Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų, ypač į 2003 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl taikos ir orumo Vidurio Rytuose(1), 2005 m. sausio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Vidurio Rytuose(2) ir 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl rinkimų Palestinoje rezultatų ir padėties Rytų Jeruzalėje(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos Palestinoje ataskaitą ir Parlamento rinkimų stebėtojų ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242, 338, 1373 ir 1397,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 30 d. vadinamojo Ketverto taikos planą (angl. Roadmap for Peace),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 28 d. surengtų Izraelio rinkimų rezultatus,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 9 d. Niujorke padarytą Ketverto vadovų pareiškimą,

−   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 15 d. Bendrųjų Reikalų Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų,

–   atsižvelgdamas į ES ir Izraelio bei ES ir Palestinos kaimynystės susitarimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi įvykus rinkimams Palestinoje ir Izraelyje atėjo laikas įtvirtinti naują Europos Sąjungos ir vadinamojo Ketverto (ES, JAV, Rusijos ir JT) diplomatinės ir politinės iniciatyvos pagrindą, siekiant plataus užmojo tikslų, t. y. atnaujinti derybas ir tvarios bei perspektyvios taikos užtikrinimo procesą,

B.   kadangi būtina nedelsiant atsižvelgti į akivaizdų humanitarinės ir socialinės situacijos pablogėjimą Gazos ruože ir Vakarų Krante, siekiant išvengti sumaišties ir tolesnio politinio nestabilumo,

C.   kadangi po rinkimų Palestinoje, vykusių pagal tarptautinius standartus, iš "Hamas" judėjimo sudaryto sąrašo, vadinamo "Pokyčiai ir reformos", narių buvo sudaryta vyriausybė, ir kadangi tarptautinė bendruomenė dabar turi gerbti demokratinių rinkimų rezultatus,

D.   kadangi "Hamas" sprendimas dalyvauti rinkimuose ir jų laimėjimas suteikia jiems atsakomybę laikytis ankščiau palestiniečių pasirašytų susitarimų, pagal kuriuos jie atsisakė terorizmo ir pripažino Izraelio teisę egzistuoti, kaip to reikalavo tarptautinė bendruomenė,

E.   kadangi 2006 m. gegužės 9 d. Ketvertas pakartojo, kad bus teikiama parama Palestinos gyventojams siekiant patenkinti jų pagrindinius poreikius ir pareiškė esąs pasiryžęs paremti laikiną tarptautinį mechanizmą, pagal kurį tam tikrą laiką būtų užtikrintas tiesioginės pagalbos palestiniečiams teikimas; kadangi ES turi parengti ir pasiūlyti tokį mechanizmą,

F.   kadangi ES stengiamasi kuo greičiau parengti šį mechanizmą, pagal kurį pirmenybės tvarka bus tenkinami esminiai poreikiai, šiuo tikslu konsultuojamasi su tarptautinėmis finansų institucijomis ir kitais pagrindiniais partneriais, ES ragina kitus donorus aktyviai prisijungti siekiant kuo greičiau sukurti tokį mechanizmą,

G.   kadangi nauja Izraelio vyriausybė pateikė gaires, pagal kurias ji įsipareigojo deryboms su palestiniečiais, tačiau neatsisakė vienašalių priemonių "konvergencijos planui" įgyvendinti, kurio tikslas – galutinis sienų nustatymas,

H.   kadangi Izraeliui reikėtų priminti jo įsipareigojimus, susijusius su Oslo susitarimu dėl 1967 m. sienų, gyvenviečių ir Rytų Jeruzalės, taip pat Izraelis turėtų suprasti, kad dabartinė padėtis labai rimta,

1.   pareiškia esąs rimtai susirūpinęs dėl pablogėjusios humanitarinės, ekonominės ir finansinės padėties Vakarų Krante ir Gazos ruože;

2.   ragina Tarybą ir Komisiją sustiprinti savo iniciatyvas atsižvelgiant į šias rekomendacijas:

3.   sveikina Palestinos savivaldos Prezidento Mahmoudo Abbaso pareiškimą, padarytą 2006 m. gegužės 16 d. Parlamento plenarinio posėdžio metu, bei ragina Tarybą ir Komisiją toliau remti prezidentą jam siekiant dialogo su Izraeliu, Palestinos vyriausybe ir tarptautine bendruomene;

4.   remia Palestinos Prezidento iniciatyvą skatinti nacionalinį dialogą ir tikisi, kad šiems pasiūlymams pritars visos susijusios šalys; mano, kad Prezidentas turi įgaliojimus vykdyti derybas ir imtis atsakomybės už tarptautinės pagalbos administravimą;

5.   mano, kad kontaktais su paskirta naująja Palestinos vyriausybe turėtų būti siekiama galutinio taikos susitarimo, pagrįsto dvi gyvybingas valstybes apimančiu sprendimu, pripažinimo ir kad pati vyriausybė bei ją remiančios grupuotės atsisakytų smurto; mano, kad vyriausybės aiškus pareiškimas dėl smurto atsisakymo ir Izraelio teisės egzistuoti pripažinimo bei Palestinos tarptautiniai įsipareigojimai yra esminiai ES bendradarbiavimo su Palestinos vyriausybe elementai;

6.   dar kartą pareiškia, kad šiuo ypatingu etapu Artimųjų Rytų konfliktą galima išspręsti tik derantis dėl tvirto galutinio taikos susitarimo be išankstinių sąlygų, grindžiamo taikiu sambūviu dviejų demokratinių, nepriklausomų ir gyvybingų valstybių su saugiomis ir pripažintomis sienomis, kaip nurodyta taikos plane;

7.   palankiai vertina 2006 m. gegužės 20 d. Sharm el Sheikhe vykusį pirmąjį po Izraelio rinkimų Palestinos savivaldos Prezidento Mahmoudo Abbaso ir Izraelio Ministro Pirmininko pavaduotojo Shimono Pereso bei Ministro Pirmininko pavaduotojos ir Užsienio reikalų ministrės Tsipi Livni susitikimą, kuris yra geras ženklas rengiant planuotą Mahmoudo Abbaso ir Izraelio Ministro Pirmininko Ehudo Olmerto susitikimą, ir tikisi, kad šie kontaktai vėliau padės atnaujinti taikos derybas, kuriose bus pasiekta pažangos ilgai vilkintame taikos procese;

8.   pabrėžia, kad nėra jokios alternatyvos dvišalėms deryboms ir kad vienašaliais veiksmais galima sužlugdyti pastangas pasiekti ilgalaikį visaapimantį susitarimą;

9.   kartoja, kad smerkia besitęsiančią gyvenviečių plėtrą, ypač Rytų Jeruzalėje, ir sienos statymą už 1967 m. Izraelio valstybės sienų bei ragina nedelsiant tai sustabdyti, nes tai prieštarauja tarptautinei teisei ir kliudo atkurti dialogo atmosferą;

10.   ragina visas susijusias šalis visiškai įgyvendinti vadinamąjį taikos planą ir ragina Ketvertą remti derybas dėl teisingo ir ilgalaikio Artimųjų Rytų konflikto sprendimo siekiant tvirto ir galutinio taikos susitarimo, kaip numatyta tame plane;

11.   pritaria Komisijos ir Tarybos, dalyvavusių Ketverto veikloje nustatant ateities susitarimų su Palestinos savivalda sąlygas, konstruktyviam požiūriui;

12.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajam įgaliotiniui BUSP, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Palestinos savivaldos Prezidentui, Palestinos įstatymų leidybos tarybai, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, JAV ir Rusijos Federacijos vyriausybėms ir JT Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 82 E, 2004 4 1, p. 610. (2) OL C 253 E, 2005 10 13, p. 35. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0041.