Europos Parlamento rezoliucija dėl kultūros paveldo Azerbaidžane
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 9 d.(1) ir 2005 m. spalio 27 d.(2) rezoliucijas dėl Azerbaidžano,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos(3),
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pietų Kaukazo ir ypač į savo 1999 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl paramos taikos procesui Kaukaze(4) ir į savo 2004 m. vasario 26 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES politikos Pietų Kaukazo klausimu(5),
– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimą įtraukti Armėniją ir Azerbaidžaną į Europos kaimynystės politiką, konkrečiai siekiant skatinti gerus kaimyniškus santykius, ypač pagarbos mažumoms pagrindu,
– atsižvelgdamas į Azerbaidžano ir Armėnijos įsipareigojimus Europos Tarybai, ypač dėl Europos kultūros konvencijos, pataisytos Europos archeologinio paveldo apsaugos konvencijos ir Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, kurias šalys ratifikavo ir įsipareigojo gerbti,
– atsižvelgdamas į okupuotoms teritorijoms taikomą 1954 m. priimtą UNESCO Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją ir jos 1954 m. protokolą, kurių šalys yra Armėnija ir Azerbaidžanas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. priimtą UNESCO deklaraciją dėl tyčinio kultūros paveldo naikinimo, kuria tarptautinė bendruomenė pripažįsta kultūros paveldo apsaugos svarbą ir dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą kovoti su bet kokia tyčinio naikinimo forma, kad kultūros paveldas būtų perduotas būsimoms kartoms,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) pranešimą(6) ir JT Žmogaus teisių komiteto tarpinį pranešimą apie sąžinės ir religijos laisvę(7),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Armėnija pateikė kaltinimų, kad 1998 m. lapkričio mėn. ir 2002 m. gruodžio mėn. kampanijas, per kurias buvo siekiama sunaikinti Džulfos armėnų kapines Nachičevanės regione, vykdė Azerbaidžano pajėgos; kadangi naujausi naikinimo veiksmai buvo vykdomi 2005 m. gruodžio mėn., ką įrodo Armėnijos valdžios institucijų pateikti vaizdo įrašai,
B. kadangi tarptautinė bendruomenė aktyviai reagavo į šiuos veiksmus; kadangi Azerbaidžanas neatsakė į buvusio specialaus Jungtinių Tautų pranešėjo Abdelfattaho Amoro klausimus dėl 1998 m. lapkričio mėn. ir 2002 m. gruodžio mėn. įvykių,
C. kadangi buvo pateikti rimti kaltinimai dėl Azerbaidžano valdžios institucijų dalyvavimo sunaikinant minėtuosius paminklus,
D. pabrėždamas išskirtinį pobūdį šios archeologinės vietos, kurioje buvo likę 6000 "chačkarų" – iš akmens iškaltų kryžių, būdingų Armėnijos religiniam menui, ir kuri liudija regiono etninę ir kultūrinę įvairovę,
E. kadangi bet kokių kultūros, religijos ar tautos paveldo paminklų naikinimas ar išniekinimas pažeidžia Europos Sąjungos principus,
F. kadangi naikinimas yra susijęs su sustabdytu Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktu dėl Kalnų Karabacho teritorijos,
G. kadangi derybose dėl Kalnų Karabacho netrukus gali būti pasiektas palankus rezultatas ir gali būti pasiektas susitarimas dėl konflikto sprendimo, nepaisant to, kad 2006 m. vasario 10–11 dienomis Rambouillet vykęs Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentų susitikimas nedavė rezultatų,
H. primindamas, kad Europos kaimynystės politika siekiama įkurti privilegijuotą partnerystę su Azerbaidžanu ir Armėnija bendrų vertybių, įskaitant pagarbą mažumoms ir jų kultūros paveldui, pagrindu,
1. griežtai smerkia Džulfos kapinių sunaikinimą ir bet kokių istorinės reikšmės turinčių vietų sunaikinimą Armėnijos ar Azerbaidžano teritorijoje ir smerkia bet kokius veiksmus, kuriais siekiama sunaikinti tam tikros tautos kultūros paveldą;
2. ragina Tarybą ir Komisiją paaiškinti Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybėms, kad būtina dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų sustabdytas etninis valymas, kuris yra tokio sunaikinimo priežastis, ir rasti būdus, kaip palengvinti laipsnišką pabėgėlių ir perkeltų asmenų grįžimą;
3. reikalauja, kad Azerbaidžano ir Armėnijos vyriausybės laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, ypač kultūros paveldo klausimais, ypatingai susijusių su įstojimu į Europos Tarybą ir integracija į Europos kaimynystės politiką;
4. pabrėžia, kad pagarba mažumos teisėms, įskaitant istorijos, religijos ir kultūros paveldui, yra tikro ir veiksmingo Europos kaimynystės plėtojimo sąlyga, ir ji turi vesti į gerų kaimyniškų santykių užmezgimą tarp visų susijusių valstybių;
5. reikalauja, kad Azerbaidžanas leistų misijoms, skirtoms jo teritorijoje esančiam archeologijos paveldui, ypač armėnų paveldui, tirti ir saugoti, pvz., su IOCOMOS dirbantiems ekspertams, taip pat ir Europos Parlamento delegacijai aplankyti Džulfos archeologinę vietą;
6. ragina Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybes laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, ypač kultūros ir kultūros paveldo apsaugos klausimais, kuriuos jie prisiėmė būdami tarptautinių organizacijų, pvz., UNESCO ir Europos Tarybos, nariais, ir prašo jų dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų apsaugotas archeologijos, istorijos ir kultūros paveldas jų teritorijose siekiant užkirsti kelią kitų pavojuje esančių vietų sunaikinimui;
7. ragina Komisiją ir Tarybą į šiuo metu aptarinėjamus Europos kaimynystės politikos veiksmų planus įtraukti sąlygą dėl minėtosiose teritorijose esančių vertingų archeologinių ar istorinių vietų apsaugos;
8. ragina Komisiją ir Tarybą Europos kaimynystės politikos veiksmų planų įgyvendinimui nustatyti sąlygą, kad Armėnija ir Azerbaidžanas laikytųsi visuotinai pripažintų principų, ypač savo, kaip Europos Tarybos narių, įsipareigojimų, susijusių su žmogaus ir mažumų teisėmis, ir ragina Tarybą ir Komisiją į šiuos veiksmų planus įtraukti konkrečias su mažumų kultūros paveldo apsauga susijusias nuostatas;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Armėnijos Vyriausybei ir Prezidentui, Azerbaidžano Vyriausybei ir Prezidentui, ESBO ir Europos Tarybos Parlamentinėms Asamblėjoms, UNESCO generaliniam direktoriui ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.