Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39, 45 ir 168 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių, skirtų gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, diegimo(1),

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų(2),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl sveikatą ir saugą darbe reglamentuojančių direktyvų nuostatų įgyvendinimo (KOM(2004)0062),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. Europos konkurencingumo ataskaitą (SEC(2004)1397),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl prisitaikymo prie darbe ir visuomenėje vykstančių pokyčių: nauja 2002–2006 m. Bendrijos strategija dėl sveikatos ir saugos darbe (KOM(2002)0118),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir saugos darbe skatinimo(4),

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0137/2006),

–   atsižvelgdamas į antrąjį Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0218/2006),

A.   kadangi susižalojus adatomis galima užsikrėsti daugiau kaip 20 gyvybei pavojingų virusų, įskaitant hepatitu B, hepatitu C ir ŽIV/AIDS, o tai kelia rimtą pavojų visuomenės sveikatai,

B.   kadangi užsikrėtimų hepatitu B, hepatitu C ir ŽIV nuolat daugėja, o Jungtinių Tautų Kovos su AIDS programoje (UNAIDS) pranešama apie daugiau kaip 40 milijonų ŽIV atvejų visame pasaulyje ir daugiau kaip 5 milijonus hepatito C atvejų visame pasaulyje,

C.   kadangi nepriklausomi tyrimai parodė, kad daugumos susižalojimų adatomis galima išvengti patobulinus švietimą, pagerinus darbo sąlygas ir naudojant saugius medicinos instrumentus,

D.   kadangi dabartiniai Europos teisės aktai sveikatos apsaugos srities darbuotojų apsaugai nuo susižalojimo adatomis srityje yra praktiškai neveiksmingi,

E.   kadangi labai trūksta slaugos personalo, o remiantis Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais, pagrindinė slaugos darbuotojo profesijos nepatrauklumo priežastis yra kasdieninė profesinė rizika; ir kadangi aukščiau minėtoje 2004 m. Europos konkurencingumo ataskaitoje Komisija pripažįsta, kad nuolat augantis sveikatos apsaugos darbuotojų trūkumas Europos Sąjungoje kelia ypatingą nerimą,

F.   kadangi Europos Komisija pateikė vien nuviliančius atsakymus į įvairių Europos Parlamento narių užduotus klausimus, pabrėžiančius poreikį kuo skubiau imtis konkrečių veiksmų sveikatos priežiūros darbuotojams apsaugoti,

G.   kadangi Komisijai turi būti priminta, kad veiksmai šioje srityje atitiktų reglamentavimo gerinimo iniciatyvą, įskaitant teisės aktų, kurie pasirodė neveiksmingi, pakeitimą,

H.   kadangi Komisijai jau keletą kartų buvo paminėta, kad verta susirūpinti sveikatos priežiūros darbuotojų gyvybei pavojų keliančiomis profesinėmis grėsmėmis dėl sužeidimų užkrėstomis adatomis, o paskutinį kartą tai nurodyta pirmiau minėtoje 2005 m. vasario 24 d. rezoliucijoje, kurioje raginama iš naujo svarstyti Direktyvą 2000/54/EB, ypatingą dėmesį atkreipiant į pavojų, atsirandantį dirbant su adatomis ir kitais aštriais medicinos instrumentais,

I.   kadangi praėjo daugiau kaip 12 mėnesių nuo to laiko, kai Parlamentas pateikė prašymą patobulinti atitinkamus teisės aktus, tačiau nebuvo parengta jokio pasiūlymo pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalį, ir per tą laiką užregistruota beveik milijonas atvejų, kai Europos Sąjungos sveikatos priežiūros darbuotojai susižeidė adatomis, ir daugelio šių susižalojimų buvo galima išvengti; kadangi dėl kai kurių iš šių susižeidimų galima užsikrėsti mirtinais per kraują perduodamais virusais, be to, susižaloję sveikatos priežiūros darbuotojai ir jų šeimos gali ilgą laiką kankintis nežinodami, ar jie užsikrėtė gyvybei pavojų keliančia infekcija, ar ne,

1.   prašo Komisiją per tris mėnesius nuo šios rezoliucijos priėmimo datos pateikti Parlamentui, remiantis Sutarties 137 ir 251 straipsnių nuostatomis, pasiūlymą dėl direktyvos, kuria būtų keičiama Direktyva 2000/54/EB;

2.   patvirtina, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje iki šiol taikytas modelis, papildytas Ispanijos patirtimi, galėtų sudaryti pagrindą teisėkūros pasiūlymui;

3.   prašo Komisijos sukurti vienodus ES statistinių duomenų apie susižalojimus adatomis pateikimo ir registravimo standartus;

4.   patvirtina, kad šiose rekomendacijose laikomasi subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

5.   mano, kad prašomas teisėkūros pasiūlymas neturės jokių finansinių pasekmių;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. (2) OL L 393, 1989 12 30, p. 13. (3) OL L 262, 2000 10 17, p. 21. (4) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 400.

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PAGEIDAUJAMO PASIŪLYMO TURINIO

1.  INFORMACIJA

1.1.  Dažniausiai sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai susižalojami tuomet, kai netyčia įsiduriama galimai paciento krauju užkrėsta adata. Per užkrėstas adatas galima perduoti daugiau nei 20 pavojingų per kraują plintančių virusų, įskaitant hepatito B ir C, taip pat ŽIV virusus. Taip dažniausiai susižaloja medicinos seserys ir slaugos darbuotojai bei gydytojai, tačiau pavojus kyla ir kitam medicinos personalui. Rizikos grupei taip pat priklauso medicinos įstaigų pagalbiniai darbuotojai, pvz., valytojai, skalbėjai ir kt.

1.2.  Apie 10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų dirba sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sektoriuose, iš jų didžioji dalis dirba ligoninėse. Taigi sveikatos priežiūros sektorius yra vienas iš daugiausia darbuotojų turinčių sektorių Europoje. Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sektoriuose įvykstančių profesinių nelaimingų atsitikimų skaičius yra 30 proc. didesnis nei ES vidurkis(1). Biologinių veiksnių, ypač ŽIV ir hepatito B ir C virusų, poveikis yra vienas iš didžiausių pavojų keliančių faktorių šioje srityje.

1.3.  Vienas iš pagrindinių ir pirminių būdų, kuriais sveikatos priežiūros darbuotojai užsikrečia per kraują perduodamais ir potencialiai mirtinais virusais, yra poodiniai susižalojimai tuščiaviduriais kraujo pripildytais aštriais objektais. Tyrimų duomenimis Europoje adatomis susižalojama 1 milijoną kartų per metus(2).

1.4.  Sveikatos priežiūros darbuotojai su didele rizika susiduria imdami pacientų kraują, atlikdami intraveninį kateterizavimą, leisdami injekcijas. Net ir nedideliame kraujo mėginyje gali būti gyvybei pavojų keliantis virusas. Infekcijos pavojus priklauso nuo įvairių veiksnių: paciento infekcijos būklės, paciento virusų kiekio, darbuotojo imuninės sistemos stiprumo, susižalojimo gylio, perduoto kraujo kiekio, laikotarpio nuo susižalojimo iki žaizdos dezinfekavimo bei poekspozicinės profilaktikos priemonių buvimo ir taikymo.

1.5.  Sveikatos priežiūros sektoriuje šių virusų aptinkama daug dažniau nei paprastai tarp gyventojų(3).

1.6.  Rizika užsikrėsti hepatito B virusu gali būti sumažinta skiepijantis, o skubiai pritaikius poekspozicinės profilaktikos priemones galima sumažinti ŽIV perdavimo riziką. Tačiau hepatitui C šios priemonės yra neveiksmingos.

1.7.  Tyrimai rodo, kad susižalojimų adatomis kiekį galima žymiai sumažinti naudojant saugius instrumentus. Papildomai susižalojimų adatomis skaičių galima stipriai sumažinti vykdant reguliarius mokymus ir taikant organizacines priemones. Todėl be instrumentų su apsauga nuo susižalojimo naudojimo ypatingas dėmesys skirtinas organizacinėms priemonėms, pvz., darbo tvarkos nustatymui, darbuotojų mokymams ir instruktažams bei rizikingos veiklos pavojų suvokimui(4).

2.  GALIOJANTYS TEISĖS AKTAI

2.1.  Direktyvoje 2000/54/EB (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) numatytos nuostatos, kurias taikant siekiama apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe. Toliau pateikiamos nuostatos yra itin svarbios aptariamu klausimu:

2.2.  Tarybos direktyva 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) taip pat yra svarbi. 3 straipsnyje nustatomos darbdavio pareigos:

Be to, darbuotojai taip pat turi būti pateikiama informacija ir atliekami mokymai, kaip naudotis darbo įrenginiais ir kokie pavojai yra susiję su jų naudojimu (6 ir 7 straipsniai).

3.  KODĖL TURI BŪTI TOBULINAMI TEISĖS AKTAI

3.1.  Nors galiojančiuose teisės aktuose teoriškai turėtų būti reglamentuojama su susižalojimais adatomis susijusi rizika, tačiau taip nėra. Komisijos pranešime dėl sveikatą ir saugą darbe reglamentuojančių direktyvų nuostatų įgyvendinimo (KOM(2004)0062) ypač atkreipiamas dėmesys į viešojo sektoriaus įstaigų, įskaitant ligonines, problemas.

3.2.  Įvairios gairės, sąmoningumo didinimo kampanijos ir kitos neteisinio pobūdžio iniciatyvos yra viena teisinio pagrindo dalis; jos turėtų būti taikomos kaip direktyvas papildančios teisinės priemonės(5).

3.3.   2004 m. Europos konkurencingumo ataskaitoje (SEC)2004) 1397) pripažįstama, kad visoje Europoje vis labiau trūksta sveikatos priežiūros darbuotojų, ir tai verčia labai susirūpinti. Yra nemažai priežasčių, kodėl karjera sveikatos priežiūros sektoriuje darbuotojų laikoma ne itin patrauklia, tačiau vienas iš svarbiausių faktorių yra nuolat pavojų profesinei saugai kelianti rizika darbe.

4.  Finansinės pasekmės

4.1.  Daugelyje nepriklausomai atliktų tyrimų nagrinėjama trumpalaikė ir ilgalaikė investicijų į saugesnę darbo praktiką ir medicinos įrenginius nauda ir daroma išvada, kad ilgainiui tai padės sutaupyti lėšų(6).

5.  SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

5.1.  Į Direktyvą 2000/54/EB turėtų būti įterptos šios nuostatos:

(1) Žr. KOM(2002) 0118. (2) a) EPINet duomenys. Dee May RGN, DMS. Tyrimo laikotarpis: 2000 m. liepa – 2001 m. birželis.b)Profesinių rizikos veiksnių stebėsena Italijoje: SIROH programa, Gabriella De Carli, Vincent Puro, Vincenzo Puro, Giuseppe Ippolito ir SIROH grupė, SIROH, 6 – 2002 m.c)EPINet Ispanija, 1996–2000 m. M. J. Hernández – Navarrete, J. L. Arribas – Llorent, M. Campins Martí, García de Codes Ilario.d) Hepatito C viruso perdavimo rizika dėl sveikatos priežiūros darbuotojų patiriamų poodinių susižalojimų, 2003 m., G. De Carli, V. Puro, G. Ippolito, ir Studio Italiano Rischio Occupazionale da HIV (SIROH) grupė. (3) a) (Wuppertal universitetas) F. Hofmann, N. Kralj, M. Beie. Susižeidimai adatomis sveikatos priežiūros sektoriuje: dažnumas, priežastys ir prevencijos strategijos. Gesundheitswesen. 2002 m. gegužė. 64(5):259-66.b) S. Schroebler, Infektionsrisiko durch Nadelstichverletzungen für Beschäftigte im Gesundheitsdienst, in Dokumentationsband über die 40. Jahrestagung der Gesellschaft für Arbeitsmedizin und Umweltmedizin e.V., Rindt-Druck, Fulda 2000; fortgeführt und ergänzt, persönliche Mitteilung. (4) a) Naujausi pasiekimai užkertant kelią profesiniams rizikos veiksniams; 3 t., Nr. 4. Libourne tyrimai. GERES 09/2001.b) M. H. Mendelson, Chen LBY, L. E. Finkelstein, E. Bailey, G. Kogan. Saugių intraveninių kateterių naudojimo įvertinimas pasitelkiant ligų kontrolės ir prevencijos centrus (CDC) Nacionalinė ligoninių darbuotojų duomenų bazių kontrolės sistema. 4-oji kas dešimt metų rengiama tarptautinė konferencija dėl nozokominių ir su sveikatos priežiūros sektoriumi susijusių infekcijų. 2000 m., kovo 5–9 d. Atlanta, D˛iord˛ija. c) Šiaurės Prancūzijos tinklo ketverių metų tyrimų rezultatai. Amerikos virusų kontrolės leidinys. 2003 m. spalis. 31(6):357-63. A. Tarantola, F. Golliot, P. Astagneau , L. Fleury, G. Brucker, E. Bouvet; CCLIN Paris-Nord. Kraujas ir kūno skysčiai (BBF). Poveikio kontrolės darbo grupė.d) N. Louis, G. Vela, Groupe Projet. Évaluation de l'efficacité d'une mesure de prevention des accidents d'exposition au sang au cours du prčlévement de sang veineux. Bulletin Épidémiologique Hebdomadaire 2002 m. 51: 260-261.e) B. Younger, E. H. Hunt, C. Robinson, C. McLemore. Apsaugą nuo įsidūrimų turinčių švirkštų naudojimo poveikis atsižvelgiant į sveikatos priežiūros darbuotojų patiriamus susižalojimus adatomis. Virusų kontrolė ir epidemiologija. 1992 m. 13: 349-353.f) D. Abiteboul, I. Lolom, F. Lamontagne, A. Tarantola, J. M. Deschamps, Et. Bouve, ir GERES grupė. GERES (Groupe d'étude sur le risque d'exposition des soignants aux agents infectieux). AES: Peut on se protéger ? Enquźte multicentrique sur les AES des infimier(e)s de Médecine et réanimation. GERES Day, Bichat ligoninė, 2002 m. birželis, Paryžius. (5) Pavyzdžiui, 2003 m. spalio mėn. Vokietijoje buvo paskelbtas TRBA 250 (biologiniams veiksniams taikomi techniniai reikalavimai) dokumentas, kuriame pateikiamos išsamios rekomendacijos, kaip išvengti susižeidimų aštriais medicinos instrumentais. Jame taip pat buvo kalbama apie apsaugą nuo įsidūrimų turinčias medicinos technologijas. Kadangi reikalavimai pateikiami kaip gairės, nors ir vartojami žodžiai "privalo, turi būti", šie reikalavimai nėra privalomi ir praktiškai nebuvo labai veiksmingi. Vienas iš TRBA 250 reikalavimų įgyvendinimo kontrolės, kurią atlieka Ekonomikos ir darbo ministerijai patariantis ABAS (Vokietijos komitetas biologinių veiksnių klausimams spręsti) techninis komitetas, būdų – tai vertinti, kiek senų įprastų medicinos instrumentų buvo pakeista naujomis technologijomis, turinčiomis apsaugą nuo įsidūrimo. Šiuo metu šio proceso santykis yra apytiksliai 1 proc. (6) a) A. Wittmann, F. Hofmann, B. Neukirch, Ch. Thürmer, N. Kralj, S. Schroebler, K. Gasthaus; "Per kraują perduodamos virusinės infekcijos: prie˛astys, rizika ir prevencijos strategijos", Bergische Universität Wuppertal , 2005 m. gegužė.b) Jungtinių Valstijų bendros apskaitos biuras. Teisės akto dėl darbo su medicinos adatomis saugos ir susižalojimų prevencijos poveikio vertinimas; 2000 m. lapkričio 17 d.c) Priemonės, skirtos užkirsti kelią atsitiktiniams susižalojimams adatomis naudojant saugias adatas, kai imamas kraujas iš venos, veiksmingumo įvertinimas. Louis Nicole (1), Vela Gilles (2) ir projekto grupė Cellule d'Hygične (higienos skyrius), Centre Hospitalier 06401 – Cannes cedex Département d'Ergonomie (Ergonomikos departamentas), Centre Hospitalier, Kanai. d) Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės centro vadovėlis saugaus darbo su aštriais medicinos instrumentais tema. Susižalojimo adatomis kaina.