Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Bendrą žuvininkystės politiką (BŽP),

–   atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės fondo nuostatas,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką(1), 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 5 d. Rezoliuciją dėl žuvininkystės: saugumo ir nelaimingų atsitikimų priežasčių(2),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal BŽP(3),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1421/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2792/1999, nustatantį išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų veiklos tinklų: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas(5),

–   atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0141/2006),

A.   kadangi pakrančių žvejyba, ypač nedidelio masto pakrančių ir tradicinė žvejyba, prisideda prie pakrančių bendruomenių socioekonominės gerovės, įnešdama indėlį į vietinę plėtrą, darbo vietų išsaugojimą / tiekimo ir vartojimo sukūrimą, šviežios žuvies tiekimą ir tradicinių vietos kultūrų išsaugojimą,

B.   kadangi žvejybos sektorių įtakojanti ekonominė ir socialinė krizė kelia ypatingą susirūpinimą mažiau konkurencingiems laivyno segmentams, ypač pakrančių žvejybai,

C.   kadangi šiuo metu daugelyje Bendrijos reglamentų numatyta įvairių priemonių, susijusių su skirtingais nedidelio masto žvejybos aspektais,

D.   kadangi BŽP ir jos priemonės, ypač susijusios su būsimuoju Europos žuvininkystės fondu (EŽF), privalo atsižvelgti į pakrančių žvejybą ir prisitaikyti prie specifinių jos problemų, visų pirma susijusių su nedidelio masto ir tradicine pakrančių žvejyba,

E.   kadangi Europos Sąjungos teritorijoje svarbu užtikrinti pakrančių žvejybos ateitį, atsižvelgiant į jos reikšmingą indėlį užimtumui pakrančių teritorijose skatinti, kartu atsižvelgiant į poreikį išvengti šiame sektoriuje pilnai neišnaudojamų laivų atsiradimo, dėl kurio būtų išeikvoti ištekliai,

F.   kadangi, nepaisant didelio nedarbo ir žvejyba besiverčiančių pakrančių gyventojų senėjimo, kai kuriose pakrančių teritorijose smarkiai trūksta į darbą priimamo jaunimo,

G.   kadangi, tam tikros pakrančių zonos, ypač salos ar atokios pakrančių teritorijos, yra labai priklausomos nuo žvejybos ir su ja susijusios pramonės,

H.   kadangi Bendrijos teikiama parama užtikrino didelės atokiausių regionų perdirbimo sektoriaus dalies konkurencingumą ir ekonominį perspektyvumą,

I.   kadangi labai trūksta tikslios statistinės informacijos apie daugelio valstybių narių pakrančių žuvininkystės sektorių, o tai neleidžia atlikti rimtos sektoriaus analizės ir palyginimo,

J.   kadangi nauja Bendrijos iniciatyva gali būti naudinga būsimai sektoriaus raidai;

K.   kadangi, atsižvelgiant į esminį potencialų atstovaujančių organizacijų vaidmenį šiame sektoriuje ir vietos institucijų vaidmenį jo plėtrai vietiniu lygmeniu, reikia, kad pirmiau minėtų organizacijų projektų kūrimas ir veikla, skirta remti pakrančių žvejybą, ypač nedidelio masto ir tradicinę pakrančių žvejybą, būtų skatinami ir remiami Bendrijos lygiu,

L.   kadangi svarbu, kad pakrančių žvejai dalyvautų prekybos procese, gerindami jų produktų realizavimo būdų mechanizmus ir skatindami žuvininkystės produktų bendros rinkos organizavimo peržiūrą taip, kad būtų užtikrintos sąžiningesnės pradinės pardavimo kainos ir skatinamas geresnis pridėtinės vertės paskirstymas visoje vertės grandinėje,

M.   kadangi gyvybiškai svarbu užtikrinti pakrančių žvejų susivienijimų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese dėl BŽP, jūrų aplinkos apsaugos ir žuvų išteklių atkūrimo, bendro valdymo principo taikymo skatinimo ir BŽP decentralizavimo,

N.   atsižvelgdamas į sektoriaus pajamoms ir užmokesčiui poveikį darantį neužtikrintumą, atsiradusį dėl pradinio realizavimo rinkodaros ir kainodaros metodikos bei dėl nereguliaraus veiklos pobūdžio,

O.   kadangi pakrančių žvejybos sektorių veikia, didėjančios kintamosios sąnaudos ir labai nestabilios degalų kainos,

P.   kadangi didėja pragyvenimui žvejojančių pakrančių žvejų ir pramoginės žvejybos tarpusavio įtampa ir konkurencija dėl išteklių ir kadangi tai yra problema, į kurią reikia atkreipti dėmesį,

Q.   kadangi būtina užtikrinti, kad pakrančių žvejybos metodika taip pat prisidėtų prie geresnės pakrančių žvejybos sektoriaus aplinkos apsaugos ir tvarios plėtros,

R.   atsižvelgdamas į poreikį skatinti profesinį pakrančių žvejų mokymą,

1.   pabrėžia, kad pakrančių žvejyba įneša gyvybiškai svarbų indėlį ne tik į vietos ekonomiką, bet ir į pakrančių bendruomenių socialinės struktūros palaikymą, atsižvelgiant į tai, kad pagal sugautos žuvies kiekį ji sukuria daugiau darbo vietų nei kiti laivyno segmentai;

2.   mano, kad pakrančių žvejybos veikla yra būtina kultūrinėms tradicijoms ir papročiams išlaikyti, užtikrinant ne tik tų regionų kultūrinę įvairovę, bet ir ištisų pakrančių bendruomenių išlikimą; be to, mano, kad šias tradicijas ir papročius būtina išsaugoti;

3.   pripažįsta, kad pakrančių žvejyba gali ir privalo veiksmingai apsaugoti ir tausoti jūrų pakrančių aplinką;

4.   tačiau supranta, kad per didelis pakrančių laivyno pajėgumas taip pat gali paskatinti išteklių išeikvojimą;

5.   mano, kad laikydamosi regioninės politikos, valstybės narės turėtų taikyti bendrus pakrančių žvejybos apsaugos mechanizmus, užtikrinančius galimybę tęsti šią veiklą, o tikslų pasiekimą ir specifinių nuostatų įgyvendinimą turi susieti su pakrančių zonų gamtinėmis sąlygomis ir išteklių apsauga; pakrančių zonos – tai vietovės, kuriose neršia daug žuvų, tarp jų pramoninių, rūšių ir kur auga mailius;

6.   tačiau mano, kad reikia nuolat tirti pakrančių žvejybos vaidmenį ir įtaką, siekiant užtikrinti, kad būtų palaikomas tvarus visų žvejybos rūšių lygis;

7.   mano, kad reikalingas konkretus mokslinis tyrimas dėl žvejybos apsaugos trijų jūrmylių atstumu nuo kranto iš ne ilgesnių kaip 12 m ilgio laivų, naudojančių pasyvias žūklės priemones;

8.   siūlo uždrausti naudoti tokias žūklės priemones, kurios kelia pavojų pakrančių išteklių išsaugojimui ir su žvejybos sektoriumi susijusios socialinės struktūros gyvybingumui;

9.   pripažįsta, jog ES lygiu sunku sukurti bendrą pakrančių žvejybos apibrėžimą, ir todėl mano, kad skubiai reikia nustatyti visiems minimalius kriterijus, kurie nustatytų reikiamą pakrančių žvejybos, žvejybos atviroje jūroje ir pramoginės žvejybos pusiausvyrą;

10.   mano, kad nustatant minimalius kriterijus turi būti atsižvelgta, inter alia, į šiuos aspektus:

11.   mano, kad siekiant pateikti tikslius duomenis apie pakrančių žvejybos veiklą – būtiną sąlygą bendram apibrėžimui nustatyti – būtinas suderintas požiūris į duomenų apie pakrančių žvejybos veiklą rinkimą;

12.   kviečia Komisiją skubos tvarka pasiūlyti duomenų apie pakrančių žvejybą visoje Europos Sąjungoje suderinimo būdus, išsaugant atskirų nacionalinių ir regioninių žūklės rajonų ypatumus;

13.   pabrėžia, kad pakrančių žvejybos sektoriuje reikia skubiai spręsti daugybę problemų, ypač vadybos, struktūrinio tobulinimo, plėtros, švietimo ir mokymo srityse;

14.   mano, kad svarbu, jog pakrančių žvejai ir iš jų veiklos išlaikomos bendruomenės labiau tiesiogiai dalyvautų perdirbant ir prekiaujant, kad sustiprėtų jų pajamų pagrindas ir pagerėtų gyvenimo lygis;

15.   siūlo ir toliau teikti sektoriui paramą, skirtą žuvininkystės produktų perdirbimui atokiausiuose regionuose, ypač pagalbą tunų konservavimui naudojamam alyvuogių aliejui gaminti;

16.   ragina Komisiją BŽP pripažinti specifinį pakrančių ir tradicinės žvejybos pobūdį ir nustatyti, kiek esamos priemonės tinka atitinkamai pritaikytiems sektoriaus poreikiams tenkinti;

17.   pripažįsta, kad ES teisės aktuose yra nuostatų, specialiai aptariančių pakrančių žvejybos sektoriaus vadybą ir struktūrinį tobulinimą;

18.   mano, kad naujasis EŽF turi finansuoti pakrančių žvejybos laivyno aprūpinimą energetiškai efektyviais varikliais ir aplinkai nekenksmingomis žūklės priemonėmis bei darbo sąlygų laive gerinimą su sąlyga, kad tai nedidins pajėgumų;

19.   ragina Komisiją finansuoti pakrančių žvejybos laivų modernizavimą;

20.   todėl ragina Komisiją svarstyti naują Bendrijos iniciatyvą dėl šios svarbios sektoriaus veiklos srities;

21.   toliau ragina Komisiją šiuo atžvilgiu užtikrinti specialų ir pakankamą finansavimą, leidžiantį tinkamai įgyvendinti naujas politikos kryptis;

22.   pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse sudaryti pakrančių vadybos planai turėjo teigiamos įtakos sektoriui, todėl mano, kad pakrančių vadybos planai turėtų būti kiekvienos naujos ES iniciatyvos svarbus elementas;

23.   pažymi, kad valstybėse narėse su šiuo sektoriumi susietas profesinis mokymas yra arba visiškai neadekvatus, arba išvis nevyksta;

24.   nurodo poreikį nedelsiant įvesti mokymo programą dėl darbo saugos žvejybos pramonėje, jūros aplinkos apsaugos, išteklių apsaugos, jūros ir pakrančių teritorijos apsaugos, sugautos žuvies kokybės bei realizavimo ir žuvies perdirbimo sektoriaus valdymo;

25.   tvirtina, kad būtinas tinkamas ir specialus švietimas ir mokymas, siekiant, jog jaunimas pakrančių regionuose būtų skatinamas išsaugoti pakrančių žvejybos veiklą ir tradicijas;

26.   todėl ragina Komisiją pakrančių žvejybos sektoriui pateikti specialias švietimo ir mokymo programas, itin skatinti, kad šiame sektoriuje pradėtų dirbti jauni specialistai, ir suteikti pakankamą finansavimą, siekiant visiško programų įgyvendinimo ir sėkmės;

27.   toliau prašo, kad apie veiksmus, kurių šiuo atžvilgiu bus imtasi, būtų reikiamai skelbiama viešai, siekiant užtikrinti, kad išsami informacija apie mokymosi galimybes būtų lengvai prieinama visoms suinteresuotoms šalims;

28.   mano, kad naujuose teisės aktuose dėl pakrančių žvejybos turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys saugos kultūrai, kurioje didžiausias prioritetas būtų teikiamas saugai, įdiegti bei palaikyti, siekiant užtikrinti, kad pakrančių sektoriui taikytinos saugos taisyklės būtų tinkamai įdiegtos; primygtinai reikalauja, kad tokia saugos kultūra būtų pradėta kurti užtikrinant saugesnį ir šiuolaikiškesnį laivyną, kuriame būtų galima įmontuoti naują saugos įrangą ir priemones, su būtinybe šiuo tikslu toliau teikti Parlamento jau patvirtinto būsimo EŽF pagalbą laivynui modernizuoti ir atnaujinti;

29.   pripažįsta, kad pakrančių žvejybos sektoriuje moterims tenka labai svarbus vaidmuo, ypač vadybos, prekybos ir realizavimo, akvakultūros, perdirbimo ir tyrimų srityse;

30.   mano, kad moterų tinklai gali įnešti didžiulį indėlį į žvejyba besiverčiančių bendruomenių – ypač pakrančių bendruomenių – socioekonominę raidą;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai atsižvelgti į lyčių aspektus ir lyčių lygybę, kai susiduriama su situacijomis ir problemomis, susijusiomis su pakrančių žvejyba ir BŽP finansuojamais bandomaisiais projektais, taip pat struktūriniais fondais, nes šio pobūdžio žvejybos ekonominė struktūra grindžiama mažomis šeimos įmonėmis, kuriose moterys atlieka pagrindinį vaidmenį, kuriam turėtų būti suteiktas teisinis ir socialinis pripažinimas;

32.   mano, kad su pakrančių žvejyba susijusiose bendruomenėse vykstantys pokyčiai daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį moterims ir todėl ragina Komisiją suteikti paramą konkretiems projektams, kuriais siekiama pripažinti, skatinti ir įvairinti moters vaidmenį su žvejyba susijusiose srityse, ir priimti sprendimus dėl veiklos įvairinimo ir tokių bendruomenių, kurios ne tik naudojasi vietinės, regioninės ir nacionalinės valdžios bei ES parama, bet ir patiria lygaus vyrų ir moterų dalyvavimo teikiamą naudą, restruktūrizavimo;

33.   ragina Komisiją pirmiausia surinkti ir išanalizuoti pakrančių žvejybos duomenis apie vyrus bei moteris ir antra, bendradarbiaujant su būsimu Europos lyčių lygybės institutu, identifikuoti ir pasiūlyti konkrečių problemų, kurias moterys patiria su pakrančių žvejyba susijusiose bendruomenėse, sprendimus;

34.   atkreipia dėmesį, kad dažnos sunkios darbo sąlygos gali paveikti moterų, tiesiogiai susijusių su pakrančių žvejyba, sveikatą, tačiau daugeliu atveju neturėdamos juridinio darbo statuso, jos neturi lygių sąlygų naudotis sveikatos sistema; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti skubius šios problemos sprendimus, priimant būtinas priemones, kurios užtikrintų šių moterų ekonomines ir socialines teises, ir ypač jų teises gauti socialinę apsaugą ir naudotis sveikatos paslaugomis, bei priemones, kuriomis siekiama padidinti moterų saugumą ir pagerinti sveikatą darbe;

35.   mano, kad pakrančių žvejai, smulkūs perdirbėjai ir kiti pakrančių subjektai, tiesiogiai dalyvaujantys pakrančių žvejybos veikloje arba jos veikiami, turėtų dalyvauti sektoriaus valdyme;

36.   ragina Komisiją konsultuotis su pakrančių žvejybos sektoriumi ir užtikrinti, kad šis sektorius atitinkamu politiniu lygiu dalyvautų juos tiesiogiai veikiančių sprendimų priėmimo procese;

37.   mano, kad šiuo atžvilgiu regioninėms konsultacinėms taryboms tenka esminis vaidmuo;

38.   ragina Komisiją pranešti Europos Parlamentui apie visas iniciatyvas, susijusias su pakrančių žvejybai nustatyta specialiąja tvarka;

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, ir Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 337, 1999 12 30, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 485/2005 (OL L 81, 2005 3 30, p. 1). (2) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 359. (3) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (4) OL L 260, 2004 8 6, p. 1. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0532.