Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2005/2167(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0036/2006

Pateikti tekstai :

A6-0036/2006

Debatai :

PV 14/03/2006 - 5
CRE 14/03/2006 - 5

Balsavimas :

PV 14/03/2006 - 11.4
CRE 14/03/2006 - 11.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0079

Priimti tekstai
PDF 343kWORD 136k
Antradienis, 2006 m. kovo 14 d. - Strasbūras
Augimą ir vystymąsi skatinanti Europos informacinė visuomenė
P6_TA(2006)0079A6-0036/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti (2005/2167(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti" (KOM(2005)0229) ir lydintį Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl išplėstinio poveikio įvertinimo (SEC(2005)0717),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva)(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūrą(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "E.prieinamumas" (KOM(2005)0425),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 15 d. forumo dėl skaitmeninės atskirties pranešimą dėl plačiajuostės prieigos ir viešosios paramos vietovėms, kuriose paslaugos teikiamos nepakankamai,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Rinkos dėsnių taikymas valdant dažnių spektrą Europos Sąjungoje" (KOM(2005)0400),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Europos Sąjungos radijo spektro politika ateičiai (antroji metinė ataskaita)" (KOM(2005)0411),

–   atsižvelgdamas į Radijo dažnių spektro politikos grupės 2004 m. lapkričio 19 d. nuomonę dėl antrinės prekybos teisėmis naudoti radijo dažnių spektrą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ES tvariosios plėtros strategiją,

–   atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą dėl aplinkos apsaugos interesų integravimo į kitas politikos sritis – nuveiktų Kardifo proceso darbų įvertinimo (KOM(2004)0394),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 1–5 d. 2695-ojo Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio išvadas dėl i2010 strategijos,

–   atsižvelgdamas į pirmiau minėtos Briuselio Europos Vadovų Tarybos prašymu valstybių narių parengtas 25 nacionalines reformų programas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės(3) ir 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos elektroninių ryšių reglamentavimo ir rinkų 2004 m.(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0036/2006),

A.   kadangi ES neturi galimybės pasiekti Lisabonos tikslų, jei valstybės narės nesiims ryžtingų veiksmų nuodugniai įgyvendindamos i2010 strategijos,

B.   kadangi, preliminari 25 nacionalinių reformų apžvalga parodė, kad apskritai valstybės narės priėmė iššūkius, susijusius su moksliniais tyrimais ir naujovėmis, ir kadangi dauguma valstybių narių taip pat laiko e .valdžią geru būdu pagerinti viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų efektyvumą,

C.   kadangi, ne tik Komisija, bet ir valstybės narės bei kiti suinteresuoti dalyviai yra atsakingi už i2010 iniciatyvos sėkmę,

D.   kadangi tinkamas dabartinės sistemos įgyvendinimas laiku yra esminė sąlyga siekiant sukurti atvirą, konkurencingą ir palankią naujovėms elektroninių ryšių paslaugų rinką; kadangi valstybių narių procedūros, skirtos sistemai perkelti ir įgyvendinti, yra labai skirtingos,

E.   kadangi ES informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslinių tyrimų srityje atsilieka, nes investicijos vienam asmeniui siekia tik 80 EUR, kai Japonija investuoja 350 EUR, o JAV – 400 EUR; todėl ES, norėdama pasivyti, turi padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir naujoves ir ragina valstybes nares padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir naujovėms IRT srityje,

F.   kadangi siekiant visiškai pasinaudoti mokslinių tyrimų ir naujovių teikiamais privalumais būtina, kad IRT naudotų asmenys, viešųjų paslaugų sektorius ir verslo įmonės, ypač mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ),

G.   kadangi per paskutinius dvejus metus plačiajuosčio ryšio abonentų padaugėjo dvigubai; kadangi tolimi ir kaimo regionai yra aptarnaujami prasčiau, nes daugiausiai linijų yra tankiai apgyvendintose vietovėse,

H.   kadangi IRT teikiami privalumai turi būti prieinami visiems, įskaitant skirtingo išsilavinimo, socialinės padėties, lyties ir amžiaus grupes,

I.   kadangi visi piliečiai turi teisę naudotis prieiga prie įvairaus ir kokybiško turinio nemokamos žiniasklaidos,

J.   kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad kuriant technines ir priežiūros priemones būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą; kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių siekiant padidinti su IRT susijusių techninių dalykų moteriškos lyties studentų skaičių ir užtikrinti, kad moterims būtų suteikta galimybė visais lygmenimis įsidarbinti naujai sukurtose su IRT ir žiniasklaida susijusiose darbo vietose ir kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas kaimo vietovėse, salose, kalnuose ir atokiuose regionuose gyvenančių moterų padėčiai ir kitose pažeidžiamose situacijose esančioms moterims,

K.   pažymi, kad tinkamas IRT ir informacinės visuomenės valdymas gali padėti sumažinti socialinius skirtumus ir skaitmeninę takoskyrą socialinės ir teritorinės sanglaudos naudai,

L.   kadangi skaitmeninė konvergencija gali suteikti vartotojams galimybę naudotis įvairiomis patobulintomis paslaugomis ir gausiu turiniu, todėl būtina patobulinti ir sustiprinti saugią infrastruktūrą ir sukurti palankią ir saugią aplinką, skatinančią konkurencingą šių tarpusavyje susijusių paslaugų diegimą,

M.   kadangi IRT gali teigiamai veikti tiek aplinką (tiesiogiai), tiek socialinį ir ekonominį sektorių (netiesiogiai),

N.   kadangi radijo dažnių spektras yra pagrindinis daugelio visuomenei svarbių paslaugų šaltinis, todėl veiksmingas ir nuoseklus naudojimas gali padėti ES pasiekti Lisabonos tikslus, jei bus užtikrinta, kad su bendru ekonominiu interesu susijusios paslaugos bus deramai teikiamos naudojantis spektru ir kad jis bus deramai apsaugotas nuo trikdžių, kadangi tai yra optimalus būdas skatinti augimą, konkurencingumą ir užimtumą,

O.   kadangi siekiant Lisabonos tikslų būtina, kad Europos Sąjunga, valstybės narės ir verslo įmonės aiškiai, konkrečiai ir vienodai investuotų į IRT,

P.   kadangi svarbu, kad valstybės narės pakankamai investuotų į lanksčią reguliavimo sistemą, kuri stiprintų piliečių teises ir šio sektoriaus veikėjams sukurtų gerus pagrindus naujiems išradimams diegti,

1.   mano, kad prieigos prie žinių ir naudojimosi jomis laisvė yra pagrindinis kriterijus, suteikiantis žiniomis pagrįstai visuomenei galimybę vystytis demokratiškai ir naudojantis reikiamomis technologinėmis naujovėmis, kaip buvo raginama Lisabonoje;

2.   mano, kad jeigu skaitmeninė atskirtis nebus įveikta, suteikiant visiems piliečiams prieigą prie žinių, galimybę jomis naudotis ir jas kurti, nebus sukurta jokia žiniomis pagrįsta visuomenė – veikiau visa Europos Sąjunga patirs kultūros ir pramonės nuosmukį;

3.   ragina Komisiją laikyti piliečius ne vien pasyviais skaitmeninio turinio naudotojais, bet ir žinių kūrėjais ir sudaryti programą bei sukurti palankų teisinį pagrindą, kuriais būtų siekiama paversti juos aktyviais žinių visuomenės dalyviais, taip pasiekiant Lisabonos tikslus;

4.   ragina Komisiją priimti konkrečią, palankią naujovėms ir į perspektyvas atsižvelgiančią teisės aktų dėl IRT reformų politiką, kuri turi būti platesnė nei pateikta šiame Komisijos komunikate ir turi aprėpti vartotojų ir naudotojų teises; mano, kituose pasiūlymuose būtina tiksliai apibrėžti tokias Komisijos vartojamas sąvokas: informacinės visuomenės paslaugos, žiniasklaida, žiniasklaidos paslaugos ir garso ir vaizdo paslaugos;

5.   ragina, kad visi Europos teisės aktai dėl ryšių ir informacijos neturėtų įtakos technologijoms, ir taip užtikrinti, kad nauji išradimai ir dalyviai galėtų kuo lengviau įsitraukti į rinką;

6.   kadangi perėjimas nuo analoginių prie skaitmeninių technologijų didina sklaidos priemonių pajėgumus, jis turi būti atliktas suderinus politikos sritis ir laikantis tinkamų teisinės sistemos, siekiant išvengti suvienodėjimo, galinčio atsirasti dėl žiniasklaidos priemonių koncentracijos;

7.   ragina valstybes nares daugiau investuoti į IRT naudojimą viešųjų paslaugų sektoriuose, pvz., sveikatos apsaugos, švietimo ir valdymo, kuriuose IRT galėtų palengvinti reagavimą į būsimą socialinių paslaugų poreikį ir ragina bendradarbiauti siekiant skatinti paslaugų plėtrą visos Europos mastu;

8.   mano, kad viešosios paslaugos informacinėje visuomenėje turi atitikti vis sudėtingesnius pavienių vartotojų ir jų grupių poreikius, todėl jos turi būti grindžiamos atitinkama aprūpinimo sektoriaus reakcija į šiuos poreikius, siekiant kurti efektyvias ir specialiai pritaikytas paslaugas;

9.   atsižvelgdamas į tai, kad investicijos į IRT lemia augimą ir gamybos pajėgumų plėtrą, ragina valstybes nares ir verslo įmones skatinti daugiau investuoti į IRT, siekiant sumažinti veiklos rezultatų skirtumus palyginti su mūsų konkurentais;

10.   pripažįsta, kad IRT yra viena svarbiausių priemonių, reikalinga siekiant besivystančias šalis paversti pasaulinio masto jėga;

11.   tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija, nustatydama savo strategiją ir formuodama politiką darbo vietų kūrimo srityje, ir toliau remiasi mažai patikimais arba iš viso nepatikimais statistiniais duomenimis; primena, kad nors IRT plėtra ir toliau išlieka viena sparčiausių, užimtumo augimo tempas ne visada buvo toks spartus; primena, kad ES užimtumo rodiklis yra septyniais punktais žemesnis už numatytą Lisabonos tiksluose; ragina Komisiją atlikti nuodugnią statistinę technologinių pokyčių poveikio Europos Sąjungos IRT užimtumo rinkai analizę;

12.   primena skaitmeninės konvergencijos svarbą ir pritaria, kad būtų šalinamos kliūtys, trukdančios įgyvendinti valstybių narių ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą, – toks tikslas buvo nustatytas Pasaulio aukščiausio lygio susitikime informacinės visuomenės klausimais (2005 m. lapkričio 18 d. Tuniso įsipareigojimas);

13.   ragina valstybes nares ir Komisiją vertinant valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programas gerai apsvarstyti IRT svarbą ir vaidmenį ekonomikos augimui, užimtumui ir Ekonominės ir pinigų sąjungos veiklai;

14.   primena, kad i2010 tikslai, susiję su informacine visuomene, bei Lisabonos darbotvarkės tikslai turi deramai atsispindėti 2007–2013 m. finansinėse perspektyvose;

15.   dar kartą pabrėžia skaidrių bei likvidžių kapitalo rinkų svarbą MVĮ bei naujai steigiamoms įmonėms, taip pat ir visam IRT sektoriui; ypač remia nedideles paskolas ir kitas rizikos kapitalo formas;

16.   atkreipia dėmesį, kad ES kaip ir anksčiau itin trūksta verslumo ir rizikos kultūros; ragina panaikinti administracinę naštą MVĮ bei naujai steigiamoms įmonėms, taip pat finansiškai palengvinti steigimosi stadiją;

17.   primena, kaip svarbu, kad i2010 informacinė visuomenė kovotų su regioniniais ir socialiniais skirtumais valstybėse narėse, kaip pabrėžiama Komisijos komunikate "Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti: Bendrijos strateginės gairės 2007–2013 m."(KOM(2005)0299);

1 tikslas. Bendra Europos informacinë erdvë

18.   pažymi, kad siekiant augimo ir plėtros ES taip pat svarbu užtikrinti visuotinį turimų žinių ir technologijų naudojimą vykdant įvairią veiklą ir įvairiose veiklos srityse: viešajame administravime, versle ar kasdieniame piliečių gyvenime, kitais žodžiais – svarbu sukurti visur esančią informacinę visuomenę ir kurti naujas su IRT susijusias žinias;

19.   pabrėžia, kad i2010 programa yra lemiamas etapas kuriant informacinę visuomenę, kurioje dėl prieigos prie technologijos ir žinių kiekvienas asmuo galėtų būti aktyvus dalyvis, dėl interaktyvumo ir tinklų teikiamų naujų socialinių sąveikos formų, vartotojas, o galiausiai, pasirinkimo laisvę turintis kritiškas, mąstantis pilietis; pažymi, kad informacinės visuomenės sukūrimo išvakarėse randasi naujų informacijos ir komunikacijos tiekėjų atsakomybės formų ir naujų galimybių piliečiams, ypač labiausiai pažeidžiamiems asmenims (pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, vienišiems, turintiems socialinių problemų ir t. t.), įgyvendinti savo teises, kurios padeda užtikrinti, kad jie visiškai pasinaudotų IRT tobulinimo teikiama nauda; reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės dalyvautų siekiant užtikrinti, kad technologijos būtų prieinamesnės piliečiams ir atitiktų moralinius visuomenės reikalavimus;

20.   tvirtai remia i2010 iniciatyvą, kaip naują strateginę priemonę, kuria bus siekiama sukurti visų Europos Sąjungos su IRT susijusių iniciatyvų sistemą; rekomenduoja nepamiršti, kad nustatant ES informacinės visuomenės erdvės ribas, neįmanoma atsiriboti nuo tarptautinės plėtros šioje srityje;

21.   ragina atsižvelgti į horizontalų IRT pobūdį, dėl kurio būtinas koordinavimas ir bendradarbiavimas vykdant veiklas ES ir valstybių narių lygiu, taip pat iniciatyvos siekiant skatinti šio sektoriaus dalyvius kurti ir naudoti naujus išradimus;

22.   atkakliai tvirtina, kad Europos Sąjungos ir valstybių narių teisės aktai turėtų remti konkurencija, siekiant atspindėti horizontalų IRT pobūdį, ir jais turėtų būti stengiamasi išvengti vertikalių struktūrų, darančių žalą konkurencijai ir naujovių kūrimui, formavimosi ir išsaugojimo; pažymi, kad vertikalios struktūros gali trukdyti naudotojams pasinaudoti konkurencijos teikiamais pranašumais;

23.   ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tikslą lanksčiai, paprastai, greitai ir vienu metu įgyvendinti su šiuo sektoriumi susijusius teisės aktus ir jų greitą pritaikymą naujiems poreikiams, atsirandantiems dėl technologijų plėtros; mano, kad teisės aktai turėtų skatinti naujų žinių kūrimą ir naujų technologijų plėtrą, skatinti investicijas į turinio gamybą, įrangą, tinklus ir tinklų paslaugas IRT sektoriuje, skatinti konkurenciją, informacinių technologijų ir paslaugų naudojimą ir informacijos saugumą ir, galiausiai, remti MVĮ, suteikiant joms pagrindinį vaidmenį šiame sektoriuje;

24.   primena, kad interpretuodama ir taikydama standartus, susijusius su elektroninės žiniasklaidos infrastruktūra, Komisija turi užtikrinti ir skatinti žiniasklaidos pliuralizmą; atkreipia dėmesį į savo pakartotinį prašymą Komisijai parengti Žaliąją knygą dėl žiniasklaidos priemonių nuosavybės telkimo ir dėl informavimo laisvės bei pliuralizmo principų, kurie šiuo metu, rinkai patiriant esminius pertvarkymus, yra pagrindinių diskusijų objektas; apgailestauja, kad šio aspekto neaptariama i2010 darbo grupės veiksmų plane; ragina Komisiją parengti su interneto naudojimu susijusią teisinę sistemą nes internetas yra pagrindinis informacija pagrįstos ekonomikos variklis;

25.   ragina teisės aktais greitinti informacinės visuomenės plėtrą, didinti jos įvairovę ir skleisti jos naudą visai visuomenei;

26.   pažymi, kad žmonėms labai svarbu turėti garantuotą ir kiek įmanoma platesnę prieigą prie kokybiško turinio ir paslaugų kur jie bebūtų, naudojant jų pačių pasirinktą technologiją, su apribojimais, kuriuos nustatytų konkrečios aplinkybės; taip pat pažymi, kad naudotojai (vartotojai, piliečiai) yra pasirengę priimti naujas paslaugas ir technines priemones tik tuo atveju, jei šios yra pakankamai paprastos naudoti ir prasmingos turinio požiūriu;

27.   primena, kad siekiant plėtoti veiksmingą, visur esančią informacinę visuomenę, reikia visuotiniu mastu užtikrinti plačiajuostes ir belaides technologijas, todėl reikalinga ir tolesnė valstybių narių parama, ir ragina skatinti investicijas į bendrus projektus, intelektinės nuosavybės apsaugą ir skaitmeninę žiniasklaidą; mano, kad naudotojams turėtų būti sudaryta galimybė pakeisti paslaugų teikėją nekeičiant savo el. pašto adreso;

28.   pripažįsta, kad plačiajuostis ryšys yra visur esančios informacinės visuomenės plėtros sąlyga; mano, kad tai turėtų būti neabejotinas valstybių narių ir jų regionų konvergencijos tikslas;

29.   primena, kad perėjimas į visur esančią informacinę visuomenę skatina tvariąją plėtrą, kuri yra vienas iš ES įsipareigojimų; mano, kad IRT turėtų sumažinti aplinkos apsaugos naštą ir gamtos išteklių naudojimą, skatinti socialinį vystymąsi;

30.   pažymi vis svarbesnę komercinės politikos priemonę – nematerialias teises, vykstant laisvai prekybai ir ragina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti gamintojų teises ir kovoti su nelegaliu ir piratiniu turiniu; mano, kad tai yra vienintelis būdas apsaugoti ir skatinti turinio plėtrą; įspėja apie dažnėjančius JAV bandymus naudoti teisės aktus dėl patentų ir intelektinės nuosavybės kaip protekcionistinę prekybos politikos priemonę;

31.   ragina Komisiją įvardinti aiškius veiksmus, kuriais bus siekiama apsaugoti nuo žalingo turinio, ir šiuo atžvilgiu skatinti, inter alia, Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros vaidmenį;

32.   ragina Komisiją, peržiūrint teisės aktus, įtraukti priemones, užtikrinančias prevencijos principą sveikatos, vartotojų apsaugos ir aplinkos srityse, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis tokiomis, kaip pvz., Pasaulio sveikatos organizacija;

33.   ragina Komisiją, peržiūrint teisės aktus, nustatyti kokybinius kriterijus tokius, kaip vaikystės apsauga ir vartotojų pasirinkimo laisvė;

34.   patvirtina, kad Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (KOM(2005)0646), kuria siekiama atnaujinti vadinamąją "Televizija be sienų" direktyvą – pagrindinę direktyvą Europos Sąjungai kuriant Europos informacinę visuomenę; pabrėžia, kad direktyva turi būti pritaikyta prie konverguojančio žiniasklaidos pasaulio pokyčių ir į tai turi būti deramai atsižvelgta jo masto požiūriu; pažymi, kad panaikinant nereikalingas taisykles ir palaipsniui kuriant visur esančią informacinę visuomenę, būtų prisidėta prie palankios aplinkos Europos pramonei sukūrimo; pripažįsta, kad sąsajų tarp turinio ir infrastruktūros reguliavimo, pripažįstamų teisinėje sistemoje dėl elektroninių ryšių, poreikis pasitvirtino ir jas reikėtų išlaikyti;

35.   ragina Komisiją nedelsiant skatinti konkrečią veiklą, skirtą remti ir palengvinti europietiško turinio kūrimą ir paskirstymą; mano, kad turi būti užtikrintas šiuo metu veikiančių paramos programų tęstinumas ir pripažintas jų būtinumas plėtojant informacinę visuomenę; ragina remti Europos transliavimo sistemas, pvz., "EuroNews"; pabrėžia, kad kultūros ir kalbiniu požiūriu įvairi informacija skatina naujas galimybes, naujų darbo vietų kūrimą, pradedant idėjomis ir baigiant jų realizavimu visų 25 valstybių narių teritorijoje, ir kad šios naujos veiklos vykdymas turėtų būti leidžiamas pagal suderintą reguliavimo sistemą, užtikrinant ekonominę apsaugą ir teisinį tikrumą;

36.   mano, kad norint įvesti bet kokį į rinką orientuotą požiūrį į spektrą, prireiktų reguliuojančių institucijų, operatorių ir kitų dalyvių paramos ir įspėja, kad negalima palikti radijo dažnių spektro politikos rinkos jėgų valiai; vis dėl to mano, kad spektrą kontroliuoti reikia lanksčiai ir veiksmingai bei atsižvelgiant į su greitai kintančios rinkos poreikiais suderintas taisykles; siūlo bet kokius pakeitimus pagrįsti išsamia analize ir esamų problemų sprendimu, deramai atsižvelgti į valstybių narių interesus ir, kad šiuo požiūriu visada būtų siekiama apsaugoti nuo neriboto kišimosi ir suteikti užtenkamai laisvės; pažymi, kad kainos mokamos konkursuose dėl 3G spektro sulėtino trečios kartos judriojo ryšio telefonų tinklo diegimą ir kad būtina išvengti tokios padėties pasikartojimo;

37.   mano, kad svarbiausias dalykas radijo dažnio spektro politikoje yra lankstus spektro sektorių reguliavimas ir tinkamas bei pakankamas suderinimas ES lygiu; pažymi, kad valdant radijo dažnių spektrą turėtų būti siekiama, kad nauji išradimai ir dalyviai, įskaitant regionus, kuo lengviau patektų į rinką, kartu palengvinant Bendrijos žiniasklaidos plėtrą; ragina Komisiją pateikti atitinkamus pasiūlymus šioje srityje; pažymi, kad su trikdžiais susijusių reglamentų nuostatų laikymasis yra absoliučiai būtinas bet kokioje skaitmeninėje aplinkoje;

38.   primena, kad būtina gerinti tinklo saugumą siekiant didinti pasitikėjimą visomis tinklo paslaugomis, komercinėmis ir elektroninės valdžios paslaugomis; ragina tinklo saugumą skatinti techninėmis priemonėmis irteisės aktais, taip pat pasitelkti švietimą, pvz., sukurti bendrą Europos informacijos saugumo strategiją, ir siekiant, kad piliečiai daugiau žinotų apie informacinį saugumą, kasmet pažymėti Europos informacijos saugumo dieną, kartu stengiantis užtikrinti, kad šis saugumas neribotų išraiškos laisvės ir piliečių teisių; džiaugiasi Komisijos pasiūlymu sukurti saugios informacinės visuomenės strategiją 2006 metais, siekiant išsklaidyti nepasitikėjimą interneto paslaugomis ne tik tarp investuotojų, bet ir tarp vartotojų – tiek dėl sukčiavimo (perkant), neteisėtos ir žalingos informacijos (nepilnamečių, žmogaus orumo ir privataus gyvenimo apsauga), tiek dėl technologijų gedimo (siekiant efektyvaus ir veiksmingo IRT naudojimo);

39.   primena, kad pramonės ir konkurencijos politika turi remti ES naujovių pramonę; pažymi, kad tam reikia užtikrinti lanksčius reguliavimo pagrindus, kuriuose taip pat būtų numatytos skatinimo priemonės;

40.   primena, kad IRT pramonės sektorių reguliavimas buvo planuotas iš pat pradžių kaip pereinamojo laikotarpio sprendimas, siekiant atverti rinkas, ir kad šiam procesui įpusėjus, turi būti pereita prie vieningo bendrų konkurencijos taisyklių naudojimo;

41.   įspėja, kad valdžios institucijų reguliavimas ir kiti veiksmai neturi suteikti pirmenybės vienoms ar kitoms technologijoms kitų atžvilgiu: reguliavimas neturi daryti įtakos technologijoms;

42.   pabrėžia techninių sąlygų svarbą užtikrinant nediskriminuojančią prieigą prie informacinei visuomenei skirtos informacijos ir siekiant išvengti skaitmeninės takoskyros Europos Sąjungos viduje; dar kartą pabrėžia, kad reikalingos atviros ir tarpusavyje derančios normos, ypač taikomųjų programų sąsajos srityje, kaip numatyta Pagrindų direktyvos 18 straipsnyje;

43.   pripažįsta sveiko IRT prekybos balanso, kaip lemiamą paramos ES pozicijai pasaulinės ekonomikos atžvilgiu dalį, svarbą; prašo Komisiją iki 2006 m. rugsėjo mėn. pateikti išsamią ir analitinę ES visų su IRT susijusių sektorių stipriųjų ir silpnųjų pusių apžvalgą;

2 tikslas. Naujovės ir investicijos į mokslinius tyrimus

44.   pažymi, kad novatoriška IRT pramonė yra būtina ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ES sąlyga, ypač kitose pramonės srityse ir paslaugų sektoriuose;

45.   primena, kad IRT pakeitė verslo įmonių veikimo pasauliniu mastu pobūdį, ir kad verslo įmonėms yra naudingos tokios naujovės, kaip paslaugų programos, programinės įrangos produktai ir nauja interneto paslaugų struktūra; ragina Europos Sąjungą sukurti naujovių kūrimui palankią aplinką, siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą;

46.   ragina greičiau priimti 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo pagrindų programą ir 2007–2013 m. konkurencingumo ir inovacijų programą, kuriose turi būti numatyti atitinkami IRT, kaip vienos konkurencingumo, augimo ir darbo vietų kūrimo varomųjų jėgų, rėmimo finansavimo šaltiniai; pabrėžia svarbą, kurią reikėtų teikti verslumo, visų pirma MVĮ, stiprinimui, ypač tuose sektoriuose, kurie gauna naudą iš IRT;

47.   reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės imtųsi konkrečių veiksmų ir panaudotų IRT teikiamas galimybes, siekiant sukliudyti darbo vietas perkelti į šalis, kuriose mokami maži atlyginimai, ir leidžiančias užtikrinti aukščiausią augimo ir užimtumo lygį; mano, kad lemiamą svarbą turi investicijų lygio pakėlimas, siekiant Barselonos tikslo - 3 proc. BVP ir ilgesniu laikotarpiu šio lygio palaikymas nuolat orientuojantis į pasaulinį konkurencijos lygį;

48.   mano, kad ES ekonomikos ateitis priklauso nuo greitesnio darbo našumo augimo;

49.   prašo Komisijos ir valstybių narių iki 2006 m. rugsėjo mėn. pateikti Parlamentui IRT ekonomikos įtakos skatinant intensyvesnį atskirų valstybių narių ir Europos regionų augimą poveikio analizę;

50.   pažymi, kad nedelsiant ES lygiu turi būti imtasi priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys naujos kartos tinklų vystymui; ragina Komisiją apsvarstyti šį klausimą per būsimą elektroninių ryšių reguliavimo sistemos peržiūrą;

51.   pažymi, kad Bendrijoje IRT natūraliai taikomos kalbų ir gerovės technologijose ir kad tai turi dideles galimybes pasaulyje; ragina ES ir valstybes nares šiose srityse remti mokslinius tyrimus;

52.   rekomenduoja daugiau dėmesio skirti vaidmeniui, kurį atlieka IRT kuriant atvirą žinių visuomenę; prašo Komisijos ir valstybių narių sukurti nuoseklesnę švietimo standartų IRT srityje strategiją;

53.   ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti konkrečių būdų skatinti visus pagrindinius dalyvius (dideles verslo įmones ir MVĮ, valstybės institucijas ir mokslinių tyrimų įstaigas) jungtis į tinklą ir gerinti jų galimybes dalyvauti realizuojant ir naudojant projektus;

54.   primena Integruotose gairėse ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui (2005–2008 m.) (KOM(2005)0141) numatytą ES įsipareigojimą dėl tyrimų ir inovacijų bei ragina šias gaires nuosekliai įgyvendinti kartu su Lisabonos strategijos reformos darbotvarke;

55.   tiki paprastesnėmis nacionalinėmis mokesčių sistemomis, kuriomis skatinama investuoti į IRT bei mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą; šiuo atžvilgiu džiaugiasi Komisijos pasiūlymais sukurti bendrą konsoliduoto pelno mokesčio bazę;

3 tikslas. Bendra Europos informacinė visuomenė

56.   ragina valstybes nares pasitelkti savo nacionalines reformų programas ir nustatyti informacinės visuomenės prioritetus, suintensyvinti savo pastangas šiame sektoriuje, taip pat kasmet pranešti apie pažangą vykdant šias programas, pateikiant išsamią ataskaitą ne tik apie informacinės visuomenės rodiklių raidą, bet ir apie socialinį ir ekonominį šių programų naudingumą;

57.   primena, kad apie visos i2010 strategijos sėkmę bus sprendžiama iš to, kiek ji sugebės pasiekti eilinį Europos pilietį; mano, kad siekiant šio tikslo regionai turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, todėl juos reikia sutelkti ir toliau jiems padėti, kad jie galėtų imtis esminių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama regionų suartėjimo ir sanglaudos, panaikinant skirtumus skaitmeninių technologijų srityje;

58.   primena, kad socialinis draudimas, sveikata ir gerovė yra pagrindiniai informacinės visuomenės plėtros sektoriai;

59.   pažymi, kad viešosios paslaugos ir viešosios transliavimo paslaugos yra svarbios nacionalinėje ir įmonių veikloje, nes jos prisideda prie socialinės sanglaudos, demokratinio dialogo ir pliuralizmo Europoje; be to, atkreipia dėmesį, kad Europos informacinės ir ryšių visuomenės teisinė sistema privalo užtikrinti, kad viešosios transliavimo paslaugos galėtų dalyvauti vykstant technologinei ir socialinei plėtrai ir toliau atliktų savo socialinę funkciją;

60.   pažymi, kad visuomeniniai transliuotojai ir toliau vaidins pagrindinį vaidmenį visur esančioje informacinėje visuomenėje, kaip užtikrinantys viešą prieigą prie kokybiškos ir nepriklausomos informacijos; pabrėžia visuomeninių transliuotojų prieigos prie ateities platformų užtikrinimo svarbą;

61.   pabrėžia, kad labai svarbu visiems užtikrinti vienodą galimybę gauti reikiamą išsilavinimą ir žinių, kaip naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač elektroninėmis, kurios perteikia vaizdus, ir naujomis interaktyviosiomis bei skaitmeninėmis priemonėmis, siekiant išvengti naujų socialinės ir kultūrinės atskirties formų, ir mano, kad vienoda prieiga prie laisvai pasiekiamo žiniasklaidos pasaulio, prie įvairaus turinio informacijos yra viena iš pagrindinių Europos piliečių teisių; todėl pabrėžia visuomeninio radijo programų vaidmenį socialinei sanglaudai, demokratiškoms diskusijoms bei pliuralizmui Europoje ir reikalauja, kad ir ateityje šios misijos būtų užtikrintai vykdomos;

62.   ragina skirti išskirtinį dėmesį elektroninių paslaugų, teikiamų viešajame sektoriuje piliečiams ir įmonėms, mokesčių, sveikatos, draudimo apsaugos ir pensijų srityse, sąveikos ir geriausios praktikos klausimams, siekiant pagrindinio tikslo – palengvinti laisvą ir netrukdomą piliečių judėjimą, kūrimąsi ir įdarbinimą valstybėse narėse;

63.   ragina nacionalines vyriausybes įgyvendinti i2010 m. iniciatyvas ir programas reformuojant savo viešąjį administravimą ir siekiant suteikti efektyvesnes ir prieinamesnes paslaugas MVĮ bei piliečiams;

64.   primena apie IRT technologijų potencialą, bet taip pat ir apie institucinius pakeitimus, kurių reikia siekiant plėtoti elektroninę demokratiją Europos piliečiams suteikiant galimybę elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procese, ir ragina imtis atitinkamų skatinimo priemonių;

65.   primena, kad norint, jog informacinė visuomenė veiktų, reikia skatinti dalyvavimą ir investuoti į tuos gebėjimus, kurių europiečiams reikia; reikalauja, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų gerinant žinias IRT srityje, ir ragina didinti piliečių žinojimą apie naujas IRT teikiamas galimybes naudojantis ir tradiciniais ryšių kanalais, įvardijant administravimo elektroniniu ryšiu pranašumus, kartu skatinant naujų paslaugų naudojimą;

66.   pažymi, kad daugiau kaip pusė ES gyventojų neišnaudoja visų IRT teikiamų privalumų; tvirtina, kad IRT plėtra taip pat susijusi su investicijomis į žmogiškąjį kapitalą siekiant skatinti kūrybingumą numatant daugiau lėšų švietimui ir kultūrai; sveikina Komisijos iniciatyvą skatinti skaitmeninį raštingumą vykdant švietimo bei įvairias mokymo programas ir taip padarant IRT produktus ir paslaugas prieinamesnius;

67.   pabrėžia didžiulę specialiojo parengimo IRT srityje svarbą tiek mokyklose, tiek taikant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ypač moterims, taikant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, siekiant supažindinti žmones su naujovėmis ir užtikrinti gebėjimą naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis profesiniams ir asmeniniams poreikiams;

68.   pažymi, kad dėl Europos gyventojų senėjimo reikia investuoti į produktų planavimą, ypač atsižvelgti į nuostatą "tinka visiems" ir labiausiai – į atitinkamus sprendimus technologijų, paslaugų ir aplinkos sektoriuose; reikalauja, kad būtų ypač atsižvelgta į specialių grupių, pvz., vyresnio amžiaus žmonių ar neįgalių žmonių, poreikius; ragina Komisiją šiam tikslui panaudoti būsimą ES įtraukties strategiją;

69.   reikalauja, kad valstybės narės imtųsi papildomų priemonių ir užtikrintų galimybę naudotis elektroninės valdžios paslaugomis, neatsižvelgiant į vietą, laiką ar pajamas;

70.   primena, kad kiekvienas ES pilietis turi teisę susipažinti su informacija; ragina Komisiją paspartinti 2008 m. planuotą elektroninės įtraukties iniciatyvą, kuri išspręs problemas, susijusias su elektroniniu raštingumu, senėjimu ir elektronine prieiga, geografiniais skirtumais ir socialinių paslaugų visiems užtikrinimu; ragina Komisiją nedelsiant parengti pasiūlymą dėl piliečių pagrindinių teisių skaitmeninių technologijų amžiuje chartijos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nei vienas pilietis ar vartotojas nebūtų prieš jo valią atskirtas nuo visur esančios informacinės visuomenės pagrindinių paslaugų;

71.   siūlo, kad, siekiant gero valdymo ir norint visiems europiečiams užtikrinti pilietybės integralumą informacinėje visuomenėje, Europos viešojo administravimo įstaigos palaipsniui priimtų Elektroninių teisių chartiją, kaip bendrą principų ir gairių sistemą, numatančią galimybę visiems piliečiams naudotis šiomis teisėmis; siūlo, kad šie principai būtų realizuoti įgyvendinimo veiksmuose ir programose nacionaliniu ir regioniniu lygiu, siekiant sukurti konkurencingą ir kompetentingą skaitmeninės eros visuomenę ir užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą; pažymi, kad prieiga prie skaidrios, daugialypės ir išsamios informacijos, taip pat aukšta kokybė paslaugų, teikiamų patikimomis sąlygomis naudojant bet kokią atvirais ir interaktyviais standartais pagrįstą telekomunikacijų paslaugą ar platformą – pradedant internetu ir baigiant mobiliaisiais telefonais, yra viena iš pagrindinių aktyvių informacinės visuomenės piliečių teisių, kurią reikėtų įtraukti į Elektroninių teisių chartiją; mano, kad chartijoje taip pat turi būti numatytos teisės piliečiams išmanyti administracijos įstaigų veiklą, bendrauti su jomis, lygiateisiškai dalyvauti priimant sprendimus, taip pat dalyvauti politiniuose procesuose; mano, kad racionalizavimas, atnaujinimas, skaidrumas ir prieiga prie viešųjų paslaugų yra esminės aktyvaus pilietiškumo vystymosi sąlygos;

72.   pabrėžia, kad šiuo metu žiniasklaida dėl ypatingos technologinės pažangos, kuri ją visiškai pakeitė, gali svariai veikti žmonių mintis ir elgesį ir todėl ji tapo neatskiriama kiekvienos šalies demokratinio gyvenimo dalimi ir kad elektroninė prieiga remiasi žgogaus teisėmis; ragina Komisiją laikytis šių pagrindinių vaizdo ir garso modelio vertybių savo i2010 iniciatyvoje ir užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta į garso ir vaizdo žiniasklaidos – ir ekonominio, ir kultūrinio turto – specifinę įtaką kultūrų įvairovei;

73.   pažymi privatumo apsaugos ir informacijos saugumo svarbą kuriant visur esančią informacinę visuomenę; primena, kad teisės aktai turi užtikrinti piliečių ir verslo įmonių pasitikėjimą skaitmeniniu turiniu ir ryšiais;

74.   pabrėžia kaimo vietovių skaitmeninės izoliacijos panaikinimo svarbą ekonominiu ir socialiniu požiūriu ir atkreipia dėmesį į tai, kad šios vietovės turi neišnaudotų galimybių prisidėti prie gerovės kūrimo regioniniu, nacionaliniu ir visos Europos mastu; todėl mano, kad yra labai svarbu, jog užuot kentusios dėl naujovių IRT srityje eksponentinio augimo, visos vietovės galėtų jomis pasinaudoti;

75.   mano, kad, kaip numatyta Europos Tarybos rekomendacijoje 1466(2000), mokant naudotis žiniasklaidos priemonėmis, piliečiams nuo jauniausio amžiaus reikėtų suteikti būtinas technines ir kitas priemones, kad piliečiai galėtų kritiškai priimti informaciją ir pasinaudoti nuolat didėjančiais informacijos ir pranešimų srautais; taip pat mano, kad taip išmokę naudotis žiniasklaidos priemonėmis piliečiai gebės kurti aiškius ir tikslius pranešimus bei pasirinkti jiems tinkamiausias žiniasklaidos priemones ir taip visiškai naudosis savo informacijos ir išraiškos laisvėmis;

76.   ragina Komisiją pasitelkti savo tyrimų išteklius ir įvertinti informacinės visuomenės poveikį Europos visuomenei ir kultūrai;

77.   ragina, kad šiame sanglaudos, mobilumo ir interaktyvumo amžiuje priimant bet kokius politinius sprendimus, įskaitant Europos Sąjungoje– tiek reglamentuojant naujųjų žiniasklaidos priemonių paslaugas ir informacijos turinį, tiek infrastruktūros priemones ar konkurencijos teisę irsubsidijas – būtų visiškai laikomasi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos ir į 2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvencijos dėl meninės raiškos formų įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurioje ne tik nustatomi valstybių narių įsipareigojimai saugoti kultūrų įvairovę ir ją skatinti, tačiau ir nurodomas dvejopas vaizdo ir garso žiniasklaidos priemonių pobūdis – kaip ekonominių ir kultūros vertybių; primena, kad informacinė visuomenė ir tinkamai tvarkomas IRT gali ypač pasitarnauti stiprinant ir saugant kultūrų ir kalbų įvairovę;

78.   pažymi, kad, vykstant dabartinėms diskusijoms dėl Europos Sąjungos ateities, yra gera proga aptarti institucinius klausimus siekiant suderinti ir tiksliau apibrėžti Europos institucinį modelį, taip pat kad tiek visos institucijos kartu, ypač Komisija savo veiksmais aiškiai įrodytų, jog rūpinasi įvairiapusėmis demokratijos ir piliečių problemomis; džiaugiasi, kad svarstymų laikotarpis suteikė Europos institucijoms galimybę teisėkūros procese atsižvelgti į įvairiapuses visuomenės problemas ir tai atspindėti savo politikos srityse;

79.   mano, kad skirti dėmesį lyčių problemoms IRT srityje yra svarbu ne tik siekiant išvengti neigiamo skaitmeninės revoliucijos poveikio lyčių lygybei ar esančios nelygybės ir diskriminavimo įtvirtinimo; pažymi, kad yra svarbu tinkamai atsižvelgti į visus skirtumus skaitmeninių technologijų srityje, ypač lyties aspektą, kuris, remiantis Europos iniciatyva dėl elektroninės integracijos, bus atskirai vertinamas; mano, kad socialinės atskirties pavojus, atsirandantis dėl nesugebėjimo naudotis naujomis technologijomis ir informacijos technologijomis, moterims yra neproporcingai didelis;

80.   ragina Komisiją vykdyti acquis communautaire analizę tuo požiūriu, kiek jis susijęs su informacine visuomene ir ypač lyčių perspektyva; ragina Komisiją bendradarbiauti su pagrindiniais žiniasklaidos rinkos dalyviais, siekiant, kad žiniasklaidai būtų sukurtas Lyčių lygybės kodeksas; ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį naujų IRT naudojimui prekyboje moterimis ir vaikais ir skatinti visas teisines ir technines iniciatyvas, reikalingas šiai problemai spręsti;

o
o   o

81.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 108, 2002 4 24, p. 33.
(2) OL L 77, 2004 3 13, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0260.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0467.

Teisinė informacija - Privatumo politika