Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 19 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos – kovos su sukčiavimu – 2004 m. metinės ataskaitos (KOM(2005)0323), įskaitant priedus (SEK(2005)0973, SEK(2005)0974),

–   atsižvelgdamas į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) papildomą veiklos ataskaitą už 2004 m. liepos–gruodžio mėn.(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2004 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą(2),

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 276 straipsnio 3 dalį ir 280 straipsnio 5 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0185/2006),

Pranešamų pažeidimų ir sukčiavimo mastas

1.   reiškia pasitenkinimą, kad pagaliau buvo suvienodinti Komisijos metinės finansinių interesų apsaugos ataskaitos ir OLAF veiklos ataskaitos ataskaitiniai laikotarpiai ir taip pagerėjo jų palyginamumas;

2.   konstatuoja, kad 2004 m. nuosavų išteklių, žemės ūkio asignavimų ir struktūrinių veiksmų srityse buvo užregistruota, kad pažeidimų ir sukčiavimo vertė iš viso sudarė maždaug 982,3 mln. EUR (2003 m. − 922 mln. EUR, 2002 m. − 1 150 mln. EUR); valstybių narių į Briuselį perduotus duomenis galima suskirstyti taip:

3.   pabrėžia, kad tokie metinės žalos sumos svyravimai neturėtų būti pervertinami ir jiems gali turėti įtakos daugelis veiksnių;

4.   mano, kad yra visiškai nepriimtina, kad vis dar esama "senųjų" valstybių narių (Vokietija, Graikija ir Ispanija), kurios pranešimus dėl pažeidimų Komisijai pateikia ne elektroniniu būdu, jie yra neišsamūs ir kelerius metus vėluojama juos pateikti;

5.   konstatuoja, kad nuosavų išteklių srityje pranešamos žalos suma sumažėjo nuo 269,9 mln. EUR (2003 m.) iki 205,7 mln. EUR (2004 m.); didžiausias sukčiavimo mastas nustatytas cigarečių, televizorių ir cukraus rinkoje; smarkiai padidėjo sukčiavimo atvejų skaičius Belgijoje (+58 proc.), Švedijoje (+36 proc.) ir Prancūzijoje (+30 proc.); buvo išieškota 54,8 mln. EUR (27 proc.);

6.   konstatuoja, kad žemės ūkio išlaidų srityje pranešamos žalos suma sumažėjo 50 proc. − nuo 169,7 mln. EUR (2003 m.) iki 82,1 mln. EUR (2004 m.); apgailestauja, kad kuo didesnė paramos suma, tuo mažesnis pasirengimas pranešti apie pažeidimus; pakartotinai kritikuoja, kad Vokietija, Graikija ir Ispanija vis dar neįdiegė elektroninės pranešimų sistemos; taip pat ypač Vokietija ir Nyderlandai nevykdo įsipareigojimų pateikti su nustatytais pažeidimais susijusių fizinių ir juridinių asmenų duomenis;

7.   vis dėlto pabrėžia, kad vertinant ilgesnio laikotarpio duomenis žalos suma EŽŪOGF srityje akivaizdžiai mažėja, o struktūrinių fondų srityje ji smarkiai padidėjo; taigi, pvz., 2000 m. pranešamos žalos suma EŽŪOGF srityje buvo net 474,6 mln. EUR, o struktūrinių fondų srityje 2000 m. ji buvo tik 114,2 mln. EUR; tačiau pastaruoju metu abiejų sričių su sukčiavimu susiję statistikos duomenų santykiniai dydžiai beveik pasikeitė vietomis;

8.   pabrėžia, kad mažėjančius skaičius žemės ūkio srityje taip pat galima paaiškinti geru integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) veikimu; taigi primygtinai reikalauja, kad ši sistema būtų naudojama visose valstybėse narėse; apgailestauja, kad remiantis Europos Audito Rūmų 2004 finansinių metų metinės ataskaitos 4.8 dalimi, praėjus daugiau kaip septyneriems metams po nustatyto galutinio termino, IAKS sistema dar nėra visiškai įdiegta Graikijoje; pabrėžia, kad Graikijos vyriausybė paneigė šiuos kaltinimus ir 2005 m. lapkričio mėnesį, siekdama išspęsti šį klausimą, pradėjo derybas su Komisija;

9.   nurodo, kad Ispanijai (35 mln. EUR) ir Vokietijai (19 mln. EUR) tenka daugiau nei 65 proc. žalos sumos; daugiausia pažeidimų nustatoma teikiant tiesioginę pagalbą (29 mln. EUR; ypač dažnai nurodomas nesamas plotas), eksporto kompensacijas (21 milijonas EUR; dažnai pasinaudojama suklastotais muitinės dokumentais) ir atliekant paramos rinkai veiksmus (20 mln. EUR; ypač aktualu citrusinių vaisių ir šviežių daržovių rinkai);

10.   nurodo, kad 2004 m. žalos suma struktūrinių veiksmų srityje vėl gerokai padidėjo − nuo 482,2 mln. EUR (2003 m.) iki 694,5 mln. EUR (2004 m., įskaitant 163 milijonus EUR, susijusių su Sanglaudos fondu); paprastai apie 86 proc. pažeidimų pranešama tik praėjus dvejiems metams po jų nustatymo; iš 532 mln. EUR, kuriuos sudarė su struktūriniais fondais susijusi žala, 485 mln. EUR tenka Europos regioninės plėtros fondui; Italijos (194,9 mln. EUR), Vokietijos (127,5 mln. EUR) ir Graikijos (112 mln. EUR) pranešamos žalos suma sudaro 81,6 proc. visos pranešamos žalos sumos; dažniausios pažeidimų priežastys buvo netinkami veiksmai ir Sutarties nuostatų pažeidimai;

11.   atsiþvelgdamas á tai mano, kad 2005 m. ataskaitiniu laikotarpiu ypatingà dëmesá reikëtø skirti paþeidimams struktûriniø veiksmø srityje;

12.   stebisi(3), kad Vokietija tik iš dalies vykdo įsipareigojimus, susijusius su nustatytų pažeidimų žemės ūkio ir struktūrinių išlaidų srityse ataskaitos pateikimu, ir tik trimis iš 1798 praneštų atvejų pateikė duomenis apie susijusius asmenis arba bendroves; taip pat konstatuoja, kad Nyderlandai nevykdo įsipareigojimų, susijusių su išlaidų žemės ūkio srityje ataskaitos pateikimu, ir tik vienu iš 307 praneštų atvejų pateikė duomenis apie susijusius asmenis arba bendroves;

13.   taigi iki 2006 m. lapkričio 1 d. laukia Komisijos ataskaitos, kurioje būtų paaiškinta, kokių ji ėmėsi priemonių, kad paragintų atitinkamas valstybes nares vykdyti Sutarties įsipareigojimus;

14.   nurodo, kad 2002–2004 m. laikotarpiu nustatyta pasirengimo narystei lėšų, skirtų projektams vykdyti, panaudojimo pažeidimų suma siekė iš viso 2 380 mln. EUR (įskaitant visus finansavimo šaltinius − nacionalinių fondų, ES fondų ir kitų rėmėjų lėšas); 1 118 mln. EUR žala padaryta PHARE, 1 105 mln. EUR – ISPA ir 158 mln. EUR – SAPARD programoms; ypač daug pažeidimų nustatyta veiksmų srityje, kai remiamos išlaidos buvo nuo 100 000 iki 1 mln. EUR; pažeidimai dažniausia buvo nustatomi atliekant administracinę ir finansų kontrolę;

15.   susirūpinęs pažymi, kad 90 proc. atvejų, susijusių su pasirengimo narystei fondų srities pažeidimais, Komisija negalėjo nustatyti praneštų pažeidimų pobūdžio, jau išieškotos ir grąžintinos sumos; kaip priežastį Komisija nurodo nepakankamą atitinkamų valstybių narių patirtį; pritaria Audito Rūmų 2004 finansinių metų metinės ataskaitos 8.9 dalyje išreikštam požiūriui, kad leidimas vykdyti biudžetinius įsipareigojimus turėtų būti suteikiamas, jei šalis turi veiksmingus valdymo gebėjimus;

OLAF 2004 m. liepos–gruodžio mėn. papildoma veiklos ataskaita

16.   konstatuoja, kad OLAF per ataskaitinį laikotarpį užregistravo 720 naujų atvejų ir finansiniai visų atvejų, kurie 2004 m. gruodžio 31 d. dar buvo tiriami, padariniai vertinami 1 225 mln. EUR; iš viso ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo tikrinami 195 atvejai, dėl 469 atvejų buvo pradėtas tyrimas ir 655 atvejais buvo reikalingi tolesni veiksmai;

17.   be to, konstatuoja, kad visų atvejų, dėl kurių OLAF savo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2004 m. gruodžio 31 d.) ėmėsi tolesnių veiksmų, žalos suma buvo 1 780 mln. EUR(4); tolesnių veiksmų reikėjo imtis ypač pridėtinės vertės mokesčio, struktūrinių veiksmų, išorės paramos ir tiesioginių išlaidų srityse;

18.   prašo OLAF kitoje savo veiklos ataskaitoje informuoti Parlamentą, kaip buvo baigtos įgyvendinti tolesnės Komisijos ir valstybių narių vykdomos administracinės, finansinės ir baudžiamosios teisės priemonės, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į OLAF tyrimų rezultatus;

19.   reiðkia pasitenkinimà, kad OLAF sugebëjo sutrumpinti gautos informacijos vertinimo laikotarpá iki 3,5 mënesio; taip pat tyrimo laikà pavyko sutrumpinti nuo 30 mënesiø (2000 m.) iki 23 mënesiø (2004 m.); informacijos ðaltiniai 32,6 proc. atvejø buvo informatoriai, 30,6 proc. atvejø informacijà perdavë Komisija ir 15,7 proc. atvejø informacijà pateikë valstybës narës;

20.   konstatuoja, kad daugiausia atvejų senosiose valstybėse narėse buvo užfiksuota Italijoje, Vokietijoje ir Belgijoje, daugiausia atvejų naujosiose valstybėse narėse, valstybėse kandidatėse ir stojančiosiose valstybėse buvo pranešta iš Rumunijos ir Lenkijos, o trečiosiose šalyse daugiausia atvejų – iš Azijos ir kitų Europos valstybių;

21.   pabrëþia, kad muitø, þemës ûkio ir iðorës paramos sritys pasirodë esanèios ypaè paþeidþiamos sukèiavimo;

22.   reiškia pasitenkinimą, kad dabar sistemingai naudojamasi galimybe iš pat pradžių išvengti akivaizdžiai nepagrįstų kaltinimų pateikimo (angl. Prima Facie Non-Cases); prašo OLAF Priežiūros komitetą išanalizuoti šią naują praktiką kitoje metinėje ataskaitoje;

23.   pastebi, kad 2004 m. spalio mėn. "senų atvejų" tyrimo darbo grupė pateikė tarpinę 215 atvejų ataskaitą (1992–1999 m. laikotarpiu); 206 atvejai baigėsi teismo procesu; prašo OLAF direktoriaus pateikti šią informaciją Biudžeto kontrolės komitetui;

Reglamento dėl OLAF pakeitimų rengimas

24.   pažymi, kad 2006 m. vasario 7 d. trys atsakingos institucijos (Parlamentas, Taryba ir Komisija) pasiekė bendrą sutarimą dėl OLAF direktoriaus skyrimo ir 2006 m. vasario 14 d. Komisija jį paskyrė;

25.   kritikuoja tai, kad OLAF direktoriaus skyrimo procesas truko nepagrįstai ilgai ir kad buvo proceso trūkumų, kurių kitą kartą reikėtų išvengti;

26.   primena, kad nuo 2003 m. vykstančios diskusijos dėl teisės aktų, reglamentuojančių kovą su sukčiavimu, tobulinimo nedavė jokių rezultatų, ir dar kartą pabrėžia, kad Parlamentas pasirengęs aktyviai dalyvauti siekiant šio tikslo;

27.   pabrėžia, kad Parlamentas nepritars jokiam pasiūlymui, kuris apribotų jo turimas galias;

28.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija priėmė naują pasiūlymą (KOM(2006)0244) dėl 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų pakeitimo(5);

29.   šiuo atžvilgiu reiškia pasitenkinimą ir remia Europos Audito Rūmų nuomonės Nr. 8/2005(6) 36 dalyje pateiktą rekomendaciją, kurioje siūloma supaprastinti ir konsoliduoti galiojančias kovos su sukčiavimu taisykles bei pašalinti trūkumus šioje srityje;

30.   ypač pritaria tam, kad visi OLAF tyrimų įgaliojimai būtų numatyti viename reglamente;

31.   rekomenduoja, kad šiuo tikslu turėtų būti atnaujintos ir į Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 įtrauktos 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų nuostatos(7); laukia atitinkamų Komisijos pasiūlymų;

32.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Teisingumo Teismo precedentų teisę, pateikti pasiūlymą dėl 1995 m. gruodžio 18 d. horizontaliojo Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(8) pakeitimo; primena, kad dabar šiuos pakeitimus būtina patvirtinti pagal bendrojo sprendimo procedūrą;

33.   prašo Komisijos patikrinti, ar ir kokiu mastu pasiūlyme dėl reglamento dėl administracinės savitarpio pagalbos, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veikos,(9) numatyti Komisijos ir OLAF įgaliojimai kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje galėtų būti įtraukti atliekant Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 pakeitimus;

34.   pritaria Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 II dalies teiginiui, kad "hibridinis" OLAF tarnybos, kuri yra nepriklausoma atlikdama tyrimus, bet atskaitinga Komisijai dėl kitų savo pareigų vykdymo, statusas neturėjo neigiamo poveikio jos tyrimo funkcijos nepriklausomumui(10); pabrėžia, kad OLAF Priežiūros komiteto užduotis yra užtikrinti atliekamų tyrimų nepriklausomumą(11);

35.   vis dėlto atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 93 dalyje pateikiamą išvadą, kuria remiantis turėtų būti persvarstytas OLAF Priežiūros komiteto vaidmuo, siekiant užkirsti kelią net mažiausiam kišimosi į tyrimų eigą pavojui;

OLAF tyrimai ir pagrindinių teisių apsauga

36.   itin susirūpinęs atkreipia dėmesį į 2006 m. balandžio 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą(12), kuris susijęs su IRELA incidentu ir pagal kurį iš Komisijos buvo priteista sumokėti kompensaciją tarnautojui;

37.   atkreipia dëmesá á teismo išvadas, kuriose konstatuojama, kad nustatytas neteisëtas OLAF elgesys atliekant tyrimà ir rengiant tyrimo ataskaità, kadangi OLAF akivaizdžiai ir rimtai paþeidusi neðaliðkumo reikalavimus;

38.   mano, jog šiuo sprendimu buvo patvirtinta OLAF Prieþiûros komiteto pozicija, kadangi šis komitetas ne kartà primygtinai pabrëþë bûtinybæ laikytis pagrindiniø teisiø ir nurodë, jog tai bûtina sàlyga norint atlikti veiksmingus OLAF tyrimus, kad jø rezultatai prireikus turëtø galià teisme;

39.   primena Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 IX dalies išvadą, kad nėra nepriklausomos vykdomų tyrimų procedūrų teisėtumo kontrolės ir neaišku, ar paisoma asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, pagrindinių teisių;

40.   mano, kad OLAF privalo pasitikėdama bendradarbiauti su EB ombudsmenu ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

41.   pabrėžia, kad įsteigus Europos Sąjungos tarnautojų teismą labai pagerėjo sąlygos vykdyti teisminę OLAF tarnybos veiklos kontrolę, kai atliekami su Bendrijos pareigūnais ir tarnautojais susiję tyrimai;

42.   tikisi, kad OLAF tarnybos direktorius griežtai užtikrins šios tarnybos pareigūnų atliekamų tyrimų kokybės stebėseną;

OLAF veiklos prioritetai ir perspektyvos

43.   primena, kad OLAF taip pat galioja subsidiarumo principas, taigi ir reikalavimas sutelkti dėmesį į sritis, kuriose valstybių narių tarnybos neturi jokių įgaliojimų (organų ir institucijų vidaus tyrimai ir tyrimai, susiję su Komisijos tiesiogiai valdomomis išlaidomis), arba atitinkamos valstybių narių tarnybos nesiima deramų veiksmų;

44.   pritaria Europos Audito Rūmų nuomonės Nr. 8/2005 37 dalies rekomendacijai, kurioje siūloma didžiausią dėmesį OLAF veikloje skirti tyrimo funkcijai;

45.   primena Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 76 dalies teiginį, jog tai, kad šiuo metu OLAF atliekama koordinavimo ir paramos veikla yra prilyginama tyrimams, apsunkina išteklių valdymą; tikisi, kad OLAF vadovai ateityje užtikrins aiškų funkcijų paskirstymą, kuris turėtų būti lengvai suprantamas taip pat ir organizaciniu požiūriu;

46.   reiškia pasitenkinimą, kad minėtosios Europos Audito Rūmų rekomendacijos sutampa su pozicija, kurią Europos Parlamentas išreiškė savo 2003 m. gruodžio 4 d. rezoliucijoje dėl Komisijos ataskaitos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklos vertinimo(13); taip pat kartu su Audito Rūmais laikosi bendros nuomonės, kad OLAF koordinavimo funkcija valstybių narių tarnybų atžvilgiu neturi būti plečiama šios tarnybos tyrimo veiklos sąskaita;

Kova su cigarečių kontrabanda ir prekyba padirbtais gaminiais

47.   nurodo, kad, valstybių narių vertinimais, 2004 m. dėl cigarečių kontrabandos buvo surinkta apie 418,5 mln. EUR mažiau nuosavų išteklių ir kad bendra žala gali būti daug didesnė; itin susirūpinęs pažymi, kad, palyginti su 2003 m., žalos suma padidėjo dvigubai (2003 m. − apie 200 mln. EUR)(14);

48.   konstatuoja, kad 2004 m. atsakingos institucijos konfiskavo daugiau kaip 3,5 milijardo cigarečių ir kad kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais problema nuo 2001 m. dar aktualesnė;

49.   pabrėžia, kad finansinę žalą, nuo 2000 m. atsiradusią dėl cigarečių kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais, OLAF įvertino 1 317 mln. EUR;

50.   suvokia, kad naujosios valstybės narės, esančios rytiniame Europos Sąjungos pasienyje, ypač kenčia dėl didėjančio cigarečių kontrabandos masto;

51.   atsižvelgdamas į tai pakartotinai pabrėžia Komisijos (kartu su Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Portugalija ir Suomija) ir įmonės Philip Morris International (PMI) susitarimo dėl kovos su cigarečių kontrabanda svarbą; džiaugiasi sėkmingu Komisijos ir OLAF bendradarbiavimu ir reiškia pasitenkinimą, kad OLAF darbo grupė teikia lemiamą operatyvinę pagalbą kovoje su cigarečių kontrabanda; minėtame susitarime numatomi veiksmai, susiję su ilgalaike cigarečių kontrabandos prevencija, taip pat siekiama išspręsti ginčytinus klausimus tarp Bendrijos ir PMI; be to, per 12 metų PMI sumokės Bendrijai ir valstybėms narėms maždaug 1,25 milijardo JAV dolerių;

52.   su pasitenkinimu konstatuoja, kad nuo 2004 m. liepos mėn. 14 valstybių narių (Austrija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Vengrija, Airija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir Švedija) pasirašė minėtąjį susitarimą ir taip prisijungė prie Bendrijos ir pirmųjų 10 susitarimą pasirašiusių valstybių narių;

53.   kritikuoja tai, kad Jungtinė Karalystė liko vienintelė valstybė narė, nepasirašiusi minėtojo susitarimo; ragina Jungtinę Karalystę kiek įmanoma skubiau pasirašyti šį susitarimą;

54.   apgailestauja, kad Komisija iki šiol nesugebėjo tikslingai panaudoti PMI pagal susitarimą sumokėtų lėšų; mano, jog nepriimtina, kad nekeliant jokių sąlygų valstybėms narėms buvo pervesta nemažai lėšų; šie veiksmai prieštarauja susitarime išdėstytai nuostatai, kad šios lėšos turėtų būti naudojamos finansuoti kovos su sukčiavimu veiksmus, kurių svarbiausias tikslas − užkirsti kelią cigarečių kontrabandai ir prekybai piratiniais gaminiais;

55.   ragina valstybes nares ir Komisiją panaudoti PMI sumokėtą sumą veiksmams, skirtiems cigarečių kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais finansuoti;

56.   prašo Komisijos pateikti pasiūlymus dėl žymios šių įplaukų dalies panaudojimo ir prireikus parengti pataisyto biudžeto pirminį projektą bei pasiūlymus dėl atitinkamo teisinio pagrindo; prašo Komisijos iki 2006 m. gruodžio 1 d. pateikti Parlamentui pagal susitarimą gautų lėšų paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą;

57.   mano, kad susitarimas su PMI yra toks svarbus, kad OLAF ir Komisija turi išbandyti visas priemones, kad su kitais tarptautiniais cigarečių gamintojais būtų pasirašyti panašūs susitarimai; prašo OLAF iki 2006 m. gruodžio 1 d. informuoti apie šioje srityje pasiektą pažangą;

58.   taip pat prašo Komisijos iki 2006 m. gruodžio 1 d. pranešti Europos Parlamentui apie pasiektą pažangą vykdant derybas dėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos bei susijusių protokolų;

59.   pabrėžia, kad cigarečių kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais klausimams teikia tokią didelę svarbą, kad pats parengs atskirą ataskaitą; taip pat bus pateiktas užsakymas atlikti cigarečių kontrabandos ir prekybos padirbtais gaminiais poveikio Bendrijos nuosaviems ištekliams tyrimą;

Kova su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje

60.   reiškia labai didelį susirūpinimą dėl finansinės žalos, kurią sukelia vadinamieji karuseliniai (t. y. subsidijuotų prekių grįžtamojo importo) sandoriai; Vokietijos Ekonominių tyrimų institutas apskaičiavo, kad 2003–2005 m. prarastos įplaukos į šalies biudžetą, susijusios su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu, kasmet sudarė 17 000−18 000 mln. EUR; valstybės narės apibendrindamos daro išvadą, kad jos kasmet praranda maždaug 10 proc. įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio; trečdalis įplaukų sumos prarandama dėl tarpvalstybinių "karuselinių" sandorių;

61.   primena, kad surenkant PVM nuosavus išteklius apmokestinamos tik faktinės įplaukos;

62.   reiškia pasitenkinimą, kad Audito Rūmai(15) atliks valdymo institucijų bendradarbiavimo, susijusio su pridėtinės vertės mokesčio taikymu Bendrijos vidaus prekyboje, įskaitant kovą su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje sudarant vadinamuosius karuselinius sandorius, patikrinimą(16);

63.   taip pat reiškia pasitenkinimą, kad Komisija užsakė atlikti tyrimą dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, ir prašo perduoti atlikto tyrimo kopiją Biudžeto kontrolės komitetui;

Vidaus politikos sritys

64.   susirūpinęs konstatuoja, kad Europos Audito Rūmai 2004 m. metinės ataskaitos 6.4 dalyje vėl nurodo – kaip tai darė jau kelerius metus – stebėsenos ir kontrolės sistemų trūkumus vidaus politikos srityse, kurie lemia, kad laiku nesurandama klaidų, susijusios su išmokų gavėjais; taip pat reikia pasakyti, kad 2004 m. sumažėjo patikrinimų skaičius, palyginti su 2003 m.; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kaip turėtų būti šalinami šie trūkumai;

65.   apgailestauja, kad Komisija nesudarė vidinio "juodojo sąrašo", kuris apimtų visus generalinius direktoratus ir visus kiekvieno generalinio direktorato direktoratus ir kuriame būtų nurodytos visos vykdant mokslinių tyrimų ir vystymosi programas dalyvavusios įmonės ir įmonių filialai bei laboratorijos, kurios po vidinio audito, OLAF ar teismų sprendimų buvo pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo; mano, kad minėtasis sąrašas padėtų užkirsti kelią įmonėms, laboratorijoms ar kitiems padaliniams gauti Bendrijos finansinę paramą per tuos direktoratus, kuriuose nebuvo nustatyta pažeidimų;

Komisijos veiksmai 2005 m. birželio 7 d. Europos Parlamentui priėmus rezoliuciją dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu(17)

66.   pažymi, kad 2005 m. spalio 20 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui ataskaitą, kurioje aptariamas "juodųjų sąrašų" taikymas žemės ūkio sektoriuje;

67.   priima Komisijos atsakymą į rezoliucijos 25 dalį dėl per didelių ar suklydus padarytų išmokų išieškojimo, tačiau mano, kad jis yra nepatenkinamas; taigi atkreipia dėmesį į šiuos aspektus:

68.   kritikuoja, kad Komisijai iki 2005 m. rugsėjo 1 d. nepavyko pateikti visų sutarčių sąrašo, kuriame nurodytos nuo 2000 m. su viešųjų pirkimų agentūromis sudarytos sutartys; sąraše turėtų būti nurodomi duomenys apie sutarties trukmę, sutarties skyrimo procedūrą ir atitinkamus mokėjimus;

69.   primena OLAF, kad, atsižvelgdama į 2005 m. birželio 30 d. laiške parodytą savo pasirengimą vykdyti dialogą, ji tęstų 2004 m. lapkričio mėn. pradėtą dialogą klausimu, su kokia EP darbui būtina informacija gali susipažinti Europos Parlamentas; tikslas − surasti būdą, kaip remiantis teisės aktų reikalavimais, ypač nurodytais reglamento dėl OLAF 12 straipsnio 3 dalyje, užtikrinti Europos Parlamento įgaliojimų vykdymą ir tuo pat metu išsaugoti OLAF atliekamų tyrimų slaptumą; tikisi, kad iki 2006 m. rugsėjo 1 d. OLAF pateiks Biudžeto kontrolės komitetui pasiūlymus raštu;

70.   kritikuoja, kad 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos pateikta informacija dėl Eurostato bylos yra labai bendro pobūdžio; prašo iki 2006 m. spalio 1 d. pateikti išsamią informaciją, ypač susijusią su finansiniais pažeidimų padariniais (prarastos lėšos, nederamai panaudotos lėšos, apytikrė suma, kurią reikia išieškoti, pateikti nurodymai dėl lėšų sugrąžinimo, faktiškai išieškota suma, lėšos, kurios dar turi būti išieškotos, nurašytos lėšos), ir informaciją apie viešųjų pirkimo taisyklių pažeidimus, ypač susijusią su subrangovams neperduotomis sutartimis (naudos gavėjų pagal šias sutartis sąrašas, lėšos, išmokamos pagal šias sutartis, nustatyti pažeidimai);

71.   apgailestauja, kad Komisija iki šiol nepateikė apžvalgos, kokios tarptautinės konsultavimo bendrovės dirbo Komisijai tiesioginių ir netiesioginių išlaidų srityje(20); tikisi iki 2006 m. lapkričio 1 d. gauti šią apžvalgą; taip pat prašo Komisijos paraginti valstybes nares, kad šios perduotų su netiesioginėmis išlaidomis susijusią informaciją;

72.   yra nepatenkintas neaiškia Komisijos informacija, susijusia su Berlaymont pastato restauravimu; klausia, ar pažeidimų padarė trečiosios šalys ir kokių administracinių priemonių ėmėsi pati Komisija;

73.   reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie tariamai per didelius nuomos mokesčius, kuriuos Parlamentas mokėjo Strasbūro miestui už Salvador de Madariaga (SDM) ir Winston Churchill (WIC) Parlamento pastatus, ir apie per didelę šių pastatų įsigijimo kainą; pasiryžęs greitai, kruopščiai ir skaidriai ištirti šiuos teiginius, siekdamas užtikrinti, kad būtų deramai apsaugoti Europos Sąjungos ir Europos mokesčių mokėtojų finansiniai interesai;

74.   reiškia pasitenkinimą, kad nuo 2005 m. pabaigos Komisija panaikino eksporto kompensacijas už numatytus skersti galvijus; taip pat pabrėžia, kad dar turi būti išieškotos 2004 m. neteisėtai išmokėtos 218 560 EUR dydžio eksporto kompensacijos (2003 m. − 58 680 EUR);

Įvairios temos

75.   itin patenkintas diskusija, kuri buvo atnaujinta remiantis 2005 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimu(21), dėl Europos įstatymų leidybos institucijos kompetencijos baudžiamosios teisės srityje; pabrėžia, kad priešingai negu Komisija(22) mano, jog būtina atskirai tikrinti šiuo metu svarstomus pasiūlymus dėl teisėkūros projektų; tvirtai laikosi savo nuomonės, kad direktyvos dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis projektas turi būti paremtas Sutarties 208 straipsnio nuostatomis(23); ragina Tarybą atsisakyti savo neigiamos pozicijos dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir pradėti pirmąjį svarstymą;

76.   yra susirūpinęs, kad esant dabartiniam paukščių gripo pavojui pastebima nauja neteisėto paukštienos importo iš šalių, iš kurių į Europos Sąjungą draudžiama ją įvežti (daugiausia iš Kinijos), tendencija; ragina Komisiją iki 2006 m. spalio 31 d. pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie sukčiavimo importuojant paukštieną atvejus, apie kuriuos nuo 2004 m. pradžios buvo pranešta per Skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą (angl. RASFF); ragina Komisiją ir OLAF kuo skubiau imtis reikiamų priemonių;

o
o   o

77.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) http://europa.eu.int/comm/anti_fraud/reports/olaf/2004/en.pdf. (2) OL C 301, 2005 11 30, p. 1. (3) Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentą SEK(2005)0974, 1.2 ir 1.8 lentelės. (4) OLAF ir jos pirmtakių tirtais atvejais bendra finansinė žala vertinama beveik 5 800 milijonų EUR. (5) OL L 136, 1999 5 31, p. 1. (6) Europos Audito Rūmų nuomonė Nr. 8/2005 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinės savitarpio pagalbos, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veikos, pasiūlymo (OL C 313, 2005 12 9, p. 1). (7) OL L 292, 1996 11 15, p. 2. (8) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (9) 2004 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinės savitarpio pagalbos, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veikos (KOM(2004)0509). (10) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2005 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) valdymo su Komisijos atsakymais (OL C 202, 2005 8 18, p. 3). (11) Žr. Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 11 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą. (12) Byla T-309/03, Camós Grau prieš Komisiją (dar neskelbta oficialiame rinkinyje). (13) OL C 89 E, 2004 4 14, p. 153. (14) Šie skaičiai tėra apytikriai. Skaičiavimai atlikti remiantis 24 valstybių narių pranešimais apie konfiskuotas cigaretes. OLAF mano, kad sulaikoma tik 10 proc. kontrabandinių prekių. (15) Žr. 2006 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų 2006 m. darbo programą, p. 3. (16) Patikrinimas susijęs su 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 218/92, įgyvendinimu (OL L 264, 2003 10 15, p. 1). Šis reglamentas iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1). (17) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 232. (18) Žr. minėtos 2005 m. birželio 7 d. rezoliucijos 16 dalį. (19) Žr. minėtos 2005 m. birželio 7 d. rezoliucijos 10 dalį. (20) Žr. minėtos 2005 m. birželio 7 d. rezoliucijos 73 dalį. (21) Byla C-176/03, Komisija prieš Tarybą (dar nepaskelbta oficialiame rinkinyje). (22) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2005 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo (byla C-176/03, Komisija prieš Tarybą) pasekmių (KOM(2005)0583). (23) Žr. 2001 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, OL C 153 E, 2002 6 27, p. 253, bei minėtą 2003 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją.