Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2047(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0077/2006

Pateikti tekstai :

A6-0077/2006

Debatai :

PV 04/04/2006 - 6
CRE 04/04/2006 - 6

Balsavimas :

PV 04/04/2006 - 8.9
CRE 04/04/2006 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0124

Priimti tekstai
PDF 333kWORD 103k
Antradienis, 2006 m. balandžio 4 d. - Strasbūras
2006 m. ekonomikos politikos bendrosios gairės
P6_TA(2006)0124A6-0077/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ekonomikos padėties: parengiamasis pranešimas dėl 2006 m. bendrųjų ekonomikos politikos gairių (2006/2047(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (2005–2008 m.) (KOM(2005)0141) (Integruotos gairės),

‐   atsižvelgdamas į EB sutarties 99 straipsnio 2 dalį,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos Ekonomikos politikos komiteto specialųjį pranešimą Nr. 4/2005 "2005 m. EPK prognozė dėl su senatve susijusių 25 ES valstybių narių išlaidų (2004–2050 m.): pagrindinės prielaidos ir prognozavimo metodika",

‐   atsižvelgdamas į 25 valstybių narių 2005–2008 m. nacionalines reformų programas, skirtas Lisabonos strategijai įgyvendinti (NRP),

‐   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 25 d. Komisijos metinę pažangos ataskaitą (MPA) dėl Lisabonos strategijos,

‐   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas: 2003 m. gegužės 15 d. dėl Komisijos rekomendacijos dėl plačių valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos gairių (2003–2005 m.)(1), 2004 m. balandžio 22 d. dėl Komisijos rekomendacijos dėl plačių valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos gairių (2003–2005 m.) atnaujinimo 2004 m.(2) ir 2005 m. gegužės 26 d. dėl Komisijos rekomendacijos dėl valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos bendrųjų gairių atsižvelgiant į integruotas augimo ir užimtumo gaires (2005-2008 m.)(3),

‐   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtą, ECOFIN Tarybos posėdžiui skirtą 2006 m. vasario 7 d. Svarbiausių klausimų dokumentą, pateiktą rengiantis pavasario Europos Vadovų Tarybai,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos ekonomines prognozes(4),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. pasirašytos Sutarties dėl Konstitucijos Europai (Konstitucinė sutartis) III-179 ir III-206 straipsnius,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą "Europos transporto politika 2010 m.: laikas spręsti" (KOM(2001)0370),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 7 d. Komisijos neoficialų dokumentą dėl bendros konsoliduotos ES pelno mokesčio bazės,

‐   atsižvelgdamas į Europos mažųjų įmonių chartiją (MVĮ chartija), patvirtintą 2000 m. birželio 19–20 d. Santa Maria da Feira Europos Vadovų Taryboje,

‐   atsižvelgdamas į elgesio kodeksą dėl tiesioginio verslo apmokestinimo, kurį 1997 m. gruodžio 1 d. patvirtino ECOFIN Taryba,

‐   atsižvelgdamas į EPBO tarptautinę besimokančiųjų vertinimo programą (PISA),

‐   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos, 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos, 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos ir 2003 m. kovo 20–21 d., 2004 m. kovo 25–26 d. bei 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės išvadas,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos aukšto lygio darbo grupės, kuriai vadovavo Wim Kok, 2004 m. lapkričio mėn. ataskaitą "Susiduriant su iššūkiu: Lisabonos strategija augimo ir užimtumo klausimais",

‐   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

‐   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0077/2006),

A.   kadangi į daugelį rekomendacijų, Parlamento pateiktų pastarosiose trijose rezoliucijose dėl bendrųjų ekonomikos politikos gairių (BEPG), nebuvo atsižvelgta; kadangi, priėmus paskutinę Parlamento rezoliuciją, paaiškėjo naujų svarbių veiksnių; kadangi daugelis minėtųjų ilgalaikių problemų tapo dar svarbesnės; kadangi ES ekonomikos augimas yra lėtesnis nei jos svarbiausių konkurentų ir ES ekonomika yra menkiau pasirengusi globalizacijai,

B.   kadangi globalizacija yra didelius pokyčius lemiantis reiškinys, keliantis abejonių dėl tradicinio mūsų turimų išteklių naudojimo, leidžiantis besivystančioms šalims importuoti kapitalą, įgūdžius ir technologijas ir konkuruoti vis glaudesniais tarpusavio ryšiais susijusioje pasaulinėje rinkoje, didinantis migracijos srautus, keičiantis tradicinį tarptautinės prekybos modelį ir, lyginant su realiuoju sektoriumi, lemiantis precedento neturinčią finansų sektoriaus svarbą; kadangi didėjant finansų sektoriaus svarbai pasitikėjimas virsta pagrindiniu ekonomikos stabilumo veiksniu ir atsiranda naujas veiksmingos priežiūros ir glaudesnio bendradarbiavimo siekiant užtikrinti ekonomikos stabilumą poreikis,

C.   kadangi 2005 m. gegužės mėn., priėmus paskutinę Parlamento rezoliuciją dėl BEPG, paaiškėjo šie nauji svarbūs veiksniai: sunkumai, susiję su Konstitucinės sutarties ratifikavimu; ES 2007–2013 m. finansinės perspektyvos patvirtinimas Europos Vadovų Taryboje negavus Parlamento pritarimo; ECB palūkanų normos padidinimas du kartus pirmą kartą per daugiau kaip 5 metus; Stabilumo ir augimo pakto reforma tuo metu, kai 12 valstybių narių biudžeto deficitas viršija 3 %; valstybių narių NRP priėmimas; geresnis visą pasaulį ištikusios energetikos krizės ir su ja susijusios geopolitinės įtampos suvokimas; derybos dėl Estijos, Lietuvos ir Slovėnijos pareiškimų 2007 m. prisijungti prie euro zonos; ir poreikis nustatyti PPO Dohos raundo prioritetus sulėtėjus deryboms Honkonge,

D.   kadangi santykinis Europos ekonomikos nuosmukis gali būti siejamas su: netinkama reguliavimo tvarka ir struktūrinių reformų trūkumu, dėl kurių mūsų ekonomika yra ne tokia pajėgi prisitaikyti kaip mūsų pagrindinių konkurentų, verslo dinamiškumo trūkumu, dėl lėto demografinio augimo silpna darbo rinka, žemu užimtumo lygiu ir menku našumo augimu; kadangi menką našumo augimą lėmė investicijų ir naujovių trūkumas ir darbo jėgos pasiūlos bei paklausos nesuderinimas dėl prastai finansuojamų mūsų švietimo ir mokymo sistemų nesugebėjimo padėti mūsų darbuotojams prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos,

E.   kadangi, priėmus paskutinę Parlamento rezoliuciją, taip pat geriau suvokiamos šios problemos: vis didėjantis gyventojų senėjimas; migracijos problemos prie ES sienų ir vidinės problemos, nes dedama nepakankamai pastangų integruoti antrąją imigrantų kartą; neproporcingas importo iš trečiųjų šalių augimas tam tikruose sektoriuose ir įmonių bei atskirų jų operacijų perkėlimas į užsienį; didėjanti žaliavų (pvz., žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir geležies) paklausa Kinijoje ir kitose augančios ekonomikos šalyse; didėjanti ES priklausomybė nuo energijos importo iš nestabilių regionų ir rizika, kurią kelia pasaulio makroekonominės pusiausvyros sutrikimas,

1.   ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas pastarosiose trijose Parlamento rezoliucijose dėl BEPG, į kurias dar nebuvo atsižvelgta, būtent: perkelti į nacionalinę teisę vidaus rinkos direktyvas; valstybėse narėse, kurių biudžeto deficitas yra per didelis, įgyvendinti deficito mažinimo priemones; įgyvendinti vieną bendravimo su piliečiais, kurie vykstant globalizacijai jaučiasi nesaugiai, politiką; priimti Struktūrinių reformų veiksmų planą, kuriame būtų išvardytos šalintinos kliūtys, reikiami veiksmai ir jų terminai; visapusiškai įgyvendinti MVĮ chartiją, ypač nustatant palankesnį mokesčių režimą ir daugiau investuojant į tyrimus ir naujoves MVĮ;

2.   džiaugiasi ECOFIN Tarybos posėdžiui skirtu Svarbiausių klausimų dokumentu ir pritaria Komisijos sprendimui skirti didžiausią dėmesį keturioms pagrindinėms sritims (žinioms ir naujovėms, verslo potencialui, globalizacijai ir demografiniams pokyčiams bei veiksmingai ES energijos rinkai), su kuriomis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos pasinaudojant Integruotomis gairėmis; taip pat pritaria požiūriui, kad didesnis tvarus mūsų ekonomikos augimas bus įmanomas tik užtikrinant stabilumą ir į augimą orientuotą makroekonomikos politiką bei struktūrines reformas, įskaitant veiksmingesnį ekonominį koordinavimą; džiaugiasi Komisijos ketinimu pasiūlyti gaires, kuriose būtų nurodyta, ką ir per kiek laiko reikia padaryti norint iki 2007 m. pabaigos užbaigti minėtus keturis veiksmus;

Institucinės reformos

3.   mano, kad tebesitęsiantis Konstitucinės sutarties apmąstymo laikotarpis turėtų suteikti galimybę išspręsti šiuos klausimus: dabartinės makroekonomikos valdymo sistemos, kurią jau aptarė Konvento ekonomikos valdymo darbo grupė; ES ekonominių ir socialinių tikslų; bendro sprendimo procedūros išplėtimo, kad ji būtų taikoma ekonomikos politikos klausimams; ECB atsakomybės tuo pat metu gerbiant jo savarankiškumą; ekonomikos politikos koordinavimo ir su tuo susijusio Eurogrupės vaidmens; per didelio deficito mažinimo procedūrų; ES kompetencijos mokesčių klausimais; atšaukimo teisės, kurią Parlamentas turi pagal komitologijos procedūrą, įgyvendinimo ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 1 d.; ir atstovavimo euro zonai tarptautinėse institucijose;

4.   pritaria tam, kad buvo sujungtos BEPG Integruotos gairės ir užimtumo gairės, tačiau mano, kad Komisijos MPA dėl Lisabonos strategijos ir kiti su atviruoju koordinavimo metodu susiję dokumentai taip pat turėtų būti sujungti ir svarstomi kartu; mano, kad BEPG turi būti suteiktas toks pat teisinis statusas kaip ir užimtumo gairėms; taip pat mano, kad šiuo požiūriu būtina iš naujo apibrėžti Parlamento ir Komisijos vaidmenis;

5.   prašo Komisiją ištirti, ar pagrįsta priimti EB teisės aktus, leidžiančius nustatyti vieningą gyvenamosios vietos apibrėžimą mokesčių tikslais, taikomą ES piliečiams, gyvenantiems ES ir už jos ribų, kuris būtų susietas su ES pilietybės koncepcija, priimti ES konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo (pagal EB sutarties 293 straipsnį) ir į EB teisę įtraukti nediskriminavimo mokesčių srityje principą, apibrėžtą Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimuose;

6.   pritaria tam, kad valstybės narės dabar turi teikti metines NRP, parengtas pagal 24 Integruotas gaires; mano, kad su tuo susiję ekonominiai rezultatai galėtų būti dar labiau pagerinti, jei Komisija nustatytų geriausios patirties, įgytos įgyvendinant NRP, pavyzdžius ir skatintų jais vadovautis bei, vadovaujantis Kok ataskaita, būtų nurodomos geriausius (blogiausius) rezultatus pasiekusios šalys; ragina išsamiau išanalizuoti pastarojo dešimtmečio struktūrinių reformų politiką siekiant išaiškinti dabartinio lėto augimo ir nepakankamo našumo priežastis; ragina sukurti "sumanią augimo strategiją", kuri į nuoseklią visumą sujungtų pabiras Europos Sąjungos ekonomikos politikos priemones ir taip leistų padidinti ES pajėgumą kuriant naujos kartos produktus ir gamybos būdus ir atsižvelgiant į informacijos ir ryšių technologijas bei į tvarų vystymąsi skatinančias technologijas, kurios leidžia veiksmingai naudoti išteklius;

7.   apgailestauja, kad 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė finansinei perspektyvai, kurios užmojis yra mažesnis nei siūlė Parlamentas, ypač dėl to, kad joje pagrindinis dėmesys skiriamas tradicinėms politikos kryptims ir nepakankamai dėmesio skiriama toms politikos kryptims, kurios sukuria pridėtinę piliečiams; apgailestauja, kad buvo sumažinti asignavimai, skirti tyrimų ir mokslo, konkurencingumo ir augimo, MVĮ, pilietybės, laisvės, teisingumo ir išorės veiklai; prašo Tarybą, kad ji dar kartą derėtųsi su Parlamentu ir pasiektų susitarimą, pagal kurį būtų didinama ES gerovė, konkurencingumas, užimtumas ir sanglauda;

8.   džiaugiasi gerai subalansuotomis 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, kurios paremia daugelį sektorių remiantį požiūrį, puoselėjamą persvarstyta Lisabonos strategija; ragina valstybes nares sparčiai ir tiksliai įgyvendinti NRP įtraukiant į šį procesą nacionalinius parlamentus ir kitas suinteresuotas šalis (pvz., socialinius partnerius) ir laiku teikti informaciją Parlamentui, Tarybai ir Komisijai; ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Europos Parlamentu parengti elgesio kodeksą, kuris vėliau leistų drauge atidžiai įvertinti minėtąsias programas; tačiau apgailestauja, kad nebuvo sutarta dėl tvarkaraščio ir elgesio kodekso, kurie užtikrintų atitinkamą bendradarbiavimo būdą ir visapusišką trijų pagrindinių ES institucijų dalyvavimą tęsiant Integruotų gairių, kaip pagrindinių Lisabonos strategijos priemonių, įgyvendinimą; toliau primena, kad šiomis aplinkybėmis labai svarbus visų susijusių pagrindinių sektorių tarybų dalyvavimas vienodomis teisėmis ir sustiprintas Bendrųjų reikalų tarybos vaidmuo koordinuojant jų dalyvavimą;

Makroekonomikos, pinigų ir mokesčių politika

9.   ragina Komisiją vadovautis griežtu atnaujinto Stabilumo ir augimo pakto aiškinimu, pagal kurį negalima naudoti laikinųjų priemonių ar manipuliuoti apskaita; ragina valstybes nares skatinti konkurencingumą, siekti kasmet mažinti savo cikliškai koreguojamą biudžeto deficitą ir užtikrinti, kad ekonomikos klestėjimo laikotarpiu būtų labiau stengiamasi siekti sureguliavimo; mano, kad atlyginimų didinimas turėtų atitikti vidutinės trukmės laikotarpio našumo tendencijas; ragina vykdyti nuosaikią ir atsakingą kainodaros politiką (ypač monopolinėse ar oligopolinėse rinkose), kuri mažintų infliacijos spaudimą ir padėtų išlaikyti žemą palūkanų normų lygį, nekeliantį grėsmės dabartiniam ekonomikos atsigavimui;

10.   ragina valstybes nares labiau stengtis sumažinti valstybės skolos naštą ir pagerinti savo finansinę padėtį, kad mažiau išteklių būtų naudojama palūkanoms mokėti ir amortizacijai, o daugiau – švietimui, profesiniam mokymui ir tyrimams bei naujovėms; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, labai reikia iš esmės pakoreguoti valstybių narių mokesčių sistemas taip padidinant konkurencingumą, o dėl to reikia mažinti valstybės išlaidas ir (arba) didinti jų veiksmingumą ir tvarumą, kuriems užtikrinti reikia veiksmingų ir persvarstytų išlaidų planų;

11.   pažymi, kad menkas ekonomikos augimas, per didelės skolos ir nedarbas labai padidina dėl demografinių pokyčių atsiradusias problemas; todėl pabrėžia, kad, siekiant sėkmingai jas išspręsti, būtina visapusiškai įgyvendinti Lisabonos strategiją, sukuriant integruotą ir dideliu užimtumu bei našumu pasižyminčią visuomenę; ragina Komisiją pradėti plataus pobūdžio diskusiją, kuri padėtų nustatyti geriausios patirties pavyzdžius ir rasti naudingiausius būdus būsimiems pokyčiams valdyti;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į tam tikrus prekybos deficito dydžius ir infliacijos skirtumus, neatitikimai tam tikrose euro zonos šalyse kelia itin didelį nerimą; ragina valstybes nares priimti ekonominės politikos nuostatas, būtinas šiems klausimams spręsti; pabrėžia, kad reikia parengti biudžeto politiką, kuri leistų kompensuoti neigiamą minėtųjų neatitikimų poveikį;

13.   ragina valstybes nares susilaikyti nuo kenksmingos, perdėtos tarpvalstybinės konkurencijos mokesčių srityje, nes ši konkurencija mažina valstybės galimybes investuoti į materialųjį ir nematerialųjį turtą;

Verslo aplinka

14.   ragina skatinti verslumo dvasią – kitaip tariant, galimybes verslo idėją įgyvendinti praktikoje - valstybių narių švietimo sistemos vidurinio ugdymo šakoje, stiprinant verslininkų vaidmenų visuomenėje ir pabrėžiant tokių koncepcijų, kaip akcinių bendrovių valdymas ar akcininkų socialinė atsakomybė, svarbą;

15.   ragina Komisiją laikytis MVĮ veiklos skatinimo principo ir imtis priemonių, kurios leistų: steigti įmones elektroniniu būdu; atitinkamai supaprastinti reglamentavimo aplinką; suteikti MVĮ daugiau galimybių pirmaisiais jų veiklos metais pasinaudoti finansavimu per rizikos kapitalo arba "verslo angelo" priemones: stiprinti EIB ir EIF vaidmenį; padidinti MVĮ galimybes naudotis IRT, pripažįstant, kad atotrūkis tarp ES ir JAV konkurencingumo yra ryškiausias ne tik aukštųjų technologijų sektoriuose, bet ir paskirstymo sistemų bei mažmeniniuose sektoriuose; skatinti bendradarbiavimo būdus ir jų internacionalizavimą priimant pasiūlymą dėl 14-osios įmonių teisės direktyvos dėl akcinių bendrovių registruotų buveinių perkėlimo į kitą valstybę narę ir diskutuojant dėl būsimojo Europos privačios įmonės statuto, skirto MVĮ, pridėtinės vertės;

16.   primena, kad jis remia elgesio kodeksą dėl tiesioginio verslo apmokestinimo, pagal kurį valstybės narės susitarė nutraukti žalingą konkurenciją; remia Komisijos pasiūlymą dėl bendros konsoliduotos juridinių asmenų pelno mokesčio bazės; skatina Tarybą sudaryti susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo supaprastinti PVM prievoles; remia pastangas supaprastinti ir sumažinti apmokestinimą, kaip nurodyta MVĮ chartijoje; šiuo atžvilgiu pritaria naujausiai Komisijos parengtai MVĮ taikomai apmokestinimo buveinės valstybėje schemai ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybę vietoj paskirties vietos principo taikyti kilmės vietos principą, kai tai susiję su įmonių prievole mokėti PVM, įskaitant teisingą mokesčio pasidalijimo sistemą;

17.   pataria, kad NRP būtų taikomos planuojamos ir esamos priemonės, kad būtų pašalinti draudimai ir reguliavimo kliūtys MVĮ ir būtų pabrėžti sprendimai vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kas galėtų tapti pavyzdžiu kitų valstybių narių valdžios institucijoms;

18.   ragina valstybes nares ir jų vietos bei regionų valdžios institucijas parengti bendrą vertinimo schemą, skirtą vertinti jų mokesčių ir subsidijų sistemų paskirstymo ir regioninius veiksnius, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių politika dažnai nėra koordinuojama vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis; primena vis svarbesnį vietos bendruomenių vaidmenį siekiant ekonominės, socialinės ir politinės ES gerovės;

19.   mano, kad eksporto kvotų panaikinimas turėjo didžiulės įtakos tarptautinei prekybai, privertė politikus reaguoti į nesąžiningą trečiųjų šalių konkurenciją, ypač kovojant su klastojimu ir apsaugant intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, taikant vadinamąjį Bendrijos patentą ar kitas tinkamas priemones, sukurti veiksmingą ES patentavimo sistemą;

Užimtumas ir žmogiškasis kapitalas

20.   mano, kad, siekiant pagerinti darbingo amžiaus gyventojų ir bendro gyventojų skaičiaus santykį būtina: įgyvendinti ambicingą gimstamumo politiką; gerinti vaiko priežiūros paslaugas; skatinti tvarką, kuria siekiama pagerinti šeimyninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą; integruoti imigrantus į darbo rinką ir, kuriant strategijas, skatinančias tvarų vystymąsi trečiosiose šalyse, bei vykdant bendrą ES imigracijos politiką, kovoti su nelegalia migracija; taip pat imtis priemonių, skatinančių darbuotojus atidėti savanorišką išėjimą į pensiją;

21.   pabrėžia, kad darbo lankstumo ir saugumo derinimas (angl. flexicurity) padidina dalyvavimą darbo rinkose, ypač moterų, vyresnių darbuotojų, jaunų žmonių, ilgą laiką nedirbančių asmenų ir imigrantų;

22.   mano, kad siekiant padidinti dirbančių asmenų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus santykį būtina patvirtinti priemones, kurios būtų specialiai skirtos asmenų grupėms, kurioms sunku patekti į darbo rinką, būtent jaunimui, moterims, vyresniems kaip 55 metai žmonėms, neįgaliesiems, darbui ir darbo laikui taikyti normalaus gyvenimo ritmo požiūrį, kuriuo būtų atsižvelgiama į asmeninius poreikius ir ypač remti iniciatyvą vyresnius darbuotojus skatinti dalintis savo darbo patirtimi; todėl kviečia valstybes nares, kartu su socialiniais partneriais, skatinti priemones, kuriomis siekiama pritaikyti darbo santykius ir darbo laiką prie specialių šių socialinių grupių poreikių;

23.   mano, kad siekiant riboti šešėlinę ekonomiką, reikia sumažinti su darbo užmokesčių nesusijusias sąnaudas, ypač darbo, kuriam nereikalingi dideli įgūdžiai, apmokestinimą; atsižvelgdamas į tai, pritaria Tarybos sprendimui, pagal kurį darbui imlioms paslaugoms taikomas mažesnis PVM, ir siūlo, kad Komisijai būtų suteikta teisė pradėti naują tyrimą siekiant nustatyti, kaip PVM tarifų mažinimas paveikia atitinkamų paslaugų kainas, šešėlinės ekonomikos ribojimą ir bendrai surenkamus mokesčius, įskaitant įmokas į socialinio draudimo fondus;

24.   pabrėžia, kad lėtas Europos augimas rodo, jog trūksta veiksmingų priemonių, mažinančių nedarbas, didinančių aktyviąją visuomenės dalį ir gerinančių našumo rodiklius;

25.   ragina Komisiją prisiminti, kad EB teisės aktai turi atitikti konkurentų teisės nuostatas, kad ES nepatirtų neigiamo poveikio savo konkurencingumui ir naujoves kuriančiam ES verslo potencialui globaliose rinkose;

26.   mano, kad siekiant pagerinti švietimo kokybę ir norint pasiekti, kad ateityje daugelis imigrantų vaikų, turinčių santykinai žemą išsilavinimą, eitų į mokyklas, būtina: didinti vietų skaičių pradinėse mokyklose; stiprinti užsienio kalbų, matematikos ir gamtos mokslų žinias pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į mūsų atsilikimą nuo konkurentų, kaip pabrėžiama PISA pranešime; siekti įgyvendinti integruotą profesinio mokymo modelį nuolat papildant turimas žinias;

27.   ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis pagerinamas mokslininkų judėjimas ir sukuriama geresnė infrastruktūra, skatinanti daugiau studentų siekti mokslinės karjeros; be to, ragina imtis priemonių, padedančių Europos universitetams siekti aukščiausių mokslinių tyrimų standartų ir stiprinančių universitetų, pramonės ir verslo sektorių bendradarbiavimą, rengti būsimus darbuotojus atsižvelgiant į paklausą darbo rinkose, ypač pabrėžiant inžinerijos ir aukštųjų technologijų specializaciją, užtikrinti geresnį pasidalinimą moksliniais rezultatais, užtikrinti geresnę jų sklaidą bei taikymą;

28.   yra įsitikinęs, kad ES ir valstybių narių biudžetai turėtų geriau atitikti Lisabonos strategijos prioritetus sustiprinant ES naujovių ir mokslinių tyrimų pajėgumus ir padidinant pastangas mokytis visą gyvenimą, įskaitant papildomų finansinių lėšų panaudojimą;

Infrastruktūra, transportas ir energetika

29.   mano, kad nepakankamos investicijos yra viena iš priežasčių, nulėmusių konkurencingumo skirtumus lyginant su JAV, todėl ragina valstybes nares skatinti privačias investicijas ir jas pradėti naudoti ekonomikos efektyvumui ir našumui skatinti, pavyzdžiui, infrastruktūrai, moksliniams tyrimams, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, taip pat reformuoti savo mokesčių sistemas ir taip skatinti augimą ir privačias investicijas į naujas tvarias technologijas;

30.   skatina valstybes nares griežtai laikytis transporto infrastruktūros (transeuropinių tinklų) projektų įgyvendinimo terminų, supaprastinant tinkamas administracines procedūras ir, jei reikia, skiriant daugiau investicijų, kadangi anot Komisijos Transporto baltosios knygos tokiems projektams užbaigti, jei jie bus vykdomi esama sparta, prireiks 20 metų;

31.   skatina valstybes nares 2006 m. pavasarį vyksiančio Tarybos susitikimo metu priimti sprendimą dėl naujos nuoseklios ES energetikos politikos, siekiant trijų pagrindinių tikslų: užtikrinti energijos tiekimo saugumą, tvarią plėtrą ir ekonominį konkurencingumą; todėl siūlo, pirma, pradėti bendrus veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti politinius ir ekonominius ryšius su energiją tiekiančiomis šalimis, taip pat sukurti ES vidaus energetikos rinką su tinkama ir nediskriminuojančia konkurencinga aplinka energijos tiekėjams ir skirstytojams, antra, sukurti išorės ir vidaus energijos tiekimo šaltinių pusiausvyrą, trečia, siekti išvengti dvigubo kainos ir (ar) valiutos kurso svyravimų atsiskaitant už energijos ir prekių tiekimą eurais, ketvirta, didinti energijos efektyvumą, ir penkta, palaipsniui panaikinti priklausomybę nuo naftos padidinant dėmesį ES moksliniams tyrimams, kuriais siekiama pereiti prie naujų tvarios energijos režimų, pagrįstų vėjo, vandens, biomasės, saulės ir geoterminės energijos naudojimu;

Inovacijos ir moksliniai tyrimai bei taikomoji veikla

32.   mano, kad konkuruoti su besivystančių šalių importu ir nugalėti pagundą perkelti veiklą į užsienį galima pasitelkus milžiniškas pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl mokslinių tyrimų Europos Sąjungoje finansavimo; ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių moksliniams tyrimams ir inovacijoms užtikrinant veiksmingą nuosavybės teisių apsaugą, o į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą investuojančioms verslo įmonėms ir universitetams taikyti mokesčių iniciatyvas, atsižvelgiant į tai, kad lyginant su tiesioginėmis subsidijomis tokios lengvatos yra didesnė garantija, jog valstybės ištekliai bus panaudoti sėkmingai veiklai remti;

33.   yra įsitikinęs, kad koordinuota ES inovacijų politika yra vienas kertinių akmenų kuriant gerovę, skatinant augimą ir užimtumą, stiprinant ES konkurencingumą ir siekiant bendrų tvarios vystymosi politikos tikslų;

Didesnė konkurencija ir paslaugų rinkų reforma

34.   tiki gera konkurencijos politika; prašo persvarstyti konkurencijos bylų paskirstymo tarp nacionalinių konkurencijos institucijų ir Komisijos kriterijus, taip pat peržiūrėti nacionalinius teisės aktus, kad būtų užtikrinti: teisinis tikrumas; reguliuojančių institucijų politinė nepriklausomybė, skaidrumas ir atskaitingumas, taip pat atitikimas EB teisei;

35.   pastebi, kad pagal EB sutartį būtina sukurti tokią vieningą Europos paslaugų rinką, kad šis Europos ekonomikai, ypač naujųjų valstybių narių ekonominiam vystymuisi, gyvybiškai svarbus sektorius būtų palaikomas išlaikant pusiausvyrą tarp rinkos atvėrimo, viešųjų paslaugų, socialinių ir vartotojų teisių;

36.   pritaria Komisijos valstybės pagalbos veiksmų planui ir mano, kad skaidresnė ir veiksmingesnė valstybės pagalba gali būti naudinga ES, ypač inovacijų, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityse; taip pat mano, kad reikia persvarstyti mokestines iniciatyvas, kai jos taikomos kaip dotacijų arba tiesioginių subsidijų alternatyva;

37.   ragina priimti pažangių finansinių paslaugų darbotvarkę, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas: siekiui iki 2010 m. sukurti Bendrą euro mokėjimų erdvę; draudimo mokumo persvarstymui (Mokumas II); pasiūlymui dėl finansinių paslaugų direktyvų nuostatų persvarstymo, susijusio su reguliavimo institucijų sprendimo įgaliojimais esant susiliejimams, peržengiantiems vienos valstybės narės ribas, siekiant paskatinti konsolidaciją ir išvengti buveinės ir priimančiosios šalių priežiūros institucijų konfliktų; pasiūlymui dėl hipotekos kredito; ir vartojimo kredito direktyvos priėmimui;

38.   mano, kad integruotoje finansų rinkoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kaip greitai bendrovės keičia savo buveines atsižvelgiant į staigų tarptautinio kapitalo srautų augimą ir investicijų tempus, veiksminga priežiūra ir glaudus valstybių narių reguliavimo ir priežiūros įstaigų bendradarbiavimas yra būtini, dėl to reikia toliau svarstyti, kaip geriausia įgyvendinti ES priežiūros, reguliavimo ir kontrolės modelį bankinės, draudimo ir vertybinių popierių veiklos srityse;

o
o   o

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei socialiniams partneriams.

(1) OL C 67 E, 2004 3 17, p. 295.
(2) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1061.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0209.
(4) 2005 m. ruduo, Nr. 5/2005.

Teisinė informacija - Privatumo politika