Europos Parlamento rezoliucija dėl nebaudžiamumo Afrikoje ir Hissène Habré byla
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo steigimo sutartį,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1638, kurioje reikalaujama, kad JT misija Liberijoje sulaikytų ir įkalintų buvusį prezidentą Taylorą, jei jis grįžtų į Liberiją, ir perduotų jį arba sudarytų sąlygas jį perduoti į Siera Leonę, kur jis stotų prieš Specialųjį teismą Siera Leonei,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Čado ir Liberijos, ypač į 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl Charleso Tayloro išdavimo(1),
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos 38-ąją eilinę sesiją, kuri įvyko Banjule, Gambijoje, 2005 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 5 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. primindamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statutą ir pabrėždamas, kad praėjo 50 metų nuo tada, kai Jungtinės Tautos pirmą kartą pripažino būtinybę įkurti tarptautinį teisingumo teismą, kuriame būtų teisiami asmenys, įtariami įvykdžius tokius nusikaltimus kaip, pvz., genocidą,
B. kadangi JT Generalinis Sekretorius Kofis Annanas pabrėžė, kad amnestijos už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir toliau yra nepriimtinos JT ir jos šių amnestijų nepripažins, nebent jie neapimtų genocido, nusikaltimų žmonijai ir karo nusikaltimų,
C. su nerimu atkreipdamas dėmesį į gausius žmogaus teisių pažeidimus kai kuriose Afrikos žemyno dalyse ir į tai, kad šių nusikaltimų vykdytojai teisiami retai, o nukentėjusiesiems dažnai nesuteikiama galimybės naudotis teisės gynimo priemonėmis,
D. kadangi tarptautinėje teisėje aiškiai pabrėžiama, kad karo nusikaltėliai turi būti teisiami bet kokiu metu ir kad valstybės privalo išduoti asmenis, įtariamus įvykdžius karo nusikaltimus,
E. atkreipdamas dėmesį į tai, kad Afrikos Sąjungos steigiamojo akto 4 straipsnio o punkte aiškiai smerkiamas ir atmetamas nebaudžiamumas,
F. palankiai vertindamas Afrikos Sąjungos deklaracijas prieš nebaudžiamumą ir laikydamasis nuomonės, kad padidės pasitikėjimas Afrikos Sąjunga, kadangi bus parodytas jos ryžtas imtis praktinių kovos su žmogaus teisių pažeidimais veiksmų,
G. kadangi daugelio nusikaltimų, kuriuos padarė Afrikos diktatoriai ir jų bendrininkai, kaltininkai lieka nenubausti ir taip dar daugiau neteisybės patiria aukų artimieji ir skatinama daryti naujus nusikaltimus,
H. taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad 27 Afrikos valstybės ratifikavo Romos statutą ir kad kai kurios iš jų dėjo pastangas, kad Romos statutas būtų taikomas nacionaliniu lygiu,
I. kadangi įvairūs buvę Afrikos diktatoriai, ypač Charlesas Tayloras, Mengistu Hailė Mariamas ir Hissène'as Habré, ir jų bendrininkai, kurie padarė sunkių nusikaltimų, dabar visiškai nebaudžiami ramiai leidžia savo dienas,
J. kadangi buvo išduotas tarptautinis arešto orderis, kuriame tremtyje gyvenantis buvęs Čado vadovas Hissène'as Habré kaltinamas savo valdymo laikotarpiu 1982–1990 m. padaręs su žmogaus teisių pažeidimais susijusių nusikaltimų,
K. kadangi nukentėjusieji pasinaudojo Habré byla siekdami, kad būtų labiau užtikrintas teisingumas ir sukurta naujų teisingumo užtikrinimo būdų Čade ir kitur,
L. kadangi 2006 m. sausio 24 d. Afrikos Sąjunga nusprendė sukurti teisės ekspertų grupę, kuri galėtų rekomenduoti, kur ir kada reikėtų teisti Hissène'ą Habré, pirmenybę teikiant "Afrikos mechanizmui",
M. kadangi tikimasi, kad Nigerijos prezidentas Obasanjas artimiausiu metu paskelbs, jog jis išduos Charlesą Taylorą, kad šis stotų prieš teismą už nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas, – tai būtų galimybė parodyti, kad Nigerija yra įsipareigojusi gerbti teisinės valstybės principą Vakarų Afrikoje,
N. kadangi 2002 m. buvo įsteigtas Specialusis teismas Siera Leonei, kuris turėtų teisti asmenis, labiausiai atsakingus už Siera Leonės ginkluoto konflikto metu padarytus karo nusikaltimus; kadangi Specialusis teismas apkaltino Charlesą Taylorą padarius 17 karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai,
O. kadangi brutaliam buvusiam Etiopijos diktatoriui pulkininkui Mengistu toliau suteikiamas prieglobstis Zimbabvėje,
1. primena, kad nesant tarptautinio baudžiamojo teismo, kuris kaip teisės įgyvendinimo mechanizmas nustatytų individualią atsakomybę, asmenys įvykdę genocidą ir itin šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus dažnai liks nebaudžiami;
2. pabrėžia, kad paprotinės tarptautinės teisės dalimi tapo tai, jog žmogaus teisių pažeidimų padariusiems nusikaltėliams, nepriklausomai nuo jų statuso, nesuteikiama amnestija ar neliečiamumo statusas, ir ryžtingai pritaria nuostatai, kad asmenys, atsakingi už nusikaltimus ir žiaurumus, būtų teisiami;
3. dar kartą pabrėžia, kad kova su nebaudžiamumu yra vienas iš Sąjungos žmogaus teisių politikos kertinių akmenų, ir ragina Komisiją, Tarybą ir Afrikos Sąjungos valstybes nares toliau skirti deramą dėmesį šiam klausimui;
4. mano, kad ilgalaikės taikos negalima pasiekti susitarimais, kuriais apsaugomi asmenys, atsakingi už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus;
5. primygtinai ragina, kad Afrikos Sąjungos valstybės narės, kurios dar neratifikavo Romos statuto, jį ratifikuotų ir priimtų nacionalinį veiksmų planą, skirtą veiksmingai įgyvendinti Romos statutą nacionaliniu lygmeniu;
6. ragina Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėją primygtinai reikalauti, kad Sąjungos valstybės narės pasmerktų ir atmestų nebaudžiamumą;
7. ragina Afrikos Sąjungą imtis praktinių veiksmų, kuriais būtų prisidedama prie regionuose dedamų pastangų kovojant su nebaudžiamumu;
8. ragina Afrikos Sąjungą plėtoti savo baudžiamosios teisės institucijas ir geriau organizuoti savo narių teisminį bendradarbiavimą baudžiamosios teisės klausimais ir bendradarbiavimą su kituose žemynuose esančių valstybių institucijomis siekiant sumažinti nebaudžiamumą už nusikaltimus žmonijai, kuriuos padarė Afrikos valdžios institucijos ir padarė arba dalyvavo padarant kituose žemynuose esančių valstybių piliečiai;
9. primena, kad tarptautinė bendruomenė nustatė atsakomybę užtikrinančias priemones, pvz., įsteigė ad hoc tribunolus, turinčius teisę teisti už nusikaltimus ir žiaurumus Ruandoje ir Siera Leonėje, ir pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi būti vieninga siekdama skatinti veiksmingai užtikrinti atsakomybę;
10. primena Arushoje vykusį Ruandos Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo procesą ir didžiulius sunkumus, su kuriais susiduria išorės tyrėjai, siekdami, kad asmenys, atsakingi už 1994 m. Ruandos genocidą, būtų teisiami;
11. mano, kad ypač sukrečia tai, jog asmenys, padarę žmogaus teisių pažeidimų per civilių gyventojų žudynes Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur per šešerius konflikto metus žuvo mažiausiai trys milijonai žmonių, ir Didžiųjų ežerų regione, toliau lieka nenubausti;
12. ragina Senegalą užtikrinti Hissene'ui Habré teisingą teismo procesą ir išduoti jį Belgijai, jei nebus alternatyvos Afrikoje, vadovaujantis JT konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą;
13. ragina Afrikos Sąjungą, atsižvelgiant į Hissène'o Habré bylą, užtikrinti, kad Senegalas laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos jis prisiėmė kaip Konvencijos prieš kankinimą šalis;
14. mano, kad Afrikos valstybių vadovų veiksmai, susiję su Habré, yra svarbus žingsnis, kadangi Afrikos lyderiai aiškiai patvirtino, kad būtina kovoti su nebaudžiamumu;
15. ragina Nigerijos vyriausybę atsižvelgti į tikslą siekti taikos proceso Liberijoje ir išreiškiant paramą teisinės valstybės principui perduoti Charlesą Ghankay Taylorą Specialiojo teismo Siera Leonei jurisdikcijai;
16. palankiai vertina faktą, kad naujai išrinkta Liberijos prezidentė Johnson-Sirleaf ką tik paprašė Nigerijos išduoti Charlesą Taylorą, ir su džiaugsmu pritaria jos pasižadėjimui, kad prezidentaudama ji vadovausis atskaitingumo ir teisinės valstybės principais;
17. ragina valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas siekiant, kad Europos valstybių piliečiai, kurie padarė nusikaltimų Afrikoje ar kitur esančiose besivystančiose valstybėse, arba buvo jų bendrininkai, taip pat būtų teisiami ir kad tokių nusikaltimų aukos gautų kompensacijas;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ir ES Ministrų tarybai, Čado, Liberijos, Nigerijos ir Senegalo vyriausybėms, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.