Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2004/2166(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0399/2005

Pateikti tekstai :

A6-0399/2005

Debatai :

PV 18/01/2006 - 12
CRE 18/01/2006 - 12

Balsavimas :

PV 19/01/2006 - 8.10
CRE 19/01/2006 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0028

Priimti tekstai
PDF 352kWORD 140k
Ketvirtadienis, 2006 m. sausio 19 d. - Strasbūras
Europos kaimynystės politika
P6_TA(2006)0028A6-0399/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kaimynystės politikos (2004/2166(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai, kuri dar negalioja ir dar nėra patvirtinta, I-57 straipsnį dėl Europos Sąjungos ir jos kaimynių,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(1) ir Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Didesnė Europa − kaimynystė: naujos ribos ES santykiuose su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis" (KOM(2003)0104), savo Europos kaimynystės politikos (EKP) strateginį dokumentą (KOM(2004)0373), savo pasiūlymą dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (KOM(2004)0628), Komisijos komunikatą dėl pirmųjų veiksmų planų EKP srityje (KOM(2004)0795) ir veiksmų planus, susijusius su Ukraina, Moldova, Izraeliu, Jordanija, Maroku, Palestinos savivalda ir Tunisu,

–   atsižvelgdamas į Ukrainos veiksmų planą ("B. Ferrero-Waldner ir J. Solanos pateiktą 10 dalių planą"), susijusį su Ukrainos ir ES bendradarbiavimu, kurį 2005 m. vasario 21 d. patvirtino Taryba,

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją, "Saugesnė Europa geresniame pasaulyje", kurią 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtino Taryba,

–   atsižvelgdamas į 2004–2006 m. Antrąjį šiaurės dimensijos veiksmų planą, kurį patvirtino Europos Taryba 2003 m. spalio 16 ir 17 d. Briuselyje,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 20 d.(2) ir 2005 m. lapkričio 16 d.(3) rezoliucijas dėl Šiaurės aspekto,

–   atsižvelgdamas į IV Šiaurės aspekto ministrų susitikimo, vykusio 2005 m. lapkričio 21 d. Briuselyje, išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso(4),

–   atsižvelgdamas į Strateginę partnerystę su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais, kurią 2004 m. birželio 18 d. patvirtino Taryba,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Dėl ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje su Viduržemio jūros regiono partneriais intensyvinimo" (KOM(2003)0294) Tarybai ir Europos Parlamentui,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl ekonomių ir finansinių klausimų, socialinių reikalų ir švietimo, kurią priėmė pirmoji Europos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentinė asamblėja Kaire,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Plėtros programos (UNDP) 2005 m. balandžio 5 d. paskelbtą Arabų 2004 m. pranešimą apie žmogiškąją raidą "Laisvės siekimas arabų pasaulyje",

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento delegacijos, paskirtos stebėti 2005 m. sausio 7–10 d. Palestinos savivaldoje vykusius rinkimus, pranešimą,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl rinkimų Ukrainoje rezultatų(5), 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl rinkimų į Parlamentą Moldovos Respublikoje(6) ir 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Libane(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją tema "Didesnė Europa − kaimynystė: naujos ribos ES santykiuose su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis"(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos santykių su Arabų Magribo Sąjunga ir jų privilegijuotos partnerystės įgyvendinimo(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio mėn. 28 d. rezoliucijas dėl metinio pranešimo dėl žmogaus teisių pasaulyje 2004 m.(10),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl besiplečiančios ES kaimyninių šalių ir kaimyninių regionų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0399/2005),

A.   kadangi 2004 m. gegužės 1 d. įvykus Europos Sąjungos plėtrai pakito ES išorės sienos ir atsirado naujų kaimynių,

B.   kadangi išsiplėtusi ES nesuinteresuota nužymėti naujas skiriamąsias ribas ties padalytomis į sekcijas išorės sienomis, ir todėl palaikant santykius su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis turi būti vykdoma strategija, kuria būtų kuriama ir plėtojama taikos, stabilumo, saugumo, žmogaus teisų apsaugos, demokratijos, teisės viršenybės ir gerovės erdvė,

C.   kadangi ES suinteresuota remti demokratijos plėtrą kaimyninėse valstybėse ir EKP plėtra gerokai priklauso nuo kaimyninių valstybių ir jose gyvenančių tautų noro laikytis tų pačių vertybių, kuriomis pagrįsta ES,

D.   kadangi EKP ambicingas tikslas turėtų būti sudaryti palankias sąlygas privilegijuotiems santykiams su valstybėmis partnerėmis, kad jos galėtų būti aktyvios ES politikos dalyvės,

E.   kadangi EKP apima ir Europos valstybes, kurios pagal galiojančias sutartis iš esmės turi teisę pateikti prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje, ir valstybes, kurios seniai yra Europos Sąjungos kaimynės ir glaudūs partneriai, tačiau negali tapti Europos Sąjungos narėmis; ir šis faktas neturi poveikio minėtųjų Europos valstybių teisei teikti prašymą prisijungti prie ES,

F.   kadangi visos kaimynės, nepriklausomai nuo jų galimos narystės klausimo, turi vienodas galimybes plėtoti privilegijuotus santykius su ES, kurie būtų grindžiami ir bendrais interesais, ir bendromis vertybėmis, remiantis jų pačių troškimais,

G.   kadangi yra keletas labai nutolusių Europos Sąjungos regionų salose, išsidėsčiusiose Atlanto vandenyne, bet vis tiek susijusiose su Europos žemynu, ir tai sukelia specifinių problemų įgyvendinant EKP, nes minėtosios salos šalia savęs turi kaimynų ES nepriklausančiose salose, su kuriomis jos turi bendrų istorinių sąsajų;

H.   kadangi vienas iš Kopenhagos kriterijų apima Europos Sąjungos galimybę priimti naujas nares,

I.   kadangi per "rožinę revoliuciją" Gruzijoje ir "oranžinę revoliuciją" Ukrainoje pareikšta tų tautų valia dalyvauti Europos kūrimo procese remiantis bendromis vertybėmis, įtvirtintomis Sutartyje dėl Konstitucijos Europai,

J.   kadangi Sąjunga turi dėti visas pastangas, remiančias Baltarusijos grąžinimą į demokratinę bendruomenę, kad ji taptų stabilia ir klestinčia partnere,

K.   kadangi ES nevisapusiškai pasinaudojo savo strategine partneryste su Rusija, kad būtų išspręstas Padnestrės konfliktas, kuris yra vienas iš pagrindinių Moldovos didžiulės ekonominės krizės priežasčių,

L.   kadangi ES suinteresuota taikia plėtra Europos žemyne bei artimiausioje kaimynystėje ir todėl turi padėti sureguliuoti konfliktus Padnestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Kalnų Karabache bei Čečėnijoje, o šiuo tikslu būtina glaudžiai bendradarbiauti su Rusija ir Ukraina, taip pat siekti konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų Sacharoje sprendimų,

M.   kadangi išlaisvinimo judėjimas Libane ir laisvieji rinkimai Palestinoje taip pat vyko laisvės ir demokratijos dvasia,

N.   pabrėžia institucijų, pvz., Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Jungtinių Tautų (JT), prisiimtą svarbų teigiamą vaidmenį, užkertant kelią, valdant ir sprendžiant politines ir karines krizes daugelyje Europos regionų, dėl tų institucijų gebėjimų ir priemonių, kurios yra papildomos ES,

O.   kadangi 2005 m. balandžio 22 d. Aukščiausiojo lygio susitikime Kišiniove valstybės, kurios bendradarbiauja GUAM (Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ir Moldova) grupėje, pareiškė aiškų troškimą sustiprinti bendradarbiavimą su ES,

P.   kadangi 2003 m. gegužės 31 d. Europos Sąjunga ir kaimyninė Rusija nusprendė dėl strateginės partnerystės, paremtos tomis pačiomis vertybėmis kaip ir EKP, ir keturių bendrų erdvių kūrimo, susitarimas dabar turi duoti konkrečių rezultatų,

Ruošiantis Europos kaimynystės sutartims

1.   pareiškia, kad privilegijuotų santykių su ES kaimynais tikslo įgyvendinimas yra siejamas su būtinais įsipareigojimais laikytis bendrų vertybių šiose srityse: teisės viršenybės, atsakingo valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijai bei socialinės rinkos ekonomikos ir tvarios plėtros principų;

2.   pabrėžia, kad nesitenkina esama padėtimi ir siekia įpareigoti Europos Sąjungą remti mūsų kaimyninių valstybių gyventojų visapusiškos politinės laisvės, demokratijos ir teisingumo, ekonominės ir socialinės raidos siekius naudojant visas esamas diplomatines, finansines ir politines priemones;

3.   remia ES plėtrą sutarčių pagrindu ir Europos Vadovų Tarybos priimtų sprendimų nustatyta tvarka; pabrėžia, kad plėtros procesas turi derėti su plačių užmojų ir lanksčia kaimynystės politika, kuri taptų alternatyva valstybėms, kurios dabar nėra ES valstybės narės, kadangi jos dar negali arba nenori įstoti į ES, tačiau vis tiek besiorientuojančioms į ES vertybes ir norinčioms dalyvauti Europos projekte;

4.   pabrėžia, kad Nicos sutartis nėra tinkamas pagrindas priimti tolesnius sprendimus dėl kitų naujų valstybių narių priėmimo, ir todėl primygtinai reikalauja, kad konstitucinio proceso pagrindu įsigaliotų būtinos reformos;

5.   pabrėžia, kad taikant EKP atskiroms valstybėms turi būti atsižvelgiama į kiekvienos iš tų valstybių poreikius ir neturi būti naudojama "visiems tinkama" politika;

6.   pabrėžia, kad būtina įkurti efektyvius stebėjimo mechanizmus ir pasiruošti apriboti arba sustabdyti pagalbą ir net atšaukti susitarimus su valstybėmis, kurios nesilaiko tarptautinių arba Europos demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms standartų, ir ragina Komisiją vykdyti demokratinių jėgų skatinimo šiose kaimyninėse valstybėse politiką, ypač užtikrinant nepriklausomos žiniasklaidos ir informacijos prieinamumą;

7.   ragina Komisiją apibrėžti EKP tikslus bei patikslinti prioritetus ir taip nustatyti pasiekimų vertinimo kriterijus, ir pritaria minčiai, kad pasibaigus EKP procesui reikia numatyti galimybę pasirašyti Europos kaimynystės sutartį su tomis valstybėmis, kurios nepateikia pareiškimo dėl ES narystės, tačiau pakankamai priderino savo teisę prie Europos Sąjungos teisyno; prašo Komisijos siūlyti ir įgyvendinti specifines politikos priemones siekiant išplėsti EKP aprėptį, kur įmanoma, į Atlanto vandenyno salų valstybes, supančias ES užjūrio regionus, esančius netoli nuo Europos kontinento, kai tai susiję su specifiniais geografinio artumo, kultūros ir istorijos giminystės ir abipusio saugumo klausimais;

8.   mano, kad teisinga nuostata, jog tokia sutartis gali žingsnis po žingsnio skatinti neribotai dalyvauti vidaus rinkoje ir bendradarbiauti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) klausimais, ir šis dalyvavimas reikalauja iš ES atitinkamos finansinės ir techninės paramos; taip pat laiko, kad būtina sudaryti sąlygas glaudžiai bendradarbiauti ir teisingumo bei vidaus reikalų srityje, ir šis bendradarbiavimas taip pat turi būti įtrauktas į veiksmų planus, siekiant glaudžiai bendradarbiauti žmogaus teisių apsaugos klausimais, kovos su prekyba narkotikais, ginklais ir žmonėmis, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat prieglobsčio suteikimo ir vizų išdavimo politikos bei imigracijos srityse;

9.   ragina Tarybą stiprinti dialogą su atskiromis EKP valstybėmis partnerėmis, kur ir kada tai tinkama, kviečiant jas kartu dirbti bendro intereso ir ES svarbiose srityse, pvz., BUSP, bei pakviesti balsavimo teisės neturinčius atstovus dalyvauti diskutuojant Tarybos darbo grupėse atitinkamais klausimais, pvz., kovos su terorizmu (COTER), tarptautinio bendradarbiavimo vystymosi labui (CODEV), žmogaus teisių (COHOM), tarptautinių organizacijų (CONUN) ir t.t.;

10.   mano, kad bendras kiekvienos kaimyninės šalies ir ES pasienio administravimas turėtų būti esminis Europos kaimynystės susitarimo elementas siekiant, pirma, užtikrinti sienų saugumą, ir, antra, tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtrą;

11.   mano, kad būtina ir jau šiuo metu įmanoma žengti pirmąjį žingsnį − suteikti valstybėms partnerėms galimybę dalyvauti visose Bendrijos kultūros, švietimo, jaunimo, informacinės visuomenės, aplinkos, mokslinių tyrimų ir mokslo programose;

12.   mano, kad EKP turi iš esmės padėti remti moterų, ekonomines ir socialines teises; dėl to ragina Komisiją pirmenybės tvarka atsisakyti visų išlygų, kurias tam tikros valstybės nutarė taikyti Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims klausimu ir iki galo įgyvendinti Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą;

13.   ragina Komisiją ir Tarybą naudotis EKP ne tik siekiant stiprinti politinį dialogą ir bendradarbiavimą, bet su šalimis partnerėmis sudarytus veiksmų planus įgyvendinti ir praktiškai vadovaujantis diferencijavimo principu ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės tinkamumą ir kvalifikaciją, kad būtų sudaromos galimybės dalyvauti tokiose programose ir agentūrose kaip, pvz., EAA (Europos aplinkos agentūra), EKA (Europos kosmoso agentūra), Eurojustas bei naujus energijos šaltinius propaguojančioje Bendrijos programa "Pažangi energetika Europai", o taip pat leidžiama dalyvauti pagalbos ir bendradarbiavimo konkursuose tokiose ES programose ir agentūrose kaip TACIS, PHARE ir ECHO;

14.   mano, kad būtina išplėsti parlamentinių lankytojų programą taip, kad būtų leista kaimyninių valstybių gyventojams susipažinti su Europos Parlamento demokratine kultūra;

15.   mano, kad būtų naudinga įsteigti specialų Europos fondą, skirtą veiksmingai ir lanksčiai remti iniciatyvas skatinančias parlamentinę demokratiją kaimyninėse valstybėse;

16.   mano, kad svarbu suformuluoti diferencijuotus veiksmų planus atskiroms valstybėms, atsižvelgiant į esamą santykių būklę, pažangą įgyvendinant reformas bei kiekvienos valstybės norą vykdyti numatytus įsipareigojimus; dar kartą patvirtina, kad šie skirtumai turi būti pagrįsti skaidrumo ir objektyvumo kriterijais;

17.   mano, kad tokie veiksmų planai turi būti kaip įrankiai, skirti potencialiai ES narystei tų valstybių, kurios atitinka kriterijus, ir kitų valstybių dar artimesnei partnerystei plėtoti;

18.   remia veiksmų plano rengimą visose valstybėse, kurios įtrauktos į kaimynystės politiką, ir primygtinai reikalauja, kad žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės vystymasis būtų laikomas svarbiausiu prioritetu visų valstybių veiksmų planuose; dėl to pabrėžia, kad svarbu sudaryti bendrus su visomis kaimynystės valstybėmis žmogaus teisių pakomitečius, nes jie padėtų įvertinti veiksmų planų įgyvendinimą; mano, kad šie pakomitečiai turi rinktis bent jau vieną kartą per metus ir paskesnės priemonės turi būti reguliariai įgyvendinamos visais politiniais lygmenimis; ragina Tarybą ir Komisiją visiškai įtraukti Parlamentą į vertinimo procesą ir dėl to mano, kad Parlamentą turi būti atstovaujama pakomitečiuose;

19.   siūlo Komisijai reguliariai kas metus skelbti pasiektos pažangos ataskaitas, kuriose remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais ir matais būtų pateikiamas EKP pažangos vertinimas kiekvienoje šalyje ir kuriomis turėtų būti remiamasi žengiant tolesnius žingsnius Europos kaimynystės sutarties pasirašymo kryptimi; tikisi, kad valstybės partnerės pateiks bendro stebėjimo tikslais gaunamą informaciją; mano, kad ataskaitos apie pažangą turi būti aptariamos Parlamente;

20.   dėl to pabrėžia, kad svarbu drauge su visomis atitinkamomis valstybėmis sukurti daugiašalę struktūrą, pagal kurią būtų galima bendrai vertinti pasikartojančius priežiūros ataskaitų aspektus ir aptarti bendrą EKP ateitį;

21.   apgailestauja, kad Komisija savo strateginiame dokumente (KOM(2004)0373) atsižvelgė tik į Tarybos nuomonę, tačiau ignoravo išsamią 2003 m. lapkričio 20 d. Parlamento rezoliuciją;

22.   pabrėžia esminę sąsają tarp ES strategijos Rusijos atžvilgiu ir EKP; pabrėžia, kad kaimynystės politikos sėkmė kai kuriose EKP valstybėse priklauso nuo santykių tarp ES ir Rusijos; dėl to prašo Komisiją ir Tarybą performuluoti bendrąją strategiją dėl Rusijos taip, kad būtų įtvirtintos tokios pat demokratinės, teisinės ir žmogaus teisių aplinkybės, kaip įtvirtintosios EKP; ragina Rusijos vyriausybę suteikti daugiau lankstumo su ES šalių kaimyniniais regionais susijusioms sprendimų priėmimo priemonėms ir išplėsti jų taikymo sferą; mano, kad toks žingsnis yra svarbi sąlyga perspektyviems tarpvalstybiniams santykiams plėtoti;

23.   pabrėžtinai primena, kad Parlamentas, kaip biudžeto valdymo įstaiga, dalyvauja finansuojant EKP pagal bendro sprendimo procedūrą, kai taikoma naujai įkurta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP); todėl ragina Komisiją neatskirti politinių EKP prioritetų nuo programos finansavimo, kai taikoma EKPP, ir biudžeto lėšų skyrimo, bet nustatyti juos skaidriai ir dalyvaujant Parlamentui, ypač atsižvelgiant į daugiametes programas ir valstybių strateginius dokumentus; ragina Komisiją rasti būdų, kaip galėtų sąveikauti įvairios išorės veiksmų priemonės;

24.   ragina Komisiją EKP kūrimo procese vengti biurokratinių kliūčių bei konsultuotis ir įtraukti ne tik Tarybą, bet ir Parlamentą į ateities veiksmų planų turinio apibrėžimo veiklą ir ateities veiksmų vykdymo grafikus;

25.   pabrėžia, kad, nors EKPP ir taikoma kaip demokratijos įtvirtinimo Europos kaimyninėse valstybėse priemonė, ji taip pat turi būti demokratijos pažangos skatinimo nedemokratinėse kaimyninėse valstybėse, pvz., Baltarusijoje, priemone, todėl į ją reikėtų įtraukti finansavimą šiam pokyčiui pasiekti;

26.   ragina skubiai suteikti techninę paramą toms kaimyninės šalims, kurios jau yra priėmusios sprendimą dėl nuodugnios reformų programos ir vykdo nustatytus įsipareigojimus; patvirtina savo pasiryžimą reikalauti, kad EKP skiriamos lėšos būtų stipriai padidintos ir kad jos būtų iš naujo paskirstytos atsižvelgiant į būsimą finansinę perspektyvą ir Europos Parlamento sprendimą, nes EKPP 2007 m. sausio 1 d. pakeis dabartines TACIS, MEDA ir INTERREG programas; pripažįsta, kad EKP teikiama galimybė ilgainiui patekti į Europos vidaus rinką kaimyninėms šalims yra puiki proga, tačiau kartu ir didelė problema, ir siūlo, kad Komisija pradėtų EKP šalims teikti specialią finansinę paramą, kuri joms padėtų įsilieti į vidaus rinką, kaip padedama šalims kandidatėms prieš joms įstojant į ES;

27.   pabrėžia, kad valstybės narės sėkmingai įgyvendino pereinamojo laikotarpio reformas, reikalingas rinkos ekonomikai, demokratijai ir pilietinei visuomenei sukurti, ir įgijo gausybę unikalios, svarbios reformų patirties, kuri gali būti perduota kaimyninėms Rytų Europos valstybėms bei Europos ir Viduržemio jūros (Euromed) regiono susitarimo valstybėse; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, siekiant valstybėms narėms suteikti galimybes dalytis jų reformų patirtimi su EKP valstybėmis partnerėmis, sudaryti būtinus mechanizmus ir palengvinti šį procesą;

28.   pabrėžia būtinybę trumpu ir vidutiniu laikotarpiu įtraukti ir remti griežtas antikorupcines priemones įgyvendinant visus veiksmų planus;

29.   reikalauja užtikrinti, kad valstybių narių ir kaimyninių valstybių vietinės ir regioninės valdžios institucijos bei visuomeninės organizacijos dalyvautų EKP vystymo ir įgyvendinimo veikloje;

30.   ragina Komisiją pasiūlyti atskirą reglamentą, kuriuo būtų suteiktas būtinas lankstumas Europos iniciatyvai dėl demokratijos ir žmogaus teisių (biudžeto eilutė 19-04) kaip vienintelei ES išorės priemonei, kuriai įgyvendinti nereikia priimančiosios valstybės pritarimo, ir taip pat pritarti tam, kad Parlamentas vėl vykdytų nuoseklią programos priežiūrą;

31.   pabrėžia rinkos atvėrimo didesniu mastu svarbą pagal Pasaulinės Prekybos Organizacijos (PPO) principus ir primena, kad Barselonos deklaracijoje buvo sutarta dėl progresyvios laisvos prekybos prekėmis zonos įkūrimo nuo 2010 m., ir laiko, kad svarbu skatinti ir remti visas EKP valstybes partneres jų kelyje į narystę PPO;

32.   remia Komisijos idėją greta jau esamų bendradarbiavimo formų taip pat pasiūlyti Rusijai paramą, taikant Europos kaimynystės priemonę, bet pažymi būtinybę susieti šią paramą su pažangos ataskaitomis, remiantis tinkamu stebėjimu;

33.   laiko, kad būtina stiprinti informacijos apie Europos Sąjungą, jos sprendimų priėmimo procedūras ir vertybes politiką; teigiamai vertina tai, kad ES finansuojamas žinių kanalas "Euronews" jau transliuoja laidas rusų kalba, ir pageidauja, kad būtų transliuojama ir arabų kalba; taip pat džiaugiasi ES remiamomis "Deutsche Welle" programomis, kurių tikslas – skleisti Europos demokratines vertybes Baltarusijoje;

34.   mano, kad nors ES narystės galimybė ir turi likti pagrindine paskata visoms Europos valstybėms sekti bendrais Europos idealais ir dalyvauti Europos integracijos procese, vis dėlto nederėtų grasinti kaip botagu šalims ne narėms, kad joms nebus suteiktas narės statusas, siekiant nubausti; pabrėžia, kad visi dvišaliai santykiai ir visos esamos daugiašalės organizacijos turi būti panaudotos Europos bendradarbiavimo ir integracijos tikslams skatinti;

Kaimyninių valstybių tarpusavio santykių plėtojimas

35.   pabrėžia, kad EKP tikslas yra ne tik stiprinti dvišalius ES ir kaimyninių valstybių santykius, bet ir kurti bendradarbiavimo tinklus tarp kaimyninių valstybių ir skatinti regioninės integracijos plėtrą; todėl mano, kad reikia apsvarstyti priemonės, atitinkančios Europos ekonominę zoną ir apimančios ne vien tik dalyvavimą bendrojoje rinkoje, bet ir politinius klausimus, kūrimą Europos kaimyninėms valstybėms; išreiškia susirūpinimą dėl rimtų atidėliojimų šioje srityje ir mano, kad Sąjungai kartu su visomis kaimynystės politikos partnerėmis svarbu aktyvinti visas politines ir institucines priemones, kuriomis galima remti daugiašalės dimensijos raidą;

36.   dėl to reikalauja pabrėžti regioninių ir subregioninių dimensijų raidą atsižvelgiant į tuos būdingus geografinius, istorinius ir politinius požymius, kurie kaimynines valstybes atskiria nuo Sąjungos valstybių;

37.   ragina Komisiją pateikti tikslesnį EKP ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės, kurią ji ketina pakartotinai propaguoti savo komunikatu šia tema, santykių apibrėžimą;

38.   dėl to ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares dėti pastebimas konkrečias pastangas stiprinant sąveiką su ESBO ir Europos Taryba, siekiant pateikti ES esmines žinias ir priemones, kurių ji itin stokoja žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų įsipareigojimų įgyvendinimo ir stebėjimo srityje ir politinių ir karinių krizių valdymo bei sprendimo srityje;

39.   mano, kad Europos Taryba turi būti sustiprinta ir plėtojama, kad taptų pačiu svarbiausiu Europos lygmens bendradarbiavimo forumu, ypač žmogaus teisių bei demokratijos konvencijų laikymosi ir įgyvendinimo sferoje, ir kad jai, kaip gerai veikančiai demokratinei organizacijai, būtų skirta naujų užduočių; mano, kad Europos Taryba gali būti visų skirtingų vadinamųjų Europos erdvių, kurias dabar stengiamasi kurti naudojantis tiek dvišaliais, tiek daugiašaliais ryšiais, Europos lygmens forumas;

40.   ragina Europos Sąjungą pasirašyti Europos žmogaus teisių konvenciją, kad būtų stiprinami ryšiai tarp Europos Tarybos sistemos ir ES;

41.   reikalauja gerinti ir stiprinti bendradarbiavimą Europos mastu visose svarbiose srityse, pvz.: transeuropinių tinklų, aplinkos, vizų išdavimo režimo, teisingumo, prieglobsčio bei migracijos ir užsienio bei saugumo politikos;

42.   pripažindamas, kad reikia skubiai derėtis ir nustatyti Rusijai taikomas pasaulines laisvos rinkos naftos ir dujų pardavimo kainas ir Rusijos už tranzito per šalis tarpininkes teises mokamas kainas, visgi apgailestauja dėl to, kad Rusija 2006 m. sausio 1 d. vienašališkai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, ir ragina Rusiją savo dominuojančios padėties rinkoje nenaudoti kaip politinės priemonės savo užsienio politikai įgyvendinti; džiaugiasi, kad buvo sėkmingai išeita iš šios krizės, ir ragina ES užtikrinti koordinuotą politiką, kuria būtų garantuojamas energijos tiekimo saugumas, dujotiekių vientisumas tranzito šalyse ir diversifikuoti šių būtinų gamtos išteklių kilmės šaltiniai;

43.   mano, kad ESBO turi būti naudojama Europos lygiu atsižvelgiant į jos įgaliojimų sritis, kartu išvengiant jos funkcijų dubliavimosi su Europos Tarnybos funkcijomis; pabrėžia, kad ESBO taip pat gali būti naudinga kuriant Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykius, siūlydama Viduržemio jūros regiono ir Vidurio Rytų valstybėms visateisę narystę arba išnagrinėti planą sukurti atskirą regioninę organizaciją pagal ESBO modelį; apgailestauja dėl paskutinių kėsinimųsi susilpninti ESBO žmogaus teisių ir demokratijos apsaugos vaidmenį, mano, kad ES turėtų geriau panaudoti savo įtaką EBSO ir Europos Taryboje siekdama propaguoti vertybes ir kriterijus, kuriais grindžiama narystė šiose organizacijose;

44.   laiko energetikos politikos sritį svarbiu elementu, kadangi ES apsupta didžiausių pasaulio naftos ir gamtinių dujų išteklių (Rusijoje ir Kaspijos jūros baseine, Viduriniuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje), o daugelis jos kaimyninių valstybių, pvz., Rusija, Alžyras, Egiptas, Libija ir Azerbaidžanas, yra tiekėjos arba tranzitinės valstybės, kaip, pvz., Ukraina, Baltarusija, Marokas, Tunisas, Gruzija ir Armėnija, todėl tobulinti energetikos tinklus būtų naudinga tiek ES, tiek ir valstybėms partnerėms; pabrėžia, kad ES ir jos kaimyninių šalių santykius energetikos srityje reikėtų svarstyti atsižvelgiant į platesnę Europos energetikos politiką, kuria turėtų būti siekiama prisidėti prie ES ir jos šalių partnerių aprūpinimo energija įvairovės ir saugumo; prašo Komisiją pateikti pranešimą dėl užsienio ir kaimynystės politikos aspektų energetikos politikoje;

45.   pabrėžia, kad prekybai ir turizmui tarp ES ir valstybių partnerių plėtoti reikalingi geresni transporto tinklai, tai savo ruožtu gali pagerinti santykius tarp valstybių partnerių, taip pat padidinti investicijų patrauklumą;

46.   pabrėžia, kad EKP tikslas – skatinti įsipareigojimus puoselėti bendrąsias vertybes, pvz., tvariosios plėtros siekį, kaip apibrėžta Johanesburge vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime;

47.   pabrėžia, kad bendradarbiavimas aplinkos klausimais ir pagrindiniais vandens kokybės, atliekų tvarkybos, oro taršos, potvynių valdymo ir kovos su dykumomis klausimais taip pat gali būti pasiektas tik tarpvalstybiniu ir regioniniu mastu;

48.   mano, kad legalios ir nelegalios imigracijos problemos turi būti sprendžiamos atsižvelgiant į kaimynystės politiką; ragina Tarybą ir Komisiją stebėti, kaip įgyvendinami su visomis kaimyninėmis valstybėmis sudaryti susitarimai, kurie jau aptarti arba dėl kurių vyksta derybos, ypač susitarimai dėl veiksmų plano; taip pat ragina Tarybą ir Komisiją ypač stebėti tarp individualių valstybių narių ir valstybių partnerių sudarytus dvišalius susitarimus dėl imigracijos ir ypač dėl pakartotino įleidimo;

49.   pritaria nuostatai, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės atvėrimas yra būtina bendradarbiavimo sąlyga žiniomis grindžiamoje visuomenėje, ir šiuo atveju įžvelgia valstybių partnerių regioninio bendradarbiavimo galimybes;

50.   atkreipia dėmesį į tai, kad ypatingą dėmesį reikia skirti suverenioms Europos žemyno valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos narės, ypač dvišalius susitarimus su ES pasirašiusioms EEE ir ELPA narėms Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui bei ELPA narei Šveicarijai; mano, kad minėtieji artimi politiniai ir ekonominiai ryšiai turėtų būti tolesnės plėtros ir glaudesnio bendradarbiavimo su Andora, Monaku, San Marinu ir Vatikano valstybe pagrindas; visoms minėtosioms valstybėms turėtų būti leidžiama dalyvauti naujajame kaimynystės politikos procese;

51.   mano, kad visos valstybės kandidatės taip pat turėtų būti įtrauktos į kaimynystės politiką, pirmiausia kaip ypatingos partnerės, o vėliau kaip ES narės, atliekančios specialų vaidmenį bendradarbiaujant su mūsų būsimomis kaimynėmis; mano, kad būtina pasiekti pažangą Turkijos sienos atvėrimo Armėnijai klausimu, o taip pat sprendžiant Rumunijos bei Ukrainos ginčus dėl Juodosios jūros kontinentinio šelfo ribų, jei būtina, pasitelkiant į pagalbą Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje;

52.   mano, kad esant šioms aplinkybėms Šiaurės dimensija turi būti sustiprinta; pabrėžia, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į santykius su didžiausia Eurazijos kaimyne Rusija; dėl to reikalauja toliau plėtoti ES ir Rusijos strateginę partnerystę ir stiprinti daugiašalės Šiaurės dimensijos šalių bendradarbiavimą, taip pat ir platesnės Europos pagrindu, siekiant išvengti Europos pasidalijimo į įtakos sferas ir skatinti tikrąją visos Europos partnerystę ir bendradarbiavimą;

53.   tačiau pabrėžia, kad reikia stiprinti ES politikos kryptis Viduržemio jūros regione ir Vidurio Rytuose, ypač įstojus Kiprui ir Maltai, taip pat todėl, kad tolesnė plėtra apims keletą pietryčių Europos šalių;

Magrebas

54.   konstatuoja, kad Marokas, Tunisas ir Alžyras jau seniai yra glaudžiai susiję su Europos Sąjunga, ir tai pabrėžiama dabartiniuose asociacijos susitarimuose; pabrėžia, kad didžiausia pirmenybė turi būti teikiama ryžtingam pradėtų reformų, ypač politinės laisvės ir žmogaus teisių srityje, įgyvendinimui; ragina Komisiją artimiausiu metu priimti veiksmų planą Alžyrui siekiant suteikti naujų impulsų Arabų Magribo Sąjungai; tačiau nurodo, kad šios regioninės integracijos sėkmė iš esmės priklauso nuo Vakarų Sacharos klausimo sprendimo, ir pakartotinai ragina susijusias šalis užmegzti konstruktyvų dialogą vadovaujantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis;

55.   ragina Europos Sąjungą imtis griežtų priemonių, greta informavimo kampanijos aiškinti Barselonos procesą ir naują EKP, sugriauti baisios Europos, kuriai labiau rūpi savas saugumas ir kova su imigracija, nei laukiama ir būtina tvari plėtra, įvaizdį;

56.   pritaria Libijos priartėjimui prie Barselonos proceso ir tikisi atitinkamų Barselonos teisyno paskelbto priėmimo veiksmų, kurie ateityje galėtų sudaryti prielaidas tam, kurie ateityje padėtų įsitraukti į EKP procesą;

Artimieji Rytai ir Mašrekas

57.   pritaria tam, kad Palestinos savivaldoje 2005 m. sausio mėn. vykusiuose rinkimuose, rodant gerą pavyzdį kitoms valstybėms, buvo išrinktas Prezidentas, ir tai tapo ženklu visam Arabų pasauliui; mano, kad vykdant reformas Palestinos savivaldoje ir rodant pasirengimą kovoti su terorizmu, atsirado nauja galimybė įgyvendinti taikos procesą ir veiksmų planą; pritaria Izraelio pasitraukimui iš Gazos Ruožo ir iš šiaurinės Vakarų Kranto dalies; pripažįsta, kad ilgalaikė ir tikra taika bei stabilumas regione gali būti pasiekti tik esant Izraelio valstybei su saugiomis ir pripažintomis sienomis, drauge su demokratine ir gyvybinga Palestinos valstybe;

58.   pritaria tam, kad Jordanija ir Egiptas aktyviai palaiko šį Vidurio Rytų taikos procesą; mano, kad EKP privalo visomis priemonėmis remti pirmuosius demokratinio atsinaujinimo požymius Mašreko regione, ypač po vadinamosios kedrų revoliucijos Libane;

59.   ragina Siriją daugiau nedelsiant visapusiškai aktyviai dalyvauti tarptautinėje kovoje su terorizmu ir tarptautiniame neseniai JT Saugumo Tarybos pratęstame buvusio Libano prezidento Rafiq Hariri nužudymo tyrime, taip pat gerbti tarptautiniu mastu pripažintus žmogaus teisių standartus;

60.   teigiamai vertina Sirijos kariuomenės pasitraukimą iš Libano ir džiaugiasi 2005 m. birželio mėn. Libane vykusiais Parlamento rinkimais; išreiškia nuoširdų susirūpinimą dėl neseniai įvykusių išpuolių prieš laisvam ir nepriklausomam Libanui pasiaukojusius žurnalistus bei leidėjus ir ragina padvigubinti pastangas siekiant skatinti nepriklausomos ir demokratiškos Libano valstybės, kurioje visos politinės ir religinės grupės ir bendruomenės dalyvauja politiniame ir visuomeniniame gyvenime ir gerbiamos žmogaus teisės, kūrimąsi; ir ragina visiškai įgyvendinti JTST rezoliuciją 1599(2004), įskaitant Hezbollah organizacijos nuginklavimą;

61.   ragina Egipto valdžios institucijas nepakenkti lūkesčiams, kuriuos paskatino neseniai prasidėję daugiakandidačiai prezidento rinkimai, ir paspartinti demokratines reformas; dėl to išreiškia nuoširdų susirūpinimą dėl Aymanui Nourui, iškiliam liberaliosios opozicijos lyderiui, Egipto teisme paskelbto nuosprendžio penkerius metus dirbti sunkiuosius darbus už tai, kad jis tariamai klastojo parašus ant peticijų dėl savo politinės partijos sukūrimo; mano, kad tai didelis žingsnis atgal, ir ragina Egipto valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad ši byla būtų nagrinėjama tinkamai;

Rytų Europa

62.   pritaria taikiai revoliucijai ir demokratiniam judėjimui Ukrainoje; pripažįsta Ukrainos siekius Europos atžvilgiu ir ragina parengti ilgalaikę Europos perspektyvą; remia veiksmų planą bei B. Ferrero-Waldner ir J. Solanos pateiktą 10 punktų planą, kurie laikytini ambicinga ir esmine programa; patvirtina savo visapusišką paramą naujajai Ukrainos vyriausybei, įgyvendinančiai paskelbtą reformų rinkinį;

63.   pripažįsta europietiškus Moldovos siekius ir ragina parengti ilgalaikę Europos perspektyvą; pabrėžia, kad šalies demokratinė raida skatina santykių intensyvėjimą; laiko, kad būtina suteikti ES pagalbą siekiant skatinti šalies ekonominį vystymąsi ir sukurti naujas iniciatyvas Padnestrės valdžios institucijoms, verslo įmonėms ir gyventojams bendradarbiauti su ES tarpininkaujant Kišiniovui; ragina visas susijusias šalis priimti politinį sprendimą Padnestrės klausimu;

64.   nerimauja dėl dabartinių pokyčių Baltarusijoje, kurioje vyrauja diktatoriškas režimas, malšinantis bet kokią opozicijos veiklą; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aktyviau remti pilietinius nevyriausybinių organizacijų ir opozicijos veiksmus; ragina Tarybą iškelti Rusijai Baltarusijos klausimą nurodant, kad šios šalies demokratijos proceso skatinimas būtų naudingas tiek ES, tiek Rusijai, ir kad šiuo tikslu reikėtų imtis bendrų veiksmų;

Pietų Kaukazas

65.   pritaria tam, kad Europos Vadovų Taryba, raginama Europos Parlamento, į EKP taip pat įtraukė Kaukazo regiono valstybes;

66.   mano, konfliktas Kalnų Karabache apsunkina Armėnijos ir Azerbaidžano plėtrą bei regioninį bendradarbiavimą, o taip pat ir veiksmingą EKP įgyvendinimą; kreipiasi į abi šalis ragindamas susilaikyti nuo vienašalių veiksmų ir agresyvių pranešimų bei dėti visas pastangas ir konfliktą spręsti konstruktyviu dialogu, gerbiant mažumų teises ir laikantis tarptautinės teisės principų; pabrėžia nuosekliai vykdomų demokratinių reformų svarbą regiono plėtrai ir santykiams su ES; ragina visas susijusias puses rasti būdų, kurie leistų pabėgėliams palaipsniui grįžti mažumų teisėmis, ypač į okupuotas teritorijas grįžti azerbaidžaniečiams; ragina valstybes nares, esančias ESBO Minsko grupėje, geriau koordinuoti savo veiksmus su ES ypatinguoju atstovu Pietų Kaukaze, kad būtų pasiekta pažangos derybose;

67.   ragina Azerbaidžano valdžios institucijas sustabdyti viduramžių armėnų kapinių ir istorinių raižyto akmens kryžių naikinimą Pietų Nachičevanėje, nes tai pažeidžia 1993 m. ratifikuotos UNESCO Pasaulinio paveldo konvencijos nuostatas;

68.   ragina Rusiją ir Turkiją konstruktyviai veikti, kad būtų sukurtas taikaus konfliktų sprendimo pagrindas ir atnaujintas regioninis bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją atverti savo sienas su Armėnija;

69.   mano, kad Azerbaidžanui skirtame veiksmų plane dėmesys turi būti sutelktas į tikrosios demokratijos plėtrą ir pagarbą žmogaus teisėms bei teisinės valstybės principui; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją koordinuoti savo veiksmus su Europos Taryba ir dėti visas pastangas, kad būtų remiama ir vystoma trapi Azerbaidžano pilietinė visuomenė;

70.   džiaugiasi Pietų Osetijai skirtu trijų pakopų taikos planu, kuris Gruzijos buvo pateiktas per ESBO šalių susitikimą 2005 m. spalio pabaigoje; mano, kad šis planas yra esminis žingsnis į priekį taikaus ir visapusiško konflikto išsprendimo link; ragina Tarybą ir Komisiją suteikti šiam pasiūlymui reikiamą paramą, palengvinti dviejų šalių dialogą ir derybas bei padėti imtis priemonių, kurias taikant būtų sukurtos iniciatyvos, reikalingos visapusiškai sėkmei pasiekti;

71.   skatina visapusiškai panaudoti EKP regioniniam bendradarbiavimui tarp Pietų Kaukazo valstybių remti, kaip priemonę, skirtą tarpvalstybiniam pasitikėjimui kurti;

72.   siūlo Pietų Kaukazo valstybėms Europos stabilumo paktą, įskaitant veiksmus parlamentiniu ir pilietinės visuomenės lygmeniu, remiantis Europos stabilumo pakto Pietryčių Europai pavyzdžiu, įtraukiant Europos Sąjungą (dalyvaujant Turkijai valstybės kandidatės teisėmis), Rusiją, JAV ir Jungtines Tautas (kvartetą); mano, kad dialoge dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims toks stabilumo paktas gali padėti užbaigti regioninius konfliktus ir taip pat būti naudingu valstybėms, esančioms už tiesioginės ES kaimynystės ribų;

o
o   o

73.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, EKP valstybių bei Rusijos vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams, Europos Tarybai, ESBO bei Europos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentinei asamblėjai.

(1) OL L 161, 1999 6 26, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 173/2005 (OL L 29, 2005 2 2, p. 3).
(2) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 515.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0430.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0412.
(5) OL C 247 E, 2005 10 6, p. 155.
(6) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 398.
(7) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 25.
(8) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 506.
(9) OL C 261 E, 2003 10 30, p. 142.
(10) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0150.

Teisinė informacija - Privatumo politika