Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos veiksmų programos sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse (2007–2013 m.) sukūrimo (KOM(2005)0115 – C6-0097/2005 – 2005/0042A(COD))

P6_TA(2006)0093 A6-0030/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0115)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 152 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0097/2005),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 30 d. Pirmininkų sueigos pasiūlymą padalyti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos veiksmų programos sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse (2007–2013 m.) sukūrimo, kad būtų galima pavesti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui parengti du atskirus pranešimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0030/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. kovo 16 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2006/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2007–2013 m.) sukūrimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Bendrija yra įsipareigojusi skatinti ir gerinti sveikatą, užkirsti kelią ligoms ir jas mažinti bei veikti prieš galimas grėsmės sveikatai. Ji turi koordinuotai ir nuosekliai atsižvelgti į visuomenei rūpimus klausimus ir jos lūkesčius. Bendrija gali prisidėti prie piliečių sveikatos ir saugos veiksmais visuomenės sveikatos srityje, kurie suteiktų pridėtinę vertę valstybių narių veiksmams.

(2)  Aukštas sveikatos apsaugos lygis turėtų būti užtikrinamas apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Sutarties 152 straipsnyje reikalaujama, kad Bendrija, laikydamasi subsidiarumo principo, aktyviai imtųsi priemonių, kurių negali imtis atskiros valstybės narės, ir koordinuotų valstybių narių įgyvendinamas priemones. Bendrija visiškai atsižvelgia į valstybių narių prerogatyvas organizuoti ir teikti sveikatos paslaugas ir medicinos priežiūrą.

(3)  Nors Bendrija įsipareigojusi saugoti ir gerinti piliečių sveikatą, ji turėtų atsižvelgti ir į etines vertybes, kad nepažeistų galiojančių elgesio kodeksų.

(4)  Sveikatos sektoriui būdingas, viena vertus, didelis augimo, naujovių ir dinamiškumo potencialas ir, kita vertus, dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės, pažangos medicinos srityje ir kitų priežasčių, iššūkiai, susiję su sveikatos priežiūros sistemos finansiniu ir socialiniu tvarumu bei veiksmingumu.

(5)  Bendrijos veiksmų programa visuomenės sveikatos srityje (2003–2008 m.)(5) buvo pirmoji integruota Europos Bendrijos programa šioje srityje ir jau pateikė nemažai svarbių pagerinimų ir patobulinimų.

(6)  Egzistuoja daug rimtų tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, galinčių išplisti visame pasaulyje, be to, atsiranda naujų, kurioms įveikti reikia tolesnių Bendrijos veiksmų. Rimtos tarpvalstybinės grėsmės sveikatai klausimams Bendrija turėtų teikti pirmenybę. Rimtų grėsmių sveikatai stebėjimas, išankstinis perspėjimas ir kova su jomis reikalauja Bendrijos gebėjimo reaguoti veiksmingai ir koordinuotai.

(7)  Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos sveikatos 2005 m. ataskaitą, gyvenimo trukmės, įvertinus neįgalumą. (DALY) aspektu pagrindines ligas PSO Europos regione sudaro neužkečiamos ligos (77 %. nuo bendro ligų skaičiaus), ligos dėl išorinių priežasčių – sužeidimų ir apsinuodijimų (14 %) ir užkrečiamos ligos (9 %). Šiame regione septynios pagrindinės ligos – išeminė širdies liga, vienpoliai depresiniai sutrikimai, cerebrovaskuliarinės ligos, sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, lėtinės plaučių ligos, plaučių vėžys ir sužeidimai per eismo nelaimes – siekia 34 % nuo DALY. Septyni pagrindiniai rizikos veiksniai – tabakas, alkoholis, aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolio lygis, viršsvoris, mažas suvartojamų vaisių ir daržovių kiekis ir fizinis pasyvumas – sukelia 60 % nuo DALY. Be to, užkrečiamos ligos, pvz., ŽIV/AIDS, gripas, tuberkuliozė ir maliarija taip pat tampa grėsme visos Europos žmonių sveikatai. Svarbus programos uždavinys būtų geriau identifikuoti esmines ligų problemas Bendrijoje.

(8)  PSO Europos regione paplitusios aštuonios pagrindinės mirties dėl neužkrečiamųjų ligų priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos, neuropsichiatriniai sutrikimai, vėžys, virškinimo ligos, kvėpavimo ligos, jutimo organų sutrikimai, skeleto ir raumenų ligos ir cukrinis diabetas. Be to, naujaisiais tyrimais, atliktais pagal PSO ligų modelį, nustatyta, kad mirtingumas nuo diabeto gali būti gerokai didesnis, nei apskaičiuota, remiantis mirties liudijimų duomenimis, kadangi sergantys diabetu asmenys dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei inkstų ligų.

9)   holistinis ir pliuralistinis požiūris į visuomenės sveikatą yra būtinas, todėl papildoma ir alternatyvi medicina turėtų būti įtraukta į programos remiamą veiklą.

(10)  Diabetas ir nutukimas – rimtos grėsmės Europos Sąjungos piliečiams, todėl šioje programoje reikia atkreipti dėmesį ir į šį svarbų klausimą, remiantis inter alia, atitinkamų duomenų rinkimu ir analize.

(11)  Didelės dalies susirgimų vėžiu atvejų galima išvengti. Reikia toliau stengtis, kad žinios apie vėžio profilaktiką ir kontrolę greičiau būtų praktiškai pritaikomos visuomenės sveikatos apsaugos veikloje.

(12)  Mikrobų atsparumas antibiotikams ir hospitalinės infekcijos tampa grėsme Europos gyventojų sveikatai. Didelį susirūpinimą kelia nepakankami moksliniai tyrimai naujiems antibiotikams kurti bei būtinybė užtikrinti tinkamą dabartinių antibiotikų vartojimą. Todėl svarbu rinkti ir analizuoti atitinkamus duomenis.

(13)  Stiprinant Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vaidmenį svarbu centralizuotai sumažinti užkrečiamųjų ligų poveikį.

(14)  Siekiant įvykdyti Bendrijos jau nustatytus tikslus ir uždavinius visuomenės sveikatos srityje reikia nuolatinių pastangų. Todėl reikėtų sukurti antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje (2007–2013 m.), toliau – programa, kaip apibrėžta šiame sprendime, pakeičiančią Sprendimą Nr. 1786/2002/EB, kuris turėtų būti panaikintas.

(15)  Programa papildo ankstesnės Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programos (2003–2008 m.) struktūrą, mechanizmus ir veiksmus, įtraukia naujus uždavinius ir naudingą patirtį bei žinias, įgytas įgyvendinant veiksmus ir priemones. Ja siekiama prisidėti prie to, kad būtų pasiektas aukštas fizinės ir psichinės sveikatos lygis ir vienodžiau sprendžiami sveikatos klausimai visoje Bendrijoje, sutelkiant veiksmus į visuomenės sveikatos gerinimą, žmonių ligų ir sutrikimų prevenciją bei pavojaus sveikatai šaltinių šalinimą, siekiant įveikti sergamumą bei per ankstyvą mirštamumą, atsižvelgiant į lytį, etninę kilmę ir amžių.

(16)  Programoje bus pabrėžiamas vaikų ir jaunimo sveikatos gerinimas bei jų sveikos gyvensenos skatinimas.

(17)  Programa turėtų padėti įgyvendinti tikslus dėl piliečių apsaugos nuo sveikatos rizikos ir pavojų, įskaitant tuos, kurių asmenys negali kontroliuoti, pvz., priklausomybės nuo receptu skiriamų vaistų, padėti jiems pagerinti jų fizinę ir psichikos sveikatą, pagerinti jų galimybes sužinoti informaciją apie tokią riziką ir pavojų ir taip suteikti jiems galimybę priimti sau naudingus geriausius sprendimus.

(18)  Programa turėtų remti sveikatos tikslų įtraukimą į visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklos sritis.

(19)  Ilginti sveiko gyvenimo metus (taip vadinamas sveikatos rodiklis, kuriuo įvertinama gyvenimo trukmė, neapsunkinta neįgalumo) užkertant kelią ligoms ir skatinant išlaikyti gerą sveikatą senatvėje yra svarbu ES piliečių gerovei, be to, tai padeda įvykdyti Lisabonos strategijos uždavinius, susijusius su žinių visuomene ir viešųjų finansų, kuriems neigiamos įtakos turi didėjančios sveikatos priežiūros ir socialinės saugos sąnaudos, tvarumu.

(20)  Europos Sąjungos plėtra sukėlė papildomų rūpesčių dėl skirtingumų sveikatos srityje ES ir jų, ko gero, dar padaugės tolesnės plėtros metu. Taigi šis klausimas turėtų būti vienas programos prioritetų.

(21)  Programa turėtų padėti atskleisti skirtingumų sveikatos srityje priežastis ir skatinti keistis geriausia praktika, kad jos būtų pašalintos.

(22)  Labai svarbu nuolat rinkti, apdoroti ir analizuoti palyginamus duomenis siekiant veiksmingai stebėti visuomenės sveikatos būklę Europos Sąjungoje. Tai Komisijai ir valstybėms narėms suteiktų galimybę geriau informuoti visuomenę bei formuluoti tinkamas strategijas, politikos kryptis ir veiksmus siekiant aukšto žmonių sveikatos apsaugos lygio. Veiksmais ir paramos priemonėmis turėtų būti siekiama informacijos ir duomenų visuomenės sveikatos plėtrai keitimosi sistemų bei tinklų suderinamumo ir bendro veikimo. Lytis, amžius ir etninė kilmė yra svarbūs sveikatos veiksniai, todėl reikėtų atitinkamai analizuoti visus aktualius duomenis.

(23)  Duomenys turi būti renkami laikantis atitinkamų teisės nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos.

(24)  Geriausia praktika yra tinkamiausias pasirinkimas, nes sveikatos rėmimas, profilaktika ir ligų bei sužalojimų gydymas turėtų būti vertinami efektyvumo ir veiksmingumo pagrindu, o ne tik ekonominiu aspektu. Taigi ypač svarbu parengti gaires ir rodiklius ir organizuoti keitimąsi geriausia praktika.

(25)  Siekiant užkirsti kelią tolesniam sveikatos blogėjimui, svarbu skatinti geriausią praktiką ir naujausius ligų ir sužalojimų gydymo metodus ir kurti informavimo apie tam tikrus susirgimus centrus. Taip pat svarbu skatinti pagrįstas alternatyvas, kurios gali būti pageidautinos dėl socialinių, etinių arba kitų ypatingų priežasčių.

(26)  Siekiant užkirsti kelią sužalojimams, reikia imtis veiksmų ir rinkti duomenis, nustatyti sužalojimus lemiančius veiksnius ir skleisti susijusią informaciją.

(27)  Programa turėtų prisidėti renkant duomenis ir skatinant politikos kryptis, susijusias su pacientų ir su sveikatos specialistų mobilumu. Remiantis su kitomis ES politikos sritimis susijusiomis bendromis Europos iniciatyvomis, tai turėtų palengvinti tolesnę Europos "elektroninės" sveikatos erdvės, ir ypač Europos sveikatos draudimo kortelės, kūrimą ir tuo pat metu nustatytų griežtus su sveikata susijusių interneto tinklaviečių kokybės kriterijus.

(28)  Telemedicinos programų rėmimas gali daryti įtakos pacientų mobilumui ir medicininei priežiūrai namuose, todėl gali sumažėti pirminės sveikatos priežiūros krūvis ir su ligomis arba sužeidimais susijusių sunkumų.

(29)  Aplinkos užterštumas kelia rimtą pavojų sveikatai ir verčia rimtai sunerimti Europos piliečius. Reikėtų imtis specialių veiksmų, skirtų apsaugoti vaikus ir kitas pavojingoms aplinkos sąlygoms ypač pažeidžiamas grupes. Programa turėtų papildyti veiksmus, kurių bus imtasi pagal Aplinkos ir sveikatos veiksmų planą 2004–2010 m.(6).

(30)  Programoje specialų dėmesį taip pat reikėtų skirti su lytimi susijusioms ligoms (pvz., krūties ir prostatos vėžiui, osteoporozei ir kt.).

(31)  Programa turi padėti kovoti su išankstiniu, su gydomų pacientų lytimi ir amžiumi susijusiu nusistatymu klinikinio gydymo, sveikatos priežiūros sistemų, mokslinių tyrimų ir vyriausybės politikos atžvilgiu.

(32)  Deramą dėmesį reikėtų skirti sveikatos veiksniams, kurie prisideda prie to, kad Europoje mažėja gimstamumas.

(33)  Prevencijos principas ir rizikos įvertinimas yra pagrindiniai žmogaus sveikatos apsaugos veiksniai, todėl jie turi būti toliau integruojami į kitas Bendrijos politikos kryptis ir veiklos sritis.

(34)  Siekiant užtikrinti aukštą Bendrijos ir valstybių narių veiksmų ir iniciatyvų, skirtų šiai programai įgyvendinti, koordinavimo lygį būtina skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir padidinti esamų ir būsimų tinklų visuomenės sveikatos srityje veiksmingumą.

(35)  Įgyvendinant šią programą, reikėtų atsižvelgti į nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų dalyvavimą tinkamu lygmeniu pagal nacionalines sistemas.

(36)  Siekiant tikslo – įtraukti sveikatos aspektą į kitas sritis – svarbiausia yra koordinavimas su kitomis Bendrijos politikos kryptimis. Bendri veiksmai, kurių bus imamasi vykdant susijusias Bendrijos programas ir veiklą, ir tinkamai panaudojamos kitos Bendrijos lėšos ir programos, įskaitant Bendrijos pagrindų mokslinių tyrimų programas ir jų rezultatus, struktūrinius fondus, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą, Europos solidarumo fondą ir Bendrijos statistikos programą, padės skatinti bendradarbiavimą ir išvengti darbo dubliavimo. Be to, reikia užtikrinti, kad į visuose veiksmuose būtų atsižvelgiama į sveikatos aspektą.

(37)  Būtina padidinti ES investicijas į sveikatos sritį ir su sveikata susijusius projektus. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės sveikatos srities reformoms savo nacionalinėse programose turėtų teikti pirmumą. Reikia geriau suvokti ES sveikatos srities finansavimo galimybes. Būtina skatinti valstybių narių keitimąsi patirtimi apie sveikatos priežiūros finansavimą iš struktūrinių fondų.

(38)  Nevyriausybinės organizacijos ir specializuoti tinklai taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant visuomenės sveikatą ir atstovaujant piliečių interesams Bendrijos sveikatos politikoje. Jiems sukurti ir funkcionuoti reikalingos Bendrijos lėšos. Šiame sprendime reikėtų nustatyti tinkamumo kriterijus ir nuostatas dėl nevyriausybinių organizacijų ir specializuotų tinklų finansinio skaidrumo, suteikiančio teisę gauti Bendrijos pagalbą. Atsižvelgiant į konkretų susijusių organizacijų pobūdį ir išskirtinio naudingumo atvejais Bendrijos parama tokių organizacijų funkcionavimui turėtų būti atnaujinama netaikant laipsniško Bendrijos paramos mažinimo principo.

(39)  Programos įgyvendinimas turėtų apimti 2004 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimu 2004/858/EB(7) įsteigtą Visuomenės sveikatos programos vykdomąją įstaigą, taip pat glaudų bendradarbiavimą su atitinkamomis organizacijomis ir agentūromis, ypač su 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004(8) įsteigtu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru. Komisija turėtų perduoti ELPKC visą vykdant programą sukauptą informaciją ir duomenis, kurie yra svarbūs jo veikloje.

(40)  Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti pasirenkamos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(9), atsižvelgiant į skaidrumo poreikį bei poreikį išlaikyti pagrįstą pusiausvyrą tarp skirtingų programos tikslų.

(41)  Europos ekonominės erdvės susitarimas (toliau – EEE susitarimas) numato glaudesnį Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Europos ekonominėje erdvėje dalyvaujančių Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių (toliau – ELPA/EEE šalių) bendradarbiavimą sveikatos srityje. Reikia parengti priemones padedančias įtraukti į programą kitas šalis, ypač Bendrijos kaimynystėje esančias šalis, narystės prašančias šalis, narystės Bendrijoje siekiančias šalis, ypatingą dėmesį skiriant tiems potencialiems sveikatai pavojams kitose šalyse, kurie turėtų įtaką Bendrijoje.

(42)  Reikėtų palengvinti atitinkamus santykius su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, kas padėtų pasiekti programos tikslų, atsižvelgiant į visus susijusius tų šalių ir Bendrijos susitarimus. Abipusio intereso srityse trečiosios šalys gali imtis papildomos veiklos šalia šia programa finansuojamų veiksmų, tačiau pagal šią programą finansinė parama nebūtų teikiama.

(43)  Siekiant pagerinti veiksmų, susijusių su sveikata, efektyvumą ir veiksmingumą Bendrijos ir tarptautiniu lygmeniu, siūloma plėsti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis – Jungtinėmis Tautomis ir jos specializuotomis agentūromis, įskaitant Pasaulinę sveikatos organizaciją, bei su Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

(44)  Pažanga vykdant šioje programoje numatytus sveikatos tikslus turi būti nustatyta ir įvertinta siekiant pagerinti programos vertę ir poveikį. Reikia vykdyti sistemingą stebėseną ir vertinimą, įskaitant taikytų priemonių nepriklausomą išorės vertinimą.

(45)  Pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, veiksmų, susijusių su išskirtinei Bendrijos kompetencijai nepriskiriamais klausimais, pvz., visuomenės sveikatos srityje, Bendrija turėtų imtis tik tada ir tik tokiu mastu, kai dėl jų masto ir poveikio jų tikslus geriau pasiektų Bendrija. Dėl sudėtingumo, tarpvalstybinio pobūdžio ir sveikatai poveikį darančių veiksnių kontrolės valstybių narių lygmeniu trūkumo valstybės narės negali deramai pasiekti programos tikslų, todėl Programa turėtų remti ir papildyti valstybių narių veiksmus ir priemones. Programa, remdama struktūras ir programas, kurios didina individų, institucijų, asociacijų, organizacijų ir įstaigų gebėjimus sveikatos srityje, palengvindama keitimąsi patirtimi ir geriausia praktika bei suteikdama pagrindą bendrai analizuoti visuomenės sveikatai poveikį darančius veiksnius, gali turėti reikšmingą pridėtinę vertę sveikatos skatinimui ir sveikatos sistemoms Bendrijoje. Be to, Programa gali turėti pridėtinės vertės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių visuomenės sveikatai, pvz., užkrečiamųjų ligų, aplinkos užterštumo arba maisto užkrėtimo, atvejais ir netgi gali skatinti numatyti bendras strategijas ir veiksmus, siekiant apsaugoti sveikatą ir saugą, remti piliečių ekonominius interesus sveikatos srityje ir mažinti ekonominių kliūčių Europos piliečiams – pacientams.

(46)  Remiantis Sutarties 2 straipsniu, nustatančiu, kad vyrų ir moterų lygybė yra laikoma Europos Bendrijos principu, ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytu Bendrijos siekiu pašalinti nelygybę ir skatinti vyrų ir moterų lygybę visose Bendrijos veiklos srityse, įskaitant aukšto lygio sveikatos apsaugos siekį, visais programos tikslais ir veiksmais bus skatinama geriau suvokti ir pripažinti atitinkamus vyrų ir moterų sveikatos priežiūros poreikius.

(47)  Komisija turėtų užtikrinti tinkamą pirmosios programos perėjimą į šią, ją pakeičiančią programą, ypač prisiimtų finansinių įsipareigojimų įvykdymo aspektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Antrosios programos sukūrimas

Šiuo straipsniu sukuriama Bendrijos veiksmų antroji programa (toliau – programa) sveikatos srityje laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Tikslas ir uždaviniai

1.  Programa papildo, remia Bendrijos ir valstybių narių politikas ir suteikia joms pridėtinę vertę, taip pat prisideda prie žmonių sveikatos ir saugos apsaugos ir skatinimo, žmonių susirgimų, ligų ir sužalojimų prevencijos bei visuomenės sveikatos gerinimo.

2.  Šio sprendimo priede nurodytais veiksmais ir priemonėmis siekiama šių uždavinių:

3.  Programa toliau prisidedama prie to, kad:

3 straipsnis

Įgyvendinimo metodai

1.  Atliekant veiksmus, kuriais siekiama 2 straipsnyje nurodytų tikslų ir uždavinių, naudojami atitinkami įgyvendinimo metodai ir lėšos, patvirtintos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, ypač:

2.  Anksčiau minėtos 1 a dalies tikslais Bendrijos finansinis įnašas negali viršyti šio lygio:

Komisija, vadovaudamasi partnerystės pagrindų susitarimu, pagrindines lėšas gali skirti kas dvejus metus. Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles(10) 163 straipsnį tokia partneryste pradedamas ilgalaikis, tačiau ne ilgiau kaip dvejus metus trunkantis lėšų gavėjo ir Komisijos bendradarbiavimas.

3.  Anksčiau minėtos 1 dalies a punkto tikslais, prireikus ir atsižvelgiant į siekiamo uždavinio pobūdį, Bendrijos finansinį įnašą gali sudaryti bendras Bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių narių finansavimas arba Bendrijos ir kitų dalyvaujančių šalių kompetentingų valdžios institucijų finansavimas. Tokiu atveju Bendrijos indėlis neturi siekti 50 %, išskyrus ypatingo naudingumo atvejus, – tada Bendrijos indėlis neturi viršyti 70 %. Bendrija gali suteikti finansinį įnašą valstybės narės nurodytai valstybinei organizacijai arba pelno nesiekiančiai organizacijai arba susijusiai kompetentingai institucijai, jei tam pritaria Komisija. Šie Bendrijos įnašai turėtų būti skiriami remiantis Europos vaistų vertinimo agentūros (2005 m. rugsėjo mėn.) patvirtintais pacientų ir vartotojų organizacijų kriterijais.

4.  Anksčiau minėtos 1 dalies a punkto tikslais, Bendrijos finansiniai įnašai gali būti fiksuoto dydžio, jei tai tinka susijusių veiksmų pobūdžiui. Tokiems finansiniams įnašams anksčiau 2 ir 3 dalyje nurodytos procentų ribos nėra taikomos. Prireikus, tokių veiksmų atrankos, stebėsenos ir vertinimo kriterijai keičiami.

4 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1.  Komisija užtikrina, kad pagal 7 ir 8 straipsnių nuostatas programoje apibrėžti veiksmai ir priemonės būtų įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kad būtų užtikrinamas suderintas ir subalansuotas vystymasis.

2.  Komisija, siekdama remti įgyvendinimą, užtikrina tinkamą sveikatos ilgalaikės stebėsenos ir skubaus reagavimo į grėsmes sveikatai tinklų koordinavimą ir, jei būtina, integraciją.

3.  Komisija ir valstybės narės savo atitinkamose kompetencijos srityse imasi tinkamų veiksmų užtikrinti efektyvų programos veikimą bei sukurti mechanizmus Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu programos tikslams pasiekti. Jos užtikrina, kad būtų pateikiama atitinkama informacija apie programos remiamus veiksmus ir kad kiek įmanoma aktyviau būtų dalyvaujama veiksmuose, kuriuos turi įgyvendinti vietos ir regioninės valdžios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

4.  Komisija užtikrina, kad visi veiksmai, susiję su duomenų rinkimu, tvarkymu ir perdavimu, būtų atliekami nenukrypstant nuo bendros "Koordinavimo sveikatos priežiūros srityje atvirojo metodo" koncepcijos.

5.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siekia, kad duomenys ir informacija būtų palyginama, kad duomenų ir informacijos apie sveikatą mainų sistemos ir tinklai būtų suderinami ir bendrai veiktų.

6.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina programos tikslams įgyvendinti reikiamą bendradarbiavimą ir ryšius su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru.

7.   gyvendindama programą Komisija kartu su valstybėmis narėmis užtikrina, kad būtų laikomasi visų tinkamų teisinių nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos, ir, kai reikia, kad būtų taikomos priemonės tokių duomenų slaptumui ir saugumui užtikrinti.

8.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina perėjimą nuo 12 straipsnyje nurodytu sprendimu patvirtintų pirmosios programos veiksmų, kurie prisideda prie šioje programoje išdėstytų prioritetų ir prie veiksmų, kurie turi būti įgyvendinami pagal šią programą.

5 straipsnis

Bendrosios strategijos ir veiksmai

1.  Siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį apibrėžiant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklas, taip pat propaguoti sveiką gyvenseną, programos tikslus galima įgyvendinti kaip bendras strategijas ir bendrus veiksmus sukuriant sąsajas su atitinkamomis Bendrijos programomis, veiksmus ir fondais.

2.  Komisija užtikrina, kad programa būtų susieta su kitomis Bendrijos programomis, veiksmais ir fondais. Visų pirma programos veiksmingumą turėtų sustiprinti bendradarbiavimas su Septintąja mokslinių tyrimų pagrindų programa(11).

6 straipsnis

Finansavimas

1.  Programos įgyvendinimo laikotarpiui orientacinį finansavimo pagrindą sudaro 1 500 milijonų EUR septynerių metų laikotarpiui, kuris prasideda 2007 m. sausio 1 d.

2.  Bendros šios programos administravimo išlaidos, įskaitant vykdomosios agentūros vidines ir valdymo išlaidas, turėtų būti proporcingos atitinkamoje programoje numatytiems uždaviniams ir dėl jų sprendžia biudžeto valdymo ir teisės aktų leidybos institucijos.

3.  Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinių perspektyvų ribų.

4.  Komisija užtikrina, kad šios programos finansavimo nuostatos atitiktų 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratom) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(12) nuostatas.

5.  Prieiga prie finansinių įnašų palengvinama taikant proporcingumo principą reikalavimams dėl pateikiamų dokumentų ir sukuriant pateikiamų paraiškų duomenų bazę.

7 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, toliau – "komitetas".

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

4.  Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

8 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, susijusios su toliau išvardytais dalykais, priimamos laikantis 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros:

2.  Komisija priima visas kitas šio sprendimo įgyvendinimui reikalingas priemones pagal 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą.

9 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

10 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Programos įgyvendinimo metu turi būti skatinami santykiai su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis ir su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su PSO.

11 straipsnis

Rezultatų stebėsena, vertinimas ir platinimas

1.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kur tinkama, pasitelkdama į pagalbą ekspertus, stebi programos veiksmų įgyvendinimą, atsižvelgdama į jos uždavinius. Ji apie tai praneša komitetui. Komisija informuoja Tarybą ir Parlamentą ir pateikia jiems pagrindinių savo pastabų kopiją.

2.  Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui:

3.  Kas dveji metai po to, kai bus priimta programa, Komisija skelbia visais turimais duomenimis ir rodikliais pagrįstą ataskaitą apie sveikatos būklę Europos Sąjungoje, į kurią įtraukia taip pat ir kiekybinę bei kokybinę analizę.

4.  Komisija viešai skelbia veiksmų, atliktų pagal šį sprendimą, rezultatus ir pasirūpins tokios informacijos išplatinimu.

12 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1786/2002/EB yra panaikinamas.

13 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Komisija priima priemones reikalingas užtikrinant perėjimą nuo Sprendimu Nr. 1786/2002/EB priimtų priemonių prie priemonių priimtų pagal šią programą.

14 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Ši direktyva įsigalioja pirmą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

VEIKSMAI IR PAGALBOS PRIEMONĖS

1 uždavinys: apsaugoti piliečius nuo sveikatos pavojų;

1.1.   sustiprinti grėsmės sveikatai stebėseną ir kontrolę šiais būdais:

1.1.6.  Vykdant bakterijų atsparumo antibiotikams ir hospitalinių infekcijų stebėseną ir rengti jų prevencijos bei gydymo strategijas;

1.1.8.  Rengiant priemones, skirtas užkirsti kelią socialiai izoliuotų asmenų ligoms ir sužalojimams ir pagerinti imigrantų informuotumą sveikatos klausimais;

1.1.9.  Raginant valstybes nares įsteigti visiškai nepriklausomas vaistų kontrolės valdybas, kurios nuo vaistų patvirtinimo dienos stebėtų, kaip naudojami ir veikia visi nauji pagal receptus skiriami vaistai;

1.2.   kova su sveikatos pavojais šiais būdais:

1.2.4.  Kuriant bendrų nenumatytų atvejų ir konkrečių sveikatos krizių atvejų planų sudarymo, įvertinimo ir peržiūros strategijas ir procedūras bei jų sąveika valstybėse narėse, taip pat atliekant pratybas ir bandymus;

2 uždavinys: skatinti sveikesnio gyvenimo būdo mokančias politikas

2.  Propaguoti sveikatingumą šalinant žalingus veiksnius

3 uždavinys: prisidėti mažinant dažniausiai pasitaikančių ligų sergamumo ir mirštamumo bei sužalojimų atvejus

3.   ligų ir sužalojimų prevencija

4 uždavinys: sveikatos sistemų efektyvumo gerinimas

4.  Siekti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų sinergijos šiais būdais:

4.1.  Remiantis valstybių narių bendradarbiavimu lengvinant tarpvalstybinį sveikatos priežiūros pirkimą ir suteikimą, siekiant labiau suderinti sveikatos priežiūros paslaugas pasienio regionuose ir skatinant pacientų mobilumą, įskaitant, inter alia:

4.2.  Renkant duomenis ir bendrai naudojantis informacija apie sveikatos priežiūros darbuotojų mobilumą ir bendrai sprendžiant tokio mobilumo pasekmes bei skatinant pacientų mobilumo politiką;

4.3.  Sukuriant Bendrijos informacijos centrų bendradarbiavimo sistemą ir kitas daugiau nei vienos valstybės narės sveikatos sistemų bendradarbiavimo struktūras, kurios leistų gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams diegti geriausią praktiką ir žinias apie profilaktiką bei gydymą ES;

4.4.  Naudojant standartizuotus duomenis ir bendrus rodiklius, skirtus nustatyti lyčių nelygybę ES gydymo ir sveikatos paslaugų sektoriuose;

4.5.  Kuriant tinklą, skirtą informacijos bei sveikatos technologijų ir metodikos įvertinimo pajėgumui stiprinti ir dalintis;

4.7.  Kuriant į sveikatos sistemas nukreiptas Bendrijos politikų įtakos įvertinimo sistemas, įskaitant plėtros ir Lisabonos strategijos pasekmes;

4.9.  Skatinant aukštos kokybės ir saugos žmogaus kilmės organų ir medžiagų, skirtų medicinos reikmėms laikymą, atsekamumą ir prieinamumą visos Bendrijos mastu;

5 uždavinys: informacijos apie sveikatą ir žinių apie visuomenės sveikatą gerinimas bei su sveikata susijusių tikslų integravimo rėmimas

Veiksmai ir priemonės, padedantys siekti visų minėtų uždavinių:

5.  RINKTI DUOMENIS, STEBĖTI SVEIKATĄ IR PLATINTI INFORMACIJĄ

5.1.   rinkti duomenis, stebėti sveikatą ir platinti informaciją

5.1.1.  Toliau gerinant tvarią sveikatos stebėsenos sistemą, kur ypač daug dėmesio skiriama nevienodumams sveikatos srityje, ir duomenų apie sveikatos būklę, žalingus sveikatai veiksnius ir sužalojimus rinkimą; toliau plečiant šios sistemos statistinį elementą, prireikus pasinaudojant Bendrijos statistikos programa;

5.1.2.  Didinant supratimą apie įvairių visuomenės grupių sveikatos būklę ir tai, kaip visuomenė patenkina jų poreikius, pavyzdžiui, renkant, apdorojant ir analizuojant statistinius duomenis pagal priklausymą socialinei grupei, etninę kilmę ir lytį;

5.1.3.  Renkant ir analizuojant su gyvenimo būdu (pvz., maitinimusi, rūkymu ir alkoholio vartojimu) ir sužalojimais susijusius faktorius, kuriant pagrindinių ligų (pvz., vėžio) Europos registrą, plečiant metodologiją ir prižiūrint duomenų bazę;

5.1.4.  Suteikiant kitas, su sveikata susijusias žinias;

5.1.5.  Nustatant susijusius papildomus rodiklius;

5.1.6.  Sukuriant atitinkamus ataskaitos mechanizmus;

5.1.7.  Organizuojant pastovų tokios informacijos rinkimą kartu su statistikos programa, tarptautinėmis organizacijomis, agentūromis ir dalyvaujant projektuose;

5.1.8.  Remiant Bendrijos sveikatos klausimų nagrinėjimą nuolat teikiant ataskaitas apie sveikatos padėtį Bendrijoje, prižiūrint informacijos skleidimo mechanizmus, tokius, kaip sveikatos portalas, parama konsensuso konferencijoms ir susijusių šalių koordinuojamoms tikslinėms informacinėms kampanijoms;

5.1.9.  Skiriant didžiausią dėmesį pastovaus ir patikimo informacijos šaltinio piliečiams, įskaitant žmonėms su negalia prieinama forma, sprendimus priimantiems subjektams, pacientams, slaugytojams, sveikatos specialistams ir kitoms susijusioms šalims suteikimui;

5.1.10.  Renkant ir analizuojant duomenis apie negalias, kovojant su jomis ir vykdant jų prevenciją;

5.1.12.  Renkant ir analizuojant duomenis apie nevaisingumą;

5.1.13.  Teikiant atnaujintą informaciją apie įvairių aktyvių medžiagų turinčių farmacijos produktų kainas skirtingose valstybėse narėse.

5.2.  GERINTI RYŠIUS SVEIKATOS KLAUSIMAIS SU ES PILIEČIAIS, DIDINANT BENDRIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ INICIATYVŲ VERTĘ

5.2.1.  Organizuojant sąmoningumo didinimo kampanijas;

5.2.2.  Organizuojant apklausas;

5.2.3.  Rengiant konferencijas, seminarus, ekspertų ir suinteresuotų šalių susitikimus;

5.2.4.  Leidžiant su sveikata susijusius informacinius leidinius;

5.2.5.  Teikiant informaciją internetu;

5.2.6.  Kuriant informacijos punktus ir juos naudojant.

BENDRADARBIAVIMAS IR INTEGRACIJA

5.3.  DIDINTI PILIETINĖS VISUOMENĖS IR SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ DALYVAVIMĄ NUSTATANT SVEIKATOS SRITIES POLITIKĄ

5.3.1.  Skatinant ir stiprinant Bendrijos masto sveikatos organizacijas;

5.3.2.  Organizuojant mokymus ir didinant sveikatos organizacijų pajėgumą;

5.3.3.  Kuriant nevyriausybinių sveikatos organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių tinklus;

5.3.4.  Stiprinant Bendrijos masto patariamąsias institucijas ir priemones;

5.3.5.  Pripažįstant, kad pacientai turi sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų teises.

5.4.  SUKURTI SVEIKATOS KLAUSIMŲ INTEGRAVIMO Į KITAS BENDRIJOS POLITIKOS KRYPTIS KONCEPCIJĄ

5.4.1.  Plėtojant ir taikant metodus, skirtus įvertinti Bendrijos politikos krypčių ir veiklos įtaką sveikatos sričiai;

5.4.2.  Keičiantis su valstybėmis narėmis geriausia praktika dėl nacionalinių politikos krypčių;

5.4.3.  Vykdant kitų politikos krypčių poveikio sveikatos sričiai tyrimus;

5.4.4.  Plėtojant bendras strategijas ir bendrus veiksmus, kurie būtų susieti ir suderinti su atitinkamomis Bendrijos programomis, veiksmais ir fondais.

RIZIKA, SAUGA IR HORIZONTALŪS KLAUSIMAI

5.5.  SKATINTI TARPTAUTINĮ BENDRADARBIAVIMĄ SVEIKATOS KLAUSIMAIS

5.5.1.  Imantis bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis priemonių;

5.5.2.  Imantis bendradarbiavimo su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis priemonių;

5.5.3.  Skatinant sveikatos organizacijų dialogą.

5.6.  PAGERINTI ANKSTYVĄ PAVOJŲ APTIKIMĄ, ĮVERTINIMĄ IR INFORMACIJOS APIE JĮ PERDAVIMĄ:

5.6.1.  Remiant mokslinius patarimus ir rizikos vertinimą, įskaitant 2004 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu 2004/210/EB įsteigiančiu mokslinius komitetus vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityje(14) įsteigtų nepriklausomų mokslinių komitetų užduotis;

5.6.2.  Renkant ir lyginant informaciją ir kuriant specialistų ir institutų tinklus;

5.6.3.  Skatinant rizikos vertinimo metodologijų kūrimą ir derinimą;

5.6.4.  Imantis informacijos apie gyventojų ir atskirų grupių susidūrimą su cheminiais, biologiniais ir fiziniais sveikatos pavojais rinkimo ir įvertinimo veiksmų;

5.6.5.  Kuriant iškylančios rizikos ankstyvo aptikimo mechanizmus ir imantis veiksmų naujai identifikuotos rizikos atveju;

5.6.6.  Rengiant pranešimų apie riziką gerinimo strategijas;

5.6.7.  Vykdant mokymus dėl rizikos įvertinimo.

5.7.  SKATINTI ŽMOGAUS KILMĖS ORGANŲ, MEDŽIAGŲ, KRAUJO IR KRAUJO DERIVATŲ SAUGĄ

5.7.1.  Skatinant žmogaus kilmės organų ir medžiagų, įskaitant kraują, sudėtines kraujo dalis ir kraujo prekursorius, saugą, kokybę ir atsekamumą gerinti padedančią veiklą;

5.7.2.  Teikiant paramą strategijų ir priemonių, susijusių su gyvų donorų organų transplantacijos ir organų sandėliavimo klausimais, propagavimui, atsižvelgiant į etinius klausimus;

5.7.3.  Plėtojant ir vykdant bendrų praktinių tarp donorų ir recipientų vykdomų programų, skirtų kurti geriausią praktiką žmogaus kilmės organų ir medžiagų srityje;

5.7.4.  Sukuriant Europos organų donoro kortelę.

5.8.  HORIZONTALŪS KLAUSIMAI

Teikti techninę pagalbą analizuojant su politikos krypčių ir teisės aktų kūrimu bei įgyvendinimu susijusius klausimus.

(1) Dar neskelbta OL. (2) OL (3) OL (4) 2006 m. kovo 16 d. Europos Parlamento pozicija. (5) 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL L 271, 2002 10 9, p. 1). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7). (6) KOM(2004)0416. (7) OL L 369, 2004 12 16, p. 73. (8) OL L 142, 2004 4 30, p. 1. (9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (10) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL L 201, 2005 8 2, p. 3). (11) KOM(2005)0119. (12) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (13) OL L 268, 1998 10 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (14) OL L 66, 2004 3 4, p. 45.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl žemės ūkio ir maisto produktų garantuotų tradicinių gaminių (KOM(2005)0694 – C6-0026/2006 – 2005/0270(CNS))

P6_TA(2006)0094 A6-0033/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0694)(1),

–   atsižvelgdamas į EB Sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0026/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0033/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketintų nukrypti nuo Parlamento patvirtinto teksto;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketintų iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 7 konstatuojamoji dalis (7)  Žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimui yra taikomos Bendrijos nustatytos bendrosios taisyklės, laikantis 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo. Todėl, atsižvelgiant į specifines jų savybes, garantuotiems tradiciniams gaminiams turėtų būti priimtos atskiros papildomos nuostatos. Siekiant, kad garantuoti Bendrijos teritorijoje pagaminti tradiciniai gaminiai būtų lengviau ir greičiau identifikuojami, reikėtų įvesti privalomą atitinkamų Bendrijos nuorodų ir simbolių naudojimą ženklinant tuos gaminius, tačiau tam reikėtų numatyti pakankamos trukmės laikotarpį, kad ūkio subjektai galėtų prisitaikyti prie šito naujo reikalavimo. (7)  Žemės ūkio ir maisto produktams ženklinti yra taikomos Bendrijos nustatytos bendrosios taisyklės, laikantis 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo. Todėl, atsižvelgiant į specialiąsias jų savybes, pripažintiems tradiciniams gaminiams turėtų būti priimtos atskiros papildomos nuostatos. Siekiant, kad pripažinti Bendrijos teritorijoje pagaminti tradiciniai gaminiai būtų lengviau ir greičiau identifikuojami, reikėtų įvesti privalomą nuorodų ir specialaus su tam tikru pripažintu tradiciniu gaminiu siejamo Bendrijos simbolio naudojimą ženklinant tuos gaminius, tačiau tam reikėtų numatyti pakankamą laikotarpį, kad ūkio subjektai galėtų prisitaikyti prie šito naujo reikalavimo. 2 pakeitimas 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a) Atsižvelgiant į šio reglamento taikymo srities išplėtimą trečiųjų šalių produktams ir siekiant apsaugoti vartotojus nuo rizikos supainioti Bendrijos simbolį ir gaminio kilmę, etiketėje turėtų būti nurodyta žemės ūkio produkto arba pripažinto tradicinio gaminio ženklu pažymėto į rinką pateikto maisto produkto kilmės ir apdorojimo vieta. 3 pakeitimas 2 straipsnio 1 dalies b punktas b) "tradicinis" – kurio naudojimo Bendrijos rinkoje trukmė, atitinkanti vieną ar daugiau žmonijos kartų, yra įrodyta; b) "tradicinis" – produktas, kurio specialiosios savybės, kuriomis jis skiriasi nuo kitų panašių tos pačios kategorijos produktų, yra įrodytos ir kuris buvo naudojamas rinkoje jau prieš Antrąjį pasaulinį karą; 4 pakeitimas 3 straipsnio 1 dalis Laikydamasi šio reglamento, Komisija nuolatos atnaujina Bendrijos lygiu pripažintų garantuotų tradicinių gaminių registrą. Laikydamasi šio reglamento, Komisija nuolatos atnaujina Bendrijos lygiu pripažintų pripažintais tradiciniais laikomų gaminių registrą ir skelbia šį registrą internete. 5 pakeitimas 3 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)' Jokiomis aplinkybėmis negalima leisti naudoti pavadinimų, kurie buvo užregistruoti kaip nustatytos kilmės arba nustatyto geografinio regiono produktai. 6 pakeitimas 7 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas) da) bet kuri kita informacija, kurią valstybė narė pagrįstai mano esant reikalingą. 7 pakeitimas 7 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa 5. 4 dalies 2 pastraipos minimo nagrinėjimo metu valstybė narė vykdo užprotestavimo valstybės lygmeniu procedūrą, užtikrindama, kad apie paraišką būtų tinkamai paskelbta ir būtų numatytas pakankamas laikotarpis, per kurį toje valstybėje įsisteigęs ir teisėtų su įregistravimu susijusių interesų turintis asmuo galėtų įregistravimą užprotestuoti. 5. 4 dalies antros pastraipos minimo nagrinėjimo metu valstybė narė vykdo užprotestavimo valstybės lygmeniu procedūrą, užtikrindama, kad apie paraišką būtų tinkamai paskelbta ir būtų nustatytas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį toje valstybėje įsisteigęs ir teisėtų su įregistravimu susijusių interesų turintis asmuo galėtų įregistravimą užprotestuoti. 17 pakeitimas 7 straipsnio 7 dalies 1 a pastraipa Jei paaiškėja, kad informacijos nepakanka, Komisija turi teisę reikalauti, kad trečiosios šalies susivienijimas pateiktų visą atitinkamą papildomą informaciją, įskaitant įrodymus, kad laikomasi Bendrijos aplinkos apsaugos, maisto ir gyvulių pašarų higienos, gyvūnų gerovės ir darbuotojų apsaugos standartų. 8 pakeitimas 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.  Komisija nagrinėja paraišką, siekdama patikrinti jos pagrįstumą ir atitiktį šio reglamento sąlygoms. 1.  Per keturis mėnesius nuo gavimo Komisija nagrinėja paraišką, siekdama patikrinti jos pagrįstumą ir atitikimą šiame reglamente nustatytoms sąlygoms. 9 pakeitimas 8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2.  Kai nustatoma, kad šiame reglamente nustatytos sąlygos yra tenkinamos, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia 6 straipsnyje nurodytą specifikaciją ir 15 straipsnyje minimus pareiškėjų grupės ir kontrolės institucijų duomenis. 2.  Kai nustatoma, kad šiame reglamente nustatytos sąlygos yra tenkinamos, per ne ilgesnį kaip šešių mėnesių nuo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos laikotarpį Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia 6 straipsnyje nurodytą specifikaciją ir 15 straipsnyje minimus pareiškėjų grupės ir kontrolės institucijų duomenis. 10 pakeitimas 9 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa Apie įregistravimą skeliama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Apie įregistravimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir internete, kartu pateikiant nuorodą, kur galima rasti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos specifikacijos paskelbimo detales. 11 pakeitimas 12 straipsnio 2 dalis 2.  Jei žemės ūkio ar maisto produkto etiketėje daroma nuoroda į garantuotą tradicinį gaminį, pagamintą Bendrijos teritorijoje, joje turi būti registruotas gaminio pavadinimas, nuoroda "garantuotas tradicinis gaminys" arbo jos santrumpa "GTG" bei jam skirtas Bendrijos simbolis. 2.  Jei žemės ūkio ar maisto produkto etiketėje daroma nuoroda į pripažintą tradicinį gaminį, pagamintą Bendrijos teritorijoje, joje turi būti registruotas gaminio pavadinimas, nuoroda "pripažintas tradicinis gaminys" arbo jos santrumpa "PTG" bei jam skirtas specialus Bendrijos simbolis. 12 pakeitimas 12 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a. Pagal šio reglamento reikalavimus ant etiketės aiškiai ir matomoje vietoje turi būti nurodoma kiekvieno specialiu Bendrijos sertifikatu pažymėto žemės ūkio ar maisto produkto kilmės ir apdorojimo vieta. 13 pakeitimas 15 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) Egzistuojančios privačios kontrolės įstaigos per metus nuo šio reglamento paskelbimo dienos kreipiasi dėl įgaliojimo gavimo.. 14 pakeitimas 15 straipsnio 3 dalis 3.  Pirmoje dalyje nurodytoms valstybinėms ar privačioms kontrolės įstaigoms turi būti suteikti įgaliojimai užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant prireikus nuobaudų taikymą, jeigu jos nustatys, kad garantuotu tradiciniu gaminiu laikomas žemės ūkio ar maisto produktas neatitinka specifikacijoje nustatytų reikalavimų. 3.  Pirmoje dalyje nurodytoms valstybinėms kontrolės įstaigoms turi būti suteikti įgaliojimai užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant prireikus nuobaudų taikymą, jeigu jos nustatys, kad pripažintu tradiciniu gaminiu laikomas žemės ūkio ar maisto produktas neatitinka specifikacijoje nustatytų reikalavimų 15 pakeitimas 17 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Jei į apdoroto produkto sudėtį įeina pagal šį reglamentą užregistruotas žemės ūkio ar maisto produktas, pripažintas gamintojų susivienijimas turi išduoti atitinkamą leidimą naudoti tam tikrą nuorodą apdoroto produkto etiketėje. 16 pakeitimas 18 straipsnio 3 dalis 3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Išbraukta. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis - trys mėnesiai.

(1) Dar neskelbta OL.

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (KOM(2005)0698 – C6-0027/2006 – 2005/0275(CNS))

P6_TA(2006)0095 A6-0034/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0698)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0027/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0034/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pradžioje įgyvendinti tik tuos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2081/92(2) pakeitimus, kurie yra būtini Pasaulio prekybos organizacijos sprendimu, ir, neatsižvelgiant į laiko faktorių, aptarti toliausiai siekiančias Komisijos pasiūlymo detales;

4.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 3 konstatuojamoji dalis (3)  Be to, vartotojai linksta pirmenybę teikti maisto produktų kokybei, o ne kiekybei. Tokių specialių produktų paieška, be kita ko, padidina didesnę tam tikros geografinės kilmės žemės ūkio ir maisto produktų paklausą. (3)  Be to, nuolat daugėja vartotojų, kurie pirmenybę teikia maisto produktų kokybei, o ne kiekybei. Tokių specialių produktų paieška, be kita ko, padidina didesnę tam tikros geografinės kilmės žemės ūkio ir maisto produktų paklausą. 2 pakeitimas 5 konstatuojamoji dalis (5)  Žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimui etiketėmis yra taikomos bendrosios Bendrijos taisyklės, visų pirma taisyklės, apibrėžtos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo. Atsižvelgiant į jų konkretų pobūdį, turėtų būti priimtos papildomos specialios nuostatos dėl žemės ūkio ir maisto produktų iš apibrėžtos geografinės vietovės. Taip pat reikėtų, kad Bendrijos įrašai ir atitinkami simboliai būtų naudojami Bendrijos pavadinimams privaloma tvarka, kad vartotojai būtų geriau supažindinti su šia produktų kategorija bei jų garantija ir kad tuos produktus būtų lengviau identifikuoti rinkoje ir taip palengvinti jų kontrolę. Tačiau turėtų būti numatytas pakankamas laikotarpis, kad ūkio subjektai galėtų prisitaikyti prie šio reikalavimo. (5)  Žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimui etiketėmis yra taikomos bendrosios Bendrijos taisyklės, visų pirma taisyklės, apibrėžtos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo. Atsižvelgiant į jų konkretų pobūdį, turėtų būti priimtos papildomos specialios nuostatos dėl žemės ūkio ir maisto produktų iš apibrėžtos geografinės vietovės. Taip pat reikėtų, kad Bendrijos įrašai ir atitinkami simboliai būtų naudojami Bendrijos pavadinimams privaloma tvarka, kad vartotojai būtų geriau supažindinti su šia produktų kategorija bei jų garantija ir kad tuos produktus būtų lengviau identifikuoti rinkoje ir taip palengvinti jų kontrolę. Todėl, atsiradus tokiam įpareigojimui, taip pat reiktų atitinkamai suskirstyti Bendrijos simbolius, siejamus su įvairiomis Bendrijos nuorodomis, siekiant užtikrinti, kad šios nuorodos ir atitinkamas logotipas nedviprasmiškai atitiktų vienas kitą. Tačiau turėtų būti numatytas pakankamas laikotarpis, kad ūkio subjektai galėtų prisitaikyti prie šio reikalavimo. 3 pakeitimas 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a) Atsižvelgiant į šio reglamento taikymo srities išplėtimą trečiųjų šalių produktams ir siekiant apsaugoti vartotojus nuo rizikos supainioti Bendrijos simbolį ir gaminio kilmę, etiketėje turėtų būti nurodyta žemės ūkio produkto arba pripažinto tradicinio gaminio ženklu pažymėto į rinką pateikto maisto produkto kilmės ir apdorojimo vieta. 4 pakeitimas 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a) Bendrijos politikos kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų srityje stiprinimas be šiame reglamente numatytų paaiškinimų ir supaprastinamų reikalauja derybų dėl daugiašalio registro Pasaulinės prekybos organizacijos kontekste, kurių tikslas būtų užtikrinti minėtos politikos tvarumą. 42 pakeitimas 12 konstatuojamoji dalis (12)  Susitarime dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (1994 m. TRIPS susitarimas, esantis Pasaulio prekybos organizacijos steigimo susitarimo 1C priede), yra pateiktos išsamios nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių buvimu, įsigijimu, apimtimi, išlaikymu ir su priemonėmis, įpareigojančiomis tų teisių laikytis. (12)  Susitarime dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (1994 m. TRIPS susitarimas, esantis Pasaulio prekybos organizacijos steigimo susitarimo 1C priede), yra pateiktos išsamios nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių buvimu, įsigijimu, apimtimi, išlaikymu ir su priemonėmis, įpareigojančiomis tų teisių laikytis. Europos Sąjungai intelektinės nuosavybės apsaugos svarba pasaulio prekyboje nuolat didėja. Šiuo požiūriu geografinės ir kilmės vietos nuorodos vaidina ypatingą vaidmenį, todėl, rengiantis deryboms dėl Dohos vystymosi darbotvarkės, būtina tarptautiniu mastu išplėsti geografinių ir kilmės vietos nuorodų apsaugą ir ją taikyti vis didesniam žemės ūkio produktų skaičiui. 6 pakeitimas 13 konstatuojamoji dalis (13)  Po įregistravimo pagal šį reglamentą suteikta apsauga yra taikoma tik toms trečiųjų šalių geografinėms nuorodoms, kurios yra saugomos jų kilmės šalyje. (13)  Po įregistravimo pagal šį reglamentą suteikta apsauga yra taikoma tik toms trečiųjų šalių geografinėms nuorodoms, kurios yra saugomos jų kilmės šalyje. Tuo pat metu Komisija turėtų siekti, kad trečiosios šalys pripažintų Bendrijos produktus, turinčius kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą. Šiame kontekste yra poreikis imtis informacinių ir reklamos priemonių, taikomų tiek Europos Sąjungos viduje, tiek išorėje. 7 pakeitimas 2 straipsnio 1 dalies a punkto įžanginė dalis a) "kilmės vietos nuoroda" : tai regiono, konkrečios vietovės ar, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti žemės ūkio ar maisto produktui a) "kilmės vietos nuoroda": tai regiono, konkrečios vietovės ar, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti ir (arba) nurodyti žemės ūkio ar maisto produktui 8 pakeitimas 2 straipsnio 1 dalies a punkto 3 įtrauka – kurio gamyba, perdirbimas ir paruošimas atliekamas toje apibrėžtoje geografinėje vietovėje; – kurio gamyba, perdirbimas, paruošimas ir tam tikrais atvejais pakavimas atliekamas toje apibrėžtoje geografinėje vietovėje; 9 pakeitimas 2 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginė dalis b) "geografinė nuoroda" – tai nuoroda, naudojama apibūdinti žemės ūkio ar maisto produktą, b) "geografinė nuoroda" – tai regiono, apibrėžtos vietovės ar šalies pavadinimas arba nuoroda, naudojama nurodyti ir (arba) apibūdinti žemės ūkio ar maisto produktui 10 pakeitimas 2 straipsnio 1 dalies b punkto 1 įtrauka - kaip kilusį iš tam tikro regiono, apibrėžtos vietovės ar šalies, - kaip kilusį iš tam tikro regiono, apibrėžtos vietovės ar, išskirtiniais atvejais, šalies, 51 pakeitimas 2 straipsnio 1 dalies b punkto 1 a pastraipa (nauja) Pasibaigus tinkamos trukmės pereinamajam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, visa gamyba, perdirbimas ir paruošimas turi vykti apibrėžtoje geografinėje teritorijoje. Tada, kai pirminės žaliavos gaunamos iš kitos geografinės teritorijos arba iš teritorijos, didesnės nei perdirbimo regionas, tai gali būti leista 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jeigu: i) teritorija, kurioje yra gaminama žaliava, yra apibrėžta, ii) šiai žaliavai gaminti reikia specialių sąlygų, ir iii) egzistuoja ii punkte numatytų sąlygų laikymosi kontrolės sistema. 11 pakeitimas 2 straipsnio 2 dalis 2.  Tam tikri tradiciniai geografiniai ar negeografiniai pavadinimai, nurodantys iš kurio nors regiono ar apibrėžtos vietovės kildinamą kurį nors žemės ūkio ar maisto produktą, atitinkantį 1 dalies a punkto antros ir trečios įtraukų sąlygas, taip pat laikomi kilmės vietos nuorodomis. 2.  Tam tikri tradiciniai geografiniai ar negeografiniai pavadinimai, nurodantys iš kurio nors regiono ar apibrėžtos vietovės kildinamą kurį nors žemės ūkio ar maisto produktą, atitinkantį 1 dalies a punkto antros ir trečios įtraukų sąlygas ir b punktą, taip pat laikomi kilmės vietos arba geografinėmis nuorodomis. 12 pakeitimas 2 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis 3.  Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, pagal išsamias 16 straipsnio a punkte nurodytas taisykles tam tikros geografinės nuorodos laikomos kilmės vietos nuorodomis, kai tų produktų tam tikros žaliavos yra kilusios iš didesnės geografinės vietovės arba vietovės, kuri skiriasi nuo perdirbimo vietovės, su sąlyga, kad: 3.  Nukrypstant nuo 1 dalies a ir b punktų, pagal išsamias 16 straipsnio a punkte nurodytas taisykles tam tikros geografinės nuorodos laikomos kilmės vietos nuorodomis arba geografinėmis nuorodomis, kai tų produktų tam tikros žaliavos yra kilusios iš didesnės geografinės vietovės arba vietovės, kuri skiriasi nuo perdirbimo vietovės, su sąlyga, kad: 13 pakeitimas 2 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas) ca) leidimo nukrypti gavėjas ant etiketės arba pakuotės nurodytų žaliavų kilmę. 14 pakeitimas 2 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Tokie pavadinimai kilmės šalyje turi būti pripažinti kilmės vietos nuorodomis iki 2004 m. gegužės 1 d. Išbraukta. 16 pakeitimas 4 straipsnio 2 dalies h punktas h) visos specialios to žemės ūkio ar maisto produkto ženklinimo etiketėmis taisyklės; h) visos specialios to žemės ūkio ar maisto produkto ženklinimo etiketėmis taisyklės ir, tam tikrais atvejais, saugomų geografinių pavadinimų naudojimo sąlygos, ženklinant etiketėmis produktus, kuriuos gaminant kaip sudedamosios dalys naudojami saugomos kilmės vietovės nuoroda (SKVN) ar saugoma geografine nuoroda (SGN) pažymėti produktai; 17 pakeitimas 4 straipsnio 2 dalies h a punktas (naujas) ha) kai tinkama, gamintojo sprendimas atlikti tam tikrus pakavimo darbus tik gamybos zonoje, siekiant užtikrinti f punkte minimą ryšį įrodančius duomenis; 18 pakeitimas 5 straipsnio 3 dalies c punkto ii papunktis ii) trumpas produkto ryšio su geografine aplinka ar 2 straipsnio 1 dalies a ar b punkte (priklausomai nuo atvejo) nurodyta geografine kilme, aprašymas, įskaitant, tam tikrais atvejais, specifinius produkto ar gavimo metodo aprašymo elementus, pagrindžiančius šį ryšį. ii) trumpas produkto ryšio su geografine aplinka ar 2 straipsnio 1 dalies a ar b punkte (priklausomai nuo atvejo) nurodyta geografine kilme, aprašymas, įskaitant su gamtine aplinka susijusius ir sociokultūrinius veiksnius bei, tam tikrais atvejais, specifinius produkto ar gavimo metodo aprašymo elementus, pagrindžiančius šį ryšį. 48 ir 19 pakeitimai 5 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa Valstybė narė nagrinėja paraišką naudodama tinkamas priemones, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka šio reglamento sąlygas. Valstybė narė, jei reikia, bendradarbiaudama su regionų valdžios institucijomis, nedelsdama nagrinėja paraišką naudodama tinkamas priemones, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka šio reglamento sąlygas. 20 pakeitimas 5 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa 5. 4 dalies antroje pastraipoje nurodyto nagrinėjimo metu valstybė narė surengia prieštaravimų procedūrą nacionaliniu lygiu, užtikrinančią tinkamą minėtos paraiškos paskelbimą ir pakankamą laikotarpį, per kurį bet kuris teisiškai susijęs ar nuolat esantis jos teritorijoje asmuo gali pareikšti prieštaravimą paraiškoje nurodyto pavadinimo įregistravimui. 5. 4 dalies antroje pastraipoje nurodyto nagrinėjimo metu valstybė narė nacionaliniu lygiu inicijuoja prieštaravimų procedūrą, užtikrinančią tinkamą minėtos paraiškos paskelbimą ir trijų mėnesių laikotarpį, per kurį prieštaravimą paraiškai gali pareikšti bet kuris teisėtą interesą turintis ar nuolat valstybės narės teritorijoje esantis asmuo. 21 pakeitimas 5 straipsnio 7 dalies a a punktas (naujas) aa) 4 straipsnyje numatyta produkto specifikacija; 22 pakeitimas 5 straipsnio 9 dalies 1 pastraipa 9.  Kai įregistravimo paraiška susijusi su trečiojoje šalyje esančia geografine vietove, joje pateikiama 3 dalyje nurodyta informacija ir įrodymai, kad tas pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje. 9.  Kai įregistravimo paraiška susijusi su trečiojoje šalyje esančia geografine vietove, joje pateikiama 3 dalyje nurodyta informacija ir įrodymai, kad tas pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje. Jeigu Komisija nėra patenkinta paraiškos turiniu, ji turi teisę reikalauti, kad paraiškos pateikėjas iš trečiosios šalies pateiktų visą atitinkamą papildomą informaciją, įskaitant specifikacijos kopiją. 23 pakeitimas 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.  Komisija nagrinėja paraišką naudodama tinkamas priemones, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka šio reglamento sąlygas. 11.  Per šešis mėnesius nuo 5 straipsnio 7 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos Komisija išnagrinėja paraišką naudodama tinkamas priemones, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka šio reglamento sąlygas. 24 pakeitimas 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2.  Jeigu yra įvykdytos šio reglamento sąlygos, Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bendrąjį dokumentą ir 5 dalies penktoje pastraipoje nurodyto specifikacijos paskelbimo nuorodą. 2.  Jeigu yra įvykdytos šio reglamento sąlygos per ne ilgesnį kaip šešių mėnesių nuo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos laikotarpį Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bendrąjį dokumentą ir 5 straipsnio 5 dalies penktoje pastraipoje nurodyto specifikacijos paskelbimo nuorodą. 49 pakeitimas 7 straipsnio 1 pastraipa Per keturis mėnesius nuo 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos, bet kuri valstybė narė ar trečioji šalis, gali pateikti prieštaravimą numatomam įregistravimui, Komisijai perduodama tinkamai pagrįstą pareiškimą. Per šešis mėnesius nuo 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos, bet kuri valstybė narė ar trečioji šalis gali pateikti prieštaravimą numatomam įregistravimui, Komisijai perduodama tinkamai pagrįstą pareiškimą. 25 pakeitimas 7 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa Apie įregistravimą paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Apie įregistravimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir internete bei pridedama 5 straipsnio 5 dalyje numatytos specifikacijos paskelbimo detalės. Jei paraiška dėl įregistravimo susijusi su trečiosios šalies geografine vietove, Komisija skelbia specifikaciją pagal 5 straipsnio 5 dalį. 26 pakeitimas 7 straipsnio 6 dalis 6.  Komisija atnaujina saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą. 6.  Komisija atnaujina saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą ir skelbia jį internete. 27 pakeitimas 8 straipsnio 2 a pastraipa (nauja) Bendrijos simboliai atskiriami pagal kiekvienam suteikiamą spalvos kodą. 47 pakeitimas 8 straipsnio 3 pastraipa Antroje pastraipoje nurodyti įrašai ir su jais susiję Bendrijos simboliai taip pat gali būti nurodomi trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio ar maisto produktų, kurie pateikiami į rinką įregistruotu pavadinimu pagal šį reglamentą, etiketėse. Antroje pastraipoje nurodyti įrašai, tačiau ne su jais susiję Bendrijos simboliai taip pat gali būti nurodomi trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio ar maisto produktų, kurie pateikiami į rinką įregistruotu pavadinimu pagal šį reglamentą, etiketėse. 28 pakeitimas 8 straipsnio 3 a pastraipa (nauja) Kiekvieno žemės ūkio arba maisto produkto, kuris pateikiamas į rinką įregistruotu pavadinimu pagal šį reglamentą, kilmės ir perdirbimo vieta aiškiai ir matomai nurodoma etiketėje. 29 pakeitimas 10 straipsnio 3 dalis 3.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnį valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, konkrečiai atsakingas už su šiuo reglamentu susijusios kontrolės sistemos taikymą. 3.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnį valstybės narės paskiria oficialią instituciją, atsakingą už Bendrijos nuostatų dėl geografinių nuorodų laikymosi kontrolę. 30 pakeitimas 10 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a. Teisių turėtojai gali kreiptis į atitinkamą nacionalinės kontrolės tarnybą, pateikti skundą ir prašyti jos įsikišimo, kad būtų apsaugoti jų registruoti pavadinimai. 31 pakeitimas 10 straipsnio 3 b dalis (nauja) 3b. Šių kontrolės tarnybų sąrašas yra skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir reguliariai atnaujinamas. 52 pakeitimas 11 straipsnio 4 dalis 4.  Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų paskirtų oficialių kontrolės įstaigų ir įgaliotų privačių kontrolės įstaigų pavadinimą ir kontaktinius duomenis, jų atitinkamas užduotis ir visus šios informacijos pakeitimus. 4.  Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų paskirtų oficialių kontrolės įstaigų ir įgaliotų privačių kontrolės įstaigų pavadinimus ir kontaktinius duomenis, jų atitinkamus įgaliojimus ir visus šios informacijos pakeitimus. Kai pavadinimo geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje, grupė tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas perduoda Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją. Kai pavadinimo geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje, grupė tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas perduoda Komisijai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją. Komisija viešai skelbia pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą informaciją, kuri yra reguliariai atnaujinama. Komisija paskelbia pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą informaciją Oficialiajame Europos Bendrijų leidinyje bei internete ir ją reguliariai atnaujina. 32 pakeitimas 11 straipsnio 6 dalis 6.  Šiame straipsnyje nurodytos kontrolės išlaidas padengia tikrinti ūkio subjektai. 6.  Šiame straipsnyje nurodytos kontrolės išlaidas gali padengti tikrinti ūkio subjektai. 33 pakeitimas 12 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) Dėl panaikinimo paraiškų konsultuojamasi su suinteresuotomis šalimis atitinkamoje valstybėje narėje. 53 pakeitimas 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a. Saugoma nuoroda penkerius metus nuo jos panaikinimo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dienos, vadovaujantis 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo1 arba panašiomis nacionalinėmis nuostatomis, negali būti naudojama prekiniam ženklui registruoti. Pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką galima patvirtinti specifines nuostatas. _____________________ 1 OL L 11, 1994 1 14, p. 1. 34 pakeitimas 13 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas a) bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais produktams, kuriems netaikomas įregistravimas, jeigu šie produktai panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu, naudojantis tuo pavadinimu, naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija; a) bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais (viso arba jo dalies, ypač ant bet kokios rūšies ir formos etikečių ir pakuočių) produktams, kuriems netaikomas įregistravimas, jeigu šie produktai panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu, naudojantis tuo pavadinimu, naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija; 35 pakeitimas 13 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas) aa) komercinis įregistruoto pavadinimo naudojimas maisto produktams, iš anksto negavus teisės turėtojo sutikimo; 36 pakeitimas 13 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja) Jeigu perdirbto produkto sudėtyje yra žemės ūkio arba maisto produkto, kuris buvo įregistruotas pagal šį reglamentą, perdirbto produkto etiketėje atitinkamą įrašą galima naudoti tik gavus pareiškėjų grupės, kuriai buvo suteiktas pripažinimas, išduotą reikiamą leidimą. 37 pakeitimas 13 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a. Jei žemės ūkio arba maisto produktai turi saugomos kilmės vietovės nuorodą (SKVN) ar saugomą geografinę nuorodą (SGN), kiti geografiniai pavadinimai, įtraukti į saugomą geografinę zoną, negali būti panaudoti panašiems produktams, neturintiems tos SKVN arba SGN. 50 pakeitimas 14 straipsnio 1 dalies b punktas b) pagal šį reglamentą įregistruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų atveju – po prašymo įregistruoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą pateikimo Komisijai datos. b) pagal šį reglamentą įregistruotų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų atveju – po prašymo įregistruoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą pateikimo valstybei narei ar Komisijai, priklausomai nuo to, kuriai jis pateikiamas anksčiau, dienos. 54 pakeitimas 15 straipsnio 3 dalis 3)  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai. Išbraukta. 38 pakeitimas I priedo 6 a, 6 b, 6 c, 6 d, 6 e ir 6 f įtraukos (naujos) – vyno actas, –  Korinto vynuogių actas, – uogų vynas arba fermentuoti uogų pagrindo gėrimai (be sidro ir kriaušių sidro), - druska, tradicinė jūros druska ir jūros druska "Fleurs de sel", - prieskoniai, - žolelių mišiniai, 39 pakeitimas II priedo 7 įtrauka - vytelės, - vytelės ir gaminiai iš vytelių,

(1) Dar neskelbta OL. (2) OL L 208, 1992 7 24, p. 1.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2005 m. plėtros strategijos dokumento (2005/2206(INI))

P6_TA(2006)0096 A6-0025/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. Plėtros strategijos dokumentą (KOM(2005)0561),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Stojimo partnerystėje su Kroatija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0556),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Stojimo partnerystėje su Turkija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0559),

–   atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pareiškimo dėl narystės Europos Sąjungoje (KOM(2005)0562) ir jos susijusio pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos partnerystėje su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija numatytų principų, prioritetų ir sąlygų (KOM(2005)0557),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai dėl Bosnijos ir Hercegovinos pažangos įgyvendinant prioritetus, nurodytus "Ekonominio pagrįstumo analizės studijoje dėl Bosnijos ir Hercegovinos pasirengimo deryboms dėl Stabilizavimo ir asociacijos sutarties su Europos Sąjunga" (KOM(2005)0529),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimus apie pažangą derybose su Albanija (SEK(2005)1421), Kosovu (SEK(2005)1423), Bosnija ir Hercegovina (SEK(2005)1422), Serbija ir Juodkalnija (SEK(2005)1428), Turkija (SEK(2005)1426) ir Kroatija (SEK(2005)1424),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 27 d. Komisijos komunikatą pavadinimu "Vakarų Balkanai kelyje į ES: didėjantis stabilumas ir gerovė" (KOM(2006)0027),

–   atsižvelgdamas į. 2005 m. rugsėjo 28 d. savo rezoliuciją dėl derybų su Turkija pradžios(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 16 d.(2) ir 2005 m. rugsėjo 29 d.(3) savo rezoliucijas dėl etninių ir tautinių mažumų padėties Serbijoje, Vojvodinos regione, ir į savo 2005 m. sausio ir vasario mėn. faktinės padėties nustatymo misijos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0025/2006).

1.   džiaugiasi tuo, kad Komisijos strategijos dokumente remiama į išorę orientuota Sąjunga, kuri ir toliau lieka patikima kaimyninių valstybių partnere, atsidavusia stabilios demokratijos ir klestinčios ekonomikos šalininke;

2.   ragina valstybes nares ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti sudarant informavimo strategiją, leidžiančią patenkinti su Europos plėtra ir integracija susijusius teisėtus Europos visuomenės interesus;

3.   su pasitenkinimu pažymi, kad Europos Sąjungos plėtros strategijos sukurtos paskatos neabejotinai prisidėjo prie reformų pradžios Turkijoje, Kroatijoje ir Vakarų Balkanų valstybėse;

4.   pritaria ir remia Komisiją, pabrėžiančią teisingą ir griežtą sąlygotumą, kuriuo vadovaudamasi ji kiekviename stojimo proceso etape nustato aiškius ir objektyvius reikalavimus ir leidžia deryboms vykti toliau tik tuomet, kai neturi jokių priekaištų dėl atitinkamų sąlygų vykdymo; todėl patvirtina, kad kiekvienos valstybės kandidatės pažanga priklausys nuo jos pasiekimų;

5.   primena, kad Sąjungos gebėjimas įsisavinti, kaip buvo numatyta 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos, išlieka viena iš naujų šalių priėmimo sąlygų; įsitikinęs, kad apibrėžiant Europos Sąjungos pobūdį, įskaitant ir jos geografines sienas, yra iš esmės svarbu suprasti gebos įsisavinti koncepciją; ragina Komisiją iki 2006 m. gruodžio 31 dienos pateikti pranešimą, kuriame būtų nustatyti šios koncepcijos principai; kviečia Komisiją numatyti šį faktorių bendrame derybų tvarkaraštyje; ragina įgalioti Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetą kartu su Konstitucinių reikalų komitetu savo iniciatyva parengti pranešimą šiuo klausimu;

6.   mano, kad padėtis be išeities, susidariusi ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, neleidžia Sąjungai didinti gebos įsisavinti;

7.   primena Tarybai, kad prieš priimdama galutinį sprendimą dėl bet kurios naujos valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą, ji turi užtikrinti atitinkamus biudžeto išteklius, reikalingus Sąjungos politikos sritims tinkamai finansuoti;

8.   pakartoja savo raginimą 2,5 milijardais EUR padidinti biudžetą ir 1,2 milijardus EUR perkelti į 4 biudžeto eilutę ("ES kaip visuotinė partnerė"), lyginant su atitinkamu Komisijos pasiūlymu, ypač Pasirengimo narystei (IPA) bei Kaimynystės ir partnerystės (EKKP) priemonių atžvilgiu;

9.   primena, kad ilgalaikė Europos perspektyva išlieka tikslas, siektinas jau nustatytų kriterijų ir sąlygų, įskaitant ir Sąjungos gebėjimą įsisavinti, pagrindu, taip pat ir Sąjungos įsipareigojimų, kurie turi būti galimų derybų tvarkaraščio sudedamoji dalis, pagrindu;

10.   todėl, jei šiai perspektyvai reikėtų daugiau veikimo galimybių, ragina Komisiją ir Tarybą pateikti visoms Europos šalims, kurios šiuo metu neturi narystės perspektyvų, pasiūlymus palaikyti artimus įvairiapusius santykius su ES; pabrėžia, kad kiekviena šalis, turinti narystės perspektyvą, galėtų prisijungti prie šios įvairiapusės struktūros, ir tai būtų tarpinis žingsnis į visišką narystę;

11.   laikosi nuomonės, kad tokia galimybė taip pat suteikia europinę perspektyvą, kuri reikalinga paskatinti minėtose valstybėse daugelį reikalingų vidaus reformų;

12.   dar kartą patvirtina, kad ES integracijos procesas negali vykti vadovaujantis techniniais kriterijais, bet besąlygiškai laikantis pagrindinių laisvės, demokratijos, pažangos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje ir teisinės valstybės principų; šių vertybių gerbimą laikys lemiamu veiksniu vertinant pasirengimą narystei Sąjungoje;

13.   ragina Europos Sąjungos valstybes nares laikytis įsipareigojimų dėl galimo atitinkamų šalių stojimo; pabrėžia, kad veiksmingas politinio sąlygotumo taikymas taip pat priklauso nuo tikėjimo Europos Sąjunga, kuris smarkiai prisideda prie jos sprendimų dėl Europos perspektyvų tose šalyse;

14.   tačiau primena valstybėms kandidatėms ir potencialioms valstybėms kandidatėms, kad svarbiausia yra įgyvendinti ir griežtai laikytis teisės normų, kurios turi atitikti EB teisės reikalavimus; atsižvelgdamas į tai, pareiškia esąs įsitikinęs, kad esminė ir būtina to sąlyga yra nepriklausoma, tinkamai veikianti visuomeninio administravimo ir teisingumo sistema, aprūpinta būtinais logistikos ir finansiniais ištekliais; todėl ragina minėtąsias valstybes su Komisijos pagalba vykdyti konkrečias priemones ta linkme;

15.   mano, kad šalys kandidatės, turi įrodyti, kad, prisijungusios prie Šengeno sutarties, jos bus pajėgios apsaugoti Sąjungos išorės sienas;

16.   patvirtina poreikį skatinti regioninį bendradarbiavimą tokiais Vakarų Balkanų valstybėms svarbiausiais klausimais, kaip etninis ir religinis susitaikymas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir laisvas asmenų judėjimas, kova su organizuotu nusikalstamumu, pabėgėlių grįžimo palengvinimas, laisvos prekybos erdvės, kuri būtų patraukli užsienio investicijoms, sukūrimas, dalijimasis aplinkos ištekliais ir integruotų tarptautinių tinklų kūrimas; yra įsitikinęs, kad šių valstybių integracijos procesai yra pasiekę nevienodą laipsnį; vis dėlto mano, kad Komisija, vesdama derybas ir naudodama jos kompetencijoje esančias skirtingas paramos programas, turėtų aktyviai įgyvendinti šį uždavinį teikdama realias lengvatas; primena šiuo požiūriu teigiamą Stabilumo Pakto indėlį ir remia pastangas skatinti jame numatytą geresnį regioninės integracijos proceso priemonių Vakarų Balkanų valstybėse įsisavinimą;

17.   mano, kad regionų vystymosi ir investicijų programų, jungtinių švietimo ir užimtumo iniciatyvų, jungtinių transporto ir turizmo projektų pagalba iki visų atitinkamų šalių įstojimo į ES galiausiai turėtų būti sukurta jungtinių mechanizmų, pvz., tokių kaip Vakarų Balkanų muitų sąjunga;

18.   ragina Vakarų Balkanų šalis užtikrinti tautinių mažumų teises ir šioms mažumoms priklausančių asmenų teisę grįžti į savo kilmės šalį;

19.   džiaugiasi 2005 m. sausio 31 d. Sarajeve Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Serbijos ir Juodkalnijos pasirašytu pareiškimu dėl pabėgėlių grąžinimo ir nuosavybės atstatymo, nes tai yra svarbus žingsnis imantis tvarkyti maždaug trijų milijonų pabėgusių arba šalies viduje perkeltų asmenų palikimą; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau nebemažinti indėlių į namų rekonstrukcijos ir ekonominio tvarumo projektus ir, kiek tai įmanoma, dovanas, paskolas ir investicijas susieti su grįžusiųjų įdarbinimo galimybėmis;

20.   pažymi, kad, nepaisant ekonominio augimo, Vakarų Balkanuose nedarbo lygis yra nepriimtinai aukštas; todėl ragina Komisiją darbo vietų kūrimą įtraukti į pagrindinius šio regiono politikos prioritetus;

Turkija

21.   mano, kad demokratinė ir pasaulietinė Turkija galėtų vaidinti konstruktyvų vaidmenį skleisdama supratimą tarp civilizacijų;

22.   pažymi, kad, nors Turkijoje tebevyksta politinis pereinamasis procesas, 2005 m. pokyčių sparta sulėtėjo, ir reformų įgyvendinimas išlieka netolygus; išreiškia viltį, kad derybų pradėjimas paspartins tolesnes reformas, reikalingas Turkijai siekiant visiško politinių ir ekonominių kriterijų įgyvendinimo; tikisi, kad Komisija griežtai ir visapusiškai prižiūrės teisinių nuostatų, ypatingai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, teisinės valstybės ir demokratijos srityje, įgyvendinimą Turkijoje;

23.   ragina Turkiją pašalinti visas esamas teisines ir praktines kliūtis, kad visiems Turkijos piliečiams būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, ypač žodžio laisve, tikėjimo laisve, kultūrinėmis teisėmis, tautinių mažumų teisėmis apskritai ir ypač ekumeninio patriarchato teisėmis bei graikų mažumų teisėmis Stambule, Imbre ir Tenede;

24.   tikisi, kad Turkija užtikrins visišką teisingumo sistemos nepriklausomumą ir jos tinkamą funkcionavimą, dės energingas pastangas stiprinant moterų teises ir kovą su smurtu buityje; ragina Turkiją suteikti prieglobstį moterims, tapusioms smurto aukomis;

25.   džiaugiasi pozityviomis Ministro Pirmininko R. T. Erdogano pastabomis dėl poreikio spręsti kurdų problemą demokratinėmis priemonėmis; apgailestauja dėl blogėjančios dabartinės saugumo padėties šalies pietryčiuose, ypač po to, kai buvo atnaujinti teroro išpuoliai; primena visoms su tuo susijusioms partijoms, kad būsimos provokacijos ar prievartos eskalavimas ne tik rimtai paveiks to regiono žmones, bet ir taps derybų proceso kliūtimi;

26.   džiaugiasi Turkijos teisėsaugos institucijų sprendimu nutraukti Orhano Pamuko persekiojimą, bet smerkia toliau trunkantį kitų asmenų teisinį persekiojimą dėl jų nesmurtiniu būdu reiškiamų pažiūrų; todėl ragina Turkijos institucijas peržiūrėti kartais teismuose taikomas teisės normas (netgi nesenai priimto Baudžiamojo kodekso pagrindu), kurios leidžia kelti baudžiamąsias bylas ir net nuteisti dėl nesmurtiniu būdu reiškiamų pažiūrų;

27.   apgailestauja dėl vienašališkai priimto Turkijos pareiškimo pasirašant papildomą protokolą prie ES ir Turkijos asociacijos susitarimo (Ankaros sutartis); primena Turkijai, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtina sudėtinė stojimo proceso dalis;

28.   ragina Turkijos valdžios institucijas įgyvendinti nuostatas, kylančias iš Ankaros sutarties, ir Stojimo partnerystės prioritetus bei nedelsiant pašalinti visus apribojimus dėl laisvo prekių judėjimo, turinčio įtakos, inter alia, laivams, plaukiojantiems su graikų Kipro vėliava arba laivams, atplaukiantiems į Turkijos uostus iš Kipro Respublikos uostų, ar Kipro lėktuvams; ragina Turkijos vyriausybę aiškiai patvirtinti, kad pareiškimas nėra ratifikavimo Turkijos Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje proceso dalis, ir taip leisti Europos Parlamentui ratifikuoti pirmiau paminėtą papildomą protokolą;

29.   džiaugiasi, kad Bendrųjų reikalų taryba 2006 m. vasario 27 d. susitikime susitarė priimti reglamentą, kuriuo nustatoma finansinės paramos priemonė, skirta Kipro turkų bendruomenės ekonomikos vystymuisi skatinti; ragina Tarybą iš naujo imtis pastangų, kad Tarybos 2004 m. balandžio 26 d. susitikimo išvadų pagrindu ir atsižvelgiant į Liuksemburgo pirmininkavimo metu vykusias konsultacijas bei Kipro Respublikos Stojimo akto Protokolo Nr. 10 pagrindu būtų pasiektas susitarimas dėl prekybai su šiaurine Kipro dalimi palankesnes sąlygas nustatančio reglamento;

30.   pakartoja savo poziciją dėl to, kad Stojimo partnerystės dokumente numatyti prioritetai, susiję su politiniais kriterijais, turi būti nustatyti pirmuoju derybų etapu; su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija šiuo metu taip pat remia tokį požiūrį, kartu pabrėždama, kad šie kriterijai turi būti patenkinti per vienus arba dvejus metus; ragina Turkiją kiek galima greičiau pateikti planą su tvarkaraščiu ir konkrečiomis priemonėmis šiam tvarkaraščiui įgyvendinti; ragina Komisiją ir Tarybą susieti derybų pažangą su savalaikiu šių prioritetų įgyvendinimu;

31.   tikisi, kad Turkija netrukdys ES ir NATO "Berlin Plus" susitarimui;

Kroatija

32.   džiaugiasi ES sprendimu 2005 m. spalio mėn. pradėti derybas dėl stojimo su Kroatija po Tarptautinio baudžiamojo teismo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) vyriausiojo prokuroro pateikto vertinimo dėl visiško Kroatijos bendradarbiavimo ir giria Kroatiją dėl pasiektos pažangos; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau tęsti savo reformų programos įgyvendinimą, besąlygiškai bendradarbiauti su TBTBJ ir bendrai stiprinti administracinės ir teisingumo sistemos gebėjimus;

33.   džiaugiasi, kad Ispanijos valdžios institucijos sučiupo generolą A. Gotoviną; tikisi, kad papildomas spaudimas privers Serbiją ir Republika Srpska visapusiškai bendradarbiauti su TBTBJ, ir jo teismo procesas prisidės prie atviros diskusijos apie karo įvykius buvusioje Jugoslavijos Respublikoje, kuriuose generolas A. Gotovina dalyvavo;

34.   su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija atitinka būtinus politinius kriterijus, tačiau nurodo, kad ji susiduria su daugybe didelių problemų teisingumo reformos srityje, ypatingai atsižvelgiant į daugybę nebaigtų bylų ir sprendimų, parodančių etninį nusiteikimą prieš serbus bylose dėl karo nusikaltimų; be to, pabrėžia būtinybę stiprinti pastangas mažinti korupciją ir tai, kad, nežiūrint priimto konstitucinio įstatymo dėl nacionalinių mažumų, turėtų būti imtasi skubių veiksmų toliau gerinti čigonų padėtį;

35.   pripažįsta pasiektą pažangą regioninio bendradarbiavimo srityje tiek santykiuose su Kroatijos kaimynais, tiek plėtojant regionines iniciatyvas; mano, kad reikalingas didelis postūmis siekiant spręsti aktualius dvišalius klausimus, ypač tuos, kurie susiję su sienomis ir nuosavybe; prašo Kroatijos ir Slovėnijos savo dvišales problemas spręsti vadovaujantis geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais; apgailestauja dėl to, kad nepaisant Kroatijos vyriausybės sprendimo perduoti Parlamentui ratifikuoti sutarties dėl valstybinės sienos tarp Kroatijos Respublikos bei Bosnijos ir Hercegovinos projektą, sutartis negalėjo būti ratifikuota dėl Republika Srpska prieštaravimo tam tikriems sutarties aspektams; ragina abiejų šalių vyriausybes tęsti diplomatines pastangas siekiant galutinai išspręsti sienų klausimą;

36.   pabrėžia, kad daugiau reikia padaryti kuriant tvarias pabėgėlius grįžimą skatinančias sąlygas pagal pirmiau minėtą Sarajevo deklaraciją dėl pabėgėlių grąžinimo; turėdamas tai omenyje, džiaugiasi jungtine ESBO misijos Kroatijoje, Kroatijos vyriausybės, Jungtinių Tautų Vyriausiojo komisaro pabėgėlių klausimais ir Europos Komisijos delegacijos Kroatijoje iniciatyva pradėti visuomenės informavimo kampaniją pabėgėlių grįžimo klausimu; yra įsitikinęs, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama aktyviai skatinti skirtingų etninių grupių susitaikymą, yra esminės siekiant šių šalių ir viso regiono stabilumo ateityje;

37.   džiaugiasi tuo, kad Kroatija gali būti laikoma veikiančia rinkos ekonomika ir tuo, kad tol, kol joje įgyvendinamos reformos, ji yra pajėgi išlaikyti savo konkurencingumą; atkreipia Kroatijos dėmesį į tokias silpnąsias puses, kaip pernelyg aktyvus valstybės dalyvavimas ekonomikoje, sudėtingos viešojo administravimo taisyklės ir trūkumai, stabdantys visuomeninio sektoriaus plėtrą ir tiesiogines užsienio investicijas; ir ragina Kroatijos valdžios institucijas visiems be išimties ES piliečiams nediskriminuojant leisti patekti į būsto rinką;

38.   džiaugiasi, kad yra pasirašytas ketinimų protokolas dėl nacionalinio fondo įsteigimo, kuriame pateikiamas ES rengimosi stojimui pagalbos decentralizuotos taikymo sistemos teisinis pagrindas;

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

39.   palankiai vertina Tarybos sprendimą suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai šalies kandidatės statusą; mano, kad tai yra pelnytas pastangų visiškai įgyvendinti Ohrido susitarimą bei sukurti stabilią, demokratinę, etniniu požiūriu daugiatautę valstybę ir visuomenę, reformuoti jos teisingumo ir policijos struktūras ir įtvirtinti veiksmingą rinkos ekonomiką įvertinimas;

40.   mano, kad ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tolesnių strategijų, skirtų Ohrido susitarimui ir tuo pačiu šalies stabilumui stiprinti, vystymą;

41.   su pasitenkinimu pažymi pažangą, kurios pasiekė Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija prisitaikydama prie ES standartų ir ES teisės; reiškia susirūpinimą dėl atsilikimo tokiose srityse, kaip laisvas prekių judėjimas, intelektinės nuosavybės teisė, konkurencijos politika ir finansų kontrolė; prisideda prie Komisijos raginimo Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijoms stiprinti pastangas įgyvendinant teisės aktus tokiose pagrindinėse srityse kaip teisingumo ir vidaus reikalų sistema ir iki kitų rinkimų įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos pateiktas rekomendacijas; todėl pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Rinkimų komisija ir jai pavaldžios įstaigos būtų visiškai nepriklausomos nuo politinio kišimosi tuo pat metu išlikdamos atidžiomis visų politinių partijų interesams ir nuomonėms;

42.   reiškia įsitikinimą, kad acquis communautaire priėmimo sparta turėtų eiti išvien su reikalingų įgyvendinimo ir vykdymo gebėjimų stiprinimu, siekiant visuomenės akyse išlaikyti pasitikėjimą ES teisės aktais; atsižvelgdamas į tai, giria didėjantį Kroatijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos bendradarbiavimą keičiantis patirtimi ir žiniomis;

43.   ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją su Graikija konstruktyviai ir lanksčiai surasti skaidrų bei abiem šalims priimtiną sprendimą dėl neišspręsto šalies pavadinimo klausimo; mano, kad respublikos pavadinimo klausimas nekliudo jos tolesnei integracijai į Europos šalių šeimą;

Kitos Vakarų Balkanų šalys

44.   primena ir visiškai pritaria 2003 m. birželio 19 - 20 d. Salonikų Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadoms, kai valstybių ir vyriausybių vadovai pakartojo savo ryžtą iki galo veiksmingai palaikyti Vakarų Balkanų šalių, kurios, išpildžius nustatytus kriterijus, taps sudedamąja ES dalimi, europinę perspektyvą;

45.   yra įsitikinęs, kad Europos integracijos strategija, kurioje numatyta ES narystės perspektyva, yra didžiausia paskata įgyvendinti reformas, kurių reikia norint įtvirtinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Vakarų Balkanuose – Europos regione, kuris netrukus bus visiškai apsuptas ES valstybių narių;

46.   mano, kad būsimas Vakarų Balkanų stojimas turi būti laikomas kitu Europos suvienijimo po šaltojo karo etapu;

47.   pažymi, kad Vakarų Balkanų pasirengimo narystei programa reikia detalesnio ir konkretesnio, o taip pat labiau į politiką orientuoto bei iniciatyva pagrįsto požiūrio, kuris būtų pritaikytas atitinkamoms šalims, bendrai turinčioms silpnas centrinės valdžios institucijas, ir galėtų išlaikyti reformų pagreitį numatomam ilgam laikotarpiui;

48.   ragina Komisiją ir toliau perorientuoti Bendrijos paramą šiame regione bei sutelkti ES paramą į veiksmingos valstybės administravimo ir teisingumo sistemos vystymą, šiuolaikinės, nesegregacinės švietimo sistemos kūrimą ir socialinių bei ekonominių priemonių sugrįžtančiųjų įtraukimui skatinimą; tiki, kad ši parama taip pat turėtų būti naudojama įgyvendinti labiau į ateitį orientuotą vizų politiką tose šalyse, kuriose siekiama įveikti organizuotą nusikalstamumą, tačiau taip, kad tai netrukdytų tarptautiniams verslo bendruomenės, socialinių partnerių, akademinės bendruomenės ir studentų mainams;

49.   pažymi, kad Albanija priartėjo prie derybų dėl Stabilizavimo ir Asociacijos sutarties (SAS) pabaigos, tuo akivaizdžiai patvirtinant šios šalies pastangas įgyvendinti europinius standartus, tačiau ragina politines valdžios institucijas įgyvendinti priimtus teisės aktus ir tikisi, kad prieš sudarant SAS bus pasiekta realių rezultatų kovojant su korupcija ir stiprinant laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą; ragina Albanijos vyriausybę ir parlamentą prieš būsimus rinkimus pakeisti rinkimų įstatymą, kad parlamente būtų užtikrintas teisingas atstovavimas politinėms jėgoms, kurias remia Albanijos piliečiai, ir užkirstas kelias dabar praktikuojamam vadinamajam taktiniam balsavimui;

50.   ragina Komisiją padėti Albanijai užbaigti vykstančią tautų nesantaiką, kuri, be kita ko, trukdo vaikams lankyti mokyklą, o kitiems įgyvendinti balsavimo teisę;

51.   džiaugiasi Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos sprendimu pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina dėl SAS, tačiau ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas, padedant Komisijai ir Vyriausiajam įgaliotiniui, persvarstyti Deitono sutarties konstitucines nuostatas ir toliau stiprinti valstybės lygmens institucijas bei tuo pat metu užtikrinti, kad kompetencijos perdavimas teisingumo, gynybos ir policijos sektoriuose būtų palydėtas perduodant atitinkamą finansavimą; pabrėžia, kad konstitucinės reformos turi derinti demokratiją ir efektyvumą su atstovavimu ir daugiaetniškumu; apgailestaudamas pažymi, kad partijų derybose dėl šalies konstitucinės reformos yra susidariusi padėtis be išeities ir ragina naująjį Vyriausiąjį įgaliotinį tarpininkauti, kad šis procesas būtų atnaujintas; primena Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms, kad visiškas bendradarbiavimas su (TBTBJ) išlieka vienu pagrindinių reikalavimų derybose su ES dėl SAS;

52.   primena buvusiojo Vyriausiojo įgaliotinio pareiškimus, kad Bosnija ir Hercegovina nuo Deitono sutarties pagaliau ryžtingai pasuko Europos kryptimi; palankiai vertina naujojo Vyriausiojo įgaliotinio Schwarzo Schillingo ryžtą padėti šiai šaliai pasiekti esminės pažangos politinėje, socialinėje ir ekonomikos srityse; mano, kad šiame lemiamame etape turėtų būti glaudžiau koordinuojamos Bendrijos paramos programos bei bendros užsienio ir saugumo politikos misijos; todėl ragina atitinkamus ES dalyvius imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga išsakytų vieningą nuomonę;

53.   mano, kad derybose dėl SAS sudarymo prioritetu turi tapti tolesnis tarptautinės intervencijos į Bosnijos ir Hercegovinos valdymą poreikio mažinimas; ragina Tarybą ir Komisiją kruopščiai pasirengti palaipsniui uždaryti Vyriausiojo įgaliotinio biurą;

54.   atsižvelgia į Juodkalnijos valdžios institucijų pageidavimą, vadovaujantis Serbijos ir Juodkalnijos konstitucinėmis nuostatomis bei Europos standartais, pateikti visuotiniam referendumui Juodkalnijos statuso valstybių sąjungoje klausimą; yra įsitikinęs, kad vyriausybė ir opozicija, tarpininkaujant Europos Sąjungai, bendrai nustatys referendumo datą ir procedūras taip, kad rezultatas būtų visiškai legitimus tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu; nepriklausomai nuo rezultato, ragina dviejų respublikų valdžios institucijas glaudžiai ir konstruktyviai bendradarbiauti derantis dėl SAS ir įgyvendinti priemones, reikalingas siekiant jų rinkų visiškos ekonominės integracijos;

55.   pripažįsta reikšmingą Belgrado valdžios institucijų ir TBTBJ bendradarbiavimo pažangą; patvirtina ir pakartoja JT vyriausiosios prokurorės Carla del Ponte raginimą, kad buvęs vadas Ratko Mladic ir buvęs Republika Srpska lyderis Radovan Karadzic būtų nedelsiant perduoti TBTBJ; primena, kad visiškas ir aktyvus bendradarbiavimas su TBTBJ yra būtina sąlyga tęsti derybas dėl SAS; todėl ragina Serbijos valdžios institucijas nepraleisti joms suteiktos progos ir ryžtingai tęsti tolesnės integracijos į Europą politiką; (išbraukta) primena joms, jog ypač svarbu, kad vyriausybės politikos parama TBTBJ būtų užtikrinta visais administracijos, policijos, teisingumo ir kariuomenės lygiais;

56.   pažymi, kad strategiškai labai svarbu išsaugoti dabartinį daugiaetninį Vojvodinos regiono pobūdį;

57.   džiaugiasi, kad pirmosios derybų diskusijos vyko laikantis abipusės pagarbos principų; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pažymima JT Generalinio Sekretoriaus specialaus pasiuntinio ataskaitoje, etninių santykių ir mažumų teisių padėtis, o ypač – serbų ir romų mažumų padėtis, (išbraukta) tebėra prasta; (išbraukta) ragina laikinąsias savivaldos institucijas, atsižvelgiant į diskusijas dėl decentralizacijos, pateikti šios problemos sprendimo pasiūlymų;

58.   pritaria Komisijai, nurodančiai Kosovo padarytą progresą bei daugelį trūkumų įgyvendinant JT standartus;

59.   primena, kad išankstinė derybų dėl statuso pabaigos sąlyga yra visiškas JT standartų laikymasis ir sutinka su Taryba, kad vienintelis Kosovo statuso klausimo sprendimas yra daugiatautis Kosovas, kuriame visiems piliečiams užtikrinama teisė laisvai gyventi, dirbti ir keliauti, Kosovas, kurio teritorinis nedalumas yra saugomas JT ir Europos Sąjungos; pabrėžia, kad galutinis rezultatas turėtų būti priimtinas Kosovo gyventojams; laikosi požiūrio, kad šis klausimas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į Kosovo integraciją į ES ir turi sutvirtinti taiką, saugumą ir stabilumą regione;

60.   taip pat mano, kad sprendimas dėl galutinio statuso turėtų būti susietas su įgyvendinimo programa, kurioje būtų nustatytos sąlygos, reikalingos siekiant išvengti destabilizacijos regione;

61.   ragina Europos Sąjungą ir Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir visomis kontaktinės grupės narėmis (Prancūzija, Vokietija, Rusija, Didžiąja Britanija, JAV), imtis vadovaujamo vaidmens derybose dėl būsimo Kosovo statuso; tiki, kad šios derybos yra viso regiono problema, ir visos suinteresuotos šalys turi dalyvauti procese, jį remti ir palaikyti galutinį sprendimą;

o
o   o

62.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Turkijos, Kroatijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos parlamentams ir vyriausybėms, laikinosioms Kosovo savivaldos institucijoms ir Jungtinių Tautų misijai Kosove.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0350. (2) OL C 140 E, 2005 6 9, p. 163. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0369.

Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl Žmogaus Teisių Tarybos rezultatų ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos 62-osios sesijos (JTŽTK, Ženeva)

P6_TA(2006)0097 RC-B6-0150/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes, nuo 1996 m. priimtas rezoliucijas dėl JT Žmogaus teisių komisijos bei į 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų santykių(1), 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos(2) ir į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulinio aukščiausio lygio viršūnių susitikimo rezultatų(3),

–   atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komisijos (JTŽTK) 62-ąją sesiją, kuri planuojama 2006 m. kovo 13–21 d.,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus aukšto lygio komisijos dėl grėsmių, iššūkių ir pokyčių 2004 m. gruodžio 1 d. pranešimą "Saugesnis pasaulis – mūsų bendra atsakomybė",

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2005 m. kovo 21 d. pranešimą "Daugiau laisvės, siekiant plėtros, saugumo ir žmogaus teisių visiems",

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Niujorke vykusiame JT pasaulio aukščiausio lygio susitikime 2005 m. rugsėjo 16 d. priimtą išvadų dokumentą, kuriame buvo nuspręsta įkurti Žmogaus teisių tarybą, kuri pakeistų Žmogaus teisių komisiją, ir pavesti JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui kuo greičiau, 60-osios sesijos metu, užbaigti vykstančias derybas siekiant nustatyti Žmogaus teisių tarybos įgaliojimus ir struktūrą,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos pirmininko 2006 m. vasario 23 d. pateiktą rezoliucijos dėl Žmogaus teisių tarybos projektą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio Bendrijos acquis dalis ir vienas pagrindinių Europos bendrumo ir vientisumo ramsčių,

B.   kadangi Jungtinės Tautos potencialiai buvo ir yra viena tinkamiausių organizacijų, padedančių visapusiškai spręsti žmogaus teisių klausimus ir uždavinius, su kuriais šiandien susiduria žmonija,

C.   kadangi rezoliucijos dėl Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) projektas yra daugelio mėnesių darbo, siekiant susitarimo, rezultatas,

D.   kadangi ŽTT negali spręsti kai kurių svarbiausių nerimą keliančių ir įvardytų klausimų, ji vis dėto galėtų būti veiksminga JT, kurios, deja, ne visada veiksmingai pasiekdavo norimų rezultatų, platforma stiprinti žmogaus teisių apsaugą ir jas skatinti,

E.   kadangi JT Žmogaus teisių komisijos (JTŽTK) 62-oji sesija bus paskutinė sesija prieš iš tikrųjų įkuriant ŽTT,

F.   kadangi Europos Parlamento ad hoc delegacija buvo sudaryta prieš šių metų JTŽTK metinę sesiją, kaip tai buvo daroma ir per pastaruosius septynerius metus,

Žmogaus teisių taryba

1.   palankiai vertina priimtą rezoliuciją, kuria įkuriama ŽTT; ir atkreipia dėmesį į ES indėlį į šių derybų rezultatą;

2.   palankiai vertina mažesnio, nuolatinio, Generalinės Asamblėjos tiesiogiai renkamo JT organo įkūrimą – pirmą žingsnį siekiant įgyvendinti 2005 m. vykusio Jungtinių Tautų pasaulio aukščiausio lygio susitikimo įsipareigojimą stiprinti Jungtinių Tautų žmogaus teisių struktūrą;

3.   ypač džiaugiasi tuo, kad ŽTT per visus metus galės reguliariai susitikti ir surengti ne mažiau kaip tris sesijas per metus ir, be savo eilinių susitikimų, sušaukti neeilines sesijas siekiant greitai reaguoti į atsirandančias žmogaus teisių krizes;

4.   palankiai vertina JTŽTK nepriklausomų vadinamųjų specialiųjų procedūrų sistemos išsaugojimą; pažymi, kad šias specialiąsias procedūras reikės patikslinti per vienų metų laikotarpį, ir ragina ES išlikti budrią siekiant užtikrinti, kad šios procedūros būtų išlaikytos;

5.   palankiai vertina tai, kad žmogaus teisių NVO ir toliau dalyvaus diskusijose ir tikisi, kad šis dalyvavimas pagerės ir sustiprės ateityje; pakartoja savo raginimą reformuoti JT NVO komitetą siekiant užtikrinti veiksmingą nepriklausomų NVO dalyvavimą;

6.   palankiai vertina tai, kad sukurtas visuotinis periodinio vertinimo, vadinamojo ekspertų vertinimo (angl. peer review), mechanizmas, t.y. priemonė, padėsianti didinti taikymo visuotinumą ir vienodą požiūrį į valstybes nares dėl žmogaus teisių padėties visame pasaulyje stebėjimo; atkreipia dėmesį į sąlygą, kad, taikant šį mechanizmą, neturėtų būti dubliuojamas JT sutarties organų darbas; ragina ŽTT, kuriant šio vertinimo metodus, užtikrinti, kad šiam tikslui skirta sesija neįeitų į rezoliucijoje nurodytą sesijų skaičių, t.y. mažiausiai trys sesijos ir dešimt savaičių;

7.   apgailestauja, kad nebuvo priimtas pasiūlymas ŽTT narius rinkti sustiprinta dviejų trečdalių balsų dauguma; vis dėlto mano, kad procedūra, kai nariai renkami tiesiogiai ir asmeniškai slaptu balsavimu absoliučia Generalinės Asamblėjos balsų dauguma ir vyriausybės turi svarstyti kandidatų veiklą ir įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, galėtų užkirsti kelią tam, kad į ŽTT būtų išrinkti aiškūs žmogaus teisių pažeidėjai; palankiai vertina, kad nustatytas narystės teisių ŽTT sustabdymo, kai narys akivaizdžiai ir nuolat pažeidžia žmogaus teises, mechanizmas balsuojant dviem trečdaliams Generalinės Asamblėjos narių;

8.   ragina visas JT valstybes nares stengtis rinkti aukščiausius žmogaus apsaugos standartus atitinkančias šalis kandidates, kurios yra ratifikavusios pagrindines žmogaus teisių sutartis, laikėsi savo įsipareigojimų teikti ataskaitas, atvirai ragino laikytis JT specialiųjų procedūrų ir siekė įgyvendinti jų rekomendacijas; ragina ES primygtinai reikalauti, kad kandidatūros būtų pristatytos likus mažiausia trisdešimčiai dienų iki rinkimų siekiant, kad būtų viešai svarstoma jų veikla ir įsipareigojimai žmogaus teisių srityje;

9.   dar kartą patvirtina savo požiūrį, kad ŽTT gebėjimas ginti žmogaus teises priklausys nuo visų šalių politinės valios siekti, kad ji taptų stipriu ir veiksmingu organu;

10.   taigi ragina visas JT valstybes nares įvykdyti nustatytus įgaliojimus ir įgyvendinti sukurtus mechanizmus siekiant užtikrinti ŽTT gebėjimą prasmingai ginti ir skatinti žmogaus teises;

11.   ragina ES atlikti vadovaujamąjį vaidmenį ŽTT ir rodyti pavyzdį siekiant įsteigti stiprų JT žmogaus teisių organą, galintį spręsti žmogaus teisių klausimus ir reaguoti į žmogaus teisių padėtį visame pasaulyje;

12.   dar kartą patvirtina, kad reikia plėsti ES ir JT, ypač naujosios ŽTT, konsultacijas, bendradarbiavimą ir koordinavimą;

13.   dar kartą patvirtina, kad ES reikia suderintos, bendros ir gerai parengtos strategijos prieš ir per ŽTT sesijas ir po jų siekiant užtikrinti veiksmingą ir naudingą indėlį į jos darbą;

14.   mano, kad, atsižvelgiant į Parlamento dalyvavimo JTŽTK metinėse sesijose praktiką, reikia ir toliau siųsti delegacijas dalyvauti atitinkamose ŽTT sesijose;

JTŽTK 62-oji sesija

15.   atkreipia dėmesį į sprendimą JTŽTK 62-ąją sesiją padaryti pereinamąją, procedūrinę ir trumpesnę;

16.   vis dėlto mano, kad šis sprendimas neturėtų sutrukdyti JTŽTK įvykdyti apsaugos įgaliojimų ir kad visa Komisijos normų nustatymo veikla turėtų būti tinkamai priimta ar kitaip jos laikomasi;

17.   taigi ragina Žmogaus teisių komisijos narius užtikrinti, kad paskutinės sesijos metu numatytas specialių procedūrų darbas, pvz., Generalinio Sekretoriaus pranešimas apie bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų žmogaus teisių organizacijų atstovais, būtų pateiktas, pripažintas ir labai gerai apsvarstytas ir kad besibaigiantys įgaliojimai, pvz., JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo žmogaus teisių gynėjų klausimais įgaliojimas, būtų atnaujinti; pabrėžia, kad turi būti išlaikyta galimybė žmogaus teisių gynėjams kreiptis į Komisiją ir dalyvauti diskusijose;

o
o   o

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 60-osios Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.

(1) OL C 96 E, 2004 4 21, p. 79. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0237. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0362.

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo COP-MOP susitikimui dėl biologinės įvairovės ir biosaugos (Kuritiba, Brazilija)

P6_TA(2006)0098 B6-0170/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į JT Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) 8-ąją šalių konferenciją (COP8), kuri vyks 2006 m. kovo 20–31 d. Brazilijoje, Kuritiboje,

–   atsižvelgdamas į Kartachenos Biosaugos protokolo 3-iąjį šalių susitikimą (MOP3), kuris vyksta 2006 m. kovo 13–17 d. Brazilijoje, Kuritiboje,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborge vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi BĮK – plačiausias tarptautinis susitarimas dėl biologinės įvairovės saugojimo, kuriame nagrinėjami biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo bei sąžiningo ir nešališko naudojimosi genetiniais ištekliais teikiamos naudos pasidalijimo klausimai, ir kadangi ją pasirašė 188 šalys, įskaitant 25-ias ES valstybes nares ir Europos bendriją,

B.   kadangi Kartachenos Biosaugos protokole nustatyti bendri minimalūs tarpvalstybinio gyvų pakitusių organizmų (GPO) pervežimo standartai, ir šį protokolą ratifikavo 131 šalis,

C.   kadangi biologinė įvairovė, įskaitant genetinę, rūšių ir ekosistemų įvairovę, sudaro gyvenimo pagrindą ir yra labai svarbi žmogaus sveikatos, gyvenimo kokybės ir gerovės požiūriu, ir be to, pati savaime yra vertybė;

D.   kadangi biologinės įvairovės išsaugojimas ir ekosistemos – pvz., maisto gamybos, vandens gryninimo, maistingųjų medžiagų apytakos ir klimato reguliavimo– paslaugų teikimas yra tiesiogiai susiję; kadangi žmogaus gamtinių išteklių naudojimas, gyvenamosios aplinkos naikinimas, klimato kaita, per didelis laukinių rūšių išnaudojimas ir darniai raidai kenkianti neteisėta prekyba laukine gyvūnija bei augmenija vis intensyvėja ir jau dabar labai apsunkina ekosistemos paslaugas,

E.   kadangi BĮK šalys BĮK sprendimu VI/26 ir 2002 m. Johanesburge įvykusio pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl darnaus vystymosi šalys, veikdamos nepriklausomai, susitarė iki 2010 m. žymiai sumažinti biologinės įvairovės nykimą,

F.   kadangi Europos bendrija įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą,

G.   kadangi 2004 m. lapkričio 17 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje A/RES/59/25 raginama imtis skubių veiksmų ir apsvarstyti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju ir remiantis moksliniais duomenimis, taip pat pritaikant atsargumo principą, laikinai uždrausti žalingus žvejybos būdus, pvz., žvejybą dugniniais tralais, neigiamai veikiančią jautrią jūros ekosistemą, pvz., povandeninius kalnus, hidroterminius šaltinius ir šaltųjų vandenų koralus, esančius už nacionalinės jurisdikcijos ribų, kol remiantis tarptautine teise bus priimtos deramos išsaugojimo ir valdymo priemonės,

H.   kadangi neseniai atliktame JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) miško išteklių įvertinime (FRA 2005) pabrėžiama, kad paskutiniai pasaulio senieji miškai dramatiškai nyksta ir kad per metus vidutiniškai išnyksta daugiau nei 13 mln. hektarų miškų,

I.   kadangi tikimasi, kad COP8 šalys apsvarstys miškų biologinės įvairovės darbo programoje nubrėžtus įsipareigojimus, BĮK sprendimus VI/22 ir VII/28, susijusius su tvariu biologinių išteklių naudojimu, vartojimu ir prekyba, miškų srities teisės aktų įgyvendinimu ir valdymu bei kovos su neteisėta miškų ruoša veiksmais,

J.   kadangi 2000 m. COP5 priimto BĮK sprendimo V/5 III skirsnyje nustatyta sustabdyti V-GURT technologijos (angl. Varietal Genetic Use Restriction Technologies, rūšinio genetinio naudojimo ribojimo technologija), kuria siekiama sterilumą lemiančiais genų dariniais užkirsti kelią konkretaus ūkio sėklų dygimui, praktinius bandymus ir pardavimą,

K.   kadangi genetinės inžinerijos priemonėmis gaminant sterilias sėklas, ūkininkai būtų priversti kiekvieną sezoną įsigyti naujų sėklų, o tai galėtų kelti grėsmę maisto tiekimo saugumui, visų pirma besivystančiose šalyse; kadangi dėl kryžminio apdulkinimo ir atsitiktinio susimaišymo tokie genai galėtų užteršti genetiškai nemodifikuotus augalus;

1.   yra labai susirūpinęs, kad toliau nyksta biologinė įvairovė ir vis didėja Europos Sąjungos ekologinis pėdsakas, dėl kurio poveikis biologinei įvairovei taip pat daromas toli už Europos Sąjungos ribų;

2.   ragina Komisiją ir valstybes nares parodyti iniciatyvą ir principingumą susitariant dėl konkrečių priemonių, skirtų ir vietos, ir tarptautiniu lygmenimis saugoti biologinę įvairovę bei palengvinant šių priemonių įgyvendinimą;

3.   mano, kad nebuvo įgyvendinti V-GURT technologijos bandymo natūraliomis sąlygomis ir tiekimo rinkai visuotinio moratoriumo reikalavimai, inter alia, susiję su ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu poveikiu bei bet kokiu neigiamu poveikiu biologinei įvairovei, maisto tiekimo saugumui ir žmonių sveikatai;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares:

5.   taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares sparčiau įgyvendinti Bendrijos tikslą – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, be kita ko, įtraukiant BĮK tikslus į ES vystymosi ir pagalbos politikos priemones, visų pirma į būsimas ES šalių ir regioninius strategijos dokumentus, ir iš esmės pagerinant buveinių(2) ir paukščių(3) direktyvų įgyvendinimą bei patobulinant su jomis susijusį "Natura 2000" tinklą;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir BĮK šalims bei Biosaugos protokolo šalims.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0300. (2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). (3) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1).

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių Moldovoje ir ypač Padniestrėje

P6_TA(2006)0099 B6-0168/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos, ypač į 2003 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją(1), 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją(2) dėl rinkimų į Parlamentą Moldovoje ir 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl žmogaus teisių pasaulyje 2004 m. ir ES politikos šiuo klausimu(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 6–7 d. ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdžio galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. pasirašytą ir 1998 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Europos Sąjungos ir Moldovos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. Stambule vykusio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovų susitikimo ir į 2002 m. Oporte vykusio ESBO ministrų tarybos susitikimo metu padarytus pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 22 d. septintajame ES ir Moldovos bendradarbiavimo tarybos susitikime patvirtintą veiksmų planą, skirtą Moldovai,

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (ESBO/DIŽTT) Rinkimų stebėjimo misijos galutinį pranešimą apie 2005 m. kovo 6 d. vykusius Moldovos parlamento rinkimus, kurie iš esmės atitiko daugumą ESBO įpareigojimų bei Europos Tarybos ir kitus tarptautinius demokratinių rinkimų standartus, nepaisant nustatytų trūkumų, susijusių su kampanijos sąlygomis ir galimybe naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą 2006/96/BUSP, kuriuo įgyvendinama Bendroji pozicija 2004/179/BUSP dėl ribojančių priemonių (sankcijų), nukreiptų prieš Moldovos Padniestrės regiono vadovybę(4), ir į Tarybos bendrąją poziciją 2006/95/BUSP(5), pagal kurią šios ribojančios priemonės bus taikomos dar 12 mėnesių,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. priimtą Europos Tarybos Ministrų komiteto preliminarią rezoliuciją dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2004 m. liepos 8 d. sprendimo Ilascu ir kitų byloje prieš Moldovą ir Rusijos Federaciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi pagal Europos kaimynystės politiką pripažįstami su Europa susiję Moldovos siekiai ir Moldovos, kaip šalies, tvirtai istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais ryšiais susijusios su ES valstybėmis narėmis, svarba,

B.   kadangi, laikantis Europos kaimynystės politikos nuostatų, buvo priimtas veiksmų planas, į kurį įtraukti pasiūlymai, skirti skatinti politines ir institucines reformas, sudarančias sąlygas Moldovai laipsniškai įsitraukti į ES politiką ir programas,

C.   kadangi pastaruoju metu Europos Sąjunga žengė svarbius žingsnius, kad galėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant su Moldovos Respublika susijusius klausimus ir ieškoti, kaip išspręsti Padniestrės konfliktą, ir šiuo tikslu Kišiniove įsteigė nuolatinę Europos Komisijos delegaciją, paskyrė ES ypatingąjį įgaliotinį (ESYĮ) Moldovai, kuriam suteikė įgaliojimus prisidėti ieškant ilgalaikio Padniestrės konflikto sprendimo, bei įkūrė ES pasienio pagalbos misiją (ESPPM) Moldovai ir Ukrainai,

D.   kadangi po ginkluoto konflikto, kurio metu Rusija teikė karinę paramą, 1992 m. Padniestrė paskelbė nepriklausomybę ir destabilizavo padėtį visoje šalyje,

E.   kadangi susirūpinimą, ypač Padniestrėje, kelia grėsmingas nusikalstamumo lygis, visuomenėje plintanti korupcija, giliai įsišaknijusi šešėlinė ekonomika ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms stoka,

F.   kadangi pati pasiskelbusi Padniestrės valdžia toliau persekioja nepriklausomą žiniasklaidą ir nevyriausybines organizacijas, diskriminuoja ir persekioja rumunų kalba kalbančius gyventojus,

G.   kadangi pati pasiskelbusi Padniestrės valdžia toliau atsisako paklusti EŽTT sprendimui, kuriuo reikalaujama išlaisvinti neteisėtai ir savavališkai kalinamus Andrejų Ivantocą ir Tudorą Petrovą-Popą,

H.   kadangi Andrejus Ivantocas, protestuodamas prieš nežmonišką ir žeminantį Tiraspolio kalėjimo darbuotojų elgesį, nuo 2006 m. vasario 27 d. kelis kartus surengė bado streiką,

1.   griežtai smerkia tai, kad slopinami, persekiojami ir gąsdinami nepriklausomos žiniasklaidos atstovai, save pasiskelbusią Padniestrės regiono valdžią kritikuojantys piliečiai, nevyriausybinių organizacijų nariai ir Padniestrės režimo opozicija; smerkia tai, kad užsienio paramos teikėjams draudžiama finansuoti nevyriausybines organizacijas; smerkia valdžios nenorą dėti visas pastangas siekiant taikaus ir visuotinio sprendimo dėl Padniestrės regiono konflikto; todėl džiaugiasi, kad buvo pratęstas draudimo išduoti ES vizas Padniestrės režimo nariams laikotarpis;

2.   griežtai kritikuoja save pasiskelbusią Padniestrės valdžią dėl to, kad praėjus daugiau kaip pusantrų metų po EŽTT sprendimo dėl Ilascu ir kitų bylos, du pareiškėjai tebėra įkalinti; pažymi, kad savo sprendime EŽTT pabrėžė, jog dvi valstybės atsakovės turi imtis visų reikiamų priemonių užbaigti savavališką pareiškėjų sulaikymą ir užtikrinti, kad jie būtų nedelsiant išlaisvinti;

3.   ragina Moldovos valdžios institucijas toliau siekti, kad būtų nedelsiant išlaisvinti neteisėtai ir savavališkai kalinami Andrejus Ivantocas ir Tudoras Petrovas-Popa; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas išbandyti visas įmanomas priemones siekiant užbaigti neteisėtą ir savavališką šių dviejų suimtųjų kalinimą ir juos nedelsiant išlaisvinti; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares prašyti, kad šie suimtieji būtų nedelsiant išlaisvinti;

4.   ragina Moldovos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų leista buvusio gynybos ministro Valeriu Pasato, apie kurio nuteisimą žinia plačiai pasklido ir susilaukė prieštaringų vertinimų, apeliacinį procesą vykdyti skaidriai ir pagal tarptautinės teisės normas;

5.   išreiškia tvirtą ir nuolatinę paramą Moldovos valdžios institucijų pastangoms įgyvendinti ES kaimynystės politikos dalį sudarantį veiksmų planą; ragina Komisiją ir Tarybą remti Moldovos valdžios institucijas, vykdančias demokratizacijos procesą, ir naudoti visas diplomatines priemones siekiant susilpninti autoritarinį ir neteisėtą Padniestrės regiono režimą;

6.   ragina Moldovos vyriausybę, laikantis pagal veiksmų planą prisiimtų įsipareigojimų, tęsti reformų procesą siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą ir panaikinti korupciją institucijose bei sustiprinti pastangas kovojant su prekyba žmonėmis;

7.   atsižvelgia į 2005 m. spalio 20 d. priimtą Kovos su prekyba žmonėmis ir jos prevencijos įstatymą, kuriame prekybos žmonėmis aukoms numatytos nemokamos socialinės paslaugos; ragina Moldovos valdžios institucijas išsamiau paaiškinti, kaip bus finansuojamas šio įstatymo įgyvendinimas; pabrėžia papildomų lėšų ir personalo suteikimo patariamosioms tarnyboms prekybos moterimis klausimais poreikį ir aktyvesnio šioje srityje veikiančių NVO bendradarbiavimo svarbą;

8.   džiaugiasi konstruktyviu įvairių Moldovos parlamento politinių partijų bendradarbiavimu; pripažįsta reformų, susijusių su teismų nepriklausomumu, žvalgybos tarnybomis, teisės aktais dėl rinkimų ir audito rūmų, svarbą; ragina sustiprinti Moldovos teismų galias; pabrėžia neatidėliotino šių ir kitų reformų įgyvendinimo svarbą;

9.   laikosi nuomonės, kad Moldovos reformos pasiseks tik tuo atveju, jei bus laikomasi teisinės valstybės principo ir bus gerbiamos pagrindinės teisės; ragina visas suinteresuotas šalis, įskaitant pilietinės visuomenės narius, dirbti kartu skatinant tolesnę šalies demokratijos raidą;

10.   džiaugiasi tuo, kad buvo įgyvendinta Ukrainos ir Moldovos ministrų pirmininkų 2005 m. gruodžio 30 d. pasirašyta jungtinė muitų deklaracija; ragina Moldovos Padniestrės regiono ekonomikos veikėjus registruotis atitinkamose Kišiniovo institucijose, siekiant skatinti nekliudomą prekių judėjimą per sieną; ragina save pasiskelbusią Padniestrės vadovybę nesudaryti kliūčių šiai registracijai;

11.   džiaugiasi, kad buvo įkurta ESPPM Moldovai ir Ukrainai, kadangi tai gali padėti rasti gerą ir ilgalaikį Padriestrės konflikto sprendimo būdą; pabrėžia, kad stipresnė sienų apsauga yra labai svarbus veiksnys siekiant užbaigti konfliktą, taip pat apriboti prekybą ginklais;

12.   ragina Komisiją, Tarybą ir ESYĮ Moldovai imtis visų priemonių, kad būtų galima užkirsti kelią dabartinės pasienio krizės augimui;

13.   atkreipia dėmesį į pozityvią, nors kai kuriais klausimais kritišką, Moldovos parlamento pareiškimą dėl Ukrainos iniciatyvos išspręsti Padniestrės konfliktą; ragina visas dalyvaujančias šalis aktyviai įsitraukti į "5+2" derybas, kuriose dalyvauja Moldova, Moldovos Padniestrės regionas, Rusija, Ukraina ir ESBO bei, kaip stebėtojos, Europos Sąjunga ir JAV, ir surasti politinį Padniestrės regiono konflikto sprendimą;

14.   ragina Rusiją nedelsiant nutraukti paramą Padniestrės režimui, įtvirtinti savo įsipareigojimą siekti Moldovos teritorinio vientisumo, kaip numatyta Moldovos konstitucijoje, ir besąlygiškai išvesti visą savo kariuomenę, įskaitant sunkiąją ginkluotę ir amuniciją; pabrėžia, kad pagal 1999 m. ESBO aukščiausiojo lygio susitikime Stambule priimtą sprendimą kariuomenė turėjo būti išvesta iki 2002 m. pabaigos; ragina Tarybą įtraukti šį klausimą į kito ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Moldovos vyriausybei ir parlamentui, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos Federacijos ir JAV vyriausybėms, ESBO ir Europos Tarybos Generaliniams sekretoriams.

(1) OL C 91 E, 2004 4 15, p. 692. (2) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 398. (3) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 107. (4) OL L 44, 2006 2 15, p. 32. (5) OL L 44, 2006 2 15, p. 31.

Europos Parlamento rezoliucija dėl Kazachstano

P6_TA(2006)0100 B6-0167/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Kazachstano,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) su Kazachstanu, kuri buvo pasirašyta 1995 m. sausio 23 d. ir įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 16 d. ES pareiškimą dėl Altynbeko Sarsanbayevo mirties Kazachstane,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2002–2006 m. Centrinės Azijos strategijos dokumentą,

–   atsižvelgdamas į ES ir Kazachstano bendradarbiavimo tarybos ketvirtojo susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į oficialius 2005 m. gruodžio 4 d. prezidento rinkimų rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2006 m. vasario 13 d. Altynbekas Sarsanbayevas, iškilus politikas ir vienas iš opozicijos partijos "Tikra Ak Zhol" pirmininkų, buvo žiauriai nužudytas kartu su savo asmens sargybiniu ir vairuotoju,

B.   kadangi 2005 m. lapkričio 12 d. kitas opozicijos lyderis Nurkadilovas Zamanbekas buvo nušautas neaiškiomis aplinkybėmis po to, kai apkaltino vyriausybę korupcija; kadangi pagal oficialaus tyrimo išvadas Nurkadilovas Zamanbekas nusižudė,

C.   kadangi dvylika opozicijos aktyvistų, taip pat keli žurnalistai buvo įkalinti nuo 5 iki 15 dienų arba nubausti piniginėmis baudomis dėl to, jog 2006 m. vasario 26 d. susibūrė paminėti nužudytojo opozicijos lyderio Altynbeko Sarsenbayevo atminimo,

D.   kadangi Senato generalinio sekretoriaus sulaikymas už Altynbeko Sarsanbayevo nužudymą bei 5 valstybės saugumo tarnybos narių apkaltinimas pagrobimu ir nužudymu paskatino atstatydinti valstybės saugumo agentūros vadovą,

E.   kadangi Kazachstanas yra svarbus sąjungininkas kovojant su tarptautiniu terorizmu bei religiniu fundamentalizmu ir kadangi jis siekia pirmininkauti ESBO nuo 2009 m.,

F.   pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei yra pagrindinis ES ir Kazachstano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo elementas, kuriuo bus grindžiami santykiai ateityje,

1.   smerkia Altynbeko Sarsenbayevo nužudymą ir reiškia gilią užuojautą aukos šeimoms;

2.   pareiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad per tris mėnesius buvo nužudyti du iškilūs opozicijos politikai;

3.   ragina Kazachstano valdžios institucijas išsamiai, nepriklausomai ir skaidriai atlikti Altynbeko Sersanbayevo ir dviejų jį lydėjusių asmenų mirties aplinkybių tyrimą;

4.   džiaugiasi Prezidento N. Nazarbayevo 2006 m. vasario 21 d. pareiškimu, kuriuo smerkiamos žmogžudystės ir pažadama griežtai nubausti kaltininkus;

5.   džiaugiasi, jog Galymzhanui Zhakianovui leista grįžti iš tremties Kazachstano valstybės teritorijoje;

6.   smerkia opozicijos aktyvistų ir žurnalistų įkalinimą nuo 5 iki 15 parų dėl taikingo Altynbeko Sersenbayevo mirties paminėjimo;

7.   ragina Kazachstano vyriausybę gerbti savo įsipareigojimus pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, ypač gerbti demokratiją, tarptautinės teisės principus ir žmogaus teises, siekti demokratizacijos ir liberalizavimo bei užtikrinti piliečių laisves; pakartoja, kad skiria didelį dėmesį Kazachstano ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui ekonominiais, politiniais ir kultūriniais klausimais;

8.   kviečia Tarybą ir Komisiją iškelti klausimą dėl pagarbos žmogaus teisėms per kitą Bendradarbiavimo Tarybos susitikimą, susiejant pažangą šioje srityje su tolimesniu Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimu, ir sustiprinti TACIS demokratines programas Kazachstanui, ypač stengiantis sustiprinti ir išplėtoti demokratines institucijas, nepriklausomą žiniasklaidą ir kovą su korupcija; ragina šiuos klausimus įtraukti į kitą ES ir Kazachstano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdį, kuris vyks 2006 m. gegužės 29–30 dienomis;

9.   pabrėžia, kad pagarba demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principams, kaip aiškiai nustatyta Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, yra būtina sąlyga tam, kad nuo 2009 m. Kazachstanas pirmininkautų ESBO, ko jis šiuo metu siekia;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, ES specialiajam atstovui Centrinei Azijai, ESBO, Europos Tarybai ir Kazachstano vyriausybei bei prezidentui.

Europos Parlamento rezoliucija dėl nebaudžiamumo Afrikoje ir Hissène Habré byla

P6_TA(2006)0101 B6-0171/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo steigimo sutartį,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1638, kurioje reikalaujama, kad JT misija Liberijoje sulaikytų ir įkalintų buvusį prezidentą Taylorą, jei jis grįžtų į Liberiją, ir perduotų jį arba sudarytų sąlygas jį perduoti į Siera Leonę, kur jis stotų prieš Specialųjį teismą Siera Leonei,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Čado ir Liberijos, ypač į 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl Charleso Tayloro išdavimo(1),

–   atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos 38-ąją eilinę sesiją, kuri įvyko Banjule, Gambijoje, 2005 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 5 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   primindamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statutą ir pabrėždamas, kad praėjo 50 metų nuo tada, kai Jungtinės Tautos pirmą kartą pripažino būtinybę įkurti tarptautinį teisingumo teismą, kuriame būtų teisiami asmenys, įtariami įvykdžius tokius nusikaltimus kaip, pvz., genocidą,

B.   kadangi JT Generalinis Sekretorius Kofis Annanas pabrėžė, kad amnestijos už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir toliau yra nepriimtinos JT ir jos šių amnestijų nepripažins, nebent jie neapimtų genocido, nusikaltimų žmonijai ir karo nusikaltimų,

C.   su nerimu atkreipdamas dėmesį į gausius žmogaus teisių pažeidimus kai kuriose Afrikos žemyno dalyse ir į tai, kad šių nusikaltimų vykdytojai teisiami retai, o nukentėjusiesiems dažnai nesuteikiama galimybės naudotis teisės gynimo priemonėmis,

D.   kadangi tarptautinėje teisėje aiškiai pabrėžiama, kad karo nusikaltėliai turi būti teisiami bet kokiu metu ir kad valstybės privalo išduoti asmenis, įtariamus įvykdžius karo nusikaltimus,

E.   atkreipdamas dėmesį į tai, kad Afrikos Sąjungos steigiamojo akto 4 straipsnio o punkte aiškiai smerkiamas ir atmetamas nebaudžiamumas,

F.   palankiai vertindamas Afrikos Sąjungos deklaracijas prieš nebaudžiamumą ir laikydamasis nuomonės, kad padidės pasitikėjimas Afrikos Sąjunga, kadangi bus parodytas jos ryžtas imtis praktinių kovos su žmogaus teisių pažeidimais veiksmų,

G.   kadangi daugelio nusikaltimų, kuriuos padarė Afrikos diktatoriai ir jų bendrininkai, kaltininkai lieka nenubausti ir taip dar daugiau neteisybės patiria aukų artimieji ir skatinama daryti naujus nusikaltimus,

H.   taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad 27 Afrikos valstybės ratifikavo Romos statutą ir kad kai kurios iš jų dėjo pastangas, kad Romos statutas būtų taikomas nacionaliniu lygiu,

I.   kadangi įvairūs buvę Afrikos diktatoriai, ypač Charlesas Tayloras, Mengistu Hailė Mariamas ir Hissène'as Habré, ir jų bendrininkai, kurie padarė sunkių nusikaltimų, dabar visiškai nebaudžiami ramiai leidžia savo dienas,

J.   kadangi buvo išduotas tarptautinis arešto orderis, kuriame tremtyje gyvenantis buvęs Čado vadovas Hissène'as Habré kaltinamas savo valdymo laikotarpiu 1982–1990 m. padaręs su žmogaus teisių pažeidimais susijusių nusikaltimų,

K.   kadangi nukentėjusieji pasinaudojo Habré byla siekdami, kad būtų labiau užtikrintas teisingumas ir sukurta naujų teisingumo užtikrinimo būdų Čade ir kitur,

L.   kadangi 2006 m. sausio 24 d. Afrikos Sąjunga nusprendė sukurti teisės ekspertų grupę, kuri galėtų rekomenduoti, kur ir kada reikėtų teisti Hissène'ą Habré, pirmenybę teikiant "Afrikos mechanizmui",

M.   kadangi tikimasi, kad Nigerijos prezidentas Obasanjas artimiausiu metu paskelbs, jog jis išduos Charlesą Taylorą, kad šis stotų prieš teismą už nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas, – tai būtų galimybė parodyti, kad Nigerija yra įsipareigojusi gerbti teisinės valstybės principą Vakarų Afrikoje,

N.   kadangi 2002 m. buvo įsteigtas Specialusis teismas Siera Leonei, kuris turėtų teisti asmenis, labiausiai atsakingus už Siera Leonės ginkluoto konflikto metu padarytus karo nusikaltimus; kadangi Specialusis teismas apkaltino Charlesą Taylorą padarius 17 karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai,

O.   kadangi brutaliam buvusiam Etiopijos diktatoriui pulkininkui Mengistu toliau suteikiamas prieglobstis Zimbabvėje,

1.   primena, kad nesant tarptautinio baudžiamojo teismo, kuris kaip teisės įgyvendinimo mechanizmas nustatytų individualią atsakomybę, asmenys įvykdę genocidą ir itin šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus dažnai liks nebaudžiami;

2.   pabrėžia, kad paprotinės tarptautinės teisės dalimi tapo tai, jog žmogaus teisių pažeidimų padariusiems nusikaltėliams, nepriklausomai nuo jų statuso, nesuteikiama amnestija ar neliečiamumo statusas, ir ryžtingai pritaria nuostatai, kad asmenys, atsakingi už nusikaltimus ir žiaurumus, būtų teisiami;

3.   dar kartą pabrėžia, kad kova su nebaudžiamumu yra vienas iš Sąjungos žmogaus teisių politikos kertinių akmenų, ir ragina Komisiją, Tarybą ir Afrikos Sąjungos valstybes nares toliau skirti deramą dėmesį šiam klausimui;

4.   mano, kad ilgalaikės taikos negalima pasiekti susitarimais, kuriais apsaugomi asmenys, atsakingi už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus;

5.   primygtinai ragina, kad Afrikos Sąjungos valstybės narės, kurios dar neratifikavo Romos statuto, jį ratifikuotų ir priimtų nacionalinį veiksmų planą, skirtą veiksmingai įgyvendinti Romos statutą nacionaliniu lygmeniu;

6.   ragina Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėją primygtinai reikalauti, kad Sąjungos valstybės narės pasmerktų ir atmestų nebaudžiamumą;

7.   ragina Afrikos Sąjungą imtis praktinių veiksmų, kuriais būtų prisidedama prie regionuose dedamų pastangų kovojant su nebaudžiamumu;

8.   ragina Afrikos Sąjungą plėtoti savo baudžiamosios teisės institucijas ir geriau organizuoti savo narių teisminį bendradarbiavimą baudžiamosios teisės klausimais ir bendradarbiavimą su kituose žemynuose esančių valstybių institucijomis siekiant sumažinti nebaudžiamumą už nusikaltimus žmonijai, kuriuos padarė Afrikos valdžios institucijos ir padarė arba dalyvavo padarant kituose žemynuose esančių valstybių piliečiai;

9.   primena, kad tarptautinė bendruomenė nustatė atsakomybę užtikrinančias priemones, pvz., įsteigė ad hoc tribunolus, turinčius teisę teisti už nusikaltimus ir žiaurumus Ruandoje ir Siera Leonėje, ir pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi būti vieninga siekdama skatinti veiksmingai užtikrinti atsakomybę;

10.   primena Arushoje vykusį Ruandos Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo procesą ir didžiulius sunkumus, su kuriais susiduria išorės tyrėjai, siekdami, kad asmenys, atsakingi už 1994 m. Ruandos genocidą, būtų teisiami;

11.   mano, kad ypač sukrečia tai, jog asmenys, padarę žmogaus teisių pažeidimų per civilių gyventojų žudynes Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur per šešerius konflikto metus žuvo mažiausiai trys milijonai žmonių, ir Didžiųjų ežerų regione, toliau lieka nenubausti;

12.   ragina Senegalą užtikrinti Hissene'ui Habré teisingą teismo procesą ir išduoti jį Belgijai, jei nebus alternatyvos Afrikoje, vadovaujantis JT konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą;

13.   ragina Afrikos Sąjungą, atsižvelgiant į Hissène'o Habré bylą, užtikrinti, kad Senegalas laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos jis prisiėmė kaip Konvencijos prieš kankinimą šalis;

14.   mano, kad Afrikos valstybių vadovų veiksmai, susiję su Habré, yra svarbus žingsnis, kadangi Afrikos lyderiai aiškiai patvirtino, kad būtina kovoti su nebaudžiamumu;

15.   ragina Nigerijos vyriausybę atsižvelgti į tikslą siekti taikos proceso Liberijoje ir išreiškiant paramą teisinės valstybės principui perduoti Charlesą Ghankay Taylorą Specialiojo teismo Siera Leonei jurisdikcijai;

16.   palankiai vertina faktą, kad naujai išrinkta Liberijos prezidentė Johnson-Sirleaf ką tik paprašė Nigerijos išduoti Charlesą Taylorą, ir su džiaugsmu pritaria jos pasižadėjimui, kad prezidentaudama ji vadovausis atskaitingumo ir teisinės valstybės principais;

17.   ragina valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas siekiant, kad Europos valstybių piliečiai, kurie padarė nusikaltimų Afrikoje ar kitur esančiose besivystančiose valstybėse, arba buvo jų bendrininkai, taip pat būtų teisiami ir kad tokių nusikaltimų aukos gautų kompensacijas;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ir ES Ministrų tarybai, Čado, Liberijos, Nigerijos ir Senegalo vyriausybėms, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 408.