Europos Parlamento rezoliucija dėl teisės į saviraiškos laisvę ir pagarbos religiniams įsitikinimams
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 ir 10 straipsnius, į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 ir 11 straipsnius ir į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 11 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 22 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vyriausiojo įgaliotinio BUSP Javiero Solanos, Europos Parlamento Pirmininko Josepo Borrellio ir Tarybai pirmininkaujančios Austrijos atsiliepimus bei JT Generalinio Sekretoriaus ir Islamo konferencijos organizacijos bendrąjį pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Europos žmogaus teisių konvencijos 9 ir 10 straipsniuose įtvirtinta saviraiškos, minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė,
B. kadangi ši laisvė būtina, taip pat kaip valstybės ir bažnyčios atskyrimas, plėtojant demokratiją Europos šalyse,
C. kadangi įvairiose pasaulio dalyse vykstančios protesto akcijos nukreiptos prieš atskiras ES valstybes nares ir visą vadinamąjį vakarų pasaulį, ir šias akcijas sukėlė privačia iniciatyva, o ne valstybės užsakymu išspausdintos karikatūros,
D. kadangi šios karikatūros sukėlė protesto akcijas, vartojimo ir prekybos boikotą bei didelius neramumus visame pasaulyje ir ypač islamo šalyse,
E. kadangi dauguma ES ir šių negandų paveiktų šalių gyventojų tikisi, kad bus siekiama dialogo ir taikių abipuse pagarba ir supratimu grindžiamų santykių, o pastarieji įvykiai naudingi tik šiuos tikslus atmetančioms grupėms,
F. kadangi protestus sukėlusios karikatūros nepadeda palaikyti dialogo, kurį ES pradėjo siekdama užmegzti tarpkultūrinius ir tarpreliginius ryšius; kadangi Europos Sąjunga pasiryžusi toliau plėtoti ir stiprinti ryšius su šalimis, kuriose kilo neramumai, palaikydama dvišalio bendradarbiavimo ir bendros santykių stiprinimo vizijos dvasią,
G. kadangi laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra būtina, gerbiant saviraiškos laisvę ir tvirtinant Sąjungos pagrindą sudarančius demokratijos principus,
1. gina saviraiškos laisvę, kaip pagrindinę ES vertybę; mano, kad saviraiškos laisve reikia naudotis įstatymų nustatytose ribose ir atsakingai, gerbiant kito teises ir jausmus; pripažįsta, kad demokratinės šalys turi tęsti nenutrūkstantį dialogą, kad tinkamai atsižvelgtų į šiuos aspektus;
2. ragina tuos, kurie naudojasi saviraiškos laisve, įsipareigoti remti pagrindines ES vertybes – demokratiją, pliuralizmą ir toleranciją – ir nepiktnaudžiauti šia laisve kurstant religinę neapykantą arba reiškiant ksenofobinį ar rasistinį požiūrį, skatinantį asmenų atskirtį;
3. primena, kad saviraiškos, minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė yra įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje;
4. mano, kad saviraiškos laisve reikia visuomet naudotis įstatymų nustatytose ribose ir atsakingai, gerbiant žmogaus teises, religinius jausmus ir tikėjimą, nesvarbu, koks jis būtų – islamas, krikščionių, žydų ar kitas;
5. mano, kad saviraiškos laisvė ir nepriklausoma žiniasklaida kaip pagrindinės teisės negali būti sumenkintos asmens, kuris jaučiasi įžeistas dėl ištarto ar parašyto žodžio; išreiškia pagarbą tiems, kurie jautėsi įžeisti pranašo Mahometo karikatūrų, tačiau pažymi, kad pagal galiojančią valstybių narių ir Europos teisę dėl bet kokio pobūdžio pažeidimų galima kreiptis į teismą;
6. griežtai smerkia ES valstybių narių ambasadų padegimus ir grasinimus asmenims; apgailestauja, kad kai kurios vyriausybės nesugebėjo užkirsti kelio smurtui ir kai kurios jį net toleravo; ragina šių įvykių užkluptas šalis aiškiai parodyti, kad ateityje tai nebus toleruojama; ragina visas šalis laikytis Vienos konvencijoje numatytų įsipareigojimų;
7. pažymi, kad visose šalyse, kuriose dėl karikatūrų imtasi smurto ir vyko demonstracijos, nuolat pažeidžiama saviraiškos, žodžio ir susirinkimų laisvė;
8. džiaugiasi pareiškimais ir pastangomis tų Europos ir arabų pasaulio musulmonų bendruomenių lyderių, kurie ryžtingai pasmerkė išpuolius prieš ambasadas ir vėliavų deginimą;
9. išreiškia savo solidarumą su Jordanijos, Egipto ir Alžyro žurnalistais, drąsiai perspausdinusiais ir tinkamai pakomentavusiais karikatūras; griežtai smerkia jų areštus ir ragina atitinkamas vyriausybes atsisakyti jiems pareikštų kaltinimų;
10. pabrėžia, kad vienai valstybei narei paskelbus boikotą prieštaraujama faktui, kad prekybos susitarimai visuomet sudaromi su visa ES;
11. išreiškia paramą Danijai ir šalims bei žmonėms, kuriuos paveikė šios nenumatytos ir sunkios aplinkybės, taip pat – solidarumą su jais; atkreipia dėmesį į ES sutarties 11 straipsnyje numatytą solidarumo nuostatą;
12. remia visas demokratines jėgas (politikus, žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę), kurios susiduria su autoritariniais ir despotiškais religiniais režimais ir kovoja su jais;
13. smerkia Tėvo Andrea Santoro nužudymą, kurį Turkijoje įvykdė religinis fanatikas, ir apgailestauja dėl kitų smurto aukų mirties;
14. teigiamai vertina Turkijos iniciatyvą suvienyti diplomatines pajėgas ir imtis tarpininko vaidmens šiame konflikte;
15. giliai apgailestauja, kad tiek Europoje, tiek musulmonų pasaulyje esama organizuotų radikalių pažiūrų grupuočių, kurios mano turėsiančios naudos iš didėjančios įtampos ir naudoja karikatūras kaip dingstį smurtui ir diskriminacijai skatinti; pažymi, kad plačioji visų susijusių šalių visuomenė laikosi kitokios nuomonės ir siekia taikos, stabilumo bei ekonominių ir kultūrinių mainų (išbraukta);
16. apgailestauja, kad kai kuriose arabų šalyse ir Irane atgijo antisemitinė ir prieš Izraelį nukreipta propaganda; pabrėžia, kad šiose šalyse reguliariai spausdinamos žydus žeminančios ir skaudinančios karikatūros ir kad tai akivaizdžiai parodo, jog šios šalys netaiko tų pačių standartų skirtingoms religinėms bendruomenėms;
17. ragina sugrįžti prie konstruktyvaus ir taikaus dialogo bei skatina politinius ir religinius vietos lyderius ryžtingai siekti užkirsti kelią smurtui;
18. mano, kad globalizuotame pasaulyje kylantys ilgalaikiai uždaviniai yra skatinti tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą, gilinti tarpusavio supratimą ir tvirtinti pagarbą;
19. tvirtai tiki, kad šie uždaviniai bus įgyvendinami bendradarbiaujant ir palaikant dialogą su Viduržemio jūros ir Azijos regionų šalimis;
20. pažymi, kad ES ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinė Asamblėja yra tinkamas forumas bendradarbiauti su Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalimis-partnerėmis, siekiant demokratinės, pliuralistinės ir tolerantiškos visuomenės, gerbiančios žmogaus teisių vertybes; ragina per kovo mėnesį vyksiančia plenarinę sesiją šį klausimą nagrinėti prioritetine tvarka;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Islamo konferencijos organizacijai ir Arabų lygai.