Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į deklaracijas, priimtas Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimuose, vykusiuose Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28–29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.) ir Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.),

–   atsižvelgdamas į Liuksemburgo deklaraciją, priimtą Rio šalių grupės ir Europos Sąjungos XII ministrų susitikime, vykusiame 2005 m. gegužės 27 d. Liuksemburge,

–   atsižvelgdamas į Komisijos strateginį komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl glaudesnės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės, pateiktą prieš IV ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukščiausio lygio susitikimą, vyksiantį 2006 m. gegužės 12–13 d. Vienoje (KOM(2005)0636),

–   atsižvelgdamas į XVII Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tarpparlamentinės konferencijos, vykusios 2005 m. birželio 14–16 d. Limoje, baigiamąjį aktą,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl pasaulinės partnerystės ir bendros Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių strategijos(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6-0047/2006),

A.   kadangi trijuose minėtuose aukščiausio lygio susitikimuose Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė dėl pagrindinio strateginio tikslo, t. y. užmegzti dvišalės regioninės strateginės ES ir LAK partnerystės ryšius,

B.   kadangi dabartiniai santykiai toli gražu neatitinka tikros strateginės partnerystės lūkesčių nei politiniu ir saugumo, nei prekybos, socialiniu ir biudžeto aspektais,

C.   kadangi Lotynų Ameriką, turinčią bendrų žmogaus teisių apsaugos, demokratijos ir daugiašalių įsipareigojimų su Europos Sąjunga, sieja artimi partnerystės ryšiai su ES, kuri bando įsitvirtinti kaip pasaulinės politikos dalyvė ir tapo didžiausia užsienio investuotoja Lotynų Amerikoje, didžiausia paramos šiam regionui teikėja ir pagrindine daugelio Lotynų Amerikos valstybių, ypač Pietų Amerikos bendrosios rinkos Mercosur šalių prekybos partnere,

D.   kadangi ES yra didžiausia vystomojo bendradarbiavimo partnerė ir teikia daugiausia humanitarinės pagalbos Lotynų Amerikoje,

E.   kadangi JT Ekonominės Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino komisijos duomenimis jau trejus metus iš eilės Lotynų Amerikos šalių ekonomika augo ir 2005 m. bendrasis vidaus produktas padidėjo 4,3 %,

F.   kadangi vidutinis BVP vienam Lotynų Amerikos gyventojui siekia apie 2 800 eurų, t. y. trigubai daugiau negu Kinijoje; kadangi neseniai šis regionas užmezgė ryšius su Azijos šalimis, būtent su Kinija, ir kadangi jo žmogiškieji ištekliai ir žaliavų gausa skatina jį laikyti ypač svarbia Europos Sąjungai rinka; kadangi nepaisant dabartinės netolygios prekybos ryšių sistemos Europos Sąjunga yra pagrindinė Lotynų Amerikos ekonomikos, pramonės, mokslo ir technologijų plėtros partnerė, prisidedanti prie šio regiono, palaikančio tvirtus ryšius ir su Šiaurės Amerika, įvairinimo,

G.   kadangi šiuo metu apie 45 % Lotynų Amerikos gyventojų, ypač vietos gyventojai, moterys ir vaikai, vis dar gyvena skurdžiai ir kenčia skaudžią socialinę nelygybę bei diskriminaciją ir jais nesirūpinama, o tai akivaizdžiai silpnina demokratiją, skaido visuomenę, stabdo ekonomikos augimą, provokuoja socialinius konfliktus ir politinį nestabilumą,

H.   kadangi kai kurios Lotynų Amerikos šalys nepagailėjo pastangų ir šių šalių visuomenės, siekdamos Tūkstantmečio plėtros tikslų, padarė didelę pažangą,

I.   kadangi sveikintini kai kurių šalių veiksmai pagal pietų−pietų šalių solidarumo ir bendradarbiavimo programas, kurių poveikis aiškiai juntamas tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga, švietimas ir kova už žmonių su negalia teises,

J.   kadangi įvairiose Lotynų Amerikos valstybėse žlugus diktatoriškiems režimams buvo parengta daug tiesos ir susitaikymo ataskaitų, kuriose pateikiamos rekomendacijos, ir šias rekomendacijas būtina įgyvendinti siekiant užtikrinto teisingumą, kaip demokratinės visuomenės plėtros pagrindą,

K.   kadangi siekiant gero valdymo ir socialinės sanglaudos būtina kurti pasaulinės ekonomikos sistemą, jautriai reaguojančią į mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius,

L.   kadangi dėl šios priežasties reikia atgaivinti strateginius santykius, ypač tam tikrose svarbiausiose srityse − veiksmingos daugiašalės partnerystės, Lotynų Amerikos regionų integracijos ir socialinės sanglaudos proceso rėmimo bei migracijos ir partnerystės institucinių priemonių tobulinimo,

M.   kadangi ketvirtasis ES ir LAK aukščiausio lygio susitikimas, vyksiantis Vienoje 2006 m. gegužės mėn., yra tinkama proga atgaivinti šią partnerystę ir nauja galimybė Europos Sąjungai parengti atskirą, darnų ir išsamų bendrąjį strateginių veiksmų planą, kuriame būtų numatytas ryšių su Lotynų Amerika skatinimas ir darnus organizavimas bei Europos Sąjungos išorės veiksmų, nukreiptų į šį regioną, struktūra,

N.   kadangi 2005 m. spalio mėn. Salamankos mieste vykusiame 15-tame Iberijos pusiasalio ir Amerikos šalių aukščiausio lygio susitikime buvo nutarta įsteigti Iberijos pusiasalio ir Amerikos šalių generalinį sekretoriatą, t. y. juridinio asmens statusą turinčią instituciją, kurios paskirtis – instituciniu ir vystomojo bendradarbiavimo aspektais remti Iberijos pusiasalio ir Amerikos tautų konferenciją,

O.   kadangi būtina atgaivinti strateginę partnerystę ir parlamentiniu lygmeniu, o siekiant šio tikslo būsimo Vienos susitikimo metu reikėtų priimti sprendimą įkurti Transatlantinę Europos ir Lotynų Amerikos asamblėją, kuri sustiprintų ir racionalizuotų šį dialogą,

P.   kadangi reikia skubiai skirti atitinkamą biudžeto lėšų sumą atgaivintos abiejų regionų strateginės partnerystės prioritetams remti,

1.   sveikina Komisiją, kad praėjus dešimčiai metų ES ir LAK valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Vienoje išvakarėse ji pateikė naują strateginį komunikatą, naudingą nustatant ir vertinant uždavinius ir nepaprastas galimybes, kurių atsiras įgyvendinus dvišalės regionų strateginės partnerystės programą;

2.   džiaugiasi konstruktyvia institucine aplinka, kurią kuriant prisidėjo Komisija ir įrodė savo politinį sąmoningumą, gebėjimą veikti laiku ir šiuo metu būtiną gebėjimą vadovauti, ir dėkoja jai už šio komunikato kokybę ir puikiai atliktą parengiamąjį techninį darbą;

3.   pabrėžia savo paramą pirmininkaujančiai Austrijai, kuri nepagailėjo pastangų stiprindama ES ir LAK ryšius ir savo programoje ypatingą dėmesį skyrė IV aukščiausio lygio susitikimui;

4.   dar kartą patvirtina Parlamento ketinimą savo ruožtu atlikti konstruktyvų vaidmenį, remti Komisiją ir šiuo metu Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančią šalį ir negailėti jokių pastangų, kad būsimasis Vienos aukščiausio lygio susitikimas būtų iš tikrųjų naudingas visiems partneriams;

5.   pabrėžia savo paramą Iberijos pusiasalio ir Amerikos šalių generaliniam sekretoriatui, atsakingam už Iberijos pusiasalio ir Amerikos šalių aukščiausio lygių susitikimų organizavimą, ir, dalyvaujant Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančiai šaliai, Komisijai, aukšto rango pareigūnų grupei ir Iberijos pusiasalio ir Amerikos šalių generaliniam sekretoriatui, siūlo sukurti lankstų mechanizmą, skirtą pasirengti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos aukščiausio lygio susitikimams ir stebėti jų veiklą siekiant naudingai derinti įvairių dalyvaujančių partnerių bendrus veiksmus ir išvengti dvigubo išteklių panaudojimo,

Nuosekli pozicija dėl dvišalės regionų strateginės partnerystės

6.   patvirtina, kad būtina sukurti bendrą strateginę partnerystės viziją, kuri, neapsiribodama pavieniais pasiūlymais ar veiksmais, numatytų siekį įtvirtinti tikrą partnerystę politiniais, socialiniais, kultūriniais, aplinkosaugos ir saugumo klausimais, viduriniuoju laikotarpiu sukuriant Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną ir pradėti įgyvendinti tikrą partnerystę socialinėje, mokslo ir bendrų veiksmų srityse siekiant tvarios plėtros;

7.   remia Komisijos iškeltus santykių stiprinimo tikslus ir pateiktus argumentus, tačiau apgailestauja, kad ji dar tiksliau neapibrėžė galutinių savo pasiūlymų ir rekomendacijų tikslų, atsižvelgdama į ankstesniame punkte numatytus siekius;

8.   pritaria Komisijos pasiūlymams intensyvinti politinį dialogą ir siekti, kad jis būtų konkretesnis, tačiau dar kartą patvirtina, kad glaudesnė partnerystė politikos ir saugumo srityse turi būti pagrįsta Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija, kuri remtųsi Jungtinių Tautų Chartijos nuostatomis ir padėtų sukonkretinti abiem regionams aktualius politinius, strateginius ir saugumo pasiūlymus, taip pat remtis abiejų regionų konfliktų prevencijos centro darbu ir naujomis institucinėmis priemonėmis, būtent:

9.   pritaria Komisijos rekomendacijai modeliuoti politinį dialogą, atsižvelgiant į įvairių abiejų regionų, jų atskirų dalių ar dvišalius partnerių poreikius, ir orientuotis į ribotą temų skaičių, iš kurių reikia paminėti JTO reformą ir taikos palaikymą; vis dėlto laikosi nuomonės, kad pakankamas dėmesys turi būti skirtas ir kitiems abi šalis dominantiems klausimams, pvz. žmogaus teisių apsaugai, demokratiniam valdymui, kovai su skurdu, terorizmu ir prekyba narkotikais, taip pat dialogui dėl socialinės sanglaudos, tvarios plėtros aplinkosaugos aspekto, socialiniam teisingumo, darbuotojų teisių, migracijos bei žmonių tarpusavio sąveikos klausimų;

10.   pritaria Komisijos pasiūlymui į naują politinę darbotvarkę įtraukti politinį dialogą dėl konfliktų prevencijos ir krizių valdymo, tačiau siūlo, kad šis dialogas apimtų ir su Europos saugumo ir gynybos politika susijusius klausimus, remtųsi Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija bei regionų konfliktų prevencijos centro, kuris bus įkurtas Lotynų Amerikoje, veikla, nes tai būtų geriausias būdas tarpusavyje keistis patirtimi ir remti bei koordinuoti šalių bei atitinkamų regionų institucijų, ypač Amerikos valstybių organizacijos ir Rio šalių grupės, pastangas;

11.   mano, kad jeigu bus delsiama susitarti dėl minėtos Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartijos, kaip kad atsitiko su panašiais sumanymais kitose geografinėse zonose, reikėtų stengtis užtikrinti, kad nepavykus pasiekti susitarimo, nebūtų sustabdytas kitų partnerystės stiprinimo priemonių ir tikslų įgyvendinimas;

12.   mano, kad dvišalis regioninis konfliktų prevencijos centras turi siekti iš anksto nustatyti galimos prievartos ir ginkluotų konfliktų priežastis, kad būtų galima užkirsti kelią šiems konfliktams arba imtis priemonių, kad jie nepaaštrėtų;

13.   pakartoja esąs įsitikinęs, kad abiejų regionų dialogas paruošia dirvą spręsti bendras problemas, stiprina ir palaiko pasaulio politikos daugiašališkumą ir kartu suteikia daugiau svarbos Lotynų Amerikos politiniam vaidmeniui tarptautiniuose forumuose ir organizacijose;

14.   dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad daugelio Lotynų Amerikos partnerių vidaus stabilumas priklauso nuo valstybės struktūros reformos, ypač nuo atstovaujamųjų organų, institucijų ir politinių partijų modernizavimo, piliečių grupių, pvz., vietos gyventojų, dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose ir demokratinio valdymo stiprinimo;

15.   dėkoja Komisijai už tai, kad ji palaiko idėją per Vienos aukščiausio lygio susitikimą įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos transatlantinę asamblėją, kuri prisidės prie demokratinio valdymo stiprinimo ir sustiprins partnerystę parlamentiniu lygmeniu; ragina IV aukščiausio lygio susitikimo Vienoje dalyvių baigiamajame akte arba Vienos susitarime įtvirtinti šią instituciją, kurią sudarys lygus Europos Parlamento narių ir lygus Lotynų Amerikos parlamento (Parlatino), Centrinės Amerikos parlamento (Parlacen), Andų Bendrijos parlamento (Parlandino), Pietų Amerikos bendrosios rinkos (Mercosur) jungtinis parlamentinis komitetas, Europos Sąjungos ir Meksikos bei Europos Sąjungos ir Čilės bendrų parlamentinių komitetų narių skaičius;

16.   siūlo, kad Europos ir Lotynų Amerikos transatlantinė asamblėja (EUROLAT) taptų strateginės partnerystės parlamentine institucija ir kad jai būtų suteikti šie konsultavimo ir planavimo įgaliojimai:

17.   ragina partnerius iš Lotynų Amerikos ypač stengtis sustiprinti visų regioninės integracijos parlamentų teisėtumą, per kuo trumpesnį laiką surengiant visuotinius tiesioginius šių parlamento narių rinkimus;

18.   siūlo stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, skatinant valstybinio decentralizuoto bendradarbiavimo iniciatyvas siekiant paprastų žmonių gerovės; taip pat siūlo imtis aktyvesnių veiksmų siekiant panaudoti sukauptą abiejų regionų bendradarbiavimo patirtį ir keistis duomenimis;

19.   dar kartą prašo, kad pilietinei visuomenei (nevyriausybinėms organizacijoms, verslo įmonėms, asociacijoms, universitetams, profesinėms sąjungoms ir pan.) būtų suteiktas deramas vaidmuo, siekiant užtikrinti aktyvesnį visos visuomenės dalyvavimą partnerystės stebėsenos veikloje ir galimybę pasinaudoti jos privalumais;

20.   mano, kad siekiant glaudžios partnerystės būtina, jog Europos ir Lotynų Amerikos verslo forumas, kuriame dalyvauja verslininkų asociacijų atstovai ir Europos bei Lotynų Amerikos mažų, vidutinių ir didelių įmonių atstovai, skatintų prekybą ir investavimą į abu regionus;

21.   pakartoja savo pasiūlymą viduriniuoju laikotarpiu sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną, įgyvendinant šį procesą dviem etapais:

22.   pritaria Komisijos rekomendacijoms, kuriomis siekiama sukurti abiejų regionų tarpusavio prekybai ir investicijoms palankią aplinką stiprinant daugiašalę komercinę Pasaulio prekybos organizacijos sistemą, aktyviai įgyvendinti esamus susitarimus su Meksika ir Čile, vesti derybas dėl asociacijos ir laisvos prekybos susitarimų su Mercosur, Andų Bendrija (CAN), Centrine Amerika ir Karibų jūros regiono šalimis, taip pat suteikti Lotynų Amerikos eksportuotojams galimybę patekti į Europos rinką, taikant muitų lengvatas ir neapmuitinimo režimą pagal Bendrąją lengvatų sistemą (SPG +);

23.   tiki, kad sudarius Europos Sąjungos ir Mercosur susitarimą ir artėjančiame Vienos aukščiausio lygio susitikime pradėjus derybas su Andų Bendrija ir Centrinės Amerikos šalimis, šis aukščiausio lygio susitikimas bus sėkmingesnis ir gerokai pagerins Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykius;

24.   pabrėžia, kad nepatenkinami Honkonge vykusios ministrų konferencijos rezultatai paneigia būtinybę derybų su Mercosur, o ateityje − su Andų Bendrija ir Centrine Amerika įgaliojimus sieti su PPO; mano, kad dabartinėje situacijoje visiškai įmanoma sudaryti susitarimą su Mercosur, kurio nuostatos, skirtos žemės ūkiui, būtų suderintos su Honkongo bendrame susitarime nustatytais 2013 m. terminais ir numatyti pereinamieji laikotarpiai;

25.   ragina, kad derybų įgaliojimuose dėl naujų asociacijos susitarimų su Andų Bendrija ir Centrinės Amerikos šalimis būtų panaikinta derybų užbaigimo priklausomybė nuo PPO derybų raundo pabaigos, tačiau turi būti užtikrinta, kad būsima laisvosios prekybos zona visiškai atitiks PPO reikalavimus; ragina Komisiją ir Tarybą konsultuotis su Parlamentu dėl derybų gairių prieš Tarybai galutinai jas priimant;

26.   rekomenduoja, kad esami dvišaliai ir tarpregioniniai susitarimai arba susitarimai, dėl kurių dar tariamasi, derėtų su bendrąja daugiašale regioninės integracijos ir vidaus prekybos perspektyva, kad jų nuostatas būtų galima bet kuriuo metu įtraukti į siūlomą bendrą tarpregioninį asociacijos susitarimą;

27.   dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad kartu su būsimų susitarimų ekonominiais ir prekybos aspektais reikia pabrėžti ir kokybinę, politinę, socialinę ir kultūrinę jų svarbą bei migracijos ir darnios plėtros aspektus; mano, kad šioje srityje ypač svarbu rodyti deramą iniciatyvą, kad būtų užtikrintas tinkamas laisvos prekybos ir socialinės sanglaudos santykis;

28.   pataria aukščiausio lygio susitikime užtikrinti, kad stiprinant šių dviejų regionų tarptautinio verslo ryšius būtų atsižvelgiama į tam tikrus jautrius klausimus, kurių gali kilti vykdant atitinkamą veiklą minėtose srityse ir sektoriuose, ir skatinti etiškas investicijas;

29.   remia Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama, kad glaudesnė ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių strateginė partnerystė apimtų visus Karibų jūros regiono šalių ryšius su Europos Sąjunga ir jų partneriais Centrinėje bei Pietų Amerikoje, pagrįstus Lomės konvencijomis, vėlesniu Kotonu susitarimu, ir ypač susijusius su dalyvavimu Karibų jūros regiono valstybių forume (Cariforum), Karibų baseino bendrijos (Caricom) ryšiais su Rio šalių grupe ir šių šalių dalyvavimu ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių aukščiausio lygio susitikimuose; ragina Komisiją geriau ištirti šį klausimą rengiant kitą komunikatą šia tema;

30.   mano, kad Komisija kaip tik laiku pateikė pasiūlymus, padėsiančius stiprinti Europos aukštųjų technologijų sektoriaus vaidmenį siekiant Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių plėtros pagal mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų susitarimus, įskaitant visuomenės informavimo programą "@LIS" ir navigacijos sistemą "Galileo", kuri turės daug įtakos laivybos ir oro erdvės saugumui;

31.   dar kartą pabrėžia savo pasiūlymus, kuriais siekiama užmegzti tikrą partnerystę socialiniais, mokslo ir bendrų veiksmų klausimais siekiant tvarios plėtros ir panaudojant įvairius veiksmus ir priemones:

32.   mano, jog būtina atnaujinti ir sustiprinti ES bendradarbiavimo ir plėtros politiką, nukreiptą į Lotynų Ameriką, ypatingą dėmesį skiriant aktyviai kovai su skurdu ir socialine nelygybe; pabrėžia, kad svarbu plėtoti mokesčių politiką ir skatinti socialinę sanglaudą, taip pat imtis priemonių siekiant skatinti pagrindinio švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas, kaip pagrindinius Tūkstantmečio plėtros tikslų elementus, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamų visuomenės grupių, t .y moterų ir vaikų, etninių mažumų ir vietos gyventojų padėtį;

33.   pabrėžia, kad bendradarbiavimo ir plėtros pagalbos politika turėtų būti įgyvendinama tikslingai, atsižvelgiant į įvairias Lotynų Amerikos valstybių ekonomines ir socialines sąlygas bei išsivystymo lygį; tačiau mano, kad nepaprastai svarbu remti vidutines pajamas gaunančias šio regiono valstybes kovoje su skurdu, skatinant socialinę sanglaudą ir siekiant Tūkstantmečio tikslų visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant ekonominį bendradarbiavimą abiem regionams svarbiose srityse;

34.   sutinka, kad pagalba turi būti pritaikyta prie kiekvienos šalies poreikių, tačiau pabrėžia, kad kai kurie pasiūlyti bendradarbiavimo sektoriai, pvz., migracijos, kovos su terorizmu ir su draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis, yra svarbesni teikiančioms pagalbą, o ne ją gaunančioms šalims; primygtinai prašo, kad dėl bendradarbiavimo minėtose srityse nenukentėtų kovai su skurdu skirtos priemonės;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad skurdas ir badas yra sudėtingos ir daugiamatės problemos ir kad visoms šalims tenka vienoda atsakomybė jas sprendžiant; be to, primygtinai siūlo vyriausybėms imtis tiesioginių priemonių, padėsiančių spręsti šias problemas, skatinant užimtumo ir pajamų didinimo programas, kartu palaikant darnų ekonomikos augimą, kuris leidžia kurti veiksmingas socialinio saugumo sistemas, siūlančias užtikrintas ir didesnes pensijas;

36.   pabrėžia poreikį glaudžiau bendradarbiauti su tomis Lotynų Amerikos šalimis, kurioms ne tik pavyko pasiekti savo visuomenės pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT), bet kurioms taip pat tenka lyderio vaidmuo plėtojant pietų−pietų šalių bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą;

37.   pabrėžia, kad biudžeto parama veiksmingiausia, kai ji sutelkta į specialius sektorius; primygtinai prašo, kad minimalios valstybės finansų valdymo sąlygos būtų privalomos visai biudžeto paramai ir kad visuomet būtų įtraukiamos papildomos priemonės;

38.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu teikti pirmenybę bendros ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono aukštojo mokslo erdvės kūrimui, tačiau mano, kad tikslas 2007–2013 m. priimti vos 4 000 Lotynų Amerikos studentų ir dėstytojų yra per kuklus, ir pabrėžia, kad norint daryti realią įtaką tokio didelio regiono kultūrai ir politikai šį skaičių reikėtų bent jau patrigubinti; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir pagrindiniam išsilavinimui, siekiant patenkinti vargingiausių Lotynų Amerikos gyventojų poreikius;

39.   pritaria Komisijos pasiūlymams skatinti žinių ir pažangiosios patirties mainus tarp visų suinteresuotų partnerių kultūrinio bendradarbiavimo srityje ir kasmet, gegužės 9 dieną, visose Lotynų Amerikos šalyse organizuoti "Europos savaitę" ir į šią veiklą įtraukti Komisijos delegacijas, kurios glaudžiai bendradarbiautų su ES valstybių narių ambasadomis;

40.   mano, kad būtina imtis papildomų priemonių, siekiant kur kas gilesnio tarpusavio pažinimo, t. y. patobulinti Komisijos interneto tinklavietę, pateikti informaciją ispanų bei portugalų kalbomis, sukurti šioje tinklavietėje naujienų grupių ir elektroninio informacinio biuletenio skiltis, aktyviau remti tyrimų centrus ir įstaigas, atliekančias ES ir Lotynų Amerikos santykių analizę (ES ir Lotynų Amerikos santykių stebėsenos centras (OREAL), Lotynų Amerikos centras ryšiams su Europa (CELARE), ES ir Lotynų Amerikos decentralizuoto bendradarbiavimo stebėsenos centras, Iberijos pusiasalio ir Amerikos šalių institutas, Portugalijos institutas ir t. t.) arba institucijas, galinčias atlikti svarbų vaidmenį teikiant visuomenei informaciją apie abu šiuos regionus (Biarritz forumas, Getės institutas, Servanteso institutas, Karolinos fondas, Britų taryba, Prancūzijos kultūros centras "Alliance Française" ir t. t.);

41.   siūlo įkurti valstybinį ir privatų Europos ir Lotynų Amerikos partnerių dialogo rėmimo fondą, kurio veikla būtų tiesiogiai susijusi su kitų geografinių sričių fondų, būtent Azijoje arba Viduržemio jūros baseine, veikla, ir prašo Komisiją parengti konkretų pasiūlymą, leisiantį šią idėją paversti realybe;

42.   mano, kad būtina iš esmės pagerinti Komisijos delegacijų tinklo, kuris, be jokios abejonės, yra viena iš efektyviausių ir geriausiai informuotų išorės tarnybų pasaulyje, informacinius pajėgumus, kad sutvirtėtų minėtas tarpusavio pažinimas; įsipareigoja veikti taip, kad parlamentinė diplomatija, kaip papildomas instrumentas, atliktų didesnį vaidmenį per savo nuolatinių ir laikinųjų parlamentinių delegacijų tinklą bei per tarpparlamentines konferencijas; siūlo iš Parlamento tarnautojų kurti parlamentinių ryšių darbo grupes regione veikiančiose svarbiausiose Komisijos delegacijose;

43.   primena, kad pasaulyje ir pačioje Europoje nuolat didėjantis gabenamų ir vartojamų narkotikų, ypač kokaino, kiekis bei organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir su ja susijusio pinigų plovimo plitimas labai kenkia visiems Europos ir Lotynų Amerikos partneriams, todėl reikia ryžtingos kovos su šių reiškinių neigiamais padariniais strategijos skatinant auginti alternatyvias kultūras ir nebausti smulkių valstiečių, kuriuos išnaudoja narkotikų prekeiviai;

44.   palaiko Komisijos suformuluotą tikslą ir toliau padėti Lotynų Amerikai kovoti su narkotikų platinimu ir drauge su ja prisidėti prie abipusės saugos ir stabilumo stiprinimo, išlaikant atsakomybės už kovą su narkotikais visose srityse ir visose institucijose dalijimosi principą;

45.   remia ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių įstaigai, skirtai bendradarbiauti ir koordinuoti su narkotikais susijusius klausimus, drauge pirmininkaujančių Kosta Rikos ir Austrijos pastangas siekiant drauge sustiprinti šios įstaigos, kaip pagrindinės iniciatyvų, programų, projektų, susijusių su narkotikų naudojimo, gamybos ir neteisėtos prekybos prevencija bei sumažinimu, skatintojos, vaidmenį taikant abiejų regionų bendros atsakomybės principą;

46.   pakartoja, kad būtina kuo efektyviau vykdyti veiksmų planą, pagal kurį atsižvelgiant į Panamos plano prioritetus turi būti bendradarbiaujama įgyvendinant specialius minėtosios įstaigos projektus, taip pat minėtojo plano sudėtines dalis;

47.   remia Komisijos pasiūlymą skatinti gerą finansų, mokesčių ir teisės sistemos valdymą per finansines institucijas ir remiantis specialiais susitarimais su šio regiono šalimis; prašo narių imtis tvirtos ir veiksmingos politikos, susijusios su demokratiniu valdymu, socialiniais reikalais, viešaisiais finansais ir mokesčiais, siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir mažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį;

48.   dar kartą siūlo anksčiau minėtus veiksmus paremti konkrečiais ir praktiškais kovos su narkotikų gabenimu, organizuotu nusikalstamumu ir mažo kalibro ginklų gabenimu veiksmais, remiantis naujomis mokymo ir keitimosi teisėtvarkos ir policijos institucijų darbuotojais programomis (EuroLatinFor), ir skatinti įstatymų derinimą, kad būtų galima veiksmingai persekioti tokius pažeidėjus, visiškai gerbiant šalių suverenitetą (EuroLatinLex);

49.   ragina Komisiją pagaliau įtraukti Europos elgesio kodeksą dėl ginklų eksporto į abiejų regionų darbotvarkės "politinio dialogo" skyrių;

50.   be išlygų palaiko Komisijos pasiūlymus skatinti tvarią abišalę plėtrą, ypač pradėti specializuotą dialogą aplinkos klausimais, organizuoti aplinkos ministrų susitikimus prieš aplinkos ministrų aukščiausio lygio susitikimus ir skatinti įvairias tarptautines institucijas nuodugniau bendradarbiauti, ypač klimato kaitos ir protingo vandens išteklių valdymo klausimais;

51.   kviečia šalis griežtai taikyti tarptautines aplinkosaugos, klimato pokyčių ir biologinės įvairovės konvencijas;

52.   ragina Komisiją ryžtingiau įgyvendinti savo aktus dėl gamtos išteklių apsaugos nuo grobstymo Lotynų Amerikoje, įskaitant FLEGT (Miškų įstatymo įgyvendinimo užtikrinimas, valdymas ir prekyba) veiksmų planą, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią nelegaliam medienos importui;

53.   prašo aukščiausio lygio susitikime apibrėžti bendrąją strategiją ir neatidėliotinos pagalbos, išankstinio įspėjimo ir pasirengimo priemones, leisiančias sumažinti abišalį pažeidžiamumą dėl klimato kaitos kylančių įvairių gaivalinių nelaimių, įskaitant ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus ir potvynius, nuo kurių CEPAL duomenimis vien Lotynų Amerikoje 2005 m. nukentėjo tūkstančiai žmonių ir kurie padarė daugiau kaip 6 milijardus dolerių nuostolių;

54.   primygtinai ragina Komisiją įtraukti į darbotvarkę diskusijas dėl darbo sąlygų gerinimo, ypač žemės ūkio darbininkams, laikantis Tarptautinės darbo organizacijos paskelbtų tarptautinių darbo standartų, ir laikyti tai darnios plėtros Lotynų Amerikoje dalimi;

Per Vienos aukščiausio lygio susitikimą atnaujinti strateginę abiejų regionų partnerystę

55.   rekomenduoja per Vienos aukščiausio lygio susitikimą priimti ribotą skaičių galutinių ir tikslinamų įsipareigojimų, galinčių lemti naują strateginės partnerystės postūmį, kurio esmė –keturios pagrindinės ašys: bendros veiksmingo daugiašalio bendradarbiavimo paieškos, sprendžiamieji Lotynų Amerikos integravimo proceso impulsai ir konkretūs įsipareigojimai socialinės sanglaudos, migracijos srautų valdymo ir personalo mainų srityse;

A.Bendrai siekti veiksmingo daugiašalio bendradarbiavimo

56.   kartoja esąs įsitikinęs tuo, kad tikra strateginė partnerystė turėtų būti pagrįsta realiais tikslais ir bendra darbotvarke, įkvėpta daugiašališkumo principo, būdingo Europos ir Lotynų Amerikos partnerių išorės veiksmams (Kioto protokolas, Tarptautinis baudžiamasis teismas, kova su mirtie bausme, JTO pagrindinio vaidmens pripažinimas ir pan.);

57.   džiaugiasi daugiašaliuose forumuose atsirandančiomis puikiomis bendrų veiksmų galimybėmis tokiose srityse kaip Jungtinių Tautų organizacijos reforma, 2005 m. rugsėjo mėn. Niujorke vykusio Tūkstantmečio+5 aukščiausiojo lygio susitikimo susitarimų kontrolė, naujosios Taikos stiprinimo komisijos ir Žmogaus teisių tarybos darbai, branduolinis nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas, informacinė visuomenė ir interneto valdymas, naujoji tarptautinė finansų struktūra, įskaitant Tarptautinio pinigų fondo (angl. IMF) reformą, PPO Dohos plėtros darbotvarkę arba JTO pajėgumų stiprinimas humanitarinės pagalbos srityje;

58.   primena, kad, siekiant veiksmingai bendradarbiauti, reikia žemyno mastu vieningai ir sutartinai veikiančių subjektų, galinčių ryžtingai ginti savo vertybes ir interesus globalizuotame pasaulyje, ir kad šiuo metu abiejų regionų vaidmuo tarptautinėje arenoje neatspindi jų politinės ir ekonominės svarbos; todėl tikisi, kad visi partneriai ryžtingiau derins savo pozicijas ir vidaus, ir išorės klausimais;

59.  Dar kartą pakartoja Gvadalacharoje prisiimtą įsipareigojimą, vadovaujantis Europos saugumo strategija, sustiprinti regioninių organizacijų santykius – pagrindinę veiksmingo bendradarbiavimo priemonę, nes tai yra Sąjungos išorės veiklos, jos atsiradimo ir gyvavimo pagrindas;

60.   mano, kad visi pasiūlymai, kuriais siekiama privilegijuoti siaurus dvišalius Sąjungos ir tam tikrų partnerių iš Lotynų Amerikos santykius, yra neproduktyvūs, nes jie gali iš esmės pakenkti strateginei partnerystei arba sunaikinti ar susilpninti šios šalies regionų integracijos procesą; įteisina dialogo mechanizmus, modeliuojamus atsižvelgiant į skirtingų partnerių padėtį, kuri vis dėlto nekenkia regioninei integracijai;

61.   šia proga primena, kokių nepaprastų galimybių teikia esami ar būsimi asociacijos susitarimai, kuriais siekiama suintensyvinti visus Sąjungos ir jos partnerių iš Lotynų Amerikos santykius; pripažįsta valstybių narių teisę teikti pirmenybę savo dvišaliams santykiams su tam tikromis Lotynų Amerikos valstybėmis, tačiau tik gerbiant Sąjungos politiką ir įgaliojimus bei išlaikant lojalumą;

62.   mano, kad iš esmės svarbu, jog abu regionai aktyviai dalyvautų JTO kolektyvinės tarptautinio saugumo sistemos veikloje;

B.Suteikti postūmį Lotynų Amerikos regioninės integracijos procesui

63.   sveikina Komisijos sprendimą ir toliau regioninę integraciją laikyti prioritetiniu regionų plėtros aspektu ir remia jos pasiūlymus, kuriais siekiama stiprinti regionų integracijos procesus po Vienos aukščiausio lygio susitikimo, derybas dėl asociacijos ir laisvosios prekybos su Mercosur šalimis bei būtinybę nedelsiant pradėti derybas dėl panašių sutarčių su CAN ir Centrinės Amerikos valstybėmis;

64.   konstatuoja, kad paprasčiausia asociacijos susitarimo su Sąjunga sudarymo perspektyva akivaizdžiai padėjo Andų ir Centrinės Amerikos šalims padaryti pažangą įvairiose ekonominės integracijos srityse, ypač tose, kurios susijusios su muitų sąjunga ir muitinės procedūromis; yra įsitikinęs, kad pradėjus derybas dėl būsimų sutarčių šis progresas tik paspartės, nes tie susitarimai taps apčiuopiama ir esmine parama Lotynų Amerikos regiono integracijai;

65.   paveda Komisijai atidžiai stebėti galimą naujų narių stojimą, bet kokius Lotynų Amerikos regionų dalių integracijos tvarkos pasikeitimus arba šios tvarkos supanašėjimą; pabrėžia, kad visais atvejais bet kokiais regioninės struktūros pokyčiais turi būti siekiama skatinti glaudesnę regioninę integraciją, užuot silpninus jau esamas struktūras;

66.   siūlo per aukščiausio lygio susitikimą Vienoje parengti ilgalaikę strategiją, kuria būtų siekiama sudaryti visaapimančios tarpregioninės asociacijos susitarimą ir viduriniuoju laikotarpiu sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės, bei rekomenduoja iš karto po šio aukščiausio lygio susitikimo pradėti šių dviejų iniciatyvų įgyvendinimo galimybių tyrimą;

67.   šia proga primena, kad Europos patirtis rodo, jog regionų integracijos indėlis į ekonomikos augimą ir gamybos sistemų modernizavimą, prekybos plėtrą ir išėjimą į tarptautines rinkas, socialinę sanglaudą ir politinį stabilumą turi lemiamą reikšmę;

68.   remia Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama palaikyti Lotynų Amerikos teritorinę integraciją ir įvairių infrastruktūrų tinklų, ypač energetikos, vandens, transporto, komunikacijų ir mokslinių tyrimų, tarpusavio sąveiką; atsižvelgdamas į tai ragina Europos investicijų banką skubiai suteikti esminę paramą toliau minimam Lotynų Amerikos rėmimo fondui;

69.   prašo Komisiją parengti platesnę paramos integracijai strategiją, pagal kurią ne tik būtų remiami komerciniai įsipareigojimai, bet ir pabrėžiami nekomerciniai, ypač regionų saugumo, demokratinio valdymo, pasienio bendradarbiavimo, asmenų ir darbuotojų srauto, bendro ekologinių sistemų bei hidrologinių baseinų valdymo ir pagaliau fizinės ir infrastruktūrų integracijos aspektai;

70.   mano, kad, kaip parodė ES patirtis, tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant regioninės integracijos yra būtinas, todėl rekomenduoja imtis tinkamų priemonių šiai veiklai remti;

71.   ragina Komisiją pradėti daugiametę, iš atitinkamo biudžeto finansuojamą bendradarbiavimo su SEGIB programą, siekiant panaudoti visą bendradarbiavimo potencialą, kuris bus įgytas, viena, vykdant nustatytas tarpinstitucinio bendradarbiavimo programas, teikiant techninę pagalbą, vykdant mainus ir mokymo programas, susijusias su Lotynų Amerikos integracija ir plėtra, ir, antra, ruošiantis aukščiausio lygio susitikimams ir imantis paskesnių priemonių;

C.Konkretūs įsipareigojimai socialinės sanglaudos srityje

72.   be išlygų palaiko Komisijos pasiūlymą nuolatinės, darnios ir apibrėžtos socialinės sanglaudos tikslo siekti vykdant bendrą su Lotynų Amerika veiklą; pabrėžia, kad Europos ir Lotynų Amerikos partneriai vykdo bendrą projektą, pagal kurį konkurencija ir socialinė sanglauda turi ne trukdyti, o papildyti viena kitą; ragina, kad siekiant socialinės sanglaudos būtų siekiama mažinti socialinę nelygybę ir įtraukti į visuomenės gyvenimą atskirtas ir galimybių neturinčias grupes, ypač atsižvelgiant į indėnų kilmės gyventojų poreikius;

73.   šia proga primena, kad Lotynų Amerikoje demokratinis valdymas ir socialinė sanglauda yra glaudžiai susiję ir kad jos gyventojai vis labiau nusivilia demokratinėmis sistemomis, nes mano, kad jos negali veiksmingai kovoti su skurdu ir nelygybe, kaip pabrėžiama 2004 m. Jungtinių Tautų plėtros programos ataskaitoje apie demokratiją Lotynų Amerikoje ir Amerikos valstybių organizacijos Žmogaus teisių komisijos tų pačių metų ataskaitoje;

74.   dėl to palaiko Komisijos rekomendacijas užmegzti specialų dialogą, siekiant socialinės sanglaudos, bendradarbiaujant ir svarstant plėtros galimybes pirmenybę teikti socialinei sanglaudai, skatinti geresnį bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis, skatinti įvairių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, būtent kas dvejus metus organizuoti socialinės sanglaudos forumą, kuriame galėtų dalyvauti valstybinės institucijos, pilietinė visuomenė, privatusis sektorius ir tarptautinių organizacijų atstovai, be visa kita, atsižvelgiant į aukštą miestų plėtimosi lygį ir su tuo susijusias socialines ir saugumo problemas;

75.   ragina partnerius vykdyti bendras iniciatyvas ir dažniau organizuoti socialinius forumus, kuriuose susitiktų, viena, ES ir Lotynų Amerikos, kita, pačių šalių verslo pasaulio atstovai, darbuotojai, vartotojai; ragina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą aktyviau veikti šioje srityje ir perduoti savo patirtį Lotynų Amerikos partneriams; šiuo požiūriu džiaugiasi teigiamu pilietinės visuomenės forumų, į kuriuos buvo susirinkta aukščiausio lygio susitikimo proga, indėliu;

76.   rekomenduoja, kad dėl naftos ir kitų išteklių didėjančios biudžeto pajamos visų pirma būtų skirtos ilgalaikėms darnaus mokymo ir tvariųjų infrastruktūrų programoms finansuoti siekiant didesnio konkurencingumo ir geresnės padėties darbo rinkose;

77.   kartoja savo pasiūlymą įkurti dvišalį regionų solidarumo fondą, kuriam tektų užduotis valdyti ir finansuoti sektorines programas, pagal kurias būtų siekiama kovoti su socialine atskirtimi ir visišku skurdu bei skirtas sveikatos apsaugai, švietimui ir infrastruktūroms iš pradžių tose šalyse ir regionuose, kuriuose vidutinės gyventojų pajamos yra mažesnės ir klesti didelė socialinė nelygybė, o vėliau – visose Lotynų Amerikos šalyse;

78.   mano, kad nedidelių paskolų skyrimas arba jų skyrimas iš naujo (ne papildomų) šiam regionui iš Sąjungos biudžeto taptų postūmiu, leisiančiu sutelkti kitų organizacijų (Europos investicijų banko, Amerikos plėtros banko, Andų plėtros bendrovės, Centrinės Amerikos ekonominės integracijos banko, Pasaulio banko ir kt.) sukauptas lėšas ir atitinkamų šalių biudžeto išteklius ir taip surinkti pakankamai lėšų, kad būtų galima padėti spręsti problemas;

79.   rekomenduoja, kad šio fondo veiklą koordinuotų Komisija (arba atitinkamai SEGIB) bendradarbiaudama su finansuojančiomis organizacijomis ir šalimis, ir kad jis apimtų ir Lotynų Amerikos rėmimo fondą, prašant finansiškai prisidėti Europos investicijų banką ir kitas suinteresuotąsias institucijas; kviečia finansų ir Lotynų Amerikos institucijas remti Lotynų Amerikos teritorinę integraciją ir šių sektorių infrastruktūrų – energetikos, vandens tiekimo, transporto, telekomunikacijų ir mokslinių tyrimų – sąveiką;

80.   dar kartą prašo Komisiją ir Tarybą paskatinti anksčiau minėtas organizacijas remti Solidarumo fondo kūrimą ir kviečia Vienos aukščiausio lygio susitikimo dalyvius palaikyti šį projektą ir nedelsiant pradėti tyrimą dėl jo įgyvendinimo;

81.   rekomenduoja Lotynų Amerikos šalims kartu planuoti šių infrastruktūrų ir vadinamųjų energetinių žiedų sąsajas, jei reikia, prašyti suteikti galimybę pasinaudoti Europos patirtimi diegiant transeuropinius tinklus;

82.   dar kartą patvirtina Gvadalacharos įsipareigojimą skatinti decentralizuotą požiūrį, sudarantį Europos plėtros bendradarbiavimo programų (URBAL, AL-INVEST, @Lis, ALFA, ALBAN) pagrindą; taip pat ragina skatinti vietines ir regionines vyriausybes dalyvauti EUROsociAL iniciatyvoje, regioninėje socialinės sanglaudos Lotynų Amerikoje programoje;

83.   rekomenduoja, kad Komisija skatintų įtraukti į regioninės Lotynų Amerikos integracijos susitarimus socialinės ir teritorinės sanglaudos skirtumų šalinimo priemones, ir skatintų kovoti su korupcija bei laikytis mokestinės drausmės;

84.   pabrėžia, kad vykdant dialogą ir taikant socialinės sanglaudos programas reikia atkreipti dėmesį į aiškiai matomą lyčių nelygybę, kai kalbama apie galimybę gauti darbą, išsilavinimą ir moterų dalyvavimą priimant sprendimus;

85.   ragina, kad per Vienoje vyksiantį aukščiausio lygio susitikimą būtų pasmerkta prekyba žmonėmis, moterų žudymas ir smurtas prieš moteris, ir kad būtų paraginta laikytis visų su tuo susijusių tarptautinių ir valstybinių teisės normų; siūlo vadovaujantis UNICEF nuostatomis sudaryti visuotinį prioritetinių veiksmų planą, skirtą Lotynų Amerikos vaikams ir paaugliams;

86.   ragina partnerius ir įvairius dvišalius bei daugiašalius kreditorius siūlyti išmoningus ir didžiadvasiškus skolos problemos sprendimus; šiuo tikslu atkreipia dėmesį į Lotynų Amerikos aukščiausio lygio susitikimų kontekste pasiūlytas iniciatyvas, kuriomis siekiama skolą paversti socialinėmis ir švietimo investicijomis;

D.Konkretūs ir patikrinami įsipareigojimai migracijos srautų ir personalo mainų srityje

87.   dar kartą patvirtina būtinybę kurti naują partnerių migracijos politiką, pagrįstą pagrindinėmis teisėmis, remiantis galiojančiais tarptautiniais susitarimais, ir žmogaus orumu bei kovojant su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija, nesikėsinant į atitinkamų šalių suverenitetą;

88.   mano, kad migracijos srautai ir personalo mainai yra pagrindinis Sąjungos ryšių su Lotynų Amerikos partnerėmis aspektas; remia nuosaikų, globalų ir darnų požiūrį, apimantį kovos su nelegalia migracija politines priemones; atsižvelgdamas į bendradarbiavimą su atitinkamomis šalimis pabrėžia legalios migracijos privalumus, kuri yra dialogo ir sąžiningo bendradarbiavimo, atitinkančio kiekvienos šalies situaciją ir remiamo pakankamomis biudžeto lėšomis vaisius, vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 15–16 d. sprendimais;

89.   apgailestauja, kad Komisija aukščiausio lygio susitikimui neparengė specialių pasiūlymų; siūlo, remiantis 2005 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatu "Prioritetiniai veiksmai migracijos keliamiems uždaviniams spręsti: pirmieji veiksmai po susitikimo Hampton Court" (KOM(2005)0621) ir atsižvelgiant į Hagos programą, skirtą pasinaudoti migracijos teikiamomis galimybėmis ir spręsti jos keliamas problemas bei Hampton Court rūmuose vykusio neoficialaus susitikimo metu priimtus sprendimus, kad Taryba turėtų nedelsiant priimti konkrečias prioritetines priemones, skirtas Lotynų Amerikai, atsižvelgiant į pirmiau minėtos Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadasAfrikos ir Viduržemio jūros regiono šalių atžvilgiu;

90.   dar kartą patvirtina, kad šie veiksmai turėtų apimti migracijos srautų reguliavimą, remiant dvišales sutartis ir įskaitant kovą su nelegalia migracija ir ja besinaudojančiomis mafijos struktūromis bei su prekyba žmonėmis, atkreipiant dėmesį į pažeidžiamas grupes, ypač moteris ir vaikus; jie turėtų apimti bendrą migracijos srautų valdymą, laikinos imigracijos politikos nustatymą, specialių kelionės vizų įvedimą įmonių vadovams, universitetų darbuotojams, tyrėjams, studentams, žurnalistams ir partnerystėje dalyvaujantiems profsąjungų veikėjams, imigracijos panaudojimą kilmės šalies plėtrai (pagalba įgyvendinant projektus, kuriuos imigrantai pradėjo savo kilmės šalyje ir t. t.), legalių migrantų integracijos priimančiose šalyse politiką įgyvendinimą, ir galų gale pradėtų veiksmų finansavimą ir priežiūrą;

91.   ragina partnerius priimti reikiamas priemones siekiant sumažinti nepaprastai dideles emigrantų piniginių perlaidų išlaidas;

o
o   o

92.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių, visų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir jungtiniam Mercosur šalių parlamentiniam komitetui.

(1) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569.