Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos miškininkystės strategijos(1),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą dėl miškininkystės strategijos Europos Sąjungai (KOM(1998)0649),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl miškininkystės strategijos Europos Sąjungai(2),

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 14/2000 dėl BŽŪP ir aplinkos apsaugos(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES miškininkystės strategijos įgyvendinimo (KOM(2005)0084) ir prie jo pridėtą Komisijos skyrių parengtą darbo dokumentą dėl 1999–2004 m. pagal ES miškininkystės strategiją taikytų priemonių ir veiklos,

–   atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 9/2004 dėl miškininkystės priemonių kaimo plėtros politikoje(4),

–   atsižvelgdamas į 2005 m gegužės 30 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio išvadas dėl ES miškininkystės srities veiksmų plano,

–   atsižvelgdamas į savo atsakingo komiteto užsakytą ir Nacionalinės miškų tarnybos (pranc. Office National des Forêts (ONF), Prancūzija) parengtą 2005 m. birželio 21 d. tyrimą dėl Europos miškininkystės strategijos perspektyvų,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 12 d. Regionų komiteto nuomonės projektą "Pranešimas dėl ES miškininkystės strategijos įgyvendinimo",

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugpjūčio 4 d. parengtą preliminarų Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės projektą dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui "Ataskaita apie ES miškininkystės strategijos įgyvendinimą",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0015/2006),

Pagrindiniai aspektai

A.   kadangi rengiant Komisijos pasiūlytą ES tvaraus miškų valdymo veiksmų planą nebuvo keliamas klausimas dėl pagrindinių ES miškininkystės strategijos principų, t. y. tvarus miškų valdymo ir daugiafunkcio miškų ir juose gyvenančios gyvūnijos vaidmens, įskaitant jų įtaką biologinei įvairovei, išsaugojimo ir stiprinimo, remiantis subsidiarumo principu; kadangi ES miškininkystės strategija – tai dinamiškas procesas, į kurį galima įtraukti naujų elementų; kadangi ES veiksmų planas turi būti suprantamas kaip papildoma priemonė, padėsianti geriau suderinti įvairių veiklos sričių tikslus ir priemones,

B.   atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominį augimą susiejus su svarbiomis aplinkos apsaugos vertybėmis, pvz., miškų apsauginės funkcijos ir biologinės įvairovės išsaugojimu ir kaimo plėtra, miškininkystė gali labai prisidėti įgyvendinant kai kuriuos Lisabonos ir Geteborgo strategijų tikslus,

C.   kadangi, nors nei Europos bendrijos steigimo sutartyje, nei Sutartyje dėl Konstitucijos Europai nenumatytas teisinis bendros miškų politikos pagrindas, įvairių Bendrijos politikos sričių įtaka miškams nuolat augo,

D.   kadangi kai kuriais atvejais valstybės narės taiko labai skirtingus miško apibrėžimus, todėl tik iš dalies įmanoma įvertinti su miškais susijusias Bendrijos priemones,

E.   kadangi mano, kad priimant visus sprendimus dėl Europos miškų turi būti atsižvelgiama į tai, kad Europos miškai ir jų aplinkos apsaugos sunkumai yra labai skirtingi,

1 strategijos elementas: Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose su miškininkystės sektoriumi susijusiuose procesuose

F.   kadangi valstybės narės, aktyviai dalyvaudamos visuose su miškų sektoriumi susijusiuose tarptautiniuose procesuose, atsižvelgė į Tarybos raginimą dėl Europos miškininkystės strategijos,

G.   pabrėždamas nepažeistų miško ekosistemų svarbą siekiant išsaugoti biologinę įvairovę pagal tarptautiniuose susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus; pažymi, kad tokie įsipareigojimai apima Biologinės įvairovės konvenciją (1992 m., Rio de Žaneiras) ir tikslą iki 2010 m. sustabdyti daugelio rūšių mažėjimą (ES susitikimai 2001 m. Geteborge ir 2002 m. Johanesburge); pažymėdamas, kad norint sėkmingai įgyvendinti šiuos įsipareigojimus, labai svarbu sukurti pakankamo dydžio gamtos draustinius ir miškų valdymo metodus bei kraštovaizdžio planavimą daugiau suderinti su biologinėmis sąlygomis,

2 strategijos elementas: Tarptautiniu mastu patvirtintų įsipareigojimų įgyvendinimas vykdant nacionalines miškininkystės programas

H.   kadangi nacionalinės ir regioninės miškų programos (NFP) – tai pagrindinė ES miškininkystės strategijos tikslų įgyvendinimo priemonė ir kadangi jos turėtų užtikrinti, kad atskirų šalių politikos gairės ir tarptautiniai įsipareigojimai būtų suderinti ir nuoseklūs,

3 strategijos elementas: Visų su miškininkystės sektoriumi susijusių politikos sričių koordinavimo, ryšių ir bendradarbiavimo tobulinimas

I.   kadangi dar 1998 m. akcentuotas esminis poreikis – pagerinti Komisijos, Komisijos ir valstybių narių bei valstybių narių tarpusavio koordinavimą, ryšius ir bendradarbiavimą visose su miškininkystės sektoriumi susijusiose Bendrijos politikos srityse (žemės ūkio, aplinkos apsaugos, energetikos, mokslinių tyrimų, pramonės, vidaus rinkos, prekybos ir vystymosi politikos) – išliko nepakitęs,

4 strategijos elementas: Tvaraus miškų valdymo skatinimas kaimo vietovių išsaugojimo ir plėtros politikos kontekste

J.   kadangi kaimo plėtros politika yra pagrindinė miškininkystės strategijos įgyvendinimo Bendrijos mastu priemonė, o tai parodo faktas, kad 2000–2006 m. miškininkystės priemonėms kaimo plėtros politikos kontekste buvo skirta 4,8 mlrd. EUR, kurių pusė buvo panaudota žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku, o kita pusė – kitoms miško valdymo priemonėms,

5 strategijos elementas: Europos miškų apsauga

K.   kadangi miškas turi ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir kultūros požiūriu būti valdomas tvariai, o miškų apsauga, miško žalos stebėsena, pažeistų miško plotų valymas ir aplinkosaugos priemonių, ypač vandens apytakos reguliavimo, užtikrinimas yra esminiai tvaraus miškų valdymo veiksniai; kadangi pagrindinis su mišku susijęs tikslas yra jų ilgaamžiškumo išsaugojimas, apsaugant juos nuo gaisrų, atmosferos, grunto ir vandens taršos, taip pat nuo kitokios žalos dėl ligų ir kenkėjų ar dėl erozijos,

L.   tikėdamasis, kad galima užtikrinti miškų teritorijų biologinę įvairovę ir reikalaudamas, kad natūraliai miškuose gyvenančių gyvūnų rūšys būtų tinkamai valdomos ir tvariai naudojamos, siekiant išsaugoti jų ilgaamžiškumą, kartu išlaikant miškų ir medžiojamų gyvūnų pusiausvyrą,

M.   kadangi matyti, kad kaimo plėtros politikos kontekste numatytų gaisrų prevencijos priemonių nepakanka siekiant užkirsti kelią miškų gaisrų reiškiniui, kuris yra pagrindinė Europos Sąjungos miškų nykimo priežastis ir viena priežasčių, dėl kurių daugelyje Europos regionų sparčiau formuojasi dykumos; apgailestauja dėl regioniniu ir nacionaliniu mastu įgyvendinamų programų koordinavimo trūkumo; mano, kad koordinavimą reikėtų sustiprinti parengiant strategines Bendrijos gaires, kurios padėtų suderinti skirtingų nacionalinės ir (arba) vietinės valdžios institucijų vykdomas prevencines priemones; kadangi Komisija turėtų paraginti visus regionus parengti išsamią kovos su gaisrais strategiją ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; kadangi tokia strategija turi apimti žemės ūkio ir miškų aplinkos sąryšį, šiai sričiai būdingą riziką ir ją įveikti padedančias prevencines priemones,

N.   atkreipdamas dėmesį į ne kartą nuo plataus masto miškų gaisrų nukentėjusius regionus ir išreikšdamas jiems savo solidarumą; vis dėl to manydamas, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybėse narėse labai skiriasi tiek miškų gaisrų keliamos problemos, tiek kovos su jais sąlygos; kadangi patirtis rodo, kad vietos pastangos ir vietos mastu taikomos priemonės yra svarbiausias veiksnys siekiant veiksmingai užkirsti kelią miškų gaisrams ir su jais kovoti bei pakeisti miškininkystės metodus taip, kad būtų atsisakyta greitai užsidegančių medžių rūšių, pvz., eukaliptų, monokultūrų,

O.   pažymėdamas, kad nauja finansinė aplinkos apsaugos priemonė (LIFE+) yra gyvybiškai svarbi siekiant apsaugoti visus Europos miškus nuo jiems kenkiančių veiksnių, įskaitant gaisrus, stebėsenos ir prevencijos priemonėmis,

6 strategijos elementas: Tropinių miškų apsauga

P.   kadangi neteisėta tropinių miškų ruoša atneša sunkių ekologinių, ekonominių ir socialinių nuostolių ne tik kilmės šalyse, bet ir vidutinio klimato zonose, nes ji lemia didelius medienos gaminių rinkos iškreipimus,

Q.   džiaugdamasis Komisijos FLEGT veiksmų planu (Europos Sąjungos veiksmų planas dėl miškininkystės srities teisės aktų taikymo, valdymo ir prekybos), kuris buvo sukurtas siekiant užkirsti kelią nelegalios medienos ruošos problemai; manydamas, kad nelegali medienos ruoša, viena vertus, sukelia didelių aplinkos apsaugos ir socialinių problemų, o kita vertus, pažeidžia prekybos mediena pusiausvyrą ir lemia finansinius miškų ūkio nuostolius; manydamas, kad norint užkirsti kelią prekybai nelegaliai nukirsta mediena, labai svarbu panaikinti šią problemą lemiančius veiksnius, pvz., nuosavybės teisių aiškumo stoką, korupciją ir skurdą; be to, manydamas, kad svarbu nustatyti griežtas sankcijas ir bausmes asmenims ir įmonėms, prekiaujančioms nelegaliai nukirsta mediena,

R.   pabrėždamas, kad didelę į Europos Sąjungą importuojamos medienos dalį sudaro perdirbti produktai, ir kai kurie iš jų gaminami iš nelegaliai gautos medienos; prašydamas Komisiją, kad būtų galima uždrausti tokių nelegaliai gautų produktų importą, apsvarstyti galimybę pakeisti EB muitų kodeksą ir nelengvatines medienai taikomas kilmės taisykles taip, kad paskutinė šalis, kurioje mediena buvo perdirbta iš natūraliųjų išteklių, būtų įpareigota įrodyti žaliavos kilmę ir teisėtumą,

7 strategijos elementas: Klimato kaitos sušvelninimas ir tvaraus energijos tiekimo skatinimas

S.   kadangi, žinant, kad anglis kaupiasi biomasėje ir dirvožemyje miškai yra labai svarbūs žemės anglies ciklo metu surinkdami anglį; kadangi užtikrinus miškų atsinaujinimą, jų produktyvumo išsaugojimą ir didesnį neanglinių medienos produktų naudojimą galima užtikrinti ir pailginti anglies ciklą; kadangi miškai tiekia atsinaujinančią energiją be anglies, papildo tvarius ES naudojamus energijos šaltinius ir taip miškai bei jų produktai padeda mažinti visuotinį atšilimą ir šiltnamio efektą bei įgyvendinti ES aplinkos apsaugos tikslus (pvz., Kioto protokolą),

T.   kadangi didesnis atsinaujinančių energijos rūšių iš miškų ūkio produktų naudojimas taip pat padės sumažinti ES energijos deficitą ir padidinti kurui naudojamų augalų auginimą kaip pakaitalą ar alternatyvą teritorijoms, kurioms būdinga perprodukcija arba kuriose vykdomos tam tikros bendro rinkos organizavimo reformos,

8 strategijos elementas: Miškininkystės sektoriaus konkurencingumo, užimtumo ir pelningumo skatinimas

U.   kadangi miškininkystės sektorius ir medienos pramonė Bendrijos ekonomikos plėtros politikoje ligi šiol nebuvo pakankamai akcentuota ir vis dar traktuojama kaip šalutinė sritis, nors šis sektorius sukuria daug darbo vietų, atneša nemenką pelną ir apskritai turi teigiamą poveikį kaimo vietovių gyvybingumui,

V.   kadangi miškai ne tik turi labai didelę reikšmę gyvenimo kokybei ekologiniu požiūriu, bet ir tiekia ekonominiu atžvilgiu svarbią žemės ūkio ir miškininkystės produkciją,

W.   kadangi Komisija pripažįsta daugiafunkcį miškų vaidmenį, tačiau mano, kad dažniausiai šis vaidmuo, palyginti su jo teikiamomis galimybėmis, nedaro pakankamos įtakos atitinkamų teritorijų ekonomikai ir tų teritorijų gyventojų pajamoms,

X.   manydamas, kad tam, kad Europos Sąjunga galėtų įgyvendinti daugelį savo aplinkos apsaugos tikslų, svarbu sukurti geras sąlygas miškininkystei ir gilų supratimą apie įvairius lygiagrečius miškų valdymo tikslus,

9 strategijos elementas: Su miškininkystės sektoriumi susijusių mokslinių tyrimų ir vystymosi skatinimas

Y.   kadangi miškininkystės sektoriui iškeltus konkurencingumo ir tvaraus vystymosi reikalavimus bus galima įgyvendinti tik tuomet, jeigu pavyks sukurti naujus ir novatoriškus šio sektoriaus veiklos planus bei technologijas ir jei jis bus apsaugotas nuo jo ekonominiam veiksmingumui kenkiančių bendrą įsipareigojimą visuomenei viršijančių nuosavybės mokesčių,

Z.   pabrėždamas įvairiapusiškų medienos mokslinių tyrimų svarbą įgyvendinant su konkurencingumu ir aplinkos apsauga susijusius Europos Sąjungos tikslus; pažymėdamas, kad mediena kaip žaliava turi daug savybių, pvz., tam tikrų cheminių medžiagų, kurios dar nebuvo išnaudotos, ir kad reikia investuoti į tokius savybius mokslinius tyrimus ir į jų taikymo rinkoje plėtrą; pabrėžda,as, kad didėjantis medienos naudojimas, pvz., statybos, popieriaus, pakuočių gamybos ir energetikos sektoriuose, gali paskatinti pakeisti neatsinaujinančius gamtos išteklius,

AA.   ragindamas kurti ir tirti naujus gaisrų prevencijos ir gesinimo būdus palydovinėmis sistemomis bei kitomis šiuolaikinėmis technologijomis, kuriuos būtų galima pasitelkti ne tik miškų, bet ir plačiosios visuomenės apsaugai,

10 strategijos elementas: Tvaraus miškų valdymo skatinimas pasitelkus profesinio mokymo ir tęstinio mokymo programos

AB.   kadangi Europos profesinio mokymo ir tęstinio mokymo programose į miškininkystės sektorių iki šiol beveik nebuvo atsižvelgta,

11 strategijos elementas: Tvaraus miškų valdymo skatinimas pasitelkus informacijos ir komunikacijos strategijas

AC.   kadangi Europos Sąjungos galimybė pasitelkus informacijos ir komunikacijos strategijas remti tvarų miškų valdymą ligšiolinėje ES miškininkystės strategijoje buvo per mažai išnaudota;

Pagrindiniai aspektai

1.   palaiko Komisijos nuomonę, kad tolesnė Bendrijos politikos krypčių raida, kurią lėmė Lisabonos (2000 m.) ir Geteborgo (2001 m.) Europos Vadovų Tarybos nutarimai, Šeštoji aplinkos apsaugos veiksmų programa (2002 m.), BŽŪP reforma (2003 m.) ir plėtra (2004 m.), reikalauja daugiau įtraukti Europos miškininkystės strategiją į bendrą Europos politikos kontekstą; todėl remia Komisijos iniciatyvą parengti ES tvaraus miškų valdymo veiksmų planą, kuris turėtų būti numatytas penkeriems metams; pabrėžia, kad jis turėtų būti kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei regionais ir konsultuojantis su suinteresuotomis organizacijomis; mano, kad Europos miškininkystės strategija nustatė orientacinį pagrindą su miškininkyste susijusioms politikos krypčims, iniciatyvoms ir priemonėms ir padarė įtaką šiandieniniam su miškininkyste susijusių klausimų nagrinėjimo būdui; mano, kad minėtieji politinio konteksto pokyčiai reikalauja aiškaus ir aktyvaus požiūrio į Bendrijos miškų išteklių valdymą;

2.   laikosi nuomonės, kad remiantis įvairiu Bendrijos sektorių politikos poveikiu miškui, taip pat Lisabonos ir Geteborgo strategijomis, Komisija ir Taryba turėtų objektyviai išnagrinėti galimybes sukurti miškininkystės sektoriui atskirą teisinį pagrindą Europos bendrijos sutartyje arba būsimame Konstitucijos projekte; reikalauja, kad kol Europos Sąjungoje nėra parengtas atskiras teisinis pagrindas miškininkystės sektoriui visuose su miškais susijusiuose teisės aktuose būtų ypač atsižvelgiama į subsidiarumo principą;

3.   ragina, kad valstybės narės ir Komisija nustatytų bendrą "miško" sąvokos apibrėžimą ir aiškinimą, siekiant ateityje geriau nei iki šiol įvertinti su miškais susijusias priemones Bendrijos lygmeniu;

1 strategijos elementas: Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose su miškininkystės sektoriumi susijusiuose procesuose

4.   sveikina valstybes nares ir Komisiją dinamiškose Ministrų konferencijos dėl miškų apsaugos Europoje (MKMAE) diskusijose sukūrus bendrą tvaraus miškų valdymo viziją ir skatina labiau į ją atsižvelgti politinių sprendimų priėmimo procese;

5.   džiaugiasi aktyviu valstybių narių dalyvavimu visuose su miškininkystės sektoriumi susijusiuose tarptautiniuose procesuose ir nurodo, kad 2002 m. aukščiausio lygio susitikime dėl pasaulio vystymosi Johanesburge buvo pabrėžta, kad tvari miškininkystė yra kitų Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo įrankis; be to, pabrėžia, kad dalyvaujančių šalių vyriausybės įsipareigojo vykdyti privalomą veiksmų planą, į kurį įtraukta daug su miškininkyste susijusių elementų;

6.   ragina Komisiją ir valstybes nares Jungtinių Tautų miškų forumo (UNFF) šeštosios sesijos, kuri įvyks 2006 m. vasario mėn., kontekste įgyvendinti Tarybos 2005 m. balandžio 26 d. išvadas, pagal kurias teisiškai privalomas įrankis ekologiniu ir socialiniu požiūriu yra geriausia priemonė užtikrinti tvarų miškų valdymą;

7.   pabrėžia, kad Europos Sąjunga tarptautinėje ir Bendrijos aplinkos apsaugos politikoje turėtų laikytis koordinuoto ir suderinto požiūrio, atsižvelgdama į daugiafunkcį miškų vaidmenį ir jį gerbdama; kartu turėtų būti užtikrintas platus suinteresuotų šalių dalyvavimas ir atvira informavimo politika;

2 strategijos elementas: Tarptautiniu mastu patvirtintų įsipareigojimų įgyvendinimas vykdant nacionalines miškininkystės programas

8.   ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti MKMAE nustatytą metodą kaip bendrą nacionalinių miškininkystės programų priemonę ir numatyti jos vertinimo kriterijus, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu buvo įgyvendinti jos tikslai;

3 strategijos elementas: Visų su miškininkystės sektoriumi susijusių politikos krypčių koordinavimo, ryšių ir bendradarbiavimo tobulinimas

9.   mano, kad nepaisant pasiektos pažangos įkūrus įvairius skyrius apimančią Komisijos darbo grupę (angl. Inter-Service Group on Forestry), būtina toliau gerinti įvairių miškininkystės klausimus nagrinėjančių generalinių direktoratų koordinavimą; siūlo greta ligšiolinės horizontalios už miškininkystę atsakingų Komisijos skyrių integracijos apsvarstyti vertikalios visus Komisijos skyrių darbo lygmenis apimančios generalinio sekretoriato jungiamos integracijos galimybę; siūlo Komisijos generaliniame sekretoriate įsteigti struktūrinį vienetą, kuris koordinuotų su miškininkyste susijusias politikos kryptis;

10.   siūlo stiprinti Nuolatinio miškų komiteto vaidmenį plečiant ir sukonkretinant jo įgaliojimus, pvz, sudarant ir vertinant veiksmų planus ir vertinant nacionalines miškininkystės programas,

4 strategijos elementas: Tvaraus miškų valdymo skatinimas kaimo išsaugojimo ir plėtros politikos kontekste

11.   be to, mano, kad turėtų būti sukurtos veiksmingos valstybių narių įgyvendintinų, iš dalies pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl paramos kaimo plėtrai(5) Europos Sąjungos finansuojamų miškininkystės priemonių stebėsenos sistemos, į kurias atsižvelgiant turėtų būti taikomos Audito Rūmų rekomendacijos dėl miškininkystės strategijos įgyvendinimo;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares sudarant atitinkamas kaimo plėtros programas labiau atsižvelgti į ES miškininkystės strategijoje ir ES tvaraus miškų valdymo veiksmų plane apibrėžtus tikslus ir priemones;

5 strategijos elementas: Europos miškų apsauga

13.   ragina Komisiją ir valstybes nares į ES tvaraus miškų valdymo veiksmų planą įtraukti veiksmingas pavojų prevencijos ir rimtų katastrofų (gaisrų, audrų, vabzdžių antplūdžių ir sausrų) įveikimo priemones; primena valstybėms narėms, kad jos įgyvendintų kaimo plėtros programose numatytas miškų gaisrų prevencijos priemones;

14.   pabrėžia, kad ES tvaraus miškų valdymo veiksmų plane, atsižvelgiant į miškų paskirties daugiafunkciškumą, daugiau dėmesio turi būti skirta dirvos, vandens ir oro apsaugai, taip pat biologinei įvairovei ir tipiškiems miško kraštovaizdžiams;

15.   mano, kad reikia stengtis skatinti kalnų regionuose atskirti miškus ir ganyklas ir įvesti reikalavimą naudotis keliais (ne vien saugumo sumetimais), nes nepakankamas miškų ir ganyklų atskyrimas ir pernelyg didelis miškų lankymas ypač spartina eroziją;

16.   ragina parengti rekomendaciją valstybėms narėms, kurioje būtų pasiūlytas integruotas požiūris į miškų apsaugą nuo gaisrų, pvz., renkant ir panaudojant liekamąją biomasę, laikinai uždraudžiant keisti išdegintų plotų naudojimą, kad po gaisrų būtų išvengta spekuliacijų, arba įsteigiant specialų nusikaltimus aplinkai nagrinėjantį organą;

17.   ragina valstybes nares ir Europos regionus, atsižvelgiant į kitą finansų planavimo laikotarpį, peržiūrėti savo kovos su miško gaisrais ir gaisrų prevencijos priemones, atnaujinti dabartines priemones ir padaryti jas dinamiškesnes, nes iki šiol jų valdymas dažnai pasirodė netinkamas;

18.   pabrėžia, kad miškų atkūrimas yra esminė kovos su dykumėjimu priemonė; mano, kad miškų atkūrimas vietinėmis rūšimis padeda išsaugoti biologinę įvairovę, sumažina gaisrų pavojų ir gali prisidėti apsaugant ir susiejant "Natura 2000" tinklui priklausančias teritorijas, taip sudarydamas sąlygas plisti biologinei įvairovei;

6 strategijos elementas: Tropinių miškų apsauga

19.   remia dabartines FLEGT veiksmų plano iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nelegaliai medienos ruošai ir užtikrinti tarptautinių susitarimų laikymąsi;

7 strategijos elementas: Klimato kaitos sušvelninimas ir tvaraus energijos tiekimo skatinimas

20.   mano, jog labai svarbu, kad būtų pripažinta miškų ir miškininkystės produktų svarba švelninant klimato kaitą ir kad Europos Sąjunga remtų šios srities mokslinius tyrimus, medienos populiarinimo veiksmus ir keitimąsi informacija, ragina Komisiją ir valstybes nares ES miškininkystės strategijos kontekste išnagrinėti, kaip miškininkystės sektorius galėtų optimaliai prisidėti prie kovos su klimato kaita, atsižvelgiant į šio sektoriaus konkurencingumą;

21.   primygtinai ragina Europos Sąjungą skatinti, kad mediena būtų naudojama kaip atsinaujinantis išteklius, o miško pramonės gaminiai – kaip aplinkai nekenkiantys produktai;

22.   ragina biomasę, ypač medienos, visapusiškai įtraukti į politines priemones, kuriomis siekiama vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius (bendrą šilumos ir elektros energiją, biokurą); ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes skatinti šildymą mediena mokesčių lengvatomis;

8 strategijos elementas: Miškininkystės sektoriaus konkurencingumo, užimtumo ir pelningumo skatinimas

23.   pabrėžia Komisijos miškininkystės konkurencingumo Europos Sąjungoje analizės išvadas, kuriomis remiantis reikia skatinti miškininkystės politikos ir visos gamybos grandinės mediena – popierius koordinavimą; džiaugiasi, kad atskirų šalių ir Bendrijos mastu buvo imtasi skatinti mažų miškininkystės įmonių savanorišką jungimąsi; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad privačios miškininkystės organizacijų stiprinimas ypač padėtų privačių miškų savininkams tvariai valdyti mišką;

24.   ragina Komisiją paremti valstybių narių pastangas mobilizuoti medienos išteklius miškuose ir pašalinti struktūrines kliūtis, su kuriomis mažos miškininkystės įmonės susiduria naudodamos ir realizuodamos savo miškininkystės produktus, siekiant užtikrinti ilgalaikį Bendrijos apsirūpinimą mediena ir medienos produktais; mano, kad ypač turėtų būti pašalintos tam tikros medienos naudojimo kliūtys ir atkreiptas dėmesys į novatoriškų medienos naudojimo būdų mokslinius tyrimus ir vystymą apibrėžiančias nuostatas ir standartus bei į priemones, skirtas kvalifikacijos lygiui kelti; pabrėžia, kad iki šiol tik iš dalies kaip pajamų šaltiniai buvo išnaudoti kiti iš miško (bet ne medienos), gaunami produktai, pvz., kamščiamedžio žievė, grybai ir uogos, ir galimybė teikti, pvz., gamtos turizmo ir medžioklės, paslaugas, nors kai kuriose valstybėse narėse medžioklės ūkis yra svarbi pajamų įvairinimo priemonė, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 33 straipsnio 4, 5, 7, 9, 10 ir 11 įtraukose;

25.   ragina Komisiją ir valstybes nares į ES tvaraus miškų valdymo veiksmų planą įtraukti veiksmingas pavojų prevencijos ir rimtų katastrofų (gaisrų, audrų, vabzdžių antplūdžių ir sausrų) įveikimo priemones; primena valstybėms narėms, kad jos įgyvendintų kaimo plėtros programose numatytas miškų gaisrų prevencijos priemones, ir mano, jog labai svarbu, kad ES tvaraus miškų valdymo veiksmų planas apimtų visą gamybos grandinę, pradedant miškais ir baigiant medienos ir miškininkystės pramonės produktais;

26.   ragina Komisiją atsižvelgti į ekonominį skirtingų regionų apželdinimo vietinėmis rūšimis potencialą, taip pat į natūralių miškų ir visų jų teikiamų produktų ir privalumų kaimo vietovėms potencialą; mano, kad šiuo tikslu reikėtų išnagrinėti gamintojams remti reikalingas priemonės;

27.   ragina Komisiją atlikti reikiamus tyrimus dėl fiskalinių priemonių, kuriomis atskiros valstybės narės galėtų remti mažiau aplinkai kenkiančius gamintojus geresnių mokesčių sąlygomis; mano, kad visuomenei naudinga šių gamintojų veikla, už kurią jiems turi būti atlyginta – tai jų vykdomos gaisrų ir dykumų susidarymo prevencijos priemonės, miškų želdinimas vietinėmis rūšimis, biologinės įvairovės skatinimas, tvarus natūralių miškų valdymas ir aplinkai palankių priemonių, pvz., vandens sistemos apsaugos ir kovos su erozija, skatinimas;

28.   mano, kad paramos, ypač kuria skatinamos aplinkos apsaugos priemonės ir remiamos kaimo vietovės, skyrimas neturėtų priklausyti nuo atitinkamų miškų nuosavybės rūšies, ir kad visiems miškams turėtų būti taikomos vienodos sąlygos;

9 strategijos elementas: Su miškininkystės sektoriumi susijusių mokslinių tyrimų ir vystymosi skatinimas

29.   ragina labiau skatinti su miškais ir jų daugiafunkciškumu, ypač tvarios biologinės įvairovės plėtros požiūriu, susijusius mokslinius tyrimus, įtraukiant svarbiausius miškininkystės sektoriaus mokslinių tyrimų projektus į ES septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą arba atitinkamas valstybių narių programas ir remiant jau pradėtą grandine miškas – medis – popierius grindžiamą technologijų programą;

10 strategijos elementas: Tvaraus miškų valdymo skatinimas pasitelkus profesinio mokymo ir tęstinio mokymo programas

30.   ragina valstybes nares ypač siekti užtikrinti, kad Europos Sąjungos teikiamos profesinio mokymo ir tęstinio mokymo programos (Leonardo da Vinci, Erasmus ir kt.) su miškais susijusiame sektoriuje būtų labiau išnaudojamos nei iki šiol;

31.   pabrėžia, kad parama miškų savininkams, t. y. švietimas, pajėgumų didinimas, informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimas, kaimo plėtros kontekste yra pagrindinė tvaraus miškų naudojimo prielaida;

11 strategijos elementas: Tvaraus miškų valdymo skatinimas pasitelkus informacijos ir komunikacijos strategijas

32.   džiaugiasi Europos miškininkystės įmonių pastangomis suteikti vartotojams tvaraus miškų valdymo, atsižvelgiant į miškų daugiafunkciškumą, garantijas, visų pirma sertifikuotais medienos produktais; mano, kad FSC ir PEFC sertifikavimo sistemos vienodai tam tinka, ragina remti abipusį abiejų sertifikavimo sistemų pripažinimą;

o
o   o

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 55, 1997 2 24, p. 22. (2) OL C 56, 1999 2 26, p. 1. (3) OL C 353, 2000 12 8, p. 1. (4) OL C 67, 2005 3 18, p. 1. (5) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.