Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2005/2053(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0014/2006

Pateikti tekstai :

A6-0014/2006

Debatai :

PV 15/02/2006 - 13
CRE 15/02/2006 - 13

Balsavimas :

PV 16/02/2006 - 6.7

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0067

Priimti tekstai
PDF 377kWORD 92k
Ketvirtadienis, 2006 m. vasario 16 d. - Strasbūras
Rizikos ir krizių valdymas žemės ūkio sektoriuje
P6_TA(2006)0067A6-0014/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl rizikos ir krizių valdymo žemės ūkyje (2005/2053(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai dėl rizikos ir krizių valdymo žemės ūkyje (KOM(2005)0074),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 6 d. Komisijos memorandumą (MEMO/05/302), nustatantį "penkių punktų planą, skirtą reaguoti į naftos kainų kilimą",

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento užsakytą tyrimą "Rizikos ir krizių valdymas žemės ūkyje",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0014/2006),

A.   kadangi žemės ūkio gamybos rizika randasi įvairiais lygmenimis, ją vertinant ir mažinant, turi būti daromas skirtumas tarp rizikos lygmenų:

   viena, rizika konkretaus ūkio lygmeniu, t. y. individuali investicijų ir finansavimo, tam tikrų gamybos metodų taikymo, gamintojų kainų kaitos ir rinkodaros rizika,
   kita, rizika išorinių gamtinių ir ekonominių sąlygų lygmeniu, pavyzdžiui, klimato ir kritulių pokyčių, taip pat gamtinių katastrofų daugėjimo, arba žemės ūkio prekybos liberalizavimo poveikio ir dėl prekybos atsirandančių rinkos iškraipymų rizika,

B.   kadangi rizikos valdymas žemės ūkyje pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus turi visų pirma tenkinti bendruosius interesus, užtikrinant gyventojų aprūpinimą sveikais maisto produktais ir žemės ūkio žaliavomis bei saugant aplinką,

C.   kadangi po naujausios BŽŪP reformos 2003 m. birželio mėn. buvo laipsniškai mažinamas rinkos ir kainų stabilizavimo priemonių taikymas, ir jos keičiamos nesusietomis tiesioginėmis išmokomis ūkininkams, ir tai, viena vertus, skatina didesnę ūkininkų orientaciją į rinką, bet, kita vertus, gali padidinti konkretaus ūkio gamybos riziką,

D.   kadangi, kaip šios reformos sudėtinė dalis, buvo pradėtas taikyti sąlygiškumo principas, nustatantis ūkininkų pareigas dėl aplinkos ir gyvūnų apsaugos,

E.   kadangi, atsižvelgiant, kad susidariusios aplinkos sąlygos tampa pavojingesnės nei anksčiau, kadangi manoma, kad ūkininkams žemės ūkio rizika didės, ji taps įvairesnė, intensyvesnė ir dažnesnė, šie pokyčiai sietini su gamtos reiškinių stiprumu ir dažnumu, ekonominėmis sąlygomis ir su jomis susijusiais pavojais, technologijų sukeliama rizika, socialiniu požiūriu į aplinką, maisto sauga ir vartotojų elgesiu,

F.   kadangi klimato kaita, dirvožemio kokybės blogėjimas, vandens trūkumas, genetinių resursų mažėjimas ir kiti rizikos veiksniai įtakojantys žemės ūkio gamybą didės,

G.   kadangi naujų technologijų, pavyzdžiui, genų inžinerijos taikymo žemės ūkyje, galimas poveikis gyviems organizmams ir aplinkai kol kas yra neištirtas, jos gali tapti tam tikrais rizikos veiksniais, prieš kuriuos reikia imtis priemonių remiantis atsargumo ir "teršėjas moka" principais,

H.   kadangi dėl didelės ES žemės ūkio priklausomybės nuo iškastinių energijos šaltinių, naudojamų trąšoms, pesticidams ir mašinų eksploatavimui, atsiranda su naftos kainų svyravimais ir nepakankama naftos pasiūla susijusi rizika, kuriai reikia užkirsti kelią taupant ir naudojant daugiau atsinaujinančios energijos,

I.   kadangi žemės ūkio draudimas yra valstybės paramos dalis, kurią leidžia Pasaulio prekybos organizacija (PPO); kadangi ypač prekybos partnerės, pvz., JAV ir Kanada nuolat naudoja vidaus paramą, siekdamos apsaugoti žemės ūkio pajamas, skirtas stichinių nelaimių padarinių kompensavimui, ir išmokėdamos išimtinės skubos išmokas, skirtas su pokyčiais kainų rinkoje susijusių nuostolių ir žalos kompensavimui (PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo 7 ir 8 dalys) sukurdamos ūkininkų pajamų "apsaugos tinklo" politiką, kurios ES negali ignoruoti,

J.   kadangi Komisijos apsvarstyti trys rizikos ir krizių valdymo būdai (draudimas nuo gamtinių katastrofų, savitarpio investiciniai fondai ir pagrindinių pajamų garantijos) yra ne rizikos ar žalos prevencinės priemonės, o žalos kompensavimo jų atsiradimo atveju modeliai,

K.   kadangi Komisija siūlo finansuoti minėtas priemones tik 1 proc. moduliacijos lėšų arba, iksliau, nacionalinių kaimo plėtros programų išmokomis, o tai, ekspertų nuomone, nepadengs siūlomoms priemonėms reikalingų išteklių,

L.   kadangi krizės ir stichinės nelaimės lengviausiai pažeidžia pradedančiuosius ūkininkus, kurie po ūkio įsigijimo dažnai turididelių skolų,

M.   kadangi iki 2013 m. naujosios valstybės narės moduliacijos mechanizme nedalyvauja ir šiose šalyse tiesioginės išmokos yra laipsniškai didinamos iki pilnos sumos (laipsniškas įvedimas), turi būti užtikrinta, kad jos galėtų naudotis kitomis BŽŪP finansinėmis priemonėmis,

Komisijos pasiūlymai
Bendros pastabos:

1.   džiaugiasi Komisijos siekiu apsvarstyti įvairias rizikos ir krizių valdymo galimybes, tačiau abejoja pasiūlymais, grįstais vienpuse kompensacijų ir nuostolių atlyginimo koncepcija; ragina Komisiją labiau atsižvelgti į prevencines rizikos mažinimo ir krizių neutralizavimo priemones, pavyzdžiui, vakcinų naudojimą ir geresnę nelegalaus importo kontrolę;

2.   mano, kad siekiant rizikos ir krizių valdymo politiką padaryti glaudesnę, jai turėtų būti priskirti šie tikslai:

   - valstybinės ar privačios draudimo bendrovės ir savitarpio draudimo kooperatyvai turėtų užsiimti tiesioginio draudimo veikla apdraudžiant draustiną riziką savarankiškai arba prisijungus prie žemės ūkio draudimo schemos,
   - valstybėms turėtų būti leidžiama atlyginti tik su neapdraudžiamomis gamtinėmis nelaimėmis susijusiasrizikas, ir tokiais atvejais valstybės parama suteikiama tik esant tam tikroms sąlygoms,
   - turėtų būti leidžiama teikti tik su ES teisės aktais suderintas valstybės subsidijas draudimo įmokoms ir valstybės paramą draudimo bendrovių perdraudimui,
   - draudikų ir norinčių apdrausti turtą ūkininkų dalyvavimas turėtų būti savanoriškas;

3.   mano, kad jei bus patvirtinta bendra pagrindų politika dėl žemės ūkio draudimo ir kompensacijų, Bendrijos lėšų skyrimo politika gali būti tokia:

   - Bendrijos lėšomis bus padengiama dalis žemės ūkio pajamų apsaugos schemų sukūrimo ir veiklos sąnaudų,
   - ir nacionalinių, ir Bendrijos lėšų skyrimas bus suderintas su galiojančių ar galiosiančių PPO susitarimų nuostatomis,
   - lėšos bus skiriamos tik toms schemoms, kurios atitinka minimalius bendros politikos standartus ar kuriose svarbūs pakeitimai įvykdomi pagal tvarkaraštį;

4.   atkreipia dėmesį į vis didėjančius nuostolius, atsiradusius dėl klimato kaitos ir gamtinių katastrofų, pvz., potvynių, sausrų ir gaisrų, taip pat dėl gyvūnų ligų ir vis greitesnio jų plitimo pasaulyje dėl gyvūnų transportavimo ir nelegalaus importo;

5.   mano, kad Komisijos pasiūlymuose per mažai atsižvelgiama į riziką ir galimas krizes, susijusias su žemės ūkio rinkų liberalizavimu PPO derybų pagrindu; todėl ragina Komisiją tiksliau įvertinti instrumentus ir priemones, užkertančias kelią staigiam kainų kritimui, rinkų krizėms, ūkininkų nuostoliams ir visoms jų veiklai trukdančioms kliūtims, ir veiksmingai su tuo kovoti bei nustatyti sąnaudų didinimo priemonių poveikį gyvūnų gerovės ir aplinkos srityse;

6.   mano, kad Komisijos pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į rinkos krizes, kurios ypač veikia Bendrijos gamintojus ir kurios kyla dėl trečiųjų šalių taikomų Bendrijos žemės ūkio produktų eksporto apribojimų; ragina Komisiją taip išplėsti krizės apibrėžimą, kad jis apimtų ir pirmiau minėtą klausimą;

7.   griežtai prieštarauja, kad būtų atsisakyta Bendrijos lengvatų; mano, jog reikia skubiai ir tiksliai ištirti Sąjungoje ir jos valstybėse narėse taikomus rizikos prevencijos ir krizių valdymo instrumentus ir priemones; atsižvelgdamas į tai, ypač atkreipia dėmesį į galimybes valdyti pasiūlą, siekiant išvengti produkcijos pertekliaus ir kainų smukimo, bei į naujas kaimo plėtros programas; mano, jog itin probleminėse srityse, pvz., vaisių ir daržovių sektoriuje, ir toliau yra pateisinamos bendro rinkos organizavimo (BRO) priemonės ir mano, kad būtina jas išlaikyti iki kito BRO priemonių persvarstymo vaisių ir daržovių sektoriuje;

8.   ragina Komisiją siūlyti apsaugos tinklo modelius krizės atveju, kuriuos galima būtų taikyti ne tik bendro jautienos ir veršienos rinkos organizavimo sektoriui, bet ir kitiems sektoriams, pvz., vaisių ir daržovių, vyno, kiaulienos ir paukštienos;

9.   ragina Komisiją ištirti šių konkrečių specialių priemonių veiksmingumą:

   - paramos sandėliavimui staigaus kainų kritimo atveju,
   - paramos perdirbimui, skirtos įveikti, kai tai įmanoma, pertekliaus rinkoje problemą,
   - priemonių, skirtų sumažinti galimą neigiamą poveikį visuomenės nuomonei ir švelninti jos padarinius (pvz., jautienos vartojimui po galvijų kempinligės (BSE) krizės),
   - paramos savanoriškam gamybos sumažinimui, kai ateityje numatomi produkcijos realizavimo rinkose sunkumai;

10.   pritaria, atsižvelgdamas į PPO suderintą didelį muitų sumažinimą žemės ūkio produktams, kad patekimo į rinką sąlygos būtų laikomos prevencine priemone, galinčia užkirsti kelią ekonominiam, ekologiniam ir socialiniam dempingui; mano, kad žemės ūkio produktų importo rinkliavos ir toliau yra pateisinamos, kai produktai gaminami sąlygomis, pažeidžiančiomis žmogaus teises ir tarptautinius susitarimus ir Europos teisės aktus dėl aplinkos ir gyvūnų apsaugos; siūlo panaudoti šių rinkliavų lėšas, kad būtų užtikrintas maisto saugumas ir užkirstas kelias krizėms besivystančiose šalyse;

11.   mano, kad Komisija turėtų pasiūlyti galimus naujosioms valstybėms narėms siūlomų priemonių finansavimo šaltinius; mano, kad dėl šiuo tikslu taikomų finansinių priemonių neturėtų sumažėti parama naujosioms valstybėms narėms, gaunama tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai forma;

12.   mano, kad bendras rizikos prevencijos ir krizių valdymo priemonių finansavimas, kurį vykdo Komisija, valstybės narės, žemės ūkio pramonė ir ūkininkų ūkiai, yra priimtinas, jei jis taps privalomas ir nesukurs nelygybės tarp valstybių narių ir ūkininkų grupių;

13.   atsižvelgdamas į kaimo plėtros priemonių poreikį ir jų daromą rizikos prevencijos poveikį, nepritaria Komisijos pasiūlymui finansuoti rizikos ir krizių valdymą tik 1 proc. moduliacijos lėšų; mano, kad, atsižvelgiant į sunkumus, kur kas labiau reikia didinti krizių prevencijai skiriamų lėšų kiekį, įskaitant rezervą; atsižvelgdamas į tai, siūlo taikyti išimtį biudžeto metinio periodiškumo principui, siekiant prisitaikyti prie poreikių kaitos krizinėse situacijose;

14.   atsižvelgiant į tai, kad kiekvienoje valstybėje narėje moduliacijos lėšomis finansuojamų priemonių apimtis skirtinga, ragina Komisiją įvertinti alternatyvius šių priemonių finansavimo šaltinius, kurie būtų taikomi valstybių narių nuožiūra: pvz., nustatant procentą nuo jų žemės ūkio produkcijos bendrosios vertės;

15.   ragina Komisiją parengti kiekybinę analizę, padedančią patikimai įvertinti iškilusios naftos trūkumo problemos padarinius ir galimus šios problemos sprendimo scenarijus, numatančius paramos kuro įsigyjimui galimybę išskirtinio kuro kainų kilimo atveju; taip pat mano, kad augalų, iš kurių gaminamas biokuras, auginimas turi būti padarytas patrauklesnis augintojams žymiai padidinant paramą už pasėlių plotą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003(1);

16.   ragina Komisiją išanalizuoti, kaip tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros programų pagrindu būtų galima skatinti ūkininkus naudoti ūkio valdymo ir kitus riziką mažinančius metodus;

17.   ragina Komisiją, vykdant visus savo veiksmus dėl rizikos ir krizių valdymo, ypatingą dėmesį skirti pradedančiųjų ūkininkų padėčiai;

18.   mano, kad krizių draudimo žemės ūkio sektoriuje politika turėtų būti lanksti ir įvairialypė, kadangi vieno krizių sprendimo modelio pasirinkimas yra nepagrįstas dėl draudimo schemų ir nacionalinių skirtumų;

1 priemonė: Bendras privačių draudimų nuo stichinių nelaimių finansavimas

19.   mano, kad, atsižvelgiant į draudimo schemų siūlomas priemones, draudimas yra svarbus, nes:

   a) jis yra geriausiai išbandyta priemonė rinkoje, labiausiai integruota instituciniu požiūriu, žinomiausia ir dažniausiai taikoma,
   b) dėl šios priežasties draudimas yra tinkamesnė priemonė tarptautinėje žemės ūkio rinkoje nei kitos,
   c) draudimo įmokų subsidijos yra neabejotinai priimtina paramos forma PPO,
   d) šio sektoriaus draudimo rinkoje sukaupta daug patirties, žinoma sudėtingų atvejų ir yra pasiruošta panaudoti naujas draudimo priemones;

20.   džiaugiasi Komisijos ketinimais susijusiais su bendru ūkininkų mokamų draudimo nuo stichinių nelaimių įmokų finansavimu arba parama perdraudimo schemoms; mano, kad šis sprendimas verčia ieškoti daugiau finansavimo priemonių iš Bendrijos ir valstybių narių biudžetų, kad nebūtų apsiribota 1 proc. moduliacijos lėšų; mano, kad sąlygos naudotis šia priemone turėtų būti labai aiškiai apibrėžtos ir kad taip pat reikia įvertinti šios priemonės finansavimo iš nacionalinių biudžetų galimybę;

21.   pažymi, kad sistema patenkinamai veikia keliose valstybėse narėse, ir ragina Komisiją pateikti privačių draudikų teiktų išmokų, ištikus gamtos nelaimėms ar išplitus gyvūnų ligoms, ir jų sąnaudų bei jų konkurencingumo rinkoje tikslesnes analizes susijusias su pasirinktomis rizikos rūšimis (pavyzdžiui, kruša, sausra, audros), ir atsižvelgiant į tas pačias auginamas žemės ūkio kultūras (pavyzdžiui, kviečius, kukurūzus, rapsus), lyginant šiuos duomenis su dabartinėmis nacionalinių ir Europos viešųjų institucijų patirtomis sąnaudomis ir išmokėtomis sumomis;

22.   ragina Komisiją parengti viešą atskirų gamybos sričių ir metodų draudimo schemą, kurią finansuotų Europos Sąjunga, kad būtų galima sukurti geresnę rizikos valdymo ir krizių prevencijos politikos sistemą;

23.   ragina Komisiją, remiantis bendra žemės ūkio politika, parengti nuoseklią ir prieinamą perdraudimo schemą visoms valstybėms narėms;

2 priemonė: Savitarpio investiciniai fondai

24.   džiaugiasi Komisijos planais skirti paramą tarpusavio investiciniams fondams, pasidalijant gamintojų riziką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia didelę gamintojų organizacijų, galinčių pasiekti didesnį draudimo apsaugos efektyvumą, nes geriau pasidalijama rizika ir suvienijami interesai, finansų rinkų ir privačių draudimo bendrovių atžvilgiu, reikšmę;

25.   pabrėžia kolektyvinės atsakomybės privalumus konkrečių sektorių arba tarpsektoriniuose fonduose, kuri dėl bendro naudojimosi infrastruktūra, valstybės paramos įsisavinimo ir gamontojų atidėjimų, paskatintų imtis daugiau prevencinių priemonių;

26.   ragina Komisiją ištirti galimybes ūkininkams naudojantis privačių draudimo bendrovių paslaugomis apsisaugoti nuo kainų smukimo rizikos sudarant prekių sandorius ateičiai ir nuo prekių praradimo;

27.   mano, kad reikalingos papildomos valstybių narių ir ES priemonės, kurios sumažinus mokesčius ir pagerinus paskolų gavimo sąlygas, skatintų privačias investicijas ir įmokas į numatytus savitarpio investicinius fondus; ypač pažymi Europos Parlamento pavyzdį pateikiant reikalavimus ir pasiūlymus 2000 m. lapkričio 15 d. pozicijoje(2) dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo;

28.   ragina Komisiją išnagrinėti, kiek tai susiję su 1 ir 2 priemonėmis, galimybę atskirti socialinės ir privačios rizikos valdymą ir, jeigu būtina, diferencijuoti paramą pagal ūkio dydį ir priimtas krizių prevencijos priemones;

3 priemonė: bendra parama pajamų krizių atveju

29.   atsižvelgia į Komisijos pasiūlymus teikti bendrą paramą pajamų krizių atveju ir mano, kad šis klausimas turėtų būti apsvarstytas ateityje persvarstant BŽŪP;

30.   atkreipia dėmesį į jau egzistuojančius sunkumus nacionaliniu lygmeniu, kurie iškyla nustatant ir pripažįstant nuostolius ir negautas pajamas; mano, kad tokia sistema pareikalaus didelių administracinių gebėjimų ir sąnaudų;

31.   ragina Komisiją nenumatyti valstybės paramos pajamų negavimo atveju, kuri konkuruotų su privačiu draudimo sektoriumi, bet geriau užtikrinti, kad privatus draudimo schemos būtų patikimos ir veiksmingos tinkamos priežiūros ir atskaitomybės sistemų dėka;

32.   pažymi, kad viena pagrindinių Komisijos užduočių – sukurti greitai veikiančią ir lanksčią krizių sprendimo sistemą, sumažinant laiką gaišinančias ir priemonių veiksmingumą mažinančias biurokratines procedūras;

o
o   o

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.
(2) OL C 223, 2001 8 8, p. 176.

Teisinė informacija - Privatumo politika