Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2836/98 dėl lyčių klausimų integravimo į vystomojo bendradarbiavimo sritį(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2001/51/EB, patvirtinantį programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001–2005)(2), ir jos darbo programą,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. priimtą JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (angl. CEDAW) ir jos papildomą protokolą,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. JT Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos priimtą "Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą",

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 10 d. JT rezoliuciją dėl Pekino veiksmų platformos tolesnių priemonių ir Pekino veiksmų platformos peržiūros bei įvertinimo ir į 2005 m. kovo mėn. Generalinės asamblėjos dvidešimt trečiosios specialiosios sesijos baigiamąjį dokumentą,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 18 d. Komisijos žaliąją knygą "Europos bendrosios socialinės atsakomybės pagrindų skatinimas" (COM(2001)0366),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 22 d. Komisijos komunikatą "Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas: paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu" (COM(2006)0136),

–   atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos pakomitečio 2003 m. rugpjūčio 13 d. patvirtintas Jungtinių Tautų tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių įsipareigojimų žmogaus teisių požiūriu normas,

–   atsižvelgdamas į 1977 m. lapkričio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių įmonių ir socialinės politikos ir į galiojančias EBPO gaires dėl tarptautinių įmonių,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 18 d. TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, TDO rekomendaciją R 100 dėl darbuotojų migrantų apsaugos besivystančiose šalyse ir teritorijose, TDO rekomendaciją R 111 dėl diskriminacijos užimtumo ir profesinėje srityje, TDO rekomendaciją R 156 dėl darbuotojų apsaugos nuo profesinės rizikos darbo aplinkoje dėl oro užterštumo, triukšmo ir vibracijos ir TDO rekomendaciją R 191 dėl rekomendacijos dėl motinystės apsaugos persvarstymo,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2000 m. rugsėjo 8 d. Tūkstantmečio deklaraciją ir jos persvarstymą ir papildymą 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikime,

–   atsižvelgdamas į Briuselyje 2004 m. gruodžio 16–17 d. vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas, patvirtinančias visus Europos Sąjungos įsipareigojimus dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) ir politikos darnumo,

–   atsižvelgdamas į JT 2004 m. birželio 18 d. konferencijoje dėl prekybos ir vystymo priimtos San Paulo deklaracijos dvasią,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl socialinio globalizacijos aspekto(3),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0254/2006),

A.   kadangi tarptautinė prekyba gali prisidėti prie lyčių lygybės ir skatinti moterų ekonominį, socialinį ir politinį įsitvirtinimą tiek gamybos, tiek reprodukcijos srityse; tačiau kadangi prekybos globalizacijos procesas prisidėjo prie to, kad darbo santykiai tapo mažiau formalizuoti, o dėl to padaugėjo laikinų darbo vietų ir kai kuriuose ekonomikos sektoriuose nedarbas labiausiai palietė moteris,

B.   kadangi pasaulyje iš 1,3 mlrd. skurde gyvenančių žmonių 70 proc. yra moterys; kadangi moterims dažnai sunkiau prieinamas išsilavinimas, nuosavybė, kreditai ir kiti ištekliai bei gamybos veiksniai ir politinius sprendimus priimančios institucijos,

C.   kadangi ilgainiui lyčių nelygybė, dėl kurios moterys gali mažiau prieiti prie gamybos priemonių ir turi mažiau rinkos galimybių, stabdo augimą dėl tos priežasties, kad moterys išleidžia palyginti daug savo uždirbtų pajamų švietimui, sveikatos priežiūrai ir maistui, ir dėl to, kad nėra tinkamai panaudojamas visų gyventojų ekonominis potencialas,

D.   kadangi prekybos susitarimams privalu taikyti galiojančius tarptautinius įstatymus dėl žmogaus, socialinių ir darbo teisių ir jie privalo atitikti galiojančias tarptautines konvencijas, raginančias siekti tvaraus vystymosi,

E.   kadangi reprodukcinės ir namų ūkio pareigos bei pareiga išlaikyti šeimą ir užtikrinti socialinę globą paprastai beveik visose visuomenėse laikomos svarbiausiomis moterų funkcijomis, tačiau jos beveik niekada neįvertinamos ir neatlyginamos,

F.   kadangi rinkos liberalizavimas, jei nebus atsižvelgiama į su lytimis susijusius veiksnius, skatins tokius procesus, kaip moterų daugėjimą nestabilaus užimtumo darbuose, vis didesnį moterų išnaudojimą, ir sukels sunkumų skurdžiai gyvenančioms moterims visame pasaulyje, įskaitant problemas, kylančias moterims migrantėms ieškant pragyvenimo šaltinių,

G.   kadangi prekybos liberalizavimas labai prisidėjo prie to, kad daugiau moterų dalyvauja neformalioje ekonomikoje,

H.   kadangi TDO neformalią ekonomiką apibūdina kaip pagrįstą įdarbinimu be sutarties, be papildomų išmokų darbuotojams arba socialinės apsaugos tiek neformaliose įmonėse, tiek už jų ribų,

I.   kadangi neskiriama pakankamai dėmesio faktui, kad daugėja į kitas šalis migruojančių moterų; kadangi migruojantiems darbuotojams dažnai neleidžiama reikalauti gerų darbo sąlygų,

J.   kadangi 1995 m. į PPO įtrauktas Susitarimas dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių (TRIPS) taip apribojo prieigą prie generinių vaistų, kad 2005 m. gruodžio mėn. Honkonge buvo sutarta, jog TRIPS reikia pataisyti,

1.   pabrėžia, kad prekybos liberalizavimo įtaka vyrams ir moterims yra nevienoda, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia suderinti Europos lyčių lygybės politikos ir prekybos, vystymo bei pagalbos politikos tikslus siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę šiose politikos srityse; pabrėžia, kad dalyvavimas ekonominėje veikloje yra pagrindinis veiksnys siekiant įtvirtinti moterų teises ir įveikti jų struktūrinę diskriminaciją, leisiantis pagerinti moterų ir jų šeimų gyvenimo sąlygas ir prisidėsiantis prie aktyvesnio moterų dalyvavimo politikoje bei padidinsiantis socialinę sanglaudą, tuo pačiu siekiant vienintelio tikslo – teisingo nuosavybės paskirstymo, vienodų teisių ir ekonominio nepriklausomumo,

2.   pažymi, kad nors daug moterų turi privalumų dėl prekybos liberalizavimo ir tiesioginių užsienio investicijų, dėl kurių padaugėjo užimtumo galimybių, tačiau liberalizavimas prisidėjo prie to, kad darbo santykiai tapo neformalūs, pablogėjo darbo sąlygos ir kai kuriuose ekonomikos sektoriuose pagrindinę darbuotojų dalį sudaro moterys;

3.   ragina Tarybą ir Komisiją teikti prioritetą tam, kad visos valstybės partnerės panaikintų visas išlygas dėl CEDAW ir ratifikuotų jos papildomą protokolą;

4.   ragina Komisiją Parlamento komitetams, atsakingiems už moterų teises ir tarptautinę prekybą, pateikti ataskaitą, bendrai pasirašytą asmenų, administruojančių paramą teikiančias organizacijas, ir moterims skirtos finansinės paramos gavėjų, siekiant įrodyti, kad parama iš tiesų pasiekė tuos, kam ji buvo skirta, ir kad ji nebuvo panaudota iš pradžių nenumatytais tikslais;

5.   pabrėžia, kad reikia tirti, kaip moterys galėtų gauti naudos iš prekybos liberalizavimo, ir sistemingai rinkti pagal lytis suskirstytus duomenis siekiant atitaisyti dabartinės prekybos politikos ir pasaulinių ekonominių institucijų trumparegiškumą lyčių atžvilgiu; ragina Komisiją pateikti Parlamentui metinę pažangos šioje srityje ataskaitą; primena, kad dabar Komisijos atliekamuose prekybos susitarimų tvarumo poveikio vertinimuose visuomet būtina pateikti analizę lyčių požiūriu;

6.   ragina Komisiją prieš sudarant su trečiosiomis šalimis bet kokius prekybos susitarimus atlikti poveikio lyčių požiūriu vertinimą (angl. GIA) ir numatyti veiksmingą sąlyginumo straipsnį šalims, kuriose labai pažeidžiamos žmogaus, ypač moterų, teisės;

7.   ragina Komisiją oficialiai įsteigti Prekybos generaliniame direktorate Prekybos ir lyčių pagalbos tarnybą, kuri privalėtų stebėti, ar šalys, su kuriomis ES palaiko prekybinius ryšius, paiso žmogaus, ypač moterų, teisių, ir aktyviai reaguotų į žmogaus teisių pažeidimus;

8.   ragina Komisiją lyčių požiūriu išanalizuoti PPO apibrėžtą gamybos ir procesų metodiką (GPM) siekiant nustatyti GPM, kuri pagal CEDAW ir žmogaus teisių paktus patiria specifinę lyčių diskriminaciją, o taip pat sukurti strategijas, skatinančias eksportuojančias šalis laikytis tarptautinių standartų;

9.   ragina Komisiją užtikrinti, kad bendrovės, gaunančios pelno iš prieigos prie ES rinkos programų pagal ES bendradarbiavimo politiką, neprisidėtų prie nežmoniško darbuotojų, ypač moterų, išnaudojimo praktikos;

10.   pabrėžia, kad užimtumo formalioje ir neformalioje ekonominėje veikloje naudos priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių, įskaitant atlyginimus, darbo sąlygas ir darbo vietos saugumą, o moterys yra diskriminuojamos šios naudos požiūriu; todėl ragina Komisiją vystymosi bendradarbiavimo politikos kontekste įsteigti specialų fondą, kuris būtų sudėtinė būsimų prekybos ir bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis dalis ir būtų skirtas atitinkamose šalyse remti moteris tokiomis priemonėmis, kaip prieiga prie kreditų, švietimo ir profesinio mokymo paslaugų, kad taip būtų sumažinta moterų dalis (proporcija) neformaliame užimtume; ragina Komisiją pateikti Parlamentui rėmėjų ir paramos gavėjų pasirašytą ataskaitą, kad būtų įrodyta, jog specialaus fondo lėšos nenaudojamos kitiems tikslams nei buvo numatyta iš pradžių;

11.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares Europos globalizacijos reguliavimo fondo veikloje skubiai pradėti taikyti nediskriminavimo ir lyčių lygybės principus siekiant užtikrinti, kad šio fondo parama nepakeistų socialinio draudimo išmokų;

12.   pabrėžia, kad Europoje daug žmonių netenka darbo ir šis reiškinys patvirtina spartėjančios industrinės pertvarkos tendenciją; pažymi, kad labiausiai šis reiškinys palietė gamybos, transporto, telekomunikacijų ir finansinių paslaugų sektorius; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares naudojant EGF lėšas itin atsižvelgti į nediskriminavimo ir vyrų ir moterų lygybės aspektus;

13.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares lyčių aspektą ir lygių galimybių siekį integruoti į visų Europos fondų veiklą; pabrėžia, kad reikalingi rodikliai pažangai, pasiektai skatinant vyrų ir moterų lygybę ir kovojant su visų rūšių diskriminacija, įvertinti;

14.   pažymi, kad darbo vietos, užimtumas ir tinkamos darbo sąlygos turi būti devintajame TVT, kurį reikia kuo greičiau priimti, ir ragina įtraukti pagrindinius darbo standartus į daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, o lyčių lygybės principą – į visus TVT;

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad universali ir prieinama prieiga prie svarbiausių paslaugų, pvz., prie vandens tiekimo, išsilavinimo, sveikatos apsaugos ir energijos tiekimo, yra būtina išankstinė sąlyga siekiant sustiprinti moterų teises; tačiau pabrėžia, kad paslaugų liberalizavimas pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) siekiant šio tikslo gali turėti teigiamos įtakos tik tuomet, jeigu vykstančiose dvišalėse ir daugiašalėse derybose bus kruopščiai laikomasi GATS nacionalinio lankstumo ir politinės erdvės principų;

16.   pažymi, kad TRIPS susitarime numatyta jį persvarstyti praėjus dvejiems metams po jo įsigaliojimo, ir tai dar nėra padaryta, todėl ragina susitarimą persvarstyti atsižvelgiant į jo įgyvendinimo išlaidų poveikio besivystančioms šalims įvertinimą;

17.   ragina Komisiją įvertinti, ar PPO ministrų 2005 m. gruodžio mėn. konferencijoje Honkonge pasiekto susitarimo dėl privalomo ŽIV/AIDS antivirusinių vaistų licencijavimo įgyvendinimas iš tiesų suteikia daugiau vaistų įsigijimo galimybių, ir į šį įvertinimą įtraukti lyčių aspektą;

18.   ragina kurti nacionalines politines priemones, kuriomis būtų skatintinama lyčių lygybė, apsauga ir užimtumas, socialinė gerovė, gerinamos moterų ir vyrų sveikatos ir darbo sąlygos ir prisidedama prie tvaraus vystymosi; pažymi, kad svarbu atsižvelgti į nacionalinį lankstumą ir politinę erdvę visose prekybos ir vystymosi politikos derybose; prašo užtikrinti besivystančioms šalims ir pažeidžiamoms ekonomikoms teisę rinktis, kuriems paslaugų sektoriams turėtų arba neturėtų būti taikomas rinkos liberalizavimas;

19.   ragina Komisiją palaikant dialogą su trečiosiomis šalimis ir su jomis bendradarbiaujant ypatingą dėmesį skirti teisiniams moterų prieigos prie gamybos priemonių, pvz., kreditų, teisės į žemės nuosavybę ir kapitalą, apribojimams;

20.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į svarbų moterų vaidmenį šeimos vykdomoje žemės ūkio veikloje, ypač PPO derybų metu reikia gerbti ir stiprinti, ypač PPO susitarimo dėl žemės ūkio kontekste, besivystančių šalių teisę plėtoti ir įgyvendinti žemės ūkio politiką, užtikrinančią jiems nepriklausomumą maisto požiūriu; pabrėžia mikrokreditų, kurie yra skurdo mažinimo priemonė, svarbą; ragina Komisiją dukart per metus pateikti ataskaitą, bendrai pasirašytą paramą teikiančių institucijų ir paramą gaunančių organizacijų, siekiant įrodyti, kad parama iš tiesų pasiekė tuos, kam ji buvo skirta;

21.   ragina Komisiją ir Tarybą padėti besivystančioms šalims ugdyti savo pajėgumus formuoti, derinti ir įgyvendinti prekybos politiką tokiu būdu, kad ji būtų pritaikoma prie kiekvienos valstybės reikmių ir skatintų tvarią, lyčių atžvilgiu darnią ekonomikos raidą; reikalauja, kad visa teikiama techninė pagalba lyčių atžvilgiu būtų subalansuota;

22.   mano, kad poveikio skirtingoms lytims įvertinimus reikia atlikti ankstyvu pagalbos besivystančioms šalims planavimo ir biudžeto lėšų numatymo etapu; mano, kad tuomet politikos vykdytojai galės tiksliau įvertinti tam tikros politikos poveikį moterims ir vyrams, dabartinę padėtį ir tendencijas galės palyginti su laukiamais siūlomos politikos rezultatais; mano, kad į metinę ataskaitą reikia įtraukti skirsnį apie tolesnes priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į poveikio skirtingoms lytims įvertinimus;

23.   džiaugiasi Norvegijos vyriausybės sprendimu teisės aktais nustatyti 40 proc. moterų atstovavimo akcinių bendrovių tarybose kvotą;

24.   ragina pagalbos prekybai programas formuluoti taip, kad būtų skatinama lyčių lygybė ir tvarus vystymasis, ir jas finansuoti iš papildomų lėšų; pabrėžia, kad pagalbos prekybai finansavimas turi prisidėti prie pasiūlos pajėgumų didinimo, reikalingų siekiant dalyvauti prekyboje, o jį gaunančioms vyriausybėms neturėtų būti keliama sąlyga liberalizuoti žemės ūkio, pramonės arba paslaugų rinkas;

25.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prekybos politikoje biudžeto lėšų numatymas lyčių klausimams spręsti (angl. gender budgeting) – tai lyčių lygybės siekti padedanti strategija; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares kuo greičiau biudžete numatyti lėšų lyčių klausimams spręsti, ir tai turėtų tapti įprastine visų lygmenų biudžeto politikos priemone (angl. gender budgeting);

26.   pabrėžia, kad moterų dalyvavimas ekonominėje veikloje yra būtinas siekiant suteikti joms pasitikėjimo ir gebėjimų ir pagerinti jų padėtį visuomenėje; be to, pabrėžia, kad prieiga prie išteklių suteikia moterims galimybę gauti pajamų ir įgyti turto, o tai sudaro prielaidas mažas pajamas gaunančioms ir skurdžiai gyvenančioms moterims pradėti verslą, pagerinti gyvenimo sąlygas, tinkamai maitinti šeimas ir rūpintis jų sveikata, lavinti vaikus, pelnyti pagarbą namuose ir bendruomenėje ir dalyvauti politikoje; pabrėžia, kad didelės mažų sumų kreditų teikiamos galimybės yra neįkainojama skurdo mažinimo, ekonominės nepriklausomybės ir ekonominės veiklos skatinimo priemonė kai kuriose skurdžiausiose ir neturinčiose palankių sąlygų pasaulio šalyse;

27.   ragina valstybes nares dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad pasaulio prekybos derybose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą; taip pat ragina valstybes nares skatinti moteris kelti savo kandidatūras į tarptautinių organizacijų, pvz., PPO, Pasaulio banko, TVF, TDO postus ir remti moteris, kurios iškelia savo kandidatūras;

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir stojančių šalių vyriausybėms ir nacionaliniams bei regioniniams parlamentams, o taip pat Europos Tarybai.

(1) OL L 354, 1998 12 30, p. 5. (2) OL L 17, 2001 1 19, p. 22. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0427.