Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) teisinių priemonių žmogaus teisių ir ypač moterų teisių klausimais, pvz., JT Chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, tarptautinės konvencijos dėl pilietinių ir politinių teisių ir dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvinio protokolo bei Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą, nuostatas

–   atsižvelgdamas į JT priemones dėl smurto prieš moteris, pavyzdžiui, į 1993 m. birželio 25 d. Vienos deklaraciją ir veiksmų programą(1), 1993 m. gruodžio 20 d. Deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(2), 2003 m. gruodžio 22 d. Rezoliuciją dėl smurto prieš moteris šeimoje panaikinimo(3), 2003 m. sausio 30 d. Rezoliuciją dėl nusikaltimų prieš moteris dėl garbės(4), 1998 m. vasario 2 d. Rezoliuciją dėl nusikalstamumo prevencijos ir baudžiamosios teisenos priemonių smurto prieš moteris panaikinimui(5), JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro specialiųjų pranešėjų pranešimus dėl smurto prieš moteris bei Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto Bendrąją rekomendaciją Nr. 19(6),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais priimtą Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą ir savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Pekino veiksmų platformos tęsimo(7),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(8),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl poreikio Europos Sąjungos mastu pradėti kampaniją dėl smurto prieš moteris visiško netoleravimo(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos – veiksmų platforma (Pekinas + 10)(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo(11),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0404/2005),

A.   kadangi JT deklaracijoje dėl smurto prieš moteris panaikinimo smurtas prieš moteris apibūdinama kaip bet smurtinis veiksmas lyčių pagrindu, kuriuo moteriai padaroma ar galima padaryti fizinę, seksualinę arba psichologinę žalą ar sukelti kančių, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime,

B.   kadangi pirmiau minėtoje JT deklaracijos 6 straipsnyje teigiama, kad "Ši deklaracija nedaro jokio poveikio valstybės teisės aktų ar tarptautinių konvencijų, sutarčių ar kitų valstybėje galiojančių aktų nuostatoms, kurios yra efektyvesnės smurto prieš moteris panaikinimui",

C.   kadangi smurtas randasi palaikant įvairių tipų santykius ir ji skirtingai apibūdinama tyrimuose bei kultūriniame kontekste; kadangi šioje rezoliucijoje visų pirma aptariamas vyrų smurtas prieš moteris, t. y. tie atvejai, kai smurto veiksmus atlieka vyras, o nukentėjusioji yra moteris, bendraujanti arba bendravusi su kaltininku; kadangi, sprendžiant pagal Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje atliktus tris tyrimus smurto paplitimo klausimu, toks smurtas nustatomas didžiojoje daugumoje smurto palaikant glaudžius santykius atvejų; kadangi vietos, kurioje vykdomas smurtas, svarba yra antrinė, nors dauguma tokio tipo smurto atvejų vyksta namuose,

D.   kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra ne tik nusikaltimas, bet ir didelė socialinė problema; kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių, ypač – teisės į gyvybę, saugumą, orumą ir fizinę bei protinę darną, pažeidimas, kadangi vyrų smurtas prieš moteris kliudo vystytis demokratinei visuomenei,

E.   kadangi vyrų smurtas prieš moteris gali paliesti bet kokio amžiaus moteris, neatsižvelgiant į išsilavinimą, pajamas ar socialinį sluoksnį; kadangi Švedijoje, Vokietijoje ir Suomijoje atlikti didelės apimties smurto paplitimo tyrimai rodo, kad mažiausiai 30–33 proc. 16–67 metų amžiaus moterų vieną kartą buvo fizinio arba seksualinio smurto aukomis; kadangi įtraukus psichologinis smurtą, skaičius išauga iki 45–50 proc.,

F.   kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra visuotinis reiškinys, susijęs su nelygiu lyčių galios pasiskirstymu, būdingu mūsų visuomenei; kadangi nelygybė taip pat prisideda prie to, kad vyrų smurtas prieš moteris nėra pakankamai pabrėžiamas ir persekiojamas baudžiamąja tvarka,

G.   kadangi smurto prieš moteris paprastai imasi jų artimi giminaičiai arba partneriai,

H.   kadangi, be pagalbos smurto aukoms, taip pat reikia aktyvių ir prevencinių strategijų, nukreiptų prieš smurtautojus ir galinčius tapti smurtautojais asmenis bei veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų,

I.   kadangi smurto prieš moteris rūšys gali kisti atsižvelgiant į kultūros tradiciją, etninę kilmę ir socialinį sluoksnį; kadangi moterų lytinių organų žalojimas, vadinamieji nusikaltimai dėl garbės bei priverstinės santuokos dabar yra ir ES tikrovė,

J.   kadangi vyrų smurtas prieš moteris dažnai vyksta slaptai, namuose, ir gali netrukdomai vykti toliau, nes visuomenė nesiima reikiamų sankcijų; kadangi giliai įsišaknijusios istorinės ir kultūrinės tradicijos dažnai yra veiksnys, įteisinantis vyrų smurtą prieš moteris,

K.   kadangi tik keletas valstybių narių surinko duomenis ir parengė statistiką, susijusią su skirtingų rūšių vyrų smurtu prieš moteris, sunku suprasti tikrąją tokio smurto apimtį ir parengti veiksmingą atsaką ES lygmeniu,

L.   kadangi ES lygmeniu nebuvo atlikta išsamaus finansinių, socialinių ir žmogiškųjų vyrų smurto prieš moteris padarinių tyrimo; kadangi yra gyvybiškai svarbu atlikti tokį tyrimą, siekiant atskleisti šį reiškinį ir kovoti su šiuo dideliu žmogaus teisių pažeidimu,

M.   kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra svarbus veiksnys tų moterų ir mergaičių gyvenime, kurios tampa prekybos žmonėmis, seksualinio išnaudojimo, įskaitant prostituciją ar kitus tikslus, aukomis; kadangi apklausos rodo, kad 65–90 proc. prostitutėmis tapusių moterų vaikystėje arba vėliau buvo seksualiai išnaudojamos,

N.   kadangi atskirtis ir skurdas yra pagrindinės prostitucijos bei prekybos moterimis masto didėjimo priežastys,

O.   kadangi vyrų smurtas prieš moteris yra kliūtis moterims dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje, gali sumenkinti jų vaidmenį ir sąlygoti skurdą,

P.   kadangi yra daug pranešimų, rodančių, jog dažniausiai moterims kyla esamo ar buvusio partnerio žiauraus smurto grėsmė skyrybų metu arba tuoj po jų,

Q.   kadangi smurtas prieš moteris motinas tiesiogiai arba netiesiogiai veikia jų vaikus ir turi ilgalaikį neigiamą poveikį jų emocinei ir psichinei sveikatai ir gali sukurti smurto ir prievartos ciklą, išliekantį per kartas,

R.   kadangi, net neatsižvelgiant į tai, kad moterys dažnai yra ekonomiškai priklausomos nuo vyrų, jos dažnai nepraneša esančios smurto, ypač buitinio ir seksualinio, aukos, nes visuomenėje išlikęs mitas, kad jos kaltos dėl smurto arba kad tai privatus reikalas, taip pat noras išlaikyti savo ryšį ir šeimą; kadangi moterys taip pat vengia pranešti apie smurtą dėl pasitikėjimo policija, teisine sistema ir socialinėmis paslaugomis trūkumo,

S.   kadangi pavojus, jog vyrai imsis smurto prieš moteris, didėja visuomenėje, kuri nepakankamai tvirtai ir aiškiai reiškia savo neigiamą požiūrį į jį; kadangi teisės aktai ir jų praktinis įgyvendinimas yra svarbios priemonės kovojant su smurtu,

T.   kadangi Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2007–2013 m. Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programos sudarymo (KOM(2005)0122) nurodyta kova su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą yra labai svarbi dedant pastangas, išties reikalingas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti,

U.   prisimenant, kaip savo 2005 m. birželio 21 d. kalboje Europos Parlamentui teigė Komisijos pirmininko pavaduotojas Franco Frattini, kad apytikriais skaičiavimais kiekvienais metais nuo artimo partnerio smurto 15-oje senbuvių ES valstybių narių miršta mažiausiai 700–900 moterų, o tikras skaičius tikriausiai yra dar didesnis,

1.   vyrų smurto prieš moteris klausimais rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms:

2.   ragina valstybes nares sukurti teisėsaugos institucijų, NVO, aukų prieglaudų ir kitų atitinkamų institucijų partnerystės sistemas bei stiprinti bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti veiksmingą įstatymų, kuriais kovojama su smurtu prieš moteris, įgyvendinimą ir geriau supažindinti visų lygmenų teisėsaugos pareigūnus moterų ir buitinio smurto klausimais;

3.   ragina valstybes nares imtis deramų priemonių dėl vyrų smurto prieš moteris savo nacionaliniais įstatymais, ypač:

4.   ragina valstybes nares imtis deramų priemonių užtikrinti geresnę buitinio smurto aukų ir rizikos grupėje esančių asmenų, galinčių tapti aukomis, apsaugą ir paramą jiems:

5.   ragina valstybes nares pasinaudoti Dafne II programa(12), siekiant kovoti su nusikaltimais dėl garbės valstybėse narėse, statyti ir remti daugiau prieglaudų moterims, esančioms smurto aukomis apskritai ir nusikaltimų dėl garbės aukomis konkrečiai, ir mokyti ekspertus, besispecializuojančius nusikaltimų dėl garbės srityje;

6.   ragina ES imtis spręsti nusikaltimų dėl garbės problemą, kuri jau tapo ES problema, turinčia didelį tarptautinį poveikį, ir kviečia Komisijos Pirminiko pavaduotoją Franco Frattini tesėti savo pažadą surengti Europos konferenciją šiuo klausimu;

7.   ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant išsklaidyti paslaptį, vis dar gaubiančią smurtą, ypač buitinį, prieš moteris visuomenėje patvirtinant priemones, skirtas kolektyvinėms ir individualioms žinioms apie vyrų smurtą prieš moteris plėsti;

8.   ragina valstybes nares kurti visuomenės sąmoningumo didinimo ir informacines programas buitinio smurto tema ir griauti socialinius moterų padėties stereotipus visuomenėje, naudojant švietimo sistemą ir žiniasklaidą;

9.   ragina valstybes nares imtis deramų priemonių moterų lytinių organų žalojimui nutraukti; pabrėžia, kad kelio užkirtimas ir uždraudimas žaloti moterų lytinius organus bei baudžiamasis smurtautojų persekiojimas turi tapti visų atitinkamų ES politikos krypčių ir programų prioritetu; nurodo, kad Bendrijoje gyvenantys imigrantai turėtų žinoti, kad moterų lytinių organų žalojimas yra sunkus nusikaltimas moterų sveikatai ir žmogaus teisių pažeidimas; todėl ragina Komisiją parengti išsamų strateginį požiūrį ES lygmeniu, kuriuo būtų siekiama padaryti galą moterų lytinių organų žalojimui ES;

10.   ragina valstybes nares moterų lytinių organų žalojimą apibrėžti kaip neteisėtus prievartos prieš moteris veiksmus, kurie pažeidžia jų pagrindines teises ir yra šiurkštus pasikėsinimas į jų fizinį vientisumą; todėl šie veiksmai prieš ES piliečius ar gyventojus yra neteisėti, nesvarbu, kur ar kokioje šalyje jų imamasi;

11.   ragina valstybes nares arba įgyvendinti specialias teisės nuostatas dėl moterų lytinių organų žalojimo, arba priimti atitinkamus įstatymus ir baudžiamąja tvarka persekioti visus asmenis, žalojančius moters lytinius organus;

12.   ragina ne tik baudžiamąja tvarka persekioti gydytojus, žalojančius jaunų moterų ir mergaičių lytinius orgnus, bet ir atšaukti jų praktikos licenciją;

13.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad tėvai būtų teisiškai atsakingi, kai tokį moters lytinių organų žalojimo veiksmą patiria nepilnamečiai;

14.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad moters lytinių organų žalojimas būtų laikomas rimtu argumentu pateikiant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, siekiant apsaugoti prieglobsčio prašytoją nuo nežmoniško elgesio;

15.   prašo Komisiją paskelbti Europos kovos su vyrų smurtu prieš moteris metus, kaip jau ne kartą prašė Parlamentas, ir parengti darbo planą, kuris padėtų aiškiau ištirti šį reiškinį ir suteiktų priemonių neigiamai pozicijai apie dabartinę padėtį išreikšti;

16.   ragina Komisiją sudaryti 2007–2013 m. programą "Kova su smurtu" kaip atskirą pagrindų programos dėl Pagrindinių teisių ir teisingumo dalį;

17.   laiko, kad yra ypač svarbu turėti patikimus statistikos duomenis apie moterų kreipimąsi į teisėsaugos pareigūnus dėl žiauraus ir nežmoniško elgesio;

18.   apgailestauja, kad statistikos duomenys tampa netikslūs, nes tais atvejais, kai teisėsaugos pareigūnai nesiima veiksmų, šie kreipimaisi nebūna registruojami;

19.   todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų registruojami visi moterų pranešimai apie žiaurų arba nežmonišką elgesį, taip pat fiksuojama, kiek procentų sudaro atvejai, kai teisėsaugos pareigūnai ėmėsi veiksmų, ir kartu nurodoma, kokie tai buvo veiksmai;

20.   primena, kad įrodymų pateikimo našta dažnai paliekama moterims, kurios ir taip yra nepalankioje padėtyje;

21.   ragina Komisiją numatyti mechanizmą, kuriuo remiantis būtų įmanoma nustatyti tas valstybes nares, kuriose padėtis smurto prieš moteris aspektu yra palyginti blogesnė;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, sveikatos apsaugos specialistų institucijoms ir vartotojų organizacijoms.

(1) Priimta 1993 m. birželio 14-25 d. Pasaulinėje konferencijoje dėl žmogaus teisių. (2) JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 48/104. (3) JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 58/147. (4) JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 57/179. (5) JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 52/86. (6) Priimta per CEDAW 11-ąją sesiją 1992 m. (7) OL C 59, 2001 2 23, p. 258. (8) OL C 364, 2000 12 18, p. 1. (9) OL C 304, 1997 10 6, p. 55. (10) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247. (11) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 126. (12) OL L 143, 2004 4 30, p. 1.