Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Jungtinės ataskaitos apie socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį projektas" (KOM(2005)0014),

–   atsižvelgdamas į Komisijos personalo darbo dokumentą "Jungtinės ataskaitos apie socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį projekto priedas" (SEK(2005)0069),

–   atsižvelgdamas į Komisijos personalo darbo dokumentą "Socialinė įtrauktis naujosiose valstybėse narėse: jungtinio memorandumo dėl socialinės įtraukties apibendrinimas" (SEK(2004)0848),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 9 d. savo rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos įvertinimo įpusėjus jos įgyvendinimo laikotarpiui(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Santa María da Feiroje pirmininkavimo išvadas ir ypač į susitarimą dėl to, kad reikia nustatyti rodiklius, į kuriuos būtų atsižvelgiama siekiant kartu kovoti su socialine atskirtimi ir panaikinti skurdą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą apie Socialinės politikos darbotvarkę (KOM(2005)0033),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(2),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 50/2002/EB dėl Bendrijos veiksmų programos, skatinančios valstybių narių bendradarbiavimą, siekiant įveikti socialinę atskirtį, sukūrimo(3),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad valstybės dalyvės "pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi",

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose pripažįstama, kad pagrindinė atsakomybė už vaikus tenka tėvams, vyriausybės imasi "reikiamų priemonių ir padeda [jiems] šią teisę įgyvendinti, o prireikus teikia materialinę paramą ir remia įvairias programas, ypač aprūpinimo maistu, drabužiais ir butais",

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Lisabonos strategijos socialinio aspekto stiprinimo, supaprastinant atvirą koordinavimo metodą socialinės apsaugos srityje (KOM(2003)0261),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl socialinės apsaugos modernizavimo ir aukštos kokybės, prieinamos ir tvarios sveikatos apsaugos bei ilgalaikės priežiūros: parama nacionalinėms strategijoms panaudojant "atvirą koordinavimo metodą" (KOM(2004)0304),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą "Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę" (KOM(2005)0094),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 11 d. savo rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: Jungtinės ataskaitos apie socialinę įtrauktį projektas(4),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 5 d. savo rezoliuciją dėl atviro koordinavimo metodo(5),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 24 d. savo rezoliuciją dėl Komisijos ir Tarybos bendro pranešimo dėl adekvačių ir tvarių pensijų(6),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 28 d. savo rezoliuciją dėl socialinės apsaugos modernizavimo ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros sukūrimo(7),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 26 d. savo rezoliuciją dėl 2006–2010 m. socialinės politikos darbotvarkės(8),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl socialinės integracijos naujose valstybėse narėse(9),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0028/2006),

A.   kadangi Europos Vadovų Tarybos susitikime Lisabonoje 2000 m. kovo mėn. Europos Sąjunga apibrėžė išsamią strategiją, kurios tikslas – ilgalaikis ekonomikos augimas, visiškas užimtumas, socialinė sanglauda ir tvarus žiniomis, praktine patirtimi ir naujovėmis pagrįstas visuomenės vystymasis; kadangi praėjus penkeriems metams strategijoje numatyti tikslai toli gražu nėra įgyvendinti,

B.   kadangi Europos Vadovų Tarybos susitikime Nicoje 2000 m. valstybės narės įsipareigojo iki 2010 m. pasiekti didelę pažangą mažinant skurdą ir socialinę atskirtį,

C.   kadangi socialinė įtrauktis yra susijusi su viena iš pagrindinių teisių – žmogaus orumu,

D.   kadangi tam tikromis sąlygomis socialinė įtrauktis gali turėti tiesioginės ir didelės įtakos ekonomikos vystymuisi,

E.   kadangi socialinė įtrauktis yra susijusi su socialine sanglauda – pagrindine Europos Sąjungos vertybe ir priemone kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija, t. y. su žmogiškųjų išteklių švaistymu ir sunkiomis demografinių pokyčių pasekmėmis,

F.   kadangi pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šaltinių statistiką šiai organizacijai priklausančiose šalyse daugėja vyresnio amžiaus žmonių (šiuo metu kiekvienam 100 darbuotojų tenka 38 pensininkai), ir jei užimtumo politika nebus keičiama, šis skaičius gali padidėti (iki 70 pensininkų kiekvienam 100 darbuotojų),

G.   kadangi atnaujinant socialinę apsaugą reikėtų ne tik užtikrinti finansinį tvarumą, bet ir pasidalyti rizika, su kuria asmenys negali susitvarkyti savarankiškai, ir skatinti ekonomikos bei užimtumo augimą, siekiant jų tvarumo,

H.   kadangi socialinė apsauga, grindžiama visuotinumo, lygių galimybių ir solidarumo principais, yra pagrindinė Europos socialinio modelio sudedamoji dalis,

Bendrosios pastabos

1.   pritaria minėtam bendram pranešimui, kuris pirmą kartą per 25 valstybių narių Sąjungos istoriją apima ir socialinę apsaugą, ir socialinę įtrauktį ir kuriame apžvelgiama valstybių narių pažanga įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos susitikime Lisabonoje nustatytus tikslus; pažymi, kad pranešime siekiama nurodyti pagrindinius būdus, kaip kovoti su socialine atskirtimi ir iki 2010 m. panaikinti skurdą ir padėti valstybėms narėms reformuoti socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti kovą su socialine atskirtimi bei užtikrinti jų gebėjimą teikti aukštos kokybės paslaugas ir šių paslaugų tinkamumą ir tvarumą ateityje;

2.   pabrėžia, kad bendrame pranešime teigiama, jog kova su skurdu ir socialine atskirtimi vis dar yra pagrindinis Europos Sąjungos ir jos valstybių narių tikslas, kadangi atsižvelgiant į duomenis apie pajamas nustatyta, kad žmonių, patiriančių skurdą ir socialinę atskirtį, visoje Europos Sąjungoje yra labai daug – 2002 m. daugiau nei 68 milijonai arba 15 proc. ES gyventojų patyrė skurdo pavojų;

3.   pabrėžia, kad nepaisant to, jog per praėjusį dešimtmetį buvo labai patobulinta ES darbo rinkos struktūra, užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje lygis yra nepakankamas ir kad daugelyje valstybių narių nedarbo lygis tebėra aukštas, ypač ribotos kai kurių žmonių grupių, pvz., jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų, moterų ir tam tikrų sunkumų turinčių žmonių, galimybės; taip pat pažymi, kad darbo rinkos atskirtis yra aktuali ne tik valstybių narių, bet ir vietos, ir regionų lygmenimis;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pastaraisiais metais sulėtėjusio ekonomikos augimo, didėjančio nedarbo ir menkesnių darbo pasirinkimo galimybių dar daugiau žmonių gresia skurdo ir socialinės atskirties pavojus, taip pat blogėja su šiomis problemomis jau susidūrusių žmonių padėtis; tai ypač būdinga kai kurioms valstybėms narėms, kuriose aktualios ilgalaikio nedarbo arba prastovų problemos;

5.   pabrėžia, kad užimtumas yra veiksmingiausia kovos su skurdu priemonė, todėl reikėtų išlaikyti finansiškai patrauklias darbo sąlygas, skatinti moterų užimtumą ir nustatyti kokybinius reikalavimus siūlomiems darbams;

Socialinė įtrauktis

6.   mano, kad reikia imtis aktyvesnių priemonių, skirtų kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, siekiant pagerinti labiausiai su skurdo ir atskirties pavojumi susiduriančių žmonių padėtį, ypatingą dėmesį skiriant žmonėms, dirbantiems atsitiktinius darbus, bedarbiams, šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų (dažniausia viena motina), vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, moterims, šeimoms, kuriose yra keli išlaikytiniai, socialiai remtiniems vaikams, etninėms mažumoms, ligoniams arba neįgaliems asmenims, prekybos žmonėmis aukoms arba asmenims, turintiems priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio;

7.   mano, kad nepaprastai svarbu pripažinti sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, kurių padėtis nepalanki, įskaitant neįgaliuosius, etnines mažumas ir imigrantus, norinčius patekti į darbo rinką arba joje įsitvirtinti; ragina valstybes nares remti žmonių, kurių padėtis nepalanki, integraciją siekiant išvengti socialinės atskirties ir su ja kovoti, remti švietimą, skatinti kurti naujas darbo vietas, profesinį mokymą, karjeros siekį, derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, užtikrinti teisę lygiomis galimybėmis naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis ir teisę turėti tinkamą būstą, taip pat užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą; todėl pabrėžia, kad svarbu surinkti kuo daugiau lyginamųjų duomenų;

8.   pabrėžia, kad siekiant kovoti su nedarbu nepaprastai svarbu šalinti kliūtis įvairaus amžiaus darbuotojų, vyrų ir moterų, etninių mažumų atstovų švietimui ir profesiniam mokymui bei gerinti jų kvalifikaciją; pabrėžia, kad būtina spręsti nelygių galimybių problemą siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijoje numatytus užimtumo, darbo kokybės ir socialinės įtraukties tikslus;

9.   pabrėžia esant pageidautina, jog romų tautinės mažumos atstovai būtų skatinami siekti, kad jų vaikai gautų geresnį išsilavinimą, ugdyti teigiamas vaikų savybes ir įgūdžius;

10.   ragina valstybes nares keistis pažangiąja patirtimi siekiant užkirsti kelią ankstyvam mokymosi nutraukimui, gerinti švietimo lygį, ypatingą dėmesį skiriant kalbų mokymui ir naujoms technologijoms, palengvinti pereinamąjį laikotarpį, kai baigus mokytis ieškoma darbo, gerinti galimybes įgyti išsilavinimą ir dalyvauti profesiniame mokyme žmonių grupėms, kurių socialinė padėtis nepalanki, įskaitant mažiau įgūdžių turinčius ir vyresnio amžiaus darbuotojus, ir visiems užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą; pabrėžia, kad įgyvendinant šią strategiją turi dalyvauti ne tik visos susijusios suinteresuotos šalys, įskaitant socialinius partnerius, bet ir pilietinė visuomenė, ir švietimo institucijos, svarbiausią vaidmenį skiriant valstybėms narėms, garantuojančioms gerą visuomenės išsilavinimą;

11.   rekomenduoja, kad valstybės narės, siekdamos riboti vyresnių kaip 50 metų žmonių atskirtį ir padėti jiems išsilaikyti darbo rinkoje, imtųsi priemonių, padėsiančių užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ir taip apsaugotų žmones nuo pavojaus, jog gali būti pašalinti iš darbo rinkos;

12.   mano esant savaime suprantama, kad darbadaviai, atsižvelgdami į kvalifikuotos darbo jėgos teikiamą naudą, turėtų aktyviau remti mokymosi visą gyvenimą procesą;

13.   pabrėžia, kad kai kuriais atvejais nei tinkamas išsilavinimas, nei pakartotinis perkvalifikavimas negarantuoja užimtumo; todėl pabrėžia poreikį geriau panaudoti pelno nesiekiančių viešųjų paslaugų darbo galimybes;

14.   pabrėžia, kad per paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį keturiolikoje iš septyniolikos valstybių narių, apie kurias yra surinktų duomenų, išaugo vaikų skurdas(10); atkreipia dėmesį į tai, kad ilgalaikis vaikų skurdas dažniausias šeimose, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, didelėse šeimose, auginančiose tris arba daugiau išlaikomų vaikų, imigrantų arba etninėms mažumoms priklausančių žmonių, nedirbančių arba nepakankamai dirbančių žmonių šeimose; pabrėžia, kad ES ir valstybių narių lygmenimis didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui užkirsti kelią ir panaikinti iš kartos į kartą pereinantį skurdą, ir tai turėtų būti skatinama finansinėmis priemonėmis (pvz., skiriant didesnę struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, paramą); pabrėžia, kad rodiklius reikėtų vertinti atsižvelgiant į vaikų ir vienišų žmonių padėtį, net jei žinoma, kad vaikų skurdo negalima sumažinti nesumažinus šeimų skurdo ir neužtikrinus, kad visiems būtų prieinamos aukštos kokybės paslaugos;

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad, Eurostato duomenimis, kas trečias vaikas Europos Sąjungoje gimsta ne santuokoje, ir šis skaičius kasmet didėja; mano, kad ši tendencija rodo, jog būtina rasti veiksmingų priemonių ir užtikrinti deramą įvairių rūšių šeimos, kaip instituto, gyvavimą;

16.   mano, kad socialinės tarnybos, dirbančios su vaikais ir organizuojančios vaikų priežiūrą, yra būtinos siekiant užkirsti kelią vaikų skurdui, socialinei atskirčiai ir diskriminacijai, mažinti šių neigiamų reiškinių poveikį, padėti derinti darbą ir šeimos gyvenimą; pabrėžia, kad visiems vaikams turi būti užtikrintos nevaržomos ir lygios galimybės mokytis; pripažįsta privačių subjektų, teikiančių šias paslaugas, svarbą;

17.   ragina Komisiją parengti Žaliąją knygą apie vaikų skurdą, kurioje būtų aiškiai išdėstyti skurdo panaikinimo tikslai ir priemonės siekiant skurdžiai gyvenančių vaikų socialinės integracijos;

18.   ragina Komisiją skubiau priimti "Vaikų chartiją", kad įgyvendinant ES vidaus ir užsienio politiką būtų pasiekta pažangos vaikų teisių užtikrinimo klausimais;

19.   atkreipia dėmesį į jaunų žmonių, susidūrusių su ypač dideliais ekonominės ir socialinės integracijos sunkumais, poreikius baigus mokslus ir pradėjus ieškotis darbo, kadangi tikėtina, kad jie taps socialinės atskirties aukomis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad prioritetinis jaunimo nedarbo klausimas būtų sprendžiamas taikant specialias politines priemones ir organizuojant mokymus, inter alia, skatinant jaunus žmones imtis iniciatyvos ir ugdant verslumą;

20.   ragina valstybes nares kurti integruotas strategijas, skirtas ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir aplinkosaugos aspektais skatinti atokių ir atsiliekančių miestų, salų ir kaimo vietovių vystymąsi, siekiant spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemas ir užkirsti kelią jų perdavimui iš kartos į kartą;

21.   pabrėžia, kad būtina, jog moterys aktyviau dalyvautų darbo rinkoje; todėl reikia pašalinti kliūtis, trukdančias moterims į ją patekti, ir ypač skatinti vyresnio amžiaus moteris ilgiau pasilikti darbo rinkoje;

22.   rekomenduoja valstybėms narėms kurti palankesnes sąlygas moterims gauti geresnius darbus, siekti, kad būtų panaikinti atlyginimų skirtumai, ir taip remti ekonomikos augimo ir moterų užimtumo politiką;

23.   pabrėžia, kad būtina didinti moterų aktyvumą ne tik siekiant kovoti su skurdo rizika, visų pirma gresiančia moterims, bet ir siekiant užtikrinti ekonomiškai aktyvių ir neaktyvių asmenų pusiausvyrą, kuriai kelia pavojų gyventojų senėjimo procesas;

24.   ragina valstybes nares sutelkti pastangas, siekiant panaikinti nelygybę darbo rinkoje, t. y. nelygias skirtingų lyčių atstovų galimybes užimtumo, nedarbo ir netipinio darbo srityse, lyčių segregaciją pagal sektorius ir pareigybes, darbo užmokesčio skirtumus, netolygią padėtį ir nedidelį moterų, einančių vadovaujančias pareigas, skaičių; mano, kad valstybės narės, siekdamos šio tikslo, turėtų padėti spręsti asmeninio pasirinkimo problemą, t.y. skatinti derinti darbo ir šeimos gyvenimą bei užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis ir prieinamomis vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis; taip pat mano, kad labai svarbu užtikrinti, kad į lyčių perspektyvą būtų atsižvelgiama įgyvendinant visas politikos kryptis ir programas;

25.   ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad moterų pensijos nebūtų mažinamos dėl darbo stažo pertraukų motinystės ar vaiko auginimo atostogų metu;

26.   ragina valstybes nares, kovojant su aukštu etninių mažumų ir imigrantų atskirties lygiu, plėtoti ir taikyti priemones, įskaitant priemones informuotumui didinti, skirtas tokių tikslinių grupių integravimui į oficialią darbo rinką, įgyvendinti teisės aktus dėl kovos su prekyba žmonėmis ir diskriminacija, ir suteikti galimybę šioms grupėms lengviau socialiai integruotis taikant specialias nuostatas ir sudėtines programas, susijusias su specialaus švietimo programomis, taip pat užtikrinti tinkamas šių žmonių gyvenimo ir aprūpinimo būstu sąlygas, būtinas įgyvendinant socialinę integraciją;

27.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip parengti tinkamą teisinę sistemą, padėsiančią panaikinti žmonių su negalia diskriminaciją, skatinant lygias galimybes ir užtikrinant šių žmonių galimybę dirbti ir dalyvauti visuomeniame ir politiniame gyvenime, taip pat ypatingą dėmesį skiriant pasiūlymui dėl direktyvos pagal EB Sutarties 13 straipsnį, kurios nuostatos apimtų šiuo metu nereglamentuojamas sritis;

28.   pabrėžia, kad reikia gerinti apsirūpinimo būstu sąlygas, ypač užtikrinti galimybę apsirūpinti būstu žmonėms, kurių padėtis nepalanki ir kuriems gresia didesnis skurdo pavojus, t. y. socialiai remtiniems žmonėms ir vyresnio amžiaus žmonėms, negalintiems savimi pasirūpinti; prašo atkreipti didesnį dėmesį į benamius, visų pirma teikti jiems priežiūrą, ugdyti pagrindinius įgūdžius, skatinti jų socialinę integraciją, ir siekiant šių tikslų atitinkama viešąja politika, ypač apsirūpinimo būstu, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, siekti, kad šiems žmonėms būtų užtikrinta galimybė naudotis minėtomis paslaugomis;

29.   mano, kad turi būti nuolat ugdomi visos Europos visuomenės pagrindiniai įgūdžiai, pradedant nuo pradinio švietimo sistemos, siekiant ne tik gerinti žmonių gebėjimą pasirūpinti savimi, bet ir skatinti jų solidarumą su asmenimis, kurių padėtis nepalanki;

30.   visiškai pritaria Komisijos ketinimui 2007 metus paskelbti lygių galimybių visiems metais; mano, kad tai turėtų padėti parodyti, koks svarbus yra šis klausimas, įvertinti ES pasiektą pažangą ir parengti tolesnių politikos priemonių ir iniciatyvų sistemą, siekiant tobulinti ES teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su tiesiogine arba netiesiogine diskriminacija ir kuriuose įtvirtinamos lygios lyčių galimybės visose srityse;

31.   pritaria, kad daugumos socialiai remtinų žmonių padėtis socialiniu ir ekonominiu aspektais paprastai yra nepalankiausia, todėl sprendžiant socialinės atskirties klausimus į tai reikėtų deramai atsižvelgti;

32.   ragina Komisiją taikyti teisines priemones toms valstybėms narėms, kurios nesilaiko kovai su diskriminacija skirtų direktyvų reikalavimų arba nustatytu laiku neperkėlė į savo teisę šių direktyvų pagal EB sutarties 13 straipsnį;

33.   dar kartą patvirtina, kad reikia gerinti suderintų duomenų rinkimo sistemą ir plėtoti bendrus rodiklius, atsižvelgiant į amžiaus ir lyčių skirtumus, kadangi tokio pobūdžio rodikliai labai svarbūs stebint ir vertinant kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirtą politiką;

34.   mano, jog tikras socialinės įtraukties integravimas i politikos formavimą turėtų būtų įgyvendinamas nuolat vykdant ex-ante ir ex-post politikos vertinimus valstybių narių ir ES lygmenimis;

35.   pabrėžia, kad socialinės integracijos procese turi aktyviai dalyvauti pagrindiniai vietos ir regionų subjektai, t. y. už socialinės įtraukties politikos įgyvendinimą atsakingos vietos institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir su skurdo ir socialinės atskirties problemomis susidūrę žmonės;

36.   remia Komisijos ketinimą ypatingą dėmesį skirti tikslui kovai su skurdu ir paskelbti Europos kovos su atskirtimi ir skurdu metus;

Socialinė apsauga

37.   mano, kad dėl globalizacijos sukeliamų staigių pokyčių ir plačiai naudojamų informacijos ir ryšių technologijų didėja socialinės rizikos grėsmė ir atsiranda veiksmingesnių socialinės apsaugos priemonių poreikis, siekiant visiems užtikrinti teisę į socialinę apsaugą;

38.   pabrėžia, kad dažnai vėluojama pritaikyti socialinės apsaugos ir išmokų sistemas prie lankstesnių užimtumo ir savarankiško darbo formų ir todėl jos negali suteikti pakankamos pagalbos, o tai gali tapti kliūtimi pradedantiems dirbti žmonėms; todėl mano, kad į tai turėtų būti atsižvelgta, modernizuojant sistemas;

39.   mano, kad dėl dabartinių demografinių tendencijų – darbingo amžiaus žmonių senėjimo ir šios amžiaus grupės gyventojų mažėjimo – atsiranda vidutinio laikotarpio ir ilgalaikė problema, susijusi su socialinės apsaugos sistemų finansiniu tvarumu;

40.   pabrėžia, kad būtina skatinti plėtoti ir įgyvendinti išsamias strategijas darbuotojų senėjimo klausimu, skirtas padėti darbuotojams ilgiau išlikti aktyviems, o darbdaviams – samdyti ir išlaikyti darbo vietose vyresnio amžiaus žmones;

41.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip sukurti tinkamą teisinę sistemą siekiant panaikinti asmenų diskriminaciją dėl amžiaus;

42.   mano, kad Europos socialinis fondas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant įtraukti arba sugrąžinti į darbo rinką vyresnio amžiaus darbuotojus ir socialiai integruoti pažeidžiamas ir (arba) socialiai atskirtas grupes;

43.   mano, kad siekiant, jog pensijų sistemos būtų finansiškai tvarios, reikia ekonomikos augimo ir pakankamo produktyvumo, aukšto užimtumo lygio ir aktyvaus mokymosi visą gyvenimo skatinimo, darbo kokybės ir saugios bei sveikos darbo aplinkos;

44.   rekomenduoja, kad pensijų sistemos apimtų įvairias socialinio ir papildomo draudimo rūšis (nustatytos įstatymo arba privačios) ir kad mokant pensijas būtų užtikrintas kiek įmanoma aukštesnis socialinio teisingumo lygis;

45.   mano, kad, siekiant išvengti neigiamo poveikio užimtumui, reikia, jog reformuojant valstybines pensijų sistemas nebūtų didinama vien tik darbo mokesčių našta, o būtų surasta pusiausvyra tarp darbo mokesčių ir kitų mokesčių;

46.   ragina valstybes nares stiprinti administracinį ir institucinį pajėgumą, t. y. užtikrinti lygias galimybes gauti aukštos kokybės paslaugas, ypač sveikatos ir ilgalaikės priežiūros, socialinės apsaugos, socialines paslaugas, įskaitant konsultacijų apie socialines teises paslaugas, vaikams skirtas paslaugas, transporto ir judumo paslaugas, reintegracijos paslaugas, padėsiančias integruotis į darbo rinką, bei profesinio mokymo paslaugas;

47.   laukia, kad Komisija pateiktų dokumentą dėl minimalių pajamų, kuris galėtų būti labai naudingas diskutuojant socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos klausimais;

48.   pritaria Tarybos sprendimui dėl atviro koordinavimo metodo taikymo sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos apsaugos ir medicininės priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo klausimai turi ir toliau priklausyti valstybių narių kompetencijai; dar kartą pabrėžia, kad remia tris pagrindinius sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų tikslus, t. y. siekti, kad šios paslaugos būtų visiems prieinamos, neatsižvelgiant į gaunamas pajamas ar turimą turtą, aukštos kokybės ir finansiškai tvarios;

49.   pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reiktų skirti žmonėms, kuriems reikalinga ilgalaikė arba brangiai kainuojanti priežiūra, ir tiems, kurie susiduria su ypatingomis problemomis siekdami, kad jiems būtų skirta priežiūra; pabrėžia, kad, norint stiprinti sveikatą ir gerinti jos apsaugą, sveikatos apsaugos sistemos turi būti pagrįstos ne tik draudimo, bet ir solidarumo principais;

50.   skatina remti visas socialines paslaugas, kurios būtinos rūpinantis išlaikomais asmenimis, t. y. tais, kurie negali patys atlikti pagrindinių kasdieninių veiksmų;

51.   pažymi, kad nors valstybinės pensijų sistemos ir turi išlikti svarbus pensininkų pajamų šaltinis, privatus pensijų kaupimas naudojantis profesinėmis ar asmeninėmis sistemomis gali būti dar vienas būdas papildomai pensijai gauti;

52.   pabrėžia, kad reikia koordinuoti išsamios informacijos ir stebėjimo sistemas, ypatingą dėmesį skiriant poveikiui asmenų pajamoms ir gyvenimo standartams;

53.   pabrėžia, kaip svarbu nuolat vertinti pensijų sistemų finansinį veiksmingumą, atsižvelgiant į jų finansinį tvarumą ir socialinių tikslų įgyvendinimą;

54.   ragina Europos Vadovų Tarybą 2006 m. pavasario susitikime patvirtinti bendrą socialinės apsaugos ir integracijos programą, siekiant racionalizuoti ir supaprastinti atvirą koordinavimo metodą, ir susitarti dėl suderinto bendrų tikslų, susijusių su socialine integracija, pensijomis, sveikatos apsauga ir ilgalaike priežiūra, sąrašo;

55.   mano, kad parengta bendra programa ir socialinės apsaugos ir integracijos sričių koordinavimas suteiks galimybę Lisabonos proceso metu išplėtoti socialinės apsaugos socialinį aspektą, kuris savaime svarbus socialiniu ir ekonominiu požiūriais, o ne tik socialinės ir užimtumo politikos koordinavimo požiūriu;

56.   ragina valstybes nares ir Komisiją, taikant atvirą koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir integracijos srityse, ateityje daugiau dėmesio skirti profesinio ir šeimos gyvenimo derinimui, ypač atkreipti dėmesį į galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, į šeimos pajamas ir į motinų užimtumo lygį;

57.   ragina valstybes nares optimaliai išnaudoti atviro koordinavimo metodo teikiamas galimybes, vykdant politiką užimtumo, socialinės apsaugos, socialinės įtraukties, pensijų ir sveikatos apsaugos srityse;

58.   ragina valstybes nares, ypač naująsias, iš naujo apsvarstyti savo pensijų sistemas, atsižvelgiant į daug trumpesnę vidutinę vyrų gyvenimo trukmę ir didelius vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, nuo kurių priklauso našlaujantiems pensininkams mokamų pensijų dydis ir kurie lemia tai, kad šie žmonės dažnai gyvena skurdžiomis sąlygomis;

59.   atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės apsaugos sistemų plėtotė ir išsaugojimas yra glaudžiai susijęs su Lisabonos tikslais ir gali būti svarbus indėlis siekiant didinti užimtumą ir augimą, siekiant didesnio solidarumo ir geresnės socialinės integracijos;

60.   dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog Parlamento vaidmuo taikant atvirą koordinavimo metodą, atsižvelgiant į jo, kaip tiesiogiai Europos piliečiams atstovaujančios institucijos, galimybes, privalo būti aiškiai apibrėžtas ir sustiprintas siekiant suteikti koordinavimo procesui demokratinį teisėtumą;

61.   ragina Tarybą ir Komisiją pradėti derybas su Parlamentu dėl tarpinstitucinio susitarimo, kuriame būtų nustatytos politikos sričių, kuriose taikytinas atviras koordinavimo metodas, pasirinkimo taisyklės ir numatyta šį metodą nuosekliai taikyti, neapribojant šiame procese Europos Parlamento dalyvavimo lygiomis teisėmis;

62.   pabrėžia, kad tokiame tarpinstituciniame susitarime turi būti numatytos taisyklės, kuriose būtų aptartas Parlamento dalyvavimas nustatant tikslus ir rodiklius, numatyta jo galimybė susipažinti su dokumentais, dalyvauti susirinkimuose, stebėti ir prižiūrėti pažangą, gauti informaciją apie ataskaitas ir geriausią patirtį, taip pat numatyta procedūra, suteikianti galimybę atvirą koordinavimo metodą išplėtoti iki Bendrijos metodo;

o
o   o

63.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Socialinės apsaugos komitetui, valstybėms narėms ir valstybių narių, stojančiųjų šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 164. (2) OL L 205, 2005 08 06, p. 21. (3) OL L 10, 2002 01 12, p. 1. (4) OL C 261 E, 2003 10 30, p. 136. (5) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 604−605. (6) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 251. (7) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 134. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0210. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0244. (10) UNICEF ataskaita Nr. 6. Vaikų skurdas turtingose šalyse 2005 m.