(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0304)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0349/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A6-0023/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) 1a) Bendrijos strateginėse gairėse kaimo plėtrai atsižvelgiama į daugiafunkcinį žemės ūkio vaidmenį ir ženklius skirtumus tarp išsiplėtusios ES regionų, dėl kurių būtina valstybėms narėms palikti galimybę veikti lanksčiai planuojant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas; 2 pakeitimas 2 konstatuojamoji dalis (2)  Strateginės gairės nurodo sritis, kurios yra svarbios siekiant įgyvendinti Bendrijos prioritetus, visų pirma susijusius su Geteborge patvirtintais darnaus vystymosi tikslais ir atnaujinta Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. 2)  Šios strateginės gairės turėtų nurodyti sritis, kurios yra svarbios siekiant įgyvendinti Bendrijos prioritetus, visų pirma susijusius su Geteborge patvirtintais darnaus vystymosi tikslais ir atnaujinta Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, kartu atsižvelgiant į naujosios BŽŪP poreikius ir Europos Sąjungos tarptautiniu lygmeniu vedamų derybų rezultatus. 3 pakeitimas 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) 2a) Moterų integracija į darbo rinką turėtų būti horizontalaus pobūdžio prioritetas įgyvendinant Priede nurodytas strategines gaires. 4 pakeitimas Priedo 1 dalies 2 pastraipos 4 įtrauka – drauge įgyvendinti naująją į rinką orientuotą bendrąją žemės ūkio politiką ir jos sąlygotas būtinas pertvarkymo priemones senosiose ir naujosiose valstybėse narėse. – drauge įgyvendinti naująją į rinką orientuotą bendrąją žemės ūkio politiką, jos sąlygotas būtinas pertvarkymo priemones senosiose ir naujosiose valstybėse narėse kartu atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius, susijusius su sveikata, sauga ir kokybe. 5 pakeitimas Priedo 1 dalies 2 pastraipos 4 a įtrauka (nauja) – užtikrinti šiuo metu vykdomų kaimo plėtros programų ir nuo 2007 m. prasidėsiančių programų nuoseklumą. 6 pakeitimas Priedo 2.1 dalies pavadinimas BŽŪP ir kaimo plėtra Kaimo plėtra įgyvendinant BŽŪP 7 pakeitimas Priedo 2.1 dalies 1 pastraipa Žemės ūkis išlieka vienu didžiausių kaimo žemės naudotoju ir pagrindiniu kraštovaizdžio ir aplinkos kokybę lemiančiu veiksniu. BŽŪP ir kaimo plėtros svarba bei aktualumas dar labiau išaugo po paskutinio Europos Sąjungos plėtros etapo. Žemės ūkis išlieka vienu didžiausių kaimo žemės naudotoju ir pagrindiniu kraštovaizdžio ir aplinkos kokybę lemiančiu veiksniu. Pirmojo BŽŪP ramsčio ir kaimo plėtros svarba bei aktualumas dar labiau išaugo po paskutinio Europos Sąjungos plėtros etapo. 8 pakeitimas Priedo 2.1 dalies 2 pastraipa Be dviejų BŽŪP ramsčių – rinkos politikos ir kaimo plėtros – daug Europos kaimo vietovių susidurtų su vis rimtesnėmis ekonominėmis, socialinėmis ir aplinkosaugos problemomis. Europos žemės ūkio modelis atspindi daugiafunkcinę ūkininkavimo svarbą kraštovaizdžio, maisto produktų ir kultūros bei gamtos paveldo turtingumui ir įvairovei. Be dviejų BŽŪP ramsčių – rinkos politikos ir kaimo plėtros – daug Europos kaimo vietovių susidurtų su vis rimtesnėmis ekonominėmis, socialinėmis ir aplinkosaugos problemomis. Europos žemės ūkio modelis atspindi daugiafunkcinę ūkininkavimo svarbą kraštovaizdžio, maisto produktų ir kultūros bei gamtos paveldo turtingumui ir įvairovei, todėl jį galima priderinti prie naujų visuomenės poreikių, pvz., kokybiškų gaminių, maisto saugos, tausiojo turizmo, gamtos paveldo išsaugojimo ir alternatyvių energijos šaltinių. 9 pagrindimas Priedo 2.2 dalis 2003 ir 2004 m. BŽŪP reformos yra svarbus žingsnis pirmyn siekiant didinti ūkininkavimo veiklos konkurencingumą ir jos tvariąją plėtrą ES bei apibrėžti tolesnių reformų struktūrą. Kainų palaikymo garantijas sumažinusios viena po kitos įvykdytos reformos sustiprino Europos žemės ūkio konkurencingumą. Atsietųjų tiesioginių išmokų įvedimas skatina ūkininkus reaguoti į vartotojų paklausos, o ne kiekybinio pobūdžio politinių paskatų siunčiamus rinkos signalus. Kompleksiškas aplinkos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų susiejimas stiprina vartotojų pasitikėjimą ir aplinką tausojantį ūkininkavimą. 2003 ir 2004 m. BŽŪP reformos yra svarbus žingsnis pirmyn siekiant didinti regionų ir vietos konkurencingumą ir jos tvariąją plėtrą ES bei apibrėžti tolesnių reformų struktūrą. Kainų palaikymo garantijas sumažinusios viena po kitos įvykdytos reformos sustiprino Europos žemės ūkio konkurencingumą. Atsietųjų tiesioginių išmokų įvedimas skatina ūkininkus reaguoti į tokius rinkos signalus, kaip vartotojų paklausa ir visuomenės poreikiai, o ne į kiekybinio pobūdžio politines paskatas ir intensyvią žemdirbystės praktiką. Kompleksiškas aplinkos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų susiejimas stiprina vartotojų pasitikėjimą ir aplinką tausojantį ūkininkavimą. 10 pakeitimas Priedo 2.3 dalies 1 pastraipa Būsima kaimo plėtros politika orientuota į tris pagrindines sritis: žemės ūkio maisto produktų ekonomiką, aplinkosaugą ir platesnę kaimo ekonomiką bei gyventojus. Naujos kartos kaimo plėtros strategijos ir programos bus formuojamos konkurencingumo kryptimi žemės ūkio, maisto ir miškininkystės srityse, žemės tvarkymo ir aplinkos kryptimi ir gyvenimo kokybės (veiklos įvairinimo) kryptimi kaimo vietovėse. Būsima kaimo plėtros politika orientuota į tris pagrindines sritis: žemės ūkį ir maisto perdirbimą, aplinkosaugą ir platesnę kaimo ekonomiką bei gyventojus. Naujos kartos kaimo plėtros strategijos ir programos bus formuojamos konkurencingumo kryptimi žemės ūkio, maisto ir miškininkystės srityse, žemės tvarkymo ir aplinkos kryptimi ir gyvenimo kokybės (veiklos įvairinimo) kryptimi kaimo vietovėse. 11 pakeitimas Priedo 2.4 dalies 1 pastraipa Padėtis kaimo vietovėse yra labai įvairi: atokiose kaimo vietovėse mažėja gyventojų skaičius ir jos išgyvena nuosmukį, tuo tarpu užmiesčio vietovės junta vis didesnį miesto centrų spaudimą. Padėtis kaimo vietovėse yra labai įvairi: atokiose kaimo, kalnuotose ir mažiau palankiose vietovėse mažėja gyventojų skaičius ir jos išgyvena nuosmukį, o užmiesčio vietovės junta vis didesnį miesto centrų spaudimą. Tai verčia diferencijuoti kaimo plėtros strategijas. 12 ir 13 pakeitimai Priedo 2.4 dalies 2 pastraipa Pagal EBPO apibrėžimą, grindžiamą gyventojų tankiu6, 25 valstybių narių ES kaimo regionai sudaro 92 % visos teritorijos. Be to, 19 % gyventojų gyvena regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, o 37 % – regionuose, kuriuose didelę dalį sudaro kaimo vietovės. 25 valstybių narių ES šie regionai sukuria 45 % bendrosios pridėtinės vertės (BPV), juose dirba 53 % visų dirbančiųjų, tačiau pagal socialinius ir ekonominius rodiklius, įskaitant struktūrinius rodiklius, paprastai šie regionai yra linkę atsilikti palyginti su ne kaimo vietovėmis. Kaimo vietovėse vieno gyventojo pajamos apytiksliai trečdaliu mažesnės, moterų užimtumo lygiai yra žemesni, paslaugų sektorius silpniau išvystytas, aukštojo išsilavinimo lygis paprastai yra žemesnis, mažesnis skaičius namų ūkių turi prieigą prie "plačiajuosčio" interneto. Atokumas ir provincialumas yra pagrindinės kai kurių kaimo regionų problemos. Šie trūkumai paprastai dar labiau paaštrėja regionuose, kuriuose didelę dalį sudaro kaimo vietovės, nors bendras visos ES vaizdas gali iš esmės skirtis skirtingose valstybėse narėse. Galimybių, kontaktų ir mokymo infrastruktūros stoka yra ypač būdinga atokiose kaimo vietovėse gyvenančių moterų ir jaunimo problema. Pagal EBPO apibrėžimą6, grindžiamą gyventojų tankiu, 25 valstybių narių ES kaimo regionai sudaro 92 % visos teritorijos. Be to, 19 % gyventojų gyvena regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, o 37 % – regionuose, kuriuose didelę dalį sudaro kaimo vietovės. 25 valstybių narių ES šie regionai sukuria 45 % bendrosios pridėtinės vertės (BPV), juose dirba 53 % visų dirbančiųjų, tačiau pagal socialinius ir ekonominius rodiklius, įskaitant struktūrinius rodiklius, paprastai šie regionai yra linkę atsilikti palyginti su ne kaimo vietovėmis. Kaimo vietovėse vieno gyventojo pajamos apytiksliai trečdaliu mažesnės, moterų užimtumo lygiai yra žemesni, paslaugų sektorius silpniau išvystytas, aukštojo išsilavinimo lygis paprastai yra žemesnis, mažesnis skaičius namų ūkių turi prieigą prie "plačiajuosčio" interneto. Atokumas ir provincialumas yra pagrindinės kai kurių kaimo regionų problemos. Šie trūkumai paprastai dar labiau paaštrėja regionuose, kuriuose didelę dalį sudaro kaimo vietovės, ir atokiuose regionuose, kur ūkiai yra maži ir izoliuoti, jų produkcijos įvairovė nėra didelė ir vyrauja nepalankios klimato sąlygos. Galimybių, kontaktų ir mokymo infrastruktūros stoka yra ypač būdinga atokiose kaimo vietovėse gyvenančių moterų ir jaunimo problema. ___________________________ 6 EBPO apibrėžimas pagrįstas kaimo bendruomenėse gyvenančių gyventojų tankiu (t. y. mažiau nei 150 gyventojų 1 km2) konkrečiame NUTS III regione. Žr. Išplėstinį poveikio įvertinimą SEK (2004) 931. Šis apibrėžimas yra vienintelis tarptautiniu mastu pripažintas kaimo vietovių apibrėžimas. Tačiau tam tikrais atvejais jis ne visiškai atsižvelgia į tankiau apgyvendintų kaimo vietovių, visų pirma užmiesčio zonų, gyventojus. _________________________________ 6 EBPO apibrėžimas pagrįstas kaimo bendruomenėse gyvenančių gyventojų tankiu (t. y. mažiau nei 150 gyventojų 1 km2) konkrečiame NUTS III regione. Žr. Išplėstinį poveikio įvertinimą SEK (2004) 931. Šis apibrėžimas yra vienintelis tarptautiniu mastu pripažintas kaimo vietovių apibrėžimas. Tačiau tam tikrais atvejais jis ne visiškai atsižvelgia į tankiau apgyvendintų kaimo vietovių, visų pirma užmiesčio zonų, gyventojus. EBPO apibrėžimas šiose gairėse vartojamas tik statistiniais tikslais ir apibūdinimui. 14 pakeitimas Priedo 2.4 dalies 3 pastraipa 15 valstybių narių ES žemės ūkis pagamina 2% BVP, naujosiose valstybėse narėse – 3  ir daugiau nei 10% – Rumunijoje ir Bulgarijoje. Žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius naujosiose valstybėse narėse (12%) triskart didesnis nei senosiose valstybėse narėse (4%). Bulgarijoje ir Rumunijoje užimtumo žemės ūkyje lygis yra pastebimai aukštesnis. 15 valstybių narių ES žemės ūkis pagamina 2% BVP, naujosiose valstybėse narėse – 3% ir daugiau nei 10% – Rumunijoje ir Bulgarijoje. Žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius naujosiose valstybėse narėse (12%) triskart didesnis nei senosiose valstybėse narėse (4%). Bulgarijoje ir Rumunijoje užimtumo žemės ūkyje lygis yra pastebimai aukštesnis. Naujųjų valstybių narių žemės ūkio sektoriui ypač trūksta finansavimo, o gaunamos pajamos yra labai neproporcingos, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, todėl sanglaudos principą būtina įgyvendinti taip pat ir kaimo vietovėse. 15 pakeitimas Priedo 2.4 dalies 7 a pastraipa (nauja) Taip pat reikia pabrėžti amatų kaimo vietovėse svarbą. Amatai susiję su visomis veiklos sritimis: statyba, maisto sektoriumi, transportu, tekstilės pramone ir kt. Jie suteikia galimybę kurti darbo vietas, mokyti amatų jaunimą, perduoti tradicinę profesinę patirtį ir kurti socialinius ryšius atokiausiose vietovėse. 16 pakeitimas Priedo 2.4 dalies 8 pastraipa Atnaujindama Lisabonos strategiją Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad Lisabonos strategija turėtų būti suprantama atsižvelgiant į platesnį darnaus vystymosi kontekstą, kad dabartiniai poreikiai privalo būti patenkinami nepakenkiant ateinančių kartų galimybėms patenkinti savus poreikius. Naujasis programavimo laikotarpis numato unikalią galimybę perorientuoti paramą iš naujojo žemės ūkio plėtros fondo į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir darnumą. Šiuo požiūriu ji visiškai atitinka Deklaraciją dėl darnaus vystymosi pagrindinių principų ir atnaujintą Lisabonos veiksmų programą, kuria siekiama sutelkti išteklius siekiant paversti Europą patrauklia vieta investuoti ir dirbti, skatinti žinias ir naujoves ekonomikos augimo bei daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimo tikslu. Atnaujindama Lisabonos strategiją Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad Lisabonos strategija turėtų būti suprantama atsižvelgiant į platesnį darnaus vystymosi kontekstą, kad dabartiniai poreikiai privalo būti patenkinami nepakenkiant ateinančių kartų galimybėms patenkinti savus poreikius. Naujasis programavimo laikotarpis numato unikalią galimybę perorientuoti paramą iš naujojo žemės ūkio plėtros fondo į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir darnumą. Šiuo požiūriu ji visiškai atitinka Deklaraciją dėl darnaus vystymosi pagrindinių principų ir atnaujintą Lisabonos veiksmų programą, kuria siekiama sutelkti išteklius siekiant paversti Europą patrauklia vieta investuoti ir dirbti, skatinti žinias ir naujoves ekonomikos augimo bei daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimo tikslu. Kaimo vietovės yra nepalankioje padėtyje, kadangi nėra užtikrintas toks pats paslaugų lygis ir jų kokybė, kaip miestuose. Dėl tokių paslaugų, kaip kelių infrastruktūros, viešojo transporto, informacijos technologijų ir kt., pasiūlos trūkumo žmonės dažnai atsisako savo ketinimų gyventi ir dirbti kaimo vietovėse. 17 pakeitimas Priedo 2.4 dalies 9 pastraipa Kaimo plėtros politika privalo padėti kaimo vietovėms pasiekti šiuos uždavinius 2007–2013 m. Tam reikia kaimo vietovių konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir naujovėms taikyti strategiškesnį metodą, o įgyvendinant programas – patobulintą valdymą. Privaloma skirti didesnį dėmesį toliaregiškoms investicijoms į žmones, pažangiąją patirtį ir kapitalą žemės ir miškų ūkio sektoriuose, naujiems ekologiškų ir abipusiškai naudingų paslaugų teikimo būdams, taip pat naujų bei geresnių darbo vietų kūrimui ypač moterų ir jaunimo veiklos įvairinimo principu. Padėdama ES kaimo vietovėms išnaudoti visą savo kaip patrauklių vietų investuoti, gyventi ir dirbti potencialą, kaimo plėtros politika gali atlikti savo vaidmenį Europos teritorijos darniame vystyme. Kaimo plėtros politika privalo padėti kaimo vietovių gyventojams turimais pajėgumais prisidėti prie valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės partnerystės siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius 2007–2013 m. Siekdamos trijų sanglaudos tikslų, sanglaudos, konkurencingumo ir darnumo, Europos Sąjunga ir valstybės narės turėtų taikyti strategiškesnį metodą. Tai padėtų kurti darbo vietas, diegti naujoves ir gerinti valdymą įgyvendinant programas kaimo vietovėse. Privaloma skirti didesnį dėmesį toliaregiškoms investicijoms į žmones, pažangiąją patirtį ir kapitalą žemės ir miškų ūkio sektoriuose, naujiems ekologiškų ir abipusiškai naudingų paslaugų teikimo būdams, taip pat naujų bei geresnių darbo vietų kūrimui ypač moterų ir jaunimo veiklos įvairinimo principu. Padėdama ES kaimo vietovėms išnaudoti visą savo kaip patrauklių vietų investuoti, gyventi ir dirbti potencialą, kaimo plėtros politika gali atlikti savo vaidmenį Europos teritorijos darniame vystyme. Teikiant pagalbą kaimo vietovėms būtina ypač atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti būtiną naujųjų valstybių narių finansavimą, kad būtų galima sumažinti atotrūkį tarp šių valstybių narių ir penkiolikos senųjų ES valstybių narių. 18 pakeitimas Priedo 3 dalis Atsižvelgiant į kaimo plėtros reglamente nustatytus uždavinius, šiomis gairėmis nustatomi Bendrijos prioritetai, kuriais siekiama integruoti Lisabonos ir Geteborgo Europos Vadovų Tarybų išvadose išdėstytus pagrindinius politinius prioritetus. Kiekvienai prioritetų grupei pateikiami pagrindiniai veiksmai. Remdamasi šiomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė parengia savo nacionalines kaimo plėtros strategijas, sudarančias kaimo plėtros programos sudarymo orientacinį pagrindą. Atsižvelgiant į kaimo plėtros reglamente nustatytus uždavinius, toliau išdėstytose strateginėse gairėse pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 9 straipsnį nustatomi Bendrijos prioritetai. Gairėmis siekiama integruoti Lisabonos, Geteborgo ir Liuksemburgo Europos Vadovų Tarybų išvadose išdėstytus pagrindinius politinius prioritetus. Kiekvienai prioritetų grupei kaip pavyzdžiai pateikiami pagrindiniai veiksmai. Remdamasi šiomis strateginėmis gairėmis, kiekviena valstybė narė parengia savo nacionalines kaimo plėtros strategijas, sudarančias kaimo plėtros programos sudarymo orientacinį pagrindą. Rengdamos kaimo plėtros programas valstybės narės laikosi būtino lankstumo taikant Bendrijos prioritetus, kad priderintų juos prie konkrečių savo teritorijos sąlygų. Jos taip pat turi galėti daryti patikslinimus, jei tai yra tinkamai pagrįsta. 19 pakeitimas Priedo 3.1 dalies gairė 2 pastraipa 1 krypčiai skirti ištekliai turėtų prisidėti prie stipraus ir dinamiško Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus, orientuojantis į žinių perdavimą ir naujoves maisto grandinėje bei investicijų į tokius prioritetinius sektorius, kaip fizinį ir žmogiškąjį kapitalą. 1 krypčiai skirti ištekliai turėtų prisidėti prie stipraus ir dinamiško Europos žemės ūkio, miškininkystės ir maisto produktų sektoriaus, orientuojantis į žinių perdavimą, modernizavimą ir naujoves ūkininkavimo ir maisto grandinėje bei investicijų į tokius prioritetinius sektorius, kaip fizinį ir žmogiškąjį kapitalą, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų (IRT) naudojimo skatinimą ir atsaką į jaunųjų ūkininkų specifinius poreikius. 21 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos įvadinė dalis Siekdamos įgyvendinti šiuos prioritetus, valstybės narės turėtų orientuoti paramą į tokius pagrindinius savo veiksmus: Siekdamos įgyvendinti šiuos prioritetus, valstybės narės yra skatinamos orientuoti paramą į pagrindinius savo veiksmus. Tokie pagrindiniai veiksmai galėtų būti: 22 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka – sudaryti sąlygas naujovėms ir naudojimuisi mokslo tiriamąja veikla. Naujovių svarba Europos ūkininkavimo, žemės ūkio maisto produktų ir miškininkystės sektoriams nuolat auga. Nors didžiosios Europos žemės ūkio maisto produktų bendrovės dažnai žengia koja kojon su naujomis tendencijomis, nauji produktai ir procesai galėtų pastebimai pagerinti mažesniųjų perdirbimo įmonių ir ūkių veiklos rezultatus. Visų pirma naujos bendradarbiavimo formos galėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti mokslo tiriamąja veikla, naujovėmis ir veiksmais, vykdomais pagal 7-ąją pagrindų programą; – sudaryti sąlygas naujovėms ir naudojimuisi mokslo tiriamąja veikla. Naujovių svarba Europos ūkininkavimo, žemės ūkio maisto produktų ir miškininkystės sektoriams nuolat auga. Nors didžiosios Europos žemės ūkio maisto produktų bendrovės dažnai žengia koja kojon su naujomis tendencijomis, nauji produktai ir procesai galėtų pastebimai pagerinti mažesniųjų perdirbimo įmonių ir ūkių veiklos rezultatus. Visų pirma naujos bendradarbiavimo formos galėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti mokslo tiriamąja veikla ir naujovėmis, inter alia, užtikrinti galimybę pasinaudoti išorinių laboratorijų paslaugomis, siekiant įvertinti ir pagerinti produktų kokybę, bei kitais veiksmais, vykdomais pagal 7-ąją pagrindų programą ir Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą (2007–2013 m.); 23 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos 2 įtrauka – integravimo į žemės ūkio produktų grandinę gerinimas. Europos maisto pramonė yra viena konkurencingiausių ir pažangiausių pasaulyje, bet susiduria su augančia pasauline konkurencija. Kaimo ekonomika turi dideles galimybes kurti naujus produktus ir jais prekiauti, išsaugoti daugiau vertės kaimo vietovėse vykdydama kokybės programas ir pakelti Europos produktų prestižą užsienyje. Konsultacinių paslaugų ir paramos pasitelkimas Bendrijos standartams įgyvendinti prisidės prie šio integracijos proceso. Į rinką orientuotas žemės ūkio sektorius padės toliau stiprinti Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus kaip pagrindinio darbdavio ir ekonomikos augimo šaltinio statusą; – derinti pasiūlą su paklausa ir gerinti integraciją į žemės ūkio produktų grandinę. Europos maisto pramonė yra viena konkurencingiausių ir pažangiausių pasaulyje, bet susiduria su augančia pasauline konkurencija. Kaimo ekonomika turi dideles galimybes kurti naujus produktus ir jais prekiauti, išsaugoti daugiau vertės kaimo vietovėse. Siekiant šio tikslo reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į kokybės kontrolės schemas, bendrų standartų plėtrą ir taikymą, vartotojų informavimą ir žemės ūkio produktų didesnį atpažįstamumą. Be to, šios priemonės padės kelti Europos produktų prestižą užsienyje. Pirmiausia turėtų būti propaguojami vietos ir regiono produktai. Konsultacinių paslaugų ir paramos pasitelkimas Bendrijos standartams įgyvendinti prisidės prie šio integracijos proceso. Į rinką orientuotas žemės ūkio sektorius padės toliau stiprinti Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus kaip pagrindinio darbdavio ir ekonomikos augimo šaltinio statusą; 24 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos 4 įtrauka - dinaminio verslumo skatinimas. Pastarojo meto reformos Europos ūkininkavimo veiklai sukūrė į rinką orientuotą aplinką. Tai atveria naujas galimybes ūkininkavimo veiklai. Visgi, šio ekonominio potencialo išnaudojimas priklausys nuo strateginių ir organizacinių įgūdžių išplėtojimo; - skatinti dinaminį verslumą. Pastarojo meto reformos ir sustiprėjusi tarptautinė konkurencija Europos ūkininkavimo veiklai sukūrė į rinką orientuotą aplinką. Tai iškelia naujų uždavinių ir suteikia naujų galimybių ūkininkavimo veiklai. Šio ekonominio potencialo išnaudojimas priklausys nuo strateginių, verslo ir organizacinių ūkininkų ir jų šeimų įgūdžių išplėtojimo ir ypač nuo ūkininkauti pradedančių jaunų ūkininkų; 25 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos 5 įtrauka – žemės ūkio ir miškininkystės produktų naujų realizavimo rinkų plėtojimas. Naujos realizavimo rinkos gali sukurti didesnę pridėtinę vertę. Parama investicijoms ir mokymams ne maisto gamybos srityje pagal kaimo plėtros programą gali papildyti pagal pirmąjį ramstį įgyvendinamas priemones, sukurdama naujoviškas gaminių realizavimo rinkas ar padėdama plėtoti atsinaujinančios energijos medžiagas, biokurą ir gamybinius pajėgumus. – plėtoti naujas žemės ūkio produktų ir miškininkystės sektoriaus realizavimo rinkas. Naujos realizavimo rinkos gali sukurti didesnę pridėtinę vertę. Informacijos sklaida, sąmoningumo ugdymas ir ryšių tinklo kūrimas suteiks naujų galimybių ir atvers naujų perspektyvų kiekvienos valstybės narės vidaus rinkoje ir kartu paskatins iniciatyvas eksporto srityje. Parama investicijoms ir mokymams ne maisto gamybos srityje pagal kaimo plėtros programą gali papildyti pagal pirmąjį ramstį įgyvendinamas priemones, padėdama kurti naujoviškas gaminių realizavimo rinkas, perdirbti gamybos atliekas ar plėtoti atsinaujinančios energijos medžiagas, biomedžiagas, biokurą ir gamybinius pajėgumus arba skatinti specifinėmis savybėmis pasižyminčių produktų, įskaitant aukštos kokybės arba nurodytos kilmės produktus. 26 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos 6 įtrauka – ūkių ir miškininkystės veiklos ekologinių rezultatų gerinimas. Ilgalaikis darnumas priklausys nuo sugebėjimo gaminti tokius gaminius, kuriuos vartotojai norės pirkti, ir tuo pačiu laikytis aukštų aplinkosaugos standartų. Investavimas į ekologiškai geresnius veiklos rezultatus taip pat gali sąlygoti gamybos veiksmingumą, tokiu būdu sukurdamas abipusiškai naudingą padėtį; – gerinti ūkių ir miškininkystės veiklos ekologinius rezultatus. Ilgalaikis darnumas priklausys nuo sugebėjimo gaminti tokius gaminius, kuriuos vartotojai norės pirkti, ir kartu laikytis aukštų aplinkosaugos standartų. Investavimas į ekologiškai geresnius veiklos rezultatus taip pat gali lemti gamybos veiksmingumą, tokiu būdu sukurdamas abipusiškai naudingą padėtį. Be to, reikėtų skatinti organinę žemdirbystę ir tradicinę produktų gamybą pagal regiono specifiką; 27 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos 7 įtrauka – žemės ūkio sektoriaus pertvarkymas. Kaimo plėtra – pagrindinė pertvarkymo priemonė, visų pirma naujosiose valstybėse narėse. ES plėtra pakeitė žemės ūkio žemėlapį. Sėkmingas žemės ūkio prisitaikymas gali tapti pagrindiniu žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo ir aplinką tausojančio poveikio gerinimo, taip pat naujų darbo vietų kūrimo ir augimo susijusiose ekonomikos srityse skatinimo veiksniu. Visos valstybės narės turėtų skatinti žemės ūkio sektoriaus pasirengimą pokyčiams, susijusiems su šio sektoriaus pertvarka, aktyviai imtis ūkininkų mokymo ir perkvalifikavimo, visų pirma kiek tai yra susiję su turimais pritaikomais įgūdžiais. – pertvarkyti ir modernizuoti žemės ūkio sektorių. Kaimo plėtra – pagrindinė žemės ūkio ir miškininkystės sektorių pertvarkymo ir modernizavimo priemonė. Investicijos į ūkius turi būti tęsiamos ir senosiose, ir naujosiose valstybėse narėse. ES plėtra ir padėties tarptautinėje ir vidaus rinkose raida bei vartotojų prioritetų ir keliamų reikalavimų kaita pakeitė žemės ūkio žemėlapį ir naujosios valstybės narės turėtų turėti galimybę pasinaudoti pereinamosiomis priemonėmis, skirtomis pusiau natūriniam ūkininkavimui ir gamintojų grupėms. Sėkmingas žemės ūkio prisitaikymas gali tapti pagrindiniu žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo ir aplinką tausojančio poveikio gerinimo, taip pat naujų darbo vietų kūrimo ir augimo susijusiose ekonomikos srityse skatinimo veiksniu. Visos valstybės narės turėtų skatinti žemės ūkio sektoriaus pasirengimą pokyčiams ir remti investicijas, susijusias su šio sektoriaus pertvarka bei modernizavimu, aktyviai imtis ūkininkų mokymo ir perkvalifikavimo, visų pirma kiek tai yra susiję su turimais pritaikomais įgūdžiais ir alternatyvių pajamų šaltinių kūrimu. 28 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos 7 a įtrauka (nauja) – remti vietos iniciatyvas, pvz., vietos ūkininkų turgūs ir vietos aprūpinimo kokybiškais maisto produktais programos. 29 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 1 pastraipos 7 b įtrauka (nauja) 7a) gerinti kartų kaitos sąlygas. Siekiant tolygaus šios veiklos vystymosi valstybėse narėse, būtina užtikrinti kartų kaitą. Europos Sąjunga turi maksimaliai sumažinti administracines kliūtis, su kuriomis praeityje teko susidurti jauniems ūkininkams, siekusiems pasinaudoti pagalba kaimo plėtrai. Kartų kaita turi būti visų kaimo plėtros krypčių prioritetinis tikslas. 30 pakeitimas Priedo 3.1 dalies 2 pastraipa Siekiant pagerinti kartų pasikeitimą žemės ūkyje, reikėtų apsvarstyti pagal 1 kryptį turimų priemonių, pritaikytų jaunų ūkininkų poreikiams, derinius. Siekiant pagerinti kartų pasikeitimą žemės ūkyje, reikėtų apsvarstyti pagal 1 kryptį turimų priemonių, pritaikytų jaunų ūkininkų poreikiams, derinius. Visų pirma tai galėtų būti įsikūrimas ir ūkio perdavimas. 31 pakeitimas Priedo 3.2 dalis, Gairė Siekiant apsaugoti ir pagerinti ES gamtos išteklius bei kraštovaizdžius kaimo vietovėse, 2 krypčiai skirti ištekliai turėtų būti skirti trims ES lygmens prioritetinėms sritims: biologinei įvairovei ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimo ir miškininkystės sistemų išsaugojimui, vandeniui ir klimato kaitai. 2 krypties priemonės turėtų būti naudojamos siekiant integruoti šiuos aplinkos uždavinius ir prisidėti prie žemės ūkio ir miškininkystės tinklo Natura 2000 įgyvendinimo, Geteborge prisiimto įsipareigojimo iki 2010 m. pakeisti biologinės įvairovės mažėjimo tendenciją, prie Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindų direktyvos uždavinių ir Kioto protokolo tikslų klimato kaitai sušvelninti įgyvendinimo. Siekiant apsaugoti ir pagerinti ES gamtos išteklius bei kraštovaizdžius kaimo vietovėse kuo platesniu mastu bendradarbiaujant su ūkininkais ir kitais žemės valdytojais, 2 krypčiai skirti ištekliai turėtų būti skirti keturioms ES lygmens prioritetinėms sritims: biologinei įvairovei ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimo ir miškininkystės sistemų bei tradicinio žemės ūkio kraštovaizdžio išsaugojimui, tvariam vandens išteklių naudojimui, dirvožemio išsaugojimui ir apsaugai ir klimato kaitai. 2 krypties priemonės turėtų būti naudojamos siekiant integruoti šiuos aplinkos uždavinius, ypatingą dėmesį skiriant mažiau palankioms ūkininkauti kaimo vietovėms, ir prisidėti prie žemės ūkio ir miškininkystės tinklo Natura 2000 įgyvendinimo, Geteborge prisiimto įsipareigojimo iki 2010 m. pakeisti biologinės įvairovės mažėjimo tendenciją, prie Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindų direktyvos uždavinių ir Kioto protokolo tikslų klimato kaitai sušvelninti įgyvendinimo. 32 pakeitimas Priedo 3.2 dalies įvadinė dalis Siekdamos įgyvendinti šiuos prioritetus, valstybės narės turėtų orientuoti paramą į tokius pagrindinius savo veiksmus: Siekdamos įgyvendinti šiuos prioritetus, valstybės narės yra skatinamos orientuoti paramą į pagrindinius savo veiksmus. Šie pagrindiniai veiksmai galėtų būti: 33 pakeitimas Priedo 3.2 dalies 1 įtrauka – ekologinių paslaugų ir gyvūnams nekenkiančios ūkininkavimo praktikos skatinimas. Europos piliečiai tikisi, kad ūkininkai laikysis privalomų standartų. Lygiai taip pat daugelis sutinka, kad ūkininkams turėtų būti atlyginama už sutikimą prisiimti toliau siekiančius įsipareigojimus ir už jų teikiamas paslaugas, kurių vien tik rinka negalėtų suteikti, visų pirma tokių ypatingų išteklių kaip vanduo ir dirvožemis atveju; – ekologinių paslaugų ir biologinei įvairovei ir aplinkai nekenkiančios ūkininkavimo praktikos skatinimas. Europos piliečiai tikisi, kad ūkininkai laikysis privalomų standartų. Lygiai taip pat daugelis sutinka, kad ūkininkams turėtų būti atlyginama už sutikimą prisiimti toliau siekiančius įsipareigojimus ir už jų teikiamas paslaugas, kurių vien tik rinka negalėtų suteikti, visų pirma tokių ypatingų išteklių kaip vanduo ir dirvožemis atveju; 34 pakeitimas Priedo 3.2 dalies 2 įtrauka – kultivuojamo kraštovaizdžio išsaugojimas. Europoje didžiąją vertingos kaimo aplinkos dalį sukūrė žemės ūkis. Tinkamos ūkininkavimo sistemos padeda išsaugoti kraštovaizdžius ir buveines pradedant šlapžemėmis ir baigiant išdžiūvusiomis pievomis ir ganyklomis kalnuose. Daugelyje sričių tai sudaro svarbią kultūros ir gamtos paveldo dalį, taip pat lemia bendrą kaimo vietovių patrauklumą gyventi ir dirbti; – išsaugoti natūralų ir kultivuojamą kraštovaizdį. Europoje didžiąją vertingos kaimo aplinkos dalį sukūrė žemės ūkis ir miškininkystė. Tinkamos ūkininkavimo sistemos padeda išsaugoti kraštovaizdžius ir buveines nuo šlapžemių iki išdžiūvusių pievų ir ganyklų kalnuose. Ten, kur ūkininkavimo metodai yra privalomi arba ribojami, siekiant išsaugoti ir gerinti kraštovaizdį arba gyvenimo sąlygas, turėtų egzistuoti partnerystė tarp ūkininkų, žemės savininkų ir viešųjų organų, kad būtų užtikrintas konsultavimasis, bendradarbiavimas ir, esant reikalui, kompensavimas. Daugelyje sričių tai sudaro svarbią kultūros ir gamtos paveldo dalį, taip pat lemia bendrą kaimo vietovių patrauklumą gyventi, keliauti ir dirbti. Siekiant išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį, reikia skatinti plėtoti tradicines žemės ūkio gamybos technikas ir su jomis susijusią visą kaimo kultūrą. Konkreti parama visų pirma turėtų būti teikiama siekiant užkirsti kelią nelaimėms, kurios dažnai atsitinka mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, pvz., potvyniams, sausroms, nepritekliams, miškų gaisrams, ir kovoti su dykumėjimu. 35 pakeitimas Priedo 3.2 dalies 2 a įtrauka (nauja) – remti miškininkystės sektorių. Miškų vaidmuo aplinkos apsaugos srityje ypatingas, nes jie reguliuoja vandens lygį ir yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir tam tikrų dirvožemį teršiančių medžiagų saugyklos, jie yra biomasės atsargos ir užkerta kelią gamtos nelaimėms, pvz., gaisrams ir žemės nuošliaužoms; 36 pakeitimas Priedo 3.2 dalies 3 įtrauka – kova su klimato kaita. Žemės ūkis ir miškininkystė pirmauja plėtodami atsinaujinančios energijos ir žaliavų šaltinius biologinę energiją naudojantiems įrenginiams. Kuriant šiuos energijos šaltinius, privaloma atsižvelgti į tai, jog būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir išsaugoti miškų savybę sugerti anglies dvideginio daugiau nei jo išskirti bei išsaugoti organines medžiagas dirvožemio sudėtyje; – skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, siekiant kovoti su klimato kaita. Žemės ūkis ir miškininkystė pirmauja plėtodami atsinaujinančios energijos ir žaliavų šaltinius biologinę energiją naudojantiems įrenginiams. Kuriant šiuos energijos šaltinius, privaloma atsižvelgti į tai, jog būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ir į būtinybę stiprinti miškų savybę sugerti anglies dvideginio daugiau nei jo išskirti bei išsaugoti organines medžiagas dirvožemio sudėtyje. Taikant visas priemones turėtų būti atsižvelgiama į aprūpinimo maisto produktais padėtį pasaulyje ir konkurenciją dėl atsinaujinančios energijos šaltiniams skirtos žemės ir žemės ūkio paskirties žemės; 37 pakeitimas Priedo 3.2 dalies 3 a įtrauka (nauja) – užtikrinti gamtos ir kitokių nelaimių prevenciją ir šalinti jų sukeltus nuostolius, saugant miškus, kovojant su dykumėjimu ir imantis kovos su potvyniais priemonių; 38 pakeitimas Priedo 3.2 dalies 4 a įtrauka (nauja) – remti mokslinius tyrimus energetinių kultūrų ir biokuro gamybos srityse, siekiant sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti pelno maržą šioje srityje, norint padaryti biokuro gamybą konkurencinga tradicinių kuro rūšių gamybos atžvilgiu; 39 pakeitimas Priedo 3.2 dalies 6 įtrauka – teritorinės pusiausvyros skatinimas. Kaimo plėtros programos gali itin prisidėti prie kaimo vietovių patrauklumo didinimo. Jos taip pat gali padėti užtikrinti, kad konkurencingoje, žiniomis pagrįstoje ekonomikoje būtų išlaikyta darni miesto zonų ir kaimo vietovių pusiausvyra. Drauge su kitomis programos kryptimis, žemės tvarkymo priemonės gali teigiamai prisidėti prie ūkinės veiklos erdvinio paskirstymo ir teritorinės sanglaudos. – skatinti teritorinę pusiausvyrą. Kaimo plėtros programos gali itin prisidėti prie kaimo vietovių patrauklumo didinimo. Jos taip pat gali padėti užtikrinti, kad konkurencingoje, žiniomis pagrįstoje ekonomikoje būtų išlaikyta darni miesto zonų ir kaimo vietovių pusiausvyra. Drauge su kitomis programos kryptimis, žemės tvarkymo priemonės gali teigiamai prisidėti prie ūkinės veiklos erdvinio paskirstymo ir teritorinės sanglaudos. Siekiant subalansuoto žemės naudojimo, reikia skirti specialią paramą veiklai, vykdomai labai nepalankiose ūkininkauti arba turinčiose gamtinių ar nuolatinio pobūdžio sunkumų vietovėse. 40 pakeitimas Priedo 3.3 dalies antraštė 3.3.  Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir veiklos įvairinimo skatinimas 3.3.  Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimo skatinimas 41 pakeitimas Priedo 3.3 dalis, Gairė Ūkinės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kaimo vietovėse kokybės gerinimui pagal 3 kryptį skiriami ištekliai turėtų prisidėti prie svarbiausio prioriteto, t. y. kurti užimtumo galimybes. 3 krypties priemonių grupė visų pirma turėtų būti naudojama skatinti gebėjimų stiprinimą, įgūdžių įgijimą ir organizavimą vietos strategijai parengti ir taip pat padėti užtikrinti kaimo vietovių patrauklumą ir ateities kartoms. Skatinant mokymus, informaciją ir verslumą, reikėtų atsižvelgti į konkrečius moterų ir jaunimo poreikius. Ūkinės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kaimo vietovėse kokybės gerinimui pagal 3 kryptį skiriami ištekliai turėtų prisidėti prie svarbiausio prioriteto, t. y. kurti naujas užimtumo galimybes ir padėti sustiprinti dabartinį užimtumo lygį bei sudaryti sąlygas augimui. 3 krypties priemonių grupė visų pirma turėtų būti naudojama skatinti gebėjimų stiprinimą, įgūdžių įgijimą ir organizavimą vietos strategijai parengti ir taip pat padėti užtikrinti kaimo vietovių patrauklumą ir ateities kartoms bei siekti, kad kaimai išliktų kaimo plėtros pagrindas. Skatinant mokymus, informaciją ir verslumą, ypač reikėtų atsižvelgti į kliūčių naikinimą tiems asmenims, kurių galimybės dalyvauti darbo rinkoje šiuo metu yra ribotos dėl jų lyties, amžiaus arba negalios. 42 pakeitimas Priedo 3.3 dalies įvadinė dalis Siekdamos įgyvendinti šiuos prioritetus, valstybės narės turėtų orientuoti paramą į tokius pagrindinius savo veiksmus: Siekdamos įgyvendinti šiuos prioritetus, valstybės narės yra skatinamos orientuoti paramą į pagrindinius savo veiksmus. Šie pagrindiniai veiksmai galėtų būti: 43 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 1 įtrauka – ūkinės veiklos ir užimtumo lygio didinimas platesniame kaimo ekonomikos kontekste. Veiklos įvairinimas yra būtinas kaimo vietovių augimui, užimtumui ir darniam vystymuisi, nes prisideda prie geresnės teritorinės pusiausvyros tiek ekonomine, tiek ir socialine prasme. Turizmas, amatai ir kaimo prekių bei paslaugų teikimas yra daugelio regionų augimo faktorius, atveriantis galimybes tiek įvairinti veiklą pačiame ūkyje, tiek steigti labai mažas įmones platesniame kaimo ekonomikos kontekste; – skatinti ūkinę veiklą ir kelti užimtumo lygį platesniame kaimo ekonomikos kontekste. Veiklos įvairinimas yra būtinas kaimo vietovių augimui, užimtumui ir darniam vystymuisi, nes prisideda prie geresnės teritorinės pusiausvyros ir stipresnės sanglaudos tarp kaimo vietovių ir miesto zonų tiek ekonomine, tiek ir socialine prasme. Turizmas, amatai ir kaimo prekių bei paslaugų teikimas yra daugelio regionų augimo faktorius, atveriantis galimybes tiek įvairinti veiklą pačiame ūkyje, tiek steigti labai mažas įmones platesniame kaimo ekonomikos kontekste; 44 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 1 a įtrauka (nauja) – išsaugoti ir plėtoti paslaugas, siekiant išlaikyti esamus gyventojus kaime ir pritraukti naujų. Atsižvelgiant į vietos, gyventojų bendruomenių bei socialinių ir ekonominių veikėjų poreikius, tai gali būti tokios paslaugos, kaip netoli esantis verslas, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros centrai, socialiniai būstai, nuomojamų būstų pasiūla, kultūros centrai, transportas, visuotinės svarbos paslaugos (pvz., sveikatos paslauga) ir kt. 45 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 2 įtrauka - moterų įsiliejimo į darbo rinką skatinimas. Vietos iniciatyvos, skirtos sukurti vaikų priežiūros infrastruktūrą kaimo vietovėse, gali pagerinti moterų užimtumo galimybes ir palengvinti jų galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Šioms iniciatyvoms galėtų priklausyti vaikų priežiūros infrastruktūros sukūrimas, kurį būtų galima derinti drauge su iniciatyvomis, skatinančiomis su kaimo veikla susijusio smulkiojo verslo kūrimąsi; - skatinti moteris įsitraukti į darbo rinką. Vietos iniciatyvos, skirtos sukurti kokybišką, tinkamą ir prieinamą vaikų priežiūrą kaimo vietovėse, gali pagerinti moterų užimtumo galimybes ir palengvinti jų galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Šioms iniciatyvoms galėtų priklausyti vaikų priežiūros infrastruktūros sukūrimas, darbuotojų, kurių darbas yra susijęs su vaikų priežiūra, mokymas, verslo mokymo organizavimas ir galimybių pasinaudoti mikrokreditais verslui įkurti ir plėtoti suteikimas bei moterų tarpusavio ryšių tinklų kūrimas. 46 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 2 a įtrauka (nauja) − skatinti kaimo atsinaujinimą ir plėtrą. Integruotas požiūris į ūkinės veiklos įvairinimą, kaimo kultūrinio paveldo apsauga ir investicijos į vietinių paslaugų infrastruktūrą gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir taip padėti kovoti su kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu. 47 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 3 įtrauka – labai mažų įmonių ir amatų kūrimas gali remtis tradiciniais įgūdžiais arba reikalauti pasitelkti naujus sugebėjimus, visų pirma derinant juos su įrangos pirkimu, mokymu ir rengimu, padedančiu skatinti verslumą ir sukurti ūkinės veiklos pagrindus; – labai mažų įmonių, amatų dirbtuvių ir namudinių amatų kūrimas gali remtis tradiciniais įgūdžiais arba reikalauti pasitelkti naujus sugebėjimus, visų pirma derinant juos su įrangos pirkimu, mokymu ir rengimu, padedančiu skatinti verslumą ir sukurti ūkinės veiklos pagrindus; 48 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 4 įtrauka – jaunimo supažindinimas su tradiciniais kaimo įgūdžiais gali patenkinti turizmo, laisvalaikio, ekologinių paslaugų ir kokybiškų produktų paklausą; – teikti pirmenybę tradicinių kaimo įgūdžių ir kokybę užtikrinančių priemonių, pvz., protokolų ar etikečių, skatinimui ir supažindinti su jais jaunimą. Tai leis patenkinti turizmo, laisvalaikio, ekologinių paslaugų ir kokybiškų ir ypač tradicinių produktų paklausą. Tai taip pat gali suteikti galimybę vyresniajai kartai perduoti savo patirtį jauniems žmonėms; 49 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 5 įtrauka –  IRT įsisavinimo ir paplitimo skatinimas. IRT įsisavinimas ir paplitimas yra esminis kaimo vietovių veiklos įvairinimo, vietos vystymosi, vietos paslaugų teikimo ir e. aprėpties skatinimo elementas. Masto ekonomiką galima pasiekti tik įgyvendinant kaimo IRT iniciatyvas, apimančias IT įrangą, darbą tinkle ir elektroninių įgūdžių mokymą bendruomenės struktūrose. Tokios iniciatyvos gali labai padidinti IT naudojimo lygį vietos ūkiuose ir kaimo versle, taip pat palengvinti e. verslo ir e. prekybos įsisavinimą. Vietovės trūkumams įveikti reikėtų visapusiškai išnaudoti interneto ir plačiajuosčio ryšio teikiamas ir, pavyzdžiui, regioninių programų iš struktūrinių fondų remiamas galimybes. – skatinti IRT įsisavinimą ir paplitimą. Naudojant IRT atsiveria naujos kaimo vietovių, kaip gyvenimo ir darbo vietų, perspektyvos. Dėl teledarbo ir prisijungimo prie pasaulinių informacijos tinklų galimybės kaimo vietovės tampa patrauklios naujoviškam verslui. IRT įsisavinimas ir paplitimas yra esminis kaimo vietovių veiklos įvairinimo, vietos vystymosi, vietos paslaugų teikimo ir e. aprėpties skatinimo elementas. Masto ekonomiką galima pasiekti tik įgyvendinant kaimo IRT iniciatyvas, apimančias IT įrangą, darbą tinkle ir elektroninių įgūdžių mokymą bendruomenės struktūrose. Tokios iniciatyvos gali labai padidinti IT naudojimo lygį vietos ūkiuose ir kaimo versle, taip pat palengvinti e. verslo ir e. prekybos įsisavinimą. Vietovės trūkumams įveikti reikėtų visapusiškai išnaudoti interneto ir plačiajuosčio ryšio teikiamas ir, pavyzdžiui, regioninių programų iš struktūrinių fondų remiamas galimybes; 50 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 6 įtrauka – atsinaujinančių energijos šaltinių teikimo ir naujoviškų naudojimo būdų kūrimas gali prisidėti prie žemės ir miškų ūkio produktų naujų realizavimo rinkų sukūrimo, vietos paslaugų teikimo ir ūkinės veiklos kaime įvairinimo; – atsinaujinančių energijos šaltinių ir organinių medžiagų teikimo ir naujoviškų naudojimo būdų kūrimas, taip pat siekis skatinti energijos naudojimo efektyvumą ir energetinių paslaugų teikimą gamintojams gali prisidėti prie žemės ir miškų ūkio produktų naujų realizavimo rinkų sukūrimo, vietos paslaugų teikimo ir ūkinės veiklos kaime įvairinimo; 51 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 7 įtrauka - turizmo plėtojimo skatinimas. Turizmas yra pagrindinis ekonomikos augimo šaltinis daugelyje kaimo vietovių. Dažnesnis IRT naudojimas turizmo srityje užsakymo, reklamos, rinkodaros, paslaugų dizaino ir laisvalaikio veiklos reikmėms gali padidinti lankytojų skaičių ir prailginti jų viešnagės trukmę, visų pirma kai IRT teikia jungtį su smulkesne infrastruktūra ir skatina kaimo turizmą; - skatinti plėtoti turizmą. Turizmas yra pagrindinis ekonomikos augimo šaltinis daugelyje kaimo vietovių ir turėtų būti grindžiamas pasitelkiant esamą gamtos ir kultūros paveldą. Dažnesnis IRT naudojimas turizmo srityje užsakymo, reklamos, rinkodaros, paslaugų dizaino ir laisvalaikio veiklos reikmėms gali padidinti lankytojų skaičių ir prailginti jų viešnagės trukmę, visų pirma kai IRT teikia jungtį su smulkesne infrastruktūra ir skatina kaimo turizmą, kitas aplinkos tausojamojo ir sporto turizmo rūšis; 52 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 7 a įtrauka (nauja) – išsaugoti kaimo kultūros vertę. Kaimo bendruomenių kultūra gali teikti ekonominę pridėtinę vertę, visų pirma padėti skatinti turizmą. Amatai, gastronomija, specialūs žemės ūkio produktai ir susiję tradiciniai gamybos metodai, folkloras bei kaimo architektūra turi būti saugomi ir tam tikrais atvejais atkuriami. Šios tradicijos ne tik sukuria pridėtinę vertę, bet dėl masinio gyventojų išsikraustymo iš kaimo, kaimo gyventojų senėjimo ir menko jaunimo rodomo susidomėjimo, ypač skurdžiausiuose regionuose, kyla grėsmė, kad šios tradicijos visai išnyks. 53 pakeitimas Priedo 3.3 dalies 8 įtrauka – vietos infrastruktūros atnaujinimas, visų pirma naujosiose valstybėse narėse. Ateinančiais metais dideliems telekomunikacijų, transporto, energetikos ir vandens infrastruktūros objektams bus skirta daug investicijų. Iš struktūrinių fondų bus galima gauti didelę paramą įvairioms sritims, pradedant europiniais tinklais, baigiant susisiekimo su verslo ar mokslo parkais kūrimu. Siekiant visapusiškai išnaudoti daugybinės naudos poveikį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, pagal kaimo plėtros programas remiami mažesni vietos infrastruktūros objektai gali atlikti pagrindinį vaidmenį susiedami šias esmines investicijas su veiklos įvairinimo vietos strategijomis, skirtomis žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialo plėtrai. – atnaujinti vietos infrastruktūrą, visų pirma naujosiose valstybėse narėse. Ateinančiais metais dideliems telekomunikacijų, transporto, energetikos ir vandens infrastruktūros objektams bus skirta daug investicijų. Iš struktūrinių fondų bus galima gauti didelę paramą įvairioms sritims, pradedant europiniais tinklais, baigiant susisiekimo su verslo ar mokslo parkais kūrimu. Tam tikra šių resursų dalis taip pat turėtų būti skirta kaimo vietovėms, siekiant užtikrinti realią pusiausvyrą tarp kaimo ir miesto zonų plėtros. Siekiant visapusiškai išnaudoti daugybinės naudos poveikį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, pagal kaimo plėtros programas remiami mažesni vietos infrastruktūros objektai gali atlikti pagrindinį vaidmenį susiedami šias esmines investicijas su veiklos įvairinimo vietos strategijomis, skirtomis žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialo plėtrai. 54 pakeitimas Priedo 3.4 dalis, Gairė 4 krypčiai (Leader programa) skirti ištekliai turėtų prisidėti prie 1 ir 2, o ypač – prie 3 krypties prioritetų, tačiau taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant valdymo gerinimo prioritetą ir pasitelkiant kaimo vietovių vystymosi iš vidaus potencialą. 4 krypčiai (Leader programa) skirti ištekliai turėtų prisidėti prie 1 ir 2, o ypač – prie 3 krypties prioritetų, tačiau taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant valdymo gerinimo prioritetą, skatinant gyventojus stiprinti ilgalaikį vystymąsi ir pasitelkiant vietos vystymosi vidaus potencialą. 55 pakeitimas Priedo 3.4 dalies 1 pastraipa Atsižvelgiant į vietos poreikiais ir stipriosiomis pusėmis pagrįstą vietos plėtros strategiją, parama pagal Leader programos kryptį siūlo galimybę suderinti visus tris uždavinius – konkurencingumą, aplinkosaugą ir gyvenimo kokybę (veiklos įvairinimą). Ūkininkus, miškininkus ir kitus kaimo vietovių dalyvius apimantys integruoti požiūriai gali užtikrinti ir gerinti vietos gamtos ir kultūros paveldą, didinti ekologinį sąmoningumą ir investuoti bei skatinti savitus produktus, turizmą, atsinaujinančius išteklius ir energetiką. Atsižvelgiant į vietos poreikiais ir stipriosiomis pusėmis pagrįstą vietos plėtros strategiją, parama pagal Leader programos kryptį siūlo galimybę suderinti visus tris uždavinius – konkurencingumą, aplinkosaugą ir gyvenimo kokybę (veiklos įvairinimą). Ūkininkus, miškininkus ir kitus kaimo vietovių dalyvius apimantys integruoti požiūriai gali užtikrinti ir gerinti vietos gamtos ir kultūros paveldą, didinti ekologinį sąmoningumą ir investuoti bei skatinti savitus produktus, turizmą, atsinaujinančius išteklius ir energetiką. Leader projektuose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas prioritetinėms temoms ir rezultatų siekimui. 56 pakeitimas Priedo 3.4 dalies 2 pastraipos 1 įtrauka – vietos partnerystės gebėjimų stiprinimas, aktyvaus skatinimo ir reklaminių įgūdžių įgijimas gali padėti sutelkti vietos potencialią; – vietos partnerystės gebėjimų stiprinimas, aktyvaus skatinimo ir reklaminių įgūdžių įgijimas gali padėti sutelkti vietos potencialią, užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir sustabdyti gyventojų mažėjimą; 57 pakeitimas Priedo 3.4 dalies 2 pastraipos 2 įtrauka – privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės skatinimas. Visų pirma, Leader vaidmuo ir toliau išliks svarbus – skatinti naujoviškus požiūrius į kaimo plėtrą ir suburti privatųjį ir viešąjį sektorius; – privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės skatinimas. Visų pirma Leader vaidmuo, garantuojant Bendrijos dalyvavimą, ir toliau išliks svarbus – skatinti naujoviškus požiūrius į kaimo plėtrą ir suburti privatųjį ir viešąjį sektorius; 58 pakeitimas Priedo 3.4 dalies 3 pastraipos 3 įtrauka – bendradarbiavimo ir naujovių skatinimas. Vietos iniciatyvos, tokios kaip Leader ir parama veiklos įvairinimui, gali atlikti esminį vaidmenį suburdamos žmones naujoms idėjoms ir požiūriams, skatindamos naujoves ir verslumą bei aprėptį ir vietos paslaugų teikimą. Veikiančios bendrijos gali padėti skleisti žinias, keitimąsi gera praktika ir kaimo produktų ir paslaugų naujovėmis. – bendradarbiavimo ir naujovių skatinimas. Vietos iniciatyvos, tokios kaip Leader ir parama veiklos įvairinimui, gali atlikti esminį vaidmenį suburdamos žmones naujoms idėjoms ir požiūriams, skatindamos naujoves ir verslumą bei aprėptį ir vietos paslaugų teikimą. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į naujų gyventojų grupių integravimą. Veikiančios bendrijos gali padėti skleisti žinias, keitimąsi gera praktika ir kaimo produktų ir paslaugų naujovėmis. 59 pakeitimas Priedo 3.4 punkto 2 pastraipos 4 įtrauka – vietos valdymo gerinimas. Leader gali padėti puoselėti naujoviškus požiūrius, sujungiančius žemės ir miškų ūkį bei vietos ekonomiką, padėdama įvairinti ūkinės veiklos bazę ir sustiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą. – vietos valdymo gerinimas. Leader gali padėti puoselėti naujoviškus požiūrius, sujungiančius žemės ir miškų ūkį bei vietos ekonomiką, padėdama įvairinti ūkinės veiklos bazę ir ypač sustiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą. 60 pakeitimas Priedo 3.4 dalies 3 pastraipos 4 a įtrauka (nauja) –  Vietos darbotvarkės 21 kaime skatinimas ir prisitaikymas prie kiekvienos teritorijos stipriųjų ir silpnųjų aspektų, atsižvelgiant į kaimo vietovių įvairovę ie dalyvaujant vietos veikėjams bei autentiškų teritorinių endogeninės plėtros projektų rėmimas. Strateginiais plėtros planais, pagrįstais Vietos darbotvarke 21 pagrįstais strateginiais plėtros planais, reikia skatinti visuotinio dalyvavimo kultūrą. Šiuose planuose, kurių aprėptis yra didesnė negu kaimo plėtros planų, turėtų būti numatyta diskusija dėl bendros vietovių ateities vizijos, strateginių veiklos aspektų, aplinkosaugos aspekto įtraukimo į įvairius visuomenės sektorius priemonės ir veiksmai, kuriais siekiama pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę. 61 pakeitimas Priedo 3.5 dalies 1 pastraipa Bendrijos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimui skirti ištekliai (neperžengiantys reglamentuojamų minimalių finansavimo ribų kiekvienai krypčiai) priklausys nuo kiekvienos programos srities konkrečios padėties, stipriųjų ir silpnųjų jos pusių. Visi Bendrijos prioritetai ir jų indėlis įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo uždavinius turės būti pritaikyti valstybės narės kontekstui rengiant nacionalinį strateginį planą ir kaimo plėtros programas. Daugeliu atveju konkrečioms problemoms, susijusioms su žemės ūkio maisto produktų sektoriumi ar žemės ir miškų ūkio klimato ir geografinėmis sąlygomis, bus apibrėžti nacionaliniai ar regioniniai prioritetai. Kaimo vietovėms gali tekti spręsti tokius klausimus kaip urbanizacijos spaudimas, nedarbas, atokumas ar nedidelis gyventojų tankis. Bendrijos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimui skirti ištekliai (neperžengiantys reglamentuojamų minimalių finansavimo ribų kiekvienai krypčiai) priklausys nuo kiekvienos programos srities konkrečios padėties, stipriųjų ir silpnųjų jos pusių ir nuo regionų specifinės charakteristikos pagal Sutartį. Visi Bendrijos prioritetai ir jų indėlis įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo uždavinius turės būti pritaikyti valstybės narės kontekstui rengiant nacionalinį strateginį planą ir kaimo plėtros programas. Daugeliu atveju konkrečioms problemoms, susijusioms su žemės ūkio maisto produktų sektoriumi ar žemės ir miškų ūkio klimato ir geografinėmis sąlygomis, bus apibrėžti nacionaliniai ar regioniniai prioritetai. Kaimo vietovėms gali tekti spręsti tokius klausimus kaip urbanizacijos spaudimas, nedarbas, atokumas, kalnų arba salų teritorijų ypatumai ar nedidelis gyventojų tankis. 62 pakeitimas Priedo 3.5 dalies gairė Rengdamos savo nacionalines strategijas, valstybės narės turėtų užtikrinti maksimalią teigiamą sąveiką tarp skirtingų krypčių bei pačių jų viduje ir išvengti galimų prieštaravimų. Jos taip pat turėtų apgalvoti, kaip būtų galima atsižvelgti į kitas ES lygmeniu įgyvendinamas strategijas, pavyzdžiui, Ekologinio ūkininkavimo veiksmų planą, naujausią Komisijos komunikatą dėl atsinaujinančios energijos, naujausią Komisijos komunikatą dėl klimato kaitos ir į būtinybę numatyti galimą jos poveikį ūkininkavimui ir miškininkystei bei į Komisijos ataskaitą apie ES miškininkystės strategiją (galinčią padėti prisidėti tiek prie ekonomikos augimo ir užimtumo, tiek ir prie darnaus vystymosi uždavinių) ir būsimas temines aplinkos strategijas. Rengdamos savo nacionalines strategijas, valstybės narės turėtų vadovautis integruotu požiūriu, apimančiu atitinkamą erdvės planavimą bei maksimaliai padidinančiu ašių sąveiką, taip pat turėtų siekti kuo platesnio visų susijusių institucijų įtraukimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 6 straipsnyje nurodytą partnerystės principą. Jos taip pat turėtų apgalvoti, kaip būtų galima atsižvelgti į kitas ES lygmeniu įgyvendinamas strategijas, pavyzdžiui, Ekologinio ūkininkavimo veiksmų planą ir 2005 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris" – naujausią Komisijos komunikatą dėl atsinaujinančios energijos, naujausią Komisijos komunikatą dėl klimato kaitos ir į būtinybę numatyti galimą jos poveikį ūkininkavimui ir miškininkystei bei į Komisijos ataskaitą apie ES miškininkystės strategiją (galinčią padėti prisidėti tiek prie ekonomikos augimo ir užimtumo, tiek ir prie darnaus vystymosi uždavinių) ir būsimas temines aplinkos strategijas. 63 pakeitimas Priedo 3.5 dalies 2 pastraipa Valdžios ir politikos įgyvendinimo patobulinimui galima pasitelkti keletą ES ir valstybių narių lygmeniu turimų priemonių. Technine parama galima pasinaudoti kuriant europinius ir nacionalinius kaimo plėtros tinklus, kuriais suinteresuotos šalys galėtų keistis geriausia praktika ir patirtimi visais politikos formavimo, valdymo ir įgyvendinimo aspektais. Kad skirtingi dalyviai galėtų įsitraukti kiek įmanoma anksčiau, rengiant nacionalines strategijas reikėtų apmąstyti, o vėlesniais įgyvendinimo etapais suplanuoti informavimo bei viešumo veiklą. Valdžios ir politikos įgyvendinimo patobulinimui galima pasitelkti keletą ES ir valstybių narių lygmeniu turimų priemonių. Technine parama būtina pasinaudoti kuriant europinius ir nacionalinius kaimo plėtros tinklus, kuriais suinteresuotos šalys galėtų keistis geriausia praktika ir patirtimi visais politikos formavimo, valdymo ir įgyvendinimo aspektais. Kuriant ir plėtojant tinklus turėtų būti atsižvelgta į LEADER programos Observatorijos ir nacionalinių tinklų patirtį dėl vietos partnerystės stiprinimo ir geriausios praktikos pasikeitimo. Kad skirtingi dalyviai galėtų įsitraukti kiek įmanoma anksčiau, rengiant nacionalines strategijas reikėtų apmąstyti, o vėlesniais įgyvendinimo etapais suplanuoti informavimo bei viešumo veiklą. Reikia stengtis užtikrinti, kad numatyti dalyvavimo terminai būtų pakankami, ir kad dalyvavimas būtų tęstinis. 64 pakeitimas Priedo 3.6 dalies gairė Reikia skatinti teigiamą sąveiką tarp struktūrinės, užimtumo ir kaimo plėtros politikos krypčių. Šioje plotmėje valstybės narės turėtų užtikrinti pagal ERPF, Sanglaudos fondą, ESF, Europos žuvininkystės fondą ir EŽŪFKP finansuotinų veiksmų papildomumą ir suderinamumą konkrečioje teritorijoje ir veiklos srityje. Pagrindiniai skirtingų fondų remiamų veiksmų ir jų koordinavimo mechanizmų atskyrimo principai turėtų būti apibrėžti nacionalinėje strateginėje struktūroje (nacionaliniame strateginiame plane). Reikia skatinti teigiamą sąveiką tarp struktūrinės, užimtumo ir kaimo plėtros politikos krypčių bei kartu skatinant įvairių regioninių partnerių bendradarbiavimą. Šioje plotmėje valstybės narės turėtų užtikrinti pagal 7-ąją pagrindų programą, Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą, TEN-T, LIFE+, ERPF, Sanglaudos fondą, ESF, Europos žuvininkystės fondą ir EŽŪFKP finansuotinų veiksmų papildomumą ir suderinamumą konkrečioje teritorijoje ir veiklos srityje. Pagrindiniai skirtingų fondų remiamų veiksmų ir jų koordinavimo mechanizmų atskyrimo principai turėtų būti apibrėžti regioninėje arba nacionalinėje strateginėje struktūroje (regioniniame arba nacionaliniame strateginiame plane), priklausomai nuo suinteresuotos valstybės narės. 65 pakeitimas Priedo 3.6 dalies 1 a pastraipa (nauja) Galima taikyti įvairius apribojimo kriterijus, pvz., projekto apimtis, teritorinis (regioninis ar subregioninis) poveikis, investicijų rūšis, paramos gavėjo tipas ir kt. 66 pakeitimas Priedo 3.6 dalies 2 pastraipa Žmogiškojo kapitalo plėtojimo srityje parama kaimo plėtrai būtų skirta ūkininkams ir ūkinės veiklos dalyviams, dalyvaujantiems ūkinės veiklos kaime įvairinimo iniciatyvose. Kaimo vietovių gyventojai galėtų gauti paramą taikant integruotą "iš apačios į viršų" požiūrį. Veiksmai šiose srityse turėtų būti įgyvendinami visiškai laikantis Europos užimtumo strategijos uždavinių, išdėstytų Integruotose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse, ir suderintų su veiksmais, vykdomais pagal Lisabonos proceso nacionalines reformos programas. Darbo programa "Švietimas ir mokymas 2010" siekiama įgyvendinti Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse. Šios programos pagrindą sudarantis mokymasis visą gyvenimą yra taikomas visiems švietimo ir mokymosi lygmenims ir rūšims, įskaitant žemės ir miškų ūkio bei žemės ūkio maisto produktų sektorius. Žmogiškojo kapitalo plėtojimo srityje parama kaimo plėtrai būtų skirta ūkininkams bei jų šeimoms ir ūkinės veiklos dalyviams, dalyvaujantiems ūkinės veiklos kaime įvairinimo iniciatyvose. Ji taip pat būtų koordinuojama su parama, gaunama pagal kitas struktūrines priemones. Kaimo vietovių gyventojai galėtų gauti paramą taikant integruotą "iš apačios į viršų" požiūrį. Veiksmai šiose srityse turėtų būti įgyvendinami visiškai laikantis Europos užimtumo strategijos uždavinių, išdėstytų Integruotose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse, ir suderintų su veiksmais, vykdomais pagal Lisabonos proceso nacionalines reformos programas. Darbo programa "Švietimas ir mokymas 2010" siekiama įgyvendinti Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse. Šios programos pagrindą sudarantis mokymasis visą gyvenimą yra taikomas visiems švietimo ir mokymosi lygmenims ir rūšims, įskaitant žemės ir miškų ūkio bei žemės ūkio maisto produktų sektorius. 67 pakeitimas Priedo 4 dalies 2 pastraipa Struktūroje bus numatytas ribotas rodiklių skaičius ir bendra metodologija. Ją papildys konkrečios programos rodikliai, atspindėsiantys kiekvienos programos srities specifiką. Struktūroje bus numatytas ribotas rodiklių skaičius, ypač teritoriniai rodikliai, kuriuos pažymėjo Parlamentas savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliucijoje dėl teritorinės sanglaudos vaidmens regioninėje plėtroje1, ir bendra metodologija. Ją papildys konkrečios programos rodikliai, atspindėsiantys kiekvienos programos srities specifiką. __________ 1 Priimti tekstai, 2005 9 28, P6_TA(2005)0358.

(1) Dar nepaskelbta OL.