Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 2 straipsnio pirmąją įtrauką,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 3 straipsnio 1 dalies c punktą bei 12 ir 39 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 15 ES valstybių narių ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos bei Slovakijos Respublikos, 2003 m. balandžio 16 d. pasirašytą stojimo sutartį (Stojimo sutartis)(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 8 d. Komisijos komunikatą, pavadintą "Stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo ataskaita (2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. laikotarpis)" (KOM(2006)0048),

–   atsižvelgdamas į Europos profesinių sąjungų konfederacijos vykdomojo komiteto 2005 m. gruodžio 5–6 d. priimtą rezoliuciją "Laisvo darbuotojų judėjimo išsiplėtusioje Europos Sąjungoje link",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0069/2006),

A.   kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių EB sutarties laisvių ir senųjų 15 ES bei naujųjų valstybių narių solidarumo išraiška; kadangi laisvas asmenų judėjimas yra teisė, tačiau jis neturi sukelti masinio darbuotojų ir kitų asmenų judėjimo,

B.   kadangi Stojimo sutartyje yra numatyta trijų etapų pereinamojo laikotarpio nuostatos įvedimo galimybė (2 + 3 + 2 metai),

C.   kadangi 12 iš 15 ES valstybių narių nuo 2004 m. gegužės mėnesio patvirtino nuostatas, ribojančias aštuonių naujųjų valstybių narių darbuotojų judėjimo laisvę, ir, atsakydamos, trys naujosios valstybės narės ją taip pat apribojo; kadangi Vokietija ir Austrija pasinaudojo galimybe apriboti paslaugų teikimo laisvę tam tikrose srityse, kurios susijusios su pereinamojo laikotarpio nuostatomis dėl darbuotojų judėjimo laisvės,

D.   kadangi status quo sąlyga numato, kad, jei senoji valstybė narė pereinamojo laikotarpio metu pagal nacionalinę teisę reglamentuoja patekimą į jos darbo rinką, naujųjų valstybės narių piliečiams neturi būti taikomi didesni apribojimai nei tie, kurie buvo taikomi Stojimo sutarties pasirašymo dieną; kadangi ši taisyklė yra taikoma patekimui į darbo rinką, numatytam nacionaliniuose teisės aktuose ir dvišaliuose susitarimuose,

E.   kadangi ši status quo sąlyga taip pat nustato, kad 15 ES valstybių narių privalo laikytis pirmenybės taisyklės(2), pagal kurią, jei darbas yra siūlomas ne 15 ES valstybių piliečiams, tai naujų valstybių narių piliečiai turi pirmenybę prieš trečiųjų šalių piliečius,

F.   kadangi egzistuoja globaliniai iššūkiai, kurių ES negali išvengti, ypač tokių ekonomikų kaip Kinijos ir Pietryčių Azijos augimas, gyventojų senėjimas Europoje, kuris gali privesti prie socialinės apsaugos sistemų finansavimo griūties; kadangi dėl šios priežasties ES būtina pagerinti savo konkurencingumą bei sukurti daugiau darbo vietų, o tai reikalauja padidinti mobilumą išsiplėtusioje ES,

G.   kadangi būtent Lisabonos augimo ir užimtumo strategija (2005–2008 m.) pabrėžia būtinybę įgyvendinti politiką, kuri skatintų profesinį ir geografinį mobilumą, ir kadangi Užimtumo gairių 20 gairėje(3) reikalaujama panaikinti darbuotojų mobilumo kliūtis visoje ES pagal Sutartis, siekiant pagerinti darbo rinkos lankstumą,

H.   kadangi 2006 metai buvo paskelbti Europos darbuotojų mobilumo metais,

I.   kadangi 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(4) nustatomas teisinis pagrindas suteikti galimybę asmenims, teisėtai ilgesnį laiką gyvenusiems valstybėje narėje, gauti ilgalaikį leidimą gyventi, kuris tam tikromis aplinkybėmis suteiktų galimybę ilgalaikiams gyventojams dirbti ir kitoje valstybėje narėje,

J.   kadangi pagal Direktyvą 2003/109/EB ilgalaikiai gyventojai iš trečiųjų valstybių, kai kuriais atvejais, naudojasi labiau privilegijuoto statuso suteikiamomis teisėmis gyventi ir patekti į 15 ES valstybių narių darbo rinką nei aštuonių naujųjų valstybių narių piliečiai; pabrėžia, kad solidarumas su darbuotojais iš trečiųjų šalių neturi diskriminuoti darbuotojų iš naujųjų valstybių narių,

K.   kadangi, vadovaujantis pirmenybės taisykle, numatyta Stojimo sutartyje, tuo atveju, kai trečiosios valstybės piliečiui yra siūlomas bet koks darbas, 15 ES valstybių narių turi užtikrinti pirmenybę naujųjų valstybių narių piliečiams; ir kadangi būtina kuo greičiau detaliai paaiškinti pirmenybės taisyklės taikymo procedūros taisykles,

L.   kadangi Komisijos 2005 m. gruodžio 21 d. komunikate dėl teisėtos migracijos politikos plano (KOM(2005)0669) deklaruojama, kad padėtį valstybių narių darbo rinkose apibūdina struktūrinė įtampa, kuri reiškiasi tiek dideliu nedarbu, tiek ir didžiuliu darbo jėgos trūkumu vienu metu; kadangi siekiant pašalinti šią įtampą, būtina imtis priemonių, užtikrinančių didesnį lankstumą, saugumą, mobilumą ir didesnį rinkų prisitaikomumą,

M.   kadangi dėl struktūrinių įtampų, kurias patiria Europos ekonomika, iš dalies sunkiai įmanoma patenkinti kai kurių sektorių darbo jėgos poreikius vien tik remiantis nacionaline darbo rinka,

N.   kadangi migracija iš naujųjų valstybių narių daro teigiamą įtaką valstybių narių, atvėrusių savo darbo rinkas, ekonomikai, nes ji pagerina įmonių konkurencingumą, sumažina nelegalų darbą, prisideda prie ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir sukuria didesnes mokestines įplaukas į priimančių šalių biudžetus,

O.   kadangi reikia atsižvelgti ne tik į teigiamus darbo rinkos atvėrimo padarinius 15 ES valstybėse narėse, bet reikėtų ištirti ir teigimus bei neigiamus ekonominės migracijos padarinius naujosioms valstybėms narėms,

P.   kadangi tai, jog darbuotojai iš naujųjų valstybių narių, kaip ir anksčiau, daugumoje 15 ES valstybių narių negauna galimybės legaliai įsidarbinti, dar labiau paskatino nelegalų darbą, šešėlinę ekonomiką ir darbuotojų išnaudojimą,

Q.   kadangi migracija ES yra labai jautri politinė tema ir todėl būtina tinkamai informuoti Europos Sąjungos piliečius apie laisvo darbuotojų judėjimo ES principus bei praktinius ir praktinius padarinius,

R.   kadangi dėl nepakankamo duomenų apie migraciją Bendrijos viduje standartizavimo šiuo metu nėra tinkamų statistikos priemonių, kurios leistų Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms stebėti pagrindines išsiplėtusios ES darbo rinkų tendencijas bei skirtingas sąlygas,

S.   kadangi fragmentiški statistiniai duomenys, kuriuos surinko valstybės narės, rodo, kad migracijos srautas tarp 15 ES valstybių narių yra gerokai mažesnis nei srautas iš naujųjų valstybių narių, tiek kalbant apie absoliučius skaičius, tiek ir apie duomenis pagal darbingo amžiaus piliečių skaičių; kadangi migracija iš naujųjų valstybių narių nedaro didesnio spaudimo 15 ES valstybių narių darbo rinkoms,

T.   kadangi valstybių narių statistiniai duomenys taip pat rodo, jog migracija iš trečiųjų šalių gerokai viršija migracijos srautus ES viduje, t. y. 15 ES valstybių narių bei visoje išsiplėtusioje ES,

U.   kadangi, siekiant įgyti piliečių palankumą 15 ES valstybių narių darbo rinkų atvėrimui, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi EB ir nacionalinės darbo teisės ir ji būtų griežtai taikoma,

V.   kadangi atitinkamų valstybių narių sprendimas panaikinti pereinamojo laikotarpio apribojimus reikštų aiškų Rytų ir Vakarų Europos piliečių, kurie dėl nepateisinamų priežasčių daugelį dešimtmečių buvo atskirti, solidarumo ženklą,

W.   kadangi kiekviena iš 15 ES valstybių narių iki 2006 m. gegužės 1 d. turės oficialiai informuoti Komisiją apie savo ketinimą išlaikyti ribojančias nuostatas papildomam trejų metų laikotarpiui,

X.   kadangi socialiniai partneriai, ypač Europos profesinių sąjungų konfederacija ir Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijų sąjunga, yra vienareikšmiškai pasisakę už kuo greitesnį pereinamojo laikotarpio apribojimų panaikinimą,

1.   ragina valstybes nares panaikinti galiojančias pereinamojo laikotarpio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių, kurios pasirinko darbo rinkų atvėrimą be apribojimų, darbo rinkose nepastebima įtampos bei atsižvelgiant į tai, kad nuogąstavimai dėl didelio migracijos srauto nepasitvirtino;

2.   siūlo toms valstybėms narėms, kurios renkasi galimybę pratęsti pereinamųjų priemonių taikymo laikotarpį, priimti sprendimą vadovaujantis išsamia pavojaus, kurį kelia kiekviena konkreti valstybė narė jų darbo rinkai, analize;

3.   pabrėžia, kad pereinamieji laikotarpiai yra svarbus nelegalų darbą ir tariamą savarankišką darbą skatinantis veiksnys bei vis labiau, o kai kuriuose regionuose ypatingai, darys spaudimą nustatant atlyginimus ir skatins nesąžiningas darbo sąlygas bei atvykusių darbuotojų diskriminavimą ir išnaudojimą;

4.   ragina valstybes nares garantuoti status quo sąlygos ir pirmenybės taisyklės taikymą, taip, kad esant laisvai darbo vietai naujųjų valstybių narių piliečiai turėtų pirmenybę prieš trečiųjų valstybių piliečius;

5.   ragina Komisiją nedelsiant pradėti EB sutarties 226 straipsnyje numatytą procedūrą dėl įsipareigojimų nevykdymo prieš kiekvieną valstybę narę, kuri nesilaiko EB sutarties 12, 39 ar 42 straipsniuose numatytų įsipareigojimų ar Stojimo sutarties status quo sąlygos;

6.   apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės taiko įstatymus arba administracines priemones, kurios galėtų būti vertinamos kaip labiau ribojančios darbuotojų iš naujųjų valstybių narių judėjimo laisvę nei nuostatos, galiojusios pasirašius Stojimo sutartį; daro išvadą, kad šie apribojimai, taikomi naujųjų valstybių narių piliečiams, siekiantiems patekti į 15 ES valstybių narių darbo rinkas, viršija pagal pereinamojo laikotarpio susitarimus leidžiamus apribojimus;

7.   apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse iki šiol galioja teisės aktų nuostatos ir administracinės priemonės, kurios gali būti laikomos diskriminuojančiomis darbuotojus;

8.   prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų tinkamai taikoma darbo teisė, siekiant garantuoti vienodą požiūrį į visus ES darbuotojus, teisingą konkurenciją tarp įmonių bei užkirsti kelią socialiniam dempingui; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojai migrantai žinotų savo teises ir pareigas, ypač nuostatas, draudžiančias diskriminaciją pagal EB Sutarties 13 straipsnį;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintos esamos Bendrijos teisės nuostatos, darbo teisės normos ir ypač 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(5) nuostatos, jei reikia, atitinkamai stiprinant administracinį bendradarbiavimą;

10.   ragina Komisiją stiprinti tarptautinį Europos Sąjungos valstybių narių darbo priežiūros tarnybų bendradarbiavimą ir ištirti galimybę sukurti europinį šių tarnybų bendradarbiavimo tinklą (socialinį Europolą);

11.   ragina Komisiją, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus kompetentingus viešojo ir (arba) privataus sektorių veikėjus nustatyti teisingą ir skaidrią tvarką, kuri leistų naujųjų valstybių narių piliečiams įsidarbinti tinkamomis profesinėmis, sveikatai palankiomis ir saugiomis sąlygomis;

12.   prašo Komisijos ir Tarybos vėliausiai iki 2009 m. sausio mėn. parengti standartizuotus statistikos duomenis apie migraciją Bendrijos viduje, sukurti sistemingos darbuotojų migracijos ES viduje stebėsenos sistemą ir suteikti šiems veiksmams finansuoti reikalingas lėšas;

13.   prašo Komisijos, Tarybos ir valstybių narių pradėti viešosios nuomonės informavimo kampaniją, siekiant geriau informuoti piliečius apie laisvo darbuotojų judėjimo ES principus ir padarinius bei užkirsti kelią ir kovoti su diskriminacija dėl pilietybės, rasės bei kitomis diskriminacijos formomis, draudžiamomis pagal EB Sutarties 13 straipsnį;

14.   prašo 15 ES valstybių narių, prieš priimant sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo laisvam darbuotojų iš naujų valstybių narių, judėjimui pabaigos ar jo pratęsimo, pradėti atitinkamą konsultavimąsi su socialiniais partneriais, kaip reikalauja nacionaliniai papročiai ir praktika;

15.   ragina valstybes nares, kurios planuoja pratęsti pereinamojo laikotarpio nuostatas, jau kito etapo metu sukurti sąlygas, kad šios pereinamojo laikotarpio nuostatos nebūtų pratęstos laikotarpiui po 2009 m.;

16.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, stojančiųjų valstybių ir šalių kandidačių parlamentams.

(1) OL L 236, 2003 9 23, p. 17. (2) Stojimo akto 24 straipsnyje nurodytas sąrašas – Čekijos Respublika, žr. V priedo 14 dalį; Estijos Respublika, žr. VI priedo 14 dalį; Latvijos Respublika, žr. VII priedo 14 dalį; Lietuvos Respublika, žr. IX priedo 14 dalį; Vengrijos Respublika, žr. X priedo 14 dalį; Lenkijos Respublika, žr. XII priedo 14 dalį; Slovėnijos Respublika, žr. XIII priedo 14 dalį; Slovakijos Respublika, žr. XIV priedo 14 dalį. (3) 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 205, 2005 8 6, p. 21). (4) OL L 16, 2004 1 23, p. 44. (5) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.