Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2006 m. kovo 23 d. - Briuselis
Lengvųjų automobilių ratai ir jų priekabos (EEB ir JT) ***
 Motorinių transporto priemonių adaptuotųjų priekinių žibintų sistemų patvirtinimas ***
 Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo su Izraeliu protokolas po plėtros ***
 EB ir Danijos Karalystės susitarimas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatų *
 EB ir Danijos Karalystės susitarimas dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo *
 Bendrijos veiksmų programa vartotojų apsaugos srityje (2007-2013) ***I
 Teisinės profesijos
 Europos sutarčių teisė ir acquis peržiūra
 Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumas
 Kriterijai, taikomi ES taikos palaikymo operacijoms Kongo Demokratinėje Respublikoje
 Kotonu susitarimo pakeitimas ir lėšų sumos 10 - ajam EVF nustatymas
 Ekonominės partnerystės sutarčių poveikis vystymuisi
 Europos politinės partijos
 Demografijos problemos ir kartų solidarumas
 Ne maistui skirtų augalinių kultūrų auginimo skatinimas

Lengvųjų automobilių ratai ir jų priekabos (EEB ir JT) ***
PDF 190kWORD 32k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos pozicijos, susijusios su Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos reglamento projektu dėl lengvųjų automobilių ratų ir jų priekabų (KOM(2005)0453 – 14451/2005 – C6-0444/2005 – 2005/0181(AVC))
P6_TA(2006)0102A6-0046/2006

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0453 – 14451/2005)(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Tarybos sprendimo 97/836/EB(2) 4 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką (C6-0444/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A6-0046/2006),

1.   duoda pritarimą pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.
(2) 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78.).


Motorinių transporto priemonių adaptuotųjų priekinių žibintų sistemų patvirtinimas ***
PDF 219kWORD 33k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos pozicijos, susijusios su Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos reglamento projektu dėl motorinių transporto priemonių adaptuotųjų priekinių žibintų sistemų patvirtinimo (KOM(2005)0454 – 14454/2005 – C6-0445/2005 – 2005/0180(AVC))
P6_TA(2006)0103A6-0045/2006

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0454 – 14454/2005)(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Tarybos sprendimo 97/836/EB(2) 4 straipsnio 2 dalies 2 įtrauką (C6-0445/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A6-0045/2006),

1.   duoda pritarimą pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.
(2) 1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas siekiant Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos susitarimo dėl vienodų ratinių transporto priemonių, įrengimų ir dalių, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, techninių nurodymų ir dėl šių nurodymų pagrindu suteiktų leidimų abipusio pripažinimo sąlygų (persvarstytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).


Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo su Izraeliu protokolas po plėtros ***
PDF 192kWORD 32k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės protokolo sudarymo, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (6060/2006 – KOM(2004)0754 – C6-0077/2006 – 2004/0266(AVC))
P6_TA(2006)0104A6-0059/2006

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0754)(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos tekstą (6060/2006),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, kartu su 310 straipsniu ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antruoju sakiniu, (C6-0077/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 1 dalį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0059/2006),

1.   duoda pritarimą Protokolo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Izraelio Valstybės vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar neskelbta OL.


EB ir Danijos Karalystės susitarimas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatų *
PDF 189kWORD 32k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo, išplečiančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatų taikymą Danijai, sudarymo (KOM (2005)0145 – C6-0305/2005 – 2005/0055(CNS))
P6_TA(2006)0105A6-0038/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0145)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 61 straipsnio c punktą ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0305/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0038/2006),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai ir Danijos Karalystės bei kitų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar neskelbta OL.


EB ir Danijos Karalystės susitarimas dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo *
PDF 190kWORD 32k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo, išplečiančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatų taikymą Danijai, sudarymo (KOM(2005)0146 – C6-0306/2005 – 2005/0056(CNS))
P6_TA(2006)0106A6-0039/2006

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2005)0146)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 61 straipsnio c punktą ir 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0306/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0039/2006),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai ir Danijos Karalystės bei kitų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Dar neskelbta OL.


Bendrijos veiksmų programa vartotojų apsaugos srityje (2007-2013) ***I
PDF 532kWORD 176k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos veiksmų programos sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje (2007–2013 m.) sukūrimo – vartotojų aspektai (KOM(2005)0115 – C6-0225/2005 – 2005/0042B(COD))
P6_TA(2006)0107A6-0032/2006

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2005)0115)(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 30 d. Pirmininkų sueigos sprendimą padalyti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos veiksmų programos sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje (2007–2013 m.) sukūrimo, kad būtų galima pavesti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui parengti du atskirus pranešimus,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 153 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0225/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0032/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   nurodo, kad po 2006 m. Komisijos pasiūlyme nurodyti asignavimai priklauso nuo sprendimo dėl kito daugiamečio finansinio plano;

3.   ragina Komisiją, kai bus priimtas kitas daugiametis finansinis planas, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl šios programos orientacinės sumos koregavimo;

4.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. kovo 23 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų apsaugos srityje (2007–2013 m.) sukūrimo

P6_TC1-COD(2005)0042B


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 153 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(4),

kadangi:

(1)  Bendrija gali prisidėti prie piliečių saugos ir ekonominių interesų veiksmais vartotojų apsaugos srityje.

(2)  Todėl reikėtų sukurti Bendrijos veiksmų programą vartotojų apsaugos srityje, kuri pakeistų 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 20/2004/EB, nustatantį Bendrijos veiksmų, kuriais remiama vartotojų politika, finansavimą 2004–2007 m(5). Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas.

(3)  Vartotojų interesų įtraukimą į visas Bendrijos politikos kryptis pagal Sutarties 153 straipsnį reiktų laikyti svarbiu prioritetu kartu su šioje programoje numatytais vartotojų politikos tikslais. Siekiant įtraukti vartotojų apsaugą į kitas politikos kryptis, svarbiausia yra koordinavimas su kitomis Bendrijos politikos kryptimis ir programomis. Kitos Bendrijos lėšos ir programos turėtų numatyti finansinę paramą vartotojų interesų integravimui į atitinkamas sritis, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir išvengti darbo dubliavimo.

(4)  Siekiant bendros visai Europai naudos, reikia, kad piliečių paslaugų ir ne maisto produktų sauga ir ekonominiai interesai bei vartotojų interesai kuriant produktų ir paslaugų standartus būtų atstovaujami Bendrijos lygmeniu. Pagrindiniai programos tikslai taip pat gali būti susiję su tuo, ar egzistuoja specializuoti tinklai, kuriems sukurti ir funkcionuoti taip pat reikalingos Bendrijos lėšos. Atsižvelgiant į konkretų susijusių organizacijų pobūdį ir išskirtinio naudingumo atvejais, Bendrijos parama tokių organizacijų funkcionavimui atnaujinama netaikant laipsniško Bendrijos paramos mažinimo principo.

(5)  Programos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas naudojamais veiksmais ir juos papildyti, bei struktūriniais susitarimais vartotojų apsaugos srityje. Programa turėtų būti įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis organizacijomis ir agentūromis.

(6)  Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti pasirenkamos remiantis Tarybos 1999 m. birželio 28 d. sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(6), atsižvelgiant į skaidrumo poreikį bei poreikį išlaikyti pagrįstą pusiausvyrą tarp skirtingų programos tikslų.

(7)  Įgyvendinant programą reiktų atsižvelgti į tai, kad vidaus rinka tinkamai neveiks, jeigu vienose valstybėse narėse vartotojai bus mažiau saugomi nei kitose. Todėl programoje ypatingą dėmesį reikėtų skirti vartotojų apsaugos ir jų informavimo naujosiose valstybėse narėse stiprinimui, remiantis 2005 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vartotojų apsaugos skatinimo naujosiose valstybėse narėse(7).

(8)  Europos ekonominės erdvės susitarimas (toliau – EEE susitarimas) numato glaudesnį Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Europos ekonominėje erdvėje dalyvaujančių Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių (toliau – ELPA/EEE šalių) bendradarbiavimą vartotojų apsaugos srityje. Reikia parengti priemones, padedančias įtraukti į programą kitas šalis, ypač Bendrijos kaimynystėje esančias šalis, narystės prašančias šalis, narystės Bendrijoje siekiančias šalis.

(9)  Reikėtų palengvinti atitinkamus santykius su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, kas padėtų pasiekti programos tikslų, atsižvelgiant į visus susijusius tų šalių ir Bendrijos susitarimus. Abipusio intereso srityse trečiosios šalys gali imtis papildomos veiklos šalia šia programa finansuojamų veiksmų, tačiau pagal šią programą finansinė parama nebūtų teikiama.

(10)  Siekiant šios programos įgyvendinimo metu pagerinti veiksmų, susijusių su vartotojų apsauga, efektyvumą Bendrijos ir tarptautiniu lygmeniu, siūloma plėsti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų specifinius pajėgumus ir vaidmenį.

(11)  Siekiant pagerinti programos vertę ir poveikį, turėtų būti vykdomas sistemingas stebėsena ir vertinimas, taip pat panaudotų priemonių nepriklausomas išorės vertinimas. Siekiant įvertinti vartotojų politiką, turėtų būti suformuluoti kiek galima konkretesni uždaviniai ir nustatyti pagrįsti rodikliai.

(12)  Atsižvelgiant į kasdienį mažų įmonių ir amatų pramonės vaidmenį informuojant vartotojus, patariant jiems dėl produktų, paslaugų ir pavojaus sveikatai ar rizikos, kylančios naudojant tam tikras medžiagas, reikėtų visapusiškai remti tokių įmonių, pramonės bei jų organizacijų vartotojų labui bei užtikrinti, kad jos galėtų laikytis Bendrijos teisės aktų.

(13)  Kadangi valstybės narės, veikdamos atskirai, negali tinkamai įgyvendinti vartotojų apsaugos veiksmų tikslų dėl tos srities problemų tarpvalstybinio pobūdžio ir todėl Bendrijos veiksmai Bendrijos lygmeniu siekiant apsaugoti piliečių saugą ir ekonominius interesus potencialiai būtų efektyvesni negu atskiri nacionaliniai veiksmai, Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nurodytu proporcingumo principu. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tame straipsnyje, šis sprendimas neapima daugiau nei yra būtina siekiant šių tikslų.

(14)  Komisija turėtų užtikrinti tinkamą perėjimą prie šios programos nuo ja keičiamos programos, ypač tęsiant daugiametes priemones, taip pat buvusios programos rezultatų įvertinimą bei sritis, į kurias reikia labiau atkreipti dėmesį.

(15)  Jei Komisija priima sprendimą perduoti įgaliojimus dėl logistinių ir administracinių šios programos įgyvendinimo aspektų, ji tai turėtų padaryti gavusi teigiamus sąnaudų ir naudos įvertinimo rezultatus ir turėtų ištirti, ar nebūtų geriau padidinti Visuomenės sveikatos programos vykdomosios agentūros įgaliojimus, o ne steigti dar vieną naują vykdomąją agentūrą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Programos sukūrimas

Šiuo straipsniu sukuriama Bendrijos veiksmų programa vartotojų apsaugos srityje laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Tikslas ir uždaviniai

1.  Programa papildo ir remia valstybių narių politikas, taip pat prisideda prie piliečių, saugos ir ekonominių interesų apsaugos, vykdanti pridėtinę vertę teikiančius veiksmus.

2.   1 dalyje nurodyto tikslo siekiama vykdant šiuos uždavinius, kurie bus pasiekti vykdant I priede numatytus tikslus ir taikant jame numatytas priemones:

   a) geresnio vartotojų ir rinkų supratimo, atkreipiant ypatingą dėmesį į įvairius skirtingų amžiaus grupių poreikius;
   b) geriau reglamentuoti vartotojų apsaugą, įskaitant vartotojų atstovų, kitų pilietinės visuomenės suinteresuotų asmenų ir mokslo įstaigų aktyvesnį dalyvavimą, nuostatomis, kurių gali laikytis mažos įmonės ir amatų pramonė;
   c) geresnio teisės aktų įgyvendinimo, stebėsenos ir žalos atlyginimo teisminiu ir neteisminiu, individualiu ir kolektyviniu būdu; ir
   d) siekti, kad vartotojai turėtų daugiau informacijos, būtų labiau apsišvietę ir atsakingesni.

3 straipsnis

Įgyvendinimo metodai

1.  Atliekant veiksmus, kuriais siekiama 2 straipsnyje nurodytų tikslo ir uždavinių, visapusiškai naudojami atitinkami įgyvendinimo metodai, ypač:

   a) tiesioginis arba netiesioginis Komisijos centralizuotai atliekamas įgyvendinimas; ir
   b) jungtinis su tarptautinėmis organizacijomis vadovavimas.

2.  Anksčiau minėtos 1 a dalies tikslais Bendrijos finansinis įnašas negali viršyti šio lygio:

   a) 50% veiksmams, kuriais siekiama įvykdyti uždavinį, kuris yra Bendrijos politikos vartotojų apsaugos srities dalis, išskyrus ypatingo naudingumo atvejus, kai Bendrijos indėlis neturi viršyti 80% II priede nustatytomis sąlygomis;
   b) 50% išlaidų bendrų Europai tikslų siekiančios organizacijos funkcionavimui, kai tokia parama yra būtina siekiant užtikrinti vartotojų interesų reprezentavimą Bendrijos lygmeniu arba siekiant įgyvendinti pagrindinius programos uždavinius, II priede nustatytomis sąlygomis; ir
   c) 95% Bendrijos vartotojų organizacijų, atstovaujančių vartotojų interesams Bendrijos lygmeniu kuriant produktų ir paslaugų standartus, veiklos išlaidų, II priede nustatytomis sąlygomis.

3.  Finansinių įmokų dėl 2 straipsnio b ir c punktuose numatytų veiksmų atnaujinimui laipsniško mažinimo principas gali būti netaikomas.

4.  Anksčiau minėtos 1 dalies a punkto tikslais, prireikus ir atsižvelgiant į siekiamo uždavinio pobūdį, Bendrijos finansinį įnašą gali sudaryti bendras Bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių narių finansavimas arba Bendrijos ir kitų dalyvaujančių šalių kompetentingų institucijų finansavimas. Tokiu atveju Bendrijos indėlis neturi siekti 50%, išskyrus ypatingo naudingumo atvejus, – tada Bendrijos indėlis neturi viršyti 70%.

5.  Anksčiau minėtos 1 dalies a punkto tikslais, Bendrijos finansiniai įnašai gali būti fiksuoto dydžio, jei tai tinka susijusių veiksmų pobūdžiui. Tokiems finansiniams įnašams anksčiau 2 ir 4 dalyse nurodytos procentų ribos nėra taikomos. Prireikus, tokių veiksmų atrankos, stebėsenos ir vertinimo kriterijai keičiami.

6.   7 straipsnio 1 dalies a punkte numatytame metiniame darbo plane iš anksto nustatomi kriterijai įvertinti, ar esama ypatingo naudingumo, nurodyto 2 dalies a punkte ir 4 dalyje.

4 straipsnis

Programos įgyvendinimas

Komisija užtikrina, kad programa įgyvendinama remiantis 7 straipsnio reikalavimais.

5 straipsnis

Finansavimas

1.   1 straipsnyje nurodytam dabartinės programos įgyvendinimo 7 metų laikotarpiui, prasidedančiam 2007 m. sausio 1 d. orientacinį finansavimo pagrindą sudaro 233 460  000 EUR.

2.  Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinių perspektyvų ribų.

3.  Bendras programos administravimo išlaidų vertinimas, įskaitant bet kokios vykdomosios agentūros, kuri specialiai įkurta ar išplėsti jos įgaliojimai administruoti šią programą, vidines ir valdymo išlaidas, turėtų būti proporcingas atitinkamoje programoje numatytoms užduotims, o dėl jo sprendimą priimtų už biudžetą ir teisėkūrą atsakingos institucijos.

6 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, (toliau – komitetas).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

3.  Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės, susijusios su toliau išvardytais dalykais, priimamos laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros:

   a) programos įgyvendinimo metinis darbo planas, nustatantis reikalingus prioritetus ir veiksmus, taip pat išteklių paskirstymą ir atitinkamus kriterijus, inter alia, atrankos ir skyrimo kriterijus ir Bendrijos finansinio įnašo dydžio procentais nustatymo kriterijus;
   b) 10 straipsnyje nurodyta programos vertinimo tvarka.

2.  Komisija priima visas kitas šio sprendimo įgyvendinimui reikalingas priemones. Apie jas pranešama komitetui.

8 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

Programoje gali dalyvauti:

   a) ELPA/EEE šalys EEE sutartyje nustatytomis sąlygomis; ir
   b) trečiosios šalys, ypač Europos kaimynystėje esančios šalys, narystės prašančios šalys, narystės Bendrijoje siekiančios šalys ir stabilizavimo ir asociacijos procese dalyvaujančios Vakarų Balkanų šalys, laikantis sąlygų nustatytų abipusiuose arba daugiašaliuose susitarimuose, nustatančiuose tokių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus.

9 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Programos įgyvendinimo metu turi būti skatinami santykiai su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis ir su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

10 straipsnis

Rezultatų stebėsena, vertinimas ir platinimas

1.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stebi programos veiksmų įgyvendinimą atsižvelgdama į jos uždavinius. Ji apie tai informuoja komitetą, Europos Parlamentą ir Tarybą.

2.  Komisijos prašymu valstybės narės pateikia jai informaciją apie šios programos įgyvendinimą ir reikšmę.

3.  Komisija užtikrina, kad programa bus įvertinta praėjus trims metams nuo jos pradžios ir pabaigos. Išvadas apie tai, kartu su pastabomis, Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

4.  Komisija viešai skelbia veiksmų, atliktų pagal šį sprendimą, rezultatus ir pasirūpins tokios informacijos išplatinimu.

11 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 20/2004/EB panaikinamas.

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Komisija priima priemones reikalingas užtikrinant perėjimą nuo Sprendimu Nr. 20/2004/EB priimtų priemonių prie priemonių priimtų pagal šią programą.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis sprendimas įsigalioja pirmą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta ....,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Veiksmai ir priemonės, nurodyti 2 straipsnyje

I uždavinys: Geresnis vartotojų ir rinkų supratimas

1 veiksmas: Rinkos vystymosi ir jos įtakos vartotojų ekonominiams ir kitiems interesams stebėsena ir vertinimas, taip pat kainų apžvalgos, vartotojų skundų apžvalga, tarpvalstybinės prekybos ir verslo vartotojui pirkinių analizė, rinkos struktūros pokyčių apžvalga.

2 veiksmas: Duomenų ir informacijos, kurie suteikia įrodymų pagrindą vartotojų politikos plėtrai ir vartotojų interesų integracijai į kitas Bendrijos politikas, rinkimas ir apsikeitimas, taip pat vartotojų ir verslo požiūrio tyrimai, su vartotoju susiję ir kiti rinkos tyrimai finansinių paslaugų srityje, statistinių ir kitų susijusių duomenų rinkimas ir analizė, kurių statistikos sritis bus toliau plečiama prireikus pasinaudojant Bendrijos statistikos programa.

3 veiksmas: Duomenų rinkimas, analizė bei apsikeitimas jais ir įvertinimo priemonių, suteikiančių mokslinių faktų pagrindą apie vartojamų produktų ir paslaugų saugą, įskaitant produktų skleidžiamų chemikalų poveikį vartotojams, kūrimas.

4 veiksmas: Reguliarių ataskaitų apie vartojimą ir vartotojų apsaugą Europos rinkoje teikimo sistemos įvedimas, kurio pagrindas yra nuolatinės vartotojų informavimo ir stebėjimo Europos lygmeniu sistemos sukūrimas siekiant rinkti, apdoroti ir analizuoti duomenis, naudingus teikiant objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją, leidžiančią Bendrijai ir valstybėms narėms imtis priemonių siekiant apsaugoti vartotojus, įvertinti šių priemonių rezultatus, skatinti informacijos apie geriausią praktiką pasikeitimą ir užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama vartotojų klausimais vidaus rinkoje.

5 veiksmas: Valstybių narių galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir praktikos apžvalga ir Bendrijos teisės aktų įgyvendinimo masto valstybėse narėse įvertinimas.

II uždavinys: Geresnis ir vieningas vartotojų apsaugos reglamentavimas

6 veiksmas: Teisinių ir kitų reglamentacinių iniciatyvų rengimas ir savireguliavimo iniciatyvų skatinimas, garantuojant susijusių veikėjų, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių, labai mažų įmonių ir amatų pramonės organizacijų dalyvavimą, t. y.:

   6.1. Lyginamoji rinkų ir reguliavimo sistemų analizė.
   6.2. Teisinė ir techninė politikos apie paslaugų saugumą kūrimo patirtis.
   6.3. Poreikio produkto saugumo standartams įvertinimo ir Europos standartizavimo komiteto produktų ir paslaugų standarto mandatų sudarymo techninė patirtis.
   6.4. Politikos apie ekonominius vartotojų interesus juridinė ir techninė patirtis.
   6.5. Seminarai su susijusiais subjektais ir specialistais.
   6.6. Dialogas tarp vartotojų organizacijų, verslo atstovų, ypatingą dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir Komisijos.
   6.7. Teisinės ir techninės žinios, reikalingos vartotojų apsaugai ir tarptautiniams susitarimams skirtai plėtojimo ir derinimo priemonei.
   6.8. Teisinės ir techninės žinios, reikalingos nustatant geros verslo praktikos gaires, įskaitant reikalavimus, kad gamintojas gebėtų paprašytas patikrinti teiginius apie produktus ar paslaugas ir iš anksto pateikti klientams informaciją apie pardavimo sąlygas.

III uždavinys: Geresnis teisės aktų taikymas, stebėsena ir žalos atlyginimas

7 veiksmas: Koordinavimas priežiūros ir priverstinio vykdymo veiksmų dėl vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo, t.y.:

   7.1. IT priemonių kūrimas ir priežiūra (pvz. duomenų bazių, informacijos ir ryšių sistemų).
   7.2. Apmokymai, seminarai, konferencijos apie teisės aktų taikymą.
   7.3. Bendrų teisės aktų taikymo veiksmų planavimas ir gerinimas.
   7.4. Bendri bandomieji įstatymų taikymo veiksmai.
   7.5. Teisės aktų taikymo problemų ir sprendimų analizė.

8 veiksmas: Valstybių narių bendradarbiavimo teisės aktų taikymo klausimais bendros institucinės ir teisinės struktūros sukūrimas.

9 veiksmas: Finansinė parama konkretiems bendriems priežiūros ir priverstinio vykdymo veiksmams siekiant pagerinti administracinį ir įstatymų vykdymo bendradarbiavimą Bendrijos vartotojų apsaugos teisės aktų srityje, taip pat taikant 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos(8) bei kitiems veiksmams administracinio bendradarbiavimo srityje.

10 veiksmas: Ne maisto produktų ir paslaugų saugos stebėsena ir vertinimas, t.y.:

   10.1. Greito įspėjimo apie pavojų sistemos RAPEX apimties ir veiklos stiprinimas bei išplėtimas pasinaudojant apsikeičiama rinkos stebėjimo informacija.
   10.2. Greito įspėjimo apie pavojų sistemos pranešimų techninė analizė.
   10.3. Duomenų apie konkrečių vartotojų produktų ir paslaugų keliamus pavojus rinkimas ir įvertinimas.
   10.4. Remti mokslinius patarimus ir pavojų vertinimą, įskaitant nepriklausomų mokslinių komitetų, įsteigtų 2004 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu 2004/210/EB, įsteigiančiu mokslinius komitetus vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityje(9), užduotis.
   10.5. Tolesnė vartotojų produktų saugos tinklo plėtra, kaip tai nurodyta Direktyvoje 2001/95/EB.
   10.6. Informacijos apie sužalojimus analizė ir vartotojų produktų ir paslaugų saugos geriausios praktikos gairių kūrimas bei priėjimo prie tos informacijos palengvinimas vartotojams.
   10.7. Metodologijų kūrimas ir duomenų bazės priežiūra siekiant surinkti duomenų apie sužalojimus, susijusius su vartotojams skirtų produktų ir paslaugų sauga.

11 veiksmas: Alternatyvių vartotojų ginčų sprendimo būdų įtakos funkcionavimo ir vertinimo stebėsena.

12 veiksmas: Valstybių narių atliekamo Vartotojų apsaugos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo stebėsena, ypač perkeliant ir įgyvendinant 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva)(10) bei 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (reglamentas dėl bendradarbiavimo dėl vartotojų apsaugos)(11) ir nacionalines vartotojų politikas.

13 veiksmas: Konkrečios techninės ir teisinės patirties suteikimas vartotojų organizacijoms, ir ypač naujųjų valstybių narių vartotojų apsaugos asociacijoms, jų teisės aktų taikymo ir stebėjimo veiksmuose.

IV uždavinys: Didinti piliečių sugebėjimą priimti geresnius su savo, kaip vartotojų, interesais susijusius sprendimus, – geriau informuoti, labiau apsišvietę ir atsakingesni vartotojai

14 veiksmas: Bendravimo su ES piliečiais vartotojų apsaugos klausimais gerinimas, įskaitant:

   14.1. Konferencijas, seminarus, ir ekspertų bei suinteresuotų veikėjų susitikimus.
   14.2. Leidinius aktualiais vartotojų politikai klausimais.
   14.3. Informacijos teikimas internetu.

15 veiksmas: Nesudėtingų ir viešai prieinamų duomenų bazių apie Bendrijos vartotojų apsaugos teisės aktų taikymą ir teismų praktiką kūrimas ir priežiūra.

16 veiksmas: Informavimo apie vartotojų apsaugos priemones ir vartotojų teises akcijos, ypač naujosiose valstybėse narėse, bendradarbiaujant su jų vartotojų organizacijomis.

17 veiksmas: Vartotojų švietimas, įskaitant jaunus vartotojus, vyresnius vartotojus ir konkrečias vartotojų grupes, kurios turi aiškiai mažiau galimybių apginti savo interesus, lavinantys veiksmai bei interaktyvių vartotojų švietimo priemonių kūrimas.

18 veiksmas: Bendrijos vartotojų interesų atstovavimas tarptautiniuose susirinkimuose, taip pat tarptautinėse standartizavimo organizacijose ir tarptautinėse prekybos organizacijose.

19 veiksmas: Regioninių, nacionalinių ir Bendrijos vartotojų organizacijų darbuotojų lavinimas ir kiti pajėgumą didinantys veiksmai.

20 veiksmas: Finansinė pagalba bendriems veiksmams su valstybinėmis arba pelno nesiekiančiomis organizacijomis, kurios yra dalis vartotojams informaciją ir pagalbą teikiančių tinklų, kad jie galėtų geriau pasinaudoti savo teisėmis, gauti teisinę pagalbą ir konsultacijas, pasinaudoti tarpininko paslaugomis ar kitomis alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis, įskaitant galimybę pasitelkti Komisijos SOLVIT sistemą, ir visa tai turėtų būti vykdoma prižiūrint Europos vartotojų centrų tinklo. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pagalbai naujoms valstybėms narėms ir narystės Sąjungoje siekiančioms šalims.

21 veiksmas: Finansinė pagalba Bendrijos vartotojų organizacijų, atstovaujančių vartotojų interesus kuriant produktų ir paslaugų standartus Bendrijos lygmeniu, funkcionavimui.

22 veiksmas: Finansinė pagalba Bendrijos vartotojų organizacijų funkcionavimui.

23 veiksmas: Vartotojų organizacijų valstybėse narėse, kurios neturi senų vartotojų apsaugos ir vartotojų dalyvavimo politikos nustatymo klausimuose tradicijų, veikimo pajėgumų stiprinimas, teikiant mokymus, leisiančius joms įgyti patirties, bei finansinę pagalbą, skirtą informacinėms kampanijoms ir Bendrijos vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo priežiūrai.

24 veiksmas: Konkrečios techninės ir teisinės patirties teikimas vartotojų organizacijoms remiant jų indėlį ir dalyvavimą konsultaciniame procese apie Bendrijos teisės aktų ir kitas politikos iniciatyvas susijusiose politikos srityse, tarkim, vidaus rinkos politikoje, visuotinio intereso paslaugų teikime, ir 10–ies metų struktūrinėje programoje dėl tvarios gamybos ir suvartojimo.

V uždavinys: Stiprinti pilietinės visuomenės, mokslinių tyrimų organizacijų ir susijusių veikėjų dalyvavimą nustatant vartotojų apsaugos politiką ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su vartotojais susijusiame tyrimų sektoriuje siekiant užtikrinti, kad vartotojų apsaugos politika atitiktų visuomenės poreikius ir būtų išvengta darbo dubliavimo

25 veiksmas: Bendrijos lygmeniu veikiančių vartotojų organizacijų skatinimas ir stiprinimas.

26 veiksmas: Nevyriausybinių vartotojų organizacijų ir kitų susijusių veikėjų tinklo kūrimas.

27 veiksmas: Bendrijos lygmeniu veikiančių konsultacinių organizacijų ir mechanizmų stiprinimas.

VI uždavinys: Integruoti vartotojų politikos tikslus į kitas politikos kryptis

28 veiksmas: Metodų, skirtų Bendrijos vartotojų interesų politikoms ir veiklos įtakai vertinti, kūrimas ir taikymas.

29 veiksmas: Valstybių narių keitimasis geriausia nacionalinių politikų praktika.

VII uždavinys: Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą vartotojų apsaugos klausimais

30 veiksmas: Bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis priemonės.

31 veiksmas: Bendradarbiavimo su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis priemonės.

32 veiksmas: Skatinti vartotojų organizacijų dialogą.

Bendri visiems uždaviniams

33 veiksmas: Finansinė pagalba konkretiems projektams Bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu remiant vartotojų politikos uždavinius, įskaitant tarpvalstybinius informacijos ir geriausios praktikos mainus skatinančius projektus.

II PRIEDAS

Naudos gavėjai – 3 straipsnio taikymo kriterijai

1.  Finansinės įmokos 3 straipsnio 2 dalies a punkte numatytiems veiksmams finansuoti gali būti skiriamos bet kuriam juridiniam asmeniui ar juridinių asmenų asociacijai, įskaitant atitinkamas nepriklausomas viešąsias įstaigas ir regionines vartotojų organizacijas, kurios veikia nepriklausomai nuo pramonės ir verslo ir atsako už projektų įgyvendinimą.

2.  Finansinės įmokos 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytiems veiksmams finansuoti gali būti skiriamos Bendrijos vartotojų organizacijoms, kurios:

   a) yra nevyriausybinės, ne pelno siekiančios, nepriklausomos nuo pramonės, prekybos ir verslo ar kitų nesuderinamų interesų ir kurių pagrindiniai tikslai ir veikla susiję su Bendrijos vartotojų sveikatos, saugos ir ekonominių interesų skatinimu ir apsauga;
   b) nacionalinių vartotojų organizacijų buvo paskirtos atstovauti vartotojų interesams Bendrijos lygmeniu mažiausiai pusėje valstybių narių, pagal nacionalines taisykles ar praktiką atstovauja vartotojams ir veikia regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu; ir
   c) pateikė Komisijai pakankamai duomenų apie savo narystę, vidaus taisykles ir finansavimo šaltinius.

3.  Finansinės įmokos 3 straipsnio 2 dalies c punkte numatytiems veiksmams finansuoti gali būti skiriamos Bendrijos vartotojų organizacijoms, kurios:

   a) yra nevyriausybinės, ne pelno siekiančios, nepriklausomos nuo pramonės, prekybos ir verslo ar kitų nesuderinamų interesų ir kurių pagrindiniai tikslai ir veikla susiję su atstovavimu vartotojų interesams standartizavimo procese Bendrijos lygmeniu;
  b) bent dviejuose trečdaliuose valstybių narių atstovauti vartotojų interesams Bendrijos lygmeniu buvo įgaliotos:
   įstaigų, pagal nacionalines taisykles ar praktiką atstovaujančių nacionalinėms vartotojų organizacijoms valstybėse narėse; arba
   jei tokių organizacijų nėra, valstybių narių nacionalinių vartotojų organizacijų, kurios pagal nacionalines taisykles ar praktiką atstovauja vartotojams ir veikia nacionaliniu lygmeniu; ir
   c) pateikė Komisijai pakankamai duomenų apie savo narystę, vidaus taisykles ir finansavimo šaltinius.

4.  Finansinės įmokos 3 straipsnio 4 dalyje nurodytiems veiksmams finansuoti gali būti skiriamos viešajai įstaigai ar ne pelno siekiančiai įstaigai, kurią paskiria valstybė narė arba atitinkama kompetentinga institucija ir kurios paskyrimui pritaria Komisija.

(1) Dar nepaskelbtas OL.
(2) 2006 2 14 (Dar nepaskelbta OL).
(3) 2006 2 16 (Dar nepaskelbta OL).
(4) 2006 m. kovo 23 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 5, 2004 1 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).
(6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0526.
(8) OL L 11, 2002 1 15, p. 4.
(9) OL L 66, 2004 3 4, p. 45.
(10) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(11) OL L 364, 2004 12 9, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/29/EB.


Teisinės profesijos
PDF 213kWORD 65k
Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinių profesijų ir bendrojo intereso, susijusio su teisinių sistemų veikimu
P6_TA(2006)0108B6-0203/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. rugsėjo 7 d. Jungtinių Tautų patvirtintus "Pagrindinius teisininkų vaidmens principus",

–   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 25 d. Europos Tarybos rekomendaciją Rec (2000) 21 dėl laisvės verstis teisininko profesija,

–   atsižvelgdamas į savo 1994 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl notaro profesijos Bendrijoje(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl tam tikrų laisvųjų profesijų atstovų, ypač teisininkų, užmokesčio ir privalomų tarifų skalės ir dėl ypatingos laisvųjų profesijų atstovų vaidmens ir pozicijos modernioje visuomenėje(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl laisvųjų profesijų rinkos reguliavimo ir konkurencijos taisyklių(3),

–   atsižvelgdamas į 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvą 77/249/EEB skirtą padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas(4),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/5/EB skirtą padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija(5),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles(6),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(7),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 16 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vidaus rinkos paslaugų(8),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą "Laisvosios profesijos: didesnių reformų galimybė"(KOM(2005)0405),

–   atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Bendrijos konkurencijos teise ir laisve teikti paslaugas, ypač susijusią su nacionaliniais teisės aktais dėl teisininkų minimalių atlyginimų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pripažino, kad:

   nepriklausomumas, interesų konfliktų nebuvimas ir profesinis slaptumas / konfidencialumas yra pagrindinės teisininkų profesijos vertybės, prilygstančios visuomenės interesams;
   šias esmines vertybes ginančios taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai verčiamasi teisinėmis profesijomis, nepaisant dėl to kylančių būdingų konkurencijos apribojimų;
   laisvės teikti paslaugas principo, taikomo teisinėms profesijoms, tikslas yra skatinti atverti nacionalines rinkas ir suteikti galimybę paslaugų teikėjams ir gavėjams visiškai išnaudoti Bendrijos vidaus rinkos teikiamus privalumus;

B.   kadangi bet kokia teisinių profesijų reforma turi labai didelių padarinių, apimančių ne tik konkurencijos teisę, bet ir laisvės, saugumo ir teisingumo sritį bei dar platesnį teisės viršenybės principo apsaugos Europos Sąjungoje aspektą,

C.   kadangi 1990 m. rugsėjo 7 d. JT patvirtintuose "Pagrindiniuose teisininkų vaidmens principuose" numatyta, kad:

   teisininkai turi teisę burtis į jų interesams atstovaujančias autonomiškas profesines asociacijas, skatinti tęstinį mokymąsi ir mokymą bei ginti profesinę garbę. Profesinių asociacijų nariai renka savo valdybą, kuri atlieka savo pareigas be išorinio įsikišimo,
   profesinės teisininkų asociacijos gali suvaidinti esminį vaidmenį palaikant profesinius standartus ir etikos normas, apsaugant savo narius nuo baudžiamojo persekiojimo ir nepagrįstų apribojimų arba pažeidimų, teikiant teisines paslaugas visiems, kuriems jų reikia, ir bendradarbiaujant su vyriausybės ir kitomis institucijomis, prisidedančiomis prie teisingumo ir visuomenės interesų puoselėjimo,
   teisininkams iškeltas drausmines bylas nagrinėja teisinių profesijų atstovų įsteigtas nešališkas drausminimo komitetas, nepriklausoma įstatymo numatyta institucija arba teismas ir šios bylos pateikiamos nepriklausomai teismų peržiūrai,

D.   kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų tinkamai saugomos jo teisės ir pagrindines laisvės, ar tai būtų ekonominės, socialinės, kultūrinės, pilietinės, ar politinės laisvės, būtina, kad visi asmenys galėtų veiksmingai naudotis nepriklausomų teisinių profesijų atstovų teisinėmis paslaugomis,

E.   kadangi teisės srityje dirbantiems specialistams keliami reikalavimai, t. y. išlaikyti nepriklausomumą, vengti interesų konfliktų ir gerbti klientų konfidencialumą, gali būti pažeisti, kai jiems suteikiamas leidimas dirbti pagal savo profesiją organizacijoje, kurioje ne teisės srities specialistams leidžiama patiems vykdyti organizacijos veiksmų kontrolę arba vykdyti ją drauge, kai investuojamos lėšos ar kitu būdu, taip pat esant daugiašalei partnerystei su kitų profesijų specialistais, kurie nėra susaistyti minėtųjų profesinių įsipareigojimų;

F.   kadangi kainų požiūriu nereguliuojama teisės specialistų konkurencija lemia teikiamų paslaugų kokybės pablogėjimą ir kenkia vartotojams;

G.   kadangi teisinių paslaugų rinkai būdingas netolygus informacijos pasiskirstymas tarp teisininkų ir vartotojo, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, nes pastarieji neturi reikalingų kriterijų teikiamų paslaugų kokybei įvertinti;

H.   kadangi dėl etiško elgesio svarbos, konfidencialumo išlaikymo dirbant su klientais ir aukšto lygio specialių žinių būtinos tokios savireguliavimo sistemos, kokias dabar taiko teisininkų profesinės organizacijos ir grupės,

I.   kadangi notarus valstybės narės skiria kaip valstybės tarnautojus, į kurių pareigas įeina rengti įrodymo galią turinčius ir nedelsiant vykdytinus autentiškus dokumentus,

J.   kadangi notarai valstybės vardu imasi atlikti daug tiriamojo darbo tokiose srityse kaip neteisminė teisinė apsauga, ypač įmonių teisės srityje (tam tikrais atvejais pagal Bendrijos teisę), ir jiems atliekant šį darbą atitinkama valstybė narė taiko panašią drausminę priežiūrą, kaip teisėjams ir valstybės tarnautojams,

K.   kadangi dalinis valstybės valdžios įgaliojimų perdavimas notarui yra pirminis su šia profesija susijęs aspektas, tai daroma reguliariai ir sudaro didžiąją notaro veiklos dalį,

1.   visiškai pripažįsta esminį teisinių profesijų atstovų vaidmenį demokratinėje visuomenėje užtikrinant, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, teisės viršenybės principas ir saugumas taikant teisę, ir tada, kai teisininkai atstovauja klientams ir gina juos teisme, ir kai jie teikia klientams teisines konsultacijas;

2.   dar kartą patvirtina savo poziciją, kuri buvo nustatyta 1994 m. sausio 18 d., 2001 m. balandžio 5 d. rezoliucijose ir 2003 m. gruodžio 16 d. pozicijoje;

3.   pažymi, kad siekiant verstis teisininko praktika reikalinga aukšta kvalifikacija ir kad būtina ginti šią teisinėms profesijoms būdingą kvalifikaciją siekiant patenkinti Europos piliečių interesus, taip pat kad būtina užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius tarp teisinių profesijų atstovų ir jų klientų;

4.   dar karta pabrėžia taisyklių, būtinų siekiant užtikrinti teisinių profesijų atstovų nepriklausomybę, kompetenciją, patikimumą ir atsakomybę, svarbą norint garantuoti jų teikiamų paslaugų kokybę, naudą jų klientams ir plačiajai visuomenei ir siekiant apsaugoti visuomenės interesą;

5.   palankiai vertina tai, jog Komisija pripažino, kad reformas geriausia vykdyti valstybių narių lygiu ir kad valstybių narių valdžios institucijos, ypač įstatymų leidybos organai, geriausiai gali nustatyti teisinėms profesijoms taikomas taisykles;

6.   pažymi, kad Teisingumo Teismas pripažino tam tikrus valstybių narių įstatymų leidėjų ir profesinių asociacijų ir institucijų įgaliojimus spręsti, kokių veiksmų tikslinga ir būtina imtis siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų tinkamai verčiamasi teisine praktika;

7.   pažymi, kad kiekvieną profesinės institucijos veiklos rūšį būtina vertinti atskirai, kad konkurencijos taisyklės būtų taikomos asociacijai tik tada, kai ji veikia išskirtinai savo narių naudai, o ne tada, kai ji veikia siekdama bendro intereso;

8.   primena Komisijai, kad teisės paslaugų taisyklėmis siekiama apsaugoti visuomenę, užtikrinti teisę į gynybą ir teisę kreiptis į teismą bei garantuoti saugumą taikant teisę, ir todėl jos negali būti parengtos pagal kliento išmanymo lygį;

9.   ragina teisininkų profesines institucijas, organizacijas ir asociacijas sukurti Europos lygmens teisininkų etikos kodeksus, kuriuose būtų nustatomos jų darbo organizacijos, kvalifikacijų, profesinės etikos, priežiūros, atsakomybės ir pranešimų taisyklės siekiant, kad galutiniai teisinių paslaugų naudotojai turėtų būtinas teisininkų sąžiningumo ir patirties garantijas ir būtų užtikrintas patikimas teisingumo vykdymas;

10.   ragina Komisiją atsižvelgti į ypatingą teisinių profesijų vaidmenį teisinės valstybės visuomenėje ir kruopščiai ištirti, kaip veikia teisinių paslaugų rinka, kai Komisija skatina laikytis principo "mažiau reguliavimo – geresnis reguliavimas";

11.   ragina Komisiją, jei tinka, taikyti konkurencijos taisykles nenusižengiant Teisingumo Teismo praktikai;

12.   mano, kad valstybės narės, kurioje šios taisyklės priimtos arba turi galią, teisinėje sistemoje reikia rasti visuomenės interesų, viršesnių už ES konkurencijos principus, ir kad nėra apibrėžta tokio kriterijaus kaip Europos Sąjungos visuomenės interesai;

13.   ragina Komisiją netaikyti ES konkurencijos teisės sprendžiant klausimus, kurie pagal ES konstitucinę sąrangą priklauso valstybių narių jurisdikcijai, pvz., galimybei kreiptis į teismą, kuriai priklauso teismų taikomos teisininkų užmokesčio mokėjimo skalės;

14.   pabrėžia, kad ankstesnės kliūtys, kurios kildavo teisės specialistų įsisteigimo laisvei ir laisvei teikti paslaugas, teoriškai buvo veiksmingai pašalintos direktyvomis 77/249/EEB, 98/5/EB ir 2005/36/EB; tačiau pastebi , kad po dvejų metų bus atliekama peržiūra, ir laukia šio visapusiško įvertinimo;

15.   mano, kad nustatant užmokesčio skalę ar kitą privalomą teisininkų arba teisės srities specialistų atlygį, netgi už neteismines paslaugas, nepažeidžiami Sutarties 10 ir 81 straipsniai, jei jų patvirtinimas pateisinamas teisėtu visuomenės interesų siekiu, o valstybės narės aktyviai prižiūri, kaip privatūs veikėjai dalyvauja sprendimų priėmimo procese;

16.   mano, kad pagal Sutarties 49 straipsnį ir Direktyvas 2005/36/EB ir 77/249/EEB numatytas paskirties šalies principas nustatant teisininkų ir kitų teisinių profesijų atstovų užmokesčio ir privalomų tarifų skalę;

17.   mano, kad Sutarties 45 straipsnis turi būti visapusiškai taikomas ir notarams;

18.   ragina Komisiją įdėmiai atsižvelgti į šioje rezoliucijoje išdėstytus principus ir problemas, kai ji svarstys taisykles, reglamentuojančias vertimąsi teisinėmis profesijomis valstybėse narėse;

19.   ragina profesines organizacijas toliau plėtoti savo veiklą teisinės pagalbos srityje siekiant užtikrinti, kad visi turėtų teisę gauti teisines konsultacijas ir kad jiems būtų atstovaujama;

20.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL C 44, 1994 2 14, p. 36.
(2) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 364.
(3) OL C 91 E, 2004 4 15, p. 126.
(4) OL L 78, 1977 3 26, p. 17.
(5) OL L 77, 1998 3 14, p. 36.
(6) OL L 26, 2003 1 31, p. 41.
(7) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(8) P6_TA(2006)0061.


Europos sutarčių teisė ir acquis peržiūra
PDF 276kWORD 56k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sutarčių teisės ir acquis peržiūros: tolesni veiksmai (2005/2022(INI))
P6_TA(2006)0109A6-0055/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A6-0055/2006),

A.   kadangi nors ir atrodo, kad Europos sutarčių teisės iniciatyva, kaip apibūdinta 2004 m. spalio 11 d. Komisijos komunikate (KOM(2004)0651) ir pranešama Komisijos pirmojoje metinėje pažangos ataskaitoje (KOM(2005)0456), visų pirma turi būti laikoma geresnio teisės aktų kūrimo prielaida ES lygiu, lieka neaišku, kokių tai duos praktinių rezultatų arba kokiu teisiniu pagrindu bus priimtos įpareigojančios ir kitos priemonės,

B.   kadangi (net jei Komisija neigia, jog tai yra tikslas) aišku, kad daug šiame projekte dirbančių tyrėjų ir tarpininkų tiki, kad galutinis ilgalaikis rezultatas bus Europos įsipareigojimų kodeksas arba net išsamus Europos civilinis kodeksas, ir kad bet kuriuo atveju šis projektas yra svarbiausia iniciatyva civilinės teisės srityje,

C.   kadangi sprendimą dirbti siekiant sudaryti tokį kodeksą turi priimti politinės institucijos, kadangi sprendimas dėl kodekso yra politinis pasirinkimas, ir jo turinys, nors ir teisinis, yra grindžiamas socialiniais ir politiniais tikslais; kadangi gali būti, kad ateityje bus politinė valia patvirtinti tokį kodeksą, būtina, kad dabartinis darbas būtų atliktas gerai ir su reikiama politine parama;

D.   kadangi (net jei tokia iniciatyva, kokia ji yra dabar, apsiriboja racionalizuodama ir deramai sutvarkydama acquis vartotojų apsaugos srityje ir sudarydama pasirenkamas standartines sutarčių sąlygas) būtina, kad politinės institucijos deramai prisidėtų prie šio proceso; taip pat kaip modelis galėtų būti panaudota nesena Nyderlandų patirtis priimant naują civilinį kodeksą,

E.   kadangi, jei siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą vidaus rinka, tikslas yra peržiūrėti vartotojų apsaugos acquis, būtina taikyti aukšto lygio vartotojų apsaugą,

F.   kadangi galutinį iniciatyvos rezultatą galėtų keisti EB teisės aktų leidėjas ir jis turėtų formaliai šį rezultatą patvirtinti,

G.   kadangi dabartinė vartotojų apsaugos acquis yra atskira Bendrijos teisės sritis, atspindinti ES teisės aktų leidėjo siekį remiantis Sutartimis suteikti vartotojams aukšto lygio apsaugą, ir nors ir yra aišku, kad Europos sutarčių teisės iniciatyva turi platesnę paskirtį saugoti ir plėtoti visos sutarčių teisės vientisumą, dėl to nebus panaikintos dabartinėje vartotojų apsaugos acquis vyraujančios vertybės,

Pagrindiniai principai ir tikslai

1.   pakartoja savo įsitikinimą, išreikštą savo 1989 m. gegužės 26 d.(1), 1994 m. gegužės 6 d.(2), 2001 m. lapkričio 15 d.(3) ir 2003 m. rugsėjo 2 d.(4) rezoliucijose, kad be tolesnių civilinės teisės derinimo veiksmų negali visapusiškai veikti bendra vidaus rinka;

2.   ragina Komisiją jau dabar išnaudoti Europos sutarčių teisę kuriančių tyrimų grupių ir Bendros pagrindų sistemos tinklo (BPS tinklo(5)) atliekamą darbą, siekiant panaudoti jų rezultatus pirmiausia peržiūrint acquis civilinės teisės srityje ir po to kuriant bendrąją civilinę teisę;

Esminiai teisės klausimai

3.   itin rekomenduoja, kad pasiūlyta bendra pagrindų sistema ir numatyta sutarčių teisė neturėtų būti parengta taip, kad teisinių sandorių metu būtų vienašališkai palankiau vertinama viena nedidelė subjektų grupė;

4.   primena Komisijai, kad sąvoka "verslo įmonė" apima ne vien tik dideles bendroves, bet ir mažas, net ir vieno asmens įmones, kurioms dažnai reikės specialiai jų poreikiams pritaikytų sutarčių, kuriose būtų atsižvelgiama į galimą mažų įmonių pažeidžiamumą joms sudarant sutartis su stambiomis įmonėmis;

5.   pažymi, kad kuriama teisė turi būti taikoma ne vien tik teisiniams sandoriams tarp verslo įmonių, bet ir teisiniams sandoriams tarp verslo įmonių ir vartotojų;

6.   ragina Komisiją, jei reikia, atskirti tik verslo sektoriui taikomas teisines nuostatas nuo nuostatų, taikomų verslo ir vartotojų sektoriui, ir juos sistemiškai atskirti;

7.   pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į pagrindinį laisvės sudaryti sutartį principą, ypač verslo sektoriuje;

8.   pabrėžia, kad derinant sutarčių teisę svarbu atsižvelgti į Europos socialinį modelį;

9.   ragina atsižvelgti į skirtingas teisines tradicijas ir sistemas;

10.   ragina Komisiją savo būsimuose pasiūlymuose tinkamai ir tiksliai apibrėžti, kokia bus šių pasiūlymų sąveika su Bendrijos normomis dėl teisės aktų kolizijos ir su nacionalinėmis teisės sistemomis, ypač dėl sąlygų, nustatančių taikytinos teisės pasirinkimo galiojimą, privalomas normas ir lex fori vaidmenį;

11.   pažymi, kad dėl pernelyg išsamių tam tikrų sutarčių teisės nuostatų aspektų gali kilti pavojus, jog nebus lanksčiai reaguojama į pasikeitusias teisines aplinkybes, ir todėl palankiau vertina priėmimą bendrų nuostatų, įskaitant teisines sąvokas, kurios nebūtų tiksliai apibrėžtos, siekiant kad teismai, priimdami sprendimus, turėtų reikiamą veiksmų laisvę;

12.   prašo Komisiją atlikti išsamų teisinį ir ekonominį visų su civiline teise susijusių teisėkūros priemonių poveikio vertinimą;

Procedūriniai klausimai

13.   palankiai vertina Komisijos pirmąją metinę pažangos ataskaitą ir pritaria joje išdėstytam giliam ir apgalvotam požiūriui į vartotojų apsaugos acquis peržiūrą;

14.   ragina, kad atliekant šį darbą dalyvautų visa Komisija, svarbiausią atsakomybę suteikiant Teisingumo, laisvės ir saugumo generaliniam direktoratui ir ypač į šį procesą įtraukiant Vidaus rinkos ir paslaugų bei Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinius direktoratus, ir kad būtų suteikta materialinių ir žmogiškųjų išteklių, kurie, atsižvelgiant į projekto svarbą ir dydį, yra būtini;

15.   ragina Komisiją nedelsiant pateikti aiškų teisėkūros planą, apibrėžiantį būsimas teisines priemones, kuriomis ji ketina tyrimų grupių ir BPS tinklo darbo rezultatus panaudoti teisiniams sandoriams;

16.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į darbų pažangą, pateikti Parlamentui oficialų dažnesnio konsultavimosi su Parlamentu kol vyksta darbas planą ir galutinio tyrimų grupių ir BPS tinklo darbo rezultatų įgyvendinimo planą;

17.   ragina Komisiją užtikrinti, kad tyrimų grupių darbe būtų atsižvelgiama į tinklo pasiektus rezultatus;

18.   remia Komisijos pastangas tobulinti teisės aktų leidybą, tačiau pabrėžia, kad tyrėjų atliktas darbas plėtojant BPS turi vykti laikantis aiškių EB teisės aktų leidėjo nustatytų gairių;

19.   prašo Komisijos padėti tyrimo ir suinteresuotų šalių procesą padaryti aiškesnį sukuriant organizacinę schemą ir (arba) darbų grafiką, kuriame būtų aiškiai nurodytos procese dalyvaujančios skirtingos grupės, darbo grupės, šalys ir kita, kartu nurodant jų vaidmenį ir statusą šiuose procesuose;

20.   mano, kad, remdamasi galutine tyrėjų ataskaita, Komisija turėtų nurodyti Parlamentui įvairias teisines galimybes, ir primena, kad BPS galės būti priimta tik tada, kai jai politiškai pritars Parlamentas ir Taryba;

21.   ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą, bent jau kas ketvirtį teikti pranešimus apie tyrimų grupių ir tinklo darbo rezultatus ir pažangą;

22.   reikalauja, kad kas ketvirtį teikiamuose pranešimuose būtų bent jau tokia informacija:

   a) vykusių seminarų pačių svarbiausių rezultatų santrauka,
   b) tyrimų grupių nuomonės,
   c) Komisijos pareiškimas apie tai, kaip ji siūlo atsižvelgti į šiuos rezultatus tolesniame darbe;

23.   ragina Komisiją, kiekviename etape plėtojant BPS kuo glaudžiau bendradarbiauti su Parlamentu; mano, kad su Parlamentu pirmiausia turėtų būti oficialiai tariamasi dėl sistemos projekto, o vėliau dėl kiekvienos BPS antraštinės dalies ar skyriaus (atsižvelgiant į galutinę struktūrą), nes ji yra užbaigiama prieš paskutinį kartą tariantis dėl galutinės priemonės;

24.   ragina Komisiją, prieš priimant bet kokias tolesnes planavimo priemones, pasikonsultuoti su Parlamentu;

25.   ragina Komisiją praktiškai suinteresuotiems atstovams duoti daugiau laiko parengti ir aptarti sudėtingą BPS tinklo darbo grupių medžiagą;

26.   ragina organizacijas, kurios suinteresuotų grupių vardu dalyvauja kuriant BPS tinklą, pačioms spręsti klausimą dėl atstovų dalyvavimo posėdžiuose;

27.   paveda Teisės reikalų komitetui ir kitiems komitetams, kurių buvo prašyta pateikti nuomones dėl Europos sutarčių teisės, nuolat stebėti Komisijos, tyrimų grupių ir tinklo darbą ir prireikus teikti nuomones dėl Komisijos reguliariai teikiamų rezultatų;

28.   ragina kiekvieną Tarybai pirmininkaujančią šalį bendradarbiaujant su Komisija ir Europos Parlamentu rengti forumą, kuriame būtų galima pristatyti ir aptarti šios procedūros pažangą ir rezultatus;

29.   siekdamos, kad šis ambicingas ir ilgalaikis projektas būtų pastebėtas ir jam būtų teikiamas reikiamas dėmesys, įsipareigoja tiksliai parodyti, kaip geriausia jis turėtų būti aptariamas Parlamente, ir kartu siūlo įsteigti parlamentinę projektų grupę, kuri turėtų būti tinkamai finansuojama, siekiant šį ilgalaikį projektą įgyvendinti šios Parlamento kadencijos metu, ir kuri turėtų atspindėti glaudesnio komitetų bendradarbiavimo procedūrą;

o
o   o

30.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 158, 1989 6 26, p. 400.
(2) OL C 205, 1994 7 25, p. 518.
(3) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 538.
(4) OL C 76 E 2004 3 25, p. 95.
(5) Subjektų, kurie atstovauja vartotojų organizacijų, pramonės, verslo ir teisininkų interesams, tinklas (BPS tinklas).


Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumas
PDF 310kWORD 86k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo
P6_TA(2006)0110RC-B6-0189/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi energetikos saugumas turėtų būti laikomas svarbia globalios saugumo sistemos dalimi ir turi vis didesnį poveikį Europos Sąjungos saugumui apskritai,

B.   kadangi Komisija priėmė savo Žaliąją knygą apie Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategiją (KOM(2006)0105),

C.   kadangi ES energetikos politika turi tris tikslus: užtikrinti tiekimo patikimumą, konkurencingumą ir aplinkos apsaugą,

D.   kadangi 25 valstybes nares turinti ES importuoja 48 proc. energijos (2002 m. duomenys) ir planuojama, kad iki 2030 m., jei nebus imtasi jokių papildomų priemonių, priklausomybė nuo importuojamos energijos padidės ir bus importuojama 71 proc. energijos, ir kadangi tiekimo patikimumas yra viena svarbiausių energijos saugumo sąlygų,

E.   kadangi 76,6 proc. ES naftos poreikių, 53 proc. dujų poreikių, 35,4 proc. anglies ir beveik 100 proc. urano ir urano produktų poreikių yra importuojama,

F.   kadangi 2005 m. 25 ES valstybėse pagrindinis sunaudotos energijos kiekis atitiko 1700 milijonų tonų naftos ekvivalentą (angl. Mtoe, millions of tons of oil equivalent), iš kurių 38 proc. sudarė nafta, 23 proc. – dujos, 18 proc. – anglys / kietasis kuras, 15 proc. – branduolinė energija ir 6 proc. – atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEŠ),

G.   kadangi 2004 m. 25 ES valstybėse 28 proc. galutinio sunaudotos energijos kiekio teko pramonės sektoriui, 31 proc. – transporto sektoriui ir 41 proc. – statybų sektoriui;

H.   kadangi 25 ES valstybėse 31 proc. bendro pagamintos elektros energijos kiekio sudarė branduolinė, 25 proc. – kietojo kuro (daugiausia anglies), 18 proc. – dujų, 14 proc. – AEŠ ir 5 proc. – naftos energija,

I.   kadangi energijos naudojimo intensyvumas 25 ES valstybėse narėse nuolat buvo mažinamas tiek, kad 2004 m. reikėjo tik apie 70 proc. vienam ekonominės gamybos vienetui 1980 m. sunaudotos energijos, kadangi bendras pirminės energijos naudojimas 25 ES valstybėse narėse tuo pačiu laikotarpiu didėjo po 0,8 proc. kasmet, tai yra 0,5 proc. 1 gyventojui per metus,

J.   kadangi 59 proc. 2004 m. 25 ES valstybėse narėse sunaudotos naftos kiekio teko transporto sektoriui, 17 proc. – pastatams, 16 proc. – ne su energija skirtiems tikslams ir 8 proc. pramonei; kadangi Komisija mano, jog iki 2030 m. energijos paklausa transporto sektoriuje didės mažiausia 30 proc., oro transporto sektoriuje iki 5 proc. kasmet,

K.   kadangi 29 proc. 2004 m. 25 ES valstybėse narėse sunaudotų dujų kiekio panaudoti elektros gamybai, o likę 71 proc. panaudoti kitiems tikslams (pramonė, pastatai, ir pan.),

L.   kadangi daugelį metų anglių paklausa ES mažėjo, priklausomybė nuo importo jau siekia 35,4 proc. ir didėja, palyginti su suvartojamu anglių kiekiu,

M.   kadangi trylika valstybių narių gamina branduolinę energiją ir kai kurios valstybės narės yra įsipareigojusios ilgainiui atsisakyti branduolinės energijos,

N.   kadangi ES energijos rinka šiuo metu nėra integruota ir nepakankamai konkurencinga,

O.   kadangi ES užsibrėžė tikslą iki 2010 m. padidinti iš AEŠ gaunamos energijos suvartojimo dalį nuo 6 iki 12 proc., iš AEŠ gaunamos elektros dalį padidinti iki 22,1 proc., o iš AEŠ gaunamo kuro dalį padidinti 5,75 proc.; kadangi šie uždaviniai gali būti pasiekti valstybėms narėms tinkamai sureguliavus savo politiką,

P.   kadangi Parlamentas ir Taryba rengiasi priimti Direktyvą 2006/32/EB dėl energijos naudojimo efektyvumo ir energijos tiekimo paslaugų, kuria reikalaujama, kad valstybės narės parengtų veiksmų planus, nustatančius savo energijos taupymo per ateinančius devynerius metus strategijas,

Q.   kadangi AEŠ daugiausiai yra vietiniai ištekliai ir galėtų būti naudojami visuose sektoriuose, t. y. elektros, šildymo ir vėsinimo, bei transporto sektoriuose,

R.   kadangi, remiantis vėliausiais Eurobarometro duomenimis apie energetiką, beveik pusė ES piliečių (48 proc.) yra įsitikinę, kad jų valstybių vyriausybės turi skirti dėmesį saulės energijos panaudojimo plėtojimui, 41 proc. mano, kad reikia skatinti pažangius naujų energijos gamybos technologijų tyrimus, 31 proc. pasisako už vėjo galios panaudojimo tobulinimą, o tuo tarpu teisės aktai siekiantys mažinti priklausomybę nuo naftos (23 proc.) ir branduolinės energijos panaudojimo tobulinimas (12 proc.) mažiau įvertintas respondentų,

S.   kadangi ES turėtų pasinaudoti savo neišnaudotomis galimybėmis taupyti energiją visuose sektoriuose, įskaitant transporto, taip pat plėtoti naujus atsinaujinančius energijos šaltinius ir technologijas,

T.   kadangi energija yra gyvybiškai svarbi ekonominiam augimui, užimtumui ir socialiniam vystymuisi ir kadangi energijos tiekimo trikdžiai gali lemti nestabilumus ir grėsti taikai,

U.   kadangi Rusijos ir Alžyro susitarimas galėtų būti pirmasis žingsnis kuriant dujų sektoriuje panašią į Naftą eksportuojančių šalių organizaciją (OPEC) atsižvelgiant į tai, kad Rusija ir Alžyras yra vieni didžiausių dujų tiekėjų ES, kuri turėtų esminį vidutinio ir ilgo laikotarpio poveikį dujų kainoms ir tiekimo saugumui;

Kalbėjimas vienu balsu

1.   džiaugiasi Komisijos žaliąja knyga apie Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategiją; tačiau pastebi, kad Žaliojoje knygoje nekeliami nauji uždaviniai ir nepateikiama pažangių konkrečių pasiūlymų, kuriais būtų atsakyta į nesenus raginimus vykdyti bendrą energijos politiką; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti greitą politinį procesą tam, kad būtų įgyvendinta platesnio masto Europos energetikos politika, kuo greičiau nurodant konkretų veiksmų planą; reikalauja, kad šio proceso metu su Parlamentu būtų visapusiškai konsultuojamasi;

2.   pastebi, kad Žaliojoje knygoje neaptarti gyvybiškai svarbūs sektoriai, kurie labai priklauso nuo importuojamos energijos šaltinių, ypač transportas ir aviacija; mano, kad Žaliojoje knygoje nekeliama tokių didelių tikslų, kaip buvo daroma galutinėje Komisijos ataskaitoje dėl CARS-21;

3.   pažymi, kad neseni Rusijos ir jos kaimynių ginčai dėl dujų kainų, taip pat neseniai pabrangusi žaliavinė nafta parodė, koks nepatikimas yra energijos tiekimas ir jos paskirstymas; pažymi, kad energetikos politika siaurąja prasme turi būti susieta su užsienio ir saugumo politika; ragina Komisiją atsakyti į nesenus raginimus dėl bendros energetikos politikos;

4.   ragina ES imtis iniciatyvos ir užmegzti glaudų bendradarbiavimą su visomis daugiausia naftos ir dujų naudojančiomis šalimis – JAV, Japonija ir augančios ekonomikos šalimis, pavyzdžiui, Indija ir Kinija – sukurti išsamią ir visa apimančią strategiją, kuria būtų siekiama suvienyti šalių-vartotojų pastangas atsispirti šalių gamintojų oligopolijos nustatomoms sąlygoms; primygtinai reikalauja, kad šia strategija būtų skatinamos pažangiausios energijos taupymo ir efektyvumo technologijos bei alternatyvių energijos šaltinių naudojimas;

5.   pripažįsta, svarbą gerų politinių santykių su šalimis partnerėmis, pagrindinėmis ES energijos tiekėjomis, ypač Norvegija, kuri yra trečioji naftos gamintoja pasaulyje ir kuri siūlo nenutrūkstamą energijos tiekimą, taip pat išlaikė gerus santykius su Rusija energetikos sektoriuje;

6.   sutinka su Taryba, kad bendra tiekimo patikimumo strategija turėtų apimti valstybių narių geografinius, ekonominius, regioninius, klimato ir struktūrinius skirtumus;

7.   ragina kiekvieną ES valstybę narę sudaryti energijos perspektyvų planą, pagrįstą vidutinio ir ilgo laikotarpio prognozėmis dėl energijos pasiūlos ir paklausos valdymo, ir išvardyti priemones, kurias numatoma taikyti siekiant patenkinti paklausą, susijusią su gamyba valstybėje ir energijos importu, nurodant kokį poveikį ši pusiausvyra turės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui;

8.   pabrėžia, kad aktyvi politika, palaikanti demokratines reformas, formuojanti pilietinę visuomenę ir skatinanti socialinę pažangą energiją gaminančiose šalyse ir šalyse, turinčiose tranzito infrastruktūrą, ypatingai prisidės kuriant ilgalaikį politinį stabilumą, kuris būtinas siekiant užtikrinti energijos tiekimo ir paskirstymo patikimumą;

9.   ragina Komisiją ir Tarybą pasiūlyti tarpininkavimo sistemą, kuri būtų pripažinta tarptautiniu mastu, skirtą spręsti konfliktus ir ginčus dėl energijos tiekimo ir paskirstymo; įsitikinęs, kad ES gali imtis iniciatyvos plėtoti šią tarpininkavimo sistemą, kuri taip pat būtų kaimynystės politikos dalimi, kartu su kitomis pagrindinėmis šalimis-tiekėjomis ir galėtų aktyviai skatinti tarpininkavimo sistemą pasaulio mastu; mano, kad ES turėtų plėtoti požiūrį į tarptautinį energijos tiekimo valdymą;

10.   pabrėžia, kad svarbu, jog naujoji ES energetikos diplomatija pradėtų konstruktyvų dialogą su visais pagrindiniais energijos vartotojais ir ypač su augančios ekonomikos šalimis apie energijos efektyvumą ir energijos taupymą siekiant nustatyti minimalius efektyvumo standartus, kurie palaipsniui turi būti suderinti plataus vartojimo prekėms, pavyzdžiui, automobiliams, biuro įrangai, buitiniams elektronikos prietaisams ir skatinti pasauliniu lygiu integruoti aplinkos klausimus į transporto ir energetikos sprendimus;

11.   primygtinai reikalauja, kad būtų kuriamos naujos strategijos, kuriomis būtų siekiama sumažinti urano ir branduolinių atliekų panaudojimo galimybę gaminant ir platinant branduolinius ginklus; todėl ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares kuo aktyviau remti Tarptautinės atominės energetikos agentūros pasiūlymus radioaktyviąsias medžiagas, skirtas branduolinei energijai gaminti, tiekti daugiašaliu pagrindu;

Solidarumas Europos Sąjungoje

12.   pabrėžia, kad glaudesnis valstybių narių solidarumas turėtų būti bendros energetikos politikos pagrindas siekiant spręsti problemas, susijusias su realiu infrastruktūros saugumu ir tiekimo saugumu; taip pat mano, kad glaudesnis solidarumas gerokai pagerintų ES galimybes tarptautiniu lygiu ginti bendrus interesus energetikos klausimais;

13.   remia siekį stiprinti Europos kaimynystės politiką, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis energetikos srityje, įskaitant transportavimo infrastruktūrą, kuriai turėtų būti skiriama speciali finansinė parama; ragina bendradarbiavimo energetikos politikos srityje klausimą įtraukti į veiksmų planus, rengiamus pagal Europos kaimynystės politikos programą;

14.   ragina laikytis sąžiningumo ir bendros atsakomybės principų įgyvendinant energetikos politiką valstybių narių lygmeniu ir priimant strateginius sprendimus konsultuotis su valstybių narių partneriais, kuriems šie sprendimai gali turėti poveikio;

Gerai veikianti vidaus rinka

15.   tvirtai laikosi nuomonės, kad norint išsaugoti elektros tiekimo patikimumą būtina skubiai perkelti galiojančias ES teisės normas į valstybių narių teisę, siekiant kurti aktyvią elektros ir dujų vidaus rinką ir taip stiprinti konkurencingumą, skaidrumą ir energetikos efektyvumą;

16.   yra labai susirūpinęs dėl vidaus rinkos iškraipymo dėl protekcionistinės paramos įmonėms, kurios valstybių narių rinkoje užima dominuojančią padėtį, ir ragina Komisiją pasirūpinti, kad vidaus rinkos taisyklės būtų visiškai įgyvendinamos, užtikrinta sąžininga ir nediskriminuojanti konkurencija ir būtų vengiama oligopolijos energetikos rinkoje;

17.   ragina Komisiją ryžtingai reaguoti į dominavimo rinkoje problemą ir rinkos trūkumus, nurodytus Sektoriaus tyrimo ataskaitoje, kurią 2006 m. vasario 16 d. pateikė Konkurencijos generalinis direktoratas bei pateikti naujų pasiūlymų, kaip konkrečiomis priemonėmis spręsti dominavimo rinkoje problemą ir šalinti rinkos trūkumus; ragina Europos ir nacionalines konkurencijos institucijas glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų pateiktas suderintas tikras europinis atsakas vis didėjančiam nacionaliniam ekonominiam patriotizmui;

18.   ragina Tarybą pritarti Parlamento pozicijai dėl transeuropinių energijos tinklų (TEN) prioritetų siekiant įdiegti transeuropinių energijos tinklų grandis, kurių trūksta, šalinti tiekimo problemas, gerinti tiekimo patikimumą ir baigti kurti vidaus rinką, jei būtina, remiant konkrečius projektus;

19.   ragina valstybes nares sukurti ES vidaus energetikos rinką, kurioje būtų vidaus ir išorės tiekimo šaltinių pusiausvyra, užtikrinti valstybių narių energetinių sistemų sąveiką ir kurti konkurencingą aplinką energetikos sektoriuje atsiejant energijos tiekimo ir paskirstymo sistemas ir tuo pat metu užtikrinant tiekėjų konkurenciją;

20.   mano, kad klausimą dėl Kioto sistemos raidos po 2012 m. šiuo metu reikia aktyviai svarstyti dabar, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant daugelį investicijų programų rinkoje būtų atsižvelgta į išlaidas, susijusias su anglimi, kadangi Europos konkurencingumui ir ekonomikos augimui jau kelia grėsmę išaugusios darbo ir elektros energijos kainos;

Tvarūs energijos šaltiniai

21.   ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias energetikos priemones ir skubiai bei kiek įmanoma daugiau investuoti į tikrai efektyvų energijos naudojimą ekonomikoje, siekiant kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iki 2020 m. tapti efektyviausiai energiją naudojančia ekonomikos sistema pasaulyje; be to, ragina Komisiją visada pabrėžti energijos taupymo ir energijos naudojimo efektyvumo svarbą mažinant energetikos priklausomybę;

22.   atkreipia dėmesį į milžinišką atsilikimą įgyvendinant naujoves energetikos sektoriuje ir ragina Komisiją pateikti planą, kad, taikant atitinkamas priemones, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus ir naujoviškus finansinius metodus, pavyzdžiui, finansavimą trečiųjų asmenų lėšomis, būtų paspartintas pažangiausios patirties ir pažangiausių technologijų taikymas įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, apšvietimo, elektros prietaisų, biuro įrangos, buitinės elektronikos prietaisų, pastatų, automobilių ir decentralizuotos energijos gamybos;

23.   pabrėžia, kad AEŠ ir energijos naudojimo efektyvumas nepaprastai svarbūs Europos energetikos politikai ir energijos tiekimui ateityje; todėl prašo Komisijos ir Tarybos numatyti naujus, didelius tikslus šioje srityje laikotarpiui nuo 2010 m., siekiant užtikrinti spartesnį visų valstybių narių vystymąsi; primygtinai reikalauja, kad, siekiant užtikrinti aktyvesnį AEŠ naudojimą rinkos šildymo sektoriuje, būtų parengta direktyva dėl šildymo ir aušinimo naudojant AEŠ, kaip ragino Europos Parlamentas;

24.   dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant tikslo, kad iki 2010 m. atsinaujinančių energijos šaltinių dalis sudarytų 12 % visos sunaudojamos energijos ir 22,1 % elektros energijos, ir toliau remia2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje(1);

25.   pritaria naujai Komisijos iniciatyvai, pateiktai veiksmų plane dėl biomasės (KOM(2005)0628), ir ES strategijai dėl biokuro (KOM(2006)0034) bei ragina visas ES institucijas imtis aktyvesnių priemonių ir panaudoti atsinaujinančių biomasės energijos šaltinių galimybes, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus;

26.   mano, kad Komisija turėtų skubiai pateikti pasiūlymų ir bendradarbiauti su pramonės įmonėmis siekiant paspartinti vandenilio ir kuro elementų naudojimą, kad būtų galima geriau užtikrinti tvarų ir ilgalaikį energijos naudojimo efektyvumą ir energijos taupymą transporto sektoriuje; pabrėžia, kad taikant įprastinį biomasės deginimą galima prisidėti prie ES energijos poreikių tenkinimo; ragina Komisiją, atsižvelgiant į papildomų pajamų iš žemės ūkio ir miškininkystės sektorių teikiamus privalumus, įgyvendinti intensyvią programą, skirtą kuo skubiau organizuoti gamybą, žemės ūkio ir miškininkystės veiklos atliekų surinkimą, pirolizę ir gaunamų dujų panaudojimą;

27.   pripažįsta didėjančią dujų svarbą, kadangi dujos sudaro vis didesnę energijos gamybos šaltinių dalį, taip pat pabrėžia, kad reikia įgyvendinti įvairias strategijas siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą, pvz., suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų statybą, saugojimo įrenginių ir naujų dujotiekių įdiegimą;

28.   yra įsitikinęs, kad branduolinės energijos klausimai yra dalis Europos politinių diskusijų dėl energijos įvairovės; pripažįsta dabartinę branduolinės energijos svarbą tam tikrose valstybėse narėse siekiant išsaugoti elektros tiekimo patikimumą, kadangi branduolinė energija yra vienas iš energijos šaltinių ir ji padeda išvengti anglies dvideginio teršalų; mano, sprendimai dėl to, ar branduolinė energija ir toliau kai kuriose valstybėse narėse turėtų išlikti svarbi, gali būti priimami tik valstybių narių lygmeniu, remiantis subsidiarumo principu;

29.   sutinka su Komisijos išvada, kad valdant paklausą pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis siekiama skatinti energijos naudojimo veiksmingumą, sumažinti energijos eikvojimą ir ją taupyti; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl vėluojančių pasiūlymų transporto sektoriuje; atkreipia dėmesį į ekonomines galimybes sutaupyti mažiausia 20 % sunaudojamos energijos ir į tai, kad šių galimybių daugės didėjant energijos kainoms, tobulėjant technologijoms ir didėjant masto ekonomijai;

30.   pabrėžia, kad statybos sektorius yra daugiausia energijos naudojantis sektorius, kadangi jis sunaudoja daugiau kaip 40 % visose 25 ES valstybių narių sunaudojamos energijos; taip pat pabrėžia, kad didėjančios energijos kainos daro poveikį visai ekonomikai, o ypač žmonėms, kurių padėtis nepalanki socialiu požiūriu; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo veiksmus siekiant gerinti Europos būstų fondo padėtį ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku siūlyti naujoviškus finansavimo būdus;

31.   pripažįsta, kad miestų šildymo ir vėsinimo sistemų plėtojimas yra pagrindinis būdas, padėsiantis padidinti energijos tiekimo pastatams patikimumą, nes tai leis lanksčiau panaudoti kurą; pažymi, kad šilumos ir energijos derinimas bei vadinamasis trigeneravimas yra tokios technologijos, kurias taikyti turi būti skatinama ir kurios gali būti naudingos ne tik didinant iš AEŠ gaunamos energijos dalį, bet didinti energijos efektyvumą, o vadinamoji pramoninė kogeneracija yra dar vienas svarbus būdas sumažinti energijos kainų kaitą dideliems pramoniniams vartotojams;

Mokslo tyrimai ir plėtra

32.   pripažįsta moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų investicijų svarbą, kad būtų panaudojamos dabartinės technologijos ir plėtojamos naujos siekiant išsaugoti pirmaujančią Europos padėtį, palyginti su konkurentais, ir kurti naujas, tvarias ir ilgalaikes darbo vietas, atsižvelgiant į Lisabonos darbotvarkės tikslus ir imantis priemonių įgyvendinti 7-ąjį Tūkstantmečio plėtros tikslą, susijusį su aplinkosaugos tvarumo užtikrinimu;

33.   pabrėžia, kad dar yra daug galimybių toliau tobulinti AEŠ ir kurti pasaulinę naujos atsinaujinančių energijos šaltinių įrangos ir sistemų rinką, ir ragina užtikrinti, kad ES 7-ojoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje atitinkamai lėšų būtų skirta atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms, ir padėti šio sektoriaus mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pasinaudoti pasiekta technologine pažanga siekiant sėkmės pasaulinėje rinkoje;

34.   pabrėžia, kad prognozuojant sutariama dėl to, kad įprastinės elektrinės ir toliau gamins didelę elektros energijos dalį, net ir ilgalaikėje perspektyvoje, todėl ragina skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą siekiant užtikrinti minėtų elektrinių efektyvumą ir imtis veiksmų jį didinti;

35.   mano, kad žinios apie branduolių sintezės technologijas ir šių technologijų taikymas yra strategiškai svarbūs ir turėtų būti toliau plėtojami Europos Sąjungoje;

36.   pabrėžia, kad savanoriški susitarimai galėtų būti naudingi siekiant skatinti naftos ir dujų įmonių vykdomus mokslinius tyrimus ir plėtros priemones, kad atsižvelgiant į bendrą socialinę šių įmonių atsakomybę jos galėtų plėtoti naujas technologijas energetikos srityje;

37.   prašo 7-ojoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje numatyti mokslinius biomasės ir visų AEŠ tyrimus, įskaitant bangų, jūros potvynių energijos ir energijos kaupimo, taip pat akmens anglių dujinimo tyrimus, siekiant mažinti išmetamų teršalų kiekį ir kurti pasaulinę rinką;

o
o   o

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 283, 2001 10 27, p. 33.


Kriterijai, taikomi ES taikos palaikymo operacijoms Kongo Demokratinėje Respublikoje
PDF 210kWORD 40k
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl kriterijų, taikomų ES taikos palaikymo operacijoms Kongo Demokratinėje Respublikoje
P6_TA(2006)0111B6-0190/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 16 d. Niujorke vykusio JT Pasaulio viršūnių susitikimo patvirtintą išvadų dokumentą, kuriame numatytas atsakomybės už gynybą principas,

–   atsižvelgdamas į tai, kad stabilumas Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) nepaprastai svarbus visos Centrinės Afrikos ir Didžiųjų ežerų regiono stabilumui,

–   atsižvelgdamas į tai, kad KDR stengiasi atsigauti po šalį nuniokojusio konflikto, nusinešusio daugiau kaip 4 mln. gyvybių,

–   atsižvelgdamas į jautrią pereinamąją KDR padėtį, reikalaujančią sukurti demokratines valdymo institucijas,

–   atsižvelgdamas į tai, kad KDR šiuo metu yra 17 tūkst. JT taikos palaikymo pajėgų kareivių, kurių užduotis − užtikrinti stabilumą šalyje,

–   atsižvelgdamas ES įsitraukimą palaikant taiką KDR per dvi tebesitęsiančias Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misijas − ES pagalbos misiją KDR saugumo sektoriaus reformai (angl. EU SEC DR Congo) ir ES policijos misiją Kinšasoje (angl. EUPOL Kinshasa),

–   atsižvelgdamas į teikiančius vilčių 2005 m. gruodžio mėn. vykusio referendumo dėl Konstitucijos rezultatus,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. birželio mėn. KDR planuojama surengti rinkimus,

–   atsižvelgdamas į JTO prašymą suteikti pagalbą rinkimų KDR metu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi ES turi riboto dydžio dislokuojamas pajėgas, o jų prioritetu turėtų būti taikos palaikymas ir stabilumo užtikrinimas Balkanų regione ir artimiausiuose Sąjungos kaimyniniuose regionuose,

B.   kadangi JTO pateikė prašymą dėl pagalbos ir kadangi prioritetinis ES bei jos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Europos saugumo strategijos (ESS) tikslas yra remti JTO - veiksmingą daugiašališkumą užtikrinančią struktūrą, kaip pabrėžiama ESS,

1.   mano, kad ES vadovaujamos pajėgos galėtų būti panaudotos minėtai sudėtingai ir galbūt pavojingai užduočiai, jei bus įvykdytos šios sąlygos:

   šiai operacijai vykdyti turėtų būti suteiktas konkretus ir aiškus įgaliojimas, leidžiantis vien tik užtikrinti saugumą šiais metais vyksiančių prezidento rinkimų ir rinkimų į parlamentą metu,
   karinę operaciją turėtų būti numatyta vykdyti tik rinkimų metu; turėtų būti pateikta aiški strategija, kaip JTO ir (arba) Kongo policijai ir karinėms pajėgoms turėtų būti perduotos užduotys pasibaigus įgaliojimo vykdyti operaciją terminui,
   saugumą šalyje, ypač Katangos regione ir pasienio su Ruanda regione, turėtų ir toliau užtikrinti JTO; geografinė teritorija, kurioje galiotų ES mandatas, turi būti nustatyta atsižvelgiant į dislokuojamų pajėgų dydį, jų saugumo reikalavimus ir operatyvines misijos reikmes,
   karinės operacijos jokiu būdu neturėtų vykdyti tik vienos valstybės narės pajėgos; siekiant pabrėžti europinį operacijos pobūdį, turėtų dalyvauti kelios valstybės narės;
   ES intervencija galėtų būti vykdoma tik oficialiu Kongo laikinosios vyriausybės prašymu,
   ES vadovaujamos pajėgos būtų dislokuotos siekiant šių dviejų tikslų: sulaikyti galimus neramumų kurstytojus ir skatinti KDR piliečius pasinaudoti savo rinkimų teise; todėl būtina užtikrinti tinkamą ir patikimą Europos operacijos mastą,
   siekdama šių tikslų, Taryba turėtų parengti aiškią būtinų karinių pajėgų ar policijos (arba žandarmerijos) dislokavimo koncepciją;
   ribotam laikotarpiui numatyta karinė operacija turėtų būti glaudžiai susijusi su tarptautinės bendruomenės pastangomis atkurti KDR po pilietinio karo,
   tarptautinė bendruomenė turėtų aiškiai įsipareigoti gerinti ilgalaikį Kongo policijos ir karinių pajėgų veiklos efektyvumą ir tvarumą;

2.   ragina Tarybą pateikti Parlamentui konkretų pasiūlymą, kuriame būtų numatytas aiškus mandatas, parengtas gerai apgalvoto reikmių scenarijau pagrindu ir apimantis tvarkaraštį; pabrėžia, kad galimai ES misijai KDR bus reikalingas konkretus ES mandatas, pagrįstas JT chartija;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, laikinajai KDR vyriausybei ir JTO Generaliniam Sekretoriui.


Kotonu susitarimo pakeitimas ir lėšų sumos 10 - ajam EVF nustatymas
PDF 211kWORD 54k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Kotonu susitarimo peržiūros ir lėšų sumos Dešimtajam Europos vystymosi fondui (EVF) nustatymo
P6_TA(2006)0112RC-B6-0191/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno baseino šalių grupės (AKR), iš vienos pusės, bei Europos Bendrijos ir jos valstybių narių, iš kitos pusės, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu(1), su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 24 d. Liuksemburge (pakeistas susitarimas toliau vadinamas Kotonu susitarimu), ir ypač į jo I a priedą dėl daugiamečios bendradarbiavimo struktūros pagal Kotonu susitarimą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu "Siekiant visiškos integracijos ES biudžete bendradarbiaujant su AKR šalimis" (KOM(2003)0590),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 15 ir 16 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas ir ypač 70 punktą ir II priedą dėl atitinkamų valstybių narių įnašų AKR šalims,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas: 2004 m. balandžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos vystymosi fondo įtraukimo sudarant biudžetą(2), 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Politinių iššūkių ir biudžeto lėšų Sąjungoje po plėtros 2007–2013 m. laikotarpiu(3) ir 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Afrikos vystymosi strategijos(4),

–   atsižvelgdamas į valstybių narių 2005 m. prisiimtus įsipareigojimus ir ypač:

   - įsipareigojimą, kad ES ir jos valstybės narės pasieks Jungtinių Tautų tikslą – 0,70 proc. nuo ES bendrųjų nacionalinių pajamų iki 2015 m., o tai padidins ES indėlį į Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) nuo 33 000 mln. EUR 2003 m. iki daugiau kaip 84 000 mln. EUR 2015 m. (Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvados, 2005 m. birželio 16-17 d.),
   - įsipareigojimą pasiekti tarpinį ES tikslą – 0,56 proc. iki 2010 m., o tai ES oficialios vystymosi pagalbos (OVP) srautus padidins iki 67 000 mln. EUR (Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvados, 2005 m. birželio 16-17 d.),
   - įsipareigojimą, kad ES ir kiti paramos teikėjai dvigubai padidins pagalbą Afrikai, taip suteikdami Afrikai 25 000 mln. USD dydžio OVP sumą iki 2010 m.(5) (Gleneagles komunikatas, paskelbtas Didžiojo aštuoneto grupės susitikime Gleneagles 2005 m. liepos 8 d.),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį straipsnį,

A.   kadangi Kotonu susitarimo 1 a priede teigiama, kad "šiuo naujuoju laikotarpiu Europos Sąjunga privalo išlaikyti savo pastangas teikti paramą AKR šalims bent jau tokiame pačiame lygyje, koks numatytas 9-ajame EVF, neįskaitant likučių; prie šito, remiantis Bendrijos vertinimais, reikia pridėti infliacijos, Europos Sąjungos plėtros ir padidėjimo 10-čia valstybių narių po 2004 m. poveikį";

B.   kadangi, nors Komisija iš pradžių numatė 24 948 mln. EUR dydžio sumą 10-ajam EVF 2008–2013 m. laikotarpiu (6 metams), Europos Vadovų Taryba savo posėdžio Briuselyje 2005 m. gruodžio 15–16 d. metu pritarė tik 22 682 mln. EUR dydžio sumai;

C.   kadangi šis sumažinimas 2 000 mln. EUR pažeidžia Sąjungos įsipareigojimus pagal Kotonu susitarimo 1a priedą ir neatspindi daugelio politinių įsipareigojimų dėl žymaus vystymosi paramos padidinimo, padarytų 2005 m.;

D.   kadangi AKR šalys nebūtų davusios sutikimo Kotonu susitarimui, jeigu nebūtų įtrauktas 1 a priedas dėl finansavimo, todėl ES valstybės narės privalo laikytis savo įsipareigojimų;

E.   kadangi reikalingi kai kurie paaiškinimai prieš Europos Parlamentui suteikiant savo pritarimą Kotonu susitarimui;

F.   kadangi EVF įtraukimas į biudžetą nėra nei stebuklingas vaistas nuo visų problemų, nei kliūtis ES-AKR partnerystės efektyvumui;

G.   kadangi praėjus 40 metų nuo EVF sukūrimo yra pagrįsta apsvarstyti jo reformas, o dabartinė sistema nesugeba išspręsti problemų, susijusių su laiku, reikalingu lėšų suteikimui ir nepanaudotų asignavimų surinkimui (11 000 mln. EUR);

H.   kadangi ES plėtra apimant Rumuniją ir Bulgariją numatyta 2007 m;

I.   kadangi Rytų Timoras prisijungė prie Kotonu susitarimo 2005 m. gruodžio 15 d.;

J.   atsižvelgdamas į susirūpinimus, išreikštus Užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) dėl jų izoliacijos 10 -ajame EVF ir neapibrėžtumo UŠT bendradarbiaujant su ES;

K.   kadangi pirminis Kotonu susitarimo tikslas yra skurdo naikinimas, tvarus vystymasis ir progresyvi AKR šalių integracija į pasaulio ekonomiką; kadangi visos AKR šalys ir ES valstybės narės yra įsipareigojusios siekti TVT;

L.   kadangi politinis dialogas turi didelę reikšmę Kotonu susitarimui, o vystymosi metu turi būti siekiama pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos principų ir tinkamo valdymo, o taip pat vystymosi tvarumo;

1.   apgailestauja, kad visa 10-ojo EVF suma, dėl kurios nusprendė Europos Vadovų Taryba, yra mažesnė nei buvo iš pradžių apskaičiuota Komisijos;

2.   apgailestauja, kad 2005 m. padaryti politiniai įsipareigojimai remiant OVP padidėjimą nesukėlė žymesnio padidėjimo valstybių narių įnašuose į EVF; pabrėžia, kad siūlyta 10-ojo EVF suma sudarytų tik 0,028 proc. valstybių narių BVP;

3.   apgailestauja dėl fakto, kad, viena vertus, valstybės narės įsipareigojo padidinti vystymosi pagalbą, tačiau, kita vertus, jeigu 10-asis EVF liks tokio dydžio, kokį patvirtino Europos Vadovų Taryba, bendri Komisijos valdomi OVF dydžiai iki 2015 m. nuo 19 proc. sumažės iki 14 proc., taigi de facto vystymosi politika bus renacionalizuojama;

4.   ragina valstybes nares apsvarstyti žymų savo įnašų padidinimą 10-ajame EVF;

5.   ragina Tarybą ir Komisiją paaiškinti, kaip bus finansuojamas EPS susitarimų, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos, vystymosi aspektas;

6.   ragina Tarybą suteikti naujų lėšų "pagalbos už prekybą" programoms ir reikalauja, kad tokios programos neperkeltų kitoms vystymosi iniciatyvoms jau paskirtų lėšų, pvz., lėšų, skirtų TVT;

7.   ragina Tarybą užtikrinti, kad Rumunijos ir Bulgarijos įnašai į 10-ąjį EVF bus papildomi, kai pastarosios prisijungs prie ES;

8.   ragina Tarybą atsižvelgti į Rytų Timoro prisijungimą prie Kotonu susitarimo ir į faktą, kad šiai naujai šaliai nukreipta parama turėtų būti tik papildoma atsižvelgiant į formulę, aprašytą Kotonu susitarimo 1a priede;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją kaip galima greičiau paaiškinti galimą ateityje iškilsiantį klausimą dėl bendradarbiavimo su UŠT finansavimo;

10.   ragina Tarybą ir Komisiją paaiškinti būsimą Afrikos Sąjungos finansavimą, įskaitant tai, koks finansavimo lygis turėtų būti gaunamas iš MEDA programos;

11.   primena, kad EVF išlaidos privalo tenkinti OVF tinkamumo kriterijus, kaip apibrėžta EBPO Vystymosi pagalbos komiteto;

12.   ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens užtikrinant bendradarbiavimą tarp valstybių narių siekiant sustiprinti tiek ES, tiek dvišalio vystymosi finansavimo veiksmingumą;

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(2) OL C 103 E, 2004 4 29, p. 833.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0224.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0445.
(5)1 Palyginus su 2004 m. kiekiais, šis paramos kiekis padidinamas du kartus.


Ekonominės partnerystės sutarčių poveikis vystymuisi
PDF 243kWORD 96k
Europos Parlamento rezoliucija dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi (2005/2162(INI))
P6_TA(2006)0113A6-0053/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą partnerystės sutartį tarp Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės narių, iš vienos pusės, bei Europos Bendrijos ir jos valstybių narių, iš kitos pusės(1) (Kotonu susitarimas),

–   atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos ministrų deklaraciją dėl EPS derybų, paskelbtą AS prekybos ministrų konferencijos 3-iojoje įprastojoje sesijoje 2005 m. birželio 5–9 d. Kaire,

–   atsižvelgdamas į Keiptauno deklaraciją, patvirtintą AKR-ES jungtinės Parlamentinės asamblėjos per ketvirtąją sesiją 2002 m. kovo 21 d.(2),

–   atsižvelgdamas į AKR Ministrų Tarybos 81-osios sesijos 2005 m. birželio 21–22 d. Briuselyje deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į John Kaputin baigiamąjį žodį AKR regioninių EPS derybininkų posėdyje Londone 2005 m. spalio 4 d.,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 9 d. Komisijos darbo dokumentą pavadinimu "Prekybos ir vystymosi aspektai EPS derybose" (SEK(2005)1459),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 2 d. Briuselyje patvirtintą jungtinę ataskaitą dėl EPS derybų AKR ir EB etapo (ACP/00/118/03 Rev.1, ACP-EC/NG/43),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kuri nustato Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), kaip tarptautinės bendrijos bendrai patvirtintus kovos su skurdu kriterijus,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 16 d. Niujorke vykusiame JT 2005 m. pasaulio viršūnių susitikime (Tūkstantmetis + 5) patvirtintą rezultatų dokumentą(3),

–   atsižvelgdamas į profesoriaus Jeffrey Sachs vadovaujamo JT tūkstantmečio projekto grupės parengtą ataskaitą pavadinimu "Investavimas į vystymąsi: praktinis planas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų",

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. Komisijos pranešimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų 2000–2004 m. (SEK(2004)1379),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "Paspartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo – Europos Sąjungos įnašas" (KOM(2005)0132),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 13 d. Komisijos pranešimą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Pasiūlymas dėl bendros Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos deklaracijos dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos – "Bendras Europos sutarimas" (KOM(2005)0311),

–   atsižvelgdamas į JT Afrikos ekonomikos komisijos parengtą ekonominę ataskaitą "Afrikos prekybinio potencialo išlaisvinimas",

–   atsižvelgdamas į G8 asmeninių atstovų Afrikai pažangos ataskaitą dėl Afrikos veiksmų plano įgyvendinimo, kurią didžiojo aštuoneto grupė paskelbė 2005 m. liepos 1 d. Londone,

–   atsižvelgdamas į Gleneagles komunikatą, kurį didžiojo aštuoneto grupė paskelbė 2005 m. liepos 8 d. Gleneagles,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 23–24 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A6-0053/2006),

A.   kadangi 1975–2000 m. ES prekybos ryšiai su AKR valstybėmis buvo reguliuojami Lomé konvencijų, kurios suteikė AKR valstybėms neabipusę ir preferencinę prieigą prie ES rinkos,

B.   kadangi Kotonu sutarties pasirašymu 2000 m. pradėtas naujas AKR ir ES ryšių etapas, taip pat pradėtos taikyti naujos prekybos santykių nuostatos,

C.   kadangi pagrindinis AKR ir ES partnerystės ir Kotonu sutarties tikslas yra tobulinti AKR valstybių socialinio ir ekonominio vystymosi perspektyvas,

D.   kadangi, nors ES vadovaujasi TVT įsipareigojimais, jie yra laikomi tik pirmuoju žingsniu kovojant su skurdu,

E.   kadangi, nors Kotonu sutarties ir ES tikslai išlieka aiškūs, atsižvelgiant į tikėtiną dabartinių EPS poveikį trapiai AKR ekonomikai ir skirtingą ES ir AKR šalių ekonomikos išsivystymą, vaidmuo, kurį EPS atlieka siekiant šių tikslų, kelia vis daugiau klausimų daugeliui dalyvių, tarp kurių: Afrikos valstybių ministrai, kai kurios ES valstybės narės, ir Europos bei besivystančio pasaulio šalių pilietinė visuomenė,

F.   kadangi ES rinkos sujungimą lydėjo sanglaudos priemonės, padedančios ekonomiškai silpnesnėms šalims,

G.   kadangi Kotonu sutartyje pabrėžiamas AKR šalių regioninės integracijos iniciatyvų poreikis, kadangi didesnių regioninių rinkų sukūrimas ir didesnė regioninė integracija bus paskatinimas prekybininkams ir investuotojams,

H.   kadangi Kotonu sutartyje pabrėžiamas šalių susitarimas sudaryti naujus Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) reikalavimus, atitinkančius prekybos susitarimus, palaipsniui mažinant tarp šalių esančius prekybos barjerus ir didinant bendradarbiavimą visose su prekyba susijusiose srityse,

I.   kadangi esantiems prekybos susitarimams (Kotonu sutarties V priedas "Prekybos režimas parengiamuoju periodu, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 dalyje") taikoma PPO išimtis, kuri nustos galioti 2007 m. pabaigoje,

J.   kadangi, nors EPS turėtų apibrėžti naujus ES ir AKR šalių prekybos santykius, prekybos tarp nelygiaverčių partnerių liberalizavimas istoriškai įrodė esantis neveiksmingas ir galintis netgi duoti priešingų rezultatų,

K.   kadangi EPS regioninis aspektas yra svarbus stiprinant ne tik prekybą tarp Šiaurės ir Pietų, bet ir prekybą tarp Pietų ir Pietų,

L.   kadangi mažiausiai išsivysčiusioms AKR šalims buvo suteikta galimybė patekti į ES rinką pagal "Viskas, išskyrus ginklus",

M.   kadangi pagal Kotonu sutarties 19 straipsnį galima AKR ir ES bendradarbiavimo pagrindus pakoreguoti atsižvelgiant į kiekvienos AKR šalies individualias aplinkybes,

N.   kadangi 2005 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose ES valstybės narės susitarė dėl poreikio sukurti ir įgyvendinti pagerintą priežiūros mechanizmą, kuriuo būtų galima pamatuoti EPS proceso vystymosi tikslų pažangą,

O.   kadangi pagal Kotonu sutarties 37 straipsnio 6 dalį AKR šalys turi teisę išnagrinėti EPS alternatyvas,

P.   kadangi EPS derybos vyksta jau ketvirti metai, tačiau atrodo, kad tebėra daugybė kliūčių baigti derybas iki 2007 m. gruodžio 31 d., kaip numato Kotonu sutartis; kadangi GATT XXIV straipsnyje numatytas laisvosios prekybos erdvės sukūrimo plano ir grafiko užbaigimas "per protingą laikotarpį",

1.   supranta, kad EPS derybos kyla iš poreikio suderinti AKR ir ES prekybos sutartis su PPO taisyklėmis, tačiau ragina Komisiją budriai stebėti, kad siekiant suderinamumo nebūtų pamiršti vystymosi tikslai; mano, kad šio suderinamumo galima siekti kuriant aljansą su besivystančiomis šalimis tobulinant PPO taisykles taip, kad jos labiau padėtų vystymuisi;

2.   tiki kad tinkamai suformuoti EPS suteikia galimybę atgaivinti AKR–ES prekybinius santykius, skatinti AKR ekonominę diversifikaciją ir regioninę integraciją bei mažinti skurdą AKR šalyse;

3.   džiaugiasi, kad Komisija dar kartą pabrėžė, jog vystymasis yra kiekvieno naujo EPS pagrindinis tikslas;

4.   reiškia susirūpinimą, kad EPS ir Laisvosios Prekybos Susitarimų derybos buvo pradėtos ir pereina į esminių klausimų stadiją nesant tikrų demokratinių diskusijų daugelyje AKR šalių; todėl, siekdamas pakeisti šią padėtį ir sudaryti sąlygas demokratiniam dalyvavimui, ragina pradėti tikras visuomenines diskusijas, kuriose dalyvautų pilietinė visuomenė, įstatymų leidimo ir valdymo institucijos, būtų gaunamas tinkamas grįžtamasis ryšys ir sukuriami konsultavimo mechanizmai;

5.   mano, kad siekiant šių vystymosi tikslų EPS turėtų ypač susitelkti ties tinkamo ekonominio vadovavimo skatinimu, AKR šalių ekonomikų regioninės integracijos skatinimu, investicijų AKR šalyse pritraukimu ir jų didinimu;

6.   todėl ragina Komisiją ir AKR regionus formuoti EPS orientuojantis į: asimetrijos AKR regionų naudai principu; paramos AKR regioninei integracijai principu; aiškios ir iš anksto žinomos sistemos prekybai ir investicijoms AKR skatinti taikymo principu;

7.   tačiau pastebi, kad iki šiol derybose trūksta konkretaus, prie vystymosi prisidedančio rezultato, ką rodo vis didėjantis AKR šalių susirūpinimas ir nepasitenkinimas dėl nesugebėjimo pateikti vystymąsi paremiančias priemones, būtinas konkrečiai naudai iš EPS pasiekti, kaip, pvz., privalomus įsipareigojimus dėl vystymosi bendradarbiavimo, konkrečias koreguojančias priemones, kuriomis siekiama įveikti preferencijų mažėjimo pasekmes, technologijų perdavimą ir didesnį konkurencingumą;

8.   pabrėžia, kad baigus EPS derybas turėtų būti numatytas tinkamas laikotarpis, kad AKR gamintojų vietinių ir regionų rinkos galėtų prisitaikyti ir būtų sudarytos sąlygos AKR šalims sukurti reikalingą politinę erdvę, kad jos pačios galėtų vykdyti savo vystymosi strategijas;

9.   primygtinai prašo Komisijos veikti vadovaujantis Kotonu tikslais skurdui naikinti ir kiekvieno regiono socialinei ir ekonominiam vystymuisi remti, ypač ekonomiškai silpnesnėse kiekvienos grupės šalyse, kurių vaidmuo priešingu atveju būtų sumenkintas, bei pripažinti didesnį darbo grafiko lankstumo poreikį derybose dėl laipsniško prekybos atvėrimo, pereinamojo laikotarpio trukmės ir gaminių apimties laipsnio – jeigu ilgalaikis tvarus vystymasis yra būsimas bendras EPS rezultatas; pabrėžia, kad EPS turėtų padėti AKR šalims integruotis į globalią ekonomiką, prekybos pagalba skatinant vystymąsi ir atsižvelgiant į šių šalių ekonomikų asimetriją;

10.   pabrėžia, kad Vystymosi politikos ataskaitoje (VPA), ypač jos 36 straipsnyje, pateikiamos gairės EPS derybininkams; dėl to ragina Prekybos generalinį direktoratą laikytis asimetrijos ir lankstumo principų, leisti "besivystančioms valstybėms pačioms spręsti ir reformuoti prekybos politiką, atsižvelgiant į jų platesnio nacionalinio vystymosi planus", bei visiškai suderinti savo derybų strategiją su svarbiausiu DPS politikos darnos siekiant vystymosi principu;

11.   pabrėžia visuomeninių paslaugų svarbą vystymuisi ir demokratijai, dėl to prašo, kad Komisija visada siektų užtikrinti deramą visuotinę prieigą, skatindama liberalizavimą arba kitas galimybes vandens paskirstymo ir nuotekų valymo, sveikatos, švietimo, transporto ir energetikos sektoriuose;

12.   pripažįsta visiškai skirtingus ES ir AKR ekonominio išsivystymo lygius, todėl yra labai susirūpinęs, kad pernelyg skubus abipusis prekybos liberalizavimas tarp ES ir AKR gali turėti milžinišką poveikį jautriai AKR šalių ekonomikai būtent tuo metu, kai tarptautinė bendruomenė remia valstybių pastangas įgyvendinant TVT; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad, atsižvelgiant į Kotonu sutarties 34 straipsnio 4 dalį, EPS AKR šalims bus suteiktas specialus ir diferencinis režimas;

13.   pabrėžia, kad pagarba darbuotojų teisėms yra esminis kovos su skurdu ir TVT siekio elementas, nes tai skatina darnių pragyvenimo šaltinių ir socialinių sąlygų, kur gali būti stiprinama demokratija, vystymą;

14.   pabrėžia, kad Lome konvencijomis nepavyko paskatinti vystymosi AKR šalyse, kad vien tik pagerinto patekimo į rinką nepakanka vystymuisi skatinti ir kad dėl lengvatų panaikinimo atsiranda naujų priemonių poreikis; tačiau pabrėžia, kad EPS nebus sėkmingi, jei jie nebus visiškai nukreipti į tvarų vystymąsi;

15.   pabrėžia Komisijos iniciatyvų, kurios skatintų produktų įvairinimą ir pridėtinės vertės gamybą, svarbą;

16.   ragina Komisiją remti mechanizmus, kurie leistų gamintojams dalyvauti nustatant kainas, kur galima, kaip tai numatyta Kotonu sutarties santraukoje; ragina ES skatinti sąžiningą prekybą, kaip priemonę, gerinančią sąlygas mažiems ir silpniems gamintojams bei neturtingiems darbuotojams;

17.   ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad daugeliui AKR šalių biudžetų yra labai svarbios pajamos iš tarifų, kurios labai sumažėtų priėmus bet kokį susitarimą dėl abipusiškumo; ragina Komisiją, prieš įsigaliojant EPS, pasiūlyti ir finansuoti išsamias fiskalinės reformos programas; ragina įvesti PPO nuostatoms neprieštaraujantį apsaugos mechanizmą, leidžiantį laikinus importo apribojimus, jeigu kenkiama vietos pramonei arba gresia pavojus dėl importo antplūdžio;

18.   pripažįsta galimybę šias prarastas išlaidas kompensuoti kitais tiesioginiais mokesčiais arba PVM, tačiau pabrėžia regresyvinę kai kurių šių mokesčių tvarkos prigimtį, kuri neproporcingai paveiktų neturtingiausius gyventojus, taip pat techninius sunkumus, susijusius su jos praktiniu įgyvendinimu;

19.   ragina Komisiją į EPS įtraukti suderintus apsaugos mechanizmus, kad AKR būtų suteikta pakankamai politinės erdvės, ir galimybė, jei reikės, imtis priemonių mokėjimų balanso sunkumų ar makroekonominių nesklandumų atveju;

20.   pabrėžia Komisijos Pirmininko J. Barroso įsipareigojimo suteikti 1 milijardo EUR paramą besivystančių šalių prekybai laikymosi svarbą ir ragina, jei reikės, šalia esančių Europos Vystymosi Fondo įsipareigojimų skirti daugiau pinigų; apgailestauja, kad nebuvo tinkamai paruoštos nuostatos tiek dėl šių, tiek dėl Tarybos susitarime dėl kitos Finansinės perspektyvos Cukraus protokolo šalims numatytų 190 milijonų EUR per metus;

21.   pažymėdamas investicijų AKR ekonominiam vystymuisi svarbą, ragina Komisiją ieškoti Europos investicijų banko investicinės priemonės veikimo pakeitimų, kad priemonė galėtų skatinti papildomą ir vystymuisi skirtą investavimą;

22.   laiko švietimo ir infrastruktūros gerinimą būtinomis sąlygomis AKR rinkoms atverti, todėl prašo Komisijos užtikrinti didesnius išteklius ir mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas ankstyvoms išmokoms, AKR šalims siekiant atsižvelgti į pasiūlos apribojimus, BŽŪP reformos išorės poveikį ir vis griežtesnius ES reguliavimo standartus;

23.   ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti MIŠ poreikiams, suteikti tinkamą paramą pajėgumų kūrimui ir atsižvelgti į pasiūlos apribojimus, kad būtų sudarytos sąlygos tokioms šalims pasinaudoti "Viskas, išskyrus ginklus" suteikta galimybe patekti į rinką;

24.   prašo AKR šalių vadovų veiksmingiau naudoti turimus išteklius atsižvelgiant į didesnę atsakomybę, gerą valdymą ir demokratiją;

25.   ragina visą EPS pagrindu vykdomą liberalizavimą padaryti priklausomu nuo tam tikrų vystymosi tikslų pasiekimo ir suteikti pakankamai išteklių visoms papildomoms išlaidoms padengti;

26.   pabrėžia regionų vidaus integracijos stiprinimo svarbą prieš pradedant bet kokią naują tarptautinę regioninės integracijos programą;

27.   primygtinai reikalauja, kad AKR šalims ir regionams, siekiant sustiprinti jų prekybos pajėgumus rengiantis EPS deryboms, būtų užtikrinta laiku teikiama ir efektyvi su prekyba susijusi pagalba;

28.   pažymi, kad EPS derybos tam tikrais atvejais leido sukurti naujas regionines ekonomines grupes, apimančias labai skirtingai išsivysčiusias valstybes; tai kelia didelių sunkumų AKR šalims ir prisideda prie persidengiančių regioninių ekonominių bendrijų atsiradimo;

29.   sveikina regionų integracijos procesų, kuriuos skatina EPS ir kurie Kotonu sutartyje numatyti kaip prioritetai, vaidmenį padedant šalims vystyti vidaus rinkas, pritraukti investuotojus ir atsižvelgti į pasiūlos apribojimus; tačiau ragina Komisiją apsvarstyti pereinamųjų laikotarpių poreikį, kad būtų apsaugoti strateginiai produktai ir pramonės šakos, įdiegti su PPO suderintus apsaugos mechanizmus ir nustatyti kompensacijas dėl pajamų iš tarifų praradimo;

30.   primena Komisijai, kad nereikėtų manyti, jog šios regioninės grupės bus pasirengusios nuo 2008 m. pradėti palaipsniui įgyvendinti asimetrišką abipusę laisvosios prekybos sutartį su ES regioniniu lygiu, nebent bus imtasi tinkamų rėmimo priemonių;

31.   ragina Komisiją užtikrinti didesnį ryšį ir sanglaudą tarp su prekyba susijusio EPS turinio, lydimųjų ir derinamųjų priemonių ir laiku bei efektyviai teikiamos paramos; ragina artimiau bendradarbiauti Vystymosi, Prekybos ir Išorės santykių generalinius direktoratus bei Europos humanitarinės pagalbos biurą, o taip pat ES valstybes nares, siekiant kuo geriau teikti EPS vystymosi paramą;

32.   ragina Komisiją sutelkti dėmesį į gamybos ir perdirbimo pajėgumų stiprinimą bei valstybių ir regionų prekybos skatinimą AKR valstybėse;

33.   apgailestauja dėl spartos, kuria buvo vykdomas pradinis AKR EPS derybų etapas, ir dėl to, kad šiame etape buvo pasiekta nedaug reikšmingų rezultatų;

34.   mano, kad AKR sekretoriato vaidmuo koordinuojant šias derybas turėtų būti stiprinamas, jei jis teiktų atitinkamą informaciją apie derybų būklę skirtinguose AKR regionuose;

35.   ragina Komisiją gerbti AKR vadovų norus, jei jie pageidautų vėl pradėti šį etapą ir spręsti išliekančius nuomonių skirtumus;

36.   ragina Komisiją pradėti kurti alternatyvas, kad AKR šalys galėtų pasirinkti remdamosis informacija, ir ypač apsvarstyti geresnį "Bendrosios preferencijų sistemos plius" (BLS +) režimo įgyvendinimą;

37.   primena, kad Kotonu sutartyje numatyta, kad jei valstybė ar regionas nenori pasirašyti EPS ir Laisvosios Prekybos Sutarties, jiems neturi būti sudaromos nepalankesnės sąlygos patekimo į rinką prasme; ragina Komisiją ištirti visas alternatyvias galimybes, įskaitant neabipuses schemas, kaip numatyta Kotonu sutarties 37 straipsnio 6 dalyje, kurios nuostatų turėtų būti laikomasi, jei AKR su tuo sutiktų;

38.   pastebi, kad, siekiant paskatinti didesnį lankstumą, Komisija ir AKR šalys privalo dirbti kaip partnerės, besivadovaujančios Kotonu susitarimu, siekiančios atlikti vystymuisi naudingesnę Bendrojo tarifų ir prekybos susitarimo XXIV straipsnio peržiūrą, kad būtų leidžiami neabipusiški EPS; šiuo tikslu ragina Komisiją laikyti ES ir AKR valstybes pakankamai didele grupe, galinčia reikalauti tam tikrų PPO taisyklių reformų, siekiant, kad šios taisyklės būtų teisingesnės ir geriau atitiktų tiek besivystančių valstybių, tiek mažųjų Europos gamintojų poreikius;

39.   primygtinai ragina Komisiją nesiekti investicijų, konkurencijos įstatymų ir vyriausybės atliekamų pirkimų Ekonominio partnerystės susitarimo pagrindu, kol nėra pasiekta aiškaus susitarimo su AKR regionais;

40.   ragina siekti didesnio skaidrumo derybų pažangoje bei jų turinyje, o taip pat teikiant EPS vystymosi pagalbą, ir didesnio AKR pilietinės visuomenės atstovų, privataus sektoriaus, nacionalinių parlamentų, vietinių vyriausybių, Europos Parlamento ir AKR bei ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) dalyvavimo derybose;

41.   sveikina EPS derybų peržiūrą, kuri turėtų įvykti 2006 m., kaip numato Kotonu sutarties 37 straipsnio 4 dalis, ir tiki, kad ji bus laikoma galimybe surengti išsamų ir rimtą vertinimą, kokiu mastu EPS skatins atitinkamas sąlygas kovojant su skurdu ir užtikrinant ilgalaikio socialinio ir ekonominio vystymosi plėtrą;

42.   primena ir remia AKR ir ES JPA vienbalsiai priimtą Keiptauno deklaraciją, kurioje raginama nustatyti vystymosi kriterijus, pagal kuriuos būtų galima vertinti AKR ir ES prekybos derybų eigą ir rezultatus; ragina naudoti tokius kriterijus visose pasiektos pažangos apžvalgose;

43.   ragina Komisiją toliau dirbti šia linkme įgyvendinant naują stebėjimo mechanizmą, kuriame dalyvautų parlamentų nariai ir pilietinė visuomenė ir kuris užtikrintų vystymosi tikslų politinį svarstymą ir atskaitomybę pagal numatytus standartus per visą derybų procesą;

44.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir AKR šalims, AKR ir ES tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(2) OL C 231, 2002 9 27, p. 63.
(3) http://www.un.org/ga/59/hl60_plenarymeeting.html


Europos politinės partijos
PDF 340kWORD 65k
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos politinių partijų (2005/2224(INI))
P6_TA(2006)0114A6-0042/2006

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 191 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-46 straipsnio 4 dalį,

-   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 4 d. reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl Europos masto politinių partijų veiklą reglamentuojančių nuostatų ir jų finansavimo taisyklių(1) (toliau – Reglamentas), ypač į jo 12 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. pranešimą Biurui dėl partijų finansavimo Europos lygmeniu pagal Biuro 2004 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo numatomos Reglamento vykdymo nuostatos, 15 straipsnį(2),

-   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0042/2006),

A.   kadangi tolesnė piliečių ir demokratinės Europos Sąjungos plėtra yra būtina sąlyga norint, kad piliečiai pritartų tolesniems Europos integracijos žingsniams, ir todėl Europos demokratijos diegimas turi būti didžiausias prioritetas,

B.   kadangi politinės partijos, įskaitant Europos politines partijas, vaidina esminį vaidmenį kuriant Europos politinę erdvę ir yra naudingos demokratijai Europos lygmeniu,

C.   kadangi politinės partijos vaidina svarbų vaidmenį skatindamos demokratines vertybes, pvz., laisvę, toleranciją, solidarumą ir lyčių lygybę,

D.   kadangi norint išsamiau perteikti Europos ateitį, būtinas platesnis dialogas su piliečiais, ir kai to siekiama, Europos politinės partijos turi vaidinti esminį vaidmenį,

E.   kadangi daugelyje Sąjungos valstybių politinės partijos dėl savo atliekamų politinės informacijos rengimo ir valios formavimo užduočių remiamos iš valstybinių lėšų,

F.   kadangi politinės grupės susibūrė į Europos politines partijas ir kadangi jų veikla finansuojama iš Bendrijos lėšų,

G.   kadangi viešas Europos partijų finansavimas Europos Sąjungos lygmeniu grindžiamas Sutarties 191 straipsniu,

H.   kadangi Europos politinėms partijoms neleidžiama taupyti dotacijų išmokų ar savo išteklių; ir kadangi, jeigu partijos balanse yra teigiamas finansinis rezultatas (pelnas), perteklinė suma atskaitoma iš galutinės dotacijos,

I.   kadangi šiuo Reglamentu žengtas pirmasis žingsnis kuriant Europos politinių partijų teisinį pagrindą,

J.   kadangi politinės partijos pateikė nemažai pageidavimų, susijusių su būsimu partijų finansavimo įforminimu Europos lygmeniu(3);

K.   kadangi Europos Parlamento generalinis sekretorius pristatė pranešimą apie Reglamento taikymą,

L.   kadangi Reglamente pagal viešąjį partijų finansavimą neketinama Europos politinėms partijoms apsunkinti arba padaryti neįmanomu lėšų kaupimą iš nuosavų pajamų (labdaros, nario mokesčio, atlyginimų už atliktas paslaugas) ir kad joms paprasčiausiai draudžiama iš šios finansinės paramos sukaupti perteklių biudžetinių metų pabaigoje,

M.   kadangi Europos politinės partijos, kaip ir kitos pelno arba ne pelno organizacijos, rengdamos savo ilgalaikius planus privalo užsitikrinti tam tikrą minimalų finansinį saugumą, be kita ko, todėl, kad turi vykdyti savo ilgalaikius įsipareigojimus darbuotojams, tiekėjams ir rangovams,

N.   kadangi pagal dabartines nuostatas Europos politinėms partijoms neteikiama jokių finansinių garantijų ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui; kadangi partijoms skiriamos dotacijos kiekvienais metais nustatomos iš naujo ir jos visiškai priklauso nuo to, kiek partijų kreipiasi dėl pripažinimo ir kiek Europos Parlamento narių partija vienija; kadangi minėtos dotacijos atskirais metais gali labai skirtis, jeigu atsirastų naujų politinių partijų ar pasikeistų Europos Parlamento narių, priklausančių partijoms, skaičius,

O.   kadangi pastaruoju metu dvi naujos partijos kreipėsi dėl pripažinimo ir pateikė Europos Parlamentui prašymus skirti dotaciją – taip Europos politinių partijų skaičius išaugo nuo 8 iki 10,

P.   kadangi esamomis sąlygomis partijos finansiškai labai priklausomos nuo Europos Parlamento, nes gali užtikrinti, kad vykdys savo ilgalaikius įsipareigojimus, tik tuo atveju, jeigu Parlamentas užtikrins tolygų dotacijų srautą,

Q.   kadangi esamomis sąlygomis Europos politinės partijos neskatinamos veiksmingai naudoti finansinių išteklių, nes iš tikrųjų nėra jokių paskatų taikyti ekonominio efektyvumo principus tvarkant savo išlaidas;

R.   kadangi Europos politinės partijos yra įpareigotos pateikti metinį biudžetą, skirstomą į penkias kategorijas; kadangi šio biudžeto struktūrą nustato Europos Parlamentas;

S.   kadangi standartinės formos Susitarimo dėl dotacijos tarp Europos Parlamento ir Europos politinių partijų(4) I.3.3 straipsnyje perkėlimas iš vienos biudžeto eilutės (kategorijos) į kitą negali viršyti 20 % atitinkamoje eilutėje (kategorijoje) nurodytos sumos,

T.   kadangi, ribojant lėšų perkėlimą iš vienos biudžeto eilutės į kitą, Europos politinėms partijoms trukdoma keisti savo politinius prioritetus metų laikotarpiu,

U.   kadangi Europos politinės partijos jau gali turėti juridinį statusą, kuris nustatomas pagal partijos įsikūrimo šalyje turimo juridinio asmens statuso pobūdį; kadangi vienos partijos renkasi pagal Belgijos įstatymus veikiančios ne pelno organizacijos juridinį statusą, o kitos – tarptautinės ne pelno organizacijos juridinį statusą,

V.   kadangi atotrūkis tarp Europos politinėms partijoms ir Europos institucijoms taikomų mokestinių nuostatų ir toliau išlieka labai didelis,

W.   kadangi Reglamentu Europos Parlamentui buvo pavesta paskelbti pranešimą apie Reglamento taikymą ir šiame pranešime atkreipti dėmesį į galimus pokyčius,

Politinė informacija

1.   pažymi, kad radosi praraja tarp daugelio piliečių ir Europos institucijų ir tai įvyko tarp kitko dar ir todėl, kad iki šiol trūko politinio bendravimo ir informacijos apie Europos politiką;

2.   yra tikras, kad Europos politinės partijos turi peraugti visuomeninių organizacijų ribas ir tapti gyvybingais visuose visuomenės sluoksniuose įsitvirtinusiais Europos politikos veikėjais; kurie stengiasi siekdami ne tik to, kad piliečiai aktyviai dalyvautų Europos rinkimuose, bet ir kad visuose kituose baruose jie prisidėtų prie europinio politinio gyvenimo;

3.   mano, kad Europos politinės partijos atspindi Europos viešuomenės formavimą ir išraišką, o be šito negalima tolesnė Europos Sąjungos raida;

4.   pabrėžia būtinybę, kad Europos politinių partijų finansavimo nuostatos taptų tikru Europos partijų statutu, kuriame būtų nustatytos jų teisės ir pareigos bei suteikta galimybė įgyti juridinio asmens statusą, pagrįstą Bendrijos teise, ir kuris padėtų išplėsti įtaką valstybėse narėse; ragina, kad jo Konstitucinių reikalų komitetas patikrintų Europos politinių partijų Europos statuto klausimą teisiniu ir mokesčių požiūriu ir parengtų konkrečius su tuo susijusius pasiūlymus;

5.   primygtinai reikalauja, kad į šį Statutą būtų įtrauktos nuostatos dėl individualios narystės partijose Europos lygiu, jų vadovybės, kandidatų iškėlimo ir rinkimų rengimo, partijos suvažiavimų ir susirinkimų įgaliojimų ir paramos;

Patirtis ir racionalizaciniai pasiūlymai

6.   prašo Komisijos peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 išnagrinėti galimybę įtraukti Europos politinių partijų finansavimo iš Bendrijos biudžeto nuostatas, kurios nėra pagrįstos Finansinio reglamento VI antraštinės dalies I skyriuje numatytų dotacijų sąvoka, turint mintyje, kad ši sąvoka neapima specifinių politinių partijų bruožų;

7.   pažymi, kad siekiant Reglamento panaikinimo buvo pateikti trys skundai, kuriuos Pirmos instancijos teismas 2005 m. liepos 11 d. atmetė kaip nepagrįstus, tačiau vienas iš tų sprendimų buvo apskųstas;

8.   džiaugiasi, kad nuo Parlamento kadencijos pradžios po 2004 m. birželio mėn. rinkimų į Europos Parlamentą susikūrė aštuonios Europos politinių partijų sąjungos iš valstybių narių ir pagal Reglamento nuostatas buvo finansiškai remiamos;

9.   pažymi, kad iš 2004 m. biudžeto 4 648 000 EUR finansinės paramos skirstymas prasidėjo 2004 m. birželio 18 d. kvietimu teikti pasiūlymus ir buvo užbaigtas Biuro 2005 m. liepos 6 d. sprendimu dėl finansinės paramos galutinio nustatymo, laikantis reglamento;

10.   su pasitenkinimu pažymi, kad personalo įdarbinimo atžvilgiu visos Europos lygmens politinės partijos labai atsižvelgė į lygių moterų ir vyrų galimybių principą, ir ragina jas užtikrinti, kad būtų geriau atstovaujama moterims ir vyrams kandidatų sąrašuose ir tarp išrinktų narių;

11.   pažymi, kad Europos Sąjungos 2005 m. biudžete partijoms finansuoti numatoma 8,4 milijonai EUR, kuriuos Biuras pagal Reglamentu numatytą paskirstymo tvarką padalijo aštuonioms paraiškas pateikusioms partijoms;

12.   atsižvelgia į tai, kad 2004 m. Europos politinėms partijoms už technines paslaugas, kurias joms pagal Reglamentą už atlygį suteikė Europos Parlamentas, t. y. sales, technikų darbą ir ypač vertėjų paslaugas, buvo pateikta sąskaitų iš viso už 20 071 EUR;

13.   remdamasis ligšioline praktine patirtimi ir atsižvelgdamas į biudžeto teisines nuostatas mano, kad būtini šie finansavimo sistemos pokyčiai:

   a) paraiškų procedūra Reglamente numatyta tik bendrais bruožais. Siekiant išvengti nereikalingų paraiškų pateikėjų sąnaudų, turėtų būti du paramos skyrimo etapai: iš pradžių, pirmuoju etapu, turėtų būti nuspręsta, ar pateikusi paraišką partija iš esmės atitinka paramos sąlygas, o antruoju etapu turėtų būti nustatytas paramos lėšų dydis;
   b) lėšų išmokėjimo tvarka ne geriausiai dera prie gavėjo darbo pobūdžio. Ją reikėtų pakeisti taip, kad aštuoniasdešimt procentų finansinės paramos būtų išmokama pasirašius finansavimo susitarimą, o likutis – pasibaigus biudžetiniams metams, pagal gavėjo atskaitomybę;
   c) siekiant suteikti gavėjui didesnį finansinio planavimo tikrumą ir kartu laikantis Finansiniu reglamentu numatytų privalomų biudžeto principų, kasmet biudžeto pasiūlymus teikiantys organai Biuras ir Biudžeto komitetas kadencijos pradžioje turėtų susitarti dėl daugiamečio finansinio plano ir dėl kiekvienos partijos pradinio įnašo (15 proc. nuo bendro biudžeto) bei dėl papildomo kiekvieno šiai partijai priklausančio Europos Parlamento nario įnašo (85 proc. nuo bendro biudžeto), nes taip kuriant naują partiją būtų numatytas ir lankstumas;
   d) Europos politinėms partijoms reikia sukurti sąlygas, kad jos galėtų planuoti finansus ilgam laikui. Todėl būtina, kad nuosavas, ypač paaukotas ir surinktas iš narystės įnašų, lėšas, kurios viršija nustatytą 25 proc. nuosavomis lėšomis finansuojamų išlaidų dalį, jos galėtų panaudoti atidėjimams formuoti;
   e) atliekant šiuo metu galiojančią Finansinio reglamento patikros procedūrą arba keičiant Reglamentą turi būti siekiama ribotai taikyti išimtį, kuri leistų finansiniais metais skirtą 25 proc. lėšų dalį panaudoti pirmą kitų metų ketvirtį;
   f) sustabarėjęs finansinių lėšų skirstymas į penkias kategorijas ir lėšų tarp šių kategorijų perkėlimo ribojimas neatitinka Europos partijų poreikių. Taigi finansavimo susitarimą taip pakeisti reikėtų todėl, kad didesnę lėšų dalį būtų galima perkelti į kitas kategorijas su sąlyga, kad šios procedūros administracinės sąnaudos būtų kuo mažesnės;
   g) be to, turėtų būti sudaryta galimybė lanksčiai traktuoti partijų pateikiamas metų darbo programas, kad partijos galėtų atitinkamai reaguoti ir į nenumatytus savo politinės veiklos įvykius;
   h) siekiant, kad finansavimas būtų efektyvus, reikėtų partijų galutinių ataskaitų pateikimo terminą nukelti į ateinančių metų gegužės 15 dieną;
   j) norint pasiekti, kad Europos politinės partijos sustiprėtų kaip Europos demokratijos proceso dalyvės, ir turint galvoje kartu su plėtra didėjančius jų politinės veiklos reikalavimus (vertimo, kelionių išlaidas ir t. t.), pageidautina deramai didinti tolesnę politinių partijų finansinę paramą;

14.   derėtų pamąstymų apie Europos Sąjungos ateitį laikotarpiu apsvarstyti ir šiuos klausimus:

   a) kaip galima būtų paremti Europos politinius fondus siekiant papildyti Europos politinių partijų politinės informacijos rengimo ir švietėjišką veiklą? Parlamentas ragina Komisiją pateikti pasiūlymus šiuo klausimu;
   b) kaip galima būtų apipavidalinti Europos partijų Europos rinkimams rengiamus europinius sąrašus siekiant skatinti kurti Europos politinę viešuomenę;
   c) kokią įtaką Europos politinės partijos galėtų turėti referendumams Europos klausimais, Europos Parlamento rinkimams ir Komisijos pirmininko rinkimams;
   d) kaip galima būtų pasitelkti ir paremti Europos politinių jaunimo organizacijų ir judėjimų vaidmenį, kuris yra nepakeičiama priemonė ugdant ir formuojant europinę savimonę bei jaunosios kartos europinę tapatybę; Parlamentas rekomenduoja iš atitinkamo komiteto, Europos politinių partijų ir politinių partijų jaunimo organizacijų atstovų sukurti vidaus darbo grupę, kuri per vienus metus biurui parengtų pranešimą apie politinių partijų jaunimo organizacijų vaidmenį ir geriausią būdą juos remti dabar arba pagal būsimąjį statutą;

o
o   o

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 297, 2003 11 15, p. 1.
(2) Dokumentas PE 362.124/BUR/AN.2.
(3) 2005 m. birželio 1 d. bendras Hoyer, Nyrup, Martens, Francescato, Maes, Bertinotti, Kaminski, Bayrou ir Ruttelli raštas Europos Parlamento pirmininkui.
(4) 2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento Biuro sprendimo 2 priedas su Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 įgyvendinančiomis priemonėmis (OL C 155, 2004 6 12, p. 1).


Demografijos problemos ir kartų solidarumas
PDF 260kWORD 117k
Europos Parlamento rezoliucija dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo (2005/2147(INI))
P6_TA(2006)0115A6-0041/2006

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui apie demografinę padėtį Europos Sąjungoje 1995 m.(1),

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos demografinės ataskaitos 1997 m.(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Kuriant Europą įvairaus amžiaus žmonėms – gerovės ir kartų vienybės skatinimas"(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Europos atsakas į pasaulio senėjimo skatinamą ekonominę ir socialinę pažangą senėjančiame pasaulyje, Europos Komisijos indėlis į Antrąją pasaulinę senėjimo asamblėją (KOM(2002)0143),

–   atsižvelgdamas į Europos jaunimo paktą, kurį Europos Vadovų Taryba priėmė 2005 m. kovo 22–23 d. susitikime Briuselyje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą – Žaliąją knygą, Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę" (KOM(2005)0094),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0041/2006),

A.   kadangi demografinių pokyčių, kuriuos iš dalies nulėmė padidėjusi vidutinė gyvenimo trukmė, nereikėtų vertinti tik kaip problemos, nes jie taip pat kelia pozityvų iššūkį visuomenei, įtraukdami visas amžiaus grupes ir suteikdami tokias galimybes, kokių anksčiau nebuvo,

B.   kadangi Lisabonos strategija pabrėžia aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje būtinybę, įgyvendinant Lisabonos tikslus dėl visiško užimtumo ir aukštos kokybės darbų,

C.   kadangi Direktyvoje 92/85/EEB numatomos priemonės, skirtos skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata(4),

1.   pritaria Komisijos komunikatui – Žaliajai knygai "Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę" (Žalioji knyga);

2.   džiaugiasi, kad Komisija, pateikdama Žaliąją knygą, Europos lygmeniu atkreipė dėmesį į vieną iš didžiausių problemų politikos ir visuomenės srityse, tačiau pabrėžia, kad daugelis dėl visuomenės demografinės raidos kylančių klausimų priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, todėl paprastai neina į Bendrijos kompetenciją nustatyti Europos šios srities taisykles;

3.   apgailestauja, kad Komisijos žaliojoje knygoje nesistemingai aptariama lyčių perspektyva makroekonominiu ir mikroekonominiu aspektais, o tai galėtų būti pagrindinė koncepcija, pagal kurią būtų plėtojami apmąstymai ir apibrėžiami plataus masto veiksmai;

4.   mano, kad demografiniai pokyčiai ir jų įtaka visuomenei yra ypač svarbūs valstybių narių ir Sąjungos ateičiai; todėl ragina Komisiją pripažinti, kad spręsti demografinių pokyčių problemą yra horizontalioji užduotis, ir tinkamai į juos atsižvelgti bei įtraukti į visas Sąjungos veiklos kryptis;

5.   teigia, kad laikui bėgant dėl demografinių pokyčių, lėto ekonomikos augimo ir besitęsiančio didelio nedarbo šios problemos vis didės; todėl daro išvadą, kad siekiant kovoti su neigiamais demografinių pokyčių padariniais turėtų būti skatinamas augimas ir mažinamas didelis nedarbas;

6.   stebisi, kad Žaliojoje knygoje tik epizodiškai minimi su demografiniais pokyčiais susiję sveikatos apsaugos politikos aspektai; pabrėžia, kad senėjant gyventojams, didėja kokybiškų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos paslaugų poreikis; yra įsitikinęs, kad investicijos į visą gyvenimą trunkančią ligų profilaktiką yra svarbus veiksnys, kuris padėtų finansiniu ir žmogiškuoju aspektu įveikti demografinius pokyčius; pabrėžia, kad kuo ilgiau žmonės sugeba džiaugtis gera sveikata, tuo ilgiau jie išlieka aktyvūs ir darbingi;

7.   pritaria nuomonei, kad mažėjant gimstamumui ekonomikos augimą galima išlaikyti gausinant dirbančių žmonių skaičių, diegiant naujoves ir didinant produktyvumą, taip pat modernizuojant socialinę apsaugą;

8.   ragina laikytis, atsižvelgdamas į žymius demografinių sąlygų pokyčius, naujo kartų solidarumo principo ir toliau plėtoti dabartinius Europos Sąjungos socialinius modelius, kurių pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti visų dalyvavimą visuomenės gyvenime, socialinę apsaugą ir socialinį solidarumą bei skatinti visų kartų potencialą;

9.   supranta, kad skirtingos valstybės narės stengiasi spręsti bendras šios srities problemas ir ieško įvairių daugiau ar mažiau pavykusių sprendimų; mano, kad nėra vienintelio visiems tinkamo sprendimo, ypač Sąjungoje, kurią sudaro 25 ar daugiau valstybių narių; pabrėžia, kad poreikį įvairiai spręsti demografines problemas dar labiau sustiprina dideli skirtumai įvairiuose valstybių narių regionuose ir jų dalyse; siekiant panaikinti šiuos skirtumus, reikės sumanaus ir nevienalyčio požiūrio;

10.   apgailestauja, kad žaliojoje knygoje nepabrėžiama, kokia svarbi reprodukcinė ir seksualinė sveikata vykstant demografiniams pokyčiams; pabrėžia, kad nevaisingumas, ypač vyrų, didėja visų pirma labiausiai pramoniniuose regionuose ir kad kai kuriose Europos šalyse nuo nevaisingumo, kurį, be kitų veiksnių, sukelia ir cheminė tarša, kenčia jau iki 15 proc. porų;

11.   apgailestauja, kad žaliojoje knygoje nepaminėta, jog daugėja vieną iš tėvų turinčių šeimų, iš kurių 85 proc. – vienišų moterų šeimos ir kurioms dažniausia kyla didesnė skurdo grėsmė, todėl joms turėtų būti teikiama speciali parama;

12.   atkreipia dėmesį į valstybių narių, kuriose yra garantuotos minimalios pajamos, patirtį;

13.   reiškia susirūpinimą dėl skirtingo valstybių narių, regionų ir socialinių grupių sveikatingumo lygio; pabrėžia, kad sveikatingumo lygio skirtumai (trumpa gyvenimo trukmė, dažni lėtiniai susirgimai, dėl gyvenimo sąlygų atsiradę susirgimai) ir mažas gimstamumas bei emigracija gali tik dar labiau padidinti regioninius netolygumus ir tapti uždaru ratu, iš kurio sunku išeiti; ragina valstybes nares pranešti apie sveikatingumo lygio skirtumus ir su Komisijos pagalba siekti keistis pažangiosios patirties pavyzdžiais ir veiksmingai šalinti šiuos skirtumus;

14.   ragina valstybes nares pripažinti demografinius pokyčius kaip bendrą uždavinį ir per pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą nuspręsti intensyviau keistis nuomonėmis dėl demografinių pokyčių padarinių ir dėl pažangiosios patirties, ypač aktyvaus senėjimo, šeimos gyvenimo sąlygų ir darbo bei šeimyninio gyvenimo pusiausvyros klausimais;

15.   mano, kad visos valstybės narės gali daugiau išmokti vienos iš kitų aktyviau keisdamosi pažangiosios patirties pavyzdžiais, ypač su tomis Skandinavijos šalimis, kuriose gausus darbo rinkoje dalyvaujančių vyrų ir moterų skaičius susijęs su vienu iš didžiausių Europoje gimstamumu ir kuriose teikiamos nemokamos arba už prieinamą kainą vaikų priežiūros paslaugos, sudaroma galimybė eiti tėvystės atostogų ir nustatytos motinystės atostogų taisyklės yra sudėtiniai gausaus moterų dalyvavimo darbo rinkoje veiksniai;

16.   džiaugiasi, kad Europos Sąjunga nori remti valstybių siekį sumažinti atotrūkį tarp tėvų norimo (2,3) ir esamo (1,5) vaikų skaičiaus imdamasi priemonių pagrindinėms sąlygoms gerinti;

17.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis atlikti ir platinti tyrimus apie atskirų valstybių narių gyventojų skaičiaus pokyčius, atsižvelgiant į priežastis ir galimus artimiausiu laiku atsirasiančius padarinius;

18.   siūlo, kad lyginant pažangiąją patirtį moterų dalyvavimo darbo rinkoje aspektu būtų atsižvelgiama ir į kitų šalių pavyzdžius;

19.   pabrėžia, kad būtinybė sukurti palankias sąlygas tam, kad poros turėtų tiek vaikų, kiek jos nori, yra viena iš bet kurios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų, turint mintyje socialines ir ekonomines problemas, kurių randasi sumažėjus gimstamumui, todėl reikia imtis veiksmų motinystei ir tėvystei remti;

20.   mano, kad daugelio moterų ar porų sprendimą turėti mažai vaikų arba jų susilaukti vėlai lemia ne jų pačių pasirinkimas, o būtinybė, kurią jie priversti rinktis dėl darbo, privataus ir šeimyninio gyvenimo derinimo problemos; mano, kad galimybėmis turėti tiek vaikų, kiek nori, ir tada, kada nori, suinteresuoti ne vien tik tėvai, bet ir visa visuomenė, turint mintyje šiuo metu Europoje mažėjantį gimstamumą; primygtinai ragina, kad valstybės narės priimtų priemones, kurios leistų remti aukšto lygio lopšelių ir darželių bei vyresnio amžiaus, neįgalių ir išlaikomų asmenų priežiūros įstaigų steigimą ir veiklą, ir kad jų paslaugos būtų įperkamos visiems nepriklausomai nuo pajamų dydžio; pabrėžia, kad tai yra labai svarbu, siekiant visapusiško ir lygaus vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir siekiant moterims padėti suderinti jų dalyvavimą darbo rinkoje su jų gyvenimo ritmu ir šeimos gyvenimą su profesine veikla;

21.   primygtinai ragina valstybes nares populiarinti mokestines priemones, kuriomis būtų didinamas gimstamumas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia moterims, ypač jaunoms vienišoms mamoms, užtikrinti specialią apsaugą ir paramą po gimdymo;

22.   ragina valstybes nares išanalizuoti nemokamo, savanoriško ir nenuolatinio darbo, kurio imasi jaunimas, siekdamas patekti į darbo rinką, ekonominę naudą; atkreipia dėmesį į galimas tokios veiklos ir žemo vaisingumo lygio dėl mažesnių galimybių apsirūpinti būstu ir mažesnio stabilumo sąsajas; ragina privačias įmones iš naujo apsvarstyti savo politiką šiuo klausimu;

23.   mano, kad lyčių lygybė ir kova su moterų diskriminacija darbe užimamų pareigų ir priskirtos atsakomybės bei užmokesčio požiūriu gali ir turi būti pagrindinis veiksnys, skatinantis kurti ir remti šeimas bei didinti gimstamumą Europoje;

24.   ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir panaikinti kliūtis, įskaitant su darbu nesusijusias kliūtis, siekiant remti šeimas ir imtis šių priemonių;

   i) nustatyti lankstesnį darbo grafiką, atsižvelgti į darbuotojų poreikius tam, kad jie galėtų geriau suderinti darbo laiką ir šeimos poreikius bei būtinybę apsipirkti;
   ii) patobulinti ribotą galimybę įsigyti būstą, pvz., supaprastinti galimybę gauti būsto kreditą, norint, kad žmonės įsigytų nuosavybės ir anksčiau taptų nepriklausomi;
   iii) formuoti šeimoms palankesnę mokesčių politiką;
   iv) remti daugiau ir prieinamesnių vaikų ir išlaikomų asmenų priežiūros įstaigų;
   v) remti sėkmingai dirbančias vietos mokyklas;
   vi) geriau derinti darbo ir mokyklų laiką bei siekti lankstesnio darbo grafiko ir kovoti su viršvalandinio darbo kultūra;
   vii) nuolat skatinti lygybę darbe;
   viii) skatinti lygybę namuose, teisingesnį namų ruošos ir šeimyninių pareigų pasidalijimą bei griauti stereotipus informuojant visuomenę ir rengiant sąmoningumo ugdymo kampanijas;

25.   ragina valstybes nares gerinti tinkamų būstų šeimoms, ypač vieną iš tėvų turinčioms ir pagyvenusių asmenų šeimoms, teikimo tvarką vykdant miestų ir kaimo plėtrą bei miestų ir regionų planavimą (pvz., pagal vadinamuosius skirtingų kartų projektus);

26.   ragina modernizuoti ir tobulinti valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, ypač su vaikų ir išlaikomų asmenų dienos priežiūra susijusias sritis, ir drauge pripažįsta, kad tai priklauso valstybių narių kompetencijai; pažymi, kad vieną iš tėvų turinčioms šeimoms ir vienišoms vyresnio amžiaus moterims kyla didesnė socialinės atskirties, vienišumo ir skurdo grėsmė, taigi, galvojant apie tokią reformą, reikėtų skirti ypatingą dėmesį šios vis didėjančios visuomenės grupės gyvenimo standartų gerinimui ir dalyvavimo socialiniame gyvenime skatinimui;

27.   pageidauja, kad valstybės narės sumažintų priemonių, kurios skirtos remti vaikų priežiūrą šeimose, biurokratizavimą;

28.   pabrėžia, kad, nepaisant pažangos, kurią pasiekė valstybės narės, siekdamos padidinti moterų užimtumo lygį, kitų su moterų darbu susijusių formų diskriminacija vis dar išlieka ar net stiprėja; todėl ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvą 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo(5); pabrėžia, kad nustatytas vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas ir nuolatinis moterų įdarbinimas mažiau mokamose darbo vietose, kurios neatitinka jų kvalifikacijos, kenkia būtinai moterų nepriklausomybei, kuri turi tiesioginį poveikį jų sprendimui turėti vaikų; rekomenduoja valstybėms narėms skatinti moterų užimtumą ir galimybę moterims gauti aukštos kokybės darbo vietas ir vienodą atlyginimą;

29.   ragina valstybes nares, remiantis 2002 m. Barselonoje vykusios Europos Vadovų Tarybos iškeltais tikslais iki 2010 m. suteikti vaikų priežiūros paslaugas ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir ne mažiau kaip 33 proc. vaikų iki 3 metų, numatyti tuos pačius tikslus priemonėms, skirtoms pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia priežiūrai;

30.   mano, kad dėl demografinių pokyčių reikės naujos platesnės švietimo ir socialinės infrastruktūros jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, įskaitant daugiau priemonių visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, vaikų priežiūrai, slaugai ir pagyvenusių žmonių priežiūrai; pažymi, kad reikalinga platesnė socialinė infrastruktūra, skirta puoselėti senų žmonių gyvybingumą ir iš naujo aktyviau juos integruoti į visuomeninį gyvenimą;

31.   pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių esama didelės rizikos, kad viešojo finansavimo įsipareigojimų ilgainiui nebebus galima įvykdyti, o tai rodo, kad būtina nedelsiant imtis reformų; pažymi, kad gyvybiškai svarbu, jog ES sprendimus priimantys asmenys apsvarstytų naujų ir esamų socialinių teisės aktų finansinius padarinius;

32.   ragina valstybes nares skatinti gerinti darbo vietų ir darbo aplinkos kokybę siekiant lengviau įgyvendinti visą gyvenimą trunkantį profesinį mokymą, kuris leistų moterims ir vyrams vienu metu atlikti šeimynines pareigas ir atitikti darbo rinkos reikalavimus;

33.   ragina valstybes nares įtvirtinti lyčių lygybę ir pusiausvyrą tarp darbo ir privataus gyvenimo kaip vyriausybių prioritetus;

34.   pažymi, kad norint finansuoti didėjančias socialinės apsaugos išlaidas reikalingas dinamiškas ekonomikos augimas; nurodo, kad tai įmanoma tik skatinant diegti naujoves; pastebi, kad finansiniai metodai, pavyzdžiui, mokesčių didinimas, skirtas socialinei apsaugai finansuoti, ilgainiui yra mažiau tvarūs dėl mažėjančios mokesčių bazės ir didesnės priklausomybės santykio, taip pat dėl būtinybės kuo skubiau skatinti verslumą Europoje; todėl pažymi būtinybę svarstant socialinės apsaugos reformas laikytis vientiso požiūrio;

35.   tiki, kad yra poreikis pereiti nuo gerovės valstybės koncepcijos, pagal kurią pirminė atsakomybė už gerovę priklauso valstybei, prie gerovės visuomenės, kurioje visi suinteresuoti subjektai pripažintų savo atsakomybę už vienas kito priežiūrą ir už tai, kad tokia atsakomybė gali stiprinti abi šalis;

36.   mano, kad siekti darbo ir privataus gyvenimo darnos turi būti nuolatinis vyriausybių prioritetas; mano, kad šiai darnai gali kilti grėsmė didėjant nedarbui ir individualiam darbo krūviui; pabrėžia, kad lankstesnis moterų ir vyrų darbo grafikas, su sąlyga, kad jis pasirenkamas laisva valia, o ne veikiant ekonominiam spaudimui, gali padėti jiems sėkmingiau derinti darbą ir privatų gyvenimą; mano, kad tai turėtų paskatinti vyriausybes suteikti žmonėms galimybę laisvai pasirinkti, užuot sprendus už juos;

37.   ragina Komisiją pasikonsultuoti su abiem socialiniais partneriais (darbuotojais ir darbdaviais) dėl geresnės darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyros;

38.   mano, kad įmonės turėtų būti labiau skatinamos pritaikyti darbo vietas šeimoms; rekomenduoja valstybėms narėms numatyti gaires įmonėms, pageidaujančioms taikyti tokias priemones ir atsižvelgti į ypatingas problemas, kurias patiria mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ);

39.   ragina valstybes nares nustatyti taisykles, kuriomis būtų įtvirtintos apmokamos motinystės arba tėvystės atostogos vaiko gimimo momentu, ir skatinti, kad moterys ir vyrai sąžiningai dalytųsi teise į vaiko priežiūros atostogas; reikalauja, kad valstybės narės įveiktų ekonominius, socialinius ir kultūrinius išankstinius nusistatymus dėl vaiko priežiūros atostogų vyrams; ragina Komisiją peržiūrėti 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC(6); mano, kad tėvystės atostogų su vienodomis garantijomis išsaugoti darbo vietą turėtų eiti ir tėvai, ir motinos; pritaria iniciatyvų sistemai, kuri skatintų partnerius pasidalyti tėvystės atostogas, ir kompensuoti su vaikų auginimu susijusias išlaidas; ragina Komisiją konsultuotis su abejais socialiniais partneriais dėl galimų pokyčių reformose dėl tėvystės atostogų, kurios buvo pradėtos 1996 m., šių pokyčių tikslu galėtų būti minimalaus termino pratęsimas nuo trijų iki šešių mėnesių;

40.   primena valstybėms narėms trečiąjį Europos mažųjų įmonių chartijos principą, pagal kurį mažoms įmonėms gali būti netaikomi tam tikri reglamentų įpareigojimai; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti šį principą;

41.   dar ir dar kartą pabrėžia, kaip svarbu turėti galimybę gauti išsilavinimą, lavinti įgūdžius, naudotis technologijomis, mokytis visą gyvenimą ir skatinti tokius mokymo būdus, kurie leistų dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese visokio amžiaus žmonėms, ypač ateinantiems į darbo rinką ir paliekantiems ją; pabrėžia, kad tikrajai kvalifikacijai, pvz., techniniams ir kalbų įgūdžiams, reikėtų teikti pirmenybę siekiant padidinti asmenų judumą, sugebėjimą prisitaikyti ir įsidarbinti bei saviraiškos galimybę; pabrėžia prevencinių priemonių svarbą siekiant, kad žmonės per anksti nepaliktų mokyklos, ir būtinybę ieškoti alternatyvių vertinimo priemonių norint suteikti jiems galimybę toliau mokytis; ypač pabrėžia, kad reikia mokyti vyresnio amžiaus žmones naudotis informacinėmis technologijomis siekiant pašalinti jiems kliūtis dalyvauti darbo rinkoje; šiuo tikslu ragina kurti specialius vyresnio amžiaus žmonių mokymo metodus;

42.   todėl ragina valstybes nares suteikti galimybę vyresnio amžiaus darbuotojams dalyvauti profesinio mokymo programose, kad būtų užtikrintas jų aktyvus dalyvavimas darbo pasaulyje iki pensinio amžiaus; šiuo tikslu ragina Komisiją patvirtinti Europos socialinio fondo veiklos programas tik jeigu į jas bus įtraukta speciali dalis, susijusi su vyresnio amžiaus žmonių mokymo priemonėmis;

43.   remia partnerystės susitarimus, sudaromus tarp vyriausybių ir socialinių partnerių (darbuotojų ir darbdavių) pagal konkrečios valstybės papročius ir praktiką, skatinančių vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą priemonėmis, skirtomis kovai su diskriminacija dėl amžiaus, lankstesniam darbo laikui, ir priemonėmis, skirtomis iš naujo integruoti vyresnio amžiaus darbuotojus, kurie yra bedarbiai;

44.   mano, kad privačios Europos įmonės, ypač atsižvelgiant į būtinybę apginti labiausiai neapsaugotas socialines grupes (įskaitant senus žmones, asmenis su negalia ir ypač jaunus tėvus), pagerinti darbo saugą ir plėtoti tokį darbo organizavimą, kuris padėtų padidinti prieinamumą, turi vaidinti esminį vaidmenį ir aktyviai skatinti bei įgyvendinti lygias galimybes, ypač šeimos politikos ir kovos su diskriminacija dėl amžiaus, lyties, šeimyninės padėties požiūriu; priduria, kad įmonės turėtų prisiimti socialinę atsakomybę ir imtis spręsti su gyventojų senėjimu susijusias problemas, pvz., nustatyti lankstų darbo grafiką, sudaryti galimybę dirbti ne visą darbo dieną, ypač tėvams, būsimiems tėvams ir vyresnio amžiaus darbuotojams;

45.   pastebi, kad iki šiol ES teisės aktai, susiję su diskriminacija dėl amžiaus, nepasiekė savo tikslų, ir ragina valstybes nares labiau pasistengti įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl amžiaus, ypač Direktyvą 2000/78/EB, kuria nustatomas vienodų sąlygų taikymas užimtumo ir profesinėje srityje;

46.   remia Komisijos iniciatyvą dėl pagrindų direktyvos, kuria įgyvendinamas EB sutarties 13 straipsnis;

47.   daro išvadą, kad reikia stiprinti ekonomines paskatas už tai, kad vyresnio amžiaus darbuotojai paliekami dirbti, turint mintyje šios grupės potencialą; mano, kad visų pirma reikėtų skatinti žmones dirbti ilgiau ir suteikti jiems tokią galimybę ir kad darbuotojams turėtų būti aiškinama, jog tuo suinteresuotos abi šalys; mano, kad sveiki vyresnio amžiaus žmonės turėtų būti laikomi visuomenės ištekliais, o ne ekonomine našta; mano, kad reikėtų teikti daugiau svarbos geriems rezultatams, pasiektiems per 1993 m., kurie buvo paskelbti vyresnio amžiaus žmonių ir kartų solidarumo metais,;

48.   kviečia įmones siūlyti lankstesnius darbo laiko modelius, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į įvairius gyvenimo tarpsnius ir būtų sudaromos darbo galimybės, ypač atitinkančios tėvų ir vyresnio amžiaus darbuotojų poreikius;

49.   mano, kad valstybės narės turėtų raginti bendroves išplėtoti "darbo namuose" koncepciją, pagal kurią pažangios bendrovės įdarbintų asmenis, kurie patys pasirinktų, kuriomis valandomis dirbti namuose ir kartu visada elektroniniu būdu palaikytų ryšį su pagrindine darboviete;

50.   laikosi nuomonės, kad socialiniai partneriai turi užtikrinti darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti, siekiant sukurti lankstesnes darbo vietas, o tai užtikrintų, kad kiekvienas darbo rinkoje turės savo vietą ir gaus naudą;

51.   pažymi, kad judumas, darantis įtaką Europos darbuotojams ir darbo rinkos centralizacijai, dabar yra būtinas ne tik tam, kad skirtingos socialinės apsaugos sistemos geriau suprastų viena kitą, bet ir siekiant užtikrinti sklandų perėjimą iš vienos nacionalinės sistemos į kitą ta forma, kuri taikoma valstybiniam, privačiajam ir kitokių rūšių draudimui;

52.   pabrėžia, kaip svarbu perimti žinias iš darbuotojų, kurie rengiasi išeiti į pensiją, ypač viešojo sektoriaus, iš kurio, pvz., Prancūzijoje, po 10 metų į pensiją išeis 50 proc. darbuotojų; primygtinai ragina valstybes nares skatinti privatų ir viešąjį sektorių imtis veiklos skatinimo priemonių ir stengtis, kad nebūtų prarasta vertinga patirtis ir žinios, pvz., skirti globėjus darbuotojams, tik ką atėjusiems į darbo rinką, nustatyti laipsnišką išėjimą į pensiją ir įgyvendinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas; ragina valstybes nares atsižvelgiant į tai skirti MVĮ specialią pagalbą;

53.   mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vyriausiai amžiaus grupei (t. y. tiems, kam daugiau kaip 80 metų), iš kurių 25 proc. negali savimi pasirūpinti, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama sumažinti šį procentą imantis kolektyvinių ir individualių priemonių bei sprendžiant valstybinės socialinės rūpybos suteikimo ir sveikatos bei socialinių paslaugų, skirtų tiems, kurie negali savimi pasirūpinti, problemas;

54.   vis dėlto pripažįsta, kad daug darbo jėgos reikalaujančių profesijų, pavyzdžiui, stogdengystės, statybos ir ūkininkavimo srityje, patiriama didesnių problemų, kai kalbama apie naudojimąsi vyresnio amžiaus darbuotojų gebėjimais ir jaunos darbo jėgos atstovų skatinimą rinktis šias profesijas; ragina valstybes nares plėtoti pažangiąją patirtį turint mintyje šias profesijas, kad būtų išvengta darbuotojų trūkumo ir įgūdžių praradimo;

55.   pripažįsta galimybes būstų, kuriuose gyvenantiems žmonėms teikiama pagalba ir kurie padeda vyresniems žmonėms ilgą laiką gyventi nepriklausomiems, taip pat sukuriama bendruomenės aplinka, kurioje jie gali gyventi tarp bendraamžių ir prireikus gauti medicininę pagalbą ir pagalbą buityje;

56.   ragina valstybes nares ir privačias įmones nesusieti vyresnio amžiaus su automatiškai didesniais atlyginimais, pripažįstant, kad kai kurie priešpensinio amžiaus žmonės, vertindami tam tikras pajamas, vis dėlto gali nereikalauti to paties atlyginimo arba darbo valandų kaip ankstesniaisiais metais; pažymi lankstesnių darbo galimybių, pavyzdžiui, darbo ne visą darbo dieną, svarbą vėlesniais metais kaip galimą sprendimą;

57.   ragina valstybes nares pašalinti visas kliūtis, mažinančias vyresnių žmonių paskatas toliau dirbti, ypač susijusias su mokesčiais ir pensijomis, bei išanalizuoti priešpensinio amžiaus darbuotojų galimybes atsisakyti dalies savo pensijos, toliau gaunant pajamas iš darbo;

58.   pažymi, kad vyresnio amžiaus žmonės gali atlikti teigiamą vaidmenį prižiūrėdami vaikus, ir atvirkščiai – kad vyresni vaikai dažnai atlieka savo vaidmenį, prižiūrėdami pagyvenusius giminaičius; ragina valstybes nares ir darbdavius parodyti, kad jie tai pripažįsta;

59.   pastebi, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, antidiskriminaciniuose teisės aktuose, įstatymai gali riboti produktyvumą dėl to, kad jie neskatina ar net užkerta kelią įmonėms priimti vyresnius darbuotojus; prašo valstybių narių išsamiau išnagrinėti tokių teisės aktų poveikį ir taikymą, siekiant įvertinti, ar tokios priemonės daro norimą poveikį; ragina laikytis tokių antidiskriminacinių teisės aktų ir jų dvasios;

60.   akcentuoja, kad dėl ES gyventojų senėjimo didės žmonių su negalia skaičius; pažymi, kad šioje grupėje nedarbo lygis nuolat aukštas; ragina vyriausybes ir įmones rodant pavyzdį supaprastinti tokių žmonių galimybę dirbti;

61.   apgailestauja, kad aktyvaus senėjimo samprata Lisabonos strategijoje apibrėžiama tik mokamos veiklos aspektu, tačiau ši samprata turėtų būti platesnė ir apimti nemokamą veiklą, pvz., pilietinėse, politinėse ir kitokiose savanoriškose organizacijose; pripažįsta, kad norint užsiimti aktyvia visuomenine nemokama veikla reikia turėti užtektinai lėšų iš kitų šaltinių; pripažįsta, kad aktyvus senėjimas glaudžiai susijęs su ilgėjančiu pensiniu amžiumi ir mano, kad laikantis šios sampratos būtų galima tinkamai reaguoti į demografinius pokyčius;

62.   pripažįsta, kad su pensijomis susiję klausimai priklauso valstybių narių kompetencijai; tačiau mano, kad atsižvelgiant į teisę gauti pensiją su privataus ir viešojo sektoriaus darbuotojais turi būti elgiamasi vienodai, užuot teikus pirmenybę vieno sektoriaus darbuotojams; mano, kad atsižvelgiant į ilgesnę gyvenimo trukmę ir geresnę visuomenės sveikatą taip pat reikia imtis veiksmų ir skatinti laipsnišką bei lankstų išėjimą į pensiją; pripažįsta, kad, jei žmonės ilgiau gyvena, tai jie gali ir ilgiau dirbti, ir ragina vyriausybes išnagrinėti galimybes skirti finansines paskatas siekiant skatinti žmones ilgiau dirbti;

63.   mano, kad visos valstybės narės gali daugiau išmokti vienos iš kitų aktyviau keisdamosi su pensijų reforma susijusiais pažangiosios patirties pavyzdžiais;

64.   pabrėžia, atsižvelgdamas į demografinę raidą, ypatingą stiprių, finansiškai gyvybingų socialinės apsaugos sistemų svarbą, ypač – pensijų sistemų, kurios skatintų tinkamas tvarias pensijas, svarbą ir sveikatos sistemų, kurios būtų paremtos solidarumo, teisingumo ir universalumo principais, svarbą siekiant pagerinti visų piliečių galimybę gauti tinkamą aukštos kokybės priežiūrą susirgus arba tada, kai tos priežiūros reikia; ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant modernizuoti pensijų sistemas, kad būtų užtikrintas jų finansinis ir socialinis pajėgumas ir jomis būtų galima valdyti gyventojų senėjimo padarinius;

65.   mano, kad nacionalinių pensijų sistemų reformos neturėtų būti sutelktos vien į tokių sistemų finansinį tvarumą, tačiau taip pat turėtų prisidėti prie to, kad pagyvenusių žmonių gyvenimas taptų finansiškai tvaresnis;

66.   tačiau pripažįsta, kad valstybės mokamos pensijos sunkiai patenkins pensininkų pajamų poreikį; mano, kad didesnį prioritetą ir daugiau pastangų valstybės narės turėtų skirti tinkamų papildomų pensijų sistemų plėtojimui ir asmeninio taupymo skatinimui;

67.   mano, kad nacionalinės valstybės mokamos pensijos, nepriklausomai nuo to, kiek jos apibrėžtos valstybėse narėse, turėtų būti vienodai prieinamos visiems kaip teisė ir neturėtų būti nustatomos pagal žmogaus finansines galimybes;

68.   primena, kad mažų įmonių savininkus demografiniai pokyčiai paliečia taip pat, kaip ir darbuotojus; yra susirūpinęs, kad per kitus dešimt metų trečdalis Europos mažų įmonių savininkų išeis į pensiją, ir skatina visus veikėjus puoselėti verslumą ne tik siekiant sukaupti šios grupės įgūdžius ir žinias, tačiau taip pat ir kompensuoti neigiamas pasekmes augimui;

69.   mano, kad integracijos politika, kuria siekiama tvarios ekonominės, socialinės ir teisinės imigrantų integracijos, būtina siekiant atitinkamų imigrantų teisių ir prievolių bei juos priimančių visuomenių darnos, ir kad trečiųjų šalių piliečių priėmimo mechanizmai būtų veiksmingai ir skaidriai valdomi; būtinos integracijos sąlygos yra lygios galimybės ir bet kokios imigrantų ir jų vaikų diskriminacijos panaikinimas bei glaudžios sąsajos su užimtumo ir socialinių reikalų politika; tokią politiką reikėtų skatinti norint sumažinti tam tikras demografines problemas; tačiau pripažįsta, kad vien tik dėl imigracijos nebus išspręstos visos su demografiniais pokyčiais susijusios problemos ir dėl jos pačios kils naujų problemų;

70.   pažymi, kad Rytų Europos regionuose vyksta didelė jaunų moterų migracija, todėl šiuose regionuose reikalinga atsakinga ekonominė ir užimtumo politika, o Europos struktūriniai fondai turi būti paskirstomi tikslingai ir turi būti paisoma moterų interesų, atsižvelgiant į esamas lyčių lygybės ir biudžeto sudarymo lyčių aspektu nuostatas;

71.   pripažįsta, kad imigracijos valdymas priklauso valstybių narių kompetencijai; mano, kad daugiau pastangų turėtų būti skiriama imigrantų ir etninių bendruomenių švietimui ir įgūdžių lavinimui;

72.   mano, kad etninėms mažumoms priklausančių vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros, skaičius kai kuriose valstybėse narėse vis gausėja; be to, mano, kad nereikėtų tikėtis, jog imigrantai ir jų vaikai, sulaukę vyresnio amžiaus arba ES užauginę vaikus, grįš į savo kilmės šalis; priduria, kad galimybė gauti kokybiškas vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugas svarbi visoms etninėms grupėms, ypač visoms tų grupių moterims, tačiau kiekvienai etninei grupei minėtosios paslaugos turi skirtingą poveikį, todėl planuojant teikti tokias paslaugas reiktų į tai tinkamai atsižvelgti; pabrėžia, kad teikiant šias paslaugas taip pat būtinas nediskriminacinis ir vienodas požiūris; siūlo labiau atsižvelgti į šį aspektą, ypač kai lyginami pažangiosios patirties pavyzdžiai;

73.   pažymi, kad nepakankamai dėmesio buvo skiriama migrantų integracijai, tai iš dalies atspindi žemas pasisekimo švietimo srityje lygis ir tebesitęsianti naujųjų bendrapiliečių marginalizacija; todėl ragina valstybes nares padidinti priemones, skirtas integracijai skatinti, ypač tų migrantų, kurie Sąjungoje gyvena jau kurį laiką;

74.   pabrėžia, kad moterys migrantės atlieka svarbų vaidmenį mūsų visuomenėse, ir ragina valstybes nares savo integracijos politikoje joms pripažinti vietą, kokios jos nusipelno, ir užtikrinti visas jų teises; pabrėžia tendenciją vis dažniau įdarbinti nelegalias migrantes moteris namų darbininkėmis, kurios prižiūri išlaikytinius; pažymi, kad ši grupė gali patirti išnaudojimą, ir ragina valstybes nares spręsti šį klausimą;

75.   pažymi, kad imigrantai, atvykstantys tuomet, kai jiems yra trisdešimt ar keturiasdešimt metų, gali negauti pensijos; ragina valstybes nares ieškoti pažangios praktikos, sprendžiant šią situaciją taip, kad būtų išvengta dar didesnio spaudimo pensijų sistemoms;

76.   primena valstybėms narėms, kad demografiniai pokyčiai taip pat svarbūs mažiau išsivysčiusioms šalims, kurios irgi susiduria su gyventojų senėjimo keliamais iššūkiais ir didėjančia jaunimo nedarbo problema; skatintų valstybių narių vyriausybes ir ES, kuriant pagalbos ir bendradarbiavimo programas, turėti omenyje šį veiksnį;

77.   pažymi, kad politika, teikianti prioritetą imigrantams, kurie yra kvalifikuoti darbininkai, siekiant sustiprinti ES ekonomiką, lemia tiesiogiai priešingą rezultatą, susilpnindamos ekonomikas tų šalių, iš kurių šie kvalifikuoti imigrantai atvyksta; mano, kad valstybės narės turėtų pripažinti savo atsakomybę šiuo klausimu;

78.   primygtinai ragina valstybes nares teikti kokybiškesnes visuotinės svarbos paslaugas kaimo vietovėse tam, kad vyresnio amžiaus žmonės ilgiau gyventų savarankiškai, ir taip sumažinti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos poreikį bei išvengti per daug ankstyvos priklausomybės;

79.   pažymi, kad dėl demografinių pokyčių valstybės narės turi užtikrinti priežiūros paslaugas, ir ragina plačiau keistis gera praktika šioje srityje; ragina priežiūros paslaugas ginti kaip bendro intereso paslaugas ir todėl kviečia Komisiją šią apsaugą įtraukti į Žaliąją knygą dėl socialinių paslaugų;

80.   pažymi svarbą tarp valstybių narių keistis informacija ir pažangia praktika, kaip sveikatos sistemos galėtų pasirengti paklausos padidėjimui dėl gyventojų senėjimo;

81.   rekomenduoja valstybėms narėms įgyvendinti atskirties rizikos prevencijos politiką, ypač pašalinimo iš mokyklos ar būsto praradimo klausimais, ir primena, kad svarbu teikti pirmenybę visiems veiksmams, kuriais siekiama išsaugoti šeimos solidarumą vaiko teisių apsaugos srityje, tuo pačiu nepažeidžiant jų tėvų teisių;

82.   pabrėžia būtinybę vykdyti vyresniajai kartai skirtą kultūros ir laisvalaikio veiklą, taip pripažįstant sidabrinės ekonomikos teikiamas galimybes;

83.   rekomenduoja daugiau dėmesio skirti įvairių valstybių narių naudojamų prielaidų norminimui dėl informacijos teikimo Eurostatui, kad būtų galima pagrįstai palyginti pažangiąją patirtį ir keistis ja;

84.   ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti būsima Septintąja mokslinių tyrimų pagrindų programa sprendžiant klausimus, susijusius su demografinėmis tendencijomis, parama šeimai ir sveikatos stiprinimu;

85.   ragina Komisiją atlikti su demografiniais pokyčiais ir jų poveikiu visuomenei bei atitinkamoms politikos sritims susijusias išsamias studijas, tyrimus ir ekspertų vertinimą įgyvendinant būsimąją Bendrijos programą PROGRESS;

86.   daro išvadą, kad, ES ir toliau turi būti lyginami valstybių narių pasiekimai, keičiamasi patirtimi ir pažangiosios patirties pavyzdžiais sprendžiant įvairias su demografiniais pokyčiais susijusias problemas, tačiau tam užtenka esamų ES institucijų, ir papildomos ES struktūros nereikalingos;

87.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 115, 1997 4 14, p 238.
(2) OL C 104, 1998 4 6, p. 222.
(3) OL C 232, 2001 8 17, p. 381.
(4) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(5) OL L 45, 1975 2 19, p. 19.
(6) OL L 145, 1996 6 19, p. 4.


Ne maistui skirtų augalinių kultūrų auginimo skatinimas
PDF 336kWORD 110k
Europos Parlamento rezoliucija dėl ne maistui skirtų augalinių kultūrų auginimo skatinimas (2004/2259(INI))
P6_TA(2006)0116A6-0040/2006

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 29 d. Komisijos Žaliąją knygą "Europos energijos tiekimo saugumo strategijos link" (KOM(2000)0769),

-   atsižvelgdamas į 1997 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą "Ateities energija: atsinaujinantys energijos ištekliai. Baltoji knyga dėl Bendrijos strategijos ir veiksmų plano" (KOM(1997)0599),

-   atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje(1),

-   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą "Atsinaujinančios energijos dalis ES. Komisijos ataskaita pagal Direktyvos 2001/77/EB 3 straipsnį, teisės aktų ir kitų Bendrijos politikų poveikio vystant atsinaujinančių energijos šaltinių įnašą ES įvertinimas bei pasiūlymai imtis konkrečių veiksmų" (KOM(2004)0366),

-   atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą "Pažangi energetika – programa Europai"(2), į jos 2005 m. gruodžio 7 d. komunikatą "Biomasės naudojimo veiksmų planas" (KOM(2005)0628) ir 2006 m. vasario 8 d. komunikatą "ES biodegalų strategija" (KOM(2006)0034),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte(3),

-   atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB(4),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą 1782/2003/EB, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams(5),

-   atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo(6),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą(7),

-   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančios energijos dalies ES ir konkrečių veiksmų pasiūlymų(8),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0040/2006),

A.   kadangi atsinaujinančių žaliavų gamyba yra būdas susieti Bendrą žemės ūkio politiką su šiuolaikinėmis naujoviškomis politikos kryptimis, pvz., tomis, kurios išdėstytos Europos Vadovų Tarybų susitikimų Lisabonoje ir Geteborge išvadose,

B.   kadangi, atsižvelgiant į tvarių vystymąsi, atsinaujinančių žaliavų gamyba ir organinių atliekų naudojimas gali padėti gerinti aplinką, sudaryti sąlygas tvariai gaminti energiją, didinti užimtumą ir mažinti regionų skirtumus bei įvairinti daugiafunkcinį žemės ūkį ir padaryti jį savarankiškesnį,

C.   kadangi atsinaujinančios žaliavos, galinčios iš dalies pakeisti iškastinius energijos šaltinius, kartu su subalansuotu ir strateginiu visų energijos šaltinių deriniu padeda sumažinti ES energetinę priklausomybę, mažina importo keliamą politinę ir ekonominę riziką; kadangi atsinaujinančios žaliavos taip pat mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padeda geriau valdyti medžiagų gyvavimo ciklą,

D.   kadangi ne maisto paskirties produktų gamybai skirtų augalų plėtros procesas negali sumenkinti strateginio maisto produktų nepriklausomybės tikslo, kuris iš pat pradžių buvo vienas iš Bendros žemės ūkio politikos tikslų,

E.   kadangi nors ir atrodo, kad ne maisto paskirties augalai teikia šiuolaikiniam žemės ūkiui naujas galimybes, o ypač energetikos srityje, tačiau būtina nustatyti konkurencingą struktūrą, kurioje ne maisto paskirties produktų pakeitimas būtų perspektyvus ūkininkams ir suteiktų galimybę veikti naujai perdirbimo pramonei,

F.   kadangi, siekiant patvirtinti energijos šaltinių įvairinimą ES, atsižvelgiant į kovą su šiltnamio efektu, kiekviena biokuro kūrimo ir biomasės naudojimo politika turi būti grindžiama energiją taupančiais gamybos modeliais,

G.   kadangi nors augalų, skirtų ne maisto paskirties produktų gamybai, tobulinimas gali padėti mažinti pasaulio klimato atšilimą, pirmiausia reikėtų išnagrinėti energetikos ir aplinkosaugos sričių išlaidas ir pajamas siekiant apskaičiuoti visas gamybos sąnaudas ir tiksliai įvertinti naujų gairių, kurios gali būti priimtos, vertę,

H.   kadangi naftos ir gamtinių dujų ištekliai nuolat senka, per kitus 15 metų naftos gavyba tikriausiai mažės ir dėl to toliau kils naftos kainos; kadangi dėl to būtina ypatingai taupiai ir veiksmingai naudoti energiją žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose, visų pirma trumpinant transportavimo kelią ir decentralizuotai tiekiant maisto produktus bei gaminant energiją,

I.   kadangi biomasės naudojimas energijai gaminti yra įvairias sritis apimantis uždavinys, pvz., energijos gamyba, aplinkos apsauga, standartizacija ir energijos tiekimo saugumas naudojant atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius ir žaliavas,

J.   kadangi įprastinio kuro poreikis sparčiai besivystančioje Azijos ir kitų besivystančių sričių pramonėje sparčiai didės, labai mažės pasaulinės naftos atsargos,

K.   kadangi energijos tiekimo saugumas turi būti užtikrinamas įvairinant energijos šaltinius, kad būtų sumažinta ES priklausomybė nuo iškastinio kuro importo iš trečiųjų šalių,

L.   kadangi kaimo vietovėse biokuro gamyba gali padėti sukurti daugiau darbo vietų, nei iškastinio kuro alternatyvos, ir netgi tapti tikra socialinės ekonomikos alternatyva daugelyje regionų, kuriuose dėl BŽŪP reformos mažiau auginama arba beveik neauginama vietinių kultūrinių augalų, pvz., cukrinių runkelių arba medvilnės,

M.   kadangi atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtra be kitų dalykų gali turėti teigimą poveikį darbo vietoms, aukštą nedarbo lygį turinčiuose regionuose skatinant gamybos plėtrą žemės ūkio regionuose, užimtumo augimą, pramonės ir paslaugų, susijusių su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, plėtrą bei naujų valstybių narių politikos pasikeitimų sąlygojamą žemės ūkio veiklos atnaujinimą nenaudojamuose žemės ūkio paskirties plotuose,

N.   kadangi Direktyvoje 2003/30/EB dėl biokuro numatoma, kad iki 2010 m. tikslinis biokuro vartojimas sudarys 5,75% viso transporto kuro ir tai atitinka 40 mln. tonų anglies dioksido per metus; kadangi šiuo metu valstybėse narėse biokuro vartojimas sudaro tik 1,4% viso transporto kuro; kadangi dėl šios priežasties patariama iš esmės keisti politiką,

O.   kadangi daugelis valstybių narių, siekdamos skatinti biokuro gamybą, taiko mokesčių lengvatas, kurias numato Direktyva 2003/96/EB dėl energijos apmokestinimo,

P.   kadangi energijai ir kurui gaminti būtina sukurti žemės ūkio produktų vidaus rinką,

Q.   kadangi visos ES ir kiekvienos valstybės narės subsidijos, muitai ir reglamentai arba direktyvos, skirti skatinti energijai gaminti skirtų augalų auginimą ir biokuro gamybą, turi būti tvarūs ir atitikti PPO įsipareigojimus,

R.   kadangi energijai gaminti skirtų augalų auginimas gali turėti teigiamos įtakos biologinei įvairovei, dirvai, ir vandens ištekliams, jei juos auginant bus dažniau taikoma sėjomaina, visiškai atsižvelgiama į kompleksinio paramos susiejimo (angl. Cross Compliance) reikalavimus ir bus aktyviai stengiamasi pagerinti žemės derlingumą,

S.   kadangi gaminant energiją iš žemės ūkio produktų turėtų būti dar geriau išnaudojamos žemės ūkio ir miškininkystės šalutinių produktų, pvz., medienos, vilnos, mėšlo, šiaudų ir skerdienos atliekų, teikiamos galimybės,

T.   kadangi ne tik vartotojai, bet ir ūkininkai bei miškų savininkai turi būti informuojami apie augalų naudojimo ne maistui ypatybes, biomasės gamybą, atsinaujinančią energiją ir apie galimybes, kurias šios veiklos rūšys suteikia ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriams,

U.   kadangi neseniai vykusios BŽŪP reformos metu buvo nustatytos sąlygos, reikalingos ne maisto paskirties augalams auginti, pasinaudojant atskyrimu, energijos gamybai skirtų augalų režimo taikymu ir pradėjus naudoti dirvonuojančią žemę,

V.   kadangi biomasės energija yra didelį potencialą turintis atsinaujinantis energijos šaltinis, ypač tvaraus ūkininkavimo požiūriu,

W.   kadangi pagrindinės biomasės energijos formos yra transporto biokuras (dažniausia gaminamas iš grūdų, cukraus, augalų, iš kurių gaminamas augalinis aliejus, ir aliejaus gamybos atliekų), namų šildymo biomasė (mediena ir medienos apdorojimo atliekos) ir elektra bei šiluminė energija, gaunamos jėgainėse deginant medienos atliekas, šiaudus ir žemės ūkio atliekas,

X.   kadangi prognozuojama, kad 2010 m. atsinaujinanti energija sudarys nuo 9 iki 10% ES energijos, o buvo numatyta 12%,

Y.   kadangi naujosios Vidurio ir Rytų Europos valstybės narės, taip pat Bulgarija ir Rumunija, kurios artimiausiu metu įstos į ES, yra potencialios atsinaujinančių energijos šaltinių gamintojos ir didelę paramos dalį jos gauna arba gaus iš struktūrinių fondų arba iš Paramos žemės ūkiui fondo, todėl jos turi būti nuolat labai skatinamos veiksmingai naudoti šiuos energijos šaltinius ir joms turėtų būti taikomos horizontaliosios BŽŪP nuostatos,

Z.   kadangi ES vykdoma cukraus reforma ir mažinamas cukrinių runkelių auginimas, todėl turėtų būti nuodugniai tikrinama galimybė labiau išnaudoti esamą biokuro gamybos iš cukrinių runkelių arba kitų alternatyvių kultūrų šiuose auginimui naudojamuose žemės plotuose potencialą,

Ne maisto paskirties augalų ateitis

1.   pabrėžia paramos moksliniams tyrimams ir technologijų, susijusių su ne maisto paskirties augalų auginimu, plėtros svarbą siekiant pagerinti pramonės galimybes ir veiksmingumą; pasisako už tai, kad dėmesys būtų skiriamas veiksmingiausiems bioenergetikos srities projektams, kurie labiausiai padėtų skatinti kaimo vietovių ekonomiką ir aiškiai parodytų biomasės galimybes, leistų patenkinti energijos paklausą ES;

2.   pabrėžia, kad skatinimas naudoti biokurą gali padėti užtikrinti saugų maisto produktų tiekimą, išsaugant žemės ūkio paskirties žemę, kadangi šie du tikslai neprieštarauja vienas kitam;

3.   ragina Komisiją parengti Bendrijos strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos būtų skatinami atsinaujinančios energijos šaltiniai siekiant užtikrinti maisto tiekimo saugumą ir gerinti ES energijos naudojimo veiksmingumą, taip užtikrinant, kad saugus maisto produktų tiekimas būtų vykdomas kaip įmanoma geriau naudojant atsinaujinančias žaliavas;

4.   ragina Komisiją, padedant valstybėms narėms, organizacijoms bei suinteresuotoms šalims, kaupti informaciją apie visą su biomasės (atsinaujinančių žaliavų ir organinių atliekų, gaunamos iš žemės ūkio ir miškininkystės) naudojimu susijusią asmeninę ir bendrą patirtį apie biokuro, šilumos ir elektros energiją, gamybą, kad geriausias iniciatyvas būtų galima diegti visoje Europos Sąjungoje;

5.   pritaria ankstesnėms Komisijos pastangoms skatinti intensyvesnį ne maisto paskirties augalų auginimą ir didinti energijos naudojimo veiksmingumą remiantis jos pragrama "Pažangi energetika – programa Europai", jos "Biomasės naudojimo veiksmų planu" ir jos komunikatu dėl biokuro; tačiau ragina geriau suderinti savo veiksmus su veiksmais, kurių jau ėmėsi valstybės narės; ragina Komisiją laikytis iniciatyvoms nustatyto kalendorinio plano ir per trumpiausią laikotarpį įgyvendinti šių iniciatyvų priemones;

6.   mano, kad atsižvelgiant į ilgalaikį ES energetikos politikos planavimą ir į tai, kad reikia užtikrinti investuotojų ir gamintojų ekonominį ir jų verslo saugumą, būtina parengti nacionalinius biomasės naudojimo veiksmų planus remiantis išsamiais pasiūlymais, kurie suteikia pirmenybę naudoti tam tikrų rūšių biomasę ir nustato tikslines aplinkos apsaugos srities priemones bei rengia vartotojų informavimo politikas, kuriose parodomas biomasės pranašumas, problemos ir atsinaujinančių energijos šaltinių poveikis tvariam vystymuisi;

7.   pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimą siekiant nustatyti ekonominius, ekologinius ir techninius rodiklius, kuriais remiantis atrenkami auginti tinkamų rūšių augalai, atsižvelgiant į kiekvieno regiono dirvožemio ir klimato sąlygas;

8.   ragina Komisiją taip pat ir žemės ūkio sektoriuje pirmiausia skatinti taupyti energiją, naudoti šalutinius žemės ūkio produktus energijai gaminti ir decentralizuotai naudoti atsinaujinančias žaliavas;

9.   pabrėžia, kad biodyzelino ir bioetanolio gamyboje naudojamos žaliavos bei šilumos ir elektros energijos gamyboje naudojama biomasė visų pirma turėtų būti gaunama iš nuosavų kiekvienos valstybės narės žaliavų atsargų;

10.   pabrėžia galimybes, kurios vykdant cukraus rinkos reformą atsiveria ūkininkams dėl ne maisto paskirties augalų sektoriaus plėtros ir investicijų į šį sektorių;

11.   pabrėžia, kad svarbu nustatyti įpareigojančius Direktyvos 2003/30/EB dėl biokuro tikslus, sukurti veiksmingus stebėsenos mechanizmus ir siekti, kad įsipareigojimai būtų vykdomi pasitelkiant daugiausia vietinę Europos produkciją; todėl mano, kad Europos Sąjungos prekybos politika turi neprieštarauti šiam tikslui;

12.   pabrėžia, kad, nustačius įpareigojančius tikslus, negali būti panaikintos arba sumažintos esamos biokuro gamybos paskatos Europos Sąjungoje; mano, kad prieš nustatant šiuos tikslus, turėtų būti peržiūrėtos Bendrijos energetikos produktų apmokestinimo taisyklės;

13.   atsižvelgdamas į mažėjančius žaliavų išteklius, pabrėžia, kad yra labai svarbūs rinkos mechanizmai, kurie, net ir neskiriant valstybės subsidijų biomasės energijos šaltiniams, suteikia jiems tvaraus konkurencingumo galimybę;

14.   pabrėžia, kad sprendimai dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtros turėtų būti priimami kiekvienoje valstybėje narėje atsižvelgiant į vietos sąlygas ir ypač tokios plėtros galimybes;

15.   atkreipia dėmesį į faktą, kad visos kaimo vietovės turi galimybes gaminti didelį kiekį biomasės, tačiau neturtingiausios, atsižvelgiant į jų žemą gamybos lygį ir natūralias bei struktūrines kliūtis, nuolat susiduria su daugeliu sunkumų, neleidžiančių pasinaudoti šia galimybe; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išnaudoti jų galimybes, šioms sritims turi būti teikiama pirmenybė naudotis struktūrinių fondų lėšomis;

16.   pabrėžia, kad pagal nacionalines ir regionines 2007–2013 m. plėtros strategijas būtina parengti biomasės naudojimo veiksmų programas ir užtikrinti joms struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo finansinę paramą bei paramą pagal Septintąją Europos bendrijos mokslinių tyrimų, Septintąją Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą (2007–2013 m.);

17.   primygtinai reikalauja, kad dėl priemonių, padedančių skatinti energijai gaminti skirtų augalų auginimą, neturėtų dar labiau padidėti namų ūkiuose ir įmonėse naudojamos energijos kaina ir pablogėti Europos konkurencingumas pasaulyje;

18.   ragina Komisiją dar kartą peržiūrėti atidėjimo tvarką pagal energijai gaminti skirtų augalų schemą, kaip tai numato BŽŪP reforma, ir stipriai padidinti maksimalų plotą, kuriam gali būti teikiama papildoma parama, ir išmokų dydį; todėl primena savo ankstesnį raginimą, kad energijai gaminti skirtų augalų plotams teikiama parama būtų padidinta iki 80 EUR už hektarą per metus, atsižvelgiant į maksimalų garantuojamą 2 200 000 hektarų plotą;

19.   ragina Komisiją papildyti biokurui gaminti skirtų augalų sąrašą, nurodytą paramos teikimo schemose, užtikrinti, kad tinkamiausi energijai gaminti skirti augalai būtų atrenkami regioniniu ir vietos lygiais, užtikrinti, kad visoms atsinaujinančių energijos šaltinių rūšims, pvz., bioetanoliui, biodyzelinui ir anaerobiniam rūgimui (biodujoms) būtų taikomos atitinkamos paramos formos ir teikti pakankamas paskatas, kad augintojai susidomėtų šiais augalais;

20.   pabrėžia, kad turi būti tinkamai finansuojamas ne maisto paskirties augalų auginimo skatinimas, tačiau tai neturi pakenkti kitų 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai nustatytų tikslų įgyvendinimui;

21.   ragina Komisiją pašalinti kliūtis, trukdančias energijai gaminti skirtų augalų auginimo plėtrą naujose valstybėse narėse, kurios taiko supaprastintą Vienkartinės išmokos už žemės plotą schemą (angl. SAPS) ir todėl iš ES negauna jokios finansinės paramos;

22.   mano, kad augalų, skirtų energijai gaminti, auginimo rėmimo priemonių išmokas būtina atsieti nuo laipsniško mechanizmo taikymo naujose valstybėse narėse;

23.   mano, kad augalų, skirtų energijai gaminti, auginimo rėmimas naujose valstybėse narėse neturėtų būti susietas su Vienkartinės išmokos už žemės plotą schema siekiant užtikrinti papildomus paramos šaltinius, skirtus auginti augalams, kurie tinkami energijai gaminti;

24.   pabrėžia, kad per ilgesnį laiką ne maisto paskirties augalų auginimas turi tapti ekonomiškai gyvybingas, ir ragina Komisiją užtikrinti pramonei ilgalaikius sprendimus ir stabilų reglamentavimą, kuris padės skatinti atitinkamus pasikeitimus ir reikiamas investicijas siekiant, kad šių kultūrų auginimas nebūtų finansuojamos valstybės lėšomis;

25.   pabrėžia, kad ypač būtina atsižvelgti į tai, jog būtų išvengta intensyvaus auginimo, kurio pasekmė būtų neigiamas poveikis aplinkai, pvz., dirvožemio tarša trąšų liekanomis ir augalų apsaugos priemonėmis arba vandens išteklių išsekimas arba tarša;

26.   pabrėžia, kad svarbu skatinti ūkininkavimo ir perdirbimo sektorių bendradarbiavimą siūlant aiškias sutartis, technologijų dokumentų vertimus ir kitas paskatas;

27.   ragina Komisiją proporcingai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės padėtį, ES ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis rengti išmokų ir paskolų programas, pagal kurias būtų statomos perdirbimo gamyklos ir vykdoma pramonės žaliavų plėtra;

28.   ragina Komisiją įvertinti galimą teigiamą ne maisto paskirties augalų, kuriuos gamintų kaimo vietovių atsinaujinančios energijos gamyklos, poveikį darbo vietų kūrimui ir mažesnėms transporto išlaidoms;

29.   pabrėžia, kad svarbu sukurti priemones, kurios padėtų užtikrinti tinkamą importuojamų pramonės žaliavų kokybę ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų atitikimą remiantis Europos Sąjungoje galiojančiais standartais;

30.   ragina Komisiją toliau stengtis derinti ES gaminių standartus ir paramą atsinaujinančių žaliavų naudojimui siekiant skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių vidaus rinką;

31.   ragina Komisiją, priderinant taisykles, skatinti remti ne maisto paskirties augalų auginimą, jei ši parama atitinka tvaraus vystymosi kriterijus ir padeda stiprinti daugiafunkcinį žemės ūkį visoje Europos Sąjungoje;

32.   mano, kad reikia stebėti energijai gaminti skirtų augalų auginimo poveikį kaimo aplinkai ir kad reikia išnagrinėti taisyklių, skirtų užkirsti kelią nevaldomam greitai augančių augalų rūšių auginimo plitimui atitinkamuose regionuose, nustatymo būtinybę;

33.   ragina naudoti esamus kontrolės mechanizmus, pvz., kompleksinį paramos susiejimą (angl. Cross Compliance) siekiant, kad biologiniais ištekliais pagrįsta kuro, energijos ir medžiagų gamyba nepadarytų žalos biologinei įvairovei ir aplinkai: dirvožemiui, vandeniui bei orui ir būtų iš tiesų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas;

34.   ragina Komisiją svarstyti skaidrios ir viešos ES duomenų bazės, kurioje būtų pateikiami atsinaujinančių žaliavų gyvavimo ciklo privalumai ir gyvavimo ciklo įvertinimų rezultatai, kūrimą;

35.   prašo atkreipti dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų strategijos turi padėti remti iš biomasės gautų medžiagų pritaikymą siekiant pagerinti žinias apie galimus atsinaujinančių žaliavų naudojimo būdus ir didesnę jų naudą aplinkos ir sveikatos požiūriu;

36.   ragina Komisiją remti informacijos apie Europos mokslinius biologinių žaliavų, bioenergijos ir biokuro tyrimus sklaidą ir keitimąsi technologijomis, taip pat remti visuomenės informavimo kampaniją;

37.   pabrėžia poreikį ES lygmeniu integruoti biologinių medžiagų nacionalinių mokslinių tyrimų, plėtros ir bandymų veiklą, ypač poreikį parengti ES mokslinių tyrimų programą, padėsiančią remti technologijas, kurios biomasę padeda paversti energija, kuru ir cheminėmis medžiagomis;

38.   ragina Komisiją imtis priemonių, kad, remiantis principu "biokuras automobiliams, o ne automobiliai biokurui", kuo greičiau būtų pasiektas automobilių pramonės ir naftos sektoriaus kompromisas biokuro gamybos klausimais;

Glimybės, kurias teikia specialūs augalai ir produktai

39.   ragina Komisiją imtis priemonių ir skatinti specialių cheminių medžiagų gamybą iš žemės ūkio žaliavų siekiant padidinti ūkių pajamas ir tiekti rinkai aplinkai nekenksmingus ir sveikus gaminius, kurie pakeistų biologiškai neskaidomus cheminius gaminius;

40.   pripažįsta, kad nedidelio masto ir decentralizuotas specialių augalų auginimas daugumai ūkininkų gali būti labai veiksmingas ir pelningas ir todėl ragina Komisiją skatinti šios srities vystymąsi siekiant palaipsniui didinti jų gamybos apimtį;

41.   ragina naudoti naujausius išradimus plastmasių, tepalų ir izoliacinių medžiagų pramonėje, o įprastinius gaminius pakeisti augalinės kilmės gaminiais; ragina Komisija augalinės kilmės gaminių naudojimą padaryti privalomu, jei jie sudaro alternatyvą įprastiniams gaminiams;

42.   pabrėžia žemės ūkio galimybes auginti vaistinius augalus, iš kurių būtų gaminamos vakcinos ir kiti gaminiai, tinkami naudoti sveikatos pramonėje kaip sveikatos apsaugos priemonės;

43.   remia iš žemės ūkio produktų pagamintų medžiagų: trąšų, augalų apsaugos priemonių ir kenkėjų naikinimo priemonių naudojimą žemės ūkyje, kadangi taip skatinami natūralūs auginimo būdai, susiję su tręšimu ir augalų apsauga;

44.   pabrėžia, kad didėjanti su aplinka derančių ir sveikų gaminių paklausa iškelia užduotį žemės ūkio pramonei gaminti natūralios ir mažiau alergiškos kosmetikos, natūralius, aplinką tausojančius tekstilės gaminius bei naujų maisto gaminių žaliavas;

45.   ragina Komisiją skatinti naujoves ir perspektyvias naujas technologijas, pvz., popieriaus ir bioetanolio gamybą iš šiaudų;

Šilumos ir elektros energijos gamybos iš žemės ūkio išteklių skatinimas

46.   pabrėžia galimybę žemės ūkio atliekas naudoti šilumos, vėsinimo ir elektros energijai gaminti taikant ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu veiksmingus metodus, kurie galėtų suteikti žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovių bendruomenėms daugiau savarankiškumo;

47.   ragina mokslinių tyrimų ir kaimo vietovių plėtros finansavimą visų pirma skirti veiksmingesniam ir platesniam organinių žemės ūkio ir miškininkystės atliekų naudojimui asmeniniais ir bendrais tikslais kaimo vietovėse;

48.   prašo Komisijos, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje augančius vietinius augalus, skatinti šilumos energijai gaminti veiksmingai naudoti turimą biomasę, gaunamą iš žemės ūkio ir miškininkystės atliekų ir tam tikrų rūšių energijai gaminti skirtų augalų (greitai augančių augalų, pvz., gluosnių, tuopų arba žolinių augalų, pvz., tam tikrų miglinių (poaceae) šeimos augalų) ir tuo pat metu skatinti naudoti tam tikrų rūšių atliekas;

49.   pabrėžia privalomų šilumos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių ir iš šalutinių žemės ūkio produktų bei nuotolinio šildymo reikalavimų nustatymo svarbą, nes tai padės didinti veiksmingą biomasės, atsinaujinančio energijos šaltinio, svarbą ir skatins naujų žemės ūkio gaminių vietinių rinkų plėtrą;

50.   mano, kad reikėtų sudaryti kiek įmanoma geresnes biomasės naudojimo sąlygas, nustatyti aiškius paramos schemų principus ir skirti daugiau lėšų gamybai didinti ir jai veiksmingiau naudoti;

51.   ragina Komisiją parengti valstybėms narėms rekomendaciją, kuria valstybės narės būtų skatinamos naudoti veiksmingas paskatas, pvz., mokesčių lengvatas siekiant skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą iš vietinių atsinaujinančių žaliavų;

52.   siūlo toliau skatinti ūkininkus savo ūkiuose gaminti ir naudoti atsinaujinančią energiją; tai jau daro daug smulkių perdirbėjų, nes tai gera galimybė greitai patirti sėkmę rinkoje net ir negaunant ilgalaikių subsidijų;

53.   praneša ūkininkams apie galimybes ir naujas verslo perspektyvas, kurias suteikia energijai gaminti skirtų augalų auginimas nustačius dėl reformuotos Bendros žemės ūkio politikos atsiradusius apribojimus;

54.   ragina steigti biologinių žaliavų perdirbimo gamyklas, kurios, integraliai naudodamos biomasę, padėtų sumažinti galutinių gaminių sąnaudas;

55.   ragina valstybes nares informuoti piliečius apie teigiamą biomasės ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo poveikį aplinkai ir vykdyti švietimo politiką, kurios pagrindinė tikslinė grupė yra jaunoji karta, kurios savimonę ekologijos klausimais svarbu ugdyti;

56.   pabrėžia, kad negalima nekreipti dėmesio į būtinybę naudoti šalutinius žemės ūkio produktus ir kitas biomasės atliekas, įskaitant ir biologiškai suskaidytas pramoninės kilmės atliekas;

Biokuro galimybės

57.   pabrėžia, kad iškastinio kuro pakeitimas kitu kuru gali sukurti naujų ekonominių galimybių ir naujų darbo vietų – būtent tai, ko siekiama Lisabonos strategija;

58.   primena, kad kadangi Europos Sąjunga turi imtis priemonių siekdama kovoti su šiltnamio efektu ir saugoti aplinką, gaminant biokurą, kuris galėtų padėti paįvairinti energijos šaltinius, reikėtų laikytis tvaraus žemės ūkio taisyklių;

59.   atkreipia dėmesį į tai, kad ypatinga svarba turi būti teikiama naujų technologijų, susijusių su atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimu ir naudojimu, tyrimams;

60.   ragina valstybes nares svarstyti priemones, pvz., mokesčių lengvatas ir biokuro maišymą su iškastiniu kuru, kaip būdus, skatinančius naudoti biokurą ateityje;

61.   tačiau pabrėžia, kad imantis fiskalinių priemonių, pvz., mokesčių mažinimo, turi būti veikiama atsargiai siekiant išvengti rinkos iškraipymo, galinčio atsirasti suteikiant per dideles kompensacijas importuojamam biokurui ir toms energijos rūšimis, kurių gamybos sąnaudos labai mažos;

62.   ragina valstybes nares mokesčius ir muitus nustatyti ilgesniems laikotarpiams siekiant pramonės sektoriaus pasitikėjimo ir skatinti investicijas;

63.   ragina Komisiją apsvarstyti kvalifikuotos rinkos prieigos tvarką dėl biokuro importo iš trečiųjų šalių, pvz., Brazilijos, siekiant užtikrinti pasaulinį maisto tiekimo saugumą, išsaugoti biologinę įvairovę ir civilizacijos nepaliestų miškų gebėjimą kaupti CO2 renkant tikslines rinkliavas ir remiant kaimo vietovių plėtros projektus, susijusius su tvariu išteklių naudojimu trečiosiose šalyse, kad taikydama aukštus aplinkosaugos reikalavimus ES biokuro pramonė galėtų išlikti konkurencinga;

64.   ragina padidinti naujų ekonomiškai veiksmingų ir tvarių technologijų, kurių plėtra labiau atitiktų biokuro pramonės poreikius, finansavimą;

65.   pritaria tam, kad tinkamas dėmesys būtų skiriamas moksliniams tyrimams remti, siekiant kurti naujas ir sąnaudas mažinančias biokuro technologijas;

66.   rekomenduoja itin remti antrosios kartos biokuro mokslinius tyrimus ir plėtrą, tačiau tinkamai atsižvelgti į galimybes, pateiktas esamuose pasiūlymuose, kurie ypač padeda spręsti aplinkos problemas, pvz., kaip iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgauti vandenilį;

67.   pripažįsta, kad biokuras yra brangesnis už iškastinį kurą (bent šiuo metu, kol neatrasti pigesni gamybos būdai), todėl svarbu finansuoti mokslinius tyrimus, bet pažymi, kad biokuro ir iškastinio kuro maišymas teigiamai veikia aplinką;

68.   ragina Komisiją nedelsiant siūlyti dar kartą svarstyti Direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės siekiant nustatyti tinkamas priemones Direktyvoje 2003/30/EB nustatytiems tikslams įgyvendinti ir biokuro naudojimui skatinti;

o
o   o

69.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 283, 2001 10 27, p. 33. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(2) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1230/2003/EB, patvirtinantis daugiametę veiksmų programą energetikos srityje "Pažangi energetika Europai" (2003–2006 m.) (OL L 176, 2003 7 15, p. 29).
(3) OL L 123, 2003 5 17, p. 42.
(4) OL L 350, 1998 12 28, p. 58. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(5) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 319/2006 (OL L 58, 2006 2 28, p. 32).
(6) OL L 49, 2004 2 19, p. 1.
(7) OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EC (OL L 157, 2004 04 30, p. 100).
(8) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0365.

Teisinė informacija - Privatumo politika