Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Tunise ir ypač į rezoliucijas, priimtas 2005 m. rugsėjo 29 d.(1) ir 2005 m. gruodžio 15 d.(2),

‐   atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 1 d. įsigaliojusį Europos ir Viduržemio jūros šalių asociacijos susitarimą, kurį pasirašė EB, jos valstybės narės ir Tunisas(3),

‐   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą "Naujų ES veiksmų paskatų kūrimas žmogaus teisių ir demokratizavimo srityje, bendradarbiaujant su Viduržemio jūros valstybių regiono partneriais", (KOM(2003)0294),

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą "Dešimties metų Europos ir Viduržemio jūros valstybių regiono partnerystės jubiliejus: darbo programa artimiausių penkerių merų problemoms spręsti" (KOM(2005)0139),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos (KOM(2004)0373) bei ES ir Tuniso veiksmų planą, įsigaliojusį 2005 m. liepos 4 d.,

‐   atsižvelgdamas į Tarybos žmogaus teisių gynėjų apsaugos gaires, priimtas 2004 m. birželio mėn.,

‐   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos deklaracijas, priimtas per 2005 m. gruodžio 13 d. diskusijas dėl žmogaus teisių Tunise,

‐   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(4),

‐   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančių valstybių 2005 m. rugsėjo mėn. ir 2006 m. gegužės mėn. pareikštus protestus dėl žmogaus teisių padėties Tunise,

‐   atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. balandžio 1 d. Tunisas buvo paskirtas pirmininkauti Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinei asamblėjai,

‐   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos politinio komiteto posėdžio rezultatus,

‐   atsižvelgdamas į tai, kad Tunisas buvo išrinktas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, ir į Tuniso įsipareigojimus žmogaus teisių klausimais,

‐   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   primindamas, kad pagal ES ir Tuniso asociacijos sutarties 2 straipsnį ir Europos kaimynystės politikos veiksmų planą žmogaus teisės yra pagrindinis Europos Sąjungos ir Tuniso santykių veiksnys,

B.   kadangi Tunisas šiuo veiksmų planu įsipareigojo skatinti demokratiją ir pagarbą pagrindinėms laisvėms, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose, ir kad Tuniso įsipareigojimų vykdymas yra pagrindinis Europos Sąjungos ir Tuniso santykių plėtojimo veiksnys,

C.   primindamas Tuniso valdžios institucijoms pateiktus tris Komisijos prašymus – nutraukti lėšų, Europos Sąjungos skirtų pilietinės visuomenės projektams blokavimą, įgyvendinti teisminės sistemos reformos programą ir sukurti žmogaus teisių pakomitetį,

D.   todėl pabrėždamas, kad vienintelis Komisijos pasiektas rezultatas buvo susitarimas dėl teismų sistemos reformos finansavimo,

E.   kadangi įstatymą dėl šiame susitarime numatyto Aukštojo teisininkų instituto įkūrimo Tuniso parlamentas priėmė 2006 m. gegužės pradžioje ir nebuvo atsižvelgta į konsultacijų su teisininkų draugijos nariais rezultatus, ir kadangi Tuniso vyriausybė dar nepakvietė specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais,

F.   reikšdamas susirūpinimą tuo, kad buvo uždraustas 2006 m. gegužės 27–28 d. numatytas Tuniso žmogaus teisių lygos kongresas ir nerimauja dėl jėgos naudojimo bei smurto aktų prieš žmogaus teisių gynėjus ir tarptautinius stebėtojus,

G.   primindamas, kad Tuniso žmogaus teisių lyga yra pirmoji Arabijos šalių ir Afrikos žmogaus teisių lyga ir vienas iš nepriklausomos pilietinės Tuniso visuomenės ramsčių,

H.   kadangi žmogaus teisių ir laisvių padėtis Tunise vis dar kelia nerimą ir kadangi akivaizdu, kad protestais, kuriuos iki šiol reiškė Taryba ir Komisija, buvo pasiekta labai ribotų rezultatų,

I.   kadangi 2006 m. balandžio 1 d. Tunisas perėmė pirmininkavimą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai ir kadangi tai yra svarbus šios šalies, kaip Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerės, įsipareigojimas skatinti demokratiją ir žmogaus teises,

J.   primindamas Tuniso vaidmens svarbą kuriant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių taikos, klestėjimo ir demokratijos erdvę,

1.   primena, kad nuo 1998 m. Europos Sąjungą ir Tunisą sieja ES ir Viduržemio jūros šalių asociacijos susitarimas, į kurio 2 straipsnį įtraukta sąlyga dėl žmogaus teisių, ir ji yra esminė šio susitarimo dalis;

2.   apgailestauja, kad žmogaus teisių ir laisvių padėtis Tunise kelia nerimą, ir prašo Tuniso valdžios institucijų vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus;

3.   tikisi, kad Tuniso valdžios institucijos pateiks paaiškinimą dėl Tuniso žmogaus teisių lygos uždraudimo ir prieš žmogaus teisių gynėjus bei Tuniso teisėjus nukreiptų smurto aktų;

4.   prašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės paskelbti viešą deklaraciją prieš Tuniso žmogaus teisų lygos kongreso uždraudimą ir dėl prieš žmogaus teisių gynėjus bei Tuniso teisininkus ir teisėjus nukreiptų smurto aktų;

5.   dar kartą kartoja savo prašymą Tarybai ir Komisijai surengti asociacijos tarybos posėdį, kuriame būtų diskutuojama žmogaus teisių padėties Tunise klausimais;

6.   todėl prašo Tarybos ir Komisijos skubiai imtis visų priemonių Tuniso valdžios institucijų atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad būtų nutrauktas pilietinės visuomenės projektams skirtų Europos Sąjungos lėšų blokavimas ir būtų išlaisvintas Mohammed Abbou; reikalauja užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjų veikla Tunise būtų reglamentuojama taip, kaip nurodoma šios srities ES gairėse;

7.   prašo Komisijos imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad paramos teisingumo sistemos reformai projekte būtų garantuojamas teisminės sistemos nepriklausomumas ir teisėjų veiksmų laisvė; taip pat prašo Tuniso valdžios institucijų pritarti specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais vizitui;

8.   laikosi nuomonės, kad vykdomų reformų įgyvendinimas turi būti Europos Sąjungos ir Tuniso partnerystės prioritetas ir pagrindinis darnių Europos Sąjungos ir Tuniso santykių raidos veiksnys;

9.   prašo Tuniso, jo pirmininkavimo Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinei asamblėjai metu glaudžiau bendradarbiauti pagarbos žmogaus teisių klausimais ir taip palengvinti minėtos institucijos veiklą ir viliasi sulaukti akivaizdaus pagerėjimo žmogaus teisių srityje, ypač atsižvelgiant į kitą Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos plenarinę sesiją;

10.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Tuniso vyriausybei ir parlamentui ir Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0368. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0525. (3) OL L 97, 1998 3 30, p. 2. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0056.