipareigojimu teikti pirmenybę vystymuisi ir kovoti su skurdu, sutelkiant ypatingą dėmesį į Afriką; ragina Jungtinę Karalystę pasinaudoti savo G8 pirmininkės pareigomis ir tarptautinėje bei Europos darbotvarkėje į pirmą vietą iškelti skurdo klausimą;
2. išreiškia gilų susirūpinimą, kad į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos valstybės vis dar nepasiekė ir nėra jokių vilčių, kad jos iki 2015 m. pasieks bent vieną iš aštuonių TVT;
3. atsižvelgia į Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo pranešimo išvadas, kuriose teigiama, kad tolesnis pasaulio ekosistemos griovimas trukdys pasiekti TVT,
4. todėl džiaugiasi, kad ES teikia pirmenybę Afrikos vystymuisi ir kad bus dedama daugiau pastangų siekiant padėti Afrikos valstybėms įgyvendinti TVT;
5. pabrėžia, kad ES, vykdydama vystymosi politiką turi skirti pagrindinį vaidmenį moterims ir mergaitėms, jei nori padaryti pažangą įgyvendinant TVT;
6. mano, kad norint rimtai kovoti su skurdu reikia sukurti visapusišką tvarią vystymosi politiką, leidžiančią besivystančioms valstybėms padidinti savo gamybos apimtis;
7. mano, kad kovojant su skurdu reikėtų pripažinti šalies arba regiono teisę pačiam demokratiškai apibrėžti savo politiką, prioritetus ir strategijas, leidžiančios užtikrinti jų gyventojams pragyvenimo šaltinį ir apsaugoti socialines, ekonomines ir kultūrines teises;
8. pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos turi atlikti svarbų vaidmenį, kad jos valstybėse taptų varančiąja jėga, kuri aktyviai kelia vystymosi klausimus, mobilizuoja plataus masto piliečių judėjimus ir daro esminį spaudimą, kad vadovaujantys politikai laikytųsi savo įsipareigojimų; todėl džiaugiasi pasaulinio susivienijimo "Visuotinis raginimas imtis veiksmų prieš skurdą" iniciatyva;
9. pabrėžia neatidėliotiną būtinybę padidinti investicijas į besivystančias šalis; šiuo atžvilgiu pabrėžia tarptautinės diskusijos svarbą, kurios tikslas nustatyti naujoviškus ir papildomus viešųjų investicijų ir politikos finansavimo šaltinius, kuriais tiesiogiai siekiama TVT ir sudaromas pagrindas privataus sektoriaus varomam augimui;
10. pabrėžia, kad pagalba vystymuisi yra tik vienas iš veiksnių, galinčių padėti pasiekti TVT, ir kad reikia kitų priemonių, pavyzdžiui, patikimų, atskaitingų ir skaidrių institucijų, žmogaus teisių gerbimo ir tarptautinių įsipareigojimų laikymosi, lyčių lygybės, atitinkamų prekybos ir investicijų taisyklių, žinių perdavimo ir saugumo;
11. ragina aktyviau stengtis kovoti su neteisėta prekyba ginklais su Afrikos šalimis ir labiau kontroliuoti bei riboti ginklų šioms šalims pardavimus;
12. ragina ES įdiegti veiksmingą Europos daugianacionalinių įmonių kontrolę dėl jų vaidmens finansuojant ginkluotus konfliktus, naudojant žaliavas ir gerbiant vietos bendrijų teises bei remia Afrikos valstybių institucijų veiklą šiuo požiūriu;
Pagalbos lygiai ir kokybė
13. džiaugiasi, kad Taryba pakartotinai patvirtino savo įsipareigojimus iki 2015 m. pagalbai skirti mažiausiai 0,7 proc., o iki 2010 metų – 0,56 proc. BVP; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad valstybės narės ištesėtų pažadus sukurti stebėsenos mechanizmus, leidžiančius skaidriai patikrinti valstybių narių pagalbos lygius per visus būsimus Vystymosi Tarybos susitikimus;
14. džiaugiasi aktyviu visų naujųjų valstybių narių, įstojusių į ES po 2002 metų, dalyvavimu Bendrijos donorystės politikoje ir su pasitenkinimu pabrėžia jų įsipareigojimus nustatyti oficialios paramos vystymuisi dalį 0,17 proc. nuo BNP iki 2010 m. ir 0,33 proc. BVP iki 2015 m.;
15. ragina geriau naudoti šiuo metu teikiamą pagalbą, ypač perskirstant prioritetus ir juos sukoncentruojant į TVT bei gerinant ES teikiamų viešųjų lėšų stebėseną, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir padidintas skaidrumas;
16. ragina Komisiją sustiprinti ES ir valstybių narių pagalbos teikimo pastangų koordinavimą; šiame kontekste ragina, kad ES vykdytų koordinavimą ir rengtų papildomas strategijas, taip pat leidžiančias įtraukti privatų sektorių ir pilietinės visuomenės veikėjus;
17. džiaugiasi Komisijos pasiūlymu reguliariai teikti pranešimus apie ES teikiamos pagalbos veiksmingumą Komisijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;
18. išreiškia susirūpinimą, kad tik trys valstybės narės (Airija, Švedija ir Jungtinė Karalystė) visiškai "atsiejo" savo dvišalę pagalbą ir kad kai kurios šalys vis dar "sieja" beveik visą savo teikiamą pagalbą; ragina visas ES valstybes nares pasiūlyti savo pagalbą besivystančioms šalis jos "nesiejant" ir laikytis ES doktrinos, pagal kurią pagalbos teikimo sutartys sudaromos, jei įmanoma, su vietiniais, regioniniais arba nacionaliniais partneriais;
19. ragina skubiai priimti ir įgyvendinti teisėkūros pasiūlymą dėl Bendrijos pagalbos atsiejimo;
20. ragina ES visiškai įgyvendinti 2002 m. priimtą Veiksmų planą, skirtą kovai su nelegalia, nereguliuojama ir nedeklaruojama žvejyba, bei teikti materialinę, finansinę ir technologinę paramą toms besivystančioms pakrančių valstybėms, kurios patiria sunkumų užkirsdamos kelią nelegaliai žvejybai jų vandenyse;
21. ragina Komisiją ir valstybes nares mažiausiai 20 proc. paramos vystymuisi išleisti sveikatai ir švietimui; susirūpinęs pabrėžia, kad tiek ES, tiek valstybėms narėms dar toli iki šio tikslo įgyvendinimo; pabrėžia, kad nesant pakankamai didelių investicijų į žmoniškąjį vystymąsi ir sveikatos apsaugą, TVT nebus pasiekti;
22. pabrėžia, kaip svarbu spartinti ir didinti vakcinų programas ir kovos su tokiomis ligomis kaip AIDS, tuberkuliozė, maliarija bei užleistomis ligomis;
23. ragina Europos Sąjunga drauge su atitinkamomis organizacijomis tiesiogiai padengti kai kurių tikslų siekimo kaštus, pvz., vaikų skiepijimo ir kovos su maliarija;
24. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rugsėjo mėnesio TVT darbotvarkėje lyties ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms būtų skirtas pagrindinis dėmesys, ir jos būtų pripažintos lemiamomis kovojant su ŽIV (AIDS);
Prekyba ir darna
25. ragina išsivysčiusias šalis ir ypač ES nepagailėti pastangų, kad būtų gautas vystymuisi palankus Dohos vystymosi darbotvarkės rezultatas, užtikrinantis geresnę besivystančių šalių pramoninių ir žemės ūkio prekių bei paslaugų prieigą prie rinkos, sudarantis tvarkaraštį, kaip pašalinti prekybai kenkiančias žemės ūkio subsidijas, ir sukuriantis veiksmingą specialią ir diferencijuotą elgesio su besivystančiomis šalimis programą;
26. pabrėžia sąžiningos prekybos svarbą naikinant skurdą; džiaugiasi birželį Europos Parlamente Komisijos duotais pažadais sąžiningoje prekyboje dalyvaujantiems gamintojams suteikti daugiau techninės ir finansinės paramos ir įsipareigojimu siekiant padidinti visų ES politikos sričių, ypač susijusių su vystymusi, prekyba ir žemės ūkiu, darną;
27. ragina suteikti tinkamą su prekyba susijusią techninę paramą, įskaitant apimčių didinimą, siekiant pagerinti iš prekybos kylančias vystymosi galimybes, paremti mažų ir vidutinių įmonių vystymąsi bei laikytis tarptautinių socialinių, darbo, aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų;
28. pabrėžia darnios politikos svarbą didinant pagalbos veiksmingumą ir kokybę; ragina ES pradėti vadovauti pasaulio pastangoms ir padidinti savo bei valstybių narių politikos sričių, pavyzdžiui, prekybos, aplinkos apsaugos, žemės ūkio ir migracijos sričių, derinimą su vystymosi įsipareigojimais;
29. ragina ES valstybes nares paviešinti savo eksporto kredito agentūrų veiklą, kad jo būtų skaidriai ir demokratiškai kontroliuojamos;
Skolų nurašymas
30. džiaugiasi G8 pažadu nurašyti itin įsiskolinusių neturtingų šalių skolas, atsižvelgiant į jų neįvykdytus įsipareigojimus TVF, Pasaulio bankui ir Afrikos vystymosi fondui; tačiau pabrėžia, kad toks skolų nurašymas netaikomas daugeliui įsiskolinusių mažas pajamas turinčių šalių, kad skolų nurašymas nėra universali kovos su skurdu priemonė, nes daugelis neturtingų šalių turi žemą įsiskolinimo lygį, ir kad toks skolų nurašymas morališkai yra rizikingas ir nebūtinai atitinka neturtingiausių ir paramos reikalaujančių šalių poreikius;
31. ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad visos skolos būtų nurašomos tik papildomai prie įsipareigojimų teikti pagalbą; ragina Jungtinę Karalystę primygtinai to reikalauti per G8 aukščiausiojo lygio susitikimą su JAV, kuri davė pažadą sumažinti skolas dosnesnių pagalbos įsipareigojimų sąskaita;
32. pabrėžia, kad atleidžiant nuo skolų pirmenybė turėtų būti teikiama mažiau išsivysčiusioms šalims, ir šios priemonės turėtų būti imtasi tik su sąlyga, kad atleidus tas šalis nuo skolų vyriausybių gauti pinigai bus nukreipti padėti jų bendruomenių neturtingiausiesiems;
o o o
33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, G8 valstybių vyriausybių vadovams, JT Generaliniam Sekretoriui, AKR valstybių ir mažiau išsivysčiusių šalių vyriausybėms, Afrikos Sąjungai, Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui, EBPO Paramos vystymuisi komitetui ir Paryžiaus klubo valstybių narių vyriausybėms.