(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0116)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 151 ir 308 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0101/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Biudžeto komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A6-0076/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisės akto numatyti asignavimai, skirti laikotarpiu nuo 2006 m., priklauso nuo sprendimo dėl kito daugiamečio finansinio plano;

3.   ragina Komisiją, kai bus priimtas kitas daugiametis finansinis planas, jei prireiks, pateikti pasiūlymą dėl programai skirtos orientacinės sumos koregavimo;

4.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 1 Dar nepaskelbta OL.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 151 ir 308 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Sutartis nustato Sąjungos pilietybę, kuri papildo nacionalinę atitinkamų valstybių narių piliečių pilietybę. Tai yra svarbus elementas stiprinant ir užtikrinant Europos integracijos procesą.

(2)  Bendrija turėtų visapusiškai informuoti piliečius apie jų Europos pilietybę, jos teikiamus privalumus bei teises ir pareigas, kurias reikėtų skatinti tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir sanglaudos siekį.

(3)  Atsižvelgiant į kai kurių pastaruoju metu vykusių referendumų dėl sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto rezultatus, itin svarbu pasiekti, kad Europos piliečiai visiškai suprastų savo europinio pilietiškumo esmę. Todėl programa "Europa piliečiams" turėtų papildyti Komisijos planą D (Demokratija, Dialogas ir Diskusijos), tačiau jo nedubliuoti.

(4)  Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją ir visapusiškai joje dalyvautų, didesnį dėmesį reikėtų skirti bendroms jų vertybėms, istorijai ir kultūrai – pagrindiniams jų identiteto ir priklausomybės visuomenei, įkurtai remiantis laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, kultūros įvairovei, tolerancijai ir solidarumui principais, elementams, visiškai laikantis 2000 m. gruodžio 7 d. paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

(5)  Aktyvaus pilietiškumo skatinimas yra pagrindinis elementas stiprinant kovą su rasizmu, ksenofobija ir netolerancija, taip pat skatinant integraciją, sanglaudą ir demokratijos plėtrą.

(6)  Atsižvelgiant į ES informacijos ir komunikacijos strategiją, būtina užtikrinti plačią sklaidą ir didelį pagal šią programą remiamų veiksmų poveikį.

(7)  Siekiant Europą priartinti prie jos piliečių ir sudaryti sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti artimesnės Europos kūrimo procese, reikėtų kreiptis į visus piliečius ir juos įtraukti į tarptautinių mainų bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklą, kuri ugdytų priklausymo bendriems Europos idealams jausmą.

(8)  Neturėtų būti pamiršti imigrantai ir jų palikuonys. Todėl svarbu jiems padėti kaip galima geriau pasinaudoti jų naujosios pilietybės teikiamomis galimybėmis.

(9)  Norint, kad piliečiai dalyvautų Europos projekte, labai svarbu juos informuoti apie konkrečias Europos pilietybės teikiamas teises, pvz., susijusias su laisve judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ypač įsigaliojus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimų narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(4).

(10)  Europos Parlamento 1988 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje dėl Komisijos pasiūlymų dėl veiksmų Europos kultūrai skatinti(5) pažymėta, kad būtų pageidautina aktyviai stiprinti ryšius tarp skirtingų valstybių narių piliečių ir kad būtų protinga bei pageidautina teikti konkrečią Europos Sąjungos pagalbą skirtingų valstybių narių bendruomenių partnerystės projektams remti.

(11)  Europos Vadovų Taryba kelis kartus pažymėjo, kad būtina Europos Sąjungą ir jos institucijas priartinti prie valstybių narių piliečių. Ji paragino Sąjungos institucijas išlaikyti ir puoselėti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su organizuota pilietine visuomene, taip skatinant piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime bei sprendimų priėmimo procese, pabrėžiant bendras Europos piliečių vertybes(6).

12)   2004 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu 2004/100/EB(7) įsteigta Bendrijos veiksmų programa aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti, kuria buvo patvirtinta, kad būtina skatinti ilgalaikį dialogą su savivaldybėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir apskritai piliečiais. Į šį dialogą taip pat turėtų įsitraukti organizacijos, atstovaujančios Europos Sąjungoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams. Be to, Europos Parlamentas savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007-2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų(8) nurodė, kad siekiant priartinti Europą prie jos piliečių įgyvendinant procesą "nuo atskiro prie bendro", pilietinio dalyvavimo programa ir toliau lieka prioritetinė.

(13)  Su pilietybe susiję tarptautiniai ir skirtinguose ES sektoriuose įgyvendinami projektai yra svarbi priemonė pasiekti piliečius, ugdyti europinį sąmoningumą, skatinti politinę Europos integraciją, socialinę įtrauktį ir tarpusavio supratimą, pasitelkiant piliečių ir vietos organizacijų, kurios daugiausia dėmesio teikia projektams, suburiantiems piliečių grupes, pvz., bibliotekų, fondų ir mėgėjiškų sporto klubų, organizuojamus renginius ir veiklą, tokiu būdu, laikantis Pagrindinių teisių chartijos, kovoti su rasizmu.

(14)  Bendra Europos pilietybė turėtų dar labiau sustiprinti ryšius tarp valstybių narių piliečių, į ją turėtų atsižvelgti valstybių narių ir regionų įstatymų leidėjai, vietos institucijos ir visi tie, kurių uždavinys yra apsaugoti pilietybės teises nacionaliniu lygmeniu, nesvarbu, ar tai būtų institucijos, atsakingos už saugumą, ar už teisminę apsaugą, ar būtų teikiančios teisinę pagalbą, pvz., ombudsmenas; todėl Bendrijos uždavinys turėtų būti puoselėti dialogą ir geriausios praktikos mainus tarp šių institucijų ir jų europinio lygio ryšių tinklų.

(15)  Europinio, nacionalinio, regioninio ir vietinio lygio pilietinės organizacijos yra svarbus elementas įtraukiant piliečius į aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir jį visais aspektais pagyvinant. Taip pat jos yra tarpininkai tarp Europos ir jos piliečių. Todėl reikėtų skatinti ir stiprinti tarptautinį jų bendradarbiavimą ypatingą dėmesį skiriant šalims kandidatėms padedant joms sukurti bei plėtoti panašias organizacijas.

(16)  Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos gali pateikti idėjas ir svarstymus, kurie praturtintų diskusijas Europos mastu. Todėl taip pat rekomenduojama remti veiklą, kuria rodoma, kad Europos institucijos yra pasiryžę kurti Europos identitetą ir pilietiškumą, nustatydamos skaidriais kriterijais pagrįstas procedūras informacijos ir keitimosi ja tinklams skatinti, ir kuria padedama Europos institucijoms palaikyti ryšius su piliečiais.

(17)  Programa turėtų būti prieinama visiems piliečiams, įskaitant ir valstybėse narėse nuolat teisėtai gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, taigi ypatingą dėmesį reikėtų skirti darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai į tarptautinius projektus ir veiklą.

18)   2000 m. gruodžio 7-9 d. Nicos Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu priimtoje Deklaracijoje dėl sporto pabrėžiama, kad Bendrija savo veiksmuose pagal įvairias Sutarties nuostatas turi atsižvelgti į sportui būdingas socialinę, švietėjišką ir kultūrinę funkcijas.

(19)  Šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, gali dalyvauti Bendrijos programose pagal su jomis pasirašytus susitarimus.

20)   2003 m. birželio 19 d. ir 20 d. Salonikuose Europos Vadovų Taryba patvirtino "Salonikų Vakarų Balkanų darbotvarkę: Europos integracijos link", kurioje Vakarų Balkanų šalys kviečiamos dalyvauti Bendrijos programose ir agentūrų veikloje; todėl Vakarų Balkanų šalys turėtų būti pripažintos potencialiomis Bendrijos programų dalyvėmis.

(21)  Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų reguliariai stebėti ir nepriklausomai vertinti programą, kad būtų galima padaryti reikiamus patikslinimus, siekiant tinkamai įgyvendinti priemones.

(22)  Reikėtų taikyti Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(9) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(10) įgyvendinimo taisykles; taikant šiuos reglamentus reikėtų atsižvelgti į paprastumo ir nuoseklumo kriterijus pasirenkant biudžeto priemones, į tuos atvejus, kuriais Komisija išsaugo tiesioginę atsakomybę už šių priemonių įgyvendinimą ir valdymą, bei į išteklių kiekio ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą.

(23)  Be to, reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui bei sudarytų sąlygas susigrąžinti prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos.

(24)  Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansavimo pagrindas, kuris bus pagrindiniu orientyru biudžeto institucijai, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo(11) 33 punkte.

(25)  Valstybės narės negali deramai pasiekti programos "Europa piliečiams" tikslų. Kadangi šiuos tikslus dėl tarptautinio ir daugiašalio programos veiksmų ir priemonių pobūdžio būtų galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje apibrėžtu subsidiarumo principu. Pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šis sprendimas apima tik tuos veiksmus, kurie yra būtini nustatytiems tikslams pasiekti.

(26)  Priemonės, būtinos įgyvendinti šį sprendimą, turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(12).

(27)  Remiantis Sprendimu 2004/100/EB, reikėtų patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtiems veiksmams stebėti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos tema ir apimtis

1.  Šiuo sprendimu įsteigiama programa "Europa piliečiams", kuri prasidės 2007 m. sausio 1 d. ir tęsis iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.  Ši programa padeda įgyvendinti šiuos bendruosius tikslus:

2 straipsnis

Konkretūs programos tikslai

3 straipsnis

Veiksmai

1.  Programos tikslai įgyvendinami remiant šiuos veiksmus (išsamesnė informacija apie juos pateikta priedo I dalyje):

a)  "Aktyvių piliečių Europa":

–   miestų partnerystė;

–   piliečių projektai ir paramos priemonės.

b)  "Aktyvi Europos pilietinė visuomenė":

–   struktūrinė parama Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms (moksliniams institutams);

–   struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms, asociacijoms ir tinklams Europos mastu;

–   parama pilietinės visuomenės organizacijų inicijuotiems projektams.

c)  "Kartu Europos labui":

–   patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, premijų įteikimai, kultūros renginiai, Europos masto konferencijos;

–   studijos, tyrimai, nuomonės apklausos;

–   informacijos ir sklaidos priemonės.

d)  "Gyvas Europos atminimas":

–   parama projektams, skirtiems nacistinio bei stalinistinio režimų vykdytų masinių deportacijų ir genocido aukoms atminti.

2.  Įgyvendinant kiekvieną veiksmą pirmenybė gali būti teikiama darniai visų valstybių narių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų integracijai, kaip nustatyta 2 straipsnio e punkte išdėstytame konkrečiame tiksle.

3.  Bendrijos priemonės gali būti įgyvendinamos suteikiant dotacijas arba viešųjų pirkimų sutartis.

4.  Bendrijos parama gali būti teikiama konkrečiomis formomis, pvz., teikiant dotacijas veiklai, dotacijas veiksmams, stipendijas ir premijas.

5.  Viešųjų pirkimų sutartys bus susijusios su paslaugomis, pvz., renginių organizavimu, studijomis ir tiriamąja veikla, informacijos ir sklaidos priemonėmis, monitoringu ir vertinimu.

6.  Subjektai, siekiantys gauti Bendrijos dotaciją, turi atitikti priedo II dalyje nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

Dalyvavimas programoje

5 straipsnis

Galimybė dalyvauti programoje

Siekiant pagerinti prieigą prie finansavimo, dokumentams, kuriuos reikia pateikti, taikomas proporcingumo principas, bei sukuriama paraiškoms teikti skirta duomenų bazė.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Programos vykdymo metu galima imtis bendrų veiksmų – būtent šioje srityje ir ypač dėl Europos pilietybės – su aktyvaus pilietiškumo srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba ir UNESCO, remiantis bendrais indėliais ir pagal finansinį reglamentą bei pagal atitinkamas kiekvienos institucijos ar organizacijos taisykles.

7 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Programai įgyvendinti būtinos priemonės priimamos pagal 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

2.   Komisija tvirtina programai įgyvendinti būtinas priemones pagal priede išdėstytas nuostatas.

3.  Atsižvelgdama į ES informacinę ir komunikacinę strategiją bei vykdydama kitą informavimo, publikavimo ir platinimo veiklą, Komisija privalo užtikrinti platų pripažinimą ir didelį pagal šią programą remiamų veiksmų poveikį.

8 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).

2.  Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Suderinamumas su kitomis Bendrijos ir Europos Sąjungos priemonėmis

1.  Komisija užtikrina šios programos priemonių suderinamumą ir papildomumą su kitomis Bendrijos veiklos sritimis, ypač švietimo, profesinio mokymo, kultūros, jaunimo reikalų, sporto, aplinkos, garso ir vaizdo sektoriaus ir žiniasklaidos, pagrindinių teisių ir laisvių, socialinės integracijos, lyčių lygybės, kovos su visų rūšių diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija, mokslinių tyrimų ir Bendrijos išorės veiksmų, visų pirma Europos kaimynystės politikos lygmeniu.

2.  Programa dalijasi ištekliais su kitais Bendrijos ir Sąjungos instrumentais ir vadovaujasi į naujomis informavimo gairėmis, kad būtų įgyvendinti su šios programos ir kitų priemonių tikslais suderinti veiksmai.

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.  Orientacinė šios programos įgyvendinimo finansinė struktūra sudaro 235 000 000 EUR 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu 7 metų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d.

2.  Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės perspektyvos ribų.

3.  Bendros programos administravimo išlaidos, įskaitant vidaus ir valdymo išlaidas, turėtų būti proporcingos atitinkamoje programoje nurodytoms užduotims ir nustatomos biudžeto valdymo bei teisės aktų leidybos institucijų sprendimu.

11 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.  Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalį Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjų charakteristikas ir veiklos pobūdį, gali nuspręsti netikrinti įrodymų, kad pareiškėjai turi profesinius gebėjimus ir kvalifikacijas, kurių reikia siūlomai veiklai ar darbo programai įgyvendinti.

2.  Finansinė pagalba juridiniams asmenims arba nacionalinių visuomeninių institucijų, veikiančių piliečių apsaugos srityje, europinėms asociacijomas teikiama dotacijų forma. Tam tikrais atvejais dotacijos gali būti teikiamos fiziniams asmenims finansinio reglamento 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3.  Komisija gali fiziniams ar juridiniams asmenims suteikti apdovanojimus už šios programos kontekste įvykdytą veiklą ar projektus.

4.  Pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsnį, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, gali būti leidžiama finansuoti nustatyto dydžio suma ir (arba) taikyti vieneto sąnaudų skales.

5.  Pagal finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį dotacijos veiklai, pagal šią programą suteiktos institucijoms, siekiančioms bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 162 straipsnyje, automatiškai nemažinamos, jei jos yra pratęsiamos.

6.  Mažas dotacijas gali būti leista iš dalies finansuoti natūra.

7.  Teikiant mažas dotacijas, pvz., stipendijas ir individualias dotacijas mobilumui, susitarimuose dėl dotacijų esančią informaciją galima sutrumpinti.

8.  Tam tikrais atvejais, pvz., teikiant mažas dotacijas, neturi būti reikalaujama įrodymų, kad naudos gavėjas yra finansiškai pajėgus įgyvendinti numatytą projektą arba darbo programą.

12 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1.  Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugomi, taikant prevencines priemones nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veiklos, atliekant veiksmingus tikrinimus, išieškant netinkamai sumokėtas sumas ir, nustačius pažeidimus, skiriant veiksmingas, proporcingas ir įtikinamas nuobaudas, atsižvelgiant į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(13) ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(14) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(15).

2.  Pagal šią programą finansuojamų Bendrijos veiksmų, atžvilgiu Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje minimas pažeidimas yra bet koks Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas arba bet koks sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas dėl ekonominio subjekto veikimo ar neveikimo, pažeidžiančio arba galinčio pažeisti Bendrijų bendrąjį biudžetą arba jų valdomus biudžetus sukuriant nepagrįstas išlaidas.

3.  Nustačiusi pažeidimus, įskaitant šio sprendimo nuostatų, individualaus sprendimo arba sutarties ar susitarimo, pagal kurį teikiama atitinkama parama, pažeidimo atvejus arba išsiaiškinusi, jog, be Komisijos pritarimo, buvo padaryti esminiai pakeitimai, pakeitę projekto pobūdį ar jo įgyvendinimo sąlygas, Komisija gali sumažinti, sustabdyti ar susigrąžinti projektui suteiktą finansinę paramą.

4.  Nesilaikant terminų arba jei įgyvendinant veiklą pasiekta pažanga pateisina tik dalį skirtos finansinės paramos, Komisija reikalauja, kad naudos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateiktų pastabas. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinančio atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas.

5.  Visos neteisingai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Už visas laiku pagal Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas nesugrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos.

13 straipsnis

Monitoringas ir vertinimas

1.  Komisija užtikrina nuolatinį programos monitoringą. Monitoringo ir vertinimo proceso rezultatai naudojami įgyvendinant programą.

Monitoringas yra ypač pagrįstas 3 dalies a ir c punktuose nurodytų ataskaitų rengimu.

Konkretūs tikslai bus peržiūrimi remiantis monitoringo ataskaitų rezultatais.

2.  Komisija užtikrina nuolatinį, išorinį ir nepriklausomą programos vertinimą ir reguliariai praneša apie tai atsakingiems Europos Parlamento komitetams.

3.  Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui Komisija pateikia:

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Pagal Sprendimą 2004/100/EB prieš 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtus veiksmus iki jų įgyvendinimo pabaigos toliau reglamentuoja to sprendimo nuostatos.

15 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Priimta ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

I.  VEIKSMŲ APRAŠYMAS

1 VEIKSMAS: AKTYVIŲ PILIEČIŲ EUROPA

Šis programos veiksmas susijęs su programos veikla, į kurią yra tiesiogiai arba netiesiogiai įtraukiami piliečiai. Šios veiklos įgyvendinimo priemonės yra šios:

Miestų partnerystė

Šia priemone siekiama remti veiklą, kuri yra susijusi su tiesioginiais Europos piliečių mainais arba kuri skatina tokius mainus piliečiams dalyvaujant miestų partnerystės veikloje. Tai gali būti vienkartinė arba bandomoji veikla, taip pat struktūriniai, daugiamečiai kelių partnerių susitarimai, kuriuose apibrėžta tikslesnė strategija ir kuriais remiantis vykdoma plati veikla – organizuojami susitikimai su piliečiais, pvz., kuriuos rengia bendradarbiaujantys sporto klubai, specialios konferencijos ar seminarai bendro intereso klausimais, skelbiamos su miestų partnerystės veikla susijusios publikacijos. Ši priemonė padės aktyviai stiprinti piliečių ir kultūrų tarpusavio pažinimą bei supratimą.

Siekiant padėti įgyvendinti šią priemonę, struktūrinę paramą galima tiesiogiai teikti Europos savivaldybių ir regionų tarybai (ESRT) – įstaigai, kuri siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų ir veikia miestų partnerystės srityje.

Piliečių projektai ir paramos priemonės

Šia priemone bus remiami įvairūs tarptautinio ir tarpšakinio masto projektai, į kuriuos tiesiogiai įtraukiami piliečiai Pirmenybė teikiama projektams, kurių tikslas – skatinti dalyvauti aktyviai veikiančių organizacijų, pvz. vietinių mėgėjiškų sporto klubų, veikloje vietos lygmeniu. Šių projektų mastas ir apimtis priklausys nuo visuomenės raidos; jų metu naujausiomis priemonėmis bus bandoma surasti galimus sprendimus, kaip patenkinti esamus poreikius. Projektams, vykdomiems taikant šią priemonę, nereikalingas miestų partnerystės pagrindas. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacijos ir komunikacijos technologijas. Šie projektai suburs skirtingų akiračių žmones, kurie veiks kartu ir diskutuos bendrais Europos klausimais. Taip bus sudarytos sąlygos Europos piliečiams geriau suprasti vienas kitą ir labiau pažinti Europos integracijos procesą.

Siekiant, kad piliečių projektai būtų tobulesni, taip pat reikėtų plėtoti paramos priemones, sudarančias sąlygas pasikeisti geriausios praktikos pavyzdžiais, sujungti vietos bei regionų suinteresuotųjų šalių, įskaitant valdžios institucijų, patirtį, plėtoti naujus sugebėjimus, pvz., mokymo būdu.

Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 40 % viso programos biudžeto.

2 VEIKSMAS: AKTYVI EUROPOS PILIETINĖ VISUOMENĖ

Struktūrinė parama Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms (moksliniams institutams)

Organizacijos, teikiančios naujas idėjas ir svarstymus Europos klausimais, yra svarbūs instituciniai dialogo partneriai, pajėgūs teikti ES institucijoms nepriklausomas strategines, tarpšakines rekomendacijas… Savo veikla jie gali pagyvinti diskusiją, ypač Europos Sąjungos pilietiškumo, Europos vertybių ir kultūrų klausimais. Šia priemone siekiama padidinti tų organizacijų institucinius pajėgumus, kurios yra atstovaujamosios, kuria europinę pridėtinę vertę, gali pasiekti svarbų daugiklio efektą ir yra pajėgios bendradarbiauti su kitais šios programos naudos gavėjais. Svarbus šios srities uždavinys – stiprinti transeuroropinius tinklus. Dotacijos gali būti skiriamos remiantis daugiametine darbo programa, kurios metu svarstomos įvairios temos ir vykdoma plati veikla.

Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama asociacijai "Mūsų Europa" (pranc. Groupement d'études et de recherches Notre Europe) ir Berlyno Europos politikos institutui (vok. Institut für Europäische Politik) – įstaigoms, kurios siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų.

Struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms, asociacijoms ir tinklams Europos mastu

Pilietinės visuomenės organizacijos yra svarbi pilietinės, švietimo, kultūrinės ir politinės visuomenės veiklos dalis. Jos turi veikti ir būti pajėgios vykdyti savo veiklą bei bendradarbiauti Europos mastu. Joms taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti nustatant politiką vykdant konsultacinę veiklą. Ši priemonė suteiks šioms organizacijoms stabilumo ir sudarys sąlygas veikti skirtinguose sektoriuose bei horizontaliuoju būdu, kaip tarptautiniams katalizatoriams – atstovauti jų nariams ir pilietinei visuomenei Europos mastu ir taip padėti siekti programos tikslų. Svarbus šios srities uždavinys – stiprinti transeuropinius tinklus ir Europos asociacijas. Dotacijos gali būti skiriamos remiantis daugiametine darbo programa, kurios metu svarstomos įvairios temos ir vykdoma plati veikla.

Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama trims įstaigoms, kurios siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų: Europos socialinių paslaugų NVO platformai, Europos judėjimui ir Europos pabėgėlių ir tremtinių tarybai.

Parama pilietinės visuomenės organizacijų inicijuotiems projektams

Pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, federacijos, moksliniai institutai, neformalaus suaugusiųjų mokymo paslaugas teikiančios institucijos ir t.t., gali, organizuodami diskusijas, skelbdami publikacijas, propagavimo būdu, vykdydami mokymus ir kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis įtraukti į šią veiklą piliečius arba atstovauti jų interesams. Į pilietinės visuomenės organizacijų veiklą įtraukus europinę dimensiją arba šią veiklą plėtojant europinės dimensijos pagrindu, išaugtų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos pajėgumai, ir ši veikla pasiektų didesnį žmonių skaičių. Tiesioginis įvairių valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas padėtų geriau suprasti kitas kultūras ir požiūrius bei atskleisti bendrus rūpesčius ir vertybes. Nors to būtų galima siekti įgyvendinant atskirus projektus, vis dėlto ilgalaikė strategija užtikrintų tvaresnį poveikį, tinklų plėtrą ir sinergiją.

Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 38 % viso programos biudžeto.

3 VEIKSMAS: KARTU EUROPOS LABUI

Patrauklūs renginiai

Šia priemone bus remiami didelio masto ir apimties renginiai, kuriuos rengs arba kurių rengime dalyvaus Komisija. Šie renginiai turėtų susilaukti didelio Europos žmonių pritarimo, padėti jiems stiprinti priklausymo tai pačiai bendruomenei pojūtį ir suvokti Europos Sąjungos istoriją, pasiekimus bei vertybes, įtraukti europiečius į kultūrinį dialogą bei stiprinti jų europietišką identitetą.

Šie renginiai galėtų būti istorinių įvykių minėjimai, Europos pasiekimų šventimas, kultūriniai renginiai, informuotumą tam tikrais klausimais ugdantys renginiai, Europos masto konferencijos, Europos masto mėgėjiško sporto renginiai ir premijų įteikimas pagrindiniams laimėjimams pažymėti. Be to, bus skatinama naudoti naujas technologijas, ypač informacinės visuomenės technologijas.

Studijos

Siekdama geriau suvokti aktyvaus pilietiškumo problematiką Europos mastu, Komisija atliks studijas, tyrimus ir nuomonės apklausas.

Informacijos ir sklaidos priemonės

Kadangi aktyvaus pilietiškumo srityje pagrindinis dėmesys skiriamas piliečiams ir iniciatyvų įvairovei, reikėtų, naudojant interneto portalą arba kitas priemones, pateikti išsamią informaciją apie įvairią programos veiklą, apie kitus su pilietiškumu susijusius Europos veiksmus ir kitas atitinkamas iniciatyvas. Ypač kaip pirmenybė turi būti vertinamas informacijos teikimas apie Direktyvą 2004/38/EB, kurios perkėlimo į valstybių narių teisę terminas yra 2006 m. balandžio 30 d.

Struktūrinė parama gali būti tiesiogiai teikiama Association Jean Monnet, Centre européen Robert Schuman ir Maisons de l'Europe – įstaigoms, kurios veikia nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų.

Šiam veiksmui įgyvendinti bus skirta apie 8 % viso programos biudžeto.

4 VEIKSMAS: GYVAS EUROPOS ATMINIMAS

Pagal šį veiksmą gali būti remiami tokie projektai:

Pagal šį veiksmą vykdomi projektai turi turėti tarptautinę reikšmę arba tarptautinį elementą ir skatinti Europos gyventojų demokratijos, laisvės ir pagarbos žmogaus teisėms principų supratimą.

II.  Šiam veiksmui vykdyti bus skirta apie 4 % viso programos biudžeto.

PROGRAMOS VALDYMAS

Programa bus įgyvendinama remiantis skaidrumo ir atvirumo įvairioms organizacijoms bei projektams principais. Todėl projektai ir veikla bus paprastai atrenkami skelbiant atvirus kvietimus teikti paraiškas. Leidžiančios nukrypti nuostatos galimos tik labai ypatingomis aplinkybėmis ir visapusiškai laikantis Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 168 straipsnio 1 dalies c ir d punktų.

Įgyvendinant programą bei siekiant užtikrinti abipusę naudą pilietinei visuomenei ir Europos Sąjungai, bus plėtojamas, remiantis rezultatų analize, daugiamečių partnerysčių, sudarytų sutartų tikslų pagrindu, principas. Maksimali finansavimo trukmė, nustatyta remiantis bendru susitarimu dėl dotacijos pagal šią programą, negali viršyti 3 metų.

Kai kuriems veiksmams, ypač 1 veiksmui, gali prireikti taikyti netiesioginį centralizuotą valdymą. Kur galima, programai valdyti reikia panaudoti esamus administravimo ir įgyvendinimo išteklius bei struktūras.

Visi veiksmai bus įgyvendinti tarptautiniu mastu. Jie paskatins piliečių mobilumą ir pasikeitimą idėjomis Europos Sąjungoje.

Nustatyti atrankos kriterijai kartu su taikoma vertinimo skale pateikiami visiems susijusiems subjektams. Prašymai suteikti finansavimą vertinami atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

Nepriklausomai nuo to, ar subjektas gavo subsidiją, ar ne, pareiškėjas turi teisę gauti atitinkamą informaciją apie galutinio sprendimo pagrindą.

Tinklų kūrimas ir daugiklio efektas, taip pat informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimas bus svarbūs veiksniai; jie atsispindės veiklos rūšyse ir dalyvaujančių organizacijų spektre. Bus skatinama bendravimo ir sinergijos plėtra tarp įvairių programoje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių.

Į programos biudžetą taip pat turėtų būti įtrauktos su pasiruošimo, stebėjimo, monitoringo, audito ir vertinimo veikla susijusios išlaidos, betarpiškai reikalingos valdant programą ir įgyvendinant programos tikslus, ypač studijų, susitikimų organizavimo, informacijos teikimo ir publikacijų skelbimo išlaidos, taip pat su informacijos ir komunikacijos technologijų tinklais, skirtais keitimuisi informacija, susijusios išlaidos bei kitos administracinės ir techninės paramos išlaidos, reikalingos Komisijai programos valdyme.

Prireikus Komisija gali vykdyti informavimo, leidybos ir platinimo veiklą. Ši veikla gali būti finansuojama teikiant dotacijas arba ją gali tiesiogiai organizuoti bei finansuoti Komisija sudarydama paslaugų sutartis.

III.  KONTROLĖ IR AUDITAS

Pagal 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką atrinktiems projektams taikoma atrankinė audito sistema.

Naudos gavėjas turi pateikti Komisijai visus dokumentus, patvirtinančius per penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo susidariusias išlaidas. Prireikus dotacijos gavėjas turi pateikti Komisijai partnerių arba narių saugomus patvirtinančius dokumentus.

Dotacijų panaudojimo auditą gali tiesiogiai atlikti Komisijos tarnybos arba pasirinkta nepriklausoma ekspertų organizacija. Tokie auditai gali būti atliekami per visą sutarties laikotarpį bei per penkerius metus nuo dotacijos likučio išmokėjimo. Prireikus Komisija, remdamasi audito rezultatais, gali nuspręsti susigrąžinti išmokėtas lėšas.

Komisijos tarnybos bei Komisijos įgalioti nepriklausomų organizacijų darbuotojai turi turėti tinkamą leidimą įeiti į naudos gavėjo darbo patalpas bei susipažinti su visa informacija, įskaitant ir pateikiamą elektronine versija, kurios reikia tam, kad auditas būtų atliktas tinkamai.

Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi tas pačias prieigos teises.

(1) OL C 28, 2006 2 3, p. 29. (2) OL C 115, 2006 5 16, p. 81. (3) 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (5) OL C 122, 1988 5 9, p. 38. (6) 2000 m. gruodžio 7–9 d., 2001 m. gruodžio 14–15 d. (ir pridėta Lakeno deklaracija), 2004 m. lapkričio 4–5 d. ir 2004 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžių išvados. (7) OL L 30, 2004 2 4, p. 6. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0224. (9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (10) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL L 201, 2005 8 2, p. 3). (11) OL C 172, 1999 6 18, p. 1. (12) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (13) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (14) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (15) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.