Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą "Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo" (KOM(2005)0120) ir į 2005 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (CESE 1495/2005),

–   atsižvelgdamas į 1989 metų Darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją ir jos veiklos programą,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(1),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo(2),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimo sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje(4),

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. spalio 28 d.(5), 2000 m. vasario 17 d.(6) ir 2001 m. vasario 15 d.(7) rezoliucijas dėl įmonių restruktūrizavimo Europoje,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. liepos 27 d. Tarybos rekomendaciją 92/443/EEB dėl darbuotojų skatinimo naudotis įmonės pelnu ir rezultatais (įskaitant ir dalyvavimą kapitale)(8),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje vykusios Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas bei Europos Parlamento, būtent 2000 m. kovo 15 d. rezoliucijas šiuo klausimu(9) ir 2005 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo pažangos įvertinimo(10),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui – Nauja Lisabonos strategijos pradžia" (KOM(2005)0024),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselyje vykusios Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas ir į savo 2005 m. balandžio 13 d. rezoliuciją šiuo klausimu(11),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Struktūrinės kaitos skatinimas: išsiplėtusios Europos pramonės politika" (KOM(2004)0274) ir į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją(12),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę savo iniciatyva "Socialinio dialogo ir darbuotojų dalyvavimas – svarbiausi pramonės permainų numatymo ir valdymo veiksniai (CESE 1073/2005),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl socialinės politikos darbotvarkės (KOM(2005)0033) ir į savo 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl 2006–2010 m. socialinės politikos darbotvarkės(13),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti – Bendrijos Lisabonos programa" (KOM(2005)0330),

–   atsižvelgdamas į Komisijos iniciatyvą 2006 metus paskelbti darbuotojų mobilumo metais ir jų reikšmę įgyvendinant Lisabonos strategiją(14),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Mūsų bendros ateities kūrimas. Išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m." (KOM(2004)0101), Komisijos komunikatą "2007–2013 metų finansinės perspektyvos" (KOM(2004)0487) ir į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų(15),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15–16 d. Briuselyje vykusios Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas dėl 2007–2013 m. finansinės perspektyvos,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (KOM(2004)0492),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo (KOM(2004)0493),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 87 straipsnio 3 dalį, 127, 136 ir 158 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0031/2006),

A.   kadangi ekonominė ir socialinė koncepcija rizikai įveikti yra pagrindinis aspektas, kuris apibūdina Europos socialinius modelius, ir kadangi ši koncepcija taip pat taikoma įgyvendinant įvairių šakų valstybių narių politiką, kuria siekiama sukurti solidarumu ir socialine apsauga grindžiamą socialinės gerovės valstybę,

B.   kadangi ši rizika, kai nesiimama jokių priemonių, gali įtakoti darbuotojus, kuriems darbas yra vienas esminių jų laisvės ir orumo aspektų, ir jiems pakenkti bei darbdavius ir jų gamybos priemones, kurios tobulėja vykstant atvirai ekonomikai būdingai konkurencijai;

C.   kadangi reikėtų skirti įmonių restruktūrizavimą, susijusį su pokyčiais konkrečiame pramonės sektoriuje, nuo įmonių perkėlimo, dažniausiai siekiant sumažinti gamybos išlaidas, ir kadangi šias dvi problemas reikia spręsti skirtingai,

D.   kadangi ekonominiai pokyčiai neišvengiami, nesvarbu, ar jie vyktų dėl numatytos ar nenumatytos raidos, dėl numatytos politikos ar krizės; kadangi šie pokyčiai turi poveikio visoms Europos valstybėms, koks bebūtų jų ekonomikos išsivystymo ir socialinės apsaugos lygis, nors problemos, kurias jos turi įveikti, gali skirtis ir gali būti surandami specialūs sprendimo būdai atsižvelgiant į jų gamybos priemones, investicijų ir ilgalaikių tyrimų strateginį pasirinkimą ir į jų ekonomikos istoriją ir naujausią politiką;

E.   kadangi restruktūrizavimas yra speciali ekonominių pokyčių forma ir gali būti netikėtas ir priverstinis įmonės prisitaikymo prie kintančių vartotojų poreikių ir bendro ekonominio konteksto keliamų reikalavimų procesas, kad įmonė išliktų arba vėl taptų konkurencinga, ir kadangi įmonės ir darbuotojai turi nuolat prisitaikyti siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo,

F.   kadangi yra skirtingi restruktūrizavimo lygiai (restruktūrizavimas tarp sektorių, restruktūrizavimas sektoriaus viduje, įmonių restruktūrizavimas ir restruktūrizavimas darbuotojų lygmeniu), kadangi įmonių restruktūrizavimas apima skirtingo pobūdžio restruktūrizavimą (gamybos proceso pasikeitimas, veiklos iškėlimas į užsienį, delokalizacija, tinklų uždarymas, darbuotojų skaičiaus mažinimas, susijungimai/įsigijimai ir t. t.); kadangi restruktūrizavimas darbuotojų lygmeniu vyksta tada, kai reikalavimai dėl darbuotojų kompetencijos tampa griežtesniais; kadangi norint įgyvendinti skirtingo lygio ir pobūdžio restruktūrizavimą reikia skirtingo sprendimo,

G.   kadangi viena iš globalizacijos pasekmių yra didėjanti koncentracija, taip pat pergrūpavimas ir didelių tarptautinių grupių kūrimasis, ir tai kartais vyksta didelės strateginės svarbos sektoriuose; kadangi svarstymai dėl pagalbos įmonėms nuo šiol yra ne tik nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, bet ir tarptautinio lygmens klausimas; kadangi mažosios ir vidutinės įmonės taip pat priklauso nuo šios globalizacijos ir todėl joms turi būti skiriamas toks pat dėmesys kaip ir didelėms grupėms,

H.   kadangi įmonėms, kurios vykdo restruktūrizavimą, sunkumų dažniausia kyla ne tik dėl atsivėrimo tarptautinei prekybai, bet ir dėl įmonių gebėjimo pasirengti ir parengti savo darbuotojus modernizavimo ir restruktūrizavimo procesams; pritardamas ir palaikydamas Komisijos poziciją, pagal kurią svarbu, kad ES kartu su valstybėmis narėmis prisiimtų savo įgyvendinamos politikos sąnaudas ir reikalavimus teisėkūros srityje;

I.   kadangi restruktūrizavimo pasekmės kartais neatitinka Lisabonos tikslų, susijusių su visiško užimtumo skatinimu, darbo kokybe, socialine ir teritorine sanglauda bei tvariu vystymusi; kadangi darbuotojams reikia užtikrinti galimybę tobulinti gebėjimus ir mokytis visą gyvenimą,

J.   kadangi svarbiausia pripažinti, kad Lisabonos strategijoje pagrindinis vaidmuo tenka ekonominiam ir socialiniam atsinaujinimui; kadangi restruktūrizavimas yra taip pat svarbiausias dalykas kuriant gerovę ir keliant gyvenimo lygį,

K.   kadangi socialiniams partneriams ir valstybės institucijoms turi tekti pagrindinis vaidmuo restruktūrizavimo procese ir bendru lygmeniu kuriant naujas darbo vietas, ir individualiu lygmeniu suteikiant atitinkamiems darbuotojams galimybę prisitaikyti prie naujos veiklos, t. y. rengiant mokymus, taip pat iš anksto tai numatant ir ieškant alternatyvių sprendimų, kai tai įmanoma,

L.   kadangi Europoje mobilumas yra mažas, o tai reiškia, kad veiklos potencialas yra nepakankamai išnaudojamas; kadangi darbuotojai, norintys judėti, dažnai negali vykdyti savo veiklos užsienyje dėl administracinių ir kalbos kliūčių; kadangi valstybių narių priemonės švietimo ir mokymosi visą gyvenimą klausimais pernelyg mažnai naudojamos,

M.   kadangi per mažai auga Europos ekonomika ir yra nedidelis įmonių konkurencingumas iš dalies dėl to, kad mažai investuojama į gamybą ir mokslinius tyrimus; kadangi Sąjunga turėtų skatinti ir remti įmonių pajėgumus investuoti ir mokslinius tyrimus bei vystymąsi,

N.   kadangi įmonės, būdamos atsakingos už tinkamą restruktūrizavimo numatymą, turėtų užtikrinti kuo geresnes savo darbuotojų mokymo sąlygas,

O.   kadangi pagrindinis informacijos šaltinis Europos lygmeniu yra Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, kuris valdo Europos restruktūrizavimo stebėsenos tarnybą (ERM) ir kadangi šis šaltinis turėtų būti optimizuotas, ypač kalbant apie informacijos matomumą ir prieinamumą visomis ES kalbomis,

P.   kadangi viena iš priežasčių, dėl kurių Europos įmonėms kyla sunkumų, yra ta, kad trūksta tarptautinių nuostatų, reglamentuojančių intelektinės nuosavybės apsaugą ir veiksmingų priemonių kovai su klastojimu,

1.   džiaugiasi, kad Komisija pasirinko globalų ir visas sritis apimantį klausimo, vienodai svarbaus įmonėms, darbuotojams, jų socialinei ir darbo aplinkai, sprendimo būdą;

2.   sutinka su Komisijos nuomone, jog restruktūrizavimas neturi būti socialinio atsitraukimo ir ekonominės esmės praradimo sinonimas, jei jis tinkamai numatytas, jei įmonės, plėtodamos dialogą su profesinėmis sąjungomis, gali jį veiksmingai ir greitai valdyti, vadovaudamosi nacionaliniais papročiais ir praktika, ir jei įmonės, suteikdamos savo darbuotojams tęstinio mokymosi sąlygas, pasirengia jam; mano, kad ne dažnai įgyvendinamos visos šios salygos;

3.   mano, kad įmonių restruktūrizavimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jei jis pateisinamas, t. y. siekiant išsaugoti darbo vietas arba pagerinti konkurencingumą ir įmonių ekonominį vystymąsi;

4.   pažymi, kad nuolatiniai prisitaikymo prie besikeičiančių bendrųjų sąlygų procesai yra būtini įmonių plėtrai; mano, kad svarbu laiku paaiškinti darbuotojams arba jų atstovams, jog būtini pokyčiai, ir atsižvelgti į darbuotojų interesus, kaip Europos socialiniai partneriai nurodo 2003 m. spalio 16 d. bendrame dokumente "Pokyčių ir jų socialinių padarinių valdymo gairės";

5.   mano, kad pagal Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2005 m. rugsėjo 29 d. nuomonę, restruktūrizavimo sėkmę, be abejonės, galima įvertinti pagal įmonių konkurencingumą ir gebėjimą diegti naujoves, taip pat ir pagal darbo vietų išsaugojimą ir gerą neigiamų padarinių socialinį valdymą;

6.   mano, kad Europos Sąjungai skatinant atverti rinką, reikėtų pasiūlyti priemones ir finansinius išteklius, leidžiančius geriau numatyti bei padėti įgyvendinti restruktūrizavimą ir sušvelninti jo socialines pasekmes, taip pat skatinti naujoves, naujų įmonių kūrimo perspektyvų paiešką ir skatinti išsaugoti darbo sąlygas;

7.   mano, kad Sąjunga privalo įveikti pasaulinio lygio problemas, t. y. restruktūrizavimą, gerindama Europos ekonomikos ir įmonių konkurencingumą, geriau koordinuodama ir geriau suderindama keturias bendrijos priemones:

8.   pritaria Komisijos nuomonei, kad Europos socialinis fondas (ESF) ir mažesniu mastu Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) (tais atvejais, kai restruktūrizuojamos MVĮ, į kurias pernelyg dažnai neatsižvelgiama) atlieka pagrindinį vaidmenį numatant ir valdant restruktūrizavimą, ir siūlo, kad šiuo metu svarstomose 2007–2013 m. finansinėse programose būtų numatymas pasirengimas restruktūrizavimui ir jo valdymas, ypač didelės sektorių koncentracijos vietovėse, ir kad fondai gautų šiuos siekius atitinkančius finansinius asignavimus;

9.   atsižvelgdamas į tai, kad negalima numatyti kai kurių restruktūrizavimo atvejų, į sunkumus numatyti jų poveikį teritorijai ir į Sąjungos politikos vaidmenį šioje srityje, mano, kad būtina sudaryti Europos globalizacijos reguliavimo fondą ir nenumatytų atvejų rezervą, ir džiaugiasi pirmiau minėtomis pirmininkavimo išvadomis dėl 2007–2013 m. finansinės perspektyvos;

10.   prašo:

11.   pritaria minčiai, kad Sąjunga yra pagrindinė partnerė, padedanti regionams, susidūrusiems su (pramonės, tretiniu, tarpsektoriniu, sektoriaus vidaus ar kt.) restruktūrizavimu, įgyvendinti pertvarką;

12.   ragina Sąjungą paremti geografinį gyventojų ir darbo mobilumą, kad būtų geriau panaudojama kiekvienos amžiaus grupės, ypač jaunimo, moterų ir vyresnių negu 45 m. žmonių, darbo jėga; ragina Sąjungą skatinti panaikinti administracines ir kalbos kliūtis, trukdančias mobilumui;

13.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 14-osios įmonių teisės direktyvos dėl ribotos atsakomybės bendrovės registruotos būstinės perkėlimo į kitą šalį, pagal kurį nebūtų galima perkelti registruotą būstinę siekiant apriboti darbuotojų teises; mano, kad darbuotojų įgytų teisių dalyvauti priimant bendrovės sprendimus (darbuotojų dalyvavimo) apsauga turi būti ir esminis direktyvos principas ir užsibrėžtas tikslas;

14.   siūlo teikiant Europos paramą restruktūrizavimo metu atsižvelgti į aplinkos aspektą, skatinant pertvarkyti pramonę ar žemės ūkio procesus į veiklą, kuri mažiau terštų aplinką ir todėl būtų mažiau pavojinga aplinkiniams gyventojams ir įmonių darbuotojams;

15.   pažymi, kad labiausiai nuo restruktūrizavimo nukenčia atleisti darbuotojai ir kad kiekvienu atskiru atveju pirmiausia jiems ir restruktūrizuotos įmonės ekonominei veiklai reikėtų skirti paramą, t. y. remti subrangos pagrindu veikiančias MVĮ; mano, kad būtina labiau atsižvelgti į vadinamąjį nematomą restruktūrizavimo poveikį, pvz., poveikį darbuotojų sveikatai; pažymi, kad žmonėms, kuriems tiesiogiai gresia atleidimas iš darbo, atsiranda medicininės problemos ir psichologiniai sutrikimai, ir kad per penkerius pirmuosius metus nuo šių darbuotojų atleidimo jų mirtingumas yra du kartus didesnis (palyginti su neatleistų darbuotojų); daro išvadą, kad reikėtų nemažinti finansinės pagalbos restruktūrizavimo struktūriniam aspektui ir išmokti atsižvelgti į minėtųjų problemų žmogiškąjį aspektą, pirmenybę skiriant darbuotojams teikiamai asmeninei pagalbai;

16.   pritaria Komisijos požiūriui dėl restruktūrizavimo, išdėstytai 2005 m. kovo 31 d. komunikate "Restruktūrizavimas ir užimtumas. Skatinti užimtumą numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas: Europos Sąjungos vaidmuo" (KOM(2005)0120); atkreipia dėmesį į bendrą Europos socialinių partnerių restruktūrizavimo veiklą ir jų pateikiamas svarbias restruktūrizavimo gaires, į kurias įmonės turėtų atsižvelgti praktikoje;

17.   taip pat smerkia nematomą restruktūrizavimo poveikį, t. y. paankstintą darbuotojų išleidimą į pensiją, kuriems dėl savo amžiaus sunkiausia įsidarbinti, ir dėl ko padidėja finansinės sąnaudos visuomenei, prarandami profesiniai gebėjimai ir kyla absurdiškas pavojus, kad trūks darbo jėgos;

18.   prašo geresnės Bendrijos fondų kontrolės ir priežiūros, siekiant užtikrinti tinkamą jų panaudojimą ir išvengti, kad jie būtų naudojami susijusiems, spekuliaciniams arba administraciniams poreikiams ir įmonių perkėlimui finansuoti; prašo, kad Sąjungos fondų paramą gaunančios įmonės, kurios perkelia visą savo veiklą arba jos dalį, septynerius metus negalėtų pakartotinai gauti Bendrijos paramos ir kad būtų galimybė pareikalauti grąžinti gautą paramą, siekiant išvengti vadinamojo subsidijų turizmo;

19.   dar kartą teigia, kad pagrindinis vaidmuo socialiniais klausimais tenka Bendrijos acquis ir kad yra svarbūs teisės aktai, kuriuos privalo visiškai taikyti ir geriau kontroliuoti valstybės narės, kurios turi tinkamai juos perkelti į savo teisę ir deramai juos taikyti. Tai ypač pasakytina apie:

20.   apgailestauja, kad antrajam konsultacijų dėl Europos darbų tarybos steigimo etapui skiriama tik maža pirmiau minėto didelio 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikato dalis, ir ragina Komisiją, jei ji ketina keisti Direktyvą 94/45/EB, pradėti antrąjį atitinkamų konsultacijų etapą, kuris leistų socialiniams partneriams derėtis vadovaujantis EB sutarties 138 straipsniu ir skaidrumo principu;

21.   dar kartą pabrėžia, jog prašo, kad Komisija pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 94/45/EB, kad būtų sustiprintos visoje Europoje veikiančiose įmonių grupėse dirbančių darbuotojų teisės;

22.   pritaria Komisijos nuomonei, jog Europos socialiniai partneriai turėtų užimti pagrindinę vietą padedant vykdyti ir valdyti restruktūrizavimą, kad būtų sukuriamos palankios sąlygos darbuotojų mobilumui Europoje ir skatinama taikyti mokymą visą gyvenimą, kai tai yra naudinga;

23.   ragina Komisiją toliau dirbti siekiant priimti Bendrijos darbuotojų teisių apsaugos restruktūrizavimo atveju sistemą; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į socialinių partnerių jau nuveiktus darbus ir ragina juos ieškoti būdų pritaikyti išaiškintus pažangios praktikos pavyzdžius; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, iš socialinių partnerių nesulaukus tinkamo atsakymo;

24.   ragina Komisiją, vadovaujantis Lisabonos darbotvarke, taikyti vadinamąjį atvirą koordinavimo metodą (AKM) siekiant perduoti valstybėms narėms pagrindines restruktūrizavimo gaires;

25.   ragina reformuoti valstybės pagalbą, siekiant kiek įmanoma ją orientuoti į sritis, labiausiai prisidedančias prie ekonomikos augimo ir užimtumo, ir taip išvengti, kad ji nebūtų naudojama nepagrįstam įmonių perkėlimui ir restruktūrizavimui finansuoti; taip pat prašo, kad būtų leidžiama lengviau skirti valstybės pagalbą silpniems sektoriams, kuriems reikia specialių arba pereinamojo laikotarpio taisyklių, jei ši pagalba neiškreipia konkurencijos vidaus rinkoje;

26.   ragina valstybes nares diegti atskiras pagal kiekvienos valstybės narės tradicijas pritaikytas priemones, pvz., steigti nuolatinius pertvarkos komitetus, kai tai būtina, siekiant padėti darbuotojams, nukentėjusiems nuo restruktūrizavimo, ir užtikrinti vienodą požiūrį, nesvarbu, kokia darbuotojo pilietybė, lytis ar amžius; mano, kad nuostatos dėl šių pertvarkos komitetų gali būti paremtos regioniniais darbo paktais; prašo valstybių narių skubiau priimti profesinio mokymo diplomų pripažinimo priemones ir patvirtinti neformalią kvalifikaciją bei pripažinti patirtį; be to, mano, kad būtina priimti veiksmų programas, kuriomis būtų siekiama paremti iš darbo atleistus darbuotojus; mano, kad taip pat reikėtų kuo greičiau teikti tęstiniam mokymui ir pertvarkai skirtą paramą;

27.   mano, kad darbuotojų dalyvavimas valdant įmonės kapitalą gali būti tinkama priemonė, padedanti labiau juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesą prieš restruktūrizavimą, todėl ragina socialinius partnerius bei Komisiją ir valstybes nares siekti pažangos šiose diskusijose ir įtraukti šį klausimą į pirmininkavusios Didžiosios Britanijos 2005 m. inicijuotų didžiųjų diskusijų apie socialinės Europos ateitį darbotvarkę;

28.   ragina Europos Sąjungą, stiprinant vidaus rinką ir sudarant tarptautinius prekybos susitarimus, atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria įmonės, kad būtų galima numatyti jos politikos krypčių padarinius;

29.   mano, kad siekiant geriau pasirengti sunkumams, su kuriais gali susidurti įmonės, ir juos įveikti reikėtų panaudoti visas priemones, leidžiančias atlikti svarbią sektorių analizę, kad galima būtų stebėti ir nuolat vertinti kiekvieną ekonominės veiklos sektorių Europoje; džiaugiasi minėtame 2005 m. kovo 31 d. komunikate išreikštu noru stiprinti Europos pokyčių stebėjimo centro (EPSC) vaidmenį ir pabrėžia būtinybę, kad Sąjungos piliečiams būtų sukurtos geresnės galimybės susipažinti su šio centro darbu;

30.   ragina Komisiją pasiūlyti visiems piliečiams, vietos valdžios institucijoms, socialiniams partneriams ir suinteresuotoms įmonėms informacijos tiekimo internetu pagal Europos vieno langelio principą priemonę, kuri leistų jiems gauti informaciją apie restruktūrizavimo problemas, egzistuojančias galimybes numatyti restruktūrizavimą ir gerai jį valdyti bei apie savo teises (įskaitant galimybę gauti įvairaus pobūdžio paramą) ir pareigas;

31.   pritaria, kad būtina analizuoti jau įvykusio restruktūrizavimo atvejus, siekiant nustatyti realų jų poveikį įmonei ir geriau pasirengti būsimam restruktūrizavimui;

32.   prašo Sąjungos prekybos partnerių taikyti įstatymus dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, o valstybių narių – imtis priemonių siekiant veiksmingai kovoti su klastojimu;

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 254, 1994 9 30, p. 64. (2) OL L 225, 1998 8 12, p. 16. (3) OL L 82, 2001 3 22, p. 16. (4) OL L 80, 2002 3 23, p. 29. (5) OL C 154, 2000 6 5, p. 139. (6) OL C 339, 2000 11 29, p. 280. (7) OL C 276, 2001 10 1, p. 260. (8) OL L 245, 1992 8 26, p. 53. (9) OL C 377, 2000 12 29, p. 164. (10) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 164. (11) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 487. (12) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0230. (13) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0210. (14) MEMO/05/229. (15) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0224.