Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą, patikslinantį Europolo darbuotojams mokamus bazinius atlyginimus ir išmokas (5429/2005 – C6-0037/2005 – 2005/0803(CNS))

P6_TA(2005)0290 A6-0139/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės iniciatyvą (5429/2005)(1),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 3 d. Tarybos akto 44 straipsnį, nustatantį Europolo darbuotojams taikomus tarnybos nuostatus (toliau – Tarnybos nuostatai),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0037/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai – demokratinė Europolo kontrolė (KOM(2002)0095),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. gegužės 30 d. rekomendaciją Tarybai dėl būsimos Europolo plėtros ir jo savaiminio įsiliejimo į Europos Sąjungos institucinę sistemą(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 10 d. rekomendaciją Tarybai dėl būsimos Europolo plėtros(3),

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0139/2005),

A.   kadangi Parlamentas nebuvo informuotas ar nebuvo su juo konsultuotasi dėl jokių veikimo ar organizacinių priemonių, susijusių su Europolu, ar dėl Europolo dabartinės veiklos ir būsimų programų, susijusių su ES ir valstybių narių poreikiais; kadangi toks informacijos trūkumas neleidžia Parlamentui įvertinti pasiūlyto sprendimo aktualumo ir adekvatumo;

1.   atmeta Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės iniciatyvą;

2.   ragina Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę atšaukti savo iniciatyvą;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybei.

(1) OL C 51, 2005 3 1, p. 15. (2) OL C 187 E, 2003 8 7, p. 144. (3) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 588.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansinio instrumento aplinkosaugai (LIFE+) (KOM(2004)0621 – C6-0127/2004 – 2004/0218(COD))

P6_TA(2005)0291 A6-0131/2005

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2004)0621)(1),

–   atsižvelgdamas į EB Sutarties 251 straipsnio 2 dalį bei 175 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0127/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą bei Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0131/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2005 m. liepos 7 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2005 dėl Aplinkos finansinės priemonės (LIFE +)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Aplinka kaip vienas iš 2001 m. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos priimtų ES darnaus vystymosi strategijos aspektų, yra prioritetinė Bendrijos pagalbos sritis ir bus finansuojama visų pirma per sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo, pasirengimo narystei ir vystymo bei išorinės pagalbos programas.

(2)  Šios Bendrijos programos toli gražu netenkina visų aplinkosaugos finansavimo poreikių, ir reikalinga parama Bendrijos aplinkos politikai bei teisės aktams ir ypač 6-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, nustatytoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB(5), numatytoms prioritetinėms sritims, tokiu būdu prisidedant prie darnaus vystymosi.

(3)  Į šiuos prioritetus įtraukiamas tikslas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m. ir būtinybė išsaugoti Bendrijai svarbias natūralias zonas. Pastangas nustatyti ir įsteigti Natura 2000 teritorijas, turi lydėti tolesni veiksmai ir parama reikia nuolatinės paramos ir nuoseklumo, ypač valdant minėtas saugomas teritorijas, nes jo tikrai yra svarbios įgyvendinant anksčiau minėtus tikslus. Natura 2000 tinklas reglamentuojamas 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos ("Laukinių paukščių" direktyva)(6) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių gamtos buveinių, laukinės augmenijos ir gyvūnijos apsaugos ("Buveinių" direktyva)(7), kurios 8 straipsnyje numatytas bendras valstybių narių ir Bendrijos finansavimą.

4)   2004 m. gegužės mėnesį Malahide mieste valstybės narės susitarė nustatyti priemones, kurios užtikrintų atitinkamą ir garantuotą bendrą Bendrijos finansavimą Natura 2000 tinklui. Komisija nustatė metines programos Natura 2000 tinklo valdymo sąnaudas, kurios sudaro 6 100 milijonų EUR per metus, neskaitant jūros zonų apsaugos. Šis skaičius nepakankamai įvertina visas sąnaudas ir todėl turėtų būti laikomas minimalia būtina suma.

(5)  Sunkumus, kylančius kuriant ir įgyvendinant veiksmingą aplinkos politiką pagal 6-ąją AVP,, galima įveikti tik naudojantis parama, skirta novatoriškoms politikos formoms demonstruoti, žinių bazei įtvirtinti, įgyvendinimo gebėjimams stiprinti, geram valdymui puoselėti, abipusiam mokymuisi, kaip kurti tinklus, skatinti ir geros patirties mainams vykdyti bei geresniam informacijos skleidimui, sąmoningumui ugdyti ir komunikacijai.

6)   2001 metais ekspertų darbo grupės pateiktame galutiniame pranešime dėl programos Natura 2000 finansavimo, remiantis "Buveinių" direktyvos 8 straipsniu, rekomenduojama, kad artimiausiu metu "būtų žymiai padidintas LIFE-gamta finansavimas, o šio instrumento panaudojimas supaprastintas bei labiau pritaikomas, siekiant paremti kapitalo investicijų poreikius daugelyje Natura 2000 teritorijų".

(7)  Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos 6 straipsnyje nustatytas prioritetas sukurti Natura 2000 tinklą ir numatyti techninio bei finansinio pobūdžio priemones ir veiksmus, reikalingus šiam tikslui įgyvendinti ir "Buveinių" bei "Laukinių paukščių" direktyvose nurodytų paukščių bei Bendrijos reikšmės teritorijų, kurios nėra Natura 2000 tinklo dalis, apsaugai.

8)   2002 m. liepos 11 d. pateiktose išvadose Taryba pripažino, kad "Buveinių" direktyvos tinklo valdymo nuostatos turėjo būti įgyvendintos kiek galima anksčiau ir pabrėžė būtinybę spręsti finansavimo, įskaitant atitinkamą Bendrijos bendro finansavimo sistemą, klausimą, paragino Komisiją savo komunikate dėl Natura 2000 tinklo finansavimo pasiūlyti įvairias galimybes dėl tinkamos ir efektyvios Bendrijos finansavimo sistemos, kuri turėtų būti įtraukta į būsimas finansines perspektyvas ir pripažino svarbų programos LIFE-gamta vaidmenį kuriant Natura 2000 tinklą ir išsaugant bendrą Europos Sąjungos biologinę įvairovę.

(9)  Pagal šį reglamentą teikiama parama yra skirta aplinkos politikai ir teisės aktams kurti, įgyvendinti, monitoringui vykdyti ir vertinti visose Europos Sąjungos politikos kryptyse, taip pat komunikacijai ir informacijai apie ją skleisti ES.

(10)  Parama teikiama per susitarimus dėl dotacijų ir viešąsias pirkimo sutartis, numatytas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8) (toliau – finansinis reglamentas).

(11)  Audito Rūmų specialiame pranešime Nr. 11/2003, kuriame svarstoma Aplinkos finansinės priemonės (LIFE) sąvoka, valdymas ir įgyvendinimas, ir 2004 m. kovo  2 d. Tarybos išvadose, kuriose Taryba džiaugiasi pranešimu, pritariama požiūriui, kad LIFE tapo svarbi Bendrijos aplinkos politikos priemonė ir pažymima, kad ji kol kas yra vienintelė priemonė šiai politikos krypčiai remti.

(12)  Ankstesnių ir dabartinių priemonių įgyvendinimo patirtis parodė, kad jas būtina planuoti bei kurti daugeliui metų į priekį ir sutelkti pastangas, teikiant pirmenybę ir orientuojantis į tas veiklos sritis, kurios iš Bendrijos finansinės paramos gauna daugiausia naudos.

(13)  Būtina sumažinti programų skaičių ir supaprastinti jų kūrimą bei valdymą, tam naudojant vieną supaprastintą programą.

(14)  Tačiau būtina užtikrinti sklandų perėjimą ir toliau stebėti, tikrinti ir kokybiniu požiūriu įvertinti veiklą, finansuojamą pagal dabartines programas, kai pasibaigs jų vykdymo terminas.

(15)  Reikia stengtis užtikrinti, kad pagal šią programą teikiama parama papildytų kitus Bendrijos fondus ir priemones.

(16)  Pagal Liuksemburgo (1997 m. gruodžio mėn.) ir Salonikų (2003 m. birželio mėn.) Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas, šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizavimo ir asociacijos procese, turi teisę dalyvauti Bendrijos programose, laikydamosi su tomis šalimis sudarytuose atitinkamuose dvišaliuose susitarimuose nustatytų sąlygų.

(17)  Šis reglamentas septyneriems metams nustato bendrąsias finansines nuostatas, kuriomis biudžeto institucija turi vadovautis kaip pagrindinėmis gairėmis, kaip apibrėžta (pasiūlymo dėl) (xxx) Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžetinių procedūrų gerinimo 36 punkte [KOM(2004)0498 galutinis].

(18)  Kadangi 6-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų, dėl kurių yra susitarta Bendrijos lygiu, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui, todėl yra pateisinama Bendrijos parama, jeigu ja neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai

Šiuo reglamentu įdiegiama finansinė aplinkos priemonė (toliau – LIFE+).

Bendrasis LIFE+ tikslas – prisidėti prie gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo, ypač Natura 2000 tinklo valdymo ir Bendrijos aplinkos politikos ir aplinkosaugos teisės aktų kūrimo bei įgyvendinimo, tuo pačiu padedant skatinti darnų vystymąsi.

2 straipsnis

Taikymo sritis, konkretūs tikslai ir bendri kriterijai

1.  Kad padėtų pasiekti 1 straipsnyje išdėstytus aplinkosaugos tikslus, LIFE+ turės tris sudedamąsias dalis.

2.  Preliminarus remtinų priemonių ir veiksmų sąrašas pateikiamas I priede.

3.  LIFE+ finansuojami projektai turi atitikti šuos bendrus kriterijus:

Pirmenybė teikiama tiems projektams, kurie yra reikšmingi tarptautiniu lygmeniu ir kuriuos įgyvendinant galima pasiekti kuo geresnių rezultatų, atsižvelgiant į projekto pagrįstumą ir sąnaudas.

4.  Sudedamosios dalies "LIFE+ įgyvendinimas ir valdymas" projektams taikomi finansavimo kriterijai pateikiami I priede. Finansavimo kriterijai teikti dotacijas veiklai pateikiami III priede.

3 straipsnis

Intervencijos rūšys

1.  Bendrijos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis:

2.  Bendrijos dotacijos gali būti teikiamos tam tikromis formomis, sudarius tam tikrus susitarimus, pavyzdžiui, pagrindinius partnerystės susitarimus, ir dalyvaujant finansiniuose mechanizmuose bei fonduose. Jos gali būti teikiamos kaip veiklos bendrasis finansavimas arba dotacijos veiklai. Didžiausias bendrojo finansavimo lygis, kurį galima skirti dotacijoms veiklai, bus tiksliai apibrėžtas metinėse darbų programose. Dotacijoms, skiriamoms visai Europai svarbių tikslų siekiančioms organizacijoms, negali būti taikomos Finansinio reglamento nuostatos, susijusios su proporcingu finansavimo mažinimu.

3.  Bendrijos subsidijos Natura 2000 saugomoms teritorijoms, bus finansuojamos bendrai. Bendras šių teritorijų valdymo sąnaudų finansavimo lygis prsidės nuo 50 proc. arba daugiausiai 75 proc. Daugiametėse programose bus nustatyti specialieji kriterijai teritorijoms, galinčioms gauti finansinę paramą per 50 proc.

4.  Be to, numatomos išlaidos papildomoms priemonėms, kurios bus padarytos sudarius viešųjų pirkimų sutartis, – šiuo atveju Bendrijos fondai padengs išlaidas paslaugoms ir gamybos priemonėms įsigyti. Inter alia taip pat bus padengiamos išlaidos informacijai ir pranešimams apie projektus, strategijas, programas ir teisės aktus parengti, jiems įgyvendinti, stebėti, tikrinti bei vertinti.

5.  Komisija skatina teritorinius projektus, kuriuose dalyvauja grupės iš kelių vietos savivaldų, taip pat tarpregioninius ir tarptautinius projektus.

4 straipsnis

Programavimas

1.  Finansavimas bus skiriamas Komisijos, konsultuojantis su Europos Parlamentu, sudarytoms daugiametėms strateginėms programoms remti. Šios programos apibrėš pagrindinius tikslus, ypač būtinybę užtikrinti pridėtinę vertę, prioritetines veiklos sritis, veiksmų pobūdį ir numatomus rezultatus, kuriems reikalingas Bendrijos finansavimas, atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir pateiks finansines sąmatas.

2.  Valstybės narės gali lanksčiai taikyti Sąjungos strateginį planavimą savo poreikiams ir prioritetams.

3.  Metinės darbų programos bus grindžiamos daugiamete strategine programa ir jose bus atitinkamiems metams nustatyti siektini tikslai, veiklos sritys, tvarkaraštis, numatomi rezultatai, įgyvendinimo modeliai, finansavimo sumos ir didžiausias bendrojo finansavimo lygis.

4.  Daugiametės programos bus priimtos pagal Sutarties 251 straipsnį.

5.  Metinės programos bus patvirtintos 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

6.  Prireikus tam tikromis aplinkybėmis daugiametės ir metinės programos jų taikymo laikotarpiu galės būti atitinkama tvarka iš dalies pakeistos.

5 straipsnis

Finansinės procedūros ir įgyvendinimo priemonės

1.  Komisija Bendrijos pagalbą teikia vadovaudamasi finansiniu reglamentu.

2.  Komisija, remdamasi Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis ir taikydama II priede apibrėžtus atrankos kriterijus, gali nuspręsti dalį biudžeto patikėti vykdyti valdymo institucijai, susidedančiai iš nacionalinių viešojo sektoriaus organų arba viešųjų paslaugų srityje veikiančių organų, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė. Vis dėlto Komisija yra atsakinga stebėti, įteisinti ir vertinti šį įgyvendinimą ir pranešti apie tai komunikatu Europos Parlamentui.

3.  Komisija užtikrina, kad įgyvendinant LIFE + ji kurs naujas darbo vietas, ypač remiantis Lisabonos perspektyva.

6 straipsnis

Paramos gavėjai

7 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

8 straipsnis

Papildomumas tarp finansinių priemonių

Pagal šį reglamentą finansuojama veikla negali nei patekti į kitų Bendrijos finansinių priemonių pagrindinę taikymo sritį ar atitikti tinkamumo kriterijus, nei gauti iš jų paramos tam pačiam tikslui. Paramos pagal šį reglamentą gavėjai pateikia valdymo institucijai, nurodytai 5 straipsnio 2 dalyje, ir Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš EB biudžeto, ir apie rengiamas paraiškas gauti finansavimą. Bus siekiama tarpusavio sąveikos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis.

Komisija užtikrina atitinkamų mechanizmų sukūrimą, kurie koordinuotų visą procesą nuo planavimo iki įgyvendinimo fazės tarp veikiančių programų ir LIFE+fondų, Struktūrinių fondų, Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF) panaudojimo.

9 straipsnis

Trukmė ir biudžeto ištekliai

1.  Šis reglamentas pradedamas įgyvendinti 2007 m. sausio 1 d. ir baigiamas įgyvendinti 2013 m. gruodžio 31 d.

Šiai priemonei įgyvendinti nustatyta 2 190 milijonų EUR finansinė programa, padidinama įtraukiant ne mažiau kaip 35 proc. Natura 2000 tinklo poreikių, kuriuos įvertino valstybės narės ir Komisija, o tai reiškia viso 9 540 milijonų EUR, skiriamų nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (septyneriems metams), turint omenyje tai, kad panaudojant kitus fondus padengiami visi Natura 2000 poreikiai, programavimo laikotarpiu vertinami 21 000 milijonų EUR.

2.  Biudžeto ištekliai, skirti šiame reglamente numatytiems veiksmams, įskaitomi į metinius Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus. Turimus metinius asignavimus biudžeto valdymo institucija leidžia naudoti, atsižvelgdama į finansinių perspektyvų ribas.

3.  Preliminarus finansinės paramos paskirstymas trims LIFE+ sudedamosioms dalims pateikiamas I ir III prieduose.

10 straipsnis

Monitoringas

1.  Norėdamas gauti LIFE+ finansavimą veiklai, paramos gavėjas valdymo institucijai, nurodytai 5 straipsnio 2 dalyje, turi pateikti technines ir finansines nuveikto darbo ataskaitas. Baigiamoji ataskaita taip pat turi buti pateikta per tris mėnesius nuo veiklos pabaigos. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija laikydamasi 12 straipsnyje nustatytos tvarkos.

2.  Nepažeisdami audito, kurį pagal Sutarties 248 straipsnį atliko Audito Rūmai kartu su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis arba departamentais, arba kurio kito patikrinimo, atlikto pagal Sutarties 279 straipsnio c punktą, pareigūnai ir kiti Komisijos tarnautojai gali atlikti veiklos, finansuojamos pagal programą LIFE+, patikrinimus vietoje, tarp jų ir atrankinius patikrinimus.

3.  Sutartyse ir susitarimuose, taip pat susitarimuose su įgaliotosiomis organizacijomis, nurodytomis 5 straipsnio 2 dalyje, sudarytiems remiantis šiuo reglamentu, turi būti numatyta Komisijos (ar jos įgaliotos institucijos) priežiūra ir finansinė kontrolė bei Audito Rūmų auditas, jei reikia, patikrinimai vietoje.

4.  Penkerius metus po paskutinio mokėjimo veiklai finansuoti finansinės paramos gavėjas sudaro Komisijai galimybes susipažinti su visais veiklos išlaidų patvirtinamaisiais dokumentais.

5.  Remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimais ataskaitų rezultatais ir atrankiniais patikrinimais, Komisija prireikus gali pakoreguoti iš pradžių patvirtintos finansinės paramos dydį arba skyrimo sąlygas, taip pat mokėjimų grafiką.

6.  Komisija imasi bet kokių kitų veiksmų, būtinų norint patikrinti, ar finansuojama veikla yra vykdoma tinkamai ir atsižvelgiant į šio reglamento bei finansinio reglamento.

11 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1.  Komisija užtikrina, kad būtų įgyvendinti pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines priemones prieš apgaulę, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant nepagrįstai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(9), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(10) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(11).

2.  Finansuojant Bendrijos veiksmus pagal LIFE+, pažeidimo sąvoka, nurodyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia bet kurį Bendrijos teisės aktų nuostatų ar sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, susijusį su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurių Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala darant nepagrįstas išlaidas.

3.  Komisija sumažina, sustabdo arba susigrąžina veiklai suteiktą finansinę paramą, jeigu nustato pažeidimus, tarp jų ir neatitiktį šio reglamento nuostatoms, atskiram sprendimui, sutarčiai arba susitarimui, suteikiančiam svarstomą finansinę paramą, arba jeigu paaiškėja, kad finansinės paramos buvo siekiama be Komisijos pritarimo arba veikla buvo pakeista taip, kad prieštarauja projekto pobūdžiui arba jo įgyvendinimo sąlygoms.

4.  Jeigu nesilaikoma terminų arba jeigu nuveiktais darbais pateisinama tik dalis skirtos finansinės paramos, Komisija pareikalauja, kad paramos gavėjas per tam tikrą laikotarpį pateiktų pasiaiškinimą. Jeigu paramos gavėjas nepateikia įtikinamo atsakymo, Komisija gali atšaukti likusios finansinės paramos dalies teikimą ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas.

5.  Bet kuri permokėta suma grąžinama Komisijai. Finansinio reglamento nustatytomis sąlygomis už laiku negrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos.

12 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda iš valstybių narių ir aplinkos apsaugos srityje kompetenciją turinčių regionų atstovų sudarytas LIFE+ komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. LIFE+ Gamta ir biologinė įvairovė skiriamas pagal Direktyvos 92/43/EEB 20 straipsnį sudarytas komitetas.

2.  Darant nuorodą i šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.  Be bendrų taisyklių, nustatytų pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 ir 8 straipsnius, Komisija pateikia Europos Parlamentui pasiūlymus dėl priemonių, kurių komitetas turėtų imtis, ypač tų, kurios yra susijusios su metinio LIFE+ biudžeto padalijimu ir paskirstymu (susijusiu su pačiu LIFE+ reglamentu arba metinėmis darbo programomis).

4.  Pirmininkas į komiteto posėdžius stebėtojais kviečia pilietinės visuomenės grupių atstovus aptarti LIFE + biudžeto padalijimą ir paskirstymą (susijusiu su pačiu LIFE+ reglamentu arba metinėmis darbo programomis). Taikomi Komisijai taikomi principai ir sąlygos dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais.

13 straipsnis

Vertinimas

Daugiametės programos bus nuolat stebimos siekiant stebėti, kaip įgyvendinama pagal kiekvieną pakraipą vykdoma veikla ir įvertinti jų poveikį.

Atliekami LIFE+ programos vidurio laikotarpio ir galutinis įvertinimai, taip siekiant įvertinti jos indėlį į Bendrijos aplinkos politikos kūrimą ir iš asignavimų gautą paramą.

Galutinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki programos pabaigos. Tiek galutinis įvertinimas, tiek ir vidurio laikotarpio įvertinimas pateikiami EP ir Tarybai.

14 straipsnis

Supaprastinimas ir konsolidavimas

1.  Siekiant supaprastinimo ir konsolidavimo, šis reglamentas panaikina ir pakeičia šias finansines priemones: Reglamentą (EB) Nr. 1404/96 (12); Reglamentą (EB) Nr. 1655/2000(13) ir jo papildymą; Sprendimą Nr. 1411/2001/EB(14), Sprendimą Nr. 466/2002/EB(15); Reglamentą (EB) Nr. 2152/2003(16).

2.  Iki 2006 m. gruodžio 31 d. pagal pirmiau minėtas priemones pradėta veikla bus vykdoma toliau, kol bus įgyvendinta šiomis priemonėmis. Tose priemonėse numatytus komitetus pakeis šio reglamento 12 straipsnyje minimas Komitetas. Pagal šį reglamentą finansavimas bus skiriamas bet kokiam privalomam monitoringui ir vertinimui, kurių reikalaujama pasibaigus šių priemonių galiojimui.

15 straipsnis

Reglamento įgyvendinimo taisyklės

Įgyvendinimo nuostatas 12 straipsnyje nustatyta tvarka nustato Komisija.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Orientacinės temos ir veiklos sritys, atitinkančios finansavimo reikalavimus

1.  Temos

Atsižvelgiant į 1 straipsnyje nustatytus tikslus, finansavimas teikiamas gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimui, ypač Europos Sąjungos Natura 2000 teritorijų valdymui, ES lygmeniu aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų skatinimui ir šių 6-osios AVP prioritetų įgyvendinimui remti:

-   klimato kaita: Europos klimato kaitos programai (ir bet kuriai ją pakeisiančiai programai),

-   gamtai ir biologinei įvairovei išsaugoti: Natura 2000 tinklui, pvz., novatoriškiems teritorijų valdymo ir planavimo metodams, įskaitant rinkos priemonių plėtojimą ir tinklo panaudojimo būdus, suderinamus su jo išsaugojimu; apsaugos laipsnio stebėsenai; veiksmų planų dėl rūšių plėtojimo ir įgyvendinimo finansavimui; biologinės įvairovės nykimui iki 2010 m. sustabdyti, miškų ir aplinkos sąveikos monitoringui Bendrijoje, miškų gaisrų prevencijos priemonėms, skubioms mažiausiai apsaugotų buveinių ir rūšių išsaugojimo priemonėms, o taip pat šlapžemių (pelkių ir žemapelkių), pajūrio zonų, jūros ir gėlo vandens buveinių valdymui,

-   aplinkai ir sveikatai: įskaitant Aplinkos ir sveikatos veiksmų planui, Vandens pagrindų direktyvai, programai "Švaraus oro Europa" (CAFE) ir jūrų, dirvožemių, miestų bei pesticidų teminėms strategijoms,

-   tausojančiam išteklių naudojimui: gamtinių išteklių ir atliekų prevencijos bei perdirbimo teminėms strategijoms, tausojančioms gamybos ir vartojimo strategijoms,

-   strateginiams politikos kūrimo, įgyvendinimo ir vykdymo metodams: įskaitant poveikio aplinkai vertinimui ir strateginiam aplinkosaugos vertinimui,

-   gamtos paveldui: veiklai, apibrėžtai 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos I skirsnio 2 straipsnyje,

-  Bendrijos aplinkos politikos priemonių ex-post vertinimui.

2.  Veiksmai

3.  Specifiniai bendrojo projektų finansavimo kriterijai pagal "LIFE+ įgyvendinimą ir valdymą"

Finansinė parama teikiama bendrai finansuojant projektą.

Bendrijos finansinė parama neturi viršyti 50 proc. leistinų projekto sąnaudų. Bendrijos finansinės paramos dalis papildomoms priemonėms negali viršyti 100 proc. jų sąnaudų sumos.

Kur tinkama, pasiūlymai turi būti vertinami atsižvelgiant į sukuriamas darbo vietas ir suteikiamą galimybę palengvinti aplinkos apsaugai palankių technologijų ir produktų plitimą ir taikymą.

II PRIEDAS

Biudžeto vykdymo užduočių perdavimo kriterijai

Komisija užtikrina Bendrijos veiksmų, kuriuos numato LIFE+ programa, įgyvendinimą.

Vykdyti biudžetą gali būti patikėta valdymo institucijai, nurodytai 5 straipsnio 2 dalyje.

Šias kompetentingas valdžios institucijas arba agentūras (toliau – nacionalinės agentūros) pagal susitarimą su valstybėmis narėmis paskiria Komisija arba pati valstybė narė pagal finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 56 straipsnio bei 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002(17), nustatančio Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles, 38 ir 39 straipsnių nuostatas.

Komisija vertina atitiktį taupumo, naudingumo ir veiksmingumo principams. Prieš perduodama įgaliojimus, Komisija, atlikusi išankstinį įvertinimą, užtikrina, kad finansavimo perdavimas nacionalinėms agentūroms atitinka patikimo finansų valdymo kriterijus ir pagerina Bendrijos veiksmų matomumą. Be to, Komisija atsižvelgia į kompetentingo komiteto, numatyto 12 straipsnyje, nuomonę.

Komisija su kiekviena nacionaline agentūra sudaro susitarimą, vadovaudamasi finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 41 straipsniu, kuriame yra aiškiai išdėstytos nuostatos, inter alia apibrėžiančios užduotis, atskaitomybės taisykles, nustatančios atsakomybės ribas ir kontrolės priemones. Agentūros gerbia skaidrumo bei vienodo vertinimo principus ir stengiasi išvengti finansavimo dubliavimo su kitais Bendrijos fondais, taip pat įsipareigoja stebėti projektų vykdymą ir grąžinti bet kokias paramos gavėjui kompensuotinas lėšas.

Be to, Komisija laiduoja, kad kiekviena valstybė narė imsis būtinų veiksmų tinkamam nacionalinės agentūros auditui ir finansinei priežiūrai užtikrinti ir prieš pradedant nacionalinei agentūrai vykdyti veiklą pateiks Komisijai garantijas, kad agentūra bus įkurta, tinkamai veiks ir teisingai vykdys operacijas, laikydamasi patikimo finansų valdymo taisyklių.

Jeigu nustatoma, kad dėl tvarkos pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo kalta nacionalinė agentūra, ji atsako už negrąžintas lėšas.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina perėjimą iš veiklos, kuri buvo vykdoma pagal ankstesnes aplinkosaugos programas, į veiklą, kuri bus įgyvendinama pagal LIFE+ programą.

III PRIEDAS

Nevyriausybinių organizacijų, veikiančių aplinkos apsaugos srityje, skatinimas

LIFE+ bendrai finansuoja subsidijas, skirtas aplinkosaugos srityje veikiančioms NVO, kurios skatina aplinkosaugą Europos lygiu.

(1) Dar nepaskelbta OL. (2) OL C […], […], p. […]. (3) OL C […], […], p. […]. (4) 2005 m. liepos 7 d. Europos Parlamento pozicija. (5) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (6) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36). (7) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (9) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (10) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (11) OL L 136, 1999 5 31, p. 1. (12) 1996 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1404/96 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1973/92 įsteigiančio Aplinkos finansinį instrumentą (LIFE) (OL L 181, 1996 7 20, p. 1). (13) 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1655/2000 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE) (OL L 192, 2000 7 28, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1682/2004 (OL L 308, 2004 10 5, p. 1). (14) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1411/2001/EB dėl Bendrijos bendradarbiavimo pagrindų siekiant skatinti tvarią miestų plėtrą (OL L 191, 2001 7 13, p. 1). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7). (15) 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2002/EB nustatantis Bendrijos veiksmų programą, remiančią nevyriausybines organizacijas, kurių pagrindinė veikla yra aplinkos apsauga (OL L 75, 2002 3 16, p. 1). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB. (16) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus) (OL L 324, 2003 12 11, p. 1). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 788/2004 (OL L 138, 2004 4 30, p. 17). (17) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių arba Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų sudarymo Europos bendrijos vardu (13049/2004 – KOM(2004)0593 – C6-0240/2004 – 2004/0200(CNS))

P6_TA(2005)0292 A6-0201/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Pasiūlymas keičiamas taip(1):

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 1 nurodomoji dalis atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmuoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmuoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies antrąja pastraipa, 2 pakeitimas 3 nurodomoji dalis atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, atsižvelgdamas į Europos Parlamento pritarimą;

(1) Klausimas grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 53 straipsnio 2 dalį (A6-0201/2005).

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl pastarosios asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (13054/2004 – KOM(2004)0593 – C6-0241/2004 – 2004/0199(CNS))

P6_TA(2005)0293 A6-0201/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Pasiūlymas keičiamas taip(1):

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 3 pakeitimas 1 nurodomoji dalis atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnį, 63 straipsnio 3 dalį, 66 ir 95 straipsnius, susietus su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antruoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnį, 63 straipsnio 3 dalį, 66 ir 95 straipsnius, susietus su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antruoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies antrąja pastraipa, 4 pakeitimas 3 nurodomoji dalis atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

(1) Klausimas grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 53 straipsnio 2 dalį (A6-0201/2005).

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl išankstinės informacijos apie keleivius (angl. Advanced Passenger Information – API) arba keleivio duomenų įrašo (angl. Passenger Name Record – PNR) apdorojimo sudarymo (KOM(2005)0200 – C6-0184/2005 – 2005/0095(CNS))

P6_TA(2005)0294 A6-0226/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0200)(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimo projektą dėl tinkamos keleivio duomenų įraše pateiktų lėktuvo keleivių asmens duomenų, perduodamų "Canada Border Services Agency", apsaugos ir "Canada Border Services Agency" įsipareigojimų, išdėstytų šio Komisijos sprendimo priede, tinkamumo,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 95 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmuoju sakiniu,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, pagal kurią Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0184/2005),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 35 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0226/2005),

A.   kadangi procedūros požiūriu:

1.   nepritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui paraginti Tarybą nesudaryti susitarimo, kol Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą byloje C-317/04,

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kanados parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Dar nepaskelbtas OL.

Europos Parlamento rezoliucija dėl politinės situacijos ir žiniasklaidos nepriklausomumo Baltarusijoje

P6_TA(2005)0295 RC-B6-0411/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje;

–   ypač atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Baltarusijos(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje ir ypač į savo 2004 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl spaudos persekiojimo Baltarusijos Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 14 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje;

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo mėn. ESBO įgaliotinio žiniasklaidos laisvės pranešimą dėl Baltarusijos;

–   ypač atsižvelgdamas į "ES veiklos planą demokratijai Baltarusijoje skatinti", kurį 2005 m. vasario 23 d. priėmė Europos Parlamento delegacija ryšiams su Baltarusija,

–   atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuria 2004 m. gruodžio mėn. Parlamentas apdovanojo Baltarusijos žurnalistų asociaciją,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos (KOM(2004)0373),

–   atsižvelgdamas į ES sankcijas prieš Baltarusijos pareigūnus, priimtas 2004 m. liepos 2 d., po to, kai be žinios dingo trys Baltarusijos opozicijos lyderiai ir vienas žurnalistas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi padėtis Baltarusijoje ne tik nepagerėjo, bet net pablogėjo tiek, kad žmogaus teisės šiurkščiai pažeidinėjamos, Žemieji rūmai negali realizuoti savo teisėkūros teisių, o ekonominį gyvenimą kontroliuoja Prezidentas; kadangi tokie pažeidimai apima demokratinės opozicijos veikėjų įkalinimą bei kitas prieš juos naudojamas represines priemones,

B.   kadangi ES pakartotinai pasmerkė A. Lukašenkos vyriausybės įvykdytus žinomų opozicijos lyderių areštus ir kadangi nėra jokios pažangos tiriant daugelio dingusių asmenų bylas,

C.   kadangi per pastaruosius kelerius metus kelios politinės partijos, 22 nepriklausomi laikraščiai ir daugiau kaip 50 demokratiją remiančių įvairaus lygmens ir politinių įsitikinimų nevyriausybinių organizacijų bei kelios švietimo įstaigos buvo uždarytos dėl "techninių" priežasčių, tačiau kiekvienu atveju buvo akivaizdu, kad šios organizacijos buvo nubaustos už Prezidento ir jo vykdomos politikos kritiką,

D.   kadangi 2005 m. balandžio mėn. JT Žmogaus teisių komisija kritiškai įvertino Baltarusiją už nuolat gaunamus pranešimus apie nevyriausybinių organizacijų, tautinių mažumų organizacijų, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, opozicinių politinių partijų, nepriklausomų profesinių sąjungų ir religinių organizacijų persekiojimą ir uždarinėjimą bei už asmenų, įsitraukusių į demokratinę veiklą, įskaitant nepriklausomą žiniasklaidą, persekiojimą,

E.   kadangi valstybės valdžios institucijos nutraukė naujų laikraščių registravimą ir daugumai gyvuojančių laikraščių buvo paskirtos didelės baudos, dėl kurių jie negali būti toliau spausdinami,

F.   kadangi Baltarusijoje politiniais motyvais nuolat suimami ir teisiami demokratinio judėjimo veikėjai ir nepriklausomi žurnalistai bei deportuojami užsienio piliečiai; kadangi du laikraščio Pahonia žurnalistai – Paval Mažeika ir Mikola Markevič – bei laikraščio Rabočy redaktorius Viktar Ivaškevič buvo nuteisti kalėti nuo 6 iki 9 mėnesių,

G.   kadangi 2005 m. gegužės 12 d. Baltarusijos Teisingumo ministerija Lenkų sąjungos Baltarusijoje vadovybę paskelbė neteisėta, spaustuvė vyriausybės nurodymu atsisakė spausdinti lenkų savaitraštį Glos znad Niemna bei po vyriausybės priedanga buvo išspausdinti suklastoti numeriai,

H.   kadangi 2000 m. be žinios dingo ORT korespondentas Dmitry Zavadski, o Baltarusijos valdžios institucijos vilkina tyrimą; kadangi 2004 m. spalio 20 d. buvo nužudyta laikraščio Solidarność žurnalistė Veronika Čerkasova, o prieš žurnalistus vis dažniau naudojamas smurtas,

I.   kadangi valstybė monopolizavo leidybą ir platinimą, o likusiems privatiems leidėjams, spausdinantiems nepriklausomus laikraščius, skiriamos didelės baudos; kadangi dėl to daugumą užsienyje, taip pat ir Rusijoje, spausdinamų nepriklausomų laikraščių Baltarusijos valdžios institucijos dažnai konfiskuoja pasienyje,

J.   kadangi visos televizijos ir radijo programos, tiek valstybinės, tiek regioninės priklauso vyriausybei ar yra valstybės kontroliuojamos,

K.   kadangi kabelinės televizijos bendrovės yra persekiojamos už užsienio televizijos kanalų, kurių nėra patvirtinusi Baltarusijos vyriausybė, transliavimą, ir todėl Baltarusijos kabelinės televizijos operatoriams buvo uždrausta transliuoti visus Ukrainos kanalus bei Lenkijos kanalą Polonia,

L.   kadangi visą prieigą prie interneto kontroliuoja valstybės valdoma korporacija, kuri užblokavo daugelį interneto svetainių,

M.   kadangi 2005 m. kovo mėn. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos įgaliotinis savo pranešime apie žiniasklaidos laisvę išreiškė rimtą susirūpinimą dėl sunkios nepriklausomos žiniasklaidos priemonių padėties Baltarusijoje, ypač dėl mažėjančio įregistruotų nepriklausomų laikraščių skaičiaus ir didėjančio teisminio ir neteisminio bei ekonominio spaudimo žiniasklaidos priemonėms,

1.   griežtai smerkia tai, kad Baltarusijos valdžia nesirinkdama puola žiniasklaidos atstovus, žurnalistus, opozicijos narius, aktyvius žmogaus teisių gynėjus ir laisvai Prezidentą bei valdžią bandančius kritikuoti asmenis, o tai įrodo savavališki areštai, netinkamas elgesys su sulaikytaisiais, asmenų dingimas be žinios, persekiojimas politiniais motyvais ir kiti pagrindinius demokratijos ir teisinės valstybės principus pažeidžiantys represiniai veiksmai;

2.   ragina Tarybą ir Komisiją sukurti sudėtinę daugiametę paramos nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos priemonėms programą, kuri apimtų paramą nepriklausomų radijo ir televizijos programų transliavimui iš užsienio ir paramą nepriklausomiems žurnalistams bei laikraščiams;

3.   pritaria projektui sukurti radijo stočių, transliuosiančių iš Lenkijos ir Lietuvos bei galbūt Ukrainos teritorijos, tinklą ir ragina Komisiją paremti šio projekto įgyvendinimą;

4.   ragina Tarybą ir Komisiją šiuo tikslu nedelsiant suteikti visą būtiną pagalbą įgalinant pradėti transliuoti Baltarusijoje nepriklausomas radijo programas iš užsienio;

5.   pabrėžia, kad siekiant sukurti radijo tinklą reikėtų turėti galimybę naudotis visais dažnių diapazonais, įskaitant internetu, ir jie turėtų būti nuolat prieinami;

6.   ragina Tarybą ir Komisiją padėti represijas patyrusiems žurnalistams ir jų šeimoms;

7.   ragina Tarybą ir Komisiją sukurti stipendijų ir stažuočių programą nepriklausomiems žurnalistams bei jaunų nepriklausomų žurnalistų mokymo programas;

8.   ragina Komisiją konsultuotis su Parlamentu dėl šios laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos programos įgyvendinimo ir Baltarusijos žmonių informavimo apie Baltarusiją;

9.   jeigu Baltarusijos valdžios institucijos nepagerins padėties kalbos ir žiniasklaidos laisvių atžvilgiu arba jeigu ji toliau blogės, Komisija, Taryba ir Parlamentas turėtų išplėsti Baltarusijos valdžios institucijų, dalyvaujančių žiniasklaidos persekiojime, pareigūnų, kuriems uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją, sąrašą;

10.   smerkia vyriausybės Baltarusijos lenkų sąjungos atžvilgiu vykdomą veiklą kaip mėginimą susidoroti su didžiausia NVO ir viena iš nedaugeliu organizacijų, kurių nekontroliavo vyriausybė; primena, kad pagarba mažumų teisėms apima ir susirinkimų laisvę bei organizacijos įstatuose numatytų išrinktų organų pripažinimą; smerkia vyriausybės bandymą perimti laikraščio Glos znad Niemna kontrolę;

11.   yra ypač pasibaisėjęs tuo, kad neseniai ilgalaikiam priverstiniam darbui buvo pasmerktas Baltarusijos socialdemokratų partijos (Narodnaja Hramada) pirmininkas Mikola Statkevič, vienas iš Jaunimo fronto lyderių Paval Seviarynec bei verslininkas ir 13-osios Aukščiausiosios Tarybos narys Andrej Klimau;

12.   ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti jaunų demokratų šalinimą iš universitetų ir aukštesniojo mokslo įstaigų bei skelbia savo visapusišką paramą studentams, kurie buvo pašalinti iš tokių įstaigų už demokratinių vertybių skatinimą ir kovą už žmogaus teises, ir studentams, kurie 2005 m. gegužės 25 d. pradėjo bado streiką;

13.   pritaria Baltarusijos studentams tremtyje skirto Europos humanitarinio universiteto atidarymui Vilniuje ir ragina Komisiją bei valstybes nares padėti šiam universitetui vykdyti jo mokymo ir tyrimų programas;

14.   ragina valstybes nares pripažinti Europos humanitarinio universiteto suteikiamus mokslo laipsnius kaip aukšto lygio ir puikių akademinių įgūdžių patvirtinimą ir kviečia Europos universitetus artimiau bendradarbiauti su Europos humanitariniu universitetu;

15.   dar kartą pabrėžia, kad tolesnė ES santykių su Baltarusija raida taip pat priklausys nuo demokratijos bei reformų šioje šalyje pažangos ir baltarusių galimybės turėti objektyvią, laisvą ir skaidrią žiniasklaidą;

16.   ragina Tarybą ir Komisiją iškelti Baltarusijos klausimą derantis su Rusijos valdžios institucijomis siekiant imtis bendrų veiksmų, skirtų paskatinti konkrečius demokratinius pokyčius šioje šalyje;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, ESBO ir Europos Tarybos Parlamentinėms Asamblėjoms.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0080.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Srebrenicos

P6_TA(2005)0296 RC-B6-0395/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bosnijos ir Hercegovinos bei Vakarų Balkanų, ypač į 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl regioninės integracijos Vakarų Balkanuose(1),

–   atsižvelgdamas į Vakarų Balkanų valstybių Stabilizavimo ir asocijavimo procesą (SAP), kurį Europos Sąjunga pradėjo 1999 m. siekdama remti demokratiją, teisingumą, susitaikymo procesą ir taiką regione,

–   atsižvelgdamas į ES ir Vakarų Balkanų 2003 m. birželio 21 d. aukščiausio lygio susitikimo Salonikuose deklaraciją, kurioje pabrėžiama europietiška Vakarų Balkanų šalių ateitis, nes šios šalys taps ES dalimi, kai tik atitiks nustatytus kriterijus,

–   atsižvelgdamas į paskutinio 2005 m. birželio 16–17 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas vykdyti Salonikų darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 1993 m. gegužės 25 d. rezoliuciją Nr. 827, 1999 m. birželio 10 d. rezoliuciją Nr. 1244, 2004 m. liepos 9 d. rezoliuciją Nr. 1551 ir 2004 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją Nr. 1575,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 13 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) vyriausiosios prokurorės Carla del Ponte pranešimą JT Saugumo Tarybai,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi 1995 m. liepos 11 d. rytinėje Bosnijos dalyje esantį Srebrenicos miestą, kuris 1993 m. balandžio 16 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje buvo paskelbtas saugia zona, užėmė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos ir tuometiniam Serbų Respublikos prezidentui Radovanui Karadžičiui pavaldžios Bosnijos serbų pajėgos,

B.   kadangi, pasidavus Srebrenicai, per kelias skerdynių dienas generolo Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos ir sukarinti daliniai, įskaitant nereguliariąsias Serbijos policijos pajėgas, patekusias į Bosnijos teritoriją iš Serbijos, išžudė daugiau kaip 8000 musulmonų tikėjimo vyrų ir berniukų, ieškojusių saugios prieglaudos Jungtinių Tautų apsaugos pajėgų (UNPROFOR) saugomoje zonoje,

C.   kadangi ši tragedija, kurią TBTJ paskelbė genocidu, įvyko JT saugia zona paskelbtoje vietovėje, kuri dėl to tapo tarptautinės bendruomenės bejėgiškumo nutraukiant konfliktus ir saugant nekaltuosius simboliu,

D.   atsižvelgiant į daugybę Ženevos konvencijos pažeidimų, kuriuos musulmonų tikėjimo civilių atžvilgiu Srebnicoje įvykdė Serbų pajėgos, įskaitant tūkstančių moterų, vaikų ir senelių deportaciją bei seksualinę prievartą prieš daugybę moterų,

E.   kadangi, nepaisant didžiulių pastangų, kurių iki šiol buvo imtasi mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir atskiras kapavietes bei nustatyti palaikų tapatybę, iki šiol atliktos paieškos nepadeda iki galo atkurti įvykių Srebrenicoje ir jos apylinkėse eigos,

F.   kadangi neįgyvendinus teisingumo negalima užtikrinti tikros taikos ir kadangi iš Vakarų Balkanų šalių vis dar reikalaujama visapusiškai ir nevaržomai bendradarbiauti su TBJT, jeigu jos nori tęsti integracijos į ES procesą,

G.   kadangi Bosnijos serbų armijos generolas Radislavas Krstičius yra pirmasis, TBJT pripažintas kaltu už pagalbą ir bendrininkavimą vykdant genocidą Srebrenicoje, bet du ypač žinomi kaltinamieji – Ratko Mladičius ir Radovanas Karadžičius – praėjus net dešimčiai metų po tragiškų įvykių tebėra laisvėje,

H.   kadangi ES sprendimų priėmimo mechanizmo trūkumai ir tikros užsienio politikos nebuvimas taip pat neigiamai paveikė įvykių raidą,

I.   kadangi nuo 2002 m. kasmet nuolat ir žymiai mažinama santykiams su Vakarų Balkanais palaikyti skiriamų biudžeto lėšų; kadangi regionui reikia skirti būtinas lėšas atsižvelgiant į laipsnišką perėjimą nuo fizinės rekonstrukcijos prie institucijų kūrimo ir pasirengimo narystei pagalbos bei į strateginę regiono svarbą Europos Sąjungai,

J.   kadangi Bosnija ir Hercegovina perkėlė derybas iš Deitono į Briuselį ir kadangi šalies visuomenė plačiai remia ateities ES projektą,

1.   itin griežtai smerkia Srebrenicos žudynes; mena ir gerbia šio žvėriško žiaurumo aukas; reiškia užuojautą aukų šeimoms, kurių dauguma iki šiol gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų tėvų, sūnų, vyrų ar brolių likimą, ir vienybę su jomis; pripažįsta, kad šį nuolatinį skausmą tik apsunkina tai, kad nepavyksta įvykdyti teisingumo už žudynes atsakingų asmenų atžvilgiu;

2.   ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai paminėti dešimtąsias Srebrenicos ir Potokarų genocido metines, pabrėžiant, kad ši nepakenčiama Europos gėda turėtų visiems laikams išlikti paskutinėmis etninės ideologijos vardu Europoje vykusiomis žudynėmis; pabrėžia, kad jis darys viską, kas įmanoma siekiant ateityje visiems laikams užkirsti kelią tokiems žvėriškiems veiksmams Europoje;

3.   ypač nerimauja dėl to, kad Radovanas Karadžičius ir Ratko Mladičius vis dar yra laisvėje tame regione ir ragina Serbų Respubliką bei Serbiją ir Juodkalniją imtis skubių veiksmų siekiant nustatyti R. Karadžičiaus bei R. Mladičiaus buvimo vietą ir atiduoti juos teisingumui; mano, kad kai kuriose regiono vietovėse demonstruojama visuomenės parama R. Karadžičiui ir R. Mladičiui yra įžeidimas aukų atminimui ir pagrindinė kliūtis susitaikymui;

4.   nuoširdžiai remia TBTJ atliekamą vertingą ir sunkų darbą bei reikalauja, kad bendradarbiavimas su Tribunolu būtų išankstinė sąlyga siekiant artimiau bendradarbiauti su ES; pabrėžia, kad visos regiono šalys turėtų laikytis savo įsipareigojimo visapusiškai ir visada bendradarbiauti su TBTJ; mano, kad už karo nusikaltimus atsakingų asmenų sulaikymas, perdavimas ir nuteisimas yra mažiausia, ką galima padaryti pripažįstant tūkstančius karo nusikaltimų aukų Srebrenicoje ir kitose vietovėse;

5.   pažymi taikos ir stabilumo Vakarų Balkanuose užtikrinimo svarbą ir Salonikų darbotvarkės įgyvendinimo būtinybę siekiant stabilumo ir asociacijos proceso tikslų; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų toliau tęsti integracijos į ES procesą yra nevaržomas ir visapusiškas bendradarbiavimas su TBTJ;

6.   primena, kad JT, panaudodamos suteiktus taikos palaikymo įgaliojimus ir pajėgas nesugebėjo apginti joms skirtų saugių vietų; ragina JT ir kompetentingas tarptautines institucijas įsisamoninti įgytą patirtį ir visokeriopai pasiruošti būsimosioms taikos palaikymo misijoms;

7.   yra labai sukrėstas dėl neseniai iš Hagos Tribunolo visam pasauliui transliuotos vaizdajuostės, kurioje nufilmuotas šaltakraujiškas mirties bausmės įvykdymas šešiems civilių drabužius dėvintiems kaliniams ir pateikiami nepaneigiami įrodymai to, kas iš tikrųjų įvyko; pabrėžia, kad šioje juostoje nufilmuota liūdnai pagarsėjusi "Skorpionų grupė" –sukarinta serbų grupuotė, siejama su valstybine kariuomene ir policija, žudanti civilius gyventojus prie Srebrenicos;

8.   džiaugiasi Serbijos ministro pirmininko Vojislavo Kostunicos reakcija į vaizdajuostę, t. y., kad buvo sulaikyti pagal filmuotą medžiagą identifikuoti buvę "Skorpionų grupės" nariai; remia Serbijos prezidento Boriso Tadico ir Serbijos ir Juodkalnijos prezidento Svetozaro Marovico sprendimą pareikšti pagarbą Srebrenicos žudynių dešimtųjų metinių proga prie Potocario memorialo;

9.   ypač apgailestauja, kad Serbijos Parlamentas iki šiol nepriėmė rezoliucijos, kurioje pripažintų ir oficialiai pasmerktų Srebrenicos žudynes parodytų norą įveikti praeities problemas ir prisidėti prie susitaikymo bei taikaus konflikto sprendimo regione;

10.   išreiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kad žymi Serbijos visuomenės dalis iki šiol nepripažįsta karo nusikaltimų civiliams musulmonams; ypač ragina Serbijos vyriausybę imtis priemonių siekiant priversti tautą susimąstyti apie praeitį ir liautis garbinti kaltinamuosius karo nusikaltimais kaip didvyrius; pripažįsta, kad filmo apie Srebrenicos žudynes transliavimas per Serbijos televizijos kanalų vakaro žinių laidas yra pirmas žingsnis šia linkme, tačiau pabrėžia, kad, siekiant panaikinti istorijos iškraipymus, kuriais tiki gyventojai būtina nuveikti žymiai daugiau;

11.   džiaugiasi ES vyriausiojo įgaliotinio Bosnijai ir Hercegovinai lordo Ashdowno raginimu, skirtu Bosnijos serbų ministrams, atskleisti kareivių skaičių ir identifikuoti filmuotoje medžiagoje matomus ne bosnių kilmės asmenis;

12.   džiaugiasi darbu ir įsipareigojimu tų, kurie per visus tuos metus nesiliovė ieškoję tiesos, ir ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes suteikti jiems reikiamas priemones, kad tie asmenys galėtų tęsti savo darbą, inter alia padėdama paspartinti brangų aukų tapatybės nustatymo procesą;

13.   apgailestauja dėl to, kad dar nesudarytos sąlygos į regioną grįžti pabėgėliams ir viduje perkeltiesiems asmenims;

14.   pabrėžia, kad Europos integracijos perspektyva, siūloma visoms Balkanų šalims, ir Stabilizavimo ir asociacijos procesas turėtų veikti kaip vidinės reformų ir demokratijos konsolidavimo varomosios jėgos katalizatorius ir padėti visoms regiono šalims pasiekti bendrą jų tragiškos praeities supratimą ir sukurti geresnės ateities pagrindą; pabrėžia, kad ši ateitis didžiąja dalimi priklausys nuo pačių regiono šalių;

15.   dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą padėti Balkanų valstybėms kandidatėms ir galimoms kandidatėms pasirengti narystei ir reikalauja kitoje finansinėje perspektyvoje skirti atitinkamų priemonių ir lėšų, kurios atitiktų ES siekius ir teisėtus minėto regiono šalių lūkesčius;

16.   atkreipia dėmesį, kad Daytono susitarimas, buvo taiką regione atnešusi priemonė, tačiau supranta, kad Daytono susitarimas nebesudaro tinkamo pagrindo būsimajai integracijai į ES; todėl ragina Tarybą ir visas suinteresuotas šalis remti iniciatyvas, kuriomis siekiama adaptuoti susitarimą bendro sutarimo pagrindu; pabrėžia, kad visų šalies vienetų ir tautybių piliečiai turi imtis atsakomybės siekdami sukurti gyvybingą valstybę visiems naujos konstitucijos pagrindu;

17.   pareiškia esąs rimtai susirūpinęs ekonomines ir socialines padėtimi regione; pabrėžia, kad šio svarbaus klausimo sprendimas – tai regiono stabilaus minėtų šalių vystymosi garantija; ragina vyriausybes ir ES pripažinti, kad ekonominė ir socialinė raida yra viena iš didžiausių regiono gyventojų prioritetų, ir atitinkamai veikti; pabrėžia regionų ir kaimyninių valstybių bendradarbiavimo stiprinimo, taip pat Vakarų Balkanų šalių tautų susitaikymo tarp savęs ir su kaimyninėmis šalimis svarbą;

18.   pabrėžia susitaikymo politikos svarbą, ypač religinių institucijų, žiniasklaidos ir švietimo sistemos vaidmenį šiame sudėtingame procese, kad visų tautybių civiliniai gyventojai įveiktų praeities įtampą ir pradėtų taikingą ir nuoširdų sambūvį, sudaranti galimybę ilgalaikiam stabilumui ir ekonomikos augimui; todėl prašo apsvarstyti tiesos ir susitaikymo komisijos steigimo Bosnijoje ir Hercegovinoje galimybę;

19.   pabrėžia, kad išvados, padarytos iš Srebrenicos žudynių ir karų buvusioje Jugoslavijoje, turėtų tapti ES Bendros užsienio ir saugumo politikos stiprinimo pagrindu;

20.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercogovinos ir jos vienetų vyriausybėms ir parlamentams, Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0131.

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES, Kinijos ir Taivano santykių ir saugumo Tolimuosiuose Rytuose

P6_TA(2005)0297 RC-B6-0295/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl BUSP svarbiausių aspektų ir pagrindinių pasirinkimų, įskaitant finansines pasekmes bendrajam Europos Bendrijų biudžetui (2003)(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje 2004 m. ir ES politiką šiuo klausimu(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europa ir Azija: strateginis glaudesnės partnerystės pagrindas" (KOM(2001)0469 galutinis),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl Taivano(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi Kinijos ir Taivano santykiai toliau prastėja dėl grėsmės, kurią Kinija neseniai sukėlė Taivanui, ir besitęsiančio šimtų raketų dislokavimo pietinėje Kinijos provincijoje priešais Taivaną,

B.   kadangi kilo Japonijos ir Kinijos santykių įtampa – ją sukėlė kinų protestas prieš japonų interesus bei raginimai boikotuoti japonų produkciją,

C.   pakartoja, kad Taivanas pastaraisiais metais pareiškė savo norą finansiškai ir techniškai prisidėti prie tarptautinės paramos ir PSO vykdomos veiklos sveikatos sferoje,

D.   kadangi 2004 m. spalio 7–9 d. Hanojuje įvykęs V-asis Azijos ir Europos susitikimas – V-asis ASEM susitikimas – ir 2005 m. gegužės 6–7 d. Kiote įvykęs ASEM šalių užsienio ministrų septintasis susitikimas suteikė vilties, kad ASEM procesas labiau sustiprės visais lygmenimis, įskaitant Azijos ir Europos parlamentinę partnerystę, siekiant puoselėti taiką ir stabilumą Tolimuosiuose Rytuose,

E.   pabrėžia, kad klestint Europos ir Tolimųjų Rytų ekonominiams ir prekybos santykiams taika ir saugumas regione tampa vis svarbesni ES,

1.   apgailestauja dėl įtampos įvairiose Tolimųjų Rytų šalyse ir išreiškia savo norą prisidėti prie visų pastangų remti taiką ir saugumą Tolimuosiuose Rytuose;

2.   pabrėžia pagrindinius daugiapartinės demokratijos, teisinės valstybės principus ir visuotinių žmogaus teisių laikymąsi kaip sąlygas, būtinas sukurti ilgalaikę taiką ir stabilumą Tolimuosiuose Rytuose;

3.   ragina Kiniją ir Taivaną sukurti abipusį pasitikėjimą ir pagarbą bei ieškoti bendros pozicijos pamiršus skirtumus, sudaryti sąlygas būtinam politiniam pagrindui taikiai ir tvirtai vystyti santykius abipus sąsiaurio ir atnaujinti dialogą dėl šių santykių, stiprinti ekonominius mainus ir bendradarbiavimą, ypač toliau plėtojant "tris tiesioginius kelius" per Taivano sąsiaurį (paštą, transportą ir prekybą);

4.   pabrėžia, kad bet koks Kinijos ir Taivano susitarimas gali būti pasiektas tik esant abiems pusėms priimtinam pagrindui; išreiškia savo požiūrį, kad santykių abipus sąsiaurio ateitis priklausys nuo abiejų pusių noro rodyti lankstumą; remia Taivano pasiekimus kuriant visavertę demokratinę sistemą, socialinį pliuralizmą, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinę valstybę ir laikosi nuomonės, kad reikia gerbti 23 milijonų Taivano žmonių valią ir pastangas, jei pasiseks, taikiai pasiekti dviejų šalių klausimo sprendimą;

5.   prieštarauja neatsiskyrimo įstatymui, kadangi jis neatitinka tarptautinės teisės nuostatų ir negali padėti įgyvendinti šiuo įstatymu siekiamo tikslo – taikaus šalies suvienijimo; taigi todėl šis įstatymas kelia pavojų trapiai saugumo pusiausvyrai Tolimuosiuose Rytuose;

6.   primygtinai rekomenduoja Tarybai ir Komisijai nepanaikinti ginklų embargo, kol nebus padaryta didesnės pažangos žmogaus teisių klausimais Kinijoje ir palaikant santykius abipus sąsiaurio ir kol ES priims teisiškai įpareigojantį Ginklų prekybos elgesio kodeksą;

7.   ragina Kiniją palaipsniui įgyvendinti visuotines žmogaus teises ir ypač nedelsiant ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

8.   džiaugiasi nuo 2005 m. birželio 30 d. iki liepos 1 d. Berne, Šveicarijoje, pirmosios ketvirtojo raundo sesijos Kinijos ir Tibeto dialogo metu vykusių derybų išvadomis ir ragina derybas tęsti;

9.   ragina geriau atstovauti Taivanui tarptautinėse organizacijose ir pakartotinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti Taivano pareiškimą gauti stebėtojo statusą Pasaulio sveikatos organizacijoje;

10.   yra itin susirūpinęs dėl to, kad 2005 m. vasario 10 d. Šiaurės Korėja paskelbė turinti branduolinių ginklų ir neribotam laikui nutraukė savo dalyvavimą šešiašalėse derybose dėl jos branduolinės programos;

11.   primygtinai ragina Šiaurės Korėją vėl prisijungti prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, atšaukti savo sprendimą pasitraukti iš šešiašalių derybų ir leisti jas atnaujinti, kad būtų galima rasti taikų Korėjos pusiasalio krizės sprendimo būdą;

12.   ragina Tarybą ir Komisiją pasiūlyti finansinę paramą mazuto tiekimui Šiaurės Korėjos svarbiausiems energijos poreikiams patenkinti, svarstant patvirtintą Yongbyono jėgainės sustabdymą; pritaria tam, kad ES įeitų į Korėjos pusiasalio energetikos plėtros organizaciją (KEDO); apgailestauja, kad buvo užblokuotas pakartotinis Charleso Kartmano pakartotinis paskyrimas KEDO vadovu; ragina Komisiją ir Tarybą imtis reikiamų veiksmų, kad ES ateityje galėtų dalyvauti šešiašalėse derybose;

13.   ragina Japonijos, Kinijos ir Korėjos pusiasalio vyriausybes nutraukti visus priešiškus veiksmus vienai kitos atžvilgiu, palengvinti tautų dialogą siekiant bendro istorijos supratimo oficialiu ir neoficialiu lygmeniu ir pasiekti galutinį jų vyriausybių ir žmonių susitaikymą, kuris yra svarbus taikos ir stabilumo Tolimuosiuose Rytuose pagrindas;

14.   pažymi, kad Japonijos noras peržiūrėti savo konstituciją, parengtą po Antrojo pasaulinio karo, yra suprantamas, ir pabrėžia simbolinę svarbą išlaikyti įsipareigojimą nesiimti agresyvių karinių veiksmų;

15.   ragina visas Tolimųjų Rytų šalis siekti dvišalių susitarimų sprendžiant užsitęsusius teritorinius ginčus regionuose, ypač šiuos:

16.   ragina visas Tolimųjų Rytų šalis praėjus šešiasdešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo siekti tarpusavio santarvės ir sukurti tarpusavio sutarimo ir bendradarbiavimo sistemą, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir stabilumas Tolimuosiuose Rytuose, ir skelbia esąs pasiryžęs remti šias pastangas;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir šioje rezoliucijoje minimų šalių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0132. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0150. (3) OL C 40, p. 2001 2 7, p. 428.

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulio be minų

P6_TA(2005)0298 RC-B6-0414/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl minų, kasetinių bombų ir nesprogusių sprogmenų ir jas dar kartą patvirtindamas,

–   atsižvelgdamas į 2005–2007 m. ES kovos su minomis veiksmų strategiją,

–   atsižvelgdamas į laikinosios Europos Parlamento delegacijos į Pirmąją valstybių, Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo šalių, peržiūros konferencijos, vykusios 2004 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 3 d. Nairobyje, Kenijoje, pranešimą,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   dar kartą pabrėždamas savo apsisprendimą prisidėti prie to, kad pasaulyje tikrai neliktų minų, kaip pareikšta 2005 m. birželio 16 d. Vystymosi ir Tarptautinės prekybos komitetų surengtame jungtiniame klausyme,

B.   dar kartą patvirtindamas esąs pasiryžęs nutraukti kančias ir užkirsti kelią atsiradimui aukų, kurias sukelia priešpėstinės minos, dėl kurių kasmet žūva ir yra sužalojami tūkstančiai žmonių, daugiausia nekaltų ir negalinčių apsiginti civilių, ypač – vaikų, kurios trukdo ekonominei plėtrai ir atstatymui, kliudo pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims grįžti į tėvynę, iš esmės pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir turi kitų labai rimtų padarinių daugelį metų po to, kai jos buvo padėtos,

C.   primindamas, kad dėl savo socialinių, ekonominių, aplinkosauginių ir humanitarinių padarinių priešpėstinės minos kelia didžiulį pavojų ilgalaikiam žmonių saugumui visur, kur jos buvo padėtos,

D.   kadangi iki šiol 1997 m. Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (dar vadinamos "Minų uždraudimo sutartimi") ratifikavo arba prie jos prisijungė 144 valstybės, o pasirašė dar aštuonios valstybės, tačiau būdamas susirūpinęs, kad 50 valstybių vis dar jokia forma neprisijungė prie Konvencijos, kad kai kurios iš jų yra ES valstybės narės, ir ypač dėl vienintelės valstybės narės, kuri nei pasirašė, nei ratifikavo, nei prisijungė prie Konvencijos,

E.   kadangi toliau aktyviai laikomasi Konvencijos nuostatų, 69 valstybės baigė naikinti savo atsargas ir sunaikino 38,3 mln. minų, o 13 valstybių tęsia šį procesą; kadangi visos valstybės, Konvencijos šalys, kurios pasiekė atsargų sunaikinimo galutinį terminą, paskelbė apie sėkmingą šio proceso baigtį,

F.   kadangi, nepaisant šios pažangos, manoma, kad esama tarp 180 ir 185 milijonų priešpėstinių minų atsargų, ir kad jos vis dar teršia 83 valstybes pasaulyje, įskaitant 54 valstybes, Konvencijos,

G.   kadangi kasmet vis dar būna nuo 15 000 iki 20 000 naujų aukų, o dauguma jų yra civiliai, daugelis iš jų – vaikai, ir jie prisideda prie šimtų tūkstančių asmenų, išgyvenusių po minų sprogimo, pasaulyje, kuriems reikia priežiūros ir pagalbos visą likusį gyvenimą, ir kadangi didžiojoje daugumoje nuo minų nukentėjusių valstybių pagalbos nuo minų nukentėjusių asmenų reabilitacijai ir integracijai atgal į visuomenę visiškai neužtenka,

H.   kadangi Konvencija reikalauja valstybes, konvencijos šalis, užtikrinti, kad visos priešpėstinės minos būtų sunaikintos ne vėliau kaip per dešimt metų po jos įsigaliojimo datos, ir reikalauja, kad valstybės, konvencijos šalys, kurios gali, teiktų pagalbą siekiant šio tikslo,

I.   todėl pripažindamas Pirmosios valstybių, konvencijos šalių, peržiūros konferencijos, vykusios Nairobyje (Kenija) nuo 2004 m. lapkričio 29 d. iki gruodžio 3 d. (Vadovų susitikimas Nairobyje pasaulio be minų klausimu) ir šiame konvencijos šalių priimto veiksmų plano svarbą,

J.   kadangi dauguma pastarojo meto konfliktų yra vidiniai arba pilietiniai karai, o šiais atvejais minų gali padėti tiek valstybės ginkluotosios pajėgos, tiek nevalstybinės ginkluotos grupuotės,

K.   pripažindamas įtikinant nevalstybinius veikėjus uždrausti naudoti minas įdėtas pastangas ir pasiektą pažangą ir dar kartą pabrėždamas, kad tai nereiškia paramos ginkluotiems nevalstybiniams veikėjams ar jų veiklai ir jų teisėtumo pripažinimo,

L.   kadangi tarptautinė bendruomenė turi moralinę pareigą siekti, kad visos konfliktuose dalyvaujančios šalys – tiek valstybės, tiek ginkluoti nevalstybiniai veikėjai – įsipareigotų nebenaudoti priešpėstinių minų, kad būtų pasiektas tikrai visuotinis draudimas naudoti šiuos nežmoniškus ginklus; kadangi tarptautinė bendruomenė, o ypač minų gamintojai, eksportuotojai ir naudotojai praeityje, yra moraliai įpareigoti teikti pagalbą ir išteklius kovai su minomis daugiau ir platesniu mastu, nei numatoma pagal iš Konvencijos kylančius teisinius įsipareigojimus,

M.   pripažindamas, kad prieštankinės minos plačiai naudojamos bent 56 valstybėse, ir dėl to kyla ilgalaikių humanitarinių problemų tokiose šalyse, kaip Afganistanas, Angola, Eritrėja, Etiopija ir Sudanas,

N.   dar kartą pabrėždamas, kad minų paimti neleidžiantys įtaisai yra nukreipti prieš humanitarinį išminavimą atliekantį personalą ir taip pat kelia pavojų civiliams gyventojams,

1.   reiškia savo gilų nerimą dėl kenksmingo ir labai plataus masto minų ir nesprogusių sprogmenų poveikio civiliams gyventojams, ypač vaikams;

2.   ragina visas valstybes, kurios nepasirašė Konvencijos, nedelsiant prisijungti prie jos ir primygtinai ragina visas valstybes, kurios pasirašė, bet neratifikavo šios Konvencijos, padaryti tai nedelsiant;

3.   kviečia visas nuo minų nukentėjusias valstybes, kurios neratifikavo Konvencijos ar prie jos neprisijungė, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų palengvintos gyvenančių civilių kančios nuo minų nukentėjusiose vietovėse atliekant išminavimo darbus ir teikiant atitinkamą pagalbą nuo minų nukentėjusiems asmenims; taip pat savanoriškai teikti informaciją, kad pasauliniu mastu vykdomi kovos su minomis veiksmai būtų efektyvesni (Konvencijos 7 straipsnyje minimi pranešimai);

4.   ragina JAV dar kartą apsvarstyti savo 2004 m. vasario mėn. pareiškimą, kad ji neprisijungs prie Konvencijos, neribotam laikui pasiliks 8,8 mln. "protingų" (susinaikinančių) priešpėstinių minų, skirtų naudoti visame pasaulyje, ir 1,2 mln. "kvailų" (nesusinaikinančių) priešpėstinių minų, skirtų naudoti Korėjoje iki 2010 m.; taip pat reikalauja JAV neatnaujinti bet kokių šaudmenų, kurie atitinka Konvencijoje pateiktą priešpėstinių minų apibrėžimą, įskaitant vadinamąją Spider sistemą, gamybos, prekybos ar naudojimo; ragina JAV nedelsiant nustoti tiekti priešpėstines minas ES valstybėms narėms ir kitoms draugiškoms valstybėms; ragina Kiniją dar kartą persvarstyti savo minų gamybos klausimą ir sunaikinti savo didžiules, manoma, daugiau nei 100 mln. priešpėstinių minų, kurių dauguma neturi susinaikinimo, savaiminio nukenksminimo ir aptikimo mechanizmų, atsargas; ragina Rusiją nustoti naudoti priešpėstines minas konflikte Čečėnijoje ir pašalinti bet kokias jos pajėgų Gruzijoje ir Tadžikistane turimas minų atsargas;

5.   ragina tris likusias išsiplėtusios Europos Sąjungos valstybes nares, kurios dar neratifikavo ar neprisijungė prie Konvencijos, padaryti tai nedelsiant;

6.   ragina visas valstybes, Konvencijos šalis, visokeriopai ir nuodugniai įgyvendinti Nairobio veiksmų planą, pasiekti Konvencijos humanitarinius ir nusiginklavimo tikslus 2005–2009 m. laikotarpiu, kurie numato:

7.   ragina Komisiją įtraukti prisijungimą prie Konvencijos ir jos nuostatų laikymąsi į trečiųjų valstybių vystymo programas tais atvejais, kai priešpėstinės minos trukdo ekonominei ir socialinei plėtrai; ragina valstybes nares sukurti konkrečias paskatas valstybėms, kuriose priešpėstinės minos tiesiogiai neveikia ekonominės ar socialinės plėtros, prisijungti prie Otavos konvencijos ar laikytis jos nuostatų;

8.   ragina valstybes nares, kurios yra Konvencijos šalys, stengtis, kad "priešpėstinės minos" sąvoka būtų interpretuojama kuo plačiau ir į ją būtų įtrauktos visos minos, kurias asmuo gali susprogdinti netyčia, nepriklausomai nuo techninės kategorijos (prieštankinės, priešpėstinės minos), kuriai jos priklauso;

9.   dar kartą pabrėžia savo nuomonę, kad "pasaulio be minų" idėją galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei bus uždrausti visi, o ne tik konkretūs minų tipai; pabrėžia, kad į šią sąvoką įeina visi prieštankinių minų tipai; ragina ES ir jos valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens siekiant šio tikslo;

10.   ragina Europos Sąjungą sustiprinti Europos vadovaujamąjį vaidmenį pasauliniame nusiginklavimo procese siekiant pakartoti Konvencijos sėkmę kitose, ypač prieštankinių minų, kasetinių bombų ir rankinių šaunamųjų bei lengvųjų ginklų srityse;

11.   ragina visas nuo minų kenčiančias valstybes, Konvencijos šalis, užtikrinti, kad kova su minomis ir pagalba nukentėjusiems būtų įtrauktos į jų nacionalinius prioritetus, ir, kur tinka, į nacionalinius, subnacionalinius ir sektorinius vystymo planus ir programas;

12.   ragina valstybes, Konvencijos šalis, ir Komisiją sustiprinti paramą valstybėms, Konvencijoms šalims, kurioms jos reikia, ypač siekiant pagerinti ir padidinti paramą nuo minų nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrinti, kad pirmieji išminavimui nustatyti galutiniai terminai 2009 m. bus pasiekti, ir sunaikinti atsargas, kurios gali kelti ypatingą pavojų dėl naikintinų minų tipo ar kiekio ir atsargų laikymo vietos arba sąlygų, taip pat suteikti galimybę gauti tokią paramą zonose, kurias kontroliuoja nevalstybiniai veikėjai;

13.   ragina visus nevalstybinius veikėjus pasirašyti organizacijos Geneva Call parengtą Įsipareigojimo laikytis visiško priešpėstinių minų draudimo ir bendradarbiavimo kovojant su minomis aktą, taip pat ragina Tarybą bei Komisiją toliau dėti pastangas siekiant įtikinti nevalstybinius veikėjus prisiimti įsipareigojimus šioje srityje;

14.   ragina suteikti didesnius išteklius humanitariniam išminavimui, atsargų naikinimui, švietimui apie minų pavojų ir nuo minų nukentėjusių asmenų priežiūrai, reabilitacijai ir socialinei bei ekonominei integracijai zonose, kurias kontroliuoja nevalstybinius veikėjus;

15.   ragina visas tai galinčias padaryti valstybes politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis paremti specializuotų NVO veiklą bendraujant su nevalstybinius veikėjus, pvz., Geneva Call ir Tarptautine kampanija už minų uždraudimą;

16.   ragina valstybes, kuriose vyksta vidaus konfliktas, palengvinti tokių NVO veiklą ir ypač ragina Kolumbijos vyriausybę civilių gyventojų labui palengvinti humanitarinių išminavimo programų ir su jomis susijusią veiklą, atsižvelgiant į vietinius ar regioninius humanitarinius susitarimus; mano, kad tai, jog nebuvo sudarytos sąlygos humanitarinio išminavimo patikrinimo procesui, pažeidžia Konvencijos humanitarinę dvasią;

17.   palankiai vertina Europos Sąjungos įsipareigojimą skirti 140 mln. EUR savo naujajai kovos su minomis veiksmų strategijai 2005–2007 m. laikotarpiu; ragina ES užtikrinti, kad šie ištekliai būtų patvirtinti priimant metinius sprendimus dėl biudžeto, ir kad pakankamų išteklių bus skiriama po 2007 m.;

18.   ragina valstybes, Konvencijos šalis, užtikrinti skaidrumą įgyvendinant Konvenciją, ypač įtraukiant nacionalinius parlamentus ir plačiąją visuomenę;

19.   ragina valstybes, Konvencijos šalis, ypač tas, kurios yra ES valstybės narės, užtikrinti, kad išminavimui skiriamų jų lėšų dalis tektų nacionalinių išminavimo pajėgumų didinimui, ir kad pagalba išminuojant būtų teikiama tol, kol bus išvalytos visos žinomos ar įtariamos užminuotos zonos;

20.   be to, rekomenduoja Europos Sąjungai apsvarstyti galimybę humanitarinių nepaprastųjų padėčių atveju teikti finansinę paramą valstybėms, kurios nėra Konvencijos šalys; dar kartą pabrėžia, kad šiai paramai turi būti keliama sąlyga, jog būtų įrodyta gavėjo politinė valia siekti prisijungimo prie Konvencijos;

21.   ragina ES ir jos valstybes nares atitinkamais teisės aktais uždrausti jų jurisdikcijoje esančioms ar jų kontroliuojamoms finansinėms institucijoms tiesiogiai ar netiesiogiai investuoti į bendroves, kurios dalyvauja priešpėstinių minų ir kitų susijusių prieštaringų ginkluotės sistemų, pvz., kasetinių antrinių šaudmenų, gamyboje, jų atsargų kaupime ir perdavime;

22.   ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, draudžiančių investuoti į bendroves, kurių veikla susijusi su priešpėstinėmis minomis, sukuriant veiksmingus kontrolės ir baudimo mechanizmus; mano, kad tai reiškia finansinių institucijų įsipareigojimą laikytis visiško skaidrumo politikos bendrovių, į kurias jos investuoja, atžvilgiu;

23.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui, ESBO Generaliniam Sekretoriui, Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui, Tarptautinei kampanijai už minų uždraudimą, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos Federacijos, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Nairobio susitikimo "Pasaulis – be minų" pirmininkui, Afrikos Sąjungai ir Visos Afrikos Parlamentui.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos bendrijos paskolų įtakos besivystančioms šalims (2004/2213(INI))

P6_TA(2005)0299 A6-0183/2005

Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Bendrijų skolinimosi ir skolinimo 2003 m. (SEK(2004)1073) ir prie jo pridėtą Komisijos darbo dokumentą (SEK(2004)1074),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. metinę ataskaitą dėl EB vystymosi politikos ir išorės paramos (KOM(2004)0536) ir prie jo pridėtą Komisijos darbo dokumentą (SEK(2004)1027),

‐   atsižvelgdamas į Sandraugos sekretoriato parengtą studiją pavadinimu "Europos investicijų bankas ir AKR šalys: efektyvi partnerystė?",

‐   atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) dokumentą pavadinimu "Investicijų instrumento projektų įtakos vystymuisi įvertinimo sistema",

‐   atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl pavedimo EIB teikti paskolas trečiosioms šalims peržiūros,

‐   atsižvelgdamas į savo Vystymosi komiteto iš išorinių šaltinių užsakytą studiją "Europos investicijų banko (EIB) pagal Kotonu ir ALA susitarimus atliekamų skolinimo operacijų poveikis vystymuisi"(1),

‐   atsižvelgdamas į savo 2000 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su naftos ir vamzdynų projektu Čade ir Kamerūne(2),

‐   atsižvelgdamas į savo 2002 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl EIB 2000 m. metinės ataskaitos(3),

‐   atsižvelgdamas į savo 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl EIB 2001 m. metinės ataskaitos(4),

‐   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl EIB 2002 m. veiklos ataskaitos(5),

–   atsižvelgdamas į savo Vystymosi komiteto 2005 m. sausio 18 d. svarstymo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0183/2005),

A.   kadangi EIB yra didžiausia vieša kredito įstaiga pasaulyje, kurios paskolų dydis sudaro 40 milijardų eurų,

B.   kadangi EIB atlieka operacijas daugiau nei 100 besivystančių šalių Viduržemio jūros regione, Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse, Azijoje ir Lotynų Amerikoje (ALA), kuriomis įgyvendina svarbias Europos Sąjungos (ES) vystymosi programas Viduržemio jūros regione ir AKR valstybėse, tačiau paskolų besivystančioms šalims teikimo sąlygos neapibrėžtos moderniu politiniu pavedimu,

C.   kadangi EIB paskutiniais metais itin stengėsi atsižvelgti į konstruktyvius Parlamento pasiūlymus,

D.   kadangi EIB šiuo metu peržiūri savo politiką visuomenės prieigos prie informacijos srityje, o ja būtina atsižvelgti į reikalavimus, keliamus Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymu ES institucijose ir įstaigose,

E.   kadangi EIB veikia kaip nepriklausomas bankas, tačiau yra įsipareigojęs savo akcininkams – 25 ES valstybėms narėms,

F.   kadangi savo skolinimo už ES ribų veiksmuose EIB imasi sveikintinų žingsnių bent jau Kotonu investicijų instrumento projektų atžvilgiu įtakos vystymuisi įvertinimo sistemoje praktiškai įgyvendindamas savo pritarimą, duotą "JTAP finansų įstaigų pareiškimo dėl aplinkos ir tvaraus vystymosi" 2004 m. EIB aplinkosaugos pareiškime, bei "Pusiaujo principuose",

G.   žino ypatingas grėsmes, kylančias teikiant paskolas besivystančioms šalims, su kuria EIB turi būti pajėgus susidoroti,

H.   žino ES ir tarptautinės bendruomenės pastangas pasiekti senai reikalingą lemiamą lūžį praktiškai įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT),

1.   dėkoja EIB už jo ypatingą pasiryžimą plėtoti dialogą ir teikti informaciją,

2.   džiaugiasi tuo, kad EIB remia Kotonu susitarime nustatytus ir pagal 8 TVT apibrėžtus ES vystymosi politikos tikslus, ir tuo, kad savo naujajame Investicijų instrumento projektų poveikio vystymuisi vertinimo sistemoje EIB nustatė, jog paskolos teikiamos atsižvelgiant į remtinų projektų reikšmę TVT pasiekimui; tačiau ragina EIB šiuo kriterijumi vadovautis remiant visus besivystančiose šalyse remiamus projektus;

3.   ragina EIB savo projektų rezultatų vertinime įsisavinti Komisijos nustatytus pagrindinius TVT įgyvendinimo rodiklius ir juos integruoti į savo Poveikio vystymuisi vertinimo sistemą; rekomenduoja EIB įsteigti nepriklausomą, tik Direktorių valdybai atskaitingą vertinimo organą, kuris tokiu būdu atitiktų tarptautinių vystymosi bankų nustatytus standartus;

4.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į Barselonoje prisiimtus įsipareigojimus dėl geresnio vystymosi politikos priemonių koordinavimo ir derinimo, tinkamiau integruoti EIB ir jo projektų planus į Komisijos ir valstybių narių projektų planavimą;

5.   teigiamai vertina tai, kad EIB, Komisija ir Pasaulio bankas 2004 m. gegužės mėn. pasirašė Supratimo memorandumą, ir ragina EIB tobulinti tikslų, kriterijų ir metodikos koordinavimą su Europinių vystymosi finansavimo įstaigų (EVFĮ) bendrija ir aktyviau bendradarbiauti su Interact tinklu, kad būtų užtikrintas EIB skiriamų lėšų papildomumas Komisijos ir valstybių narių taikomoms priemonėms;

6.   teigiamai vertina tai, kad EIB bei dešimt EVFĮ bendrijai priklausančių institucijų įsteigė įmonę European Financing Partners S.A., ir ragina EIB kartu su kitomis vystymosi finansavimo institucijomis siekti finansuoti daugiau projektų ir ypač išbandyti rizikos pasidalijimo modelius prisiimant atsakomybę už pirmųjų nuostolių dalį;

7.   rekomenduoja Komisijai ir EIB pasiūlyti Tarybai bei Parlamentui, rengiant būsimas ES finansines perspektyvas ir naujai apibrėžiant EIB pavedimą teikti paskolas trečiosioms šalims, taikyti naują integruotą ES pagalbos teikimo trečiosioms šalims ir planavimo metodiką; šis pasiūlymas turėtų leisti optimaliai panaudoti galimas Komisijos, EIB ir dvišalių plėtros agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių sinergijas, be to, juo būtų siekiama didinti ES pagalbos trečiosioms šalims veiksmingumą, nuoseklumą, skaidrumą ir matomumą, ypač siekiant TVT;

8.   teigiamai vertina tai, kad įgyvendindamas priemones, taikomas po projektų įgyvendinimo tikslu atliktos stebėsenos etapo, EIB jau atsižvelgia į NVO ir visuomenės nuomones, tačiau, siekiant skatinti vietinį dalyvavimą ir priimtinumą, ragina jį tai daryti anksčiau – dar vertinant, ar paskola teiktina, ir rezultatus pateikti Komisijai ir valstybėms narėms;

9.   teigiamai vertina tai, kad EIB į savo projektų ciklą integravo poveikio aplinkai vertinimą ir pareiškimą dėl poveikio aplinkai, tačiau rekomenduoja į dokumentų, kuriais remiantis vertinamas paskolos teiktinumas, rinkinį nedelsiant įtraukti dokumentus, kuriuose būtų nurodomas investicijų poveikis socialinei ir užimtumo politikai;

10.   ragina valstybes nares, kaip banko akcininkes, EIB suteikti vystymosi politikos pavedimą, leidžiantį pasiekti TVT ALA regione ir atsisakyti išorės ekonominei pagalbai teikiamos pirmenybės;

11.   ragina Tarybą stiprinti EIB veiklą ALA regione; tikisi, kad EIB, atlikdama skolinimo operacijas šiame regione, pirmenybę teiks ekonomiškai silpnesnėms šalims;

12.   rekomenduoja EIB į savo strategijos dokumentą "Atstatymo projektų finansavimas gaivalinėms nelaimėms įvykus" įtraukti už Sąjungos ir jos valstybių kandidačių ribų esančius regionus ir rekomenduoja Tarybai ir Komisijai parengti EIB būtinos pagalbos teikimo pavedimą, kuris leistų, pavyzdžiui, ALA regione, teikti efektyvią pagalbą regiono atstatymui neatsižvelgiant į dabartinės išorės ekonominės pagalbos kriterijus;

13.   ragina Tarybą ir Komisiją suteikti būtinus išteklius, kad EIB, atsižvelgdamas į Tarptautinės vystymosi agentūros kriterijus, galėtų teikti lėšas nuo cunamio nukentėjusiems regionams atkurti;

14.   ragina Komisiją kartu su EIB pradėti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu, kad būtų suteikta galimybė finansuoti projektus, susijusius su bendro intereso paslaugomis besivystančių šalių viešajame sektoriuje, siekiant valstybės finansuojamų bendro intereso paslaugų teikimo pažangos ir investicijų privačiame sektoriuje pagrindo sudarymo;

15.   ragina EIB labiau naudoti Kotonu susitarime numatytą palūkanų subsidijavimo priemonę, sudarančią galimybių įsiskolinusioms besivystančioms šalims gauti investicijų į bendrojo ekonominio būtinumo viešąsias paslaugas;

16.   ragina EIB atnaujinti su besivystančių šalių pramone, ypač energetika, miškų ūkiu, transportu, vandens ir atliekų ūkiu, susijusius savo skolinimo politikos tikslus bei atsižvelgti į privačių investuotojų pasitraukimo iš šių sričių priežasčių analizę;

17.   rekomenduoja į EIB biudžetą įtraukti žinių perdavimui bei techninei paramai skirtą eilutę;

18.   tikisi, kad EIB, atsižvelgdamas į teigiamus pirmųjų projektų įgyvendinimo rezultatus, ryžtingiau veiks teikdamas mikropaskolas ir tuo pat metu ypač skatins paramą, padedančią moterims imtis verslo; ragina EIB tai darant atsižvelgti į Konsultacinės pagalbos neturtingiesiems grupės parengtas rekomendacijas;

19.   ragina EIB stengtis paskolas teikti nacionaline valiuta bei ištirti galimybes EIB veikla sustiprinti nacionalines valiutas;

20.   ragina Komisiją iki 2005 m. pabaigos parengti studiją, ar JAV iždo obligacijoms prilygintinos EIB euro obligacijos suteiktų pakankamai išteklių, leidžiančių EIB iš esmės aktyviau įsitraukti į vystymosi politikos tikslų įgyvendinimą;

21.   prašo EIB artimiausiu metu užsakyti ekonominio pagrįstumo studiją, ar pradinį kapitalą finansuojant eurais bei EIB tampant bendraturčiu Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje būtų galima sukurti Japonijos vyriausybės pasiūlytam Azijos vystymosi fondui analogiškus regioninius fondus;

22.   tikisi, kad EIB tobulins paskolų privačiam sektoriui teikimo gaires, kurios turi būti pagrįstos pagarba žmogaus teisėms, esamus tarptautinius standartus atitinkančių aplinkosaugos ir socialinių standartų laikymųsi, Tarptautinės darbo organizacijos standartų laikymųsi ir, prireikus, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tarptautinėms bendrovėms nustatytų gairių laikymųsi, bei tikisi, kad EIB prižiūrės, kaip šių gairių laikomasi;

23.   ragina EIB pritaikyti savo Investicijų instrumento projektų poveikio vystymuisi vertinimo sistemą prie tarptautinių vystymosi vertinimo standartų ir šiame peržiūrėjimo procese palengvinti atsižvelgimą į Europos Parlamento ir tarptautinės pilietinės visuomenės nuomones;

24.   ypač ragina EIB neremti projektų, kuriais prisidedama prie natūralių arealų naikinimo, neteisėto gamtos išteklių naudojimo, ES draudžiamų ar planuojamų uždrausti medžiagų gamybos, Pasaulio užtvankų komisijos (PUK) nustatytų kriterijų neatitinkančių užtvankų statybos; ragina EIB laikytis Pasaulio banko 2004 m. sausio mėn. parengtame dokumente ,,Gavybos pramonės apžvalga" išdėstytų rekomendacijų;

25.   ragina EIB užtikrinti, kad jo skolinimo operacijos ALA ir AKR regionų šalims vykdomos kartu su priemonėmis, gerinančiomis paskolų aplinkos apsaugos tvarumą, inter alia:

26.   ragina Komisiją paremti EIB paskolų padidinimą aplinkos projektams ALA ir AKR regionuose teikiant 3 proc. palūkanų subsidijas, kaip tai sėkmingai daroma MEDA rėmuose, ir 5 proc. palūkanų subsidijas naujiems atsinaujinančių energijos šaltinių projektams;

27.   prašo EIB imtis veiksmingų priemonių kovoje su korupcija ir pinigų plovimu ir, atsižvelgiant į visapusišką antikorupcinę politiką, įsipareigoti remti tik tas sutartis, kurios yra viešo ir skaidraus derybų proceso rezultatas, taip įpareigojant EIB klientus besivystančiose šalyse įrodyti, kad jie turi adekvačias vidaus tikrinimo sistemas, įgalinančias atskleisti papirkinėjimą ir korupciją; taip pat reikalauja, kad prašo EIB tirti visus kaltinimus dėl korupcijos ir perduoti juos atsakingoms teisėsaugos institucijoms bei taikyti adekvačias sankcijas kaltiesiems;

28.   ragina EIB savo Generalinį inspektoratą pertvarkyti į nepriklausomą skundų nagrinėjimo mechanizmą, į kurį būtų galima kreiptis visais projektų patvirtinimo kriterijų klausimais ir kuris be išankstinio kreipimosi į Europos ombudsmeną būtų prieinamas ne tik ES piliečiams, bet ir žmonėms, susijusiems su EIB remiamais projektais besivystančiose šalyse;

29.   ragina EIB, teikiant paskolas besivystančioms šalims, taikyti mažiau konservatyvią rizikos valdymo strategiją, kuri leistų pelną iš projektų, finansuojamų valstybių narių suteiktomis lėšomis, nukreipti į rizikos fondą, kad taip būtų galima finansuoti daugiau projektų su labai didele rizika; ragina EIB, bendrai finansuojant didelės rizikos projektus, panaudoti subordinuotų paskolų instrumentą;

30.   ragina EIB, siekiant remiamų projektų skaidrumo, orientuotis į Tarptautinę finansų korporaciją;

31.   ragina EIB, siekiant kuo tinkamiau remti mažas ir vidutines įmones, steigti tiesiogines atstovybes vietoje ir tam ateityje visiškai panaudoti Investicijų instrumento valdymui skirtus išteklius, bei pagalvoti, ar vertėtų organizuoti paskolų šiems klientams teikimą per kliringo įstaigas bei panašias išorės ekspertų pagrindu sudarytas institucijas, kad tikroje investicijų banko, veikiančio rizikos kapitalo sektoriuje, dvasioje paskolų gavėjai pasinaudotų palankiomis sąlygomis ir tuo pat metu būtų sukurta atskira paskolų grupė privačiam vietos bankų sektoriui remti;

32.   rekomenduoja pradėti nuolatinį EP Vystymosi komiteto ir EIB dialogą;

33.   ragina Komisiją kasmet pranešti Parlamentui ir Tarybai apie programų, įgyvendinamų kartu su EIB, TVT požiūriu pasiektus rezultatus;

34.   ragina Komisiją iki 2005 m. rugsėjo mėn. pateikti Parlamentui tarpinę ataskaitą apie derybų dėl EIB išorės skolinimo pavedimo peržiūrėjimo eigą;

35.   ragina Komisiją iki 2005 m. pabaigos parengti studiją apie finansines, politines ir teisines galimybes stiprinti EIB vystymo veiklos pavedimą ir skolinimo operacijas įkuriant atskirą paskolų priemonę kaip atskirą EIB grupės subjektą, pakankamai dėmesio skiriant poreikiui išlaikyti EIB grupės AAA skolinimosi reitingą;

36.   ragina Tarybą ir Komisiją remti Parlamento reikalavimus, susijusius su EIB;

37.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos investicijų bankui, AKR ir ES tarybai, Jungtinėms Tautoms ir Pasaulio Bankui.

(1) Projekto Nr. EP/ExPol/B/2004/09/06. (2) OL C 304, 2000 10 24, p. 211. (3) OL C 284 E, 2002 11 21, p. 111. (4) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 390. (5) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1019.

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES veiksmų plano dėl su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena

P6_TA(2005)0300 B6-0412/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1600/2002/EB nustatantį šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(1),

–   atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl FLEGT (2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatas "Dėl su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekyba mediena" (FLEGT): pasiūlymas dėl ES veiksmų plano (KOM(2003)0251), kurį parėmė 2003 m. spalio 13 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba savo išvadose dėl FLEGT(2),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 21-22 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadas dėl FLEGT,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 28 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl biologinių rūšių įvairovės nykimo sustabdymo iki 2010 m.,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 19 d. Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę laiško forma dėl pirmiau minėto 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikato,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl savanoriškos FLEGT licencijavimo schemos medienai importuoti į Europos bendriją parengimo (KOM(2004)0515),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 6 d. Europos Teisingumo Teismo nuomonę(3) dėl kompetencijos sudaryti Kartagenos Protokolą dėl biologinės įvairovės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi nelegalus miško naudojimas skatina miškų iškirtimą, biologinių rūšių įvairovės nykimą ir daro poveikį klimato kaitai, tampa pilietinių karų priežastimi ir kelia grėsmę tarptautiniam saugumui skatina kyšininkavimą, organizuotą nusikalstamumą ir žmogaus teisių pažeidimą;

B.   kadangi Europos Sąjungai, kaip vienai pagrindinių medienos ir medienos produktų importuotojų, tenka ypatinga atsakomybė tarptautinės bendruomenės ir besivystančių šalių atžvilgiu;

C.   kadangi pigus nelegalios medienos ir miško produktų importas bei kai kurių pramonės subjektų veikla, nesuderinama su pagrindiniais socialiniais ir aplinkosaugos reikalavimais, destabilizuoja tarptautines rinkas, mažina šalių gamintojų mokesčių pajamas ir kelia grėsmę užimtumui importuojančiose ir eksportuojančiose šalyse;

D.   kadangi nesąžininga konkurencija, besiremianti plačiai paplitusiais nelegaliais metodais, kenkia Europos bendrovėms, ypač mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios savo veiklą vykdo atsakingai ir laikosi galiojančių teisinių nuostatų;

E.   kadangi ES yra įsipareigojusi kovoti su nelegalia miško ruoša ir su prekyba nelegalia mediena, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus įvairiuose tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose dėl kovos su nelegaliu miško išteklių naudojimu ir prekyba bei dėl žmogiškųjų ir institucinių išteklių paramos užtikrinimo siekiant šiose srityse įgyvendinti su miškininkyste susijusius teisės aktus;

F.   kadangi vienas iš Europos bendrijos aplinkosaugos politikos tikslų - tarptautiniu lygmeniu skatinti priemones, skirtas kovoti su regioninio arba pasaulinio masto aplinkosaugos problemomis (EB Sutarties 174 straipsnis); kadangi šie klausimai tarptautiniu lygmeniu apima biologinių rūšių įvairovės išsaugojimą ir tvarų naudojimą;

G.   kadangi tvari ekonominė ir socialinė besivystančių šalių plėtra bei kovos su skurdu besivystančiose šalyse kampanija yra vienas iš Bendrijos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos tikslų (EB Sutarties 177 straipsnis); kadangi Pasaulio banko 2002 m. Miškininkystės strategijoje numatyta, kad miškai užtikrina pragyvenimą 90 % iš 1,2 milijardo besivystančiose šalyse itin skurdžiai gyvenančių žmonių;

H.   kadangi aplinkosaugos reikalavimai turi būti įtraukti į ES vystymosi politikos planavimą ir įgyvendinimą (EB Sutarties 6 straipsnis);

I.   kadangi FLEGT veiksmų plane pirmenybė buvo teikiama šiems veiksmams: įgyvendinti savanorišką licencijavimo schemą, kuri bus sukurta sudarant susitarimus dėl partnerystės tarp ES ir medieną gaminančių šalių; patikrinti tolesnių teisės aktų pagrįstumą siekiant užtikrinti nelegaliai pagamintos medienos importo kontrolę iki 2004 m. vidurio; paremti veiksmų plano tikslus galiojančiomis teisinėmis priemonėmis, pvz., teisės aktais dėl pinigų plovimo; įgyvendinti viešųjų pirkimų pagal aplinkosaugos reikalavimus politiką; taip pat, teikti paramą medieną gaminančioms šalims ir privačioms iniciatyvoms;

J.   kadangi 2003 m. spalio 13 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadose:

K.   kadangi 2004 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl savanoriškos FLEGT licencijavimo sistemos medienai importuoti į Europos bendriją parengimo, kuris turi būti įgyvendintas priimant dvišalius, regioninius ar tarpregioninius susitarimus dėl FLEGT partnerystės ir kuris buvo suderintas su FLEGT veiksmų planu, nustatančiu, kad pagrindinis minėtų susitarimų tikslas yra "siekti tvaraus vystymosi, atsižvelgiant į svarbiausią tikslą - skatinti tvarią plėtrą, dėl kurios ES ir trečiosios šalys partnerės susitarė Pasaulio aukščiausių vadovų susitikime dėl tvarios plėtros";

L.   kadangi 2004 m. gruodžio 21 d. ir 22 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba savo išvadose skatina Komisiją pateikti tolesnius teisės aktų variantus siekiant užtikrinti nelegaliai pagamintos medienos importo kontrolę,

1.   išreiškia nusivylimą dėl nepaprastai lėtos pažangos įgyvendinant įvairius FLEGT veiksmų plane numatytus įsipareigojimus;

2.   išreiškia nusivylimą, kad Komisija iki šiol neįvykdė savo įsipareigojimo pateikti teisinių galimybių tyrimų ataskaitos, kuri, kaip numatyta veiksmų plane, turėjo būti pateikta 2004 m. viduryje ir kurios prašė Aplinkos bei Žemės ūkio ir Žuvininkystės tarybos;

3.   išreiškia nusivylimą, kad Komisija iki šiol neparengė aiškių teisės aktų pasiūlymų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią nelegalios medienos ir medienos produktų importui, nepriklausomai nuo kilmės šalies, bei skatinti tvarų viso pasaulio miškų vystymą, nors minėtus pasiūlymus iki 2004 m. birželio mėn. prašė parengti Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai;

4.   išreiškia nusivylimą, kad valstybės narės nepateikė Komisijai svarbios informacijos dėl nacionalinių teisės aktų, kurie galėtų būti pritaikyti kovai su nelegalios miškų ruošos problema, ir kad nebuvo sukurtas tinklas, skirtas palengvinti keitimąsi informacija;

5.   giliai susirūpinęs, kad pasiūlymas dėl reglamento dėl savanoriškos FLEGT licencijavimo schemos parengimo ir derybos dėl FLEGT partnerystės susitarimų su medieną gaminančiomis šalimis, kaip vienas FLEGT veiksmų plano kertinių akmenų, rengiamas remiantis EB Sutarties 133 straipsnio teisiniu pagrindu;

6.   todėl ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal FLEGT veiksmų planą bei tarptautinius įsipareigojimus dėl biologinių rūšių įvairovės, skurdo mažinimo, tvaraus miškų valdymo ir klimato švelninimo;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares siekti žymios ir skubios pažangos FLEGT veiksmų plano įgyvendinimo srityje, įskaitant:

8.   ragina Komisiją ir Tarybą pakeisti pasiūlymo dėl reglamento dėl savanoriškos FLEGT licencijavimo schemos parengimo, suteikiančios mandatą derėtis dėl FLEGT partnerystės susitarimų, teisinį pagrindą, EB Sutarties 133 straipsnį pakeičiant 175 straipsniu ir (arba) 179 straipsniu;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad savanoriški susitarimai dėl partnerystės būtų sudaromi atsižvelgiant į partnerystės principus, įpareigojančius šalis gamintojas dalyvauti atitinkamam laikotarpiui nustatytoje veiksmų programoje siekiant kovoti su trūkumais miškų sektoriaus valdymo srityje, prisidėti prie socialiniu ir ekologiniu požiūriu atsakingo miškų valdymo, sustabdyti biologinių rūšių įvairovės nykimą, skatinti socialinį teisingumą ir mažinti skurdą;

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pilietinės visuomenės ir demokratiniu būdu išrinktų atstovų vaidmens stiprinimą, veiksmingą ir prasmingą jų dalyvavimą derybose dėl FLEGT partnerystės susitarimų bei įgyvendinant šiuos susitarimus, taip pat šalių partnerių su miškininkyste susijusių teisės aktų peržiūrėjimo procese siekiant atrasti trūkumus bei socialinių ir aplinkos standartų neatitinkančias nuostatas, o prireikus įtraukti juos ir į pakeitimų pasiūlymų rengimo procesą;

11.   primygtinai reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų įtrauktas į derybas dėl FLEGT partnerystės susitarimų ir informuojamas apie pasiektą pažangą visuose šių derybų etapuose;

12.   reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės integruotų veiksmų planą dėl su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena į kito Valstybės strategijos dokumentų etapo planavimą ir įgyvendinimą, ypač žymių miškų išteklių turinčiuose regionuose ir šalyse, ir geografinėms sritims skirtose biudžetų eilutėse numatytų atitinkamas lėšas siekiant sukurti pajėgumus ir teikti paramą esminėms reformoms įgyvendinti;

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (2) OL C 268, 2003 11 7, p.1. (3) C - 2/00, 2001 m., Rink., p. I-9713.

Europos Parlamento rezoliucija dėl kliringo ir atsiskaitymų Europos Sąjungoje (2004/2185(INI))

P6_TA(2005)0301 A6-0180/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu "Kliringas ir atsiskaitymai Europos Sąjungoje – ateities priemonės" (KOM(2004)0312),

–   atsižvelgdamas į pirmąjį ir antrąjį Giovannini grupės pranešimus dėl tarpvalstybinių kliringo ir atsiskaitymo priemonių ES, paskelbtus 2001 m. lapkritį ir 2003 m. balandį,

–   atsižvelgdamas į 2003 m sausio 15 d. Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu "Kliringas ir atsiskaitymai Europos Sąjungoje: pagrindinės politikos kryptys ir ateities iššūkiai"(1),

–   atsižvelgdamas į tai, kad Komisija sukūrė Kliringo ir atsiskaitymų patariamąją ir priežiūros ekspertų grupę (CESAME grupę), kuri pirmą kartą posėdžiavo 2004 m. liepos 16 d.,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 26 d. 4 Tarybai paeiliui pirmininkavusių valstybių – Airijos Respublikos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės – deklaraciją, kurioje buvo pabrėžta Lisabonos proceso svarba ir būtinybė pagerinti reguliavimo kokybę bei apsvarstyti teisės aktų alternatyvas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 25 d. plenariniame posėdyje vykusios diskusijos metu Europos centrinio banko pirmininko pateiktas pastabas;

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0180/2005),

A.   kadangi šiuo metu kliringo ir atsiskaitymų Europos Sąjungoje infrastruktūra yra dar rengiama, tarpvalstybinė kliringo ir atsiskaitymų tvarka nevisiškai suderinta, ir kadangi šiuo metu Komisija atlieka poveikio įvertinimo tyrimą, siekdama nustatyti reguliuojančių ir nereguliuojančių pasirinkimo galimybių sumažinti tarpvalstybinių sandorių kaštus (įskaitant Giovanni kliūčių panaikinimą) grynąją palyginamąją naudą atsižvelgiant į visų dalyvių (emitentų, investitorių ir finansinių tarpininkų) interesus, ir kadangi šiame tyrime gali būti arba nebūti pasiūlymų dėl teisės aktų,

B.   kadangi kliringo ir atsiskaitymų pramonė yra sėkminga, inovatyvi ir į vartotojų reikmes, susijusius su vidaus sandoriais, atsižvelgianti pramonė, kadangi dar yra daug galimybių padidinti tarpvalstybinę sandorių su vertybiniais popieriais kliringo ir atsiskaitymų sistemą, kurioje atsiskaitymų už vertybinius popierius infrastruktūra suskaldyta į daugybę vidaus sistemų; kadangi dalis kliringo ir atsiskaitymų sistemos naudotojų vis dėlto yra didelės įmonės, galinčios griežtai derėdamosi su paslaugų teikėjais ginti savo interesus; kadangi reikia pabrėžti, kaip svarbu sukurti visuotinę sistemą, nustatančią saugią ir veiksmingą sandorių sudarymo struktūrą visiems vartotojams (investitoriams, emitentams ir finansiniams tarpininkams), ir taip skatinti konkurenciją,

C.   kadangi ES kliringo ir atsiskaitymo rinkai būdinga konkurencija, bet konkurencijos laipsnis skiriasi priklausomai nuo konkrečių teikiamų paslaugų, ir pagrindinių paslaugų teikėjų yra palyginti mažai (pvz., dalis didesnių vertybinių popierių saugotojų teikia kliringo ir atsiskaitymų pobūdžio paslaugas "įstaigos viduje", pervesdami vertybinius popierius iš vienų klientų kitiems savo pačių buhalterinės apskaitos knygose); kadangi Komisija turėtų aiškiai išskirti po sandorių šių institucijų konkurencijos sąlygomis atliekamas funkcijas:

D.   kadangi tarpvalstybinės ES kliringo ir atsiskaitymų rinkos neefektyvumą iš dalies lemia dvi priežastys: didesnės vieno sandorio įvykdymo sąnaudos, atsirandančios dėl teisėkūros, techninių reikalavimų, rinkos praktikos bei mokesčių tvarkos skirtumų atskirose šalyse, ir, kai kuriais atvejais, dėl didesnių maržų, kurias lemia ribojantys veiksmai rinkoje,

E.   kadangi anksčiau minėtose Giovannini ataskaitose nurodoma 15 kliūčių, atsiradusių dėl valstybinių skirtumų, ir CESAME grupė koordinuoja veiksmus, kurių tikslas – remiantis privataus ir viešojo sektorių pateiktomis iniciatyvomis pašalinti minėtus skirtumus, ir kadangi kai kurios teisinės ir su prieinamumu susijusios kliūtys gali būti pašalintos tik pasitelkus teisėkūrą,

F.   kadangi dabartinė vertybinių popierių biržų koncentracija ir tendencija jungti centrinio kliringo bei atsiskaitymų veiklą į monopolijas rodo poreikį padidinti skaidrumą tarpvalsybinėje kliringo ir atsiskaitymų rinkoje,

1.   nuoširdžiai remia minėtame Komisijos komunikate užsibrėžtą tikslą sukurti efektyvią, integruotą ir saugią kliringo ir atsiskaitymų rinką ES vertybiniams popieriams;

2.   mano, kad sukurti efektyvias ES kliringo ir atsiskaitymų sistemas bus sudėtinga, bei pabrėžia, kad tikra Europos integracija ir derinimas pareikalaus jungtinių skirtingų suinteresuotų šalių pastangų ir kad dabartiniuose viešuose politiniuose debatuose reikia deramai atsižvelgti į pagrindinius Direktyvos 2004/39/EB(2) (MiFid) principus ir visų pirma:

3.   mano, kad paprastai ES teisėkūra turėtų būti grindžiama kaštų ir naudos analize ir kad ES turėtų pasikliauti teisėkūra, kai rinkos trūkumai yra akivaizdūs, o teisėkūra yra veiksmingas ir proporcingas būdas išspręsti aiškiai nustatytas problemas;

4.   stipriai pabrėžia, kad bet kokios naujos šios srities nuostatos neturėtų dubliuotis su tam tikriems subjektams jau taikomomis nuostatomis; pažymi, kad tai ypač svarbu siekiant išvengti dvigubo bankų ir investicinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo; mano, kad reglamentavimui geriau taikyti funkcionalumu grįstą koncepciją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į skirtingą įvairių subjektų rizikos pobūdį ir konkurencijos sąlygas bei į daugelio valstybių narių pripažintą CVPD svarbą;

5.   yra įsitikinęs, kad geriausiai nereikalingo reguliavimo apkrovimo galima išvengti atidžiai pritaikius analizę, siekiančią nustatyti problemas, kurioms spręsti gali prireikti teisės aktų;

6.   nemato įrodymų, kad kliringo ir atsiskaitymo paslaugų teikėjų veikla yra netinkamai reglamentuojama atskirų šalių lygiu, nors ji skirtingose ES šalyse reglamentuojama ir skirtingai, arba kad nepakankamai kontroliuojama jų keliama sisteminė rizika; atkreipia dėmesį į priemones, skirtas sistemų veiklos rizikai (veiklos nutrūkimams) valdyti, o tai yra pagrindinis sisteminės rizikos kliringo ir atsiskaitymų srityje šaltinis; tačiau atkreipia dėmesį į poreikį saugotis bet kokios sisteminės – nesvarbu, susijusios su jų veikla, likvidumu ar su kreditais – rizikos; pabrėžia, kad paprastai centrinės kliringo ir atsiskaitymų veiklos koncentravimąsi lemia sistemiškų išorinių kliūčių buvimas, masto ekonomijos ir kiti veiksniai, o tai neišvengiamai sukoncentruos riziką, kuri dabar yra pasiskirsčiusi tarp daugelio atsiskaitymų sistemų;

7.   pritaria Komisijos sprendimui atlikti poveikio įvertinimą, kuris apimtų nuodugnią potencialių su teisėkūra susijusių ir nesusijusių pasirinkimo galimybių kaštų bei naudos bei abiejų pasirinkimo galimybių taikymo srities analizę;

8.   mano, kad reikia veiksmingai įgyvendinti ir tobulinti esamus teisės aktus; ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų užtikrinti, kad atitinkami teisės aktai (pvz., Direktyva 98/26/EB(3) dėl atsiskaitymo baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose ir Direktyva 2004/39/EB) būtų tinkamai ir nuosekliai įgyvendinami, o jų įgyvendinimas griežtai prižiūrimas;

9.   yra susirūpinęs dėl delsimo taikyti Direktyvos 2004/39/EB įgyvendinimo antrojo lygio priemones ir pabrėžia, kad atidedant įgyvendinimą visada turi būti paisoma Parlamento galių;

10.   apgailestauja, kad Komisija, nagrinėdama investicines paslaugas, nenagrinėjo po sandorių teikiamų paslaugų; yra susirūpinęs, nes Direktyvoje 2004/39/EB nustatyti laisvo prieinamumo principai sukūrė teisinį vakuumą, ypač procedūrų derinimo, leidimų išdavimo ir priežiūros požiūriu;

11.   mano, kad jei Komisija, remdamasi poveikio įvertinimo tyrimu, nuspręs rengti teisės aktą, jos pasiūlyme turėtų būti ypač atsižvelgiama į:

12.   pritaria Komisijai, kad kliringo ir atsiskaitymų paslaugų struktūrą visų pirma turėtų apibrėžti rinka; mano, kad joks vienas konkretus modelis, pvz., naudotojo nuosavybės ir valdymo, akcininkų nuosavybės, valstybės nuosavybės ar pan., neturėtų būti privalomas;

Giovannini kliūtys

13.   mano, kad norint sumažinti tarpvalstybinio kliringo ir atsiskaitymo išlaidas ypač reikia pašalinti 15 vadinamųjų "Giovannini kliūčių", jei įmanoma, pasitelkiant rinkos mechanizmus; ragina ir valstybinius, ir privačius subjektus padvigubinti pastangas šioms kliūtims pašalinti; pritaria Komisijos pastangoms koordinuoti šį projektą per CESAME grupę;

14.   mano, kad Giovannini kliūčių pašalinimas išlieka prioritetu; mano, kad jeigu reikia, reglamentavimu visų pirma turėtų būti siekiama pašalinti tas teisines ir fiskalines kliūtis, kurios negali būti pašalintos neįsikišus valstybei;

15.   mano, kad atskirų šalių teisės aktų reikalavimų dėl finansinių priemonių pervedimo skirtumai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tarpvalstybinių sandorių kaštai yra didesni už vietinių sandorių kaštus; remia nuolatines pastangas suderinti tuos teisės aktus, tačiau pripažįsta, kad šiam projektui įgyvendinti gali prireikti daugelio metų; džiaugiasi tuo, kad Komisija įsteigė Teisinio tikrumo grupę; ragina Komisiją paspartinti šios grupės darbą, nes ji yra prioritetinė priemonė Europos masto konvergencijai skatinti; ragina Komisiją veikti atsižvelgiant į šio darbo rezultatus ir glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis bei tokiomis grupėmis, kaip Unidroit ir grupė dėl 2002 m. gruodžio 13 d. Hagos konvencijos dėl tam tikroms su tarpininkų laikomais vertybiniais popieriais susijusioms teisėms taikytinos teisės, bei ragina tinkamai įtraukti Europos Parlamentą ir valstybes nares nustatant Europos derybinę poziciją šiose grupėse;

16.   mano, kad didesnių tarpvalstybinio kliringo ir atsiskaitymo kaštų priežastis – fiskalinės kliūtys; remia nuolatines pastangas pašalinti šias kliūtis; pritaria fiskalinio atitikimo ekspertų darbo grupei, kurią įkūrė Komisija, siekdama pradėti su mokesčiais susijusių reikalų koordinavimo ir derinimo procesą;

17.   mano, kad pagrindinis trumpalaikis su mokesčiais susijęs uždavinys turėtų būti pranešimų reikalavimų standartizacija, o jį įgyvendinus turėtų būti toliau naikinami diskriminaciniai veiksmai mokesčių srityje; mano, kad jei mokesčių institucijoms visoje Europoje būtų galima teikti standartinės formos informaciją, nepažeidžiant valstybių narių teisės spręsti dėl savo mokesčių žymiai sumažėtų kliringo ir atsiskaitymų kaštai;

EVPPIK ir ECBS standartai

18.   ragina Europos vertybinių popierių priežiūros institucijų komitetą (EVPPIK) aiškiai įvardyti savo veiklos ES teisėkūros nepavestais klausimais teisinę bazę, visais atvejais glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir visapusiškai jį supažindinti su savo 3 ir 4 lygių veikla, ypač su aiškiai struktūriniais rinkos politikos klausimais, pvz., kliringu ir atsiskaitymais, ir panaikinti savo standartų privalomąjį pobūdį;

19.   apgailestauja, kad EVPPIK ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS) nesurengė platesnių ir atviresnių konsultacijų su suinteresuotais rinkos dalyviais bei kitomis Europos institucijomis; abejoja dėl EVPPIK ir ECBS "svarbaus vertybinių popierių saugotojo" koncepcijos naudingumo, kadangi ji yra neaiški; mano, kad EVPPIK ir ECBS standartais reikia užtikrinti, kad bankų reglamentavimo sričiai priklausančioms institucijoms nebūtų taikomas dvigubas reglamentavimas;

20.   apgailestauja, kad EVPPIK ir ECBS standartai buvo priimti tuo metu, kai dar tik svarstomos 1 lygio priemonės; dar kartą patvirtina, kad EVPPIK standartai neturi iš anksto nulemti nei teisėkūros, nei ne teisėkūros ES teisės aktų; ragina, įgyvendinant standartus, visapusiškai konsultuotis ir laikytis skaidrumo principo bei mano, kad standartų įgyvendinimą reikėtų atidėti bent jau tol, kol Komisija apsispręs, ar siūlyti direktyvą; pabrėžia, kad bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo EVPPIK ir ECBS įnašo, šios srities teisės aktų leidyboje visų pirma atsakinga ir kompetentinga ES teisės aktų leidybos institucija;

21.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios kontrolės institucijos, nepaisydamos EVPPIK sprendimo atidėti standartų įgyvendinimą, jį tęsia ir jau reikalauja, kad šiuos standartus įgyvendintų rinkos dalyviai; toliau reiškia susirūpinimą dėl pranešimų, kuriuose teigiama, kad EVPPIK ir ECBS, nesikonsultuodami ir už uždarų durų, rengia naujus standartų projektus;

22.   mano, kad, jei nebus pasiūlyta direktyva dėl kliringo ir atsiskaitymų, turi būti parengtos veiksmingos alternatyvios EVPPIK veiklos priežiūros priemonės, kuriomis būtų užtikrinta efektyvi parlamentinė 3 lygio veiksmų priežiūra; ragina atitinkamas institucijas ir suinteresuotas šalis dalyvauti svarstant, kaip tai būtų galima pasiekti; mano, kad tai būtų galima pasiekti šiais būdais:

Konkurencija

23.   mano, kad Komisijos komunikato apibrėžimuose neaiškiai atskiriama skirtingų rinkos sektorių veikla ir, jei bus siūloma rengti teisės aktą, juos reikia tikslinti;

24.   pripažįsta didžiulę naudą, kurią duotų rinkos koncentracijos leidimas; mano, kad kliringo ir atsiskaitymų paslaugų naudotojai daugelį metų reikalavo konsolidacijos ir kad dabartinė konsolidacija, jei ji bus tinkamai kontroliuojama, netolimoje ateityje turėtų duoti papildomos naudos; mano, kad tinkamos teisinės ir norminės bazės nebuvimas neleidžia sukurti sąžiningos konkurencijos, kuri reikalinga integracijai skatinti;

25.   ragina Komisiją aktyviai naudotis savo bendrosiomis galiomis konkurencijos teisės srityje ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi arba kitai konkurenciją iškreipiančiai veiklai; pažymi didelį dabartinių bylų konkurencijos srityje poveikį; tačiau nurodo, kad šie atvejai buvo susiję su pagrindiniais subjektais, turinčiais stiprią derybinę poziciją, ir kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį užtikrinant, kad visi subjektai nediskriminuojami galėtų naudotis svarbiausiomis priemonėmis;

26.   sutinka, kad kai kurioms kliringo ir atsiskaitymo veiklos sistemos dalims reikia skirti daugiau dėmesio konkurencijos politikos požiūriu; pripažįsta, kad tam tikros įmonės ; valdo didelę kliringo ir atsiskaitymų paslaugų rinkos dalį, o tai gali pakenkti sklandžiam rinkos funkcionavimui;

27.   įspėja Komisiją stebėti, kad nebūtų pažeista konkurencijos teisė; ragina Komisiją aktyviai naudotis savo galiomis užtikrinti konkurenciją ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi arba kitai konkurenciją iškreipiančiai veiklai, pirmiausia kainodaros skaidrumo atžvilgiu; ragina Komisiją:

28.   mano, kad veiksmingos ir skaidrios nediskriminacinės teisės naudotis kliringo ir atsiskaitymų paslaugomis yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti konkurencingą bendrą ES finansinę rinką; rekomenduoja pasinaudoti galimybe nedelsiant įgyvendinti Direktyvą 2004/39/EB, atidžiai naudojantis Komisijos bendromis galiomis konkurencijos teisės srityje, ir užtikrinti, kad dėl konkurenciją ribojančių priežasčių nebūtų piktnaudžiaujama prieigos apribojimais;

29.   pripažįsta, kad prieiga gali būti nesuteikiama, jeigu dėl objektyvių ir skaidrių priežasčių ji nebūtų techniškai įmanoma, komerciškai gyvybinga ir protingai saugi; ragina Komisiją pasinaudoti savo bendromis galiomis konkurencijos teisės srityje, kad būtų užtikrinta, jog prieigos nesuteikimu nepiktnaudžiaujama siekiant apriboti konkurenciją;

30.   pritaria nuolatiniam vertinimui, kurį Komisija vykdo siekdama nustatyti teisėkūros priemonių poreikį; pritaria Komisijos mintims dėl kainodaros skaidrumo; pažymi, kad jei keli kaštų komponentai bus sujungti į vieną tarifų komponentą, gali kilti palyginamumo sunkumų; abejoja, ar norint spręsti svarbius su laisva konkurencija, nediskriminacine prieiga ir rizikos mažinimu susijusius klausimus, reikia atskirti taip vadinamas "pagrindines" kliringo ir atsiskaitymų veiklos rūšis ir vadinamąsias "pridėtinės vertės" paslaugas; tikisi, kad Komisijos pasiūlymai šioje srityje atitiks nustatytas rinkos problemas;

31.   reiškia susirūpinimą dėl klausimo, ar poprekybinio etapo paslaugos turėtų būti įtrauktos į visuotinės svarbos paslaugų kategoriją; ragina Komisiją užtikrinti, kad visų tas pačias paslaugas teikiančių subjektų veikla būtų reglamentuojama vienodai;

32.   mano, kad pagrindiniai kliringo ir atsiskaitymų paslaugų teikėjai turėtų visapusiškai atsižvelgti į visų naudotojų interesus, maksimizuoti konsultavimąsi su naudotojais bei kainodaros skaidrumą ir užtikrinti, kad tarp pagrindinių jų paslaugų teikėjų ir kitų rinkos dalyvių, ypač vertybinius popierius saugančių bankų, konkurencingai teikiamų paslaugų nepasitaikytų kryžminio subsidijavimo atvejų, ko jau pasitaikė kitose srityse; mano, kad naudotojai turi mokėti tik už tas paslaugas, kuriomis jie naudojasi, ir kad jie turi galėti laisvai ir netrukdomi pasirinkti, iš ko pirkti su jų sandoriais susijusias bankininkystės paslaugas; mano, kad komercinių bankų naudojamais pinigais operuojančios atsiskaitymų vertybinių popierių srityje sistemos turėtų bent jau suteikti galimybę atsiskaityti centrinio banko naudojamais pinigais;

o
o   o

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 38 E, 2004 2 12, p. 265. (2) OL L 145, 2004 4 30, p. 1. (3) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo proceso

P6_TA(2005)0302 RC-B6-0443/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 25 d. pasirašytą Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į Bulgarijos ir Rumunijos pasiektą pažangą, dėl kurios buvo įmanoma užbaigti derybas dėl stojimo, taip pat būtinybę stengtis ištaisyti Komisijos 2004 m. pažangos ataskaitoje ir paskutinėse Parlamento rezoliucijose, priimtose tiek prieš pasirašant stojimo sutartį, tiek ją pasirašius, nurodytus trūkumus,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko ir Komisijos Pirmininko pasikeitimą laiškais dėl visapusiško Europos Parlamento dalyvavimo priimant bet kokį sprendimą taikyti bet kurią iš stojimo sutartyje numatytų apsauginių nuostatų,

–   atsižvelgdamas į tai, kad artėjant Bulgarijos ir Rumunijos įstojimui į Europos Sąjungą, numatytam 2007 m. sausio 1 d. arba 2008 m. sausio 1 d., acquis toliau plėstųsi ir keistųsi, net jei būtų pritaikytos stojimo sutartyje numatytos apsauginės nuostatos,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Taryba ir Komisija leidžia Bulgarijos ir Rumunijos stebėtojams dalyvauti kai kuriose atitinkamose vidaus procedūrose, siekiant užtikrinti, kad šios dvi šalys bent susipažintų su joms įtakos turinčiais teisėkūros pokyčiais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

1.   dar kartą pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau stebės Bulgarijos ir Rumunijos stojimo procesą, ir ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą, kaip Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijos laikosi stojimo sutartyse numatytų įsipareigojimų; pabrėžia, kad stojimo sutartims jis pritarė su sąlyga, jog Taryba ir Komisija visapusiškai įtrauks Parlamentą priimant bet kokį sprendimą dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, jei būtų taikomos stojimo sutartyje numatytos apsauginės nuostatos;

2.   pabrėžia, kad Europos Parlamentas pakvietė dešimties naujų valstybių narių parlamento stebėtojus laikotarpiu nuo Stojimo sutarties pasirašymo iki faktiškos ir formalios jų narystės Sąjungoje;

3.   pažymi, kad nepaisant to, kad stebėtojų skaičius buvo ribotas, o jų dalyvavimo reikšmė apribota realios įtakos požiūriu, pats stebėjimas leido demokratiškai išrinktiems stojančiųjų šalių parlamentarams ne tik susipažinti su Europos Parlamento procedūromis, bet ir iš arti pamatyti faktinį Bendrijos teisės aktų priėmimą;

4.   pabrėžia, kad stebėtojų iš Bulgarijos ir Rumunijos parlamentų atvykimas, kaip nusprendė Pirmininkų sueiga, gali padėti toliau ruoštis sėkmingam stojimui į Europos Sąjungą ir ypač užtikrinti derybų metu prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą;

5.   todėl pritaria 2005 m. birželio 9 d. Pirmininkų sueigos priimtam sprendimui paraginti Bulgarijos ir Rumunijos parlamentus skirti Parlamento stebėtojus ir pasikviesti juos stebėti nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki tol, kol šios šalys formaliai taps ES narėmis;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Bulgarijos ir Rumunijos vyriausybėms bei parlamentams.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės

P6_TA(2005)0303 RC-B6-0416/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Zimbabvėje, įskaitant ir vėliausiai priimtą 2004 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 21 d. priimtą Tarybos bendrąją poziciją 2005/146/BUSP, pratęsiančią Bendrosios pozicijos 2004/161/BUSP, atnaujinančios ribojančias priemones Zimbabvei, galiojimą(2) ir į 2005 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 898/2005, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2005 m. gegužės 19 d. Mugabės režimas sustiprino Zimbabvės žmonių priespaudą, kai vykdant vadinamąją "Šiukšlių išvalymo operaciją" buvo brutaliai sugriauta tūkstančiai namų Hararėje, Bulavajo ir kitose miestų vietovėse, o, JT skaičiavimais, virš 200 000 žmonių neteko prieglobsčio arba pragyvenimo šaltinio, ir kadangi daugelis iš išvarytųjų gyvena prie Mukluvisi upės tokiomis sąlygomis, kurios gali paskatinti ligų plitimą,

B.   kadangi Mugabės režimui ištikimi asmenys valdžią sutelkė per 2005 m. kovo 31 d. vykusius neteisėtus parlamento rinkimus, per kuriuos buvo naudojama prievarta ir bauginimai bei kurie neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų demokratijos standartų,

C.   kadangi 2005 m. liepos 6–8 d. Gleneagles mieste susitinka Didžiojo aštuoneto (G8) grupės šalių vadovai ir grupei pirmininkaujanti Didžioji Britanija pagalbą Afrikai įvardijo kaip vieną iš darbotvarkės prioritetų; kadangi vykdant Live8 kampaniją papildomas dėmesys buvo sutelktas į Afrikos problemas, įskaitant būtinybę užtikrinti tinkamą valdymą,

D.   kadangi 2005 m. gegužės 24 d. už vystymąsi atsakingi ES ministrai nusprendė iki 2010 m. ES pagalbą padidinti iki 0,56 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, kad iki 2015 m. būtų pasiektas 0,7 proc. lygis padedant įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus; kadangi dėl šio sprendimo iki 2010 m. kasmet turėtų būti skiriama papildomai 20 milijardų EUR,

E.   kadangi vien tiktai teikiant pagalbą Afrikai, jeigu nesama tinkamo valdymo, nesilaikoma teisinės valstybės principų ir negerbiamos žmogaus teisės, galima pasiekti labai mažai, o Afrikos valstybių vyriausybių požiūris į įvykius Zimbabvėje yra esminis jų įsipareigojimo vadovautis minėtomis vertybėmis rodiklis,

F.   kadangi anksčiau Zimbabvė turėjo sėkmingai veikiančią ekonomiką, eksportavo maisto produktus į kitas Afrikos valstybes ir galėjo padėti savo silpnesniems kaimynams kovoti su sunkumais, o dabar tapo silpna valstybe, kurios milijonai gyventojų priklauso nuo tarptautinės bendrijos teikiamos paramos maisto produktais,

G.   kadangi, JT Pasaulio maisto programos (PMP) vertinimu, siekiant pamaitinti 4 milijonus nuo blogos mitybos nusilpusių ir ties bado riba atsidūrusių asmenų Zimbabvei reikės 1,8 milijonų metrinių tonų maistinių grūdų, o pati Zimbabvė šiuo metu išaugina tik nuo 400 000 iki 600 000 metrinių tonų grūdų,

H.   kadangi Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nurodė, kad Zimbabvės skolos TVF siekia 295 milijonus JAV dolerių ir kad dėl Mugabės režimo įvykdyto miestų valymo bei dėl mažėjančios žemės ūkio produkcijos kils infliacija, dėl kurios ekonominė krizė taps dar rimtesnė,

I.   kadangi ES valstybių narių bendrovės tebeperka produktus, kurie, manoma, yra pagaminti tiesiogiai Mugabės režimo šalininkų kontroliuojamuose ūkiuose,

J.   kadangi Afrikos Sąjunga atsisakė įsikišti ir nutraukti Mugabės režimo vykdomą žiaurią priespaudą ir kadangi Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Thabo Mbeki atsisakė ne tik imtis veiksmingų priemonių prieš šį režimą, bet ir kritikuoti Mugabės veiksmus,

K.   kadangi Pietų Afrikos vystymosi bendrija Hararėje tebeišlaiko regioninį taikos palaikymo pajėgų mokymo centrą,

L.   kadangi 2005 m. vasario mėnesį atnaujindama tikslines prieš Mugabės režimą nukreiptas sankcijas Taryba įsipareigojo sprendimą tas taikyti sankcijas vėliau peržiūrėti atsižvelgiant 2005 m. kovo mėn. Zimbabvėje vykusius parlamento rinkimus,

M.   kadangi prieš Zimbabvę nukreiptas ES draudimas keliauti 2005 m. birželio 15 d. buvo išplėstas įtraukiant 120 Mugabės režimo šalininkų; kadangi griežtai netaikant sankcijų šis draudimas turės mažai įtakos; kadangi po 2005 m. kovo 31 d. nesąžiningų rinkimų arba po naujausio priespaudos protrūkio Taryba nesiėmė jokių kitų priemonių Mugabės režimo atžvilgiu,

N.   kadangi opoziciniam Judėjimui už demokratinius pokyčius priklausantis buvęs parlamento narys Roy Bennett 2005 m. birželio 28 d. buvo paleistas iš kalėjimo po 8 mėnesių kalinimo pasibaisėtinomis sąlygomis,

O.   kadangi kitas ES Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) susitikimas vyks 2005 m. liepos 18–19 d. ir kadangi jis gali suteikti galimybę veikti,

1.   tarptautinei bendrijai teikiant pirmenybę Afrikos problemoms, smerkia Mugabės režimą už tai, kad dar labiau didinama Zimbabvės žmonių priespauda ir yra labai nusivylęs Afrikos valstybių, ypač Pietų Afrikos Respublikos, vyriausybėmis, Pietų Afrikos vystymosi bendrija ir Afrikos Sąjunga dėl jų atsisakymo kritikuoti R. Mugabės veiksmus ir imtis priemonių prieš jo režimą;

2.   ragina G8 šalių vyriausybes reikalauti, kad Afrikos regioninės organizacijos ir šalys aiškiai pademonstruotų savo įsipareigojimą laikytis tinkamo valdymo principų, kovoti su korupcija, remti demokratiją ir teisinę valstybę bei gerbti žmogaus teises ir siekti ekonominės pažangos, o jų požiūris į įvykius Zimbabvėje šiuo atžvilgiu gali tapti išbandymu;

3.   reikalauja, kad Mugabės režimas nedelsdamas nutrauktų masinius iškraustymus jėga ir reikalauja, kad pagalbos bei humanitarinėms organizacijoms būtų suteikta galimybė nevaržomai padėti per "Šiukšlių išvalymo operaciją" perkeltiems asmenims;

4.   reikalauja, kad Zimbabvės žmonės galėtų gauti pagalbą iš nevyriausybinių organizacijų ir ragina Komisiją imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad Mugabės režimas netrukdytų teikti pagalbos;

5.   ragina įsteigti tarptautinį tyrimo komitetą, kuris tirtų maisto ir prieglaudos, kaip politinių priemonių, naudojimą;

6.   smerkia silpną Afrikos sąjungos narių, ypač Pietų Afrikos ir kitų Zimbabvės kaimynų, poziciją nenorint atkreipti dėmesio į kasdieną Zimbabvės žmonių kenčiamą priespaudą ir šalies ekonomikos žlugdymą; primena Pietų Afrikos vyriausybei apie jos ypatingą atsakomybę jos kaimyninės valstybės Zimbabvės atžvilgiu ir ragina siekti, kad Mugabės režimas nedelsdamas nutrauktų prievartinį iškeldinimą;

7.   ragina Pietų Afrikos vystymosi bendriją uždaryti savo regioninį taikos palaikymo pajėgų mokymo centrą Hararėje, kaip pasiryžimo daryti spaudimą Mugabės režimui ženklą;

8.   atsisako pripažinti itin neteisingų 2005 m. kovo 31 d. rinkimų rezultatus, nes rinkimai neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų demokratinių standartų, įskaitant ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos pripažintus standartus;

9.   smerkia tai, kad Taryba neatsiliepė į Parlamento nuolatinius raginimus stiprinti spaudimą Mugabės režimui;

10.   reikalauja, kad atsižvelgdama į padėtį Zimbabvėje ir mūsų šalių žmonių norą paremti Afrikos valstybes, Taryba imtųsi rimtų priemonių siekiant paskatinti teigiamus pokyčius Zimbabvėje; šiuo požiūriu ragina Tarybą užtaisyti spragas šiuo metu ES taikomose tikslinėse sankcijose ir aiškiai įsipareigoti bei užtikrinti, kad valstybės narės jas griežtai taikytų;

11.   ragina užtikrinti, kad šios priemonės apimtų visų ekonominių sąsajų su Zimbabve, iš kurių pelnosi režimas (pavyzdžiui, prekyba su ūkiais, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja režimo šalininkai), nutraukimą, finansinę paramą prieš demokratiją nukreiptai režimo šalininkų veiklai teikiančiųjų nustatymą ir priemonių prieš juos taikymą (bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis ir Sandraugos šalimis) ir draudimą Mugabės režimo šalininkų šeimos nariams mokytis ir dirbti ES valstybėse narėse;

12.   ragina paskirti ES specialųjį įgaliotinį Zimbabvei siekiant paskatinti veikti Afrikos valstybes (bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis ir Sandraugos šalimis) ir nutraukti Zimbabvės pabėgėlių grąžinimą iš valstybių narių iki tol, kol padėtis Zimbabvėje pagerės;

13.   ragina ES valstybių narių bendroves, prekiaujančias su Zimbabve, taikyti skaidrios prekybos principus, atsisakyti bendradarbiauti su Mugabės žemės grobimo programoje dalyvavusiais asmenimis ir veikti siekiant, kad iš jų veiklos naudos gautų Zimbabvės žmonės, o ne Mugabės režimas;

14.   pritaria Komisijos pirmininko išreikštam nusivylimui dėl Afrikos sąjungos ir Pietų Afrikos Respublikos nenoro reaguoti į žmogaus teisių krizę Zimbabvėje ir reikalauja, kad savo būsimoje "Afrikos strategijoje" Komisija plačiai atsižvelgtų į šią rezoliuciją;

15.   ragina JT Saugumo Tarybą nedelsiant ir rimtai atkreipti dėmesį į Zimbabvėje vykdomą priespaudą ir ištirti, kokiu mastu būtų galima patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis;

16.   džiaugiasi, kad Roy Bennett buvo paleistas iš kalėjimo, tačiau smerkia pasibaisėtiną Mugabės režimo elgesį su juo ir ragina paleisti kitus 30 000 nekaltų asmenų, kurie buvo įkalinti po "Šiukšlių išvalymo operacijos";

17.   ragina Robertą Mugabę atsistatydinti ir sudaryti pereinamąją vyriausybę Zimbabvėje, į kurią būtų įtrauktos opozicinės grupės ir kiti geros valios asmenys siekiant atkurti priimtinas valdymo normas ir paremti sužlugdytą ekonomiką bei pagerinti žmogaus teisių padėtį Zimbabvėje;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, G8 šalių vyriausybėms, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vyriausybei ir parlamentui, Sandraugos generaliniam sekretoriui, JT generaliniam sekretoriui, Afrikos Sąjungos Komisijos ir Vykdomosios Tarybos pirmininkams bei Pietų Afrikos vystymosi bendrijos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2004)0112. (2) OL L 49, 2005 2 22, p. 30. (3) OL L 153, 2005 6 16, p. 9.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Gvatemalos

P6_TA(2005)0304 RC-B6-0415/2005

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gvatemalos, ypač 2003 m. balandžio 10 d. rezoliuciją(1),

-   atsižvelgdamas į savo tvirtą ir pastovų įsipareigojimą remti taikos procesą ir ginti žmogaus teises Gvatemaloje,

-   atsižvelgdamas į 1993 m. gegužės 29 d. Konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarpvalstybinio įvaikinimo srityje, priimtą per Hagos konferenciją dėl tarptautinės privatinės teisės,

-   atsižvelgdamas į Supratimo Memorandumą, kurį pasirašė Gvatemalos ir Meksikos vyriausybės siekdamos išspręsti problemas, susijusias su tarpvalstybine prekyba žmonėmis regione,

-   atsižvelgdamas į XVII-osios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tarpparlamentinės Konferencijos, vykusios Limoje 2005 m. birželio 14 –16 d., Baigiamąjį aktą,

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pranešimą apie prekybą vaikais, anot kurio Gvatemalos įvaikinimo įstatymai yra patys palankiausi regione, kadangi prekyba vaikais net nepriskiriama nusikaltimams,

B.   kadangi remiantis Žmogaus teisių tarybos biuro duomenimis, Gvatemaloje vykstantys pažeidimai apima priverstinius arba surogatinius nėštumus, vaikų atėmimą iš jų tikrų motinų, dokumentų klastotes, civilinės metrikacijos įrašų pakeitimus, taip pat nelegalius "vaikų namus"; kadangi piktnaudžiauja ir institucijos, išduodančios leidimus įvaikinti, vis didėja tarptautinių įvaikinimo agentūrų, prekiaujančių vaikais, skaičius,

C.   kadangi Gvatemala yra šaltinis, tranzito šalis ir galutinis tikslas seksualiai išnaudojamų arba priverstiniam darbui atvežamų moterų ir vaikų iš Gvatemalos ir kitų Centrinės Amerikos šalių,

D.   kadangi 2004 m. pagal oficialius duomenis 527 moterys buvo nužudytos, iš jų 81 proc. naudojant šaunamuosius ginklus,

E.   kadangi išvykus JT misijai į Gvatemalą (MINUGUA) ir praėjus beveik dešimčiai metų nuo taikos sutarčių pasirašymo, išlieka problemų žmogaus teisių, vietinių gyventojų teisių srityse ir kyla žemdirbių konfliktai naudojant smurto veiksmus, kurių metu būna keletas žuvusiųjų ir daug sužeistųjų,

F.   kadangi nėra pažangos nebaudžiamumo srityje, o susitarimas steigti nelegalių karinių grupių ir slapto saugumo aparato tyrimų komisiją (CICIACS) vis dar negavo valdžios institucijų paramos,

G.   kadangi vis dar žudomi teisininkai ir valstybės priežiūros organų darbuotojai, pagal naujuosius pranešimus nuo 2005 m. sausio iki gegužės mėn. buvo užfiksuota 76 žmogaus teisių aktyvistų užpuolimai, iš viso per pirmus šios parlamentinės kadencijos metus užfiksuota 122 užpuolimų arba grasinimo atvejų,

H.   kadangi Komisijos pranešimas, skirtas strateginiam dokumentui Gvatemalai 2007–2013 m. parengti, pripažįsta, kad 56 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, 22 proc. patiria ypač didelį skurdą, trys ketvirtadaliai iš jų yra vietos gyventojai,

1.   smerkia prekybą vaikais, organizuoto nusikalstamumo struktūras, turinčias tarptautinius ryšius, kurios grobia vaikus, klastoja dokumentus, pakeičia civilinės metrikacijos įrašus, išlaiko nelegalius "vaikų namus"; taip pat smerkia pažeidimus, susijusius su leidimais įsivaikinti, ir augantį tarptautinių įvaikinimo agentūrų, prekiaujančių vaikais, skaičių;

2.   pabrėžia, kad įvaikinimo klausimais turi rūpintis tik vyriausybių organai ir ne pelno siekiančios organizacijos;

3.   ragina Gvatemalą priimti specialius teisės aktus dėl įvaikinimo, taikyti Hagos Konvenciją dėl tarpvalstybinių įvaikinimų ir vykdyti atitinkamas tarpvalstybinių spekuliavimo įvaikinimu prevencijos priemones;

4.   ragina Prokuratūrą iškelti baudžiamąją bylą nusikalstamoms struktūroms, prekiaujančioms vaikais;

5.   ragina sudaryti pasaulinį prioritetinių veiksmų planą siekiant padėti vaikams ir paaugliams Lotynų Amerikoje, suderintą su UNICEF priemonėmis;

6.   ragina Gvatemalos vyriausybę imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad moterų nužudymai neliktų nenubausti ir imtis iniciatyvos moterų teisių atžvilgiu;

7.   ragina Gvatemalos vyriausybę remti Žmogaus teisių tarybos biuro veiklą, pripažinti žmogaus teisių srityje veikiančių aktyvistų darbo teisėtumą ir užtikrinti jų saugumą, išnagrinėti socialinių organizacijų buveinių užpuolimų atvejus;

8.   džiaugiasi prezidento O. Bergerio deklaracija, kuria panaikinama mirties bausmė, primena, kad šiuo metu 35 žmonės laukia mirties bausmės įvykdymo, ragina Gvatemalos Kongresą įgyvendinti reikiamas reformas siekiant panaikinti valstybės teisinės sistemos numatomą mirties bausmę; ragina imtis priemonių prieš linčiavimus;

9.   džiaugiasi Gvatemalos vyriausybės iniciatyva skatinti įsteigti JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, sveikina vyriausybę ir Kongresą ratifikavus atitinkamą Konvenciją;

10.   ragina valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su šiuo biuru, kad jis galėtų visiškai vykdyti savo misiją stebėti ir patarti; ragina Komisiją ekonomiškai ir politiškai paremti ir sudaryti palankesnes sąlygas biuro funkcijoms vykdyti;

11.   pakartoja savo rekomendaciją Komisijai 2003 m. balandžio 10 d. rezoliucijoje, kad ES būsimoji strategija Gvatemalos atžvilgiu turėtų įtraukti tokias prioritetines ES bendradarbiavimo politikos sritis kaip socialinę sanglaudą, teisę į maitinimą, kaimo vystymąsi, žemės nuosavybės ir naudojimo reformą; ši politika taip pat turėtų atkreipti dėmesį į nelegalių įvaikinimų panaikinimą, stiprinti žmogaus teises, sustabdyti nebaudžiamumą, paisyti vietinių gyventojų teises, saugoti ir puoselėti moterų ir vaikų teises;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Gvatemalos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 609.

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių Etiopijoje

P6_TA(2005)0305 RC-B6-0417/2005

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Etiopijos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   atsižvelgiant į 2005 m. birželio 8 d. žiauriai numalšintas protesto demonstracijas, įvykusias atidėjus 2005 m. gegužės 15 d. parlamento rinkimų galutinių rezultatų paskelbimą, kurių metu suskaičiuotos 36 mirtys, daugiau kaip 100 sužeistųjų ir tūkstančiai sulaikytųjų,

B.   kadangi, vadovaujantis Etiopijos įstatymais, kiekvienas sulaikytas asmuo per 48 valandas privalo būti pristatytas teisėjui,

C.   kadangi lig šiol rinkimų procesas vyko be didesnių incidentų ir Etiopijos gyventojų tikėjimas demokratija buvo įrodytas, kai apie 90 proc. rinkėjų 2005 m. gegužės 15 d. atėjo balsuoti,

D.   kadangi rinkimų komisijai buvo pateikti 299 skundai dėl rinkimų sukčiavimo ir komisija nusprendė atlikti tyrimą 135 rinkiminėse apygardose,

E.   kadangi, remiantis tyrimų rezultatais, kai kuriose rinkiminėse apygardose gali būti nuspręsta perskaičiuoti balsus arba surengti naujus rinkimus,

F.   kadangi iš pradžių 2005 m. birželio 8 d., po to 2005 m. liepos 8 d. numatytas galutinis rinkimų rezultatų paskelbimas turi būti atidėtas tol, kol bus gauti skundų tyrimo rezultatai,

G.   kadangi balsuoti 23 parlamentarų Somalio regionui rinkimuose yra numatyta 2005 m. rugpjūčio mėnesį,

H.   kadangi vyriausybė ir opozicinės partijos 2005 m. birželio 10 d. bendroje deklaracijoje įsipareigojo "visas problemas stengtis spręsti teisinėmis ir taikiomis priemonėmis",

I.   kadangi politinis Etiopijos stabilumas yra svarbus visoms Afrikos Kyšulio šalims,

1.   smerkia smurto represijas prieš civilius gyventojus, opozicijos lyderius ir šalininkus bei mažiausiai 36 žmonių nužudymą;

2.   išsako savo pritarimą ir solidarumą su Etiopijos liaudimi ir išreiškia savo užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms;

3.   tikisi, kad nešališka tyrimų komisija išaiškins atsakinguosius už šį tragišką 2005 m. birželio 8 d. įvykių posūkį ir šie asmenys bus teisiami;

4.   ragina išleisti žurnalistus ir kitus asmenis, kurie yra sulaikyti neturint įrodymų, ir reikalauja, kad su sulaikytais asmenimis būtų elgiamasi griežtai laikantis Etiopijos įstatymų ir Etiopijos konstitucijos bei vadovaujantis tarptautinės teisės normomis dėl žmogaus teisių pagarbos;

5.   džiaugiasi, kad neseniai buvo paleisti 4 000 sulaikytųjų ir pritaria vyriausybės pareiškimui, pagal kurį Ziway karinės stovyklos belaisviai dabar galės susisiekti su savo šeimomis ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu; tuo pačiu pabrėžia Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto svarbų vaidmenį, kurį jis gali ir turi atlikti, remdamas belaisvius ir tirdamas, kaip laikomasi žmogaus teisių kalėjimuose;

6.   džiaugiasi, kad opozicijos atstovai ir tarptautiniai apžvalgininkai gali dalyvauti rinkimų skundų tyrimo procese, siekiant gauti neabejotinus rezultatus;

7.   reikalauja, kad būtų griežtai laikomasi 2005 m. birželio 10 d. susitarimo tarp vyriausybės ir opozicinių partijų, ir tikisi, kad Europos Sąjunga toliau dės pastangas siekiant taikiai ir demokratiškai išspręsti Etiopijos politinę krizę, ypač siųsdama skundų dėl rinkimų rezultatų nagrinėjimo stebėtojus;

8.   ragina ES ir tarptautinę bendruomenę likti budriai ir visomis išgalėmis prisidėti prie taikaus vyraujančios įtemptos sprendimo bei stengtis, kad nesustotų Etiopijos demokratizavimo procesas;

9.   ragina Etiopijos vyriausybę nedelsiant panaikinti apribojimus informacijos apie opozicijos veiklą skleidimui ir žiniasklaidos žinioms, ir ragina nedelsiant susitarti su žiniasklaida dėl spaudos elgsenos kodekso įgyvendinimo;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Etiopijos vyriausybei.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Europos Sąjungos regionams (KOM(2004)0687 – C6-0201/2004 – 2004/0247(CNS))

P6_TA(2005)0306 A6-0195/2005

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsiþvelgdamas á Komisijos pasiûlymà Tarybai (KOM(2004)0687)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 36, 37 straipsnius ir 299 straipsnio 2 dalį, pagal kurià Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0201/2004),

–   atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0195/2005),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketintų nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jeigu ji ketintų iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 1 konstatuojamoji dalis (1)  Dėl atokiausių regionų išskirtinės geografinės padėties atsiranda papildomų gabenimo išlaidų, susijusių su žmonėms vartoti ar perdirbti ir žemės ūkyje naudoti būtinų produktų tiekimu. Be to, su salomis ir atokiausiais regionais susiję objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo ekonominės veiklos vykdytojus ir gamintojus tuose regionuose ir labai kenkia jų veiklai jų veiklai. Šios kliūtys gali būti sušvelnintos sumažinant minėtų būtiniausių produktų kainą. Todėl reikia nustatyti specifinį tiekimo režimą, kuris užtikrintų tiekimą į labiausiai nutolusius regionus ir kompensuotų papildomas išlaidas, atsirandančias dėl to, kad šie regionai yra nutolę, salose ir atokiausiose vietovėse. (1)  Dėl atokiausių regionų išskirtinės geografinės padėties atsiranda papildomų gabenimo išlaidų, susijusių su žmonėms vartoti ar perdirbti ir žemės ūkyje naudoti būtinų produktų tiekimu. Be to, su salomis ir atokiausiais regionais susiję objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo ekonominės veiklos vykdytojus ir gamintojus tuose regionuose ir labai kenkia jų veiklai. Tam tikrais atvejais ekonominės veiklos vykdytojai ir gamintojai susiduria su dvigubu izoliuotumu, kurį lemia tai, jog regione esančios salos yra labai nutolusios viena nuo kitos. Šios kliūtys gali būti sušvelnintos sumažinant minėtų būtiniausių produktų kainą. Todėl reikėtų nustatyti specifinį tiekimo režimą, kuris užtikrintų tiekimą į atokiausius regionus ir kompensuotų papildomas išlaidas, atsirandančias dėl to, kad šie regionai yra atokūs, izoliuoti ir nutolusiose vietose. 2 pakeitimas 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a) Reikėtų, kad Komisija efektyviai taikytų atokiausių Europos Sąjungos regionų smulkių ir vidutinių įmonių žemės ūkio produktų sektoriuje skatinimo politiką tam, kad jos galėtų išlaikyti savo tradicinį eksportą ir padidinti prekybos su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis mastą. 3 pakeitimas 4 konstatuojamoji dalis (4)  Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriems taikomas specifinis tiekimo režimas, priklauso nuo minėtų regionų tiekimo poreikių, ši sistema netrukdo vidaus rinkai tinkamai veikti. Be to, specifinio tiekimo režimo ekonominė nauda neturėtų sukelti susijusių produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti šiuos produktus iš atokiausių regionų. Tačiau šiuos produktus turėtų būti leista išsiųsti arba eksportuoti, jeigu specifinio tiekimo režimo ekonominė nauda yra padengiama, arba siekiant sudaryti sąlygas perdirbtais produktais prekiauti regione ar tarp dviejų atokiausių Portugalijos regionų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tradicinius mainų su visų atokiausių regionų trečiosiomis šalimis srautus ir visiems šiems regionams leisti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinį eksportą. Šis apribojimas netaikomas ir perdirbtų produktų išsiuntimui; aiškumo sumetimais turėtų būti nurodytas atskaitinis laikotarpis šiems tradiciškai eksportuojamiems ar išsiunčiamiems produktų kiekiams apibrėžti. (4)  Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriems taikomas specifinis tiekimo režimas, priklauso nuo minėtų regionų tiekimo poreikių, šie režimai netrukdo tinkamai funkcionuoti vidaus rinkai. Be to, specifinio tiekimo režimo ekonominė nauda neturėtų sukelti susijusių produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti šiuos produktus iš atokiausių regionų. Tačiau šiuos produktus turėtų būti leista išsiųsti arba eksportuoti, jeigu specifinio tiekimo režimo ekonominė nauda yra padengiama, arba siekiant sudaryti sąlygas perdirbtais produktais prekiauti regione ar tarp dviejų atokiausių Portugalijos regionų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tradicinius mainų su visų atokiausių regionų trečiosiomis šalimis srautus ir visiems šiems regionams leisti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinį eksportą. Šis apribojimas netaikomas ir perdirbtų produktų išsiuntimui. Aiškumo sumetimais turėtų būti nurodytas atskaitinis laikotarpis šiems tradiciškai eksportuojamiems ar išsiunčiamiems produktų kiekiams apibrėžti, o jame turėtų būti atsižvelgta į galimus tradicinio rinkos funkcionavimo suvaržymus. 4 pakeitimas 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a) Komisija turėtų pasiūlyti Tarybai atitinkamas nukrypti leidžiančias nuostatas, leidžiančias įgyvendinti kaimo plėtros programas atsižvelgiant į ypatingus atokiausių regionų bruožus. 5 pakeitimas 18 konstatuojamoji dalis (18)  Tradicinė gyvulininkystė turėtų būti remiama. Todėl siekiant patenkinti PUD ir Maderos vietinio vartojimo poreikius ið treèiøjø ðaliø tam tikromis sàlygomis ir nevirðijant didþiausios metinës ribos turëtø bûti leista be muito mokesèiø importuoti penëjimui skirtus bulius. Reikėtų vėl atnaujinti Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 Portugalijai suteiktà galimybæ perduoti teisæ á priemokà uþ karvæ þindenæ, suteikiamà þemyne, Azorø saloms ir suderinti ðià priemonæ su nauja paramos atokiausiems regionams schema. (18)  Tradicinė gyvulininkystė turėtų būti remiama. Todėl siekiant patenkinti PUD ir Maderos vietinio vartojimo poreikius ið treèiøjø ðaliø tam tikromis sàlygomis ir nevirðijant didþiausios metinës ribos turëtø bûti leista be muito mokesèiø importuoti penëjimui skirtus galvijus. Reikėtų vėl atnaujinti Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 Portugalijai suteiktà galimybæ perduoti teisæ á priemokà uþ karvæ þindenæ, suteikiamà þemyne, Azorø saloms ir suderinti ðià priemonæ su nauja paramos atokiausiems regionams sistema. Siekiant patenkinti PUD ir Maderos vietinio vartojimo poreikius ið treèiøjø ðaliø tam tikromis sàlygomis ir nevirðijant didþiausios metinës ribos turëtø bûti leista be muito mokesèiø importuoti penëjimui skirtus arklius, galvijus, buivolus, avis ir oþkas. Siekiant pagerinti galvijų produkcijos kokybę Azorų salose, būtina tam tikromis sąlygomis ir nustačius maksimalią ribą suteikti pagalbą regioną aprūpinant mėsai skirtų galvijų reproduktoriais. 6 ir 7 pakeitimai 20 konstatuojamoji dalis (20)  Ágyvendinant ðá reglamentà neturëtø bûti sumaþintas konkreèios paramos, kuri iki ðiol buvo skiriama atokiausiems regionams, dydis. Todël reikiamoms priemonëms ágyvendinti valstybëms narëms pagal 2001 m. birþelio 28 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1452/2001, ávedantá specialias priemones tam tikriems Prancûzijos uþjûrio departamentø þemës ûkio produktams ir ið dalies pakeièiantá Direktyvà 72/462/EEB bei panaikinantá Reglamentus (EEB) Nr. 525/77 ir (EEB) Nr. 3763/91 (Poseidom), 2001 m. birþelio 28 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1453/2001 ir Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1454/2001, ávedantá specialias priemones tam tikriems Kanarø salø þemës ûkio produktams ir panaikinantá Reglamentà (EEB) Nr. 1601/92 (Poseican), turi bûti skirtos tokios paèios sumos, kaip ir iki ðiol, parama, skiriama ðiuose regionuose ásisteigusiems gyvuliø augintojams pagal 1999 m. geguþës 17 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1254/1999 dël bendro galvijienos rinkos organizavimo ir pagal 2001 m. gruodþio 19 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 2529/2001 dël bendro avienos ir oþkienos rinkos organizavimo, 2003 m. rugsëjo 29 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo taip pat neturėtų sumažėti, kaip ir parama ryžių tiekimui į Reuniono PUD pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo 5 straipsnį. Naujas žemės ūkio produktø atokiausiuose regionuose paramos reþimas, nustatomas ðiuo reglamentu, turi bûti suderintas su ðiuo metu likusioje Bendrijos dalyje galiojanèiu tø paèiø produktø paramos reþimu. (20)  Ágyvendinant ðá reglamentà neturëtø bûti sumaþintas konkreèios paramos, kuri iki šiol buvo skiriama atokiausiems regionams, dydis. Specialiam tiekimo režimui nustatomose kasmetinëse finansinėse ribose reikëtø atsiþvelgti á pagal ðià schemà per nustatytà laikotarpá suteikiamà pagalbà tiekimui ir sumas, kurios susidaro dël muitų nemokėjimo. Todël reikiamoms priemonëms ágyvendinti valstybëms narëms pagal 2001 m. birþelio 28 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1452/2001, ávedantá specialias priemones tam tikriems Prancûzijos uþjûrio departamentø þemës ûkio produktams ir ið dalies pakeièiantá Direktyvà 72/462/EEB bei panaikinantá Reglamentus (EEB) Nr. 525/77 ir (EEB) Nr. 3763/91 (Poseidom), 2001 m. birþelio 28 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1453/2001 ir Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1454/2001, ávedantá specialias priemones tam tikriems Kanarø salø þemës ûkio produktams ir panaikinantá Reglamentà (EEB) Nr. 1601/92 (Poseican), turi bûti skirtos tokios paèios sumos, kaip ir iki ðiol, parama, skiriama ðiuose regionuose ásisteigusiems gyvuliø augintojams pagal 1999 m. geguþës 17 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1254/1999 dël bendro galvijienos rinkos organizavimo ir pagal 2001 m. gruodþio 19 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 2529/2001 dël bendro avienos ir oþkienos rinkos organizavimo, 2003 m. rugsëjo 29 d. Tarybos reglamentà (EB) Nr. 1784/2003 dël bendro grūdų rinkos organizavimo taip pat neturėtų sumažėti, kaip ir parama ryžių tiekimui į Reuniono PUD pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo 5 straipsnį. Naujas žemės ūkio produktų atokiausiuose regionuose paramos reþimas, nustatomas ðiuo reglamentu, turi bûti suderintas su ðiuo metu likusioje Bendrijos dalyje galiojanèiu tø paèiø produktø paramos reþimu. 8 pakeitimas 21 a konstatuojamoji dalis (nauja) (21a) Be to, dėl pirmiau nurodytų šiuo metu galiojančių reglamentų panaikinimo neturėtų sustoti paramos pagal specialų tiekimo režimą ar pagalbos atokiausių regionų gaminiams teikimas. Taip pat būtina užtikrinti, kad šis procesas tęstųsi iki tol, kol bus patvirtintos atitinkamos tiekimo ir paramos programos. 9 pakeitimas 1 straipsnis Ðis reglamentas nustato specialiàsias žemės ūkio priemones, skirtas sumažinti sunkumams, kurie kyla dėl Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje minimų atokiausių Sàjungos regionø (toliau – atokiausi regionai) nutolimo, izoliuotumo ir vietovės atokumo. Šiuo reglamentu nustatomos ypatingos žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, kurie kyla dël Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje minimø Sàjungos regionø (toliau – atokiausi regionai) atokumo, izoliuotumo, nutolimo, mažumo, sudėtingo reljefo ir klimato bei dėl ekonominės priklausomybės nuo keleto produktų. 10 pakeitimas 2 straipsnio 1 dalis Nustatomas šio reglamento I priede išvardytų žemės ūkio produktų, kurie yra būtini žmonių maistui arba kitų produktų gamybai ar naudoti žemės ūkyje atokiausiuose regionuose, specifinis tiekimo režimas. Nustatomas 5 straipsnyje minimose tiekimo programose išvardintų žemės ūkio produktų, kurie atokiausiuose regionuose yra būtini žmonių maistui arba kitų produktų gamybai ar naudoti žemės ūkyje, specifinis tiekimo režimas. 11 pakeitimas 2 straipsnio 2 dalis 2.  Sudaromas prognozuojamas tiekimo balansas, kuriame nurodomas I priede išvardytų žemės ūkio produktų kiekis, reikalingas metiniams poreikiams patenkinti. Gali būti parengta atskira prognozė dėl įmonių, perdirbančių ir pakuojančių produktus vietos rinkai, tradiciniam išsiuntimui į likusią Bendrijos dalį, eksportui į trečiąsias šalis vykdant regioninę arba tradicinę prekybą, poreikių. išbraukta 12 ir 13 pakeitimai 4 straipsnio 2 dalis 2.  Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi atokiausiuose regionuose, gaminančiuose produktus, kuriems taikomas specifinis tiekimo režimas, perdirbtiems produktams: 2.  Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi atokiausių regionų produktams, perdirbtiems iš produktų, kuriems taikomas specialus tiekimo režimas, arba produktams, pakankamai apdirbtiems ar perdirbtiems iš tokių produktų. a) kurie yra eksportuojami á treèiàsias ðalis arba iðsiunèiami á likusià Bendrijos dalá, nevirðijant tradicinio iðsiuntimo ir eksporto kiekio. Tokius kiekius ir treèiàsias ðalis 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato Komisija, remdamasi 1989, 1990 ir 1991 m. iðsiøsto ar eksportuoto kiekio vidurkiu; b) kurie yra eksportuojami á treèiàsias ðalis vykdant regioninæ prekybà, laikantis 26 straipsnio 2 dalyje pagal nustatytà tvarkà apibrëþtø sàlygø; c) kurie yra iðsiunèiami ið Azorø salø á Maderà ir atvirkðèiai. Eksporto gràþinamoji iðmoka nesuteikiama. Tokiu būdu eksportuotiems produktams eksporto gràþinamoji iðmoka nesuteikiama. 15 pakeitimas 5 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas) -a) produktai, kuriems taikomas specialus tiekimo režimas; 14 pakeitimas 5 straipsnio 1 dalies a punktas a) prognozuojamo tiekimo balanso projektas; a) prognozuojamo tiekimo balanso projektas, kuriame būtų nustatytos metų reikmės šiems projektams įgyvendinti. Galima pateikti atskirą reikmių vertinimo projektą dėl vietinėms rinkoms skirtų produktų saugojimo ir apdorojimo, pristatymo į likusias Bendrijos rinkas arba eksporto, kaip dalies regioninės arba įprastinės prekybos srautų finansavimo. 16 pakeitimas 5 straipsnio 2 dalis 2.  Tiekimo programos tvirtinamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ta pačia tvarka gali būti patikslintas I priedo produktų sąrašas, atsižvelgiant į atokiausių regionų poreikių pokyčius. 2.  Tiekimo programos tvirtinamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atokiausių regionų paklausos pokyčius. 17 pakeitimas 9 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Bendrijos paramos programos, skatindamos tvarų žemės valdymą, remia aplinkos, kaimo bendruomenių gyvenamosios aplinkos, ūkininkavimo metodų ir kraštovaizdžio vystymo pagerinimą. 18 pakeitimas 12 straipsnio a punktas a) kiekybinis padėties žemės ūkio produktų gamyboje apibūdinimas atsižvelgiant į turimus įvertinimo rezultatus, kuriuose atsispindi plėtros skirtumai, spragos ir galimybės, mobilizuoti finansiniai ištekliai ir pagrindiniai pagal Tarybos reglamentà (EEB) Nr. 3763/91, Tarybos reglamentà (EEB) Nr. 1600/92, Tarybos reglamentà (EEB) Nr. 1601/92, Reglamentus (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 patvirtintų priemonių rezultatai; a) kiekybinis esamos padėties žemės ūkio produktų gamyboje apibūdinimas, atsižvelgiant į turimų įvertinimų rezultatus, parodantis vystymosi skirtumus, spragas ir galimybes, mobilizuotus finansinius išteklius ir pagrindinius pagal Reglamentus (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 patvirtintų priemonių rezultatus; 19 pakeitimas 12 straipsnio d punktas d) priemonių įgyvendinimo terminai ir bendras orientacinis finansinis paketas, apibendrinantis mobilizuotinus išteklius; d) priemonių įgyvendinimo terminai ir bendra orientacinë finansavimo lentelė, parodanti mobilizuotinus išteklius, netrukdant perprogramuoti kiekvienoje programoje numatytų priemonių; 20 pakeitimas 13 straipsnio 3 dalis 3.  Programos pradedamos taikyti 2006 m. sausio 1 d. 3.  Programos pradedamos taikyti nuo 2006 m. sausio 1 d. arba nuo vėlesnės datos. 21 pakeitimas 16 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a. Komisija pasiūlo Tarybai atitinkamas nukrypti leidžiančias nuostatas, leidžiančias įgyvendinti kaimo plėtros programas atsižvelgiant į ypatingus atokiausių regionų bruožus. 22 pakeitimas 18 straipsnio 1 dalis 1.  Prancūzija ir Portugalija pateikia Komisijai augalų arba augalų produktų kenksmingų organizmų kontrolės atitinkamai PUD ir Azorų bei Maderos salose programas. Programose visų pirma nurodomi siektini tikslai, įgyvendintinos priemonės, jų trukmė ir išlaidos. Pagal šį straipsnį pateiktos programos nėra susijusios su bananų apsaugos priemonėmis. 1.  Prancūzija ir Portugalija pateikia Komisijai sveikatos apsaugos atitinkamai PUD ir Azorų bei Maderos salose programas. Programose visų pirma nurodomi siektini tikslai, įgyvendintinos priemonės, jų trukmė ir kaštai. Pagal šį straipsnį pateiktos programos nėra susijusios su bananų apsaugos priemonėmis. 23 pakeitimas 19 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 19 straipsnio 1 dalies, Azorų ir Maderos salose išaugintos vynuogės iš draudžiamų tiesioginio gamintojo hibridinių vynmedžių veislių (Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Herbemont) gali būti naudojamos gaminti vynui, kuris turi būti paliekamas minėtuose regionuose. 2.  Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 19 straipsnio 1 dalies, Azorų ir Maderos salose išaugintos vynuogės iš draudžiamų tiesioginio gamintojo hibridinių vynmedžių veislių gali būti naudojamos gaminti vynui, kuris privalo likti minėtuose regionuose. 24 pakeitimas 19 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa 2.  Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Portugalija turi laipsniškai sunaikinti vynuogynus, apsodintus draudžiamomis tiesioginio gamintojo hibridinėmis vynmedžių veislėmis, tam tikrais atvejais naudodama Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraðtinës dalies III skyriuje nustatytà pagalbà. 2.  Iki 2013 m. gruodžio 31 d., prireikus naudodama Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies III skyriuje numatytà pagalbà, Portugalija turi laipsniškai sunaikinti vynuogynus, kuriuose auga draudžiamos tiesioginio gamintojo hibridinės vynmedžių veislės. 25 pakeitimas 20 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa Išsamios šios dalies taikymo taisyklės nustatomos laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. Išsamiose taisyklėse visų pirma nustatomas vietoje pagaminto šviežio pieno kiekis, kurį reikia pilti gaminant pirmoje pastraipoje nurodytą aukšta temperatūra apdorotą pieną. Išsamios šios dalies taikymo taisyklės nustatomos laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. Jeigu negalima užtikrinti vietoje gauto pieno realizacijos, Išsamiose taisyklėse visų pirma nustatomas vietoje pagaminto šviežio pieno kiekis, kurį reikia supilti į pirmoje pastraipoje nurodytą aukšta temperatūra apdorotą pieną. 26 pakeitimas 21 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a. Siekiant pagerinti jautienos produkcijos kokybę Azorų salose, 26 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis ir joje numatyta tvarka priėmus sprendimą apie maksimalią ribą, regionui suteikiama pagalba aprūpinant jį mėsai skirtų galvijų reproduktoriais. 27 pakeitimas 21 a straipsnis (naujas) 21a straipsnis Cukrus Per 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo1 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį to reglamento 13 straipsnyje minimas C cukrus, eksportuojamas pagal atitinkamas 1981 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2670/81, nustatančio išsamias įgyvendinimo taisykles dėl virškvotinės cukraus produkcijos2, nuostatas ir tiekiamas vartojimui į Madeiros ir Kanarų salas kaip baltasis cukrus, klasifikuojamas KN kodu 1701, bei į Azorų salas kaip žaliavinis cukrus, klasifikuojamas KN kodu 1701 12 10, pagal šio reglamento nuostatas importo muitais neapmokestinamas, laikantis numatomų tiekimo balansų apribojimų, nurodytų 3 straipsnyje. _______________ 1 OL L 178, 2001 6 30, p. 1. 2 OL L 262, 1981 9 16, p. 14. 28 pakeitimas 24 straipsnio 1 dalis 1.  Šiame Reglamente, išskyrus 16 straipsnį, nustatytos priemonės yra intervencinės priemonės, skirtos žemės ūkio rinkoms stabilizuoti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 2 straipsnio 2 dalį. 1.  Šiame Reglamente, išskyrus 16 ir 18 straipsnius, nustatytos priemonės yra intervencinės priemonės, skirtos žemės ūkio rinkoms stabilizuoti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 2 straipsnio 2 dalį. 29 pakeitimas 24 straipsnio 2 dalis 2.  Bendrija šio reglamento II ir III antraštinėse dalyse numatytas priemones kasmet finansuoja už tokià sumà: 2.  Bendrija šio reglamento II ir III antraštinėse dalyse numatytas priemones kasmet finansuoja suma, suskaièiuota išlaidų, reikalingų specialaus tiekimo režimo finansavimui, pagrindu, remiantis 2001–2004 metų kiekvieno regiono geriausių trejų metų vidurkiu, atsižvelgiant į šiuo laikotarpiu netaikytų muitų sumas ir didžiausiø galimø išlaidø, taikytinø vietos žemės ūkio produkcijos paramai, pagrindu. –  PUD: 84,7 milijono eurų, –  Azorų ir Maderos saloms: 77,3 milijono eurų, –  Kanarų saloms: 127,3 milijono eurų. 30 pakeitimas 24 straipsnio 3 dalis 3.  II antraštinėje dalyje numatytoms programoms kasmet skiriamos sumos negali viršyti: išbraukta PUD: 20,7 milijono euru, Azorų ir Maderos saloms: 17,7 milijono eurų, Kanarų saloms: 72,7 milijono eurų, 31 pakeitimas 24 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 26 straipsnio 2 dalies, to reglamento I priede nurodyti išmokų laiko apribojimai gali būti pakeisti; tokiu atveju nauji laiko apribojimai numatomi programose, kurios bus teikiamos šio straipsnio 2 dalyje numatytų finansinių išteklių kontekste. 32 pakeitimas 26 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja) Dėl 18 straipsnyje numatytų augalų sveikatos programų Komisijai padeda 1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos sprendimu Nr. 76/894/EEB1 įsteigtas Augalų sveikatos nuolatinis komitetas. ______________ 1 OL L 340, 1976 12 9, p. 25. 33 pakeitimas 28 straipsnio 3 dalis 3.  Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. ir po to kas penkerius metus Komisija Parlamentui ir Tarybai pateikia bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgia pagal šį reglamentą taikytų priemonių poveikį ir prie kurios atitinkamais atvejais prideda atitinkamus pasiūlymus. 3.  Ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. ir po to kas penkerius metus Komisija pateikia Parlamentui ir Tarybai bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgia pagal šį reglamentą taikytų priemonių poveikį ir prie kurios atitinkamais atvejais prideda atitinkamus pasiūlymus. 34 pakeitimas 29 straipsnio 2 a dalis Tačiau Reglamentuose (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 numatyti specialus tiekimo režimas ir vietos produktus remiančios priemonės lieka galioti atitinkamai iki tos dienos, kurią Komisija pritars šio reglamento 5 straipsnyje numatytoms aprūpinimo programoms, ir kurią bus pradėtos įgyvendinti šio reglamento 9 straipsnyje numatytos vietos žemės ūkio produktų paramos programos. 35 pakeitimas 32 straipsnio 2 dalis Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d. Tačiau 13, 25 ir 26 straipsniai taikomi nuo jo įsigaliojimo dienos. Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d. Tačiau 8, 13 straipsniai, 21 straipsnio 3 dalis, 24, 25 ir 26 straipsniai taikomi nuo jo įsigaliojimo dienos.

(1) Dar nepaskelbtas OL.

Europos Parlamento pareiškimas dėl kompensacijų už gyvų galvijų eksportą į trečiąsias šalis

P6_TA(2005)0307 P6_DCL(2005)0020

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnį,

A.   pažymėdamas, kad kasmet apie 200 000 gyvų galvijų iš Europos Sąjungos eksportuojama į Libaną ir Egiptą,

B.   pažymėdamas, kad už šiuos gyvūnus paskutiniaisiais metais buvo išmokėta apie 60 mln. eurų eksporto kompensacijų per metus ir kad 2005 m. eksporto kompensacijoms galima panaudoti net 77 mln. eurų,

C.   susirūpinęs pažymi, kad galvijų pervežimai gali trukti iki 10 dienų ir kad su atvežtais gyvuliais dažnai elgiamasi ir jie skerdžiami ES teisės aktams prieštaraujančiais būdais, ir kad dėl to gyvūnai daug kenčia,

D.   susirūpinęs pažymi, kad nesinaudojama esamais teisės aktais ir kad jų bet kokiu atveju nepakanka gyvūnų gerovei apsaugoti,

1.   pripažįsta, kad ES laiko gyvūnus jautriais sutvėrimais;

2.   ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant ir negrįžtamai nutraukti eksporto kompensacijų mokėjimą už gyvų galvijų eksportą į trečiąsias šalis;

3.   ragina viešąsias lėšas verčiau panaudoti projektams, kuriais skatinama ir saugoma gyvūnų gerovė;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų asmenų pavardžių sąrašu Tarybai ir Komisijai: