Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 29 d. Komisijos Žaliąją knygą "Europos energijos tiekimo saugumo strategijos link" (KOM(2000)0769),

-   atsižvelgdamas į 1997 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Ateities energija: atsinaujinantys energijos ištekliai. Baltoji knyga dėl Bendrijos strategijos ir veiksmų plano" (KOM(1997)0599),

-   atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje(1),

-   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą "Atsinaujinančios energijos dalis ES. Komisijos ataskaita pagal Direktyvos 2001/77/EB 3 straipsnį, teisės aktų ir kitų Bendrijos politikų poveikio vystant atsinaujinančių energijos šaltinių įnašą ES įvertinimas bei pasiūlymai imtis konkrečių veiksmų" (KOM(2004)0366),

-   atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą "Pažangi energetika – programa Europai"(2), į jos 2005 m. gruodžio 7 d. komunikatą "Biomasės naudojimo veiksmų planas" (KOM(2005)0628) ir 2006 m. vasario 8 d. komunikatą "ES biodegalų strategija" (KOM(2006)0034),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte(3),

-   atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB(4),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą 1782/2003/EB, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams(5),

-   atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą(7),

-   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančios energijos dalies ES ir konkrečių veiksmų pasiūlymų(8),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0040/2006),

A.   kadangi atsinaujinančių žaliavų gamyba yra būdas susieti Bendrą žemės ūkio politiką su šiuolaikinėmis naujoviškomis politikos kryptimis, pvz., tomis, kurios išdėstytos Europos Vadovų Tarybų susitikimų Lisabonoje ir Geteborge išvadose,

B.   kadangi, atsižvelgiant į tvarių vystymąsi, atsinaujinančių žaliavų gamyba ir organinių atliekų naudojimas gali padėti gerinti aplinką, sudaryti sąlygas tvariai gaminti energiją, didinti užimtumą ir mažinti regionų skirtumus bei įvairinti daugiafunkcinį žemės ūkį ir padaryti jį savarankiškesnį,

C.   kadangi atsinaujinančios žaliavos, galinčios iš dalies pakeisti iškastinius energijos šaltinius, kartu su subalansuotu ir strateginiu visų energijos šaltinių deriniu padeda sumažinti ES energetinę priklausomybę, mažina importo keliamą politinę ir ekonominę riziką; kadangi atsinaujinančios žaliavos taip pat mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padeda geriau valdyti medžiagų gyvavimo ciklą,

D.   kadangi ne maisto paskirties produktų gamybai skirtų augalų plėtros procesas negali sumenkinti strateginio maisto produktų nepriklausomybės tikslo, kuris iš pat pradžių buvo vienas iš Bendros žemės ūkio politikos tikslų,

E.   kadangi nors ir atrodo, kad ne maisto paskirties augalai teikia šiuolaikiniam žemės ūkiui naujas galimybes, o ypač energetikos srityje, tačiau būtina nustatyti konkurencingą struktūrą, kurioje ne maisto paskirties produktų pakeitimas būtų perspektyvus ūkininkams ir suteiktų galimybę veikti naujai perdirbimo pramonei,

F.   kadangi, siekiant patvirtinti energijos šaltinių įvairinimą ES, atsižvelgiant į kovą su šiltnamio efektu, kiekviena biokuro kūrimo ir biomasės naudojimo politika turi būti grindžiama energiją taupančiais gamybos modeliais,

G.   kadangi nors augalų, skirtų ne maisto paskirties produktų gamybai, tobulinimas gali padėti mažinti pasaulio klimato atšilimą, pirmiausia reikėtų išnagrinėti energetikos ir aplinkosaugos sričių išlaidas ir pajamas siekiant apskaičiuoti visas gamybos sąnaudas ir tiksliai įvertinti naujų gairių, kurios gali būti priimtos, vertę,

H.   kadangi naftos ir gamtinių dujų ištekliai nuolat senka, per kitus 15 metų naftos gavyba tikriausiai mažės ir dėl to toliau kils naftos kainos; kadangi dėl to būtina ypatingai taupiai ir veiksmingai naudoti energiją žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose, visų pirma trumpinant transportavimo kelią ir decentralizuotai tiekiant maisto produktus bei gaminant energiją,

I.   kadangi biomasės naudojimas energijai gaminti yra įvairias sritis apimantis uždavinys, pvz., energijos gamyba, aplinkos apsauga, standartizacija ir energijos tiekimo saugumas naudojant atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius ir žaliavas,

J.   kadangi įprastinio kuro poreikis sparčiai besivystančioje Azijos ir kitų besivystančių sričių pramonėje sparčiai didės, labai mažės pasaulinės naftos atsargos,

K.   kadangi energijos tiekimo saugumas turi būti užtikrinamas įvairinant energijos šaltinius, kad būtų sumažinta ES priklausomybė nuo iškastinio kuro importo iš trečiųjų šalių,

L.   kadangi kaimo vietovėse biokuro gamyba gali padėti sukurti daugiau darbo vietų, nei iškastinio kuro alternatyvos, ir netgi tapti tikra socialinės ekonomikos alternatyva daugelyje regionų, kuriuose dėl BŽŪP reformos mažiau auginama arba beveik neauginama vietinių kultūrinių augalų, pvz., cukrinių runkelių arba medvilnės,

M.   kadangi atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtra be kitų dalykų gali turėti teigimą poveikį darbo vietoms, aukštą nedarbo lygį turinčiuose regionuose skatinant gamybos plėtrą žemės ūkio regionuose, užimtumo augimą, pramonės ir paslaugų, susijusių su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, plėtrą bei naujų valstybių narių politikos pasikeitimų sąlygojamą žemės ūkio veiklos atnaujinimą nenaudojamuose žemės ūkio paskirties plotuose,

N.   kadangi Direktyvoje 2003/30/EB dėl biokuro numatoma, kad iki 2010 m. tikslinis biokuro vartojimas sudarys 5,75% viso transporto kuro ir tai atitinka 40 mln. tonų anglies dioksido per metus; kadangi šiuo metu valstybėse narėse biokuro vartojimas sudaro tik 1,4% viso transporto kuro; kadangi dėl šios priežasties patariama iš esmės keisti politiką,

O.   kadangi daugelis valstybių narių, siekdamos skatinti biokuro gamybą, taiko mokesčių lengvatas, kurias numato Direktyva 2003/96/EB dėl energijos apmokestinimo,

P.   kadangi energijai ir kurui gaminti būtina sukurti žemės ūkio produktų vidaus rinką,

Q.   kadangi visos ES ir kiekvienos valstybės narės subsidijos, muitai ir reglamentai arba direktyvos, skirti skatinti energijai gaminti skirtų augalų auginimą ir biokuro gamybą, turi būti tvarūs ir atitikti PPO įsipareigojimus,

R.   kadangi energijai gaminti skirtų augalų auginimas gali turėti teigiamos įtakos biologinei įvairovei, dirvai, ir vandens ištekliams, jei juos auginant bus dažniau taikoma sėjomaina, visiškai atsižvelgiama į kompleksinio paramos susiejimo (angl. Cross Compliance) reikalavimus ir bus aktyviai stengiamasi pagerinti žemės derlingumą,

S.   kadangi gaminant energiją iš žemės ūkio produktų turėtų būti dar geriau išnaudojamos žemės ūkio ir miškininkystės šalutinių produktų, pvz., medienos, vilnos, mėšlo, šiaudų ir skerdienos atliekų, teikiamos galimybės,

T.   kadangi ne tik vartotojai, bet ir ūkininkai bei miškų savininkai turi būti informuojami apie augalų naudojimo ne maistui ypatybes, biomasės gamybą, atsinaujinančią energiją ir apie galimybes, kurias šios veiklos rūšys suteikia ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriams,

U.   kadangi neseniai vykusios BŽŪP reformos metu buvo nustatytos sąlygos, reikalingos ne maisto paskirties augalams auginti, pasinaudojant atskyrimu, energijos gamybai skirtų augalų režimo taikymu ir pradėjus naudoti dirvonuojančią žemę,

V.   kadangi biomasės energija yra didelį potencialą turintis atsinaujinantis energijos šaltinis, ypač tvaraus ūkininkavimo požiūriu,

W.   kadangi pagrindinės biomasės energijos formos yra transporto biokuras (dažniausia gaminamas iš grūdų, cukraus, augalų, iš kurių gaminamas augalinis aliejus, ir aliejaus gamybos atliekų), namų šildymo biomasė (mediena ir medienos apdorojimo atliekos) ir elektra bei šiluminė energija, gaunamos jėgainėse deginant medienos atliekas, šiaudus ir žemės ūkio atliekas,

X.   kadangi prognozuojama, kad 2010 m. atsinaujinanti energija sudarys nuo 9 iki 10% ES energijos, o buvo numatyta 12%,

Y.   kadangi naujosios Vidurio ir Rytų Europos valstybės narės, taip pat Bulgarija ir Rumunija, kurios artimiausiu metu įstos į ES, yra potencialios atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojos ir didelę paramos dalį jos gauna arba gaus iš struktūrinių fondų arba iš Paramos žemės ūkiui fondo, todėl jos turi būti nuolat labai skatinamos veiksmingai naudoti šiuos energijos šaltinius ir joms turėtų būti taikomos horizontaliosios BŽŪP nuostatos,

Z.   kadangi ES vykdoma cukraus reforma ir mažinamas cukrinių runkelių auginimas, todėl turėtų būti nuodugniai tikrinama galimybė labiau išnaudoti esamą biokuro gamybos iš cukrinių runkelių arba kitų alternatyvių kultūrų šiuose auginimui naudojamuose žemės plotuose potencialą,

Ne maisto paskirties augalų ateitis

1.   pabrėžia paramos moksliniams tyrimams ir technologijų, susijusių su ne maisto paskirties augalų auginimu, plėtros svarbą siekiant pagerinti pramonės galimybes ir veiksmingumą; pasisako už tai, kad dėmesys būtų skiriamas veiksmingiausiems bioenergetikos srities projektams, kurie labiausiai padėtų skatinti kaimo vietovių ekonomiką ir aiškiai parodytų biomasės galimybes, leistų patenkinti energijos paklausą ES;

2.   pabrėžia, kad skatinimas naudoti biokurą gali padėti užtikrinti saugų maisto produktų tiekimą, išsaugant žemės ūkio paskirties žemę, kadangi šie du tikslai neprieštarauja vienas kitam;

3.   ragina Komisiją parengti Bendrijos strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos būtų skatinami atsinaujinančios energijos šaltiniai siekiant užtikrinti maisto tiekimo saugumą ir gerinti ES energijos naudojimo veiksmingumą, taip užtikrinant, kad saugus maisto produktų tiekimas būtų vykdomas kaip įmanoma geriau naudojant atsinaujinančias žaliavas;

4.   ragina Komisiją, padedant valstybėms narėms, organizacijoms bei suinteresuotoms šalims, kaupti informaciją apie visą su biomasės (atsinaujinančių žaliavų ir organinių atliekų, gaunamos iš žemės ūkio ir miškininkystės) naudojimu susijusią asmeninę ir bendrą patirtį apie biokuro, šilumos ir elektros energiją, gamybą, kad geriausias iniciatyvas būtų galima diegti visoje Europos Sąjungoje;

5.   pritaria ankstesnėms Komisijos pastangoms skatinti intensyvesnį ne maisto paskirties augalų auginimą ir didinti energijos naudojimo veiksmingumą remiantis jos pragrama "Pažangi energetika – programa Europai", jos "Biomasės naudojimo veiksmų planu" ir jos komunikatu dėl biokuro; tačiau ragina geriau suderinti savo veiksmus su veiksmais, kurių jau ėmėsi valstybės narės; ragina Komisiją laikytis iniciatyvoms nustatyto kalendorinio plano ir per trumpiausią laikotarpį įgyvendinti šių iniciatyvų priemones;

6.   mano, kad atsižvelgiant į ilgalaikį ES energetikos politikos planavimą ir į tai, kad reikia užtikrinti investuotojų ir gamintojų ekonominį ir jų verslo saugumą, būtina parengti nacionalinius biomasės naudojimo veiksmų planus remiantis išsamiais pasiūlymais, kurie suteikia pirmenybę naudoti tam tikrų rūšių biomasę ir nustato tikslines aplinkos apsaugos srities priemones bei rengia vartotojų informavimo politikas, kuriose parodomas biomasės pranašumas, problemos ir atsinaujinančių energijos šaltinių poveikis tvariam vystymuisi;

7.   pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimą siekiant nustatyti ekonominius, ekologinius ir techninius rodiklius, kuriais remiantis atrenkami auginti tinkamų rūšių augalai, atsižvelgiant į kiekvieno regiono dirvožemio ir klimato sąlygas;

8.   ragina Komisiją taip pat ir žemės ūkio sektoriuje pirmiausia skatinti taupyti energiją, naudoti šalutinius žemės ūkio produktus energijai gaminti ir decentralizuotai naudoti atsinaujinančias žaliavas;

9.   pabrėžia, kad biodyzelino ir bioetanolio gamyboje naudojamos žaliavos bei šilumos ir elektros energijos gamyboje naudojama biomasė visų pirma turėtų būti gaunama iš nuosavų kiekvienos valstybės narės žaliavų atsargų;

10.   pabrėžia galimybes, kurios vykdant cukraus rinkos reformą atsiveria ūkininkams dėl ne maisto paskirties augalų sektoriaus plėtros ir investicijų į šį sektorių;

11.   pabrėžia, kad svarbu nustatyti įpareigojančius Direktyvos 2003/30/EB dėl biokuro tikslus, sukurti veiksmingus stebėsenos mechanizmus ir siekti, kad įsipareigojimai būtų vykdomi pasitelkiant daugiausia vietinę Europos produkciją; todėl mano, kad Europos Sąjungos prekybos politika turi neprieštarauti šiam tikslui;

12.   pabrėžia, kad, nustačius įpareigojančius tikslus, negali būti panaikintos arba sumažintos esamos biokuro gamybos paskatos Europos Sąjungoje; mano, kad prieš nustatant šiuos tikslus, turėtų būti peržiūrėtos Bendrijos energetikos produktų apmokestinimo taisyklės;

13.   atsižvelgdamas į mažėjančius žaliavų išteklius, pabrėžia, kad yra labai svarbūs rinkos mechanizmai, kurie, net ir neskiriant valstybės subsidijų biomasės energijos šaltiniams, suteikia jiems tvaraus konkurencingumo galimybę;

14.   pabrėžia, kad sprendimai dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtros turėtų būti priimami kiekvienoje valstybėje narėje atsižvelgiant į vietos sąlygas ir ypač tokios plėtros galimybes;

15.   atkreipia dėmesį į faktą, kad visos kaimo vietovės turi galimybes gaminti didelį kiekį biomasės, tačiau neturtingiausios, atsižvelgiant į jų žemą gamybos lygį ir natūralias bei struktūrines kliūtis, nuolat susiduria su daugeliu sunkumų, neleidžiančių pasinaudoti šia galimybe; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išnaudoti jų galimybes, šioms sritims turi būti teikiama pirmenybė naudotis struktūrinių fondų lėšomis;

16.   pabrėžia, kad pagal nacionalines ir regionines 2007–2013 m. plėtros strategijas būtina parengti biomasės naudojimo veiksmų programas ir užtikrinti joms struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo finansinę paramą bei paramą pagal Septintąją Europos bendrijos mokslinių tyrimų, Septintąją Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą (2007–2013 m.);

17.   primygtinai reikalauja, kad dėl priemonių, padedančių skatinti energijai gaminti skirtų augalų auginimą, neturėtų dar labiau padidėti namų ūkiuose ir įmonėse naudojamos energijos kaina ir pablogėti Europos konkurencingumas pasaulyje;

18.   ragina Komisiją dar kartą peržiūrėti atidėjimo tvarką pagal energijai gaminti skirtų augalų schemą, kaip tai numato BŽŪP reforma, ir stipriai padidinti maksimalų plotą, kuriam gali būti teikiama papildoma parama, ir išmokų dydį; todėl primena savo ankstesnį raginimą, kad energijai gaminti skirtų augalų plotams teikiama parama būtų padidinta iki 80 EUR už hektarą per metus, atsižvelgiant į maksimalų garantuojamą 2 200 000 hektarų plotą;

19.   ragina Komisiją papildyti biokurui gaminti skirtų augalų sąrašą, nurodytą paramos teikimo schemose, užtikrinti, kad tinkamiausi energijai gaminti skirti augalai būtų atrenkami regioniniu ir vietos lygiais, užtikrinti, kad visoms atsinaujinančių energijos šaltinių rūšims, pvz., bioetanoliui, biodyzelinui ir anaerobiniam rūgimui (biodujoms) būtų taikomos atitinkamos paramos formos ir teikti pakankamas paskatas, kad augintojai susidomėtų šiais augalais;

20.   pabrėžia, kad turi būti tinkamai finansuojamas ne maisto paskirties augalų auginimo skatinimas, tačiau tai neturi pakenkti kitų 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai nustatytų tikslų įgyvendinimui;

21.   ragina Komisiją pašalinti kliūtis, trukdančias energijai gaminti skirtų augalų auginimo plėtrą naujose valstybėse narėse, kurios taiko supaprastintą Vienkartinės išmokos už žemės plotą schemą (angl. SAPS) ir todėl iš ES negauna jokios finansinės paramos;

22.   mano, kad augalų, skirtų energijai gaminti, auginimo rėmimo priemonių išmokas būtina atsieti nuo laipsniško mechanizmo taikymo naujose valstybėse narėse;

23.   mano, kad augalų, skirtų energijai gaminti, auginimo rėmimas naujose valstybėse narėse neturėtų būti susietas su Vienkartinės išmokos už žemės plotą schema siekiant užtikrinti papildomus paramos šaltinius, skirtus auginti augalams, kurie tinkami energijai gaminti;

24.   pabrėžia, kad per ilgesnį laiką ne maisto paskirties augalų auginimas turi tapti ekonomiškai gyvybingas, ir ragina Komisiją užtikrinti pramonei ilgalaikius sprendimus ir stabilų reglamentavimą, kuris padės skatinti atitinkamus pasikeitimus ir reikiamas investicijas siekiant, kad šių kultūrų auginimas nebūtų finansuojamos valstybės lėšomis;

25.   pabrėžia, kad ypač būtina atsižvelgti į tai, jog būtų išvengta intensyvaus auginimo, kurio pasekmė būtų neigiamas poveikis aplinkai, pvz., dirvožemio tarša trąšų liekanomis ir augalų apsaugos priemonėmis arba vandens išteklių išsekimas arba tarša;

26.   pabrėžia, kad svarbu skatinti ūkininkavimo ir perdirbimo sektorių bendradarbiavimą siūlant aiškias sutartis, technologijų dokumentų vertimus ir kitas paskatas;

27.   ragina Komisiją proporcingai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės padėtį, ES ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis rengti išmokų ir paskolų programas, pagal kurias būtų statomos perdirbimo gamyklos ir vykdoma pramonės žaliavų plėtra;

28.   ragina Komisiją įvertinti galimą teigiamą ne maisto paskirties augalų, kuriuos gamintų kaimo vietovių atsinaujinančios energijos gamyklos, poveikį darbo vietų kūrimui ir mažesnėms transporto išlaidoms;

29.   pabrėžia, kad svarbu sukurti priemones, kurios padėtų užtikrinti tinkamą importuojamų pramonės žaliavų kokybę ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų atitikimą remiantis Europos Sąjungoje galiojančiais standartais;

30.   ragina Komisiją toliau stengtis derinti ES gaminių standartus ir paramą atsinaujinančių žaliavų naudojimui siekiant skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių vidaus rinką;

31.   ragina Komisiją, priderinant taisykles, skatinti remti ne maisto paskirties augalų auginimą, jei ši parama atitinka tvaraus vystymosi kriterijus ir padeda stiprinti daugiafunkcinį žemės ūkį visoje Europos Sąjungoje;

32.   mano, kad reikia stebėti energijai gaminti skirtų augalų auginimo poveikį kaimo aplinkai ir kad reikia išnagrinėti taisyklių, skirtų užkirsti kelią nevaldomam greitai augančių augalų rūšių auginimo plitimui atitinkamuose regionuose, nustatymo būtinybę;

33.   ragina naudoti esamus kontrolės mechanizmus, pvz., kompleksinį paramos susiejimą (angl. Cross Compliance) siekiant, kad biologiniais ištekliais pagrįsta kuro, energijos ir medžiagų gamyba nepadarytų žalos biologinei įvairovei ir aplinkai: dirvožemiui, vandeniui bei orui ir būtų iš tiesų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas;

34.   ragina Komisiją svarstyti skaidrios ir viešos ES duomenų bazės, kurioje būtų pateikiami atsinaujinančių žaliavų gyvavimo ciklo privalumai ir gyvavimo ciklo įvertinimų rezultatai, kūrimą;

35.   prašo atkreipti dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų strategijos turi padėti remti iš biomasės gautų medžiagų pritaikymą siekiant pagerinti žinias apie galimus atsinaujinančių žaliavų naudojimo būdus ir didesnę jų naudą aplinkos ir sveikatos požiūriu;

36.   ragina Komisiją remti informacijos apie Europos mokslinius biologinių žaliavų, bioenergijos ir biokuro tyrimus sklaidą ir keitimąsi technologijomis, taip pat remti visuomenės informavimo kampaniją;

37.   pabrėžia poreikį ES lygmeniu integruoti biologinių medžiagų nacionalinių mokslinių tyrimų, plėtros ir bandymų veiklą, ypač poreikį parengti ES mokslinių tyrimų programą, padėsiančią remti technologijas, kurios biomasę padeda paversti energija, kuru ir cheminėmis medžiagomis;

38.   ragina Komisiją imtis priemonių, kad, remiantis principu "biokuras automobiliams, o ne automobiliai biokurui", kuo greičiau būtų pasiektas automobilių pramonės ir naftos sektoriaus kompromisas biokuro gamybos klausimais;

Glimybės, kurias teikia specialūs augalai ir produktai

39.   ragina Komisiją imtis priemonių ir skatinti specialių cheminių medžiagų gamybą iš žemės ūkio žaliavų siekiant padidinti ūkių pajamas ir tiekti rinkai aplinkai nekenksmingus ir sveikus gaminius, kurie pakeistų biologiškai neskaidomus cheminius gaminius;

40.   pripažįsta, kad nedidelio masto ir decentralizuotas specialių augalų auginimas daugumai ūkininkų gali būti labai veiksmingas ir pelningas ir todėl ragina Komisiją skatinti šios srities vystymąsi siekiant palaipsniui didinti jų gamybos apimtį;

41.   ragina naudoti naujausius išradimus plastmasių, tepalų ir izoliacinių medžiagų pramonėje, o įprastinius gaminius pakeisti augalinės kilmės gaminiais; ragina Komisija augalinės kilmės gaminių naudojimą padaryti privalomu, jei jie sudaro alternatyvą įprastiniams gaminiams;

42.   pabrėžia žemės ūkio galimybes auginti vaistinius augalus, iš kurių būtų gaminamos vakcinos ir kiti gaminiai, tinkami naudoti sveikatos pramonėje kaip sveikatos apsaugos priemonės;

43.   remia iš žemės ūkio produktų pagamintų medžiagų: trąšų, augalų apsaugos priemonių ir kenkėjų naikinimo priemonių naudojimą žemės ūkyje, kadangi taip skatinami natūralūs auginimo būdai, susiję su tręšimu ir augalų apsauga;

44.   pabrėžia, kad didėjanti su aplinka derančių ir sveikų gaminių paklausa iškelia užduotį žemės ūkio pramonei gaminti natūralios ir mažiau alergiškos kosmetikos, natūralius, aplinką tausojančius tekstilės gaminius bei naujų maisto gaminių žaliavas;

45.   ragina Komisiją skatinti naujoves ir perspektyvias naujas technologijas, pvz., popieriaus ir bioetanolio gamybą iš šiaudų;

Šilumos ir elektros energijos gamybos iš žemės ūkio išteklių skatinimas

46.   pabrėžia galimybę žemės ūkio atliekas naudoti šilumos, vėsinimo ir elektros energijai gaminti taikant ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu veiksmingus metodus, kurie galėtų suteikti žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovių bendruomenėms daugiau savarankiškumo;

47.   ragina mokslinių tyrimų ir kaimo vietovių plėtros finansavimą visų pirma skirti veiksmingesniam ir platesniam organinių žemės ūkio ir miškininkystės atliekų naudojimui asmeniniais ir bendrais tikslais kaimo vietovėse;

48.   prašo Komisijos, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje augančius vietinius augalus, skatinti šilumos energijai gaminti veiksmingai naudoti turimą biomasę, gaunamą iš žemės ūkio ir miškininkystės atliekų ir tam tikrų rūšių energijai gaminti skirtų augalų (greitai augančių augalų, pvz., gluosnių, tuopų arba žolinių augalų, pvz., tam tikrų miglinių (poaceae) šeimos augalų) ir tuo pat metu skatinti naudoti tam tikrų rūšių atliekas;

49.   pabrėžia privalomų šilumos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių ir iš šalutinių žemės ūkio produktų bei nuotolinio šildymo reikalavimų nustatymo svarbą, nes tai padės didinti veiksmingą biomasės, atsinaujinančio energijos šaltinio, svarbą ir skatins naujų žemės ūkio gaminių vietinių rinkų plėtrą;

50.   mano, kad reikėtų sudaryti kiek įmanoma geresnes biomasės naudojimo sąlygas, nustatyti aiškius paramos schemų principus ir skirti daugiau lėšų gamybai didinti ir jai veiksmingiau naudoti;

51.   ragina Komisiją parengti valstybėms narėms rekomendaciją, kuria valstybės narės būtų skatinamos naudoti veiksmingas paskatas, pvz., mokesčių lengvatas siekiant skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą iš vietinių atsinaujinančių žaliavų;

52.   siūlo toliau skatinti ūkininkus savo ūkiuose gaminti ir naudoti atsinaujinančią energiją; tai jau daro daug smulkių perdirbėjų, nes tai gera galimybė greitai patirti sėkmę rinkoje net ir negaunant ilgalaikių subsidijų;

53.   praneša ūkininkams apie galimybes ir naujas verslo perspektyvas, kurias suteikia energijai gaminti skirtų augalų auginimas nustačius dėl reformuotos Bendros žemės ūkio politikos atsiradusius apribojimus;

54.   ragina steigti biologinių žaliavų perdirbimo gamyklas, kurios, integraliai naudodamos biomasę, padėtų sumažinti galutinių gaminių sąnaudas;

55.   ragina valstybes nares informuoti piliečius apie teigiamą biomasės ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo poveikį aplinkai ir vykdyti švietimo politiką, kurios pagrindinė tikslinė grupė yra jaunoji karta, kurios savimonę ekologijos klausimais svarbu ugdyti;

56.   pabrėžia, kad negalima nekreipti dėmesio į būtinybę naudoti šalutinius žemės ūkio produktus ir kitas biomasės atliekas, įskaitant ir biologiškai suskaidytas pramoninės kilmės atliekas;

Biokuro galimybės

57.   pabrėžia, kad iškastinio kuro pakeitimas kitu kuru gali sukurti naujų ekonominių galimybių ir naujų darbo vietų – būtent tai, ko siekiama Lisabonos strategija;

58.   primena, kad kadangi Europos Sąjunga turi imtis priemonių siekdama kovoti su šiltnamio efektu ir saugoti aplinką, gaminant biokurą, kuris galėtų padėti paįvairinti energijos šaltinius, reikėtų laikytis tvaraus žemės ūkio taisyklių;

59.   atkreipia dėmesį į tai, kad ypatinga svarba turi būti teikiama naujų technologijų, susijusių su atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimu ir naudojimu, tyrimams;

60.   ragina valstybes nares svarstyti priemones, pvz., mokesčių lengvatas ir biokuro maišymą su iškastiniu kuru, kaip būdus, skatinančius naudoti biokurą ateityje;

61.   tačiau pabrėžia, kad imantis fiskalinių priemonių, pvz., mokesčių mažinimo, turi būti veikiama atsargiai siekiant išvengti rinkos iškraipymo, galinčio atsirasti suteikiant per dideles kompensacijas importuojamam biokurui ir toms energijos rūšimis, kurių gamybos sąnaudos labai mažos;

62.   ragina valstybes nares mokesčius ir muitus nustatyti ilgesniems laikotarpiams siekiant pramonės sektoriaus pasitikėjimo ir skatinti investicijas;

63.   ragina Komisiją apsvarstyti kvalifikuotos rinkos prieigos tvarką dėl biokuro importo iš trečiųjų šalių, pvz., Brazilijos, siekiant užtikrinti pasaulinį maisto tiekimo saugumą, išsaugoti biologinę įvairovę ir civilizacijos nepaliestų miškų gebėjimą kaupti CO2 renkant tikslines rinkliavas ir remiant kaimo vietovių plėtros projektus, susijusius su tvariu išteklių naudojimu trečiosiose šalyse, kad taikydama aukštus aplinkosaugos reikalavimus ES biokuro pramonė galėtų išlikti konkurencinga;

64.   ragina padidinti naujų ekonomiškai veiksmingų ir tvarių technologijų, kurių plėtra labiau atitiktų biokuro pramonės poreikius, finansavimą;

65.   pritaria tam, kad tinkamas dėmesys būtų skiriamas moksliniams tyrimams remti, siekiant kurti naujas ir sąnaudas mažinančias biokuro technologijas;

66.   rekomenduoja itin remti antrosios kartos biokuro mokslinius tyrimus ir plėtrą, tačiau tinkamai atsižvelgti į galimybes, pateiktas esamuose pasiūlymuose, kurie ypač padeda spręsti aplinkos problemas, pvz., kaip iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgauti vandenilį;

67.   pripažįsta, kad biokuras yra brangesnis už iškastinį kurą (bent šiuo metu, kol neatrasti pigesni gamybos būdai), todėl svarbu finansuoti mokslinius tyrimus, bet pažymi, kad biokuro ir iškastinio kuro maišymas teigiamai veikia aplinką;

68.   ragina Komisiją nedelsiant siūlyti dar kartą svarstyti Direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės siekiant nustatyti tinkamas priemones Direktyvoje 2003/30/EB nustatytiems tikslams įgyvendinti ir biokuro naudojimui skatinti;

o
o   o

69.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 283, 2001 10 27, p. 33. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu. (2) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1230/2003/EB, patvirtinantis daugiametę veiksmų programą energetikos srityje "Pažangi energetika Europai" (2003–2006 m.) (OL L 176, 2003 7 15, p. 29). (3) OL L 123, 2003 5 17, p. 42. (4) OL L 350, 1998 12 28, p. 58. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (5) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 319/2006 (OL L 58, 2006 2 28, p. 32). (6) OL L 49, 2004 2 19, p. 1. (7) OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EC (OL L 157, 2004 04 30, p. 100). (8) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0365.