Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos komunikatą "Bendra integracijos darbotvarkė – Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa" (KOM(2005)0389),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, pagal kurią Bendrijai suteikiamos galios ir atsakomybė imigracijos ir prieglobsčio srityje, ir ypač į Sutarties 63 straipsnio 3 dalies a punktą,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės, 2001 m. gruodžio 14–15 d. Lakeno, 2002 m. birželio 21–22 d. Sevilijos ir 2003 m. 19–20 d. Salonikų Europos Tarybos posėdžių metu pirmininkavusių valstybių narių priimtas išvadas, kuriose pabrėžiama, kad svarbu vystyti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija naujai sukurtoje nacionalinių informacijos centrų integracijos klausimais grupėje, pirmiausia siekiant atitinkamų politikos sričių koordinavimo gerinimo valstybių ir Europos Sąjungos lygiu,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 4 d. Europos Tarybos priimtą Hagos programą, nustatančią tikslus, kuriuos reikia įgyvendinti laisvės, saugumo ir teisingumo srityse 2005–2010 metais,

–   atsižvelgdamas į neformalų 2004 m. lapkričio 9 d. Groningene vykusį ministrų susitikimą, kuriame pirmą kartą susitiko už integracijos politiką atsakingi ministrai,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2004 m. lapkričio 19 d. priimtus ES politikos imigrantų integracijo ssrityje Bendrijos pagrindinius principus(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 18, 20, 21 bei 22 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0190/2006),

A.   kadangi imigrantų integracijos problema ES jau yra kilusi; prieš ketvirtį amžiaus didžioji dalis imigrantų į ją atvykdavo iš Pietų Europos; kadangi dabar Pietų Europa yra klestinti Sąjungos dalis, o jos piliečiai jau nelaikomi imigrantais, nors anksčiau daug kas juos laikė svetimais ir "neintegruojamais"; kadangi šių žmonių kilmės šalių narystė Sąjungoje sustiprino visą ES; kadangi taip pat ir naujų valstybių narių piliečiai yra visateisiai ES piliečiai,

B.   kadangi šiandien ES susiduria su kitokios rūšies integracijos problema, nes jau negalima preziumuoti, kad dauguma imigrantų bus savaime integruoti jų kilmės šalims įstojus į Sąjungą,

C.   kadangi imigrantų ES skaičius siekia 40 mln., o jų palikuonių – dar daugiau; kadangi šių gyventojų nuolat daugėja, jie labai skirtingi, tačiau susiduria su panašiomis problemomis: dirbančių darbingų žmonių dalis yra gerokai mažesnė už vidurkį, o jų mokymosi rezultatai gana žemi; kadangi jiems politiškai neadekvačiai mažai atstovaujama visuose vyriausybės lygiuose, taip pat valstybių narių politinėse partijose ir Europos institucijose,

D.   kadangi nepaisant to, kad daugiau nei 40 mln. imigrantų galėtų būti laikomi 26-ąja ES valstybe nare (ir penkta pagal gyventojų skaičių valstybę narę), o ES siekis ir pastangos integruoti šiuos gyventojus turėtų būti lygiavertės ES įsipareigojimams integruoti stojančiųjų šalių gyventojus, šios integracijos problemos sprendimui Sąjunga skyrė labai mažai išteklių, o nepajėgus jos išspręsti, tai pakenktų ES socialiai, ekonomiškai ir politiškai; kadangi naujajam Trečiųjų šalių piliečių integravimo Europos fondui (KOM(2005)0123) reikia skirti ne tik ilgalaikį finansavimą, bet ir užtikrinti, kad atitinkami Komisijos Generaliniai direktoratai ES integracijos politikai skirtų dalį savo lėšų,

E.   kadangi ilgą laiką Europos Sąjungos įsipareigojimas dėl integracijos buvo menkinamas naudojant plačiai paplitusią sąvoką, kad integracija yra vietinio pobūdžio; kadangi iš tiesų integracijos (ypač nesėkmingos integracijos) pasekmės yra globalaus pobūdžio, nes vienos valstybės narės nesugebėjimas sėkmingai įgyvendinti integracijos politikos gali turėti neigiamų padarinių visai Europos Sąjungai, pavyzdžiui:

F.   kadangi sėkminga integracija sustiprintų Sąjungos ekonomiką pasaulinės konkurencijos atžvilgiu; kadangi Sąjunga, žinodama būtinybę užkirsti kelią smegenų nutekėjimui, pritrauktų reikalingus darbuotojus ir verslininkus, taip pat mokslininkus ir studentus, kurie yra jos novatoriškumo pamatas; kadangi ES miestai būtų saugesni, o bendrijos stipresnės, jei būtų įgyvendinama tikslinga, suderinta ir pakankamai finansuojama integracijos politika; kadangi sumažėtų ksenofobijos tendencija ir būtų labiau gerbiamos visų pagrindinės teisės; kadangi sustiprėtų ES padėtis pasaulyje,

G.   kadangi vietos, regionų ir valstybių valdžios institucijos, kurių kompetencija urbanistikos, būsto, švietimo ir kitose srityse gali turėti tiesioginių padarinių integravimosi procesui; kadangi šios valdžios institucijos turėtų aktyviau dalyvauti Europos diskusijose; kadangi naudodama Bendrijos struktūrinius fondus Europos Sąjunga teikia svarbią paramą iniciatyvoms, kurių buvo imtasi šiuose lygiuose,

H.   kadangi nėra vieno aiškaus integracijos Europos Sąjungoje būdo; kadangi vietos, regionų ir valstybių valdžios institucijos (ypač esančios tuose miestų centruose, kuriuose sukoncentruota dauguma imigrantų) turėtų turėti galimybių ir lėšų nustatyti ir įgyvendinti tikslias integracijos priemones, o valstybės narės turi kartu uoliai plėtoti integracijos strategijas ir aktyviau bei veiksmingiau stebėti šių integracijos priemonių veiksmingumą bei rezultatus, tuo būdu užtikrindamos tų integracijos strategijų įgyvendinimą, kurių rezultatai padeda siekti bendrų Sąjungos interesų, ir kadangi Komisija turi atlikti siūlomą tyrimą siekdama apibrėžti dalyvavimo ir integracijos lygį visoje ES,

I.   kadangi integracija – tai dviejų krypčių procesas, kurio metu daroma prielaida, kad imigrantai nori integruotis į priimančią visuomenę bei prisiimti atsakomybę už šį integravimąsi ir kad ES piliečiai nori pripažinti ir priimti migrantus, ir kuris apima sudėtinius veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką imigrantų ir priimančiosios šalies gyventojų elgsenai visuose atitinkamuose lygmenyse bei telkti abejų pusių išteklius siekiant įgyvendinti šią politikos sritį; šis dviejų krypčių procesas numato abišalį dalyvavimą, įskaitant ir priimančios valstybės, ir imigrantų teises bei įsipareigojimus,

J.   kadangi ES veiksmų šioje srityje prioritetai turėtų apimti:

K.   kadangi pagrindinių teisių, lygių galimybių visiems ir nediskriminacijos propagavimas yra svarbiausi integravimosi elementai; kadangi pasiūlymai paskelbti 2007 m. Europos lygių galimybių metais, o 2008 m. – Europos tarpkultūrinio dialogo metais, yra labai svarbios iniciatyvos, kuriomis siekiama geriau supažindinti su esamomis problemomis ir kurios padės pasiekti minėtų tikslų,

L.   kadangi integracijos politikos sėkmė ir ES siekis plėtoti legalios imigracijos ir migracijos politiką yra akivaizdžiai susiję; kadangi pirmasis realus žingsnis turėtų būti valdžios institucijų, atsakingų už imigrantų priėmimą ir jų integravimų, veiksmų derinimas,

1.   ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą dabartinių direktyvų, susijusių su integracija, įgyvendinimą; ypač reikia užtikrinti 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą(2), 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(3), 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, kuria įgyvendinamas vienodų sąlygų taikymo principas asmenims, nepaisant jų rasinės ar etninės kilmės(4) ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(5) įgyvendinimą; daugybė valstybių narių atsilieka veiksmingai įgyvendindamos šias direktyvas, ir todėl yra labai svarbu, kad Komisija griežčiau kontroliuotų su integracija susijusių direktyvų perkėlimą ir administruojamosios veiklos veiksmingumą, kai įgyvendinami su kasdieniu imigrantų gyvenimu susiję teisės aktai;

2.   pritaria Komisijos pasiūlymui įkurti Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos fondą 2007–2013 m. ir ragina naudojant šio fondo lėšas vadovautis šiais konkrečiais šešiais principais:

3.   džiaugiasi Komisijos komunikato nuoroda į bendrus pagrindinius principus (BPP); tvirtai įsitikins, kad BPP yra patikimos rekomendacijos, kurios turėtų būti ES integracijos politikos pagrindu; apgailestauja, kad valstybės narės nesugebėjo bent kiek prasmingiau laikytis BPP nuo jų priėmimo 2004 m.; ragina Suomijos pirmininkavimo metu grąžinti BPP svarstymą į darbotvarkės svarbiausių klausimų sąrašą, ypač principus, susijusius su užimtumu (nr. 3), bendravimu (nr. 7) ir dalyvavimu (nr. 9);

4.   pritaria Komisijos pasiūlymui rengti kasmetį Integracijos forumą, kuriuo siekiama palengvinti keitimąsi geriausia praktika ypač tose politikos srityse, kuriose ES turi ribotos įtakos, bet kuriose valstybės narės įgyvendina priemones, galinčias tapti gairėmis kitoms valstybėms narėms; mano, kad šiame forume turėtų dalyvauti visos susijusios – vietos, regionų, nacionalinės ar Europos Sąjungos– institucijos bei imigrantai;

5.   ragina Komisiją tiksliau apibrėžti, praplėsti ir koordinuoti atsakomybės už integraciją Generaliniuose direktoratuose sritis, taip pat atkurti ir remti bendrą darbo grupę, kuri spręstų integracijos klausimus, bei tiksliau apibrėžti atsakomybės už integraciją tarp Generalinių direktoratų sritis; taip pat ragina imtis veiksmų, kad nauji Europos integracijos fondas ir Europos socialinis fondas vienas kitą papildytų;

6.   džiaugiasi, kad Komisija pripažino poreikį surinkti duomenis apie valstybių narių integracijos politiką ir imigrantų dalyvavimo lygį ir tai išanalizuoti; mano, kad ši informacija yra būtina sąlyga ES politikos, kuria siekiama skatinti geresnę integraciją 25 valstybėse narėse, įgyvendinimui, ir kad siekiant tai įgyvendinti, turi būti susitarta dėl pačios ES integracijos apimties, turint omenyje, kad pats žodis "integracija" gali būti aiškinamas įvairiai;

7.   ragina Komisiją sudaryti imigrantų atstovų, ekspertų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų asmenų nuolatinę kontaktinę grupę, kuri patartų jai visais politikos sričių, susijusių su integracija, klausimais;

8.   ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti imigracijos ir įvairovės ES skatinimui ir visuomet įtraukti integravimąsi į savo komunikacijos strategiją ir iniciatyvas; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informacijos ir supažindinimo su minėtąja problema kampanijas, kad būtų geriau suvokta migracija ir imigrantų ekonominis ir socialinis įnašas į visuomenę;

9.   ragina Komisiją, taip pat pasitelkus ir nepriklausomus specialistus, sukurti griežtus stebėsenos mechanizmus, skirtus įvertinti valstybių narių integracijos programas, taip pat pasitelkiant ir nepriklausomus ekspertus, ir kas du metus pradėti skelbti tikslią ir praktinę metinę ataskaitą apie migraciją ir imigraciją, ir šioje ataskaitoje:

10.   skatina Komisiją, konsultuotis, kur reikia, su imigrantų bendruomenėmis, apibrėžiant ir įgyvendinant Europos pagalbos ir vystymo politiką jų kilmės šalyse;

11.   prašo Komisiją parengti daugiau mokslinių tyrimų ir analizės iniciatyvų, kurių tikslas būtų nustatyti, kas yra naudinga imigracijai, ir dėti daug daugiau veiksmingų pastangų kartu su valstybėmis narėmis ir vietos vadovybe dalinantis geriausia praktika ne tik siūlomoje tinklavietėje, bet ir naudojant kiek įmanoma daugiau kitų tinkamų priemonių;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti galimybę pasitelkti Komisijos delegacijas ir konsulines įstaigas visame pasaulyje, siekiant integruoti potencialius imigrantus, juos supažindinant su ES ir valstybių narių kultūra, istorija, kalba ir pilietinėmis teisėmis bei pareigomis;

13.   pabrėžia, kad svarbu, jog Europos institucijų ir valstybių narių valdymo institucijų personalo sudėtis atspindėtų Sąjungos gyventojų sudėtį;

14.   ragina Tarybą taikyti Sutarties 67 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytą vadinamąją passerelle sąlygą, pagal kurią Parlamentui būtų suteikta bendro sprendimo teisė sprendžiant integracijos ir teisinės migracijos klausimus bei numatytas kvalifikuotos daugumos balsavimas Taryboje; mano, kad Europos Parlamento nariams integracijos politikoje svarbu turėti bendro sprendimo priėmimo galias, atsižvelgiant į tai, kad jie išreiškia ES politinę poziciją, ir kad jie turi atstovauti ir piliečiams ir imigrantams, ir turi dalytis atsakomybe siekdami, kad integracijos politika būtų ES teisėkūros dalimi;

15.   ragina Tarybą nustatyti, kad 2004 m. Groningene Tarybai pirmininkavusių Nyderlandų pradėti kasmetiniai Integracijos ministrų susitikimai taptų nuolatiniais;

16.   ragina valstybes nares, galutinai apsisprendžiant dėl ES pagrindinių teisių agentūros, rimtai apsvarstyti, kad agentūrai būtų suteiktas vaidmuo skatinti paitikėjimą ir gerus santykius su kaimynais ir toliau plėtoti šį vaidmenį agentūros numatytų kasmetinių programų pagrindu;

17.   ragina Tarybą dar kartą apsvarstyti Komisijos pasiūlymą taikyti atvirą integravimo politikos koordinavimo metodą; taigi ragina Europos Parlamentą dalyvauti visoje procedūroje;

18.   ragina Tarybą sudaryti išsamią ir perspektyvią pagrindų direktyvą dėl legalios migracijos, tinkamai atsižvelgiant į poreikį plėtoti integraciją;

19.   ragina valstybes nares paskirti pareigą stebėti imigrantų integracijos politikos sritis visam ministrų kabinetui, užtikrinti, kad pasitelkus agentūras šios sritys integruojamos visuose vyriausybės lygmenyse ir apsvarstyti Vyriausiojo integracijos komisaro arba Integracijos ombudsmeno skyrimą kiekvienoje valstybėje narėje, kuris koordinuotų politikos sričių įgyvendinimą, informuotų migrantus, peržiūrėtų jų skundus, bei imtųsi veiksmų spręsti problemas;

20.   ragina valstybes nares atlikti visų vyriausybės agentūrų lygmenų, atsakingų (arba kurie būtų atsakingi) už imigrantų integraciją, auditą;

21.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti trečiųjų valstybių piliečių integracijos klausimą į būsimas daugiametes Pagrindinių teisių agentūros programas;

22.   ragina valstybes nares skatinti imigrantus dalyvauti politikoje ir mažinti jų politinę bei socialinę izoliaciją; ragina Komisiją iš naujo teisiškai išnagrinėti esamas valstybių narių nuostatas, susijusias su ES pilietybe, ir esamą valstybių narių praktiką dėl ilgą laiką jose gyvenančių imigrantų teisės dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose;

23.   ragina valstybes nares nustatyti skaidrias, žmogiškas, greitas ir logiškas procedūras, pagal kurias būtų galima suteikti ilgalaikio gyventojo statusą, siekiant užtikrinti šeimos vientisumą, ir natūralizuoti ilgą laiką valstybėje gyvenančius imigrantus bei jų vaikus, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis iš šių vaikų yra gimę valstybių narių teritorijoje;

24.   atkreipia valstybių narių dėmesį į imigrančių teisinės priklausomybės statusą, joms prisijungiant prie sutuoktinių ir ragina valstybes nares vėl svarstyti savo teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad sutuoktiniai ir vaikai kuo greičiau gautų individualų statusą ir darbo leidimą nepriklausomai nuo pagrindinio teisinio statuso turėtojo, kad būtų visiškai užtikrinamos ir apgintos jų teisės ir palengvinta jų socialinę integracija;

25.   ragina politines partijas, profesines sąjungas ir visą pilietinę visuomenę nacionaliniu lygiu įtraukti imigrantus, kaip pilnaverčius narius, į visus atitinkamos sistemos lygmenis;

26.   pritaria tam tikrų valstybių narių vykdomoms integracijos programoms, kuriose įsipareigoja ir priimančioji šalis ir imigrantai; tikisi, kad imigrantai šiuo būdu gali geriau susipažinti su Europos Sąjungos pagrindinėmis vertybėmis ir gali tuo pat metu įgyti pagrindines žinias apie priimančią visuomenę; pabrėžia, kad svarbu skatinti mokytis priimančios visuomenės kalbos ir rengti pilietinius švietimo kursus;

27.   ragina valstybes nares stiprinti teisės aktus, skirtus kovai su diskriminacija ir rasizmu, bei įgyvendinti jau esamus teisės aktus, taip pat apsvarstyti atitinkamus teigiamų veiksmų teisės aktus visose atitinkamose srityse ir imti pavyzdį iš tų valstybių narių, kuriose teigiami veiksmai buvo sėkmingi;

28.   ragina valstybes nares, ypač siekiant apsaugoti imigrantes nuo blogo elgesio su jomis, sudaryti šioms moterims galimybę lengvai gauti informaciją apie priimančios šalies teisės aktus apie lyčių lygybę ir teises ir apsaugą, kurią šie teisės aktai suteikia, įskaitant teisines ir administracines teisių gynimo priemones;

29.   ragina valstybes nares ir vietines bei regionines valdžios institucijas skatinti priimančios visuomenes ir imigrantų sąveiką, skatinant, inter alia, bendras diskusijas, tarptautinį ir kultūrinį dialogą, seminarus, parodas, kultūrinę ir sportinę veiklą; toliau ragina kurti naujas ar remti senas struktūras, siekiant integruoti imigrantus į priimančiąją visuomenę, norint išvengti naujai atvykusiųjų ir seniau įsikūrusiųjų, bet kuriems sunkiai iki šiol sekėsi integruotis, socialinės atskirties; taip pat ragina teikti paramą migrantų organizacijoms, įsikūrusioms jų teritorijose, ir ryšių su migrantų kilmės šalimis stirpinimui;

30.   skatina valstybes nares priimti nuostatas, susijusias su integracijos priemonėmis dėl pabėgėlių jų priėmimo metu, pavyzdžiui, kalbos kursai ar savanoriškas darbas, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlių integracijos procesas prasideda jų priėmimo metu;

31.   pabrėžia, kad svarbu sudaryti išsamius Europos pilietybės pagrindus bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, Taryba ir Komisija;

32.   pabrėžia kasmetinių posėdžių integracijos klausimais, kuriuose dalyvautų Europos Parlamentas, valstybių parlamentai, pilietinė visuomenė, ypač nevyriausybinės organizacijos ir imigrantų asociacijos, svarbą siekiant įvertinti Sąjungos integracijos pastangų efektyvumą ir su imigrantų integracija susijusią pažangą, padarytą valstybių narių lygiu;

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) 2004 m. lapkričio 19 d. dokumentas Nr.14615/04. (2) OL L 251, 2003 10 3, p. 12. (3) OL L 16, 2004 1 23, p. 44. (4) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (5) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.