Priimti tekstai - Žmogaus teisių ir demokratijos išlyga ES susitarimuose

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2005/2057(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A6-0004/2006
Pateikti tekstai : A6-0004/2006		Debatai : PV 14/02/2006 - 4 CRE 14/02/2006 - 4		Balsavimas : PV 14/02/2006 - 7.12 CRE 14/02/2006 - 7.12 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P6_TA(2006)0056

Priimti tekstai

241k

105k

Antradienis, 2006 m. vasario 14 d. - Strasbūras

Žmogaus teisių ir demokratijos išlyga ES susitarimuose

P6_TA(2006)0056

A6-0004/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose (2005/2057(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11 ir 19 straipsnius ir į EB sutarties 177, 300 ir 310 straipsnius,

– atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje su Viduržemio jūros regiono partneriais intensyvinimo(1),

– atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse (KOM(2001)0252)(2),

– atsižvelgdamas į savo 1996 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl demokratijos principų ir žmogaus teisių įtraukimo į susitarimus tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių (KOM(1995)0216)(3),

– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių pasaulyje: 2005 m. balandžio 28 d.(4), 2004 m. balandžio 22 d.(5), 2003 m. rugsėjo 4 d.(6), 2002 m. balandžio 25 d.(7), 2001 m. liepos 5 d.(8), 2000 m. kovo 16 d.(9), 1998 m. gruodžio 17 d.(10), 1996 m. gruodžio 12 d.(11), 1995 m. balandžio m. 26 d.(12), 1993 m. kovo 12 d.(13), 1991 m. rugsėjo 12 d.(14), 1989 m. sausio m. 18 d.(15), 1987 m. kovo 12 d.(16), 1985 m. spalio 22 d.(17), 1984 m. gegužės 22 d.(18) ir 1983 m. gegužės 17 d.(19),

– atsižvelgdamas į partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą) tarp Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių ir Europos Sąjungos, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d.(20) Kotonu ir pataisytą 2005 m. birželio 25 d.(21) Liuksemburge,

– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(22),

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (KOM(2005)0280),

– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (1948) ir kitus JT žmogaus teisių apsaugos dokumentus, ypač į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (1966) ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (1966), į Konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (1965), į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1979), į Konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (1984), į Konvenciją dėl vaiko teisių (1989), į Vienos deklaraciją ir Pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais veiksmų programą (1993), bei į JT deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės skatinant ir saugant visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves (1998),

– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) parengtas konvencijas,

– atsižvelgdamas į 2003 m. patvirtintas JT normas dėl transnacionalinių korporacijų ir kitų verslo įmonių atsakomybės žmogaus teisių srityje, kurios susieja tuos standartus su specialiais verslo sektoriaus įsipareigojimais žmogaus teisių srityje,

– atsižvelgdamas į visus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones (A6-0004/2006),

A. kadangi turi būti palaikomas ir skatinamas žmogaus teisių – ne tik pilietinių, bet ir ekonominių, socialinių bei kultūrinių teisių – visuotinumas, individualumas ir nedalomumas, ir kadangi Europos Sąjunga turi toliau kurti šiam tikslui skirtas naudingas priemones,

B. kadangi demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principų plėtra ir stiprinimas yra bendrosios užsienio ir saugumo politikos visuotinis uždavinys ir privalo būti sudėtinė Europos Sąjungos išorės politikos dalis,

C. kadangi pastangos skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai, kurios yra ES užsienio santykių politikos pagrindiniai uždaviniai, žlugs, jeigu esminiams principams nebus teikiamas reikiamas prioritetas, atsižvelgiant į saugumo, ekonominius ir politinius interesus,

D. pažymėdamas, kad Europos Sąjunga rimtų ir nuolatinių žmogaus teisių ir demokratinių principų pažeidimų atveju privalo greitai ir veiksmingai reaguoti ir kad tai daugeliu atvejų neįvyko, nepaisant objektyvaus žmogaus teisių ir demokratijos principų įvertinimo trečiosiose šalyse,

E. kadangi žmogaus teisių ir demokratijos išlygos teisiškai įpareigojamas pobūdis turėtų paversti ją svarbia Europos politikos priemone skatinant pagrindines teises ir kadangi, praėjus 10 metų po to, kai ji buvo pirmą kartą įrašyta, dabar laikas įvertinti, kaip ji buvo įgyvendinama ir kaip ją galima patobulinti,

F. kadangi išlyga buvo įtraukta į daugiau nei 50 susitarimų ir taikoma daugiau nei 120 šalių; be to, kadangi toliau išlyga yra ne vien tik priemonė, kurią ES taikys skatindama pagrindines teises, ir kadangi visa Europos užsienio politika, atsižvelgiant į jos politinę, ekonominę ir prekybos dimensiją, turi būti grindžiama pagrindinių demokratijos principų skatinimu,

G. dėl to pabrėždamas Kotonu susitarimo svarbą, kuriame Europos Bendrijos įrašytos demokratijos išlygos statusas buvo pakeltas iki "pagrindinio EB susitarimų su trečiosiomis šalimis elemento" ir kuri dabar yra pagrįsta pagarba žmogaus teisėms, demokratiniams ir teisinės valstybės principams, taip pat geru valdymu ir skaidriu viešųjų reikalų tvarkymu,

H. kadangi AKR ir ES Jungtinė Parlamentinė Asamblėja yra vienintelis forumas AKR ir ES parlamentarų dialogui, ypač žmogaus teisių ir demokratijos klausimais,

I. kadangi daugelyje susitarimų su besivystančiomis šalimis ir atskirų sektorių susitarimuose, pvz., susitarimuose dėl tekstilės, žemės ūkio ir žuvininkystės, ši išlyga vis dar neįrašyta,

J. kadangi žmogaus teisių klausimas turi būti svarbi derybų įgaliojimų, kuriuos Taryba suteikia Komisijai dėl išorės susitarimų, dalis ir kadangi procedūra, skirta šiems derybų įgaliojimams apibrėžti, turėtų būti skaidresnė,

K. kadangi Europos Parlamentas, prieš įsigaliojant susitarimui, turi duoti pritarimą, bet jo pritarimo inicijuojant konsultacijas arba iš dalies sustabdant susitarimą, nereikia ir kadangi tai mažina jo politinį ir institucinį vaidmenį,

L. pabrėždamas, kad pilietinė visuomenė ir tarptautinė žmogaus teisių NVO sistema turi daug kuo prisidėti prie ES ir trečiosios šalies žmogaus teisių ir demokratijos išlygos kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo procedūros,

M. įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi sukurti naujas žmogaus teisių ir demokratijos išlygos taikymo procedūras ir kriterijus, kurie valstybėms turėtų būti taikomi be šalių diskriminacijos ir nepaisant jų išsivystymo lygio,

N. kadangi žmogaus teisių išlyga taikoma tiek Europos Sąjungai, tiek trečiajai šaliai, bet kadangi išlygos abipusiškumo dimensija nėra visiškai panaudojama,

O. dar kartą pakartodamas, kad humanitarinė pagalba nelaimės atveju turi būti toliau neįtraukiama į "negatyvaus" žmogaus teisių išlygos taikymo sritį dėl pagrindinio žmonių solidarumo principo,

1. sveikina Europos Bendrijos bendrąją praktiką nuo 1992 m. įtraukti žmogaus teisių ir demokratijos išlygą (kurią sudaro vadinamosios "esminės sąlygos" ir "nevykdymo išlyga") į jos tarptautinius susitarimus;

2. ragina užtikrinti daugiau skaidrumo įgyvendinant žmogaus teisių ir demokratijos išlygą – ES išorės politikos pagrindą – ir didesnį Europos Parlamento dalyvavimą; pabrėžia, kad sankcijos negali būti nustatomos pagal šalis, kuriose įvykdomi žmogaus teisių pažeidimai, bet pagal patį pažeidimą;

3. mano, kad, pasirašydama tarptautinį susitarimą su trečiąja šalimi, į kurį įtraukta žmogaus teisių išlyga, Sąjunga siekia užtikrinti, kad ta trečioji šalis laikytųsi tarptautinių žmogaus teisių standartų tuo metu, kai sutartis pasirašoma;

4. pabrėžia, kad viena iš priežasčių, kodėl išlyga netaikoma besąlygiškai, yra jos per daug bendro pobūdžio formuluotė, kadangi joje nėra išsamiai apibrėžti "teigiamos" ir "neigiamos" intervencijos atvejai, remiantis ES ir trečiosios šalies bendradarbiavimu, taip sudarant sąlygas Tarybai ir valstybių narių nacionaliniams imperatyvams nustelbti daug bendresnius žmogaus teisių reikalavimus;

5. nepaisant to, sveikina eksperimentinį žmogaus teisių ir demokratijos išlygos, paminėtos Kotonu susitarimo 9 ir 96 straipsniuose, taikymą, kai dėl rimtų žmogaus teisės pažeidimų su kai kuriomis AKR šalimis netgi buvo laikinai sustabdytas ekonominis ir prekybos bendradarbiavimas – taip buvo parodytas Europos Sąjungos apsisprendimas ir patikimumas; ragina toliau tęsti šį eksperimentą ir kaip standartą įtraukti jį į ES ir trečiosios šalies susitarimus;

6. pabrėžia, kad Kotonu susitarime žmogaus teisių ir demokratijos išlygos politinis ir teisinis turinys yra veiksmingai išreikštas ir kad konsultavimosi ir pasikeitimo informacija mechanizmai, taikomi iki laikino dvišalio bendradarbiavimo sustabdymo, yra išsamiai apibrėžti;

7. pritaria naujo išlygos modelio projekto, patikslinančio galiojančią vadinamojo "2 straipsnio" formuluotę, parengimui, kad Europos žmogaus teisių politika susitarimuose su trečiosiomis šalimis būtų nuoseklesnė, veiksmingesnė ir skaidresnė; tekste turėtų būti atsižvelgta į šiuos principus:

	a)	demokratijos, žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises, teisinės valstybės ir gero valdymo principų skatinimas yra daugiašalio bendradarbiavimo tikslas; tai taikoma tiek susitarimų su ekonomiškai besivystančiomis, tiek susitarimų su išsivysčiusiomis šalimis atžvilgiu;
	b)	kalbant apie tų teisių teisinę formuluotę, šalys ypač turėtų atsižvelgti į savo tarptautines pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos jos jau ratifikavo, ir turėtų būti aiškiai pabrėžta, kad šalys privalo atitikti normas, kurios sudaro susitarimo "esminę sąlygą"; ypač šalys privalo įsipareigoti skatinti 1948 m. JT žmogaus teisių deklaracijoje, dviejuose tarptautiniuose paktuose dėl pilietinių ir politinių teisių ir ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių išdėstytas pagrindines teises, taip pat tarptautiniu mastu pripažįstamus JT paktus ir ius cogens teisės normas;
	Atkreipia dėmesį, kad savo santykiuose su trečiosiomis šalimis, bei demokratinių principų ir žmogaus teisių skatinimo kontekste pasitelkiant žmogaus teisių ir demokratijos išlygą, Europos Sąjunga raginama ypatingą dėmesį skirti lyčių lygybės ir moterų teisių politikos įgyvendinimui, tuo pačiu pirmiausia įsitikinusi kad trečiosios šalies institucijos laikosi pagrindinių teisių, nevykdo savavališkų areštų, kankinimų arba mirties bausmių, o jų piliečiai turi prieigą prie nešališko teismo;
	Pabrėžia, kad pagal Europos sutartis santykiuose su trečiosiomis šalimis bei demokratinių principų ir žmogaus teisių skatinimo per žmogaus teisių ir demokratijos išlygą plotmėje Europos Sąjunga įsipareigoja kovoti su bet kokia diskriminacija seksualinės orientacijos pagrindu arba su neįgaliųjų žmonių teisių pažeidimais;
	c)	šalys, apibrėždamos su atskirais sektoriais susijusias teises, kurias bendradarbiaujant reikėtų skatinti, turėtų atsižvelgti į tas JT konvencijas, kurios yra joms privalomos, ir JT specialių agentūrų konvencijas, ypač į TDO konvencijas, kurios sukūrė tarptautiniu lygiu priimtą teisinį pagrindinių teisių pagrindą;
	d)	išlygoje turi būti numatyta šalių konsultavimosi procedūra, kurios metu išsamiai nustatomi politiniai ir teisiniai mechanizmai, naudojami, jei dvišalį bendradarbiavimą raginama sustabdyti dėl nuolatinių ir (arba) sistemingų žmogaus teisių pažeidimų, pažeidžiant tarptautinę teisę; sustabdymas yra aiškiai kraštutinė priemonė ES ir trečiosios šalies santykiuose, todėl turi būti numatyta aiški sankcijų sistema, kuri galėtų pasiūlyti alternatyvius veiksmus, bet pozityvus požiūris į žmogaus teises neturėtų panaikinti galimybės laikinai sustabdyti bendradarbiavimo dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos pažeidimų;
	e)	išlygoje taip pat turėtų atsirasti išsamus mechanizmas, leidžiantis laikinai sustabdyti bendradarbiavimo susitarimą, taip pat "perspėjimo mechanizmas", reaguojantis į žmogaus teisių ir demokratijos išlygos pažeidimą;
	f)	išlyga turėtų remtis abipusiškumo principu ir taip sudaryti teisinį pagrindą, kuris leistų šalims diskutuoti ir veikti kartu, tiek Europos Sąjungos teritorijos, tiek ir trečiosios šalies atžvilgiu; tai turėtų būti abipusis instrumentas, kurio dėka Europos Sąjunga ir trečioji šalis privalės atsiskaityti viena kitai už savo vykdomą politiką žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje;

8. ragina žmogaus teisių ir demokratijos išlygą įrašyti į visus naujus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, išsivysčiusių ir besivystančių, susitarimus, taip pat ir į sektorių susitarimus, prekybos ir techninę ar finansinę paramą, kaip tai buvo padaryta susitarime su AKR šalimis;

9. ragina išplėsti teigiamą žmogaus teisių išlygos aspektą, kas reikalauja imtis efektyvių priemonių siekiant skatinti atitinkamų susitarimo šalių naudojimąsi žmogaus teisėmis, bei taikyti nuolatinį paties susitarimo poveikio vertinimą ir stebėjimą naudojimosi žmogaus teisėmis procesui, o taip pat įgyvendinant visus susitarimo aspektus taikyti žmogaus teisėmis paremtą požiūrį;

10. pabrėžia, kad nėra pasirengęs toliau duoti pritarimo naujiems tarptautiniams susitarimams, jeigu juose nėra žmogaus teisių ir demokratijos išlygos;

11. mano, kad Parlamentas turi daryti įtaką apibrėžiant derybų įgaliojimus su trečiosiomis šalimis dėl naujų susitarimų, ypač apibrėžiant susitarimų politinius tikslus ir skatinant žmogaus teises; dėl to, mano, kad Komisija ir Taryba turi labiau įtraukti Europos Parlamentą, tiksliau, jo atitinkamus komitetus į derybų mandato dėl ES ir trečiosios šalies susitarimo sudarymo procesą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia poreikį gerinti keitimąsi informacija tarp institucijų ir prieigą prie Komisijos ir Tarybos duomenų bazės;

12. atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti žmogaus teisių ir demokratijos principų įgyvendinimo šalyse partnerėse priežiūrą:

	a)	ragina Tarybą ir Komisiją pradėti struktūrinio dialogo procedūras – nuolatinio partnerių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių laikymosi vertinimo proceso dalį; mano, kad šio dialogo dalis taip pat yra nuolatinis žmogaus teisių klausimų įtraukimas į Asociacijų tarybos darbotvarkę;
	b)	rekomenduoja stiprinti Komisijos išorės delegacijų trečiosiose šalyse vadovų vaidmenį; ragina priskirti delegacijų vadovams atsakomybę už "šalių ilgalaikių strategijų dokumentų" rengimą, o kalbant apie šalių strategijos dokumentus reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į žmogaus teisių būklę, nustatyti prioritetus ir numatyti ES taikomas priemones ir instrumentus, kuriais siekiama užtikrinti žmogaus teisių ir demokratijos išlygą ir padidinti žmogaus teisių laikymosi mastą; taip pat ragina, kad šių strategijų formulavimas būtų nuolat aptariamas ypač su Europos Parlamentu, taip pat turi būti aptariamas atitinkamų Parlamento delegacijų debatuose ir plenariniuose posėdžiuose, ypač jų įgyvendinimas; rekomenduoja, kad Komisijos šalių strategijos dokumentuose ir veikslų planuose būtų numatyti aiškūs žmogaus teisių įgyvendinimo pažangos rodikliai ir šių pokyčių įgyvendinimo terminai;
	c)	jeigu viena iš dalyvaujančių vyriausybių, Europos Parlamentas arba atitinkami nacionaliniai parlamentai arba, AKR šalių atveju, AKR ir ES Jungtinė Parlamentinė Asamblėja, reikalaus taikyti žmogaus teisių ir demokratijos išlygą, sustabdant abipusį susitarimą arba vykdant dialogą arba kitomis atitinkamomis priemonėmis, Asociacijos taryba turėtų automatiškai įtraukti šias diskusijas į savo dienotvarkę; atkreipia dėmesį, kad Europos Parlamentas šiuo tikslu oficialiai keletu atvejų išreiškė savo požiūrį, bet Asociacijos taryba tiesiog ignoravo šiuos prašymus;
	d)	rekomenduoja sukurti "struktūrinį dialogą" tarp Asociacijos tarybos ir (arba) jos pakomitečio žmogaus teisių klausimais, Europos Parlamento, kai galima AKR ir ES Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos ir NVO ir (arba) nepriklausomų ir demokratinių nevalstybinių veikėjų diskusijose dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos pažeidimų Europos Sąjungos susitarimuose, įskaitant pasiūlymus dėl šios išlygos įgyvendinimo patobulinimo (be kokių nors apribojimų);
	e)	apgailestauja dėl fakto, kad Europos Parlamentas nėra įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą, pradedant konsultavimosi procedūromis ar susitarimų stabdymu; dėl to griežtai reikalauja, kad šiais klausimais Europos Parlamentas taptų bendro sprendimų priėmimo proceso dalyviu kartu su Komisija ir Taryba, ir reikalauja tokių pačių galių priimant sprendimus dėl atitinkamų negatyvių priemonių, taikomų šaliai, sustabdymo ("sustabdymo sustabdymas");
	f)	siūlo Komisijai kartu su žmogaus teisių pakomitečiais rengti metinį pranešimą apie galiojančių tarptautinių susitarimų žmogaus teisių ir demokratijos išlygų taikymą, pranešime pateikiant nuoseklų kiekvieno konsultacijos proceso nagrinėjimą, kitas atitinkamas Tarybos tais metais inicijuotas arba atmestas priemones ir jas lydinčias išsamias rekomendacijas bei vertinimus, analizuojančius taikytų veiksmų efektyvumą ir nuoseklumą, ir diskutuoti dėl jo Parlamente;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad Asociacijos tarybos paprastai reglamentuoja ES ir trečiosios šalies santykius, remiantis asociacijos susitarimu ragina įsteigti žmogaus teisių pakomitečius, turinčius įgaliojimus:

	a)	tikrinti žmogaus teisių ir demokratijos išlygos laikymąsi ir jos taikymą, bei įgyvendinimą;
	b)	siūlyti specifinius pozityvius veiksmus gerinant demokratijos ir žmogaus teisių padėtį; ir
	c)	vertinti ir stebėti tiesioginį bei netiesioginį susitarimo poveikį naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis susitariančiose šalyse, bei rengti su tuo susijusias specifines rekomendacijas;
	mano, kad tokie pakomitečiai turėtų posėdžiauti reguliariai(bet kuriuo atveju tada, kai vyksta Asociacijos tarybos posėdžiai), o juose turėtų dalyvauti parlamento ir pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų atstovai, bei su jais turėtų būti konsultuojamasi; šiuo klausimu mano, kad kiekvieno atskiro atvejo nagrinėjimo politika nėra pats tinkamiausias būdas bendradarbiavimui su šalimis partnerėmis steigiant pakomitečius žmogaus teisių klausimais, bei nustatant jų įgaliojimus; dar kartą pabrėžia poreikį šiuose pakomitečiuose nagrinėti individualius atvejus;

14. ragina Europos Parlamentą bendradarbiauti su Asociacijų tarybomis ir su žmogaus teisių pakomitečiais, taip pat ragina Europos Parlamento tarpparlamentines delegacijas būti įtakingomis šio bendradarbiavimo veikėjomis ir nuolat sudaryti galimybes savo vizitų darbotvarkėse aptarti šią išlygą;

15. pabrėžia, kad konsultavimosi procedūros inicijavimo arba atitinkamų priemonių taikymo kriterijai turi būti objektyvūs ir skaidrūs;

16. pabrėžia, kad nė vienos priemonės negalima panaikinti, kol nenustoja egzistuoti jos taikymo priežastys, ir ragina įdiegti papildomas priemones, jeigu esamos priemonės neduoda rezultatų per tam tikrą laiką;

17. pripažindamas, kad vienbalsiškumo sąlyga Taryboje, norint pradėti konsultavimosi procedūrą, sunkina išlygos taikymą, ragina panaikinti vienbalsiškumo sąlygą pradėti konsultavimosi procedūrą ir peržiūrėti EB sutarties 300 straipsnio 2 dalį, kuri tokiais atvejais riboja Europos Parlamento vaidmenį;

18. pabrėžia, kad svarbu visuotinai atkreipti visuomenės dėmesį į tą faktą, kad žmogaus teisių išlyga yra įtraukta į ES ir trečiųjų šalių susitarimus;

19. mano, kad ypatingais atvejais, t.y. tada, kai šalį su ES sieja pagrindinės vertybės ir bendra ilgalaikė politika, pavyzdžiui, kai jas vienija "naujoji kaimynystės politika", reikėtų svarstyti galimybę pasirašyti susitarimus, neapsiribojančius žmogaus teisių ir demokratijos išlyga, o pagrįstus bendromis institucijomis, skirtomis demokratijos principams ir žmogaus teisėms plėtoti Europos Tarybos ir (arba) kitų regioninių susitarimų pavyzdžiu;

20. ypač atsižvelgiant į šalis, kurias vienija Europos kaimynystės politika, su kuriomis Europos Sąjunga palaiko labai glaudžius ryšius per asociacijos susitarimus, išlygoje turėtų būti numatyta, kad tokius susitarimus pasirašančios šalys privalo užtikrinti viena kitai – abipusiu pagrindu – teisę stebėti šalių įstatymų leidžiamosios valdžios ir prezidento rinkimus; ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau skatinti su tuo susijusias šalis įsileisti tarptautinius stebėtojus rinkimų metu, kad būtų užtikrintas skaidrumas;

21. pabrėžia, kad norint rinkimus laikyti demokratiniais, laisvais ir sąžiningais, būtina tenkinti tam tikras sąlygas įskaitant, inter alia, pagarbą politinėms ir pilietinėms teisėms, saviraiškos ir informacijos laisvei, lygiai prieigai prie masinės informacijos priemonių bei pagarbą politinei nuomonių įvairovei, kas rinkėjams suteikia tikrą pasirinkimo galimybę

22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)	OL C 97 E, 2004 4 22, p. 656.
(2)	OL C 131 E, 2003 6 5, p. 147.
(3)	OL C 320, 1996 10 28, p. 261.
(4)	Priimti tekstai, P6_TA(2005)0150.
(5)	OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1048.
(6)	OL C 76 E, 2004 3 25, p. 386.
(7)	OL C 131 E, 2003 6 5, p. 138.
(8)	OL C 65 E, 2002 3 14, p. 336.
(9)	OL C 377, 2000 12 29, p. 336.
(10)	OL C 98, 1999 4 9, p. 267.
(11)	OL C 20, 1997 1 20, p. 161.
(12)	OL C 126, 1995 5 22, p. 15.
(13)	OL C 115, 1993 4 26, p. 214.
(14)	OL C 267, 1991 10 14, p. 165.
(15)	OL C 47, 1989 2 27, p. 61.
(16)	OL C 99, 1987 4 13, p. 157.
(17)	OL C 343, 1985 12 31, p. 29.
(18)	OL C 172, 1984 7 2, p. 36.
(19)	OL C 161, 1983 6 10, p. 58.
(20)	OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(21)	OL L 287, 2005 10 28, p. 1.
(22)	OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika