Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2027(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0213/2006

Pateikti tekstai :

A6-0213/2006

Debatai :

PV 05/07/2006 - 11
CRE 05/07/2006 - 11

Balsavimas :

PV 06/07/2006 - 6.14
CRE 06/07/2006 - 6.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0316

Priimti tekstai
PDF 365kWORD 144k
Ketvirtadienis, 2006 m. liepos 6 d. - Strasbūras
Tariamas CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse
P6_TA(2006)0316A6-0213/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl tariamo CŽV vykdyto Europos šalių panaudojimo gabenti kalinius ir juos neteisėtai kalinti, priimta įpusėjus laikinojo komiteto darbui (2006/2027(INI))

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl numanomo Europos valstybių panaudojimo CŽV neteisėtai gabenant ir laikant kalinius(1),

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 18 d. sprendimą sudaryti laikinąjį komitetą tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti(2),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti tarpinį pranešimą (A6-0213/2006),

A.   kadangi laikinojo komiteto pagrindinis tikslas – nustatyti, ar atsižvelgiant į paaiškėjusius faktus, Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių narių veiksmai atitiko pagrindinius principus, nustatytus ES sutarties 6 straipsnyje, ir ypač ar buvo užtikrinta pagrindinių teisių, apibrėžtų 1950 m. lapkričio 4 d. Europos Tarybos priimtoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK), apsauga,

B.   kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija(3), kurią Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelbė Europos Vadovų Tarybos2000 m. gruodžio 7 d. susitikimo Nicoje metu ir kuri buvo įtraukta į Sutarties dėl Konstitucijos Europai II dalį, Europoje yra vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais vadovaujasi ne tik Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, bet ir valstybių narių konstituciniai ir kiti teismai,

C.   kadangi kovos su terorizmu negalima laimėti atsisakant principų, kuriuos terorizmas siekia sunaikinti, ypač jokiu būdu negalima eiti į kompromisą dėl pagrindinių teisių apsaugos; kadangi su terorizmu reikia kovoti teisėtomis priemonėmis, ir jis turi būti sunaikintas laikantis tarptautines ir nacionalinės teisės nuostatų, vyriausybėms ir plačiajai visuomenei laikantis atsakingo požiūrio,

D.   kadangi žmogaus orumo neliečiamumo principas įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos pirmame straipsnyje ir juo grindžiamos visos kitos pagrindinės teisės, ypač teisė į gyvybę (2 straipsnis), kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas (4 straipsnis), teisė į apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju (19 straipsnis), teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis), ir kadangi šio principo negalima ribotai taikyti nei saugumo sumetimais, nei taikos ar karo metu,

E.   kadangi pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus, pavyzdžiui, išdėstytus Jungtinių Tautų (JT) Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ir su juo susijusiose priemonėse, ypač pagal EŽTK, Europos Sąjungos valstybės narės privalo užtikrinti, kad bet kuris jų jurisdikcijoje esantis asmuo galėtų naudotis tarptautiniu lygiu pripažintomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant draudimą perkelti žmones ten, kur jie gali būti kankinami arba kur jiems gresia kitoks žiaurus, nežmoniškas arba žeminantis elgesys ar baudimas,

F.   kadangi pagal Europos ir tarptautinius žmogaus teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus priverstinis dingimas, įskaitant slaptus kalinimus – kai asmuo laikomas visiškai izoliuotas, nepranešant apie jo ar jos likimą arba buvimo vietą jo šeimai ar visuomenei, ir kai jam netaikomi jokie procesiniai veiksmai – draudžiamas,

G.   kadangi greta EŽTK nuostatų, pasitvirtinus šiems įtarimams valstybėms narėms gali kilti atsakomybė pagal šiuos dokumentus, kurių šalys jos yra:

   - Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1984 m. gruodžio 10 d. patvirtintą konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,
   - Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1966 m. gruodžio 16d. patvirtintą Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
   - 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos konvenciją dėl tarptautinės civilinės aviacijos (ypač jos 3, 4 ir 6 straipsnius),

H.   kadangi norint įveikti terorizmą, kuris kelia didžiulį pavojų pagrindinėms laisvėms ir teisėms, reikia, kad Europos, JAV ir visų kitų šalių vyriausybės kuo artimiau bendradarbiautų,

I.   kadangi būtina, kad laikinasis komitetas ir Europos Taryba, Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras bei valstybių narių valdžios institucijos, ypač parlamentai, kuo glaudžiau bendradarbiautų ir būtų užtikrinta jų partnerystė,

J.   kadangi užtikrinant tokį bendradarbiavimą ir partnerystę reikia atsižvelgti į jau įvykdytus veiksmus ir atliktus tyrimus, ypač:

   - Švedijos ombudsmeno(4), Švedijos parlamento Konstitucinių reikalų komiteto(5) ir Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimą(6) ataskaitas, kurios dar turi būti pateiktos ir kurios susijusios, inter alia, su Muhammed Al Zery ir Ahmed Agiza grąžinimu į Egiptą,
   - Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto pirmininko ir pranešėjo senatoriaus Dick Marty 2005 m. lapkričio 22 d. ir 2006 m. sausio 22 d. informacinius memorandumus dėl kaltinimų dėl slapto sulaikymo Europos Tarybos valstybėse narėse,
   - įvairiose valstybėse narėse atliekamus ikiteisminius tyrimus, ypač Milano prokuroro pavaduotojo tyrimo išvadas(7) dėl Egipto piliečio Abu Omar neteisėto pagrobimo ir grąžinimo į Egiptą, ir Vokietijoje Miuncheno prokuratūroje tebevykdomą tyrimą dėl Vokietijos piliečio Khaled El-Masri tariamo pagrobimo ir sulaikymo,
   - vykdomus arba jau baigtus vykdyti kelių valstybių narių ir stojančiųjų šalių parlamentinius tyrimus,
   - daugelio valstybių narių, ypač Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Airijos, valdžios institucijų padarytus pareiškimus dėl Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) civilinių lėktuvų nusileidimo jų valstybės teritorijoje,

K.   kadangi, atsižvelgiant į tai, ypatingą dėmesį reikia skirti Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus tarpiniam pranešimui(8), parengtam remiantis tyrimu, numatytu EŽTK 52 straipsnyje, taip pat Generalinio Sekretoriaus pareiškimams, padarytiems per 2006 m. balandžio 12 d. spaudos konferenciją, po to, kai Europos Tarybos valstybės narės, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, pateikė išsamius atsakymus(9); kadangi Generalinis Sekretorius pareiškė, kad perduodami asmenys tikrai buvo skraidinami ir kad "faktiškai nė viena iš mūsų valstybių narių neturi tinkamų teisinių ir administracinių priemonių veiksmingai apsaugoti asmenis, kad šios valstybės teritorijoje veikiantys draugiškų užsienio valstybių saugumo tarnybų pareigūnai nepažeistų jų žmogaus teisių", taip pat kad jis "gavo oficialų patvirtinimą, jog užsienio tarnybų pareigūnams buvo perduodami asmenys taikant procedūras, kurios neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų ir kitų pagal Europos Tarybos teisines priemones reikalaujamų standartų ir apsaugos priemonių"(10),

L.   kadangi pirmuoju laikinojo komiteto veiklos etapu buvo galima surinkti išsamų gautos informacijos dosjė, ypač:

   - per 2006 m. vasario 13 d. ir 23 d., kovo 6 d., 13 d., 21 d. ir 23 d., balandžio 20 d. ir 25 d. ir gegužės 2 d. surengtus posėdžius, kuriuose dalyvavo advokatų, žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų, tariamų nukentėjusiųjų nuo ypatingųjų perdavimų, valstybių narių valstybės įstaigų atstovų ir Europos institucijų atstovų,
   - iš kviestų asmenų pateiktų rašytinių dokumentų ir kitų oficialių dokumentų, su kuriais laikinasis komitetas galėjo susipažinti,
   - iš Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės pareiškimų, kuriuose pripažįstami jų vykdomi perdavimai, tačiau paneigiamas faktas, kad buvo atliekami ar užsakomi kankinimai,

M.   kadangi, nors laikinasis komitetas ir neturi jokių įgaliojimų vykdyti kvaziteisminio pobūdžio tyrimų, o nacionalinės valdžios institucijos neatskleidžia tariamos žvalgybos tarnybų veiklos, jis surinko patvirtintos informacijos, kad Europos teritorijoje buvo vykdomi kai kurie neteisėti Europos piliečiams ir gyventojams poveikio turintys veiksmai, taigi jis perkėlė Europos vyriausybėms pareigą įrodyti, kad jose buvo laikomasi ES sutarties 6 straipsnyje apibrėžtų ir Europos žmogaus teisių konvencijoje nustatytų pareigų žmogaus teisių srityje,

N.   kadangi laikinojo komiteto iki šiol atliktas darbas sustiprina Parlamento 2006 m. sausio 18 d. sprendimo sudaryti laikinąjį komitetą pagrįstumą, tačiau taip pat iškelia būtinybę atlikti tolesnius tyrimus ir rinkti papildomos informacijos, ir kadangi komitetui būtina tęsti savo veiklą taip, kad galėtų visiškai išnaudoti jam suteiktus įgaliojimus,

O.   kadangi 2006 m. sausio 18 d. Parlamento sprendimo 3 dalyje numatyta, kad laikinasis komitetas pateikia Parlamentui tarpinę ataskaitą su išsamiais pasiūlymais dėl jo tolesnio darbo organizavimo,

P.   kadangi šioje rezoliucijoje "Europos šalys" reiškia valstybes nares ir stojančiąsias šalis, šalis kandidates ir asocijuotąsias šalis, kaip apibrėžta 2006 m. sausio 18 d. priimtuose laikinojo komiteto įgaliojimuose,

Q.   kadangi ši rezoliucija apima trejopo pobūdžio tvarką, taikomą JAV:

   - ypatingąjį perdavimą, kuomet asmenys perduodami tardyti kitai vyriausybei;
   - slaptą kalinimą, kuomet asmenys perduodami į JAV kontroliuojamas vietas; ir
   - kalinimas įgaliotoje šalyje, kuomet asmenys vykdant JAV užduotį perduodami kalinti trečiosioms šalims; nors nėra jokio viešo pobūdžio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad kurioje nors Europos valstybėje vykdant JAV užduotį laikomas koks nors asmuo, labai tikėtina, kad gabenami į tokią įgaliotą šalį tokie asmenys galėjo vykti per Europos šalis,

Dėl laikinojo komiteto surinktos informacijos

1.   pritaria Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus išvadoms, padarytoms atlikus tyrimą pagal EŽTK 52 straipsnį;

2.   atsižvelgdamas į šias aplinkybes taip pat, atkreipia dėmesį į Europos komisijos už demokratiją pagrįsta teise (Venecijos komisija) nuomonę Nr. 363/2005(11), priimtą Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos metu, ir ypač į toliau pateikiamus aspektus:

   - Europos Tarybos valstybei narei kyla atsakomybė pagal EŽTK, jei ji aktyviai ar pasyviai bendradarbiauja, nurodydama asmenis slaptai įkalinti ar juos slaptai įkalindama,
   - Europos Tarybos valstybei narei atsakomybė kyla, kai jos atstovai (policija, saugumo pajėgos ir t. t.), veikdami ultra vires bendradarbiauja su užsienio pareigūnais ar netrukdo jiems sulaikyti ar slaptai įkalinti atitinkamus asmenis;

3.   apgailestauja, kad taisyklės, reguliuojančios slaptų tarnybų darbą kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse, atrodo, yra nepakankamos, todėl būtina nustatyti geresnės kontrolės režimą, ypač kai tai susiję su užsienio valstybių slaptųjų tarnybų veikla valstybės teritorijoje ir užsienio valstybių karinėse bazėse, ir mano, kad būtina nustatyti bendradarbiavimo taisykles ES lygiu;

4.   apgailestauja, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) iki šiol neleido laikinajam komitetui susipažinti su visu NATO Tarybos 2001 m. spalio 4 d. sprendimu dėl Vašingtono sutarties 5 straipsnio įgyvendinimo; primygtinai ragina NATO leisti susipažinti su visu sprendimo tekstu, kad būtų galima išsiaiškinti šiuos klausimus;

5.   supranta glaudaus ES valstybių narių ir sąjungininkų žvalgybos tarnybų bendradarbiavimo svarbą, tačiau pabrėžia, kad šio bendradarbiavimo negalima painioti su Europos teritorijos ir oro erdvės suverenumo atsisakymu, leidžiančiu užsienio tarnyboms nebaudžiamoms vykdyti slaptas operacijas, netaikant joms jokios politinės ir teisminės kontrolės.

6.   pažymi ES kovos su terorizmo koordinatoriaus G. De Vrieso ir vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai J. Solanos pareiškimus, kad jiems abiem nėra žinoma apie kokius nors su CŽV bendradarbiaujančių valstybių narių padarytus nacionalinės, Europos ar tarptautinės teisės pažeidimus ir kad pagal ES teisę jie neturi įgaliojimų reikalauti atitinkamos informacijos iš valstybių narių;

Dėl CŽV, kitų JAV agentūrų arba tarnybų ar kitų trečiųjų šalių saugumo tarnybų vykdomų nelegalių suėmimų, išsiuntimų, areštų, pagrobimų, ypatingųjų perdavimų ir slapto kalinimo

7.   yra susirūpinęs, kad pagal iki šiol gautą informaciją iš valstybių narių, Europos Tarybos ir laikinojo komiteto veiklos, nuo 2001 m. rugsėjo 11 d., pradėjus būtiną kovą su terorizmu, buvo ne kartą šiurkščiai ir neleistinai pažeistos pagrindinės žmogaus teisės, ypač susijusios su EŽTK, Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu;

8.  8 dėl laikinajam komitetui pateiktų įrodymų yra priverstas manyti, kad CŽV ar kitos JAV tarnybos kai kuriais atvejais buvo neabejotinai atsakingos dėl įtariamų teroristų neteisėto pagrobimo ir įkalinimo valstybių narių teritorijoje ir dėl ypatingųjų perdavimų, kurie tam tikrais atvejais buvo susiję su Europos Sąjungos piliečiais; primena, kad šie veiksmai nedera su pripažintomis tarptautinės teisės normomis ir prieštarauja pagrindiniams žmogaus teisių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams;

9.   apgailestauja, kad laikinajam komitetui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su JAV ir Europos šalių susitarimais dėl tarpusavio supratimo;

10.   smerkia ypatinguosius perdavimus, kuriais siekiama, kad įtariamieji ne stotų prieš teismą, bet būtų perduoti trečiųjų valstybių vyriausybėms siekiant juos tardyti (kur jie gali būti kankinami) ar kalinti galbūt Jungtinių Valstijų kontroliuojamuose vietose; mano, kad nepriimtini kai kurių vyriausybių veiksmai, kuriais siekiama apriboti savo atsakomybę prašant tam tikrų šalių, kurių atžvilgiu esama rimto pagrindo manyti, esą jos vykdo kankinimus, diplomatinių garantijų, kaip teigiama ir specialaus pranešėjo kankinimo prevencijos klausimu Manfred Nowak parengtose išvadose; mano, kad ypatingaisiais perdavimais į šalis, kuriose paplitęs kankinimas, pažeidžiamas negrąžinimo principas, išdėstytas JT konvencijos prieš kankinimą 3 straipsnyje;

11.   mano, kad diplomatinės garantijos, jei jomis prašoma leisti nukrypti nuo normų, yra tylus trečiosiose šalyse vykstančių kankinimų pripažinimas ir todėl prieštarauja ES atsakomybei, nustatytai ES politikos dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo, susijusios su trečiosiomis šalimis, gairėse, kurias Taryba patvirtino 2001 m. balandžio 9 d.;

12.   yra sukrėstas parodymų, kuriuos laikinajam komitetui davė Kanados pilietis Maher Arar, kuris, nors ir nekaltas, buvo JAV pareigūnų suimtas, CŽV pervežtas pasinaudojant vienu Europos oro uostu ir dvylika mėnesių kalintas Sirijoje, kur jis buvo kankinamas; taip pat pažymi JAV teisininko Johno Bellingerio pareiškimą laikinojo komiteto delegacijos vizito į JAV metu, kad Araro byla buvo nagrinėjama pagal JAV imigracijos ir muitinės įstatymus ir neturi nieko bendra su tariamais perdavimo atvejais;

13.   yra labai susirūpinęs tuo, jog visi iki šiol laikinojo komiteto atlikti darbai lyg ir rodo, kad CŽV fiktyvios bendrovės naudojosi Europos oro erdve ir oro uostais, siekdamos apeiti Čikagos konvencijoje nustatytus su valstybiniais orlaiviais susijusius teisinius įsipareigojimus, taip sudarydamos sąlygas neteisėtai perduoti terorizmu įtariamus asmenis CŽV ar JAV kariuomenės žinion arba kitoms šalims (pavyzdžiui, Egiptui, Jordanijai, Sirijai ir Afganistanui), kuriose, kaip yra pripažinusi pati JAV vyriausybė, tardymo metu dažnai imasi kankinimų(12);

14.   pažymi, kad kol kas laikinasis komitetas nerado jokių įkalčių ar įrodymų, kad ES egzistavo slaptieji kalėjimai; tačiau mano, kad ateinančiais mėnesiais laikinasis komitetas šiam klausimui skirs daugiau dėmesio;

15.   džiaugiasi greita ir veiksminga JAV Kongreso reakcija priimant McCain pataisą, skirtą užtikrinti geresnę įtariamų teroristų apsaugą nuo neteisėtų valstybės įstaigų veiksmų;

Apie galimybę, kad valstybės narės savo veikimu ar neveikimu prisidėjo prie sulaikymų, pagrobimų, ypatingųjų perdavimų ir slaptųjų įkalinimų vykdymo ar bendrininkavo tai vykdant

16.   mano, kad remiantis liudininkų parodymais ir iki šiol surinktais dokumentais neįmanoma tvirtinti, jog tam tikros Europos valstybių vyriausybės nežinojo apie veiklą, susijusią su ypatingaisiais perdavimais, kurie vyko jų teritorijoje; konkrečiai mano, kad neįmanoma tvirtinti, jog šimtai skrydžių per keleto valstybių narių oro erdvę ir panašus pervežimų į ir iš Europos oro uostų skaičius galėjo vykti be saugumo arba žvalgybos tarnybų žinios ir be to, kad aukšti minėtųjų tarnybų pareigūnai būtų bent apklausti apie šių skrydžių ryšį su ypatingojo perdavimo veikla; pažymi, kad šią prielaidą patvirtina tai, jog aukšti JAV valdžios pareigūnai visada tvirtino veikę nepažeisdami Europos valstybių suvereniteto;

17.   mano, kad remiantis liudininkų parodymais ir iki šiol surinktais dokumentais neįmanoma tvirtinti, jog operacija, per kurią CŽV agentai 2003 m. vasario 17 d. Milane pagrobė Egipto pilietį Abu Omar, po to pervežė jį į Avianą, o vėliau – į Ramšteiną, galėjo būti organizuota ir įvykdyta iš anksto apie ją nepranešus Italijos valdžios institucijoms arba saugumo tarnyboms;

18.   ragina Italijos vyriausybę, tariant, kad sąlygos, kurios paskatino ankstesnio sprendimo priėmimą, daugiau nebetaikomos, siekti 22 CŽV agentų, kaltinamų Abu Omaro pagrobimu, ekstradicijos, stengiantis padėti nagrinėti vykstančią bylą ir išsiaiškinti tiesą;

19.   smerkia tai, kad CŽV pagrobė Vokietijos pilietį Khaled el Masri, kuris vėliau buvo laikomas Afganistane nuo 2004 m. sausio iki gegužės ir su juo buvo žeminamai ir nežmoniškai elgiamasi; atkreipia dėmesį į įtarimą – kol kas dar nepaneigtą – kad Khaled el Masri prieš tai nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2004 m. sausio 23 d. nelegaliai buvo laikomas Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir iš ten 2004 m. sausio 23–24 d. perkeltas į Afganistaną; mano, kad priemonės, kurių, kaip teigiama, ėmėsi Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, yra nepakankamos;

20.   džiaugiasi parlamentinio tyrimo Vokietijos Bundestage pradžia, ir laukia galutinių parlamentinio tyrimo komiteto rezultatų;

21.   pabrėžia, kad būtina vykdyti demokratiškesnę ir teisiniu požiūriu griežtesnę ES kovos su terorizmu priemonių priežiūrą; mano, kad Tarybos darbo grupė kovos su terorizmu klausimais savo posėdžiuos turėtų sistemingai spręsti žmogaus teisių apsaugos problemas bei kasmet skelbti pranešimą šia tema;

22.   ragina būsimą Pagrindinių teisių agentūrą ypatingą dėmesį atkreipti į atvejus, susijusius su įtariamų terorizmu asmenų išdavimu iš valstybių narių į trečiąsias šalis;

23.   apgailestauja dėl to, kad Švedijos valstybė atsisakė vykdyti įstatymo priežiūros kontrolę Brömma oro uoste 2001 m. gruodžio 18 d., kai vykdant vyriausybės sprendimą buvo deportuoti du Egipto piliečiai – Mohammed Al Zary ir Ahmed Agiz, ir JAV slaptosioms tarnyboms buvo leista atlikti valstybės institucijų funkcijas Švedijos teritorijoje, kas, vadovaujantis Švedijos parlamento vyriausiojo ombudsmeno nuomone, nesuderinama su Švedijos teise;

24.   apgailestauja, kad Švedijos valstybės 2001 m. gruodį įvykdytas Egipto piliečių Mohammed Al Zary ir Ahmed Agiz perdavimas buvo paremtas tik diplomatiniu Egipto vyriausybės užtikrinimu, kuri nesuteikė efektyvios apsaugos nuo kankinimų;

25.   ragina tęsti tyrimus siekiant išsiaiškinti, kokį vaidmenį atliko JAV kareiviai, priklausantys NATO vadovaujamoms Stabilizavimo pajėgoms (SFOR), pagrobiant ir perduodant į Gvantanamo įlankos bazę šešis Bosnijos piliečius ir (arba) iš Alžyro atvykusius gyventojus, kadangi tai prieštarauja laikinųjų Bosnijos ir Hercegovinos žmogaus teisių rūmų sprendimui ir Bosnijos Aukščiausiojo teismo sprendimui paleisti įtariamuosius, kaip paliudijo Manfred Nowak, kuris tuo metu buvo Bosnijos ir Hercegovinos žmogaus teisių rūmų narys; ragina išsamiau ištirti galimus Bosnijos vyriausybės veiksmus šiuo atveju; pabrėžia, kad reikia daugiau informacijos apie galimą NATO ir Jungtinių Tautų tarptautinės policijos pajėgų (IPTF) dalyvavimą šiuo atveju;

26.   primygtinai reikalauja, kad būtų tęsiami tyrimai aiškinantis įtarimus dėl Kosove esančios slaptos kalinimo įstaigos, bei galimo taikdarių pajėgų Kosove (KFOR) dalyvavimo nelegaliai sulaikant įtariamuosius terorizmu;

27.   siūlo pakviesti NATO generalinį sekretorių į laikinojo komiteto klausymus, siekiant inter alia išsiaiškinti galimą SFOR ir KFOR pajėgų dalyvavimą neteisėtai sulaikant, perduodant ir kalinant įtariamuosius terorizmu;

28.   primena valstybėms narėms, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, valstybės narės turi materialias ir procesines pozityvias pareigas žmogaus teisių srityje, ir iš jų reikalaujama imtis teisinių priemonių užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidinėjimams jų teritorijoje, bei privalo tirti įtarimus dėl pažeidimų ir bausti už tai atsakingus asmenis, jeigu tokių pažeidimų buvo; taip pat pažymi, kad jei pažeidžiama Europos žmogaus teisių konvencija, šioms valstybėms gali kilti atsakomybė dėl nesugebėjimo įvykdyti šiuos aktyvius įsipareigojimus; pabrėžia, kad valstybės narės privalo vykdyti tyrimus siekdamos užtikrinti, kad jų teritorija arba oro erdvė nebuvo naudojama joms pačioms arba trečiosioms šalims vykdant žmogaus teisių pažeidimus, tiesiogiai ar netiesiogiai neišvengiamai joms bendradarbiaujant, bei privalo imtis visų įmanomų teisinių priemonių, kad užkirstų kelią tokių pažeidimų pasikartojimui;

Dėl kankinimų

29.   pabrėžia, kad kankinimų ir žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio, kurių apibrėžimas pateiktas Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą 1 straipsnyje, draudimas yra absoliutus ir be jokių išlygų, net jei kalbama apie karo padėtį ar karo grėsmę, vidaus politikos nestabilumą ar bet kokią kitą nepaprastąją padėtį; primena, kad kalinimo visiškai izoliuojant, pagrobimo ir ypatingojo perdavimo atvejais pažeidžiamos pagrindinės teisės pagal tarptautinę teisę, ypač – pagal EŽTK 3 ir 5 straipsnius, kadangi šie veiksmai atitinka kankinimą, nežmonišką arba žeminantį elgesį;

30.   primena, kad informacija arba prisipažinimai gauti kankinant, žiauriai, nežmoniškai arba žeminančiai elgiantis jokiu būdu negali būti laikomi galiojančiais įrodymais, kaip nustatyta Jungtinių Tautų konvencijoje prieš kankinimą, bei negali būti naudojami jokiu kitu būdu; pritaria paplitusiai skeptiškai nuomonei dėl kankinimo metu gautų prisipažinimų patikimumo ir jų naudos saugantis terorizmo ir kovojant prieš jį, kaip laikinojo komiteto posėdžiuose paliudijo buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Uzbekistane Craig Murray;

31.   ragina valstybes nares, stojančiąsias šalis ir šalis kandidates griežtai laikytis Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą 3 straipsnio, ypač negrąžinimo principo, pagal kurį "jokia valstybė, esanti konvencijos šalimi, neišsiųs, negrąžins, neperduos pagal ekstradicijos sutartį asmens kitai valstybei, jei galima pagrįstai tikėtis, kad tas asmuo gali būti kankinamas"; ragina Jungtines Amerikos Valstijas iš naujo apsvarstyti savo negrąžinimo principo aiškinimą, atsižvelgiant į minėto 3 straipsnio nuostatas;

32.   ragina valstybes nepasitikėti diplomatiniais patikinimais, kad asmenys nebus kankinami, kaip tai rekomendavo padaryti JT specialusis pranešėjas kankinimų klausimais Manfred Nowak;

33.   ragina Tarybą patvirtinti bendrą poziciją dėl to, kad valstybės narės nesiimtų veiksmų, remdamosi trečiųjų šalių diplomatiniais patikinimais, kai yra pagrįstos priežastys manyti, kad asmenims gresia kankinimų arba netinkamo elgesio pavojus;

Dėl CŽV naudojimosi Europos Sąjungos oro erdve ir oro uostais

34.   mano, kad Čikagos konvencija buvo pažeista daugelį kartų, vykdant skrydžius CŽV priklausančiais arba išnuomotais lėktuvais ir panaudojant valstybių narių, stojančiųjų šalių ir šalių kandidačių oro erdvę bei jų oro uostus, nesilaikant pareigos gauti leidimą, kaip nustatyta šios konvencijos 3 straipsnyje dėl valstybių skrydžių;

35.   apgailestauja dėl to, kad nė viena valstybė narė, stojančioji šalis ar šalis kandidatė nesiėmė veiksmų, siekdamos patikrinti, ar civiliniai lėktuvai nenaudojami tikslais, kurie yra nesuderinami su nustatytais tarptautiniais standartais žmogaus teisių srityje;

36.   mano, kad nepakanka Europos Sąjungos teisės aktų dėl bendro Europos dangaus, valstybių narių oro erdvės ir jų oro uostų naudojimo, valdymo ir kontrolės bei Europos oro krovinių vežėjų; pabrėžia, kad būtina nustatyti naujas nacionalines, Europos ir tarptautines normas; ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų siekiant pagerinti reglamentavimą ir pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria būtų siekiama suderinti valstybių narių teisės normas dėl nekomercinės civilinės aviacijos priežiūros;

37.   ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl to, kaip pagerinti ES oro uostais ir oro erdve besinaudojančių privačiai užsakytų lėktuvų skrydžių stebėsenos standartus;

38.   mano, kad būtina paviešinti tikrąjį 2003 m. sausio 22 d. Atėnuose parafuoto susitarimo dėl naujos transatlantinės darbotvarkės, kuriame kalbama apie "intensyvesnį Europos tranzito infrastruktūros naudojimą siekiant grąžinti nusikaltimus padariusius ar į nepageidaujamus užsieniečius", turinį;

39.   mano, kad būtina nustatyti, kaip JAV slaptosios tarnybos iš tikrųjų naudojosi oro erdve, civiliniais ir kariniais oro uostais bei NATO ir JAV bazėmis;

40.   mano, kad būtina išsiaiškinti, kad esama kokių nors įrodymų, patvirtinančių, kad slapti kalėjimai veikė kai kuriose Europos šalyse, kaip buvo tvirtinama keliuose žurnalistų ir autoritetingų NVO atliktuose tyrimuose;

Dėl laikinojo komiteto siųstų oficialių delegacijų

41.   mano, kad dvi į Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir į Jungtines Amerikos Valstijas siųstos oficialios delegacijos buvo esminis laikinojo komiteto darbui reikalingos informacijos šaltinis ir sudarė sąlygas tiesiogiai įvertinti politinių institucijų pateiktą šių įvykių versiją ir pilietinės visuomenės požiūrį;

42.   smerkia tai, kad Vokietijos pilietis Khalid El-Masri 2004 m. daugiau kaip keturis mėnesius buvo neteisėtai sulaikytas Afganistane; apgailestauja dėl to, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijos vengė patvirtinti, jog El-Masri buvo Skopjėje ir tikriausiai buvo laikomas ten tol, kol CŽV agentai jį perdavė į Afganistaną;

43.   apgailestauja dėl to, kad JAV valdžia itin ribotai interpretuoja Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą, ypač nuostatas dėl bet kokių perdavimų, dėl kurių kaliniai gali patirti kankinimą, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį, elgesį, draudimo;

Dėl būsimų laikinojo komiteto darbų

44.   konstatuoja, kad laikinajam komitetui būtina tęsti darbus ir išsamiau įvertinti aptariamus įvykius, siekiant patikrinti, ar viena, ar kelios valstybės narės pažeidė Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį; taip pat pabrėžia, kad tyrimą galima išplėsti ir susieti su tokiais įvykiais bei šalimis, kurie nebuvo aiškiai paminėti šioje rezoliucijoje;

45.   todėl nusprendžia, kad laikinasis komitetas tęs savo darbus iki dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos, kaip nustatyta jo įgaliojimuose, napanaikindamas galimybės taikyti Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnio nuostatų, kuriomis numatoma galimybė pratęsti terminą;

46.   mano, kad parengiamieji Europos Sąjungos ir Europos Tarybos teisėkūros darbai turi būti pradėti kuo greičiau, siekiant užtikrinti tinkamą teisinę apsaugą tų asmenų, kurie yra valstybių narių jurisdikcijoje, ir siekiant užtikrinti veiksmingą žvalgybos tarnybų veiklos parlamentinę kontrolę nacionaliniu ir europiniu lygiais; atsižvelgdamas į šį tikslą mano, kad būtina įsteigti Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių agentūrą ir kad ji pradėtų vykdyti savo veiklą;

47.   apgailestauja dėl akivaizdžių Amerikos ir Europos teisinių modelių skirtumų dėl klausimų, priklausančių laikinojo komiteto kompetencijai; tačiau pripažįsta, kad tarptautinis terorizmas yra viena pagrindinių grėsmių ES ir visos tarptautinės visuomenės saugumui bei stabilumui ir kad šią grėsmę galima įveikti tik teisėtomis priemonėmis glaudžiai bendradarbiaujant su JAV; pabrėžia būtinybę pagal tarptautinę teisę aiškiai uždrausti nepaprastuosius perdavimus ir būtinybę Europos institucijoms priimti bendrąją poziciją šiuo klausimu bei spręsti šią problemą su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis;

48.   mano, kad laikinasis komitetas savo veiklos pabaigoje turėtų pasiūlyti priimti tam tikrus principus, ypač:

   dėl būtinybės nustatyti vidinę ES stebėsenos tvarką siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo žmogaus teisių įsipareigojimų;
   dėl naujų taisyklių, susijusių su žvalgybų tarnybų pasikeitimu informacija;
   dėl susitarimų kovos su terorizmu klausimais su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;
   dėl Europos kaimynystės politikos srityje su trečiosiomis šalimis sudaromų susitarimų, kurių svarbiausias pagrindžiamasis principas turėtų būti pagarba žmogaus teisėms;

49.   prašo savo Biuro imtis reikiamų priemonių, kad laikinajam komitetui, atsižvelgiant į ypatingą jam suteiktų įgaliojimų pobūdį, būtų leista visiškai įgyvendinti jam skirtus įgaliojimus ir iki veiklos pabaigos atitinkamais atvejais nukrypti nuo Parlamento Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, ypač susijusių su:

   į laikinojo komiteto posėdžius pakviestų specialistų skaičiumi ir jų galimybe gauti patirtų išlaidų apmokėjimą;
   vizitų ir juose dalyvauti įgaliotų Parlamento narių skaičiumi, vykdant oficialias laikinojo komiteto delegacijas,
   laikinojo komiteto vykdomų posėdžių stenogramų rengimu bei jų vertimu į susijusių su tyrimais ES valstybių kalbas;

50.   palankiai vertina Europos Tarybos, ypač jos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto pranešėjo, veiklą bei Europos Tarybos ir laikinojo komiteto bendradarbiavimą;

51.   ragina Tarybą ir visas jo nares, ypač pirmininkaujančią valstybę narę, visiškai ir besąlygiškai paremti laikinojo komiteto darbą remiantis glaudaus bendradarbiavimo principu kaip apibrėžta Sutartyse ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimuose;

52.   ragina valstybes nares laikytis ryžtingesnės pozicijos dėl Gvantanamo įlankos kalinimo centro uždarymo ir imtis aktyvaus vaidmens ieškant sulaikytųjų, prieš kuriuos nebus pradėtas teismo procesas ir kurie negali grįžti į savo kilmės šalį ar šalį, kurioje gyveno, kadangi jie neteko pilietybės, arba kuriems susiduria su kankinimais ar kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu, problemos sprendimo;

53.   primygtinai ragina valstybes nares suteikti visą būtiną paramą ir pagalbą, ypač teisinę pagalbą, visiems Europos piliečiams ir ES gyvenusiems asmenims, kurie šiuo metu laikomi Gvantaname;

54.   skatina Europos Tarybos Kankinimo prevencijos komitetą (CPT) siekti, kad būtų užtikrinta, jog kiekviena Europos Tarybos valstybė narė laikytųsi pareigos(13) informuoti CPT apie bet kokias kalinimo įstaigas jų teritorijoje ir suteikti galimybę apsilankyti šiose įstaigose;

55.   ragina Komisiją remti tolimesnius laikinojo komiteto veiksmus, kurių jis manys esant būtina imtis;

56.   primena, kad ypač svarbu glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių, stojančių šalių, šalių kandidačių, asocijuotų šalių parlamentais, ypač su tais, kurie ėmėsi veiksmų tais pačiais klausimais;

o
o   o

57.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių, stojančių šalių, šalių kandidačių ir asocijuotų šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei ir abiems Kongreso Rūmams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0529.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0012.
(3) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(4) Parlamento ombudsmeno dokumentas Nr. 2169-2004 (2005 m. gegužės 22 d.) ("Saugumo policijos veiksmų vykdant Vyriausybės sprendimą išsiųsti du Egipto piliečius įvertinimas").
(5) Švedijos parlamento ataskaita ("Švedijos vyriausybės veiksmai, susiję su išsiuntimu į Egiptą", Tyrimo ataskaita 2005/06.KU2), http://www.riksdagen.se/templates/R_PageExtended____7639.aspx
(6) Komiteto prieš kankinimą sprendimas Nr. 233/2003, Ahmed Hussein Kamil Agiza (Švedija) (2005 m. gegužės 20 d.), http://www.unhchr.ch/tbs/doc.nsf/MasterFrameView/3ef42bcd48fe9d9bc1257020005533ca?Opendocument
(7) Milano teismas, Sezione Giudice per le indagini preliminari, registro nr. 10838/05 R.G.N.R ir 1966/05 R.G.GIP.
(8) Generalinio sekretoriaus pranešimas, parengtas remiantis Europos žmogaus teisių konvencijos 52 straipsnio nuostatomis, dėl slapto užsienio saugumo tarnybų ar jų pavedimu vykdyto įtariamųjų dėl teroro aktų kalinimo ir gabenimo, https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?Ref=SG/Inf%282006%295&Sector=secPrivateOffice&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=9999CC&BackColorIntranet=FFBB55&BackColorLogged=FFAC75
(9) http://www.coe.int/T/E/Com/Files/Events/2006-cia/annexes.asp.
(10) Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Terry Daviso pareiškimo 2006 m. balandžio 12 d. spaudos konferencijoje pastabos; http://www.coe.int/T/E/Com/Files/PA-Sessions/April-2006/20060412_Speaking-notes_sg.asp.
(11) http://www.venice.coe.int/docs/2006/CDL-AD%282006%29009-e.asp#_Toc130704767.
(12) Žr. JAV Valstybės departamento pranešimus apie šalių praktiką žmogaus teisių srityje (2003).
(13) Europos konvencija prieš kankinimą ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. CPT/Inf/C (2002) 1 [EN] (1 dalis) - Strasbūras, 26.XI.1987, 8 straipsnis.

Teisinė informacija - Privatumo politika