Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl Sąžiningos prekybos su besivystančiomis šalimis(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl krizės tarptautinėje kavos rinkoje(2),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Žemės ūkio grandys, priklausomybė ir skurdas – pasiūlymas ES veiksmų planui" (KOM(2004)0089),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą Tarybai "Sąžininga prekyba" (KOM(1999)0619),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio mėn. 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Etiškos prekybos ir vartotojų apsaugos programų(3),

–   atsižvelgdamas į Afrikos sąjungos prekybos ministrų konferencijos, vykusios 2005 m. lapkričio 21–23 dienomis Arušoje, priimtą deklaraciją ir veiksmų planą dėl Afrikos prekių,

–   atsižvelgdamas į San Paulo susitarimą, priimtą 2004 m. birželio 13–18 d. San Paule vykusios Jungtinių Tautų konferencijos dėl prekybos ir plėtros (UNCTAD) vienuoliktojoje sesijoje,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 177–181 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu tarp Afrikos, Karibų baseino, Ramiojo vandenyno šalių (AKR) ir Bendrijos bei jos valstybių narių (Kotonu susitarimas)(4) ir iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge(5), ypač į jos 23 straipsnio g punktą,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. Komisijos išleistą Kotonu susitarimo "Bendradarbiavimo strategijų santrauką",

–   atsižvelgdamas į Europos Komisijos aplinkosaugos viešųjų pirkimų vadovą, pavadintą "Žalieji pirkimai" (2004 m.),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 9 d. Prancūzijos standartizacijos asociacijos (AFNOR) projektą, skirtą sukurti tinkamus Sąžiningos prekybas plėtros vertinimo kriterijus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0207/2006),

A.   kadangi įrodyta, kad Sąžininga prekyba yra efektyvus tvarios plėtros skatinimo būdas,

B.   kadangi Sąžininga prekyba ir kitos nepriklausomų institucijų stebimos prekybos iniciatyvos, pagal kurias keliami socialiniai ir aplinkosaugos standartai, turi bendrą tikslą – pateikti į rinką, parduoti ir skatinti prekybą prekėmis, atitinkančiomis tam tikrus socialinius, aplinkosaugos ir vystimosi kriterijus,

C.   kadangi Sąžininga prekyba ir kitos nepriklausomų institucijų stebimos prekybos iniciatyvos, pagal kurias keliami socialiniai ir aplinkosaugos standartai, yra svarbi priemonė, leidžianti siekti Tūkstantmečio vystimosi tikslų (TVT), ypač naikinti skurdą ir skatinti visuotinį bendradarbiavimą plėtros klausimais,

D.   kadangi besivystančių šalių daugelio pagrindinių eksportuojamų žemės ūkio prekių, pavyzdžiui, cukraus, medvilnės, kakavos ir kavos, kainos nukrito nuo 30 iki 60 proc. 1970–2000 m. ir privertė smulkiuosius ūkininkus pardavinėti produkciją pigiau nei savikaina bei sumažino daugelio vargingiausių pasaulio šalių įplaukas, o Sąžininga prekyba gali pasiūlyti sprendimus,

E.   kadangi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos GATT XXXVI–XXXVIII straipsniai įpareigoja Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narius imtis bendrų veiksmų, kur reikia siekti pagrindinių prekių kainų stabilizavimo; kadangi Afrikos sąjunga primygtinai reikalauja, kad pagrindinių prekių klausimas būtų būsimų PPO derybų dalis,

F.   kadangi Kotonu susitarimo 23 straipsnio g punktu skatinama palaikyti Sąžiningą prekybą, o Kotonu susitarimo "Bendradarbiavimo strategijų santraukos" 2.6.3. skyriaus 64 dalyje teigiama, kad "bendradarbiavimas turi teikti paramą ne tik gamintojų grupėms besivystančiose šalyse, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms, esančioms ES teritorijoje, iš biudžeto straipsnių ir Europos plėtros fondo išteklių. Ši parama turi būti naudojama naujoms prekių linijoms paleisti, vartotojų sąmoningumo kampanijoms, šviečiamajai veiklai ir potencialo kūrimui finansuoti",

G.   kadangi Sąžininga prekyba siekiama dviejų neatskiriamų tikslų: pirma, suteikti galimybes besivystančių šalių mažųjų gamintojų ir darbuotojų plėtrai ir, antra, paskatinti tarptautinę prekybos sistemą ir privačias įmones veikti tokiu būdu, kuris yra daug teisingesnis ir palankesnis tvariai plėtrai; kadangi tarptautinis Sąžiningos prekybos judėjimas siekia pastarųjų tikslų, rodydamas pavyzdį ir darydamas spaudimą vyriausybėms, tarptautinėms organizacijoms ir įmonėms,

H.   kadangi įgyvendinant kitas nepriklausomų institucijų stebimas prekybos iniciatyvas, kuriomis keliami socialiniai ir aplinkosaugos standartai, kuriais siekiama paremti tvariąją plėtrą gamintojų ir darbuotojų besivystančiose šalyse atžvilgiu, ir kuriais siekiama, kad privačios įmonės aktyviai dalyvautų ir remtų tvariąją plėtrą,

I.   kadangi Sąžiningos prekybos organizacijos vaidina svarbų vaidmenį didindamos Šiaurės ir Pietų santykių supratimą, ypač per viešąsias kampanijas ir piliečių tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat ir per Sąžiningos prekybos miestų ir universitetų koncepciją,

J.   kadangi Europoje Sąžiningos prekybos apimtys augo vidutiniškai 20 proc. per metus nuo 2000 m. ir daugiau nei milijonas gamintojų ir šeimų turi iš to naudos, ir tai įrodo, kad Europos vartotojai domisi atsakingu pirkimu; kadangi ES valstybių narių augimo tempai skiriasi, o visa Sąžiningos prekybos rinkos dalis yra vis dar maža, bet sparčiai plėtojasi, be to, tarptautinės tendencijos taip pat teikia vilčių,

K.   kadangi vis gausėjantys Europos mažmenininkai labai stengiasi palaikyti Sąžiningą prekybą ir kitas nepriklausomų institucijų stebimas prekybos iniciatyvas, pagal kurias keliami socialiniai ir aplinkosaugos standartai, skiepydami jų vertybes ir siūlydami jų prekes savo parduotuvėse,

L.   kadangi milijonai gamintojų nori prisijungti prie Sąžiningos prekybos sistemos ir nepriklausomų institucijų stebimų kitų prekybos iniciatyvų, pagal kurias keliami socialiniai ir aplinkosaugos standartai, nes tai yra vienintelis būdas parduoti savo prekes sąžiningomis sąlygomis ir kadangi yra didelis tolesnio augimo potencialas; kadangi tarptautinė prekybos ir žemės ūkio politika sukelia sunkumų, ypač besivystančių šalių mažoms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant gamintojus, priklausančius Sąžiningos prekybos sistemai,

M.   kadangi Europos vartotojai turi būti informuojami apie teigiamą Sąžiningos prekybos poveikį gamintojų socialinei - ekonominei situacijai ir jų vietinėms bendruomenėms,

N.   kadangi gamintojams ir vartotojams naudingas vieningas atpažįstamas Sąžiningos prekybos ženklas, kuriuo jau šiuo metu žymimi gaminiai,

O.   kadangi Sąžiningos prekybos kontekste ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į moterų, kurios yra svarbiausias ekonominis tvarios plėtros faktorius, vaidmenį,

P.   kadangi įrodyta, kad Sąžininga prekyba yra veiksminga priemonė palaikyti vietinius žmones, suteikianti jiems galimybę parduoti prekes tiesiogiai Europos rinkoje, kartu laikantis tradicinių gyvenimo ir gamybos būdų.

Q.   kadangi Sąžiningos prekybos prekės yra parduodamos dviem skirtingais keliais: integruotu – kai prekės (daugiausiai rankdarbiai) yra importuojami per Sąžiningos prekybos organizacijas ir platinami daugiausiai specializuotose Sąžiningos prekybos parduotuvėse (pasaulio parduotuvėse) ir ženklinimo keliu, kai prekes ženklina specialios Sąžiningos prekybos agentūros, išduodamos sertifikatus, kad gamybos grandys atitinka Sąžiningos prekybos principus,

R.   kadangi tarptautiniu mastu suderintus laisva valia prisiimtus standartus, taikomus prekėms ženklintoms ir neženklintoms Sąžiningos prekybos žymeniu ir organizacijoms, kuriuos per paskutinius penkis dešimtmečius sukūrė tarptautinis Sąžiningos prekybos judėjimas, o būtent šios organizacijos: Sąžiningos prekybos ženklinimo organizacija (FLO), Tarptautinę sąžiningos prekybos asociaciją (IFAT), Europos pasaulio parduotuvių tinklą (NEWS) ir Europos Sąžiningos prekybos asociaciją (EFTA),

S.   kadangi dėl Sąžiningos prekybos ir teisinės apsaugos stokos kyla pavojus, kad koncepcija gali piktnaudžiauti įmonės, kurios patenka į Sąžiningos prekybos rinką neatitikdamos kriterijų; kadangi tai gali sumažinti besivystančių šalių vargingų ir į šalį nustumtų gamintojų privilegijas, taip pat tai gali sumažinti skaidrumą vartotojams ir pažeisti vartotojų teises į tinkamą informaciją apie prekes,

T.   kadangi kai kurios valstybės narės pradėjo teisės aktų leidybos procedūras, siekdamos sureguliuoti Sąžiningos prekybos termino naudojimą ir sąlygas tapti Sąžiningos prekybos organizacija,

U.   kadangi Komisija neturi aiškios politikos dėl Sąžiningos prekybos ir kitų nepriklausomų institucijų stebimų prekybos iniciatyvų, pagal kurias keliami socialiniai ir aplinkosaugos standartai, ir kadangi nėra struktūriškai apibrėžto skirtingų Generalinių direktoratų vykdomo šio klausimo koordinavimo,

V.   kadangi pagalba ir parama Sąžiningai prekybai, Sąžiningos prekybos organizacijoms ir kitoms nepriklausomų institucijų stebimoms prekybos iniciatyvos, pagal kurias keliami socialiniai ir aplinkosaugos standartai, ir šiuo metu jų palaikymas yra ribotas ir fragmentiškas,

W.   kadangi Sąžiningos prekybos prekių vis daugiau siūloma Europos bendrijos institucijose,

X.   kadangi esama su PPO reikalavimais suderinamų priemonių, kuriomis vyriausybės gali palaikyti Sąžiningą prekybą, laikydamosi sąlygos, kad PPO valstybės narės nebūtų diskriminuojamos,

1.   ragina Komisiją išleisti Sąžiningos prekybos rekomendacijas, pripažindamas, kad neįpareigojantis teisinis aktas šiuo metu yra tinkama forma ir nekelia perreguliavimo rizikos; svarstoma pateikti rekomendaciją dėl kitų nepriklausomų institucijų stebimų prekybos iniciatyvų, pagal kurias keliami socialiniai ir aplinkosaugos standartai;

2.   mano, kad siekiant pašalinti piktnaudžiavimo riziką Sąžininga prekyba privalo atitikti Sąžiningos prekybos judėjimo Europoje nustatytus toliau išvardytus kriterijus:

3.   pabrėžia, kad Sąžiningos prekybos pardavimai labiausiai padidėjo dėl prekių ženklinimo ir ženklinimo Sąžiningos prekybos etikete iniciatyvos buvo išplėtotos daugelyje Europos šalių;

4.   pažymi, kad Europoje yra didžiausia Sąžiningos prekybos prekių rinka, sudaranti 60–70 proc. šių prekių pardavimo pasaulyje ir turinti tolesnio augimo potencialą;

5.   primena, kad laisvos ir sąžiningos daugiašalės prekybos sistemos sukūrimas yra geriausia priemonė siekiant veiksmingo globalizacijos valdymo visų labui; taip pat patvirtina tai, kad Sąžiningos prekybos sistema yra svarbi skurdo mažinimo ir tvariosios plėtros užtikrinimo priemonė, ir mano, kad ilgainiui ji galėtų sudaryti sąlygas besivystančioms šalims tapti visavertėmis daugiašalės prekybos sistemos dalyvėmis, garantuoti joms stabilų ir ilgalaikį patekimą į rinką bei padidinti vartotojų sąmoningumą;

6.   primena, kad nors tarptautiniai prekybos susitarimai neatneša jokios naudos neturtingoms šalims, Sąžiningos prekybos sistema pasitvirtino esanti veiksminga skurdo mažinimo ir tvarios plėtros užtikrinimo priemonė; mano, kad ilgainiui ji galėtų sudaryti sąlygas besivystančioms šalims tapti visavertėmis daugiašalės prekybos sistemos dalyvėmis;

7.   ragina Komisiją ir Tarybą skatinti Sąžiningą prekybą ir kitas nepriklausomai stebimas prekybos iniciatyvas, prisidedančias prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo, kaip efektyvias priemones, leidžiančias pasiekti TVT, ir pripažinti svarbų Sąžiningos prekybos organizacijų ir kitų nepriklausomai stebimų prekybos iniciatyvų, prisidedančių prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo, vaidmenį palaikant besivystančių šalių smulkiuosius ir nustumtus į šoną gamintojus ir didinant Europos vartotojų supratimą apie tvarius ir etikos normas atitinkančius Šiaurės ir Pietų prekybos santykius apskritai, ir ypač apie Sąžiningą prekybą;

8.   primena, kad Europos prekybos politika privalo palengvinti nedidelių gamybos įmonių iš Pietų patekimą į rinką;

9.   ragina Komisiją atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kokiu būdu Sąžininga prekyba galėtų tapti darnios prekybos politikos modeliu, kuris galėtų paskatinti darnią Šiaurės ir Pietų šalių prekybą, ir kokios kliūtys labiausiai apsunkina prekybą su pasaulio neturtingomis šalimis;

10.   ragina Komisiją pripažinti, kad be Sąžiningos prekybos judėjimo yra ir kitų patikimų schemų, veikiančių prižiūrint Tarptautinei socialinių ir aplinkosaugos akreditavimo ir ženklinimo sąjungai (ISEAL), kurios prisideda nustatant socialinius ir aplinkosaugos standartus trečiųjų šalių sertifikavimo srityje;

11.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad vartotojai prieitų prie visos informacijos, kurios jiems reikia, ir galėtų pasirinkti ta informacija pagrįstas alternatyvas; tiki, kad vartotojai turi turėti teisę į greitą prieigą prie informacijos apie prekę, ji turi būti lengvai suprantama ir pateikiama skaidriai;

12.   ragina Komisiją bendradarbiauti su Tarptautiniu Sąžiningos prekybos judėjimu siekiant nustatyti aiškius ir plačiai pritaikomus vartotojų apsaugos sistemų vertinimo kriterijus ir taip sustiprinti vartotojų pasitikėjimą tomis sistemomis ir įtvirtinti Sąžiningos prekybos prekių sektorių;

13.   ragina Komisiją pradėti skelbti specialius kvietimus teikti pasiūlymus, susijusius su Sąžininga prekyba, skirtus didinti vartotojų sąmoningumą, remti vartotojų apsaugos schemas ir prekių ženklinimą bei sistemingą duomenų rinkimą ir rezultatų vertinimą visoje Europos Sąjungoje;

14.   ragina Komisiją gerinti savo veiklos koordinavimą Sąžiningos prekybos ir kitų nepriklausomai stebimų prekybos iniciatyvų, prisidedančių prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo, srityje per skirtingus Generalinius direktoratus, atsakingus už plėtrą, prekybą, užimtumą ir socialinius reikalus, vartotojų apsaugą, vidaus rinką ir žemės ūkį, ir įtraukti Sąžiningą prekybą ir kitas nepriklausomai stebimas prekybos iniciatyvas, prisidedančias prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo, į savo politiką šiose srityse;

15.   prašo Komisiją ir Tarybą ištirti ir apsvarstyti mažesnio PVM taikymą Sąžiningos prekybos gamintojams ir panaikinti importo muitus Sąžiningos prekybos prekėms iš besivystančių šalių; pabrėžia, kad prekės, kurioms taikomas mažesnis PVM, būtų griežtai tikrinamos siekiant išvengti piktnaudžiavimo;

16.   ragina valstybes nares, kurios šiuo metu rengia Sąžiningą prekybą ir kitas nepriklausomai stebimas prekybos iniciatyvas, prisidedančias prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo, reguliuojančius teisės aktus arba teisės aktus, galinčius joms turėti įtakos, pagrįsti atitinkamus kriterijus, susijusius su suinteresuotų šalių, įskaitant tarptautinį Sąžiningos prekybos judėjimą, išmanymu ir patirtimi, ir kaip pirmą žingsnį ta linkme – visapusiškai įvertinti pernelyg didelio sureguliavimo pavojų, taip pat ir tokio reguliavimo poveikį smulkiesiems ir nustumtiems į šalį gamintojams;

17.   ragina Komisiją įgyvendinti Kotonu susitarimo 23 straipsnio g punktą ir sutarties "Bendradarbiavimo strategijų santraukoje" išdėstytas nuostatas, ypač 61–64 straipsnius;

18.   ragina Komisiją įsteigti struktūrinį vidaus padalinį, kuris koordinuotų su Sąžininga prekyba susijusius klausimus tarp įvairių Komisijos tarnybų;

19.   ragina Komisiją teikti pagalbą Sąžiningai prekybai:

20.   kviečia Komisiją, pasikonsultavus su suinteresuotomis šalimis, pateikti pasiūlymą Parlamentui dėl atitinkamų veiksmų ir finansavimo Sąžiningos prekybos ir kitų nepriklausomai stebimų prekybos iniciatyvų, prisidedančių prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo, srityje;

21.   prašo Komisiją išnagrinėti priemones, toliau didinančias supratimą apie Sąžiningą prekybą ir kitas nepriklausomai stebimas prekybos iniciatyvas, prisidedančias prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo;

22.   ragina Europos viešąsias valdžios institucijas į viešuosius konkursus ir pirkimų politiką įtraukti Sąžiningos prekybos kriterijus bei prašo Komisiją skatinti tai, pvz., parengiant Sąžiningos prekybos viešųjų pirkimų gaires;

23.   primena, kad viešosios regioninės valdžios institucijos ypač daug investuoja į atitinkamų prekių rinką; todėl ragina šias institucijas skelbiant kvietimus dalyvauti konkursuose ypač atsižvelgti į Sąžiningos prekybos prekes;

24.   džiaugiasi stiprėjančiomis Europos Parlamento pastangomis siūlyti Sąžiningos prekybos prekes ir pabrėžia, kad visos ES institucijos, teikdamos paslaugas viduje, turėtų vartoti Sąžiningos prekybos prekes;

25.   pabrėžia, kad Sąžininga prekyba ir kitos nepriklausomai stebimos prekybos iniciatyvos, prisidedančios prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo, gali tapti sėkminga priemone, padedančia įmonėms tapti socialiai sąmoningomis ir socialiai atsakingomis;

26.   pabrėžia, kad svarbu, kad Europos įmonių socialinės atsakomybės politika apimtų vis daugiau sričių, tęsiant ir intensyvinant daugiašalius forumus, įskaitant forumus, kuriuose dalyvauja Sąžiningos prekybos organizacijos;

27.   ragina Komisiją remti mechanizmus, kad gamintojai, jei tai įmanoma, būtų įtraukiami ir dalyvautų nustatant kainas, kaip numatyta Kotonu susitarimo "Bendradarbiavimo strategijų santraukos" 63 dalyje;

28.   ragina Komisiją palaikyti Afrikos sąjungą, įtraukiant pagrindinių prekių kainų klausimą kaip prioritetinį klausimą būsimose pasaulinėse prekybos derybose pagal savo PPO įsipareigojimus, ypač pagal GATT XXXVI–XXXVIII straipsnius;

29.   ragina Komisiją pagal GATT XXXVIII straipsnio 2a dalį imtis veiksmų, kad būtų sukurtos priemonės, kuriomis būtų stabilizuotos ir pagerintos rinkos sąlygos pagrindinėms prekėms, kurios ypač svarbios mažiau išsivysčiusioms šalims, "įskaitant priemones stabilioms, teisingoms ir rentabilioms tokių prekių eksporto kainoms sukurti";

30.   džiaugiasi specialių socialinių ir aplinkosaugos klausimų įtraukimu į Bendrąją preferencijų sistemą + (GSP+), tačiau mato poreikį sustiprinti mechanizmo stebėjimą;

31.   ragina Komisiją vykdyti nuoseklią politiką, skirtą smulkiesiems ir nustumtiems į šoną gamintojams remti ir saugoti, įskaitant Sąžiningos prekybos gamintojus, atsižvelgiant į jų interesus, taip tiems gamintojams, kurie susiję su kitomis nepriklausomai stebimomis prekybos iniciatyvomis, kurios prisideda prie socialinių ir aplinkos apsaugos standartų kėlimo, dvišalėse, regioninėse ir daugiašalėse prekybos derybose, pavyzdžiui, dėl Ekonominio bendradarbiavimo susitarimų;

32.   ragina Komisiją, kuriant ES prekybos politiką, atsižvelgti į Sąžiningą prekybą ir kitas socialinės ir aplinką tausojančios prekybos iniciatyvas;

33.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat ir TDO, Jungtinių Tautų Aplinkos programai, UNCTAD ir PPO.

(1) OL C 226, 1998 7 20, p. 73. (2) OL C 64 E, 2004 3 12, p.607. (3) OL C 28, 2006 2 3, p. 72. (4) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (5) OL L 287, 2005 10 28, p. 4.